LIETUVIU
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
El
Be
UsV"
0.38
i
Sea
MOKSLY
ALK
A
DUE
Mey
JCA
LIETUVIU
KALBOS
DAIKTAVARDZIO
DVISKAITA!
D.
GARGASAITE
§
1.
D iskai a
y a
seny
laiky
mo ologijos
elik as
i
nedaugelyje
kalbu
ji
é a
iSlikusi.
Sansk i e
d iskai os
ka ego ija
u éjo
a dazodis
i
eiksmazZodis.
Senoji
g aiky
kalba
aip
pa
u éjo
d iskai a,
no s
ji
jau
nyko
i
bu o
s umiama
daugiskai os*.
Lo ynu
kalboje
ik
zodziai
duo
,,du“
i
ambo
,,abu“
y a
laikomi
d iskai os
lickanomis.
Todél
i8
lo yny
kalbos
issi ys iusios
omany
kalbos
d i-
skai os
jau
ne u i.
Go y
a’ o
paminkluose
andama
i a dZio
i
eiksmaz%odzio
d iskai a.
Labai
nuosekliai
isy
kai omyju
kalbos
daliy
d iskai a
a ojo
senoji
sla y
kalba*,
ja
y a
u éjusios
i
isos
sla u
kalbos?.
Tai
odo
senyjy
sla y
kalby
eks ai
i
sus aba éjusios,
jau
d iskai os
eik’més
nebe u inéios
o mos
daba inése
kalbose.
Daba iniu
me u
i8
sla y
kalby
ge iausiai
d iskai a
y a
i8laikiusios
slo ény®
i
luziéény
kalbos.
Bal y
kalbos
aip
pa
y a
u éjusios
d iskai a.
P isy
kalbos
d iskai os
lickana
laikoma
o ma
aus o
,,abi
lipos“
(plg.
s.
sl.
us a,
a .
aos d)
i
k .*
La iy
kalboje
aip
pa
pasi aiko
sus aba éjusiy
d iskai os
o mu
au osakoje,
senuosiuose
aS uo-
se
i
kai
ku
a mése
7,
I§
bal y
kalby
ge iausiai
i8laiké
isu
kalbos
daliy
d iskai a
lie u iy
kalba,
ypa
zemai iy
a mé.
Senieji
lie u iy
kalbos
ax ai
odo,
kad
d i-
skai a
ne
aip
seniai
daug
pla iau
y a
a ojusios
i
ki os
lie u iy
kalbos
a més.
'
S aipsnis
y a
au o és
engiamo
pla esnio
da bo
apie
lie u iy
kalbos
d iskai-
a
dalis.
?
A.Cuny,
De
nomb e
duel
en
g ec,
Pa is,
1906.
SA.
HW.
Beanup.
K
apoiic sennomy
uncay
5
cTapocnapanckom,
«Mspec us
o -
Aela
pyccKo o
a3nIKa
HW
CToBecHocTH»,
IV,
ku.
4,
1899,
p.
1—32.
4A.
Beau,
O
xpajunn
y
caopeuckum
jesnuuma,
Beo paa,
1932;
A.
M.
Hop-
Aauckul,
Uc opua
apolic senno o
ncaa
B
pyccKoM
sa3bIKe,
Baanumup,
1960;
S.
Obno skij,
Dualspu en
in
de
nominalen
Declina ion
des
Rusischen,
,,Zei sch i
ii
sla ische
Philologie*,
Bd.
II,
Leipzig,
1925,
p.
66—67;
I.
O ienKo,
JBpi ine
‘HCO
B
yKpaiHbcKoii
Mosi,
Kiis,
1910;
A.
Dos al,
Vy oj
dudlu
slo anskych
ja-
zycich
z laS é
polS iné,
P aha,
1954;
B.
de
Cou enay,
Einige
Falle
de
Wi kung
de
Analogie
in
de
polnischen
Declina ion,
KZ,
Bd.
VI,
H.
1,
Be lin,
1868,
p.
62—80.
5
L.
Tesnié e,
Les
o mes
du
duel
en
slo éne,
Pa is,
1925.
®
J.
Endzelins,
Senp i 8u
aloda,
Riga,
1943,
p.
60,
64, 66.
.
*J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
450—460.
Siame
s aipsnyje
nag inéjama
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
d iskai a,
emian-
is
Siu
dieny
a miy
medZiaga,
o
aip
pa
senyjy
a8 y
duomenimis,
ku ie
padeda
nuS ies i
d iskai os
o my
is o ija.
Va dininkas-galininkas-Sauksmininkas®
Vy iskoji
giminé
§
2.
(iJa
kamienas.
Lie u iyu
kalbos
(i)a
kamieno
daik a a dzZiy
d iskai os
a dininkas-galininkas
u i
galiine
- ,
p z.:
du
aiki ,
du
b éliu.
Si
galiné,
kaip
odo
i a dZiuo iniai
bid a dziai,
y a
kilusi
ix
- io,
plg.
du
maz oju
aiki,
du
ik ioju
b oliu.
Ku -ne-ku
pasi aikan ios
la iu
kalbos
y iSkosios
giminés
d iskai os
a -
dininko-galininko
o mos
y a
u éjusios
a
pa ia
galiine,
p z.:
di i
sieku
mil u,
di i
muzZu®.
Sla y
kalbose
8io
kamieno
d iskai os
a dininkas-galininkas
u i
galine
~d,
p z.:
s.
sl.
konja,
loka,
us.
dea
6pama,
s.
lenk.
dwa
k éla,
dwa
k yza,
uke,
mpu
Opama,
sloy.
mid a
s a
b a a.
Bal y
i
sla y
kalby
galiiné
Gia
y a
bend os
kilmés.
Ta
pa ia
galiine
u i
i
g aiky
kalba,
plg.
Adxe.
i
kamienas.
Vy i8kosios
giminés
i
kamieno
daik a a dziu
d iskai os
a di-
ninkas-galininkas
u i
galiine
-u,
p z.:
Pasik ie é
du
agii.
