laiko a piy
leksiné
medZiaga,
iS ink a
i8
j ai iy
s i iniy
zodyny,
ank as-
iniy
i
spausdin y
a miniy
ap aSy,
is o iniy
dokumen y.
Visa
ai
leis
zodyno
a o ojams
susida y i
Psko o
s i ies
leksikos
aidos
is o ing
pe spek y g.
Pi ma
ka a
s i inés
leksikog a ijos
p ak ikoje
Siame
Zo-
dyne
bus
duodama
emociné-s ilis iné
ZodZiy
cha ak e is ika,
jy
unkciné
i
p o esiné
paski is®.
B.
La ino
inicia y a
i
jo
ado aujamas
jauny
Lening ado
uni e -
si e o
leksikog a y
bii ys
uosé
M.
Go kio
au obiog a inés
ilogijos
(,,Vai-
kys e“,
,,Zmonése“,
,,Mano
uni e si e ai“)
zodyng.
Pi moji
Sio
Zodyno
da-
lis
1964
m.
planuojama
a iduo i
spaudai.
M.
Go kio
ilogijos
zodynas
u é y
bi i
p adZia
pilno
M.
Go kio
aS y
Zodyno,
ku io
p incipus,
B.
La ino
ado aujami,
pa uoSé
Lening ado
uni e si e o
leksikog a ai.
]
Sio
Zodyno
engimg
jsijungé
i
ki os
aukS osios
mokyklos
(Sa a o o,
Go kio,
Tolimyjy
y y
uni e si e ai),
daugiausia
os,
ku
di ba
B.
La ino
mokiniai.
Didelés
eikSmés
leksikog a y
kad y
uoSimui
u i
B.
La ino
inicia y a
1960
m.
Lening ado
uni e si e e
js eig as
Ta pka ed inis
zody-
ny
kabine as.
B.
La inas
ado a o
i
kai
ku iy
senosios
usy
li e a ii os
paminklu
zodyny
engimui.
B.
La inas
bu o
ne
ik
leksikog a as,
jis
nesi ibojo
ien
nuosekliu
zodziy
klasi ika imu
i
sis eminimu,
jam
iipéjo
isa
ZodZio
gy enimo
is o ija
su
smulkiausiais
niuansais
nuo
pa
jo
a si adimo
iki
misy
die-
ny.
,,Zodis
su
sa o
laiko
iSkapo ais
andais,
sa o
iks an me e
a min i-
mi,
—
aSé
B.
La inas,
—
pa aukia
mi sy
démesj
kaip
kalbos
is o ijos,
o
ka u
i
kaip
au y
is o ijos
he ojus*.
Leksikog a ijos
s udijose
B.
La-
inas
isada
puikiai
de ino
zodZio
i
jj
a ojancios
isuomenés
is o ija,
kiek iena
a ski a
Zodj
siedamas
su
a i inkama
Zodziy
sis ema,
ieSkodamas
jos
désningumy.
Ypaé
eikSmingi
B.
La ino
seman inés
analizés
e iudai®,
pa em i
daugiausia
sla y,
bal y,
sen.
indy
kalby
duomenimis.
Visuo inio
p ipazinimo
susilauké
B.
La ino
azeologiniai
y inéjimai.
B.
La inas
daug
nusipelné
a ybinés
dialek ologijos
mokslui.
Jis
y a
usy
kalbos
a laso
pionie ius.
B.
La inas
bu o
na ys
o
nedidelio
kalbi-
ninky
kolek y o,
ku is,
akademiko
L.
Sée bos
ado aujamas,
p adéjo
g andiozinj
da ba
— usy
kalbos
a miy
a laso
engima.
B.
La inas
su-
da é
Sio
a laso
p og amos
leksikos
i
sin aksés
sky ius.
Jis
aip
pa
pa-
uosé
uk ainieciy
a miy
a laso
suda ymo
p og ama
bei
ins ukcija’.
Teo i-
‘
5
Plg.
B.
H.
Enuna,
O.
H.
Pax,
B
aa6opa opun
uccaegonanua
caos,
«Bec Huk
SITY,
1963,
Ne
14,
p.
144.
®
Pig.
B.
A.
Jlapuu,
Hs
uc opun
caos
( o e
seeps.
Cemsa.
Kasapdax),
«C6.
nama n
JI.
B.
Uep6s »,
nox
pea.
npod.
B.
A.
Jlapuna,
JI.
P.
3ungepa
u
M.
HW.
Ma y-
cepny,
JI,
1951,
p.
190—200;
H3
caasano-OaaTuiickHx
meKcHKOnO HuecKHX
ConocTaBazeHHi,
«Bec unk
JITY»,
1958,
Ne
14,
150—9;
O6
spcemusmax,
«Yu.
san.
JITY»,
1961,
Ne
301,
p.
110—24
i
k .
7
Plg.
B.
A.
Jiapuu,
Mpo pamma
jaa
s6upanua
ma epianis
20
gianexToao i no o
a iaca
yKpaincbkoi
Mopu
(3
inc pykuiew),
Kuis,
1948;
II
usa.
1949.
