LIETUVIU
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
Po
ba
UO
Vos
TSR
MOKSLYJU
AKADEMIJA
LIETUVIU
KALBOS
SUDETINES
DALELYTES
V.
LABUTIS
§
1.
Daugelis
lie u iy
kalbos
dalelyéiy
y a
ienaskiemeniai
da y-
biskai
neskaidomi
ZodZiai
(p z.:
a ,
be,
gi,
juk,
ne, né,
ik,
is,
os
i
pan,).
Salia
jy
y a
i
keliolika
dalelyéiy,
ku ias
galima
skaidy i
j
sude-
damasias
dalis
(p z.:
a gi,
bene,
kone,
nebe,
negi,
ik ai,
ko
ik,
ik
ik
_i
k .),
a i inkanéias
pap as asias
dalely es.
Siy
dalelyéiy
sudedamyjy
daliy
san ykiai
daZniausiai
y a
a imi
kai
ku iy
sa a ankiSky
sudé iniy
zodziy
démeny
san ykiams.
Pa yzdzZiui,
dalely és
bene
démeny
san ykis
su
a ski ais
ZodZiais
be
i
ne
y a
panaSus
j,
sakysim,
j a dzio
kiek ie-
nas
démeny
san ykj
su
zodZiais
kiek
i
ienas,
a ba,
pa yzdZiui,
dalely é
ko
ik
,, os“
y a
panaSios
da ybos
samplaikinis
iene as,
kaip
j a dziai
as
pa s,
Sis as
i
pan.
Taigi
dalely es,
suda y as
i$
keliy
sudedamyjuy
daliy,
galima
laiky i
sa o iSkais
sudé iniais
ZodZiais,
ku ie
nuo sa a-
ankisky
sudé iniy
zodziy
i§
esmés
ski iasi
ik
kiekybiniais
poZymiais:
déemeny
seman inio
k i io
silpnumu
i
a pusa io
ySio
ne i umu.
To-
dél
dalelyéiy
s uk i a
i
da yba
¢ia
bus
nag inéjama,
ans o muojan
uos
pa ius
me odus,
ku ie
pap as ai
aikomi
sa a ankiSky
Zodziy
da y-
bos
analizei.
:
§
2.
Pagal
démeny
suaugimo
laipsnj
sudé ines
dalely es
galima
ski i
j
sudu ines
i
samplaikines.
Zinoma,
g ieZ y
iby
a p
samplaikiniy
i
sudu iniy
dalelyéiy
né a, nes
jy
démeny
suaugimo
laipsnis
ne
isuome
aiSkus.
Ka ais
¢ia
s a bu
ne
i
aSyba.
Sakysim,
jeigu
dalely és
kadgi,
da gi,
ne gi
i
k .
bi y
aSomos
d iem
ZodZiais,
be
abejo,
jos bi y
samplai-
kinés,
o
daba
p ak iSkiau
jas
laiky i
sudu inémis,
no s
jy
démenys
maziau
suauge,
negu,
pa yzdziui,
dalelyéiy
bene,
a gi,
negi,
ik ai.
Sudu inés
dalely és
§
3.
Sudu inés
dalely és
y a
suda y os
i§
d iejy
(ka ais
iS
ijy)
démeny,
isiSkai
susiliejusiy
j
iena
Zodj.
Ki aip
sakan ,
ai
y a
sa o-
iSki
sudu iniai
zodziai,
ku iy
démenimis
eina
bu usios
sa a ankiSkos
dalely és.
119
Daugelis
sudu iniy
dalelyéiy
pi majj
a
an ajj
démenj
u i
a
pa j.
Pagal
ai
jos
ski s omos
j
am
ik as
g upes.
§
4.
Pagal
pi majj
démenj
galima
ski i
okias
sudu iniy
dalelyéiy
g upes!;
a -:
a -gi,
a -gu;
plg.
jng .
a -ba;
be-:
be-gu,
be-ne:
ne-:
ne-be,
ne-ben ,
ne-gi,
ne-jau
(gi);
plg.
jng .
ne-gu:
e-:
e-gi,
e-gu(1).
§
5.
Démuo
a -
y a
klausiamoji
dalely é
a ,
pap as ai
nulemian i
i
isos
sudu inés
dalely és
eik&me.
Plg.
a ,
a gi,
a gu
eiksmes:
A
pas
dak a a
bu ai?
SimBT
66.
A
mes
dalis
dalinamés,
kad
nesu iksim?
PP
106.
.
A gi
nepazis i
Pe o
Ku melio
da bo?
ZemRR
199.
A
gi
ne
u
en
bu ai?
S j.
Nuog
a es
pa ies
a ai
bylai
a gu
ki i
pasaké
au
apie
mane?
DP
164
(LKZ
I
242).