Viky.
[sidéjau
du
nauju
dancii .
I b.Manoma,
kad
&i
galiiné
y a
a si adusi
pagal
ia
kamieno
daik a a dziu
d iskai os
a dininka-galininka.
(Yu
kamieno
daik a a dziy
d iskai os
a dininkas-galininkas
aip
pa
u i
galing
-w,
p z.:
du
siinu,
du
ali,
du
u gu,
du
medi,
du
aisii .
Sla y
kalbos
ia
u i
-y(-e1),
p z.:
s.
sl.
syny.
Vadinasi,
(i)u
kamieno
daik a a dZiy
d iskai os
a dininko-galininko
galiné
bal y
i
sla y
kalboms
y a
bend a.
Si
galiné
y a
iden-
i8ka
i
su
senosios
indy
kalbos
a i inkama
galiine,
plg.
sani.
P iebalsinio
kamieno
y iSkosios
giminés
daik a a dZiai
d iskai os
a -
dininka-galininka
u i
pada y a
pagal
ia
kamieno
daik a a dzius,
p z.:
du
akmeniu,
du
ménesiu,
du
piemeniu,
du
ideniu,
du
s iiomeniu,
du
Sunii ,
du
Zélmeniu,
plg.
du
peili.
Kai
ku
a mése
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziai
y a
pe éje
j
akamiena,
p z.:
du
akmenu.
Pag aman¢io
a méje
uZ a8y a
neip as a
o ma
du
Suni.
Senoji
bal y
kalby
p iebalsinio
kamieno
d iskai os
a dininko-galininko
galiiné
neZinoma.
Galimas
daik as,
kad
Si
o ma
y a
u éjusi
galiine
-e.
DaukSos
as y
o ma
du
zmune
DP
313,,
(du
Zmung
DP
3144.)
laikoma
d iskai os
a di-
ninku-galininku
i
siejama*su
g aiky
kalbos
o ma
x e,
®
Daba
lie u iy
kalbos
a mése
é a
iSlaiky i
ik
du
daik a a dziy
d iskai os
links-
niai:
a dininkas-galininkas-Sauksmininkas
i
naudininkas-jnagininkas.
Toliau
pi majj
a-
dinsime
a dininku-galininku,
nes
Sauksmininku
jis
eina
labai
e ai.
Senosios
kalbos
y a
u éjusios
is
d iskai os
linksnius:
a dininkg-galininkg-Ssauks-
mininka,
naudininkg-jnagininka-ablia y a
i
kilmininkg- ie ininka
(loka y a).
Iim j
su-
da é
A es a,
ku ioje
kilmininkas
sky ési
nuo
ie ininko,
G aiky
kalboje
kilmininkas
y a
su apes
su
naudininku,
0
ie ininko
i
jnagininko
ie oje
a ojamos
a i inkamos
dau-
giskai os
o mos.
Luziéény
kalboje
ie ininkas
su ampa
su
naudininku-jnagininku.
®
La iy
kalboje
y a
i
ki a
y i8kosios
giminés
galiiné,
bi en
-i,
p z.:
di i
da bi
da i ,
ku ia
J.
Endzelynas
laiko
be a dés
giminés
gal ne,
kilusia
i8
senosios
bal y
ga-
lunés
-ei
a
-ai,
pig.
s.
sl.
izé,
sk .
yugé.
Z .
J.
Endze
lins,
La ieSu
alodas
g a-
ma ika,
p.
451.
J.
Endzelynas,
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius,
1955,
p.
130;
J.
O -
ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
III,
Wa szawa,
1956,
p.
84.
134
A ski ai
eikia
kalbé i
apie
daik a a dZio
Zmogis
d iskai os
a dininka-gali-
ninka.
Jis
es i
pada y as
d ejopai:
a)
i8
ienaskai os
kamieno,
p z.:
du
Zmogii
Sd,Ms,
Plik,
K é,
P k,
Slu,
End,
Z ,
VaIP
16,
Vaizg
RR
I
359,
du
Zmogu
BsV
22
([s );
okios
da ybos
o my
y a
i
senuosiuose
as uose:
Du
Bmogu
VInE
123,,
Du
Bmogu
BP
IL
355,),
Du
mogu
KN
183,;
i
b)
i8
daugiskai os
kamieno,
p z.:
Zméniu
S ngZ
34,
du
Zméniu
RpJ
23,
du
Bmo-
niu
BP
1
192,,,
Schi udu
S3moniu
BP
Il
356,,.
18
daugiskai os
kamieno
pada y a
o ma
TelSiy
apylinkés
a méje
g eigiausiai
u i
mo e igkosios
giminés
d iskai os
a di-
ninko-galininko
galiine,
p z.:
dé
Zmiione
~ du
Zméni
(2),
plg.
d i
ka i.
Mo e iskoji
giminé
§
3.
(i)o
kamienas.
Lie u iy
kalbos
(i)o
kamieno
daik a a dziy
a dinin-
kas-galininkas
u i
galine
-i,
kilusia
i$
-ie,
p z.:
d i
dieni,
abid i
anki,
d i
pi ki,
plg.
d i
k ei ieji
pusi
Sin .
La iy
kalba
Gia
aip
pa
u i
-i,
p z.:
abi
kdji,
di i
a pi.
Senoji
sla y
kalba
galiine
-i
u i
ik
po
j,
p z.:
dusi,
po
kie o
p iebalsio
-e,
plg.
Zené,
ladycé.
Taigi
Siuo
a eju
a p
bal y
i
sla y
kalby
pa alelés
né a.
I
senoji
sla y,
i
senoji
indy
kalba
Gia
u i
o ma,
kilusia
i§
indoeu opie iy
*-ai,
plg.
sk .
ds é.
Tose
lie u iy
kalbos
a mése,
ku
d iskai a
e ai
a ojama,
pasi aiko
i
ki-
okiy
galiiniy.
