LIETUVIU
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
EA
EPL
VAS
(S*9P5
OR
iM:
OF
KS G.
AKADEMIJA
PREDIKATYVINIS
PAZYMINYS
KAIP
ATSKIRA
SAKINIO
DALIS:
A.
VALECKIENE
§
1.
Lie u iy
kalboje
gana
daZnai
a ojamos
okios
s uk ii os
kon-
s ukcijos:
sinus
g izo
ne amus,
lapé
iglindo
a bula,
é as
s o éjo
ien-
plaukis,
Ma y é
a éjo
nusiminusi,
sesuo
a bégo
uzdususi,
a nesé
gy a
a
Z é elj,
jaunuolj
is auké
pi majj
(i8
andens)
i
k .
Plg.:
:
Gand as
suki ais
kaimynais
pa léké
linksmas.
DonR
22.
No s
meis e is
su
siu éju
da
po a
ka y
a buli
bando
pasiek
andenj,
be
nejs engia.
C MS
26.
Kaip
bu o
edelis
a es,
aip
i
iSéjo:
R uieciai
pa ys
susimalé,
issikepé
skaniausiais
py agais,
sulipo
j
ezimus
i
Ruapis,
Sil i
aziuoja
pas
ka aliy.
C R
V
48.
Ki a
dieng
jis
pada é
didesnj
paSs e a
i ,
apkaiges
jj
gélémis,
nusiun-
é
j
s alg
kRa S a,
iesiai
i
k osnies,
BaléHP,;
166.
Ka a
jis
g izo
su
p abalno u
smak u.
C R
VII
39.
G é é
jau
seniai
pazjs-
ama
kaip
a s a i
me gai é.
SimonVK
I
195.
Siy
sakiniy
pab auk osiose
kons ukcijose
isu
y a
sa a ankiSkos
leksinés
eikSmés
eiksmazodzio
o ma
(pa léké,
susimalé,
aziuoja,
nu-
siun é,
g izo,
pazjs ama)
a ba
eiksmaZodinis
junginys
su
okiu
eiksma-
zZodziu
(bando
pasiek ).
Su
Siais
eiksmazodziais
susije
p iklausomais
san ykiais
j ai is
linksniuojamieji
ZodZiai
(linksmas,
a buli,
pa ys,
k apis,
sil i,
ka s a),
p ielinksniné
kons ukcija
(sw
p abalno u smak u),
lygina-
moji
kons ukcija
(kaip
a s a i
me gai é).
Be
o,
nu ody ieji
linksniuoja-
mieji
zodziai
bei
kons ukcijos
ka u
san ykiauja
i
su
eiksnio
a ba
pa-
pildinio
linksniais
(gand as,
meis e is
su
siu éju,
k ieciai,
pas e q,
jis,
G é é).
Dyigubus
sin aksinius
san ykius
u in ys
ZodZiai
keliamosiose
kon-
s ukcijose
pa odo,
kokia
y a
eiksnio
a ba
papildinio
linksniu
iS eikS o
daik o
biisena
eiksmaZodzio
(bei
eiksmaZodinio
junginio)
eiksmo
y-
kimo
me u.
Sia
unkcija
gali
ei i
i
zodziai,
ku ie
sa o
leksine
eikSme
pasako
daik o
biisena,
i
zodziai,
ku ie
okios
eikSmés
ki ame
kon eks e
ne u i.
DaZniausiai
u i
d igubus
sin aksinius
san ykius
i
ei$kia
daik o
bi-
sena
linksniuojamyjy
Zodziy
a dininkas
i
galininkas,
eciau
ki i
links-
niai
a
p ielinksninés
bei
lyginamosios
kons ukcijos.
1.
Linksniuojamosios
kalbos
dalies
a dininkas,
p isigliejes
p ie
sa a ankiSkos
leksinés
eik8més
eiksmaZodzio,
sakinyje
%,
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
97
isiSkai
a ba
i8
dalies
y a
sude in as
su
eiksnio
a dininku
i
pasako,
ko-
kia
y a
pas a uoju
a dininku
eiSkiamo
daik o
biisena
eiksmazodzZio
eiks-
mo
ykimo
me u.
Pa yzdziui,
sakiniu
Gand as
pa léké
linksmas
pasakoma,
kad
,,gand as
pa léké
i
bu o linksmas,
kai
pa léké“.
Ka ais
eiksnio
a dininkas
sakinyje
nepasakomas,
be
jis
iS
kon eks-
o
sup an amas,
p z.:
Dieng
is
mane
pasiundia
ai
medziy
jineSs i,
ai
ka
pasauk i;
is
lekiu
basas
pe
sniegg.