A gu
au
negailés.
JV
169
(LKZ
I
242).
Klausiamoji
dalely é
a gu
daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
ne a ojama,
ja
Zinome
ik
ik
senyjy
aS y.
Pie iniy
aka y
auk& aiéiy
a mése
ji
ka ais
pa a ojama,
pasi aisan
ka
pasakius,
p z.:
Rugiy
cen ne is
ada
bu o
SeSiolika,
a gu
(=ne)
as uoniolika
li y.
V b
(LKZ
I
242).
Juozai,
a gu
Vincai,
nueik
andenio
pa ne-
Si.
Dks.
Taigi
Gia
dalely és
a gu
démens
a -
eik’mé
y a
a imesné
i§ski ia-
majam
jung ukui
a
bei
sudé inio
jung uko
a ba
démeniui
a -,
negu
klau-
siamajai
dalely ei
a ?.
§
6.
Démuo
be,
a i inkan is
klausiamaja
dalely e
be,
lemia
su-
du iniy
dalelyéiy
beg(u),
bene
eikSme,
p z.:
Be
neémei
sapnuo i
a
s ai é i?
—
a So é
pa i.
ZemR
II
239.
Be
u
iSeisi
ne a omas?
Kp
(LKZ
I
572).
A
bu ai
da éely,
a
skynei
i eles,
beg
ne
a o
aSa élés
an
Za-
liy
ii eliy?
Pnd.
...jéjes
ga ai
ne
apsidai y i,
begu
ik
sa o
g ycion
pa aikei.
VaizgV
197.—Bene
él
bus
apskundes
Adomas
uz
len-
as?
—
umai
deng eléjo
Dédélei,
VienR
1
281.
Tas Ja ulis
bene
eiguliu
daba
ga o?
Skn.
Dalely é
bene
u i
ne
ik
klausiamajj
a spal j,
eikiama
démens
be-,
be
i
ne ik umo,
spejimo
a spal j,
ku j
nulemia
neigimo
i
klausimo
sa eika
(plg.
Be
ne
émei
Sapnuo i..?
i
Bene
él
bus
apskundes..?).
Ka ais
Sis
spéjimo
a spal is
ne
ySkesnis
uz
klausiamajj.
Tokiu
a eju,
zinoma,
i
démens
be-
klausiamoji
eik’mé
es i
isai
iSblukusi.
Pyz.-
'
Y a
sudu iniy
dalelyéiy,
u inégiy
isi8kai
nep oduk y y
pi maji
démenj
i
pagal
Ji
g upiy
nesuda anéiy,
pyz.:
né-mad,
ne -gi,
jau-gi
i
k .
?
8ski iamasis
jung ukas
a
sa o
kilme
nea ski iamas
nuo
klausiamosios
dalely és
a ,
z.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch,
Go ingen
( oliau:
Li .
e .
Wb.),
p.
15.
Todél
i
Jung uka
a ba
da ybos
pozi i iu
galima
g e in i
su
dalely émis
a gi,
a gu.
120
Jau
bu o
bene
laikas
igmi i
Sal eikiams.
SimVK
1
16.
Rinkinio
au o ius
bene
pi masis
i§
isy
a ybiniy
k i iky
a k eipé
kiek
didesnj
démesj
j
Pabal ijo
au y
li e a d as...
Ko sLD
|
124.
Ry y
aukS ai iy
a mése
( e ka ¢iais
i
aS uose)
andama
dalely é
bag
y a
os
pa ios
eikSmés
i
da ybos,
kaip
i
beg(u),
ik
ie oj
démens
be-
u i
ba-.
Y a
i
a ski a
klausiamoji
dalely é
ba°.
Pyz.:
Bag
nebu ai
da zely,
bag
neskynei
i eliy?
Skp.
Jisai
daba
pa s
uzpicio
su auk as,
bag
ne
ke i i
me ai
lo g
gi gédina.
Bal PV
1179.
Ba
Gia
nuk i o
i balas?
LKZ
1
440.
Padiii éki e
sausqsias
laz-
deles,
ba
Zaliuoja,
ba
lapoja?
JD
576.
Cia
p iski inos
senuosiuose
aS uose
i
ka ais
a mése
pasi aikan-
Gios
klausiamosios
dalely és
bes
(bés),
bei,
u inéios
a
pa j
démenj
be-.
P z.:
Bes
i
mane
pe keli
pe
upe?
Ds
(LKZ
1
635).
Bes
asch
ius
i
iusu
waikus
docziau
ei i?
BB
Il
Moz
X
10.
O
S ai
bés
a nes
aisiy,
o
jei
ne,
po am
jj
iski si.
LKZ
1
635.
Bei
u
gausi
is
jo?
Kip
(LKZ
1598).