Sunku
pasaky i,
kokia
kilmé
okiy
o my,
kaip
d i
diend
P g,
d i
pa a
Lky,
d i
nedélid
K ’.
Jos
su ampa
su
ienaskai os
a dininku
i
inagininku,
plg.
anka,
su
ankd,
diend,
su
diend.
Ta iau
a gu
a
miné os
d iskai os
o mos
sie inos
su
ienaskai os
inagininku.
Galimas
daik as,
kad
Gia
d iem
daik ams
Zy-
mé i
su
skai a dZiu
du
a ojamas
daik a a dziu
ienaskai os
a dininkas.
Taigi
su
skai a dZiu
du
a ojami
daik a a dziai
ka ais,
a odo,
gali
u é i
ne
ik
d iskai os
a
daugiskai os
(d i
dieni,
d i
diénos,
d i
diendas),
be
i
ienaskai os
o mas.
Tuo
labiau,
kad
galiinés
Gia
ne u i
p asminio
k i io
—
g ama inj
skai iy
odo
skai a dzio
leksiné
eikSmé.
Ry y
i
idu io
aukS ai¢iy
a mése
be
o my,
u inéiy
galinini
-i,
o
en,
ku
jis
nuk i es,
—
minkS a
p iebalsi
Zodzio
gale
(p z.:
d i
dieni
Vp ,
Gl ;
d i
g i ini
Lg;
d i
diéh
—
d i
dieni
K1,
Sdb,
V8k,
Ink,
Lnky,
Zml,
Ps;
d i
agi
Pbs;
dwi
bdbi
BM
I
150),
da pla iai
a ojamos
o mos
su
kie u
p iebalsiu,
p z.:
nosipa ko
d é
s
Sd;
d ée
dien
bi. a
gad di
Rz;
o éje
d é
desené3n
2é*més;
G ne§o
d é
nas
mé-
diu
P8;
as
Jokibs
a kli.
sé a
uz
d i
k é
a adé' a
RAN;
d i
dien
paneSéjs
i
nu-
i’ka
ba e
Lnky.
Kie as
p iebalsis
Zodzio
gale
odo,
kad,
p ieS
nuk in an
galinés
balsiui,
Gia
y a
bu es
ne
p ieSakinés
eilés
balsis.
Kai
ku
a mése
Siuo
a eju
gi -
dimas
uZpakalinés
eilés
balsis,
p z.:
e u
ik
d i
ujk
K s;
més
i
bu. om
d i
pa
E ;
maii. é
g i é. e
gi é-na,
d i
2ménu
u éja
Rm;
pamaéé
d i
a n ;
pabii. a
gal
d i
alandu
S ;
i
os
k i os
padi. b
d é
gobu
Rz;
w.Za o
d e
g ézu
Rz;
d i
ld e
nupi ko
T s.
P.
A umos
nuomone,
analogi’kas
mo e iSkosios
giminés
d iskai os
a dininko-galininko
galiines
y a
pakei usios
a i inkamos
y iskosios
giminés
galinés™.
"Pp.
A umaa,
Un e suchungen
zu
Geschich e
de
li auischen
Pe sonalp ono-
mina,
Ta u,
1933,
p.
71.
135
An a
e us,
y
galiiniy
kilmé
gali
bii i
i
ki a.
Miné ose
a mése
labai
i ai iai
edukuojami
galinés
balsiai.
Si os
da
gi dimos
mo e i8kosios
giminés
d iskai os
galininko
galiinés
-u,
- ,
-e:
gali
bi i
a miniai
Zod¥io
galo
-a
a ian ai,
plg.
su
udko
K s,
su
jdunu
me gu
S ,
su
gdl u
Rm,
(su)
lazdo
E ,
(su)
lazde
||
(su)
lazdi
T s.
Tuo
a eju
Si os
o mos
bi y
sie inos
su
miné omis
Zemai iy
a miy
o momis
d i
diend
Pg ,
d i
pa a
Lky,
d i
nedélia
K ¥.
Mo e iSkosios
giminés
d iskai os
a dininko-galininko
o mos,
kaip
ma y i,
y a
in ensy iai
s umiamos
i¥
a ojimo.
[domu
pazymé i,
kad
kai
ku
a mése
del
daugiskai os
o my
j akos
daugiskai os
galiiné
-s
p idedama
iesiog
p ie
dyiskai-
os
galiinés,
p z.:
D i
dienis
is a éjo
supykusi
Kik.
Bend osios
giminés
daik a a dziy
_d iskai os
a dininkas-galininkas
gali
u é i
a ba
y i8kosios,
a ba_mo e ikosios
giminés
galiine,
p z.:
Siuodu
alka u
||
Siuodu
alka i
Né R
Ill
216,
é
kamieno
mo e igkosios
giminés
daik a a dziy
d iskai os
a dininkas-ga-
lininkas
u i
a
pa ia
galine
-i,
kaip
i
(i)o
kamieno
daik a a dziai,
p z.:
d i
kd i
d i
pusi,
d i
sa di i!.
Daugiskai inés
o mos
j akos
pa yzdziu
gali
bi i
T yskiy
a més
d i
ka is,
plg.
d i
kd i
i
d i
ka es.
Daik a a dziy
su
p iesaga
-elé
d iskai os
galininkas
( a dininkas
Gia
nebe a o-
jamas)
y y
auk& ai iy
a mése,
ku
nuk en a
umposios
galiinés,
u i
kie a
Zodzio
galo
p iebalsi
/,
p z.:
apgu ku
d é
agel
posod3no
Zml:
d é
labe
geF
pa el
papjé e
Lak ;
i.?
d i
kas,
d i
a el
RAN.
Kai
ku
a mése
da
aiSkiai
gi dimas
uZpakalinés
eilés
balsis,
pyz.:
nu ein
un
mi.éko
—
pa si.neSo
d i
geldéle
Ul;
po
d i
s alinélo
i'na
ga'lim
iZgéFi
Pmp;
as
u
d i
kd i,
d i
kaiile
Tj.