247
.
sios
Snekamosios
kalbos
p oblema
B.
La inas
g ildeno
i
ki uose
sa o
da buose!?,
Lie u iy
kalbininky
démesj
ypaé
aukia
B.
La ino
li uanis iniai
da bai.
Kaip
jau
bu o
miné a,
lie u iy
kalbo y a
B.
La inas
susidoméjo
da
s udijy
me ais.
Nesi enkindamas
aSy iniais
Sal iniais,
jis
yZosi
is-
mok i
lie u iy
kalba
i$
pa ios
liaudies
lapy.
1913
i
1914
m.
asa os
me u
jis
bu o
du
ka us
a ykes
j
Lie u a
i
pés¢iomis
apkelia o
daugelj
kai-
my
uome inése
Raseiniy,
TelSiy,
Pane ézio,
Ukme gés
i
T aky
apsk i-
yse.
Cia
jis
inko
su
liaudies
bui imi
i
kul ii a
susijusius
ZodzZius,
s u-
dija o
a mes
i
uZ aSinéjo
jy
biidingesnes
ypa ybes.
Siy
kelioniy
ai-
sius
—
ge okai
éliau
paskelb as
da bas
,,MedZiaga
i§
lie u iy
dialek o-
logijos“!’,
ku j
suda o
Nemunaiéio
a més
ap aSas,
i$
j ai iy
a miy
su-
ink y
Zodziy
zodynélis
su
is o inémis
bei
e imologinémis
pas abomis
i
a miniy
eks y
pa yzdziai.
No s
nuo
o
laiko,
kai bu o
aSomas
Sis
da bas,
lie u iy
kalbos
dialek-
ologiniai
y imai
pasida é
ikslesni,
0
jy
me odai
ge okai
pa obuléjo,
aéiau
kai
ku ie
au o iaus
pas ebéjimai,
leksiniai
duomenys,
o
ypaé
eo i-
niai
apibend inimai
y a
eikSmingi
i
daba .
Tu
bii ,
pi ma
ka a
lie u iy
dialek ologijoje
¢ia
andame
pazZiii g
j
a me
ne
kaip
j
cha ak e ingu,
ski ingy
nuo
aSomosios
kalbos
ypa ybiy
kompleksa,
be
kaip
j
sa i a
kalbine
sis ema.
B.
La inas
pab ézia,
kad
dialek ologo
uzda inys
y a
jZ elg i
i
ap aSy i
a mine
no ma,
ku i
nulemia
a més
a s o y
bend-
a ima,
be
g ynu
pa idalu
jy
jp as inéje
Snekos
sudé yje
pasi eiSkia
e ai'*.
Jdomios
y a
au o iaus
pas abos
biling izmo
klausimu,
aiSkinan
lenky
i
usy
kalby
elemen y
ski inga
likima
Nemunaiéio
a méje!®.
Lie u iy
kalbos
a miy
leksine
medZiagg
B.
La inas
ne
sykj
panaudojo
i
daugelyje
élesniy
s udijy
bei
s aipsniy.
Daugiausia
su
li uanis ika
susijusiy
da by
B.
La inas
y a
paskelbes
pas a aisiais
d iem
deSim me iais,
kai,
a kii us
Lie u oje
socialis ine
san a ka,
él
uzsimezgé
i
jau
ligi
pa
mi ies
nebenu iiko
jo
ySiai
su
musy
espublikos
ilologais.
Sio
laiko a pio
kalbiniuose
y inéjimuose
jis
gilinosi
j
bal y
i
sla y
kalby
san ykiy
p oblema,
nag inéjo
konk eéius
leksinius
bei
g ama inius
lie u iy,
la iy
i
sen.
usy
kalby
a i ikmenis,
placiai
panaudodamas
i
neindoeu opie iy
(ypaé
suomiy-ug y)
kalby
me-
dziaga.
I§
okiy
B.
La ino
da by
pazymé inas
s aipsnis
,,Apie
Zodj
ax apo“'®.
Smulkiai
iSanaliza es
sla y
kalby
duomenis,
B.
La inas
pa-
25.
A.
Jiapuu,
O
sanucax
nwoc panwes
Kak
HCTOWHHKe
MO
HCTOpHH
pyccKo o
ssbika,
«Tpyan
lO6uaneiinol
Hayunoii
ceccuu
Jlenun pagcKo o
oc.
yH-Ta»,
cexuHa
dHa0-
ao .
HayK,
JI.,
1946,
p.
71—85;
Pas osopusii
sa3i k
Mockosckoi
Pycu,
kn.:
Hayaapusiii
s an
(opMHpoBaHHaA
pyccKo o
HalHOHaTbHOTO
ssbika,
JI.,
1961,
p.
22—34
i
k .
185.
A.
Jlapwu,
Ma ep aas
no
au oscKoi
auanex ono un,
<AsHK
HM
aNTepa ypa>,
.
1,
JL,
1926,
p.
93—170.
“4
Ten
pa ,
p.
93—94,
98.
Ten
pa ,
p.
101—104.
©
5B.
A.
Jlapuu,
O
caose
an apo,
kn:
Raks u
k ajums
el ijums
akad.
p o .
d .