Kazin
bei
busi
ma es?
V
(LKZ
1
635).
§
7.
Demuo
ne-.
Sio
démens
neigiamaja
eikSme
aiSkiai
iSlaiko
ik
dalely é
nebe(-),
o
dalelyéiy
neben ,
nejau(gi),
negi
démens
ne-
nei-
giamoji
eikSmé
os
os
jau¢iama,
p z.:
Ne
iskas
aikams
naudinga
Zino i.
BaléAP
29.
D i
gal os
—
ai
ne
iena.
PP
177.
Ne
mokslas
jam
daba
ipi.
JablRR
I
335.
Tuome
nebe
laikas
bus
laks y i,
kaip
jau
né
kokios
ne
be
liks.
ZemRR
200.
Jau
nebe
pasakos
iipi,
uzZmi sau
jau.
Skb.
I
kq
jie
cia
ims
pas
mus?
Neben
a
pasku ine
ka u e.
VenclR
Ill
280.
Neben
jaujoje
da
paméginus
p inokin i.
VaizgV
62.
N
e-
jau
u
nedzinai
okio
menkniekio?
Sil.
Tai
nejaugi
aip
diena
is
dienos
i
ganysi?
VienR
V
264.
PaSa as
baigiasi,
ne
gi
s ips
gy ulys
ua e?
Myk-Pu S
I
96.
Negi
Si okiuose
me uose
a ysim
aikg
nuo
sa es?!
Bal PV
I
29.
§
8
Démuo
e-.
Sudu iné
dalely é
egu(l)
i
senuosiuose
aé-
uose
pasi aikan i
¢egi
u i
a
pa ia
geidziamaja
a
leidZiamaja
eikSme,
kaip
i
pi majj
démenj
e-
a i inkan i dalely é
e.
Palyginkime
jy
a o-
jimo
pa yzdzZius:
Tegu
kas
ki as
aziuoja.
Vs.—Tegul
k anksi!
—
pasaké
ka a
zmogus,
lyg
pasigailédamas.
C R
Il
30.
Tegu
eina
Sienau .
Zl.
Te
sau
élybesniems
k embliau ojams
okie
lieka.
VaizgV
48.
Te
neapy-
kan a
i e
pelenai
nudegins
jiems
ankas
ligi
alkiiniy.
Js Ma cKP
98.
Tégi
pa dd
mumus
d ska inis iéi
kq
okid
szi oié
eip
szwen oidli
nauiéi
pa aisi oi
bazniczioi
sawoi kada
no
padd e.
DP
19%).
3
Dalely és
be,
ba
(i
daba inéje
lie u iy
kalboje
nebe a ojama
60)
y a
ienos
kilmés,
Z .
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951
( oliau:
La .
al.
g .),
p.
702;
E.
He mann,
Li auische
S udien,
eine
his o ische
Un e suchung
schwachbe on e
Wé e
im
Li auischen,
Be lin,
1926
( oliau:
Li .
S .),
p.
347—348.
Ta
pa i
démenj
6a-
is o iSkai
galéjo
u é i
i
dalely é
ba-u,
Z .
en
pa ,
p.
342;
E.
F aenkel,
Li .
e .
Wb.,
p.
36.
121
§
9.
Pagal
pi majj
démenj
iSski y
sudu iniy
dalelyéiy
ipai
gana
nej ai us
i
jy
isai
nedaug.
Tai
isi8kai
neda iis
i
nep oduk y iis
da-
lely¢iy
da ybos
a ejai.
Sa o ika
iSim is
y a
démuo
ne-, su
ku iuo
y a
suda y a
daugiau
dalelyéiy
i
ku is
gali
ei i
daugelio
ki y
ZodzZiy
p ies-
déliu.
§
10.
Pagal
an ajj
démenj
galima
ski i
okias
sudu iniy
dalelyéiy
g upes:
-be
:
ne-be(-),
e-be
i
k .;
-gi:
a -gi,
da -gi,
kad-gi,
na-gi,
ne-gi,
nejau-gi,
ne -gi,
a-gi,
is-gi
i
k ;
-gu
:
a -gu,
be-gu,
plg.
jng .:
jei-gu,
ne-gu
i
dll.
e-gu(1);
-ne
:
be-ne,
beg-ne,
ko-ne,
kuo-ne,
maz-ne;
- is
:
plg.
p .:
pe - is,
su- is,
uz- is.
§
ll.
Démuo
-be(-)
seman i8kai
siejasi
su
eiksmo
a
bisenos
ukme
odanéiu
p ieSdéliu
be-
i
gal
su
emocine
dalely e
be ,
p z.:
Né
ji
éjo,
né
ji
beeis—nebe
jaunys é.
Skn.
Cia
6 e
badamas
uzkimau,
mano
balsas
pasida é
ne
be
ska dus.