Cia,
kaip
i
o
kamieno
analo-
giSkuose
pa yzdziuose,
Zodzio
gale
bu o
ne
ip as as
d iskai inis
-i,
0
kazkoks
ki as
balsis.
P iebalsio
kie umas
daik a a dZiy
su
p iesaga
-elé
d iskai os
galininke
lei-
dzia
many i,
kad
Gia
galéjo
isi e z i
y iskosios
giminés
galiiné
-u,
a mése
edukuo a
panasiai,
kaip
Zodzio
galo
-a.
i
kamienas.
Bal y
kalby
i
kamieno
daik a a dziy
d iskai os
a dininkas-ga-
lininkas
u i
galiine
-i,
p z.:
abi
aki,
d i
an i,
d i
a i,
d i
dali,
d i
ka i,
d i
nak i,
d i
iks an i,
plg.
la .
ausi,
p .
nozy
,,nosis“.
Iden iskos
bal y
o moms
y a
s.
sl.
gos i,
sk .
pd i.
¥
Ta mése
y a
i
naujada y,
p z.:
dabaF
jis
d i
paci
i . i
Vad;
Vo
as
dailida
u-
ieja
d i
pace,
senq
i
jaunq
BsP
II
19
(Va n).
P iebalsinio
kamieno
mo e igkosios
giminés
d iskai os
a dininkas-ga-
lininkas
i
kamieno
daik a a dziy
pa yzdziu
baigiasi
galine
-i,
p z.:
d i
dik e i,
d i
sése i,
plg.
s.
sl.
o
pa ies
linksnio
o ma
des e i,
ku i,
kaip
i
lie u iy
kalboje,
suda y a
pagal
7
kamiena.
§
4.
Senuosiuose
aS uose
daik a a dZiy
d iskai os
a dininkas-galinin-
kas
a ojamas
gana
gausiai
i
nuosekliai,
Kaip
i
daba inéje
kalboje,
y i8kosios
giminés
d iskai os
a dininkas-galininkas
u i
galiine
-u,
P z.:
(a
kamienas)
du
®
Vy iskosios
giminés
¢
kamieno
daik a a dziy
a dininkas-galininkas
aip
pa
u i
galiine
-i,
pyz.:
du dédi
K é,
Lnk .
136
hi mu,
du
ka u
MZ188,_3,
du
ka u
VInE
41,.,
abu
lai u
pilnu
VinE
11242,
ki u
du
p iliginimu
BP
I
212,,
ki u‘du
la u
BP
I
3873,
Du
dayk u
PK
192,,
du
daik u
DP
1005,
du
ka i
DP
150,.,
du
kd u
KN
2495;
(ia
kamienas)
du
ki u
pik adeiu
VinE
214,,,
ki u
du
io
makin iniu
BP
1
408,,,
du
moki iniu
DP
1,,
du
b olu
KN
265,;
(u
ka-
mienas)
du
{ unu
VInE
200,,
abu
Sunu
BP
I
365,,,
du
unu
DP
14854,
du
Sunu
KN
250,;.
Mo e iSkosios
giminés
daik a a dZiy
d iskai os
a dininkas-galininkas
bai-
giasi
-i,
p z.:
(o
kamienas)
dwi
Maldi
BP
1
430,,
dwi
iupi
DP
55,;,
dwi
wie i
KN
144,;
(io
kamienas)
dwi
koghi
VInE
188,2,
BP
II
430,,
ie
dwi
nedéli
DP
131,3,
abi
eldii
KN
159,;
(é
kamienas)
dwi
pa i
ik ibi
DP
88,;
(i
kamienas)
dwi
aki
VInE
188,¢,
Dwi
dali
BP
Il
444,
dwi
zuwi
DP
125y.,
dwi
dali
KN
7,.
Sus aba éjusios
o mos
§
5.
Vy iSkosios
giminés
daik a a dZiy
d iskai os
a dininkas-galininkas
su
skai a dZiu
du,
abu
gali
su umpé i,
ne ek i
galininio
-u
i
ap i
p ie eiksmiu.
Sios
iSies
sus aba éjusiy
d iskai os
o my
pa yzdziu
gali
bi i
bene
isose
lie u iy
kalbos
a mése
Zinomas
p ie eiksmis
dika
Vi l,
V n,
dukaF
Dbé,
Klo ,
K é,
MI,
LS,
Sin,
Z ,
ple.
ka as,
du
ka u;
disyk
Sn,
Gs,
Rdd,
abisyk
Gs,
plg.
sykis,
du
sykiu®.
Sus aba éjusiy
mo e i8kosios
giminés
d iskai os
o my
pasi aiko
mazZiau,
p z.:
Ka aip
eik
pasielg i?
—
Abi
ali
(da yk
kaip
inkamas)
LKZ
I
13
(Jb).
Cia
miné inas
i
skai a dis
d ideSim ,
g ei iausiai
a si ades
iS
d iskai os
o mos,
plg.
d i
desim i™.
I§
senyjy
a8 y
galima
pa eik i
B e kiino
sup ie eiksméjusi
Zodziy
jungini
awi
dieni,
ku is
anks¢iau,
manoma,
y a
u éjes
eikSme
_diena
i
nak is“.
Tas
junginys,
a ojamas
p ie eiksmiSkai,
jgijo
nauja
eikSme,
bi en
,, is“,
p z.:
Ghi ai
awi
dieni
nepame e
g iekus;
Sawi
dieni
ghis
am umoij
walge
i
didzome
upe ije
i
lig-
goie
i
smu kel’.
§
6.
Lie u iy
kalbos
daik a a dZio
d iskai os
a dininkas-galininkas
a mése
i§silaikes
ne ienodai.
Vy iskosios
giminés
daik a a dZiy
d iskai os
a dininkas
kaip
linksnis
a o-
jamas
palygin i
nedideliame
a miy
plo e,
bi en
j
aka us
nuo
Mazeikiy,
TelSiu,
Rie a o,
S ékSnos,
Pagégiy®.