J.
Endzelinam,
Riga,
1959,
p.
149—162.
249

kog a ijos
aida
nuo
pa
pi mujy
XVII
a.
zodyny
ligi
Siy
laiky.
Plaéiai
apibiidines
K.
Si ydo Zodyna,
iskéles
jo
o iginaluma
i
san ykj
su
pa-
naudo ais
Sal iniais,
au o ius
pa odo,
kaip
élesni
lie u iy
kalbos
Zodyny
au o iai,
emdamiesi
K.
Si ydo
adicija,
oliau
obulino
leksikog a ijos
me odus,
gausino
i
j ai ino
pa eikiamy
Zodziy
a sa ga.
Kaip
iena
s a -
biausiy
XIX
a.
leksikog a ijos
paminkly
au o ius
igkelia
ligi
Siol
mazai
y iné a
D.
PoSkos
ank aS inj
Zodyna,
pa asy a_,, au os
ga bei
i
pasi-
didzia imui,
busimiesiems
mokslininkams
i
poe ams‘?!,
S aipsnyje
pa-
eikiama
daug
jdomiy
is auky
i8
j ai iy
lie u iy’
kalbos
zodynu,
g e i-
namy
a p
sa es
i
su
panaudo ais
Sal iniais.
Su
dideliu
poleminiu
jka é-
iu
pa asy as
sky ius
apie
didziojo
,,Lie u iy
kalbos
zodyno*
engima.
K i iskai
( ie omis
ne
i
pe nelyg
neigiamai)
e indamas
pi muosius
du
didZiojo
,,Lie u iy
kalbos
zodyno“
omus,
B.
La inas
ia
i8dés o
me o-
dinius
Zodyno
edaga imo
p incipus,
ku iy
dalis
bu o
panaudo a,
en-
gian
olimesniy
Sio
Zodyno
omy
edaga imo
ins ukcija.
1940
m.
B.
La inas
edaga o
S.
Rozeno
suda y a
Rusy-lie u iy
kal-
by
Zodyna.
Tai
bu o
pi masis
p ak inis
a ybinés
san a kos
me ais
i8-
leis as
usy-lie u iy
kalby
Zodynas?2.
B.
La inas
—
ne
ik
li uanis ikos
klausimais
pa aSy y
da by
au o-
ius,
be
i
li uanis iniy
y inéjimy
o ganiza o ius
bei
ado as.
,,B.
La inas
eikliai
p isidéjo
p ie
pa iy
s a biausiyjy
misy
a ybinés
ilologijos
da -
by
o ganiza imo
bei
ykdymo“
—
pab éZia
akad.
K.
Ko sakas?3,
Kai
‘
1951
m.
iSkilo
eikalas
page in i
didZiojo
,,Lie u iy
kalbos
zodyno*
en-
gima,
B.
La inas
ak y iai
daly a o,
suda an
naujq
Sio
Zodyno
edaga-
imo
ins ukeija.
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
leksikog a ai
|
ge ai
p isimena,
su
kokiu
uzZsidegimu
B.
La inas
s engési
pa ikslin i
me odinius
,,Lie u iy
kalbos
zodyno“
engimo
p incipus,
su eik i
jiems
i esnj
mokslinj
pama a.
Jo
siilymu
bu o
nu a a
p ieSdélinius
eiks-
mazodzius
Zodyne
pa eik i
kaip
a ski us
ZodzZius,
azeologinius
jungi-
nius
iSski i
i8
ilius aciniy
pa yzdziy,
iksliau
di e encijuo i
zodziy
eiks-
mes
i
pan.
B.
La ino
jdieg i
me odiniai
p incipai
ealizuo i
egiame
i
élesniuose
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
omuose;
jais
i
oliau
ado aujasi
musy
leksikog a ai.
B.
La inas
bu o
ienas
ak y iausiy
Lie u iy
kalbos
dialek ologinio
a laso
p adininky
i
o ganiza o iy.
Jis
émé
sis eminga
a miy
y inéji-
ma,
p isidéjo
p ie
Lie u iy
kalbos
a laso
medZiagos
inkimo
p og amos
suda ymo,
daly a o
pi mojoje
dialek ologinéje
ekspedicijoje
j
P ieny
a-
jona
1951
m.
asa a.
Si
ekspedicija
p adéjo
pla aus
mas o
dialek ologinés
medziagos
inkima
bei
sis eminima,
ku j
B.
La inas
i
oliau
isoke io-
pai
ska ino.
Skai ydamas
p aneSimus
dialek ologinése
kon e encijose,
e-
cenzuodamas
a miy
ap aSus
i
ki omis
p ogomis
B.
La inas
s engési
pe -
2!
Ten
pa ,
p.
132.
’
2
C.
A.
Posen,
Pyccko-an oscxni
caopaps,
nox
pen.
npod.
B.
A.
Jlapuna,
M,,
1941.
°K.
Ko sakas,
[zymaus
kalbininko
ne ekus,
,,Li e a ii a
i
menas“,
1964,
N ,
14(908),
p.
7.
251
|