BaléAP
310.
Zalia
i a,
zalia
i a
da
ebe
Zaliuoja..
JD
465.
Kokia
ig
a es
be
da binin-
ké.
Pn.
E imologikai
¢ia
galima
g e in i
i
a iksa
-b,
andama
senyjy
as y
a
a miy
ZodZiuose
jéib®
,,jeigu“
(ge aus
bu y
buwj
iam,
ieib
ne-
bu y
gimis
szen
asai.
WP
1333),
jéb
,,o
kad!
o
jeigu!®
(Jeb
ag
nu-
einu,
bi
Si ei
nepasida e.
Dk&),
aip
pa
i
-ba
Zodyje
a ba.
§
12.
Demuo
-gi— ai
enkli i8kai
p ie
ki o
Zodzio
p iaugusi
pa-
b éziamoji
dalely é
gi®.
Sis
demuo
palygin i
gana
p oduk y us
i
da us:
ji
galima
dé i
bemaz
p ie
kiek ienos
ien isinés
dalely és,
be
o,
p ie
daugelio
p ie eiksmiy,
jung uky
i
ki y
zodZiy’.
Pab éziamaja
eikime
-gi
iSlaiko
su
daugeliu
dalelyéiy
(a gi,
da gi,
kadgi,
ne gi,
isgi...)
i
juo
labiau
su
p ie eiksmiais
(Ciagi,
engi,
kaipgi,
ku gi...),
jung ukais
(no sgi,
be gi,
beigi...),
jaus ukais
(égi,
ogi,
ugi...)
i
pan.
Ta¢iau
y a
ienas
ki as
zodis,
ku
-gi
pab éZiamoji
eikSmé
jau
nebejauéiama®,
p z.:
i gi
,, aip
*
E imologiskai
emociné
dalely é
be
i
démenys
be-,
-be
ik iausiai
i gi
siejasi,
pig.
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
II],
Wa szawa,
1956
( oliau:
G am.),
p.
359.
5
Po
-b
éia
gali
bi i
nuk i es
-e
a ba
-a,
plg.
apie
ai
E.
He mann,
Li .
S .
p.
347.
®
Del
dalely és
gi
kilmés
i
a i ikmeny
ki ose
indoeu opieciy
kalbose
Z .:
B,
D
e|-
b ick,
Ve gleichende
Syn ax
de
indoge manischen
Sp achen,
Bd.
2,
S assbu g,
1897,
p.
498
i
k ;
E.
He mann,
Li .
S .
p.
323—397
i
k ;
J.
Endzelins,
La .
al.
g ,
p.
699;
E.
Schwyze ,
G iechische
G amma ik,
Bd.
2,
Miinchen,
1950,
p.
558;
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
II,
Vilnius,
1959;
E.
F aenkel,
Li .
e .
Wb.
p.
126.
7
Dalely és
gi
a8ymas
sky ium
a
d auge
su
ki u
Zoddiu
( .
y.
e imas
sudu i-
nio
Zodzio
démeniu
-gi)
y a
susi a imo
dalykas.
RaSyba
Gia
ne
isuome
odo
gi
sa a-
ankiSkumo
laipsnj.
®
Kad
-gi
ka ais
ne u i
aiSkios
pab éZiamosios
eikSmés,
y a
jau
minéjes
i
F.
Ku -
Sai is,
z .
F.
Ku scha ,
Wo e buch
de
li auischen
Sp ache,
E s e
Theil,
B.
I,
Halle,
1870,
p.
121.
122
pa “,
kadangi,
aigi.
Tokios
eikSmés
ne u i
i
sudu inés
klausiamosios
dalely és
negi
démuo
-gi.
;
A iksas
-gi
gali
su umpé i
j
-g.
Senuosiuose
aS uose
giminiski
aliksai
-gi,
«ge,
-g
y a
bu e
daug
daznesni,
negu
daba ineje
kalboje,
—
jy
en
gausu
p ie
eiksmazodziy,
j a dziy
i
ki y
zodziu,
p z.:
Weizdekig
DP
15,4,
Imki eg
DP
387,
Wienokig
DP
11s,
Kagi
DP
1495,
kasge
BB
1,
Ko
35,
i
.
.2
PanaSus
a iksas
-g(i)
senuosiuose
aS uose
bu es
gana
daznas
ne
po
p ielinksniy.
Galimas
dalykas
-g(i)
zodZiuose
ingi,
iSgi,
nuogi,
pe gi
u éjes
i
Siokia
okia.
pab éZiamaja
(em a ine)
eikSme!®.
E imologiskai
dalely ei
gi
a imos
kilmés
a iksa
-gi
(a
-ge,
-g)
ga-
lima
ma y i
i
ZodZiuose
jog,
jogei''.