ZemR
IV
376.
Cia
sup an ama,
kad
,,aS
lekiu
i
esu
basas,
kai
lekiu“.
Dazniausiai
Sia
unkcija
a ojamas
bid a dZio
i
daly io
a dinin-
kas, aip
pa
Gia
gali
bi i
j a dZio,
skai a dzio
i
daik a a dzio-
a di-
ninkas.
a)
Bud a dZio
a dininkas.
Sia
unkcija
gali
u é i
j ai-
ios
leksinés
eikSmés
biid a dis.
Gana
daZnai
Gia
eina
biisena
eiSkian is
biid a dis
(basas,
kniipséias,
pés ias
i
k .).
Senesnieji
po ina,
kad
De eika
j
miska
iSeida o
pés ias,
0
g igda o
aziuo as.
C VMS
11.
O
é ai as
Vai iulio
padéjéjas
daéd-
naij
malang
a eida o
gi as.
VencIR
III 15.
ViSéiukélis
nas-
lai élis
g jzo
s eikas
i
gy as.
C R
129.
Té as
s o i
ienplaukis,
i
as
ma au,
kaip
Sal is
ao
mélynes
jo
eide.
Bal PV;,
31.
b)
Daly io
a dininkas.
Pap as ai
a ojami
eikiamieji
bi ojo
ka inio
laiko
i
ne eikiamieji
b ojo
laiko
daly iai.
Dazniausiai
jie
y a
p ieSdéliniai
i
u i
j ykio
eikslo
eik8me.
Re ais
a ejais
okia
unkci-
ja
u i
ne eikiamieji
esamojo
laiko
daly iai.
Kai
naSlai is
ugduses,
susiles
bégiojo,
s nelis
su
ilguoju
a du
is
so us,
i§sipenéjes
p ies
saule
miegojo.
C R
V
128.
Jo
pa i
igs
olo
y g
pasi iko
apsiaga ojusi.
C RV
137.
Mo inos
a nes as
algis
s o éjo
an
s alelio
nely é as.
LzPR
III]
114.
Vazgiuojame
namo
isi
pa enkin i.
ZemR
IV
313.
lesko
Dziugo
pak iimiais,
uos inéja
pag io iais,
kisa
nosj
j
andenj,
leidzia
Su ius
j
debesis,o
DzZiugas
nepas ebimas,
nema o-
mas
uz
pa ies
y iausio
okiecio
nuga os
s o i
i
sidab ine
kulka
lai-
ko.
C R
V
58.
c)
Skai a dZio
a dininkas.
Dazniausiai
a ojamas
ke-
lin inis
skai a dis
pi mas,
be
Sia
unkcija
gali
u é i
i
ki i
skai a dziai.
Le ukas
smagiai
nusijuoké
i ,
dazydamas
bul es
j
asalq,
i ai
p a-
nesé,
kad jis
pi mas
paglos ys
e siukg.
Bal PV,
10.
T eéias,
os
kojas
ilkdamas,
gal g
nuleides,
s iuka
uodega
§méZuodamas,
a éjo
G klys.
.CyR
V
146.
d)
I a dzio
a dininkas.
Pap as ai
a ojami
bid a di8-
kieji
j a dziai,
labai
daznai
j a dziai
isas,
ienas,
pa s.
(Dél
ki y
j a -
dziy
plg.
§
5c.)
Lapé
supyko
i
sako:
—
Dék
uodegg
i
sésk
isas,
uSéia
a es!
Vilkas
susi angé
isas
i
a sisédo
pa ogiai,
LT
295.
Tegul
skalbia
da bininkés
ienos.
SimonVK
I
199.
ZodZiai,
sleé-
gek u ing,
pa ys
nesulaikomai
iSsi e zé
su
ilgesiu
i
neapykan a.
98
C R
VIII
226.
Manau
sau:
jeigu
jau
as
Si oks
pa inku
moky ai
poniai,
ai
da
labiau
pa iksiu
su
gu gédan iais
ba ais.
C R
Ill
100.
e)
Daik a a dzZio
a dininko
pa yzdiiai.
Jis,
kaip
é as
bu o
sakes,
jlindo
i
ausj,
apsisuko
i
i§lindo_
pui-
kus
Ra ei is.
LT
322.
Sinus
aip
g aziai
augo,
ugaugo
ge as
be niokas.
LT
338.
Vienas
a gas
buda o
okiomis
alandomis
su
juo:
a sisés
kaip
koks
uka a
skied yne,
di oje,
Zi és
j
olj
ankas
nuleides,
nebylys
lyg
akmuo.