Be
jo
lickany
da
pasi aiko
be eik
isame
lie u-
iy
a miy
plo e.
Va dininkas
sus aba éjusiuose
posakiuose
pasi aiko
ne
i
okiose
13
Beje,
p ie eiksmis
duka
galéjo
a si as i
i
sus aba éjus
daugiskai os
o mai,
plg.
iska < is
ka us.
™
Sus aba éjusj
mo e iSkosios
giminés
d iskai os
a dininka-galininka
p imena
p ie-
eiksmiai
abigali,
d igubi,
p z.:
Si as
kuolas
eikia
nu aSy
abigali
,i8
abiejy
galu‘.
LKZ
I
8
(M k);
Mokesnius
a émé
d igubai
,,d igubai*,
kad
k i o
ne u éjau.
LKZ
I
688
(M k)
.
' A.
Bezzenbe ge ,
Bei age
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache
au
G und
li auische
Tex e
des
XVI.
und
des
XVII.
Jah hunde es,
Gé ingen,
1877,
p.
233
( oliau:
Bei age).
'6
D iskai os
o my
papli imo
ibos
nus a y os,
emian is
Lie u os
TSR
Mokslu
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Lie u iy
kalbos
a miy
a laso
me-
dziaga.
137

a mése,
ku iose
d iskai a
kaip
sis ema
jau
y a
i8nykusi,
p z.:
Su
du nu
du
u gu’
J b,
K ns,
Pgg,
P n,
Zal,
Gl ,
T ;
Saldu
kaip
du
medu,
Ssk,
Gl ;
Abu
galu
okiu,
SIé,
Gl ;
Maza
e pelé
—
du
alu
gy ena
(kiauSinis).
LZ;
Du
a u
pagi y
s o i.
Zal;
Du
g ybu
pe
iebu.
B .
é
Mo e iskosios
giminés
d iskai os
a dininkas
a mése
baigiamas
isiSkai
iSs um i
daugiskai os
a dininko.
Kaip
linksnis
jis
be a ojamas
ik
aka iniame
ze-
mai iy
a miy
pak aS yje,
bi en
Skuodo,
Sedos,
Salan u,
K e ingos,
Klaipédos,
P iekulés,
Silu és
apylinkése.
D iskai os
galininkas,
kaip
linksnis,
a ojamas
aip
pa
ik
auk& iau
miné ose
apylinkése.
Ki u daZniausiai
pasi aiko
ik
jo
lickany.
Taip,
pa yzdiiui,
jis
nenuosek-
liai
a ojamas
i
aka us
nuo
Vege iy,
Siauliy,
Ty u ény,
Tau agés,
Pagégiu.
Mo-
e iSkosios
giminés
daik a a dZiy
d iskai os
galininko
o my
da
pasi aiko
y u
i
idu io
aukS ai iy
a mése,
plo e
a p
K iuky,
PaS i inio,
Sedu os,
Do nu os,
Jona os,
Gel ony,
Ukme gés,
Taujénu,
T aupio,
Ragu élés,
Mieziskiy,
Ka saki§-
kio,
Vabalninko,
Bi zy.
Galininko
lickany
pasi aiko
i
ki u
Lie u oje,
pa yzdziui,
u ime
uZ a8y a
mo e iSkosios
giminés
d iskai os
o my
i§
Rudnios,
Rudaminos,
Veisiejyu,
LiSkia os
i
k .
Sus aba éjusiuose
posakiuose
d iskai os
o mos
iSsilaiko
ilgiau,
p z.:
D i
bobi
—
ienas
dan ys.
LS;
D i
bobi
—
iena koja.
Vs,
Lp;
Gy ena
kaip
d i
ka i
ienam
maige.
K P
1
21
(M e);
Glaudus
e sis
d i
ka i
Zinda.
K P
Til
47
(M e).
§
7.
Skai a dzio
du
ie a
junginyje
su
d iskai os
a dininku-galininku
né a
g iez ai
apib éZ a.
DaZniausiai
Sis
skai a dis
s o i
p ie§
daik a a di,
be
pasi aiko,
kad
pi ma
eina
daik a a dzio’
d iskai os
o ma,
0
po
jos
—
skai a dis,
p z.:
Busu
du
BsV
97
(Rg),
b oliudu
BsV
97
(Pilk),
Z ejudu
BsV
351
(Rg),
elnudu
BsV
344
(Rsn),
Vy u
du
J
(LKZ
1
341),
sunycudu
BsV
90
(Lks ),
Me gid i
BsV
161
(Vik),
Z akid i
BsV
118
(Tlz),
me gid i,
duk id i
BsV
105
(Rg),
panelid i
BsV
177
(Lbg).
Sios
iiSies
pa yzdziy
y a
i
B e kiino
a8 uose,
p z.:
Jakubu
du
BP
I
3505.
§
8.
Linku os,
Vasky,
Klo ainiy,
K ingino,
Vabalninko,
Papilio,
Bi zy
apy-
linkése
pasi aiko
daik a a dziu
d iskai os
galininkas,
a ojamas
su
skai a dZiais
ys
i
(labai
e ai)
ke u i,
pyz.:
as
i
is
mé
gi éno;
méslu
é-Zun gal
uzdi. p
di
is
da bd'den;
is
sd- ai
guléjo.
RAN;
ado
is
kausen:
SoFgo
Pds
dien;
os
glebel
mdlku
soku é-na;
as
is
aik
i.?;
nopo ko
P3s
podel;
déjo
ds
sduj
api' u.
Lak :
Sondé
ga o
3s
laiskel
uy
ka a;
3s
obl
dé- e.
Vék.
Su
skai a dZiu
ke u i
daik a a dziy
d iskai os
a dininkas-galininkas_pasi-
aiko
labai
e ai,
p z.:
igé
a na o
pa
ké‘ o s
pon.