§
13.
Démuo
-gu
daba inéje
kalboje
y a
islikes
ik
dalely ese
a gu,
begu
i
jung ukuose
jeigu,
negu.
Senuosiuose
aS uose
dalely é
gu
a ojama
d ejaip:
1)
kaip
a ski a
dalely é
gu
( eéiau)
bei
kaip
lais as
pos pozicinis
a iksas
-gu
(daZniau-
siai)';
2)
kaip
nea idalijamas
sudeé iniy
dalelyciy
(a gu,
begu)
bei
jung-
uky
(negu,
jeigu)
demuo.
Pyz.:
1)
Akis
gu
a o
pik a
y a?
E
(LKZ
III
688).
Sdkai
man
essi
gu
ug
k ikszczionis?
VoK
4.
Jus
gu
eypag
esa e
da
neiszmaneleys?
Ch
II
34.
2)
...maksly
nessimakinna
nei
waiky
e
gu
schaiminas
a
nema-
kinna.
WP
85
(He mann,
Li .
S .
172).
...weisde i
begu
daba
gi-
wena.
BB
2.
Mos
4:3
(He mann,
Li .
S .
p.
174).
..jeigu
smanemus
passimekczia,
ada
a nas
Chaus
nebucziau.
WP
18
(He mann,
Li .
S .,
p.
cl 2);
Be
specialiy
y inéjimy
sunku
ik ai
pasaky i,
kokia
dalely és
(-)gu
eikSmé
pi muoju
a eju
i
koks
jos
seman inis
i
e imologinis
ySys
su
demeniu
-gu.
G eigiausiai
dalely é
(-)gu
senuosiuose
aS uose
u i
i
klausiamaja'’,
i
ka u
pab éziamaja
eikSme,
nes,
pa yzdziui,
M.
Dauk-
Sos
Pos iléje
ja
daZniausiai
e iami
lenky
kalbos
klausiamieji
zodziai
aéeS,
izali,
-li,
u in ys
i
pab éziamajj
a spal j.
P z.:
T
i
gu
essi
qnasai
Messias
Zadé asis ku is
u éio
a ay ? A
gu
ki o
ko
lauk i
i ime?
DP
17s—18,
(=A
yZeés
ies
on
Messyasz
obie-
canny k o y
mia
p ysc ezyli
kogo
inszego
czekdé
mamy?
W
27).
Nes
wissiégu
(=Bo
izali
wszyscy..
W
639)
gali
ba
P anaszais?
A
wissi
Dak dé ais?
DP
389.9.
®
Daugybe
senyjy
as y
pa yzdziy
su
-gi,
-ge,
-&
pa eikia
E.
He manas,
Z .
E.
He
-
mann,
Li .
S .
p.
106—171,
185—211
i
k .
Z .
Ch .
S.
S ang,
Die
P aposi ionen
ing(i),
p ieg( ),
nuog(i),
isg(i)
und
de
li auischen
Lokalkasus,
Scando-Sla ica",
. 1,
Copenhagen,
1954,
p.
15.
N
@ .E.
F aenkel,
Li .
e .
Wb.
p.
194.
12
Siuo
a eju
dalely és
gu
a ski umas
a
nea ski umas
daZnai
gali
bi i
ik
aSy-
bos
dalykas.
1%
Dalely é
(-)gu
klausiamaja
adinama
i
Ruigio
bei
Milkaus
Zodynuose,
pa yz-
diiui,
pas a ajame:
,,Gu
Pa icul.
in e og.
insep.“;
Z .
Ch.
G.
Mielcke,
Li auisch-
deu sches
Wé e buch,
Kénigsbe g,
1800,
p.
88;
P.
Ruhig,
Li auisch-Deu sches
Lexi-
con,
Kénigsbe g,
1747,
p.
44.
123

Be
o,
paZymé ina,
kad
M.
Dauk&os
Pos iléje
dalely é
gu(-gu)
daz-
nai
a ojama
p amaigiui
su
a
i
ypaé
su
a gu.
Galimas
daik as,
senuosiuose
aS uose
i
dalelyéiy
a gu,
begu
démuo
-gu
u éjes
ne
ik
klausiamajj,
be
i
em a inj
a spalyj
(plg.
a
i
a gi
san ykj,
Z .
§
5).
Rodos,
daZniau
M.
DaukSos
Pos iléje
a
a i inka
o i-
ginalo
czy,
izali,
o
a gu
—
ée,
-li,
izali.
Senujy
as y
klausiamuosiuose
sakiniuose
ka ais
a ojami
i
Zo-
dziai
negu'4,
jeigu,
p z.:
Nes
negu
wissi
b élei
saw
(=Bo
dzazes
my
nie...