C R
VIII
54.
Didelé,
apsi ilkusi
pilka
se meéga
i
apsigaubusi
juoda
skepe a,
ji
islipo
j
kiema,
ku
augo
i
ku
bégiojo
da
mazda
me gai é.
VenclR
III
154.
2,
Linksniuojamosios
kalbos
dalies
galininkas,
p isisliejes
p ie
sa a ankiSkos
leksinés
eik’més
eiksmazZodzZio,
sakinyje
isiSkai
a
i§
dalies
y a
sude in as
su
papildinio
galininku
i
aip
pa ,
kaip
a dininkas,
pasako
papildinio
galininku
eigkiamo
daik o
biisena
eiksma-
zodzio
eiksmo
ykimo
me u.
Pa yzdZiui,
sakiniu
Pas e a
nusiun é
(j
s a-
lg)
ka S g
pasakoma,
kad
,,paS e a
nusiun é
i
paS e as
bu o.
ka S as,
kai
ji
nusiun e“.
DaZniausiai
Sia
unkcija
a ojamas
bid a dzio
i
daly io
galininkas,
be
aip
pa
pasi aiko
i
ki y
linksniuojamyjy
kalbos
daliy
galininky.
a)
Bid a dzio
galininko
pa yzdiiai.
Ma usélé
e kdama...
p aso,
kad
leis y
namie
aika
p aku en i,
ben
iki
1I—12
me y,
uome
didesnj
a iduos
j
d a a.
ZemR
IV
369.
Lape
gy q
suga o.
JabIRR
I
614.
A meni,
moéiu ,
kaip
ag
a e
jaung
lankyda au?
Vai iinD
15.
—
Lauk,
aip
jis
ja
nuogg
plika
i
ims.
VienR
I
165.
b)
Daly io
galininkas.
Sia
unkcija
a ojamas
ne
ik
ei-
kiamosios
iiSies
bii ojo
ka inio
laiko
i
ne eikiamosios
iiSies
bii ojo
bei
esamojo
laiko,
be ,
ski ingai
nuo
a dininko,
i
eikiamosios
iiSies
esa-
mojo
laiko
daly iy
(daznai
su
p ieSdéliu
be-)
galininkas.
Kalbéjo
Juozas
i
jau
bu o
bebégas
ij
kamba j,
kai
pama é
a p-
du y
Ma y e
bes o inéig,
besisypsanig.
LzPR
Ill
36.
Be
o,
jai
keis a,
niekadaj
ja
e kianéia
Vilius
nek eipda o
dé-
mesio.
SimonVK
I
358.
Kad
a e
pa u é y
ne algiusj
is
dienas.
LT
375.
Gi éje
medzius
Zemus
i
s ambius
egéjo
nuo
é y
i
aud y
nepa eikiamus.
DaukB,;
52.
Ta u ukga
i8
Klangiyu
Suim a
nu eZzé.
C R
VIII
206.
Zmogel,
ku
as
a e
p igl ausiu
oki
nusu in g?
S uogAD
120.
ce)
Skai a dZzio
galininko
pa yzdZiai.
Jaunuolj
i§ aukia
pi maji
is
andens.
SimonVK
I
250.
A uykus
pi magji
ji
pas ebéjo
Ma yng.
SimonVK
I
317.
d)
I a dzio
galininko
pa yzdiZiai.
Nelaba
Seimyna
jau
mane
isa
suédé.
DonR
52.
Toki
blyng
galima
i
ieng
algy i
(be
iebaly,
be
g ie inés).
Vik .
Jis
él
a simena
senelj
okj,
koks
jis
da
bu o
gy as.
SimonVK
I
15.
Saké
a e
Siokig,
saké
a e
okig.
RD
70.
e)
Daik a a dzio
galininko
pa yzdiZiai.
ie
99
S ai
cia
kampe
s o éjo
,,Sa ké“,
ma cios
pasoginé;
jg
da
lely-
éai e
a si a é.
K é SP,
190.
Kaip
Siandien
jis
ma é
sa e
s u-
den a.
C RII
128.
Gydy oja
pa edzé
jai
a
pa i
sunka ij.
JabIRR
I
614.
3.
Linksniuojamosios
kalbos
dalies
kilmininkas
dazniausiai
Sliejasi
p ie
sa a ankiSkos
leksinés
eikSmés
neigiamo
eiks-
mazodzio
i
pap as ai sakinyje
y a
sude in as
su
papildinio
kilmininku.
Kaip
auk&¢iau
miné i
a dininkas
bei
galininkas,