AnalogiSkas
eiskinys
andamas
la iy
i
usy
kalbose.
Rusy
kalboje
d iskai os
a dininko-galininko
o mos
a ojamos
su
skai a dZiais
dea,
mpu,
uemo pe.
La iu
kalba
a oja
daik a a dziy
d iskai a
su
skai a dziais
2"-,,9%
Zymeé i
saikui,
s o iui,
laikui,
p z.:
a
Ce i
zi gi,
eseli
is
gadi
i
. 8
I
usy,
i
la iy
kalbos
Gia
u i
ik
o malia
d iskai a.
Lie u iy
kalbos
daik a a dziy
d iskai os
o mos,
a ojamos
su
skai a diiais
ys,
ke u i,
aip
pa
e u i
o malia
d iskai a.
Tai
y a
naujas
d iskai os
o my
a ojimo
a ejis.
i
7
A.M.
Hop
amanckuii,
Uc opus
gpoiic enno o
uncaa
B
pyccKom
sispiKe,
p.
104
.
*
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
p.
451.
§
9.
Na ii aliosios
d iskai os'®
a dininkas-galininkas™
lie u iy
kalboje
ne-
ya ojamas.
Ne
senuosiuose
aS uose
pasi aikandios
dyiskai os
a dininko-gali-
ninko
o mos
eina
su
skai a dZiais
du,
abu
i
d iskai iniais
i a dziais.
Be
skai a dz%io
du,
d iskai os
a dininkas-galininkas
bu o
a ojamas,
kal-
ban
apie
du
jau
Zinomus
daik us™.
Daba iniu
me u
i8
a miy
uZ aSy y
Sios
d iskai-
os
aSies
pa yzdziy
nebe u ime.
Kad
okia
d iskai a
neseniai
da
y a
bu usi
gy a,
odo
dialek ologiniy
bei
au osakiniy
inkiniy
medziaga,
o
aip
pa
XIX
a.
Zemaiciy
au o iy
aS ai,
p z.:
Ziu i,
a eina
du
ai a u
i
éda
ix
bliudziuky
koe.
A eina
ai a u
p ie
bliudy,
pauos e
i
sako...
BsP
IL
151
(Ps);
...lokininkai
du
didziu
lokiu
uzda é
jaujoje
i
sugulé
oboje...
Lokiu
bu o
p i is u.
ValP
10;
S aponas
pasisamdé
du
ai-
kiuku,
ku iuodu
pe
nedo ybe
baisiai
iky éjo
jam
i
Ko ynei.
ValP
69...
Kalédoms
_
a éjus
a s ojo
nedo u
aikiuku.
ValP
71;
Siemd iem
da
hemigus,
p o
didziq
ja
luby
sky-
Ie
iléké
d i,
i
is i,
pelédi...
Ry o
me a
kele as
Zmoniy
sulipo
an
bainycios,
a ado
po
s ogu
be upin i
pelédi
i
uimuse.
ValV
67;
Augin
é elis
Du
suny éliu
Du
suny éliu
An
paminklélio...
Kelk,
kelk
siineliu,
Mano
jaunuoju'..;
Augin
moéiu é
d i
duk y-
éli...
Kelk,
kelk
duk y i
Mano
jaunieji!..
Duk y i
mano,
Jaunieji
mano, Kokia
nega -
bé
Taip
élai
kélus.
JD
M1
802
(V1);
an
kéznos
szakés
po
g azi
paukszczi .
SchG
256.
Naudininkas-jnagininkas
§
10.
Bal y
i
sla y
kalbos
nuo
ki u
indoeu opie iy
kalby
ski iasi
uo,
kad
ju
dyiskai os
naudininkas-jnagininkas
y a
suda omas
su' o man u
-m-,
o*ki y kalbu,
pa yzdziui
sansk i o,
A es os,
—
su
o man u
-bh-.
Senaja
d iskai os
naudininko-jnagininko
galiine
y a
laikoma
galiné
-ma™,
da
i
misy
dienomis,
iesa,
labai
e ai,
a ojama
kai
ku iose
a mése,
p z.
Daii-
gel
do anéliy
mocinéliai,
mésoma
,,moSoms*
pd
s omenélj.
A uP
78;
Sunku
bu o
Zmonima
,,zmonéms™
gy en ;
Cia
eikia
Zmogaus
akima
S iesiéma
,,akimis
S ie-
siomis“;
Nesudedu
akima
,,akimis“.
Maza
bema au
akima
,akimis“;
Ka é
s o i
po
du ima
,,po
du imis*;
Vy ai
nak ima
||
nak ima
kulia.
Né.
Tokia
daik a a dzio
o ma
andame
i
B e kiino
aS uose,
p z.:
po
akima
BP
I
116,9.
Idomu
pas ebé i,
kad
asmeniniy
j a dZiy
a¥,
u
senoji
d iskai os
naudininko-
jnagininko
o ma
y a
ne ekusi
sa o
eikSmés
i
eiSkia
d iskai os
kilmininka,
pyz.
9
Na i aliaja
d iskai a
kalbinéje
li e a i oje
pap as ai
adinama
d iskai-
a,
ei8kian i
ieninga
daik y
isuma,
suda y a
i8
na ii aliai
susijusiy
d iejy
daik y.
Cia
p iklauso
okios
daik y
po os,
kaip
Zmogaus
kiino
dalys
(akys,
ausys,
l ipos,
ankos,
kojos)
i
j ai iis
ki i
po iniai
daik ai,
p z.,
agai,
anko és,
ba ai,
upés
k an ai
i
. .
Z .
K.
B ugmann,
G und igp
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp achen,
Il,
2,
2,
S agbu g,
1911,
p.
455—456.
D iskai a,
a ojama
be
skai a dzio
du
eikS i
d iem
po iniams
daik ams,
A.
Beligius
adina
lais aja
d iskai a.
Z .
A.Beauu,
O
gpojunn
y
caosenckum
jesnmuma,
p.