W
904)
i
isz
szalies
su wé imoli
iz¢
szaliés
pa aisimoli
ig
szaliés
diszios
i
kano?
I
szalies
su wa iimo|ne
gu
wienas
y a
(=izali
nie
ieden...
W
904)
Téwas
wissy
miasy?
DP
52949_
44.
Wieszpa ie,
ne
Zu
gia a
sek e
pasejey
and
di wos
awo?
Ch
II
30.
...liépe
mumus
awi
klaus :
iéigu
u
essi
ansay|ku isdy
u éio
a ey
(=ieslig
y
es ...
W
28)
a gu
(=czyli)
daba
ki o
lauk
u imé?
DP
1849
_
49.
Cia
Zodziy
negu,
jeigu
démens
-gu
eiksmée
ik iausiai
aip
pa
y a
ne
iek
klausiamoji,
kiek
em a iné,
nes
klausiamajj
sakinj
gali
p adé i
i
iena
dalely é
ne!s
(p z.:
Sakysi,
ne
a o
éia
da bas?
Dks,
plg.
da
dalely e
negi,
z .
§
7),
o
senuosiuose
as uose
—
ka ais
i
Zodis
en,
p¥z.:
Kad
ad
a ssime?
a bé
kam
nudziy
a aidimg
p i asziné
u ime|J
ei
in i-
kéiimuild gu
mei ai,
a gu
gailgiimo
dé imui?
Dp
48lai_so
(=Jesli
wie-
eelczyli
mi oscilczyli
pokucie?
W
809—810).
Ta e
moki ump
zakonéli
Pa iseuszump|bi édamas|i
e
i
de a
suba oie
gidi ?
DP
338i0-11
(=B
o-
dzili
sie
w
saba
uzd awidé?
W
559).
Taigi
senuyjy
aS y
klausiamuosiuose
sakiniuose
a o y
Zodziy
negu,
jeigu
déemuo
-gu
g ei iausiai
y a
okios
pa
eik&més,
kaip
i
dalely e
(-)gu
bei
Zodziy
a gu,
begu
démuo
-gu.
Ki as
dalykas
y a
jung uko
negu
,kai*
i
Jeigu
,,jei*
démens
-gu
eiks-
mé.
Va gu
ja
galima
sie i
su
klausiamuoju
dalely és
(-)gu
a spal iu'’.
Cia,
u
bii ,
y a
iSblukusi
ik
em a inée
-gu
eikSmé.
Be
ki a
ko,
ai
o-
dy y
i
démens
-gu
akul a y umas:
Salia
jeigu
a
paéia
eik&me
plagiai
a ojamas
i
jung ukas
ei,
Salia
negu
—
ka ais
i
ne
(p z.:
An aziegés
lauke
Zolés
daugiau,
ne
musy.
Ds).
Pab éziamosioms
dalely éms
ypaé
biidinga
akul a y iné
a osena
(plg.
dalely e
(-)gi,
Z .
§
11).
I§
o,
kas
pasaky a
apie
dalely e gu
i
démenj
-gu,
galima
sp es i,
Zodj
negu
a p
klausiamyjy
dalelyéiy
mini
i
K.
Si ydo,
i
M.
MieZinio
Zodynai,
z .
Dic iona ium
ium
ling a um...
A c o e..
Cons an
ino
Szy wid..
Quin a
edi io,
Wilnae,
1713
( oliau
—
SD),
p.
30;
M.
MieZini
8,
Lie uwiszkai-la iszkai-
lenkiszkai- usiszkas
Zodynas,
Tilzé,
1894,
p.
146.
5
M.
DaukSos
Pos iléje
Zodziu
negu
p adedami
klausiamieji
sakiniai,
kiek
pas ebé a,
u i
i
neigiamaja
eikSme.
Plg.
JI
Lpo suna
c,
Yenopupie
KOHCTpykKunH
(cowsHBie)
B
[oc unne
H.
Jlayxmn,
»Kalbo y a“,
I,
Vilnius,
1958,
p.
127.
”
Panasiai
linkes
many i
E.
He manas,
@ ,
E,
He mann,
Li .
S ,
p.
259—261.
;
:
124
kad:
a)
e imologiskai
gu
(-gu)
siejasi
su
gi
(-gi,
-ge,
-ga,
-g)'*;
b)
se-
man ikai
dalely e
gu
i
ypaé
démenj
-gu
su
gi
(-gi,
-g...)
g eigiausiai
sieja
em a inis
a spal is;
c)
senuosiuose
aS uose
gu
(-gu)
klausiamasis
i
em a inis
a spal iai
y a
sumiSe:
ka ais
ySkesnis
ienas,
ka ais
—
ki as.
Daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
ie oj
klausiamajj
a spal-
i
u éjusios
dalely és
gu
(-gu)
a ojamos
dalely és
a ,
be,
bene,
o
ie-
oj
os
pa ios
dalely és,
u éjusios
pab éziamajj
a spal j,
—
dazniausiai
gi
(-gi).
Todeél
dalely é
(-)gu
i8nyko,.o
démuo
-gu
liko
ik
Zodziuose
negu,
jeigu,
begu
( e as
li e a ii inéje
kalboje
Zodis),
ku
jo
em a ine
eikSmé
isai
a ba
be eik
nejauciama.
§
14.
A ski ai
miné ina
geidziamoji
dalely é
egu( )'®,
ku ioje
aip
pa
k in a
j
akis
démuo
-gu(l).
Tai
daba inéje
lie u iy
kalboje
gana
daina
dalely é,
papli usi
bemaz
isose
a mése
( e iau.
pasi aikan i
Zemai iuose
i
pa iuose
Siau iniuose
aukS aiciy
a miy
pak aS iuose,
ku
ja
a s oja
dalely é
lai
a ba
lei).
Miisy
senyjy
aS y
paminkluose
dalely é
egu(l)
zymiai
e esné
(kai
ku iuose
gal
i
isai
ne a ojama”),
a¢iau
jos
nega-
lima
laiky i
Siy
dieny
da iniu,
nes
ja
paZis a
M.
Dauk&a,
K.
Si ydas
i
kai
ku ie
ki i
senujy
aS y
au o iai;
egul
duodama
i
D.
Kleino
g a-
ma ikoje?!.
Daugelis
kalbininky
linke
many i,
kad
dalely é
egul
esan i
suda-
y a
iS
dalely és
¢e
i
esamojo
laiko
e iojo
asmens
eiksmazodzio
guli??,
o
egu
esan i
a si adusi
ig
jau
dalely e
i usio
da inio
egul,
nuk i us
jo
galiniam
ga sui
-l
Tokia
dalely és
egui
da yba
ypa
emia
senuo-
siuose
aS uose
pasi aikan ys
a ian ai
su
-gi(-g)
—
egigul
i
egulig.
Ka ais
egul
(a ba
egulig)
¢ia
a ojama
sa o iska
eiksmazZodine
eikSme”5,
p z.:
Wissa
aw
egil’
uz
mesz gliddn
iek ai
o
Wieszpa ies
ma ong
igi um-
bei
DP
350;1-12
(=wszy ko
sobie
miey
za
gnoy...
W
577).
Be aig’
iei
no i
*
Pilg.
E.
F aenkel,
Li .
e .
Wb.
p.
126.
PanaSiai,
odos,
mané
i
K.
Buga,
z .
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
p.
442.
'§
Siuo
me u
aSomojoje
kalboje,
odos,
daZniau
a ojama
dalely é
egul.
Ta mése
egu
i
egul
daug
ku
a ojama
p amaiSiui,
no s
gal
kiek
dazniau
egul
pasi aiko
Ry y
Lie u oje,
o
egu—
Vaka y
i
Pie y
Lie u os
Snek ose.
Ne ienodai
a iamas
i
dalely és
egul
galinis
ga sas
-l:
dazniausiai
jis
y a
minkS as,
be kai
ku ie
pie iniai
aka y
auks-
ai¢iai
jj
kie ina.
G ei iausiai
ai
an inis
eiSkinys,
plg.
ai ,
saky
(kie as
¢) i8
ei i,
saky i
Dks.
®
Vie oj
egu()
senuosiuose
aS uose
pap as ai
a ojama
dalely é
e.
E.
He manas
sakosi
egu
ne ades
daugelyje
senyjy
as u,
Z .
E.
He mann,
Li .
S ,
p.
255.
Jos
né a
i
P.
Ruigio
bei
K.
Milkaus
Zodynuose.
*
Z .
D.
Klein,
G amma ica
Li anica...
Regiomon i,
1653,
p.
137;
SD
179.
2
Z .
F.
Ku scha ,
Wé e buch
de
li auischen
Sp ache,
E s e
Theil,
B.
1,
Halle,
1870,
p.
451,
aip
pa
F.
Ku scha ,
G amma ik
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1876,
p.
372;
E.
He mann,
Li .
S .
p.
255—259:
Ch .
S.
S ang,
Das
sla-
ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942,
p.
245;
J.
O ebski,
G am.,
p.
369—370.
*
Pig.
J.
O ebski,
G am.
p.
369;
E.
He mann,
Li .
S .
p.
259.
Neminime
egul
g e inimo
su
senuosiuose
aS uose
i
kai
ku iose
dziky
a mése
pasi aikanéia
geidzZiamaja
dalely e
¢és a
( es o,
es ow),
ku i
kildinama
i§
e+s o i
(2 .
J.