1—6
.
Na u alioji
d iskai a
laikoma
pi mine.
D iskai a
su
skai a dziu
du
y a
naujesnis,
an inis
eiSkinys.
2
Rusy
kalba
u i
na ii aliosios
d iskai os
o my,
iSlaiky y
iki
Siy
dieny,
p z.:
oun,
yuu,
naewu,
poza,
Goxa,
pykasa,
Gepeea.
A.
M.
Mopaauckuii,
Uc opus
ABOlicTBeHHOTO
YHCsa
B
pyccKOM
sABbIKe,
p.
42—75.
2
Si
d iskai os
igis
adinama
ana o ine
d iskai a.
Z .
K.
B ug-
mann,
G und i&,
II,
2, 2, p.
457—458.
2
A.
Becenbe ge is
Sia
galiine
laiko
senaja
d iskai os
naudininko-jnagininko-ablia-
y o
galiine.
A)
Bezzenbe
ge ,
Bei age,
p.
149.
139
Tie
p isoko
p ie
miuma
smud iejy.
Sly.
Ka as
i¥
muma
eikiaus
pyksi a,
ai
as
u
duo i
i¥
sa o
nuga os
is
di zus
ik é3 i,
BsP
141
(Rg);
...pasiju o a
mudu
koke
20
Zingsniy
nuo
muma
guolio
olyn
numes u...
BsV
242
(Rg),...
,, u
u i
akis
i
as,
a
ma-
ai,
kad
a p
muma
idu ij’
iens
s o ja*?..
BsV
92
(Rg);
...,,muma
nubégimo
nak yje
Si déjo a
ki a
epais
an
auks o
lipan ...“
BsV
329
(Rg);
Muma
Ziedeliai,
muma
auk-
siniai
jau
seniai
sukeis i.
KIpD
283;
Eiki
namucio
Pasiba damuciu,
Ka as
i§
muma
daugiau
p agé é .
JD
TIT
19
(V1).
No
juma
»jud ieju*
gausiu
nusipi k .
Sly.
Tuodu
aiku
as
bu s
namo
Pa sigabeno,
i ,
kai
juodu
didesni
Pas ojo,
saké
jis
jiemd iem:
,,Vai-
kai
aS
neesmu
juma
ik as
é s...“
BsP
I
21
(Rg).
§
11.
D iskai inés
kilmés
galiinémis kalbininky
y a
laikomos
-m,
-mu,
-mi*,
ku ios
nuo
a i inkamy
daugiskai os
o my
ski iasi
ik
uo,
kad
Ppas a osios
ne u i
gale
-s,
plg.
-ms,
-mus,
-mis.
Miné os
galiinés
daba iniu
me u
a mése
ne u i
d i-
skai os
eikSmés.
Jos
y a
ip as inés
daugiskai os
naudininko
i
jnagininko
galiinés,
su
ku iomis
Sie
linksniai
labai
placiai
a ojami
a mése
i
li e a i ingje
kalboje
( ik
Zemai iai
i
dalis
aka y
aukS ai iy
u i
a i inkamus
daugiskai os
linksnius
su
-5,
Plg.
aikam
i
aikams
sakom
i
Sakoms).
Galiiné
-mi
i
esmés
y a
daugiskai os
ina-
gininko
galiné,
a ojama
pie y
Lie u os
a mése,
j
pie us
nuo
linijos
Kal a ija—
Dauk8iai
—
Kazly
Rida
—
Sk iaudziai
—
Ka méla a
—
P a ieniSkés
—
Rumgis-
kés
—
Palomené
—
ZieZma iai
—
Semeligkés
—
T akai
—
Ridikkés
—
Ma ijampolis
—
Die eniSkés.
Ta iau
o mos
su
-mi
pla¢iai
naudojamos
i
naudininkui
eikS i,
p z.:
Pie iimi
»»pie ums
“
malky
a nesk.
¥8.:
Nupi kau
po
skepe q
sa émi
duk e imi
»sa oms
duk e ims“.
LKK
III
119
(Z );
Daug
skados
#monémi
»Zmonéms“
p ida é
lie ai.
Kpé;
Valdzia
duoda
iska
Zmonimi
,,Zmonéms“.
PamA.
i
i
p iebalsinio
kamieno
daik a a dziy
naudininko-jnagininko
o mos
su
-mi
y a
papli usios
isame
miné ame
plo e;
(i)o
i
ékamieny
a i inkamos
o mos
a oja-
mos
pie y
dziky
kampe:
Lazdijai,
Sei ijai,
Nemunai is,
Li8kia a,
Ra nyéia,
o
aip
pa
ku -ne-ku
i
ki ose
ie ose,
g e imose
aka y
aukS aiciy
a mése.
Naudininko-jnagininko
galiine
-mi
a ski ose
a mése
e ka Ciais
u i
i
(ia
kamieno
daik a a dziai24,
P z.:
Vazinéjau
d ejiémi
a kliami
»d iem
a kliais“.
D iemi
a kliami_
,,a kliams“
a izq
da iai .
Kiiliau
akmenadmi
»akmenimis*.
Mes
piaunam
a kliami
,,a kliais“.
Z .
Pas
mum
aplink
obqa
medziuosa
nieku
né
Spokinyciy
a -
nénami
,, a nénams“.
Kpé.
Tokia
naudininko-jnagininko
galing
(i)a
kamienas
e u-
Ti
pie y
dziky
a méje
apie
Kapéiamies j,
Veisiejus,
Leipalingi,
0
aip
pa
Azie -
kuose
i
Zie eloje
(BTSR).
Siose
apylinkése
galiine
-mi
u i
i
(ia
kamiena
pe éjes
naudininko-jnagininko
linksnis,
p z.:
sindmi,
i sami
Kpé,
Lp,
Z ,
agiami,
debesiami
Kpé,
Lp.
Visy
kamieny
daik a a dziy
daugiskai os
naudininko
o mos
su
-mu
a oja-
mos
ik
Die eniskiy
apylinkéje,
p z.:
Nubégo
lapé,
pasigo é
is a
i
neSa
sa o
aikii-
mu
,, aikams“.
Pa algy
duoda
isiemu
aZ ojamu
,, isiems
eZéjams“.
Padék
die as
a ojamu
,,a ojams“.
Piausim
Jauciq
k iks ynomu
»k ik8 ynoms“.
RamaSkoniy
*%
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
p.
401—406;
Pp.
A umaa,
Un e suchungen,
p.
43—71.
*4
E.
F enkeliui,
ma y ,
as
ak as
nebu o
zinomas.
E.
F aenkel,
De
S and
de
E o schung
de
im
Wilnagebie e
gesp ochenen
Li auischen,
,,Bal icosla ica“,
.
2,
Wilno,
1936,
p.
36,
140
kaime
(Va ena o
aj.
BTSR)
okias
o mas
u i
ik
p iebalsinio
kamieno
daik a a -
dziai.
Beje,
Sios
naudininko
o mos
Gia
a ojamos
i
jnagininko
eikSme**.
Naudininko-jnagininko
o mas
su
galiinémis
-m,
-mi,
-mu
pla iau
y a
nag iné-
jes
P.
A uma.
Jo
manymu,
Sios
o mos
anks¢iau
y a
u éjusios
d iskai os
eik’me
i
daugiskai os
o mas
su
galiininiu
-s
iSs imé
ik
ada,
kai
isiSkai
ne eko
speci inés
d iskai os
eikSmés.
Vis
dél o
sunku
pa iké i,
kad
miné os
galinés
y a
d iskai inés
kilmés.
Kadangi
aisku,
kad
senoji
d iskai os
naudininko-jnagininko
galiiné
y a
-ma,
plg.
s.
sl.
kos oma,
kamenoma,
ai
-m,
-mi,
-mu
galé y
bi i
laikomos
ik
an inés
kilmés
galinémis.
Be
o,
labai
abejo ina,
a
galéjo
spa éiai
benyks an ios
d iskai os
o mos
aip
pla-
Giai
iSplis i
lie u iy
kalbos
a mése.
Juk
(ijJo,
é,
i,
(i)u
i
p iebalsinio
kamieno
daugiskai os
naudininkas-jnagininkas,
o
aip
pa
(iJa
i
j
ji
pe éjusiy
ki y
kamieny
daugiskai os
naudininkas
ne u i
galininio
-s
dideliame
lie u iy
kalbos
a miy
plo e:
j
y us
i
j
pie us
maZdaug
nuo
linijos
Zaga é—Ty u énai—A iogala—Kau-
nas
—
Vilka iskis—K.Naumies is.
Cia,
beje,
galime
paminé i
i
la iy
a mes
bei
la iy
li e a i ine
kalba,
ku
daugiskai os
naudininkas
i
jnagininkas
aip
pa
ne u i
galininio
-s.
Galimas
daik as,
kad
ai
y a
daugiskai inés
galinés,
ienose
a mése
a ojamos
lygiag e iai
su
ip as inémis
daugiskai os
galinémis,
plg.
kapsy-zana y-
ky
dgs.
naud.
aikams
||
aikam,
o
ki ose
isai
ne u in ios
g e iminiy
o my
su
-s.
§
12.
Sa o iSkas
d iskai os
naudininko-inagininko,
o
i
ki y
linksniy
o mas
u i
Zemai¢iy
a més,
ku
d iskai a
da
a ojama
kaip
sis ema.
V.—G.
du
aiki,
d i
ka i
K.
d ijii
aikq,
d ijii
kd iy
uddums
yaikims,
iéd ims
kd ims
N.
dium
aikium,
d im
ka im
I
dum
aikum,
d i
kda im
V .
d ijuosé
maixuosé,
d ijosé
pélkése
K n,
Skd,
Klp,
P k,
Pin.
Dél
kilmininko
i
ie ininko
Z .
§
13, 14.
Jau
F.
Ku Sai is
pas ebéjo,
kad
P iekulés,
Klaipédos
i
oliau
i
Siau e
esan iy
apylinkiy
gy en ojai,
uZuo
sake
su
d iem
a kliam,
sako
su
dum
a kliuii?*®,
p z.:
Kiek
cia
dum
Zmogum
eik.
Rsn;
Su
dum
ezimum.
Do ;
Su
dum
pi S um
suémé.
Sg;
Su
dum
a klium
ezé.
Kin;
Vienq
duk e j
uzmusé
su
dum
aiki kum.
Kip;
T e k
abim
ankim.
LKZ
113
(Als);
Veizék
su
abidim
akim.
K n.
Siy
o my
kilmé
ai’kinama
K.
Jauniaus
g ama ikoje.
K.
Jaunius
jas
laiké
pa-
da y omis
ne
i§
kamieno,
0
i§
d iskai os
a dininko
linksnio,
p idéjus
p ie
jo
d i-
skai ines
galiines:
uddu-m
y u-m,
iédyi-m
Zmoni-m?".
Ki ose
Zemai iy
a mése
(i)o,
é,
i,
(i)u
i
p iebalsinio
kamieno
d iskai os
naudi-
ninkas-jnagininkas
i
(i)a
kamieno
naudininkas
y a
da omas,
p ie
kamieno
p ide-
dan
d iskai os
galiine,
p z.:
su
d im
bébum®’,
dum
aikdm
Kx8.
%
J.
Sukys,
Bidingesnés
Ramagkoniy
a més
ypa ybés,
LKK,
.
4,
Vilnius,
1960,
p.
181.
*
F.
Ku scha ,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1876,
p.
50.
7K.
Asuuc,
TpamMa uka
au Toscko o
sas ika,
[e po pamp,
1916,
p.
19.
78
Dél
Sios
galiinés
kilmés
Z .
A.
Jonai y é,
Sakynos
a més
daik a a dzio
kai yba,
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
93—96.
141