O ebski
en
pa ), nes
okio
jos
kilmés
aiSkinimo’
negalima
laiky i
isiSkai
ne-
abejo inu.
:
125
Dalely é
ik ai
suda y a
i§
dalely és
ik?’
i
iSblukusios
eikSmés
j a dzio
ai?’.
Jos
igski iamaja
eikSme
isi8kai
lemia
pi masis
démuo
ik-.
Palyginkime
ik
i
ik ai
a ojimo
pa yzdiius:
Uz
s alo
ik
ponai
i
kunigai.
PP
85.
Juos
ik ai
mi&ke
auge
zmonés
epadjs a...
Ba AS
9.
Ki s
nieks
neauga, ik
kadagiai,
Zg.
Kam
no i
ka aliauk,
ik ai
ne
man.
S R
II
18.
Su
dalely e
ik
daugiau
sudu iniy
dalelyéiy
né a,
a¢iau
ji
gali
ei i
kai
ku iy
samplaikiniy
dalelyéiy
bei
ki y
Zodziy
démenimis
(Z .
§§
20).
Dalely é
kadzin
y a
su auk a
ig
j a dzio
kas
i
eiksmazodzio
zino.
Ta mése
a ojami
i
da
labiau
su umpéje
a ba
u in ys
j ai ius
a iksus
dalely és
Razin
a ian ai:
kazi,
kad(-),
kane,
kazna,
kdaéno,
kdznai,
kdznec
i
pan.
Dalely é
kazin
(i
jos
a ian ai)
u i
ne i a,
abejojamaja klausiamaja
eikSme
i
sakinyje
daZniausiai
eina
p ie
ki y
klausiamyjy
zodziy.
P z.:
Kazin,
a
ka é
ge i
no ?
G z.
Kazin,
a
u
asi?
J b.
Ka-
Zin,
ku
y a
mano
mociu é?
JD
733.
Kazin,
ko
jis
oksai
pasida-
é?
Sl .
Sudu iné
dalely é
kazin
(kazi,
kad...)
gali
i s i
neapib éziamujy
samplaikiniy
j a dZiy
bei
p ie eiksmiy
démeniu,
p z.:
kazin
kas,
kadin
koks,
kazku ,
kazin
kaip
i
k .
§
18.
Sudu iniy
dalelyciy
ki éia imas.
Sudu iniy
dalelyéiy
ki éia-
imas
y a
nenusis o éjes
i
a mése
labai
j ai us.
Ki éia imo
a z ilgiu
dalely es
leng iau
g upuo i
pagal
an ajj
démenj.
Li e a i inéje
lie u iy
kalboje
dazZniausiai
ki éiuojamas
sudu iniy
dalelyciy
an asis
démuo,
ik
dalelyéiy,
u inéiy
an ajj
démenj
-be
a
-gi,
links ama
ki éiuo i
pi majj
démenj.
Ta mése
pi masis
démuo
ki -
Ciuojamas
daug
dazZniau,
o
ie omis
okj
ki i
u i
os
ne
isos
sudé i-
nes
dalely és.
Panagiai,
kaip
dalely és,
ki éiuojami
i
kai
ku ie
sudé iniai
jung ukai
a
p ie eiksmiai,
u in ys
uos
pacius
démenis.
Li e a i inéje
kalboje
galima
ski i
Sias
sudu iniy
dalelyéiy
ki éia-
imo
g upes
(g e a,
skliaus uose,
pa eikiami
a minio
ki éia imo
a-
ian ai):
nébe
(nebé),
ébe
( ebé);
a gi
(a gi),
baaigi
(bdugi,
baugi),
da gi
(da gi),
i gi,
kadgi
(kadgi),
isgi
( isgi)...;
begi
(bégu),
negi
(négu),
egi
( egu),
egil
( egul,
égul),
be
a gu
(a gi ),
jéigu
(jeigi);
26
Senuosiuose
aS uose
i
a mése
daznai
pasi aiko
i
ik ,
odél
K.
Jaunius
Zodj
ik ai
laiko
suda y a
iS
ik
i
pab éziamosios
dalely és
-ai
(plg.
as-ai,
ku s-ai
i
pan.);
a.
K.
Jaunius,
Lie u jy
kalbos
g ama ika,
Pe apilis,
1908—1916,
p.
107.
7
Pilg.
J.
O ebski,
G am.,
p.
298.
Dalely é
ik
i
kilmés,
u
bi ,
sie ina
su
iek,
.
J.
Endzelins,
La .
al.
g ,
p.
609,
E.
F aenkel,
Li .
e .
Wb.
p.
1087—1088.
M.
DaukSos
Pos iléje
a
paéia
eikime
(lenky
ylko)
pa a ojama
i
iek ai
DP
10,7,
i
ik ai
DP
10g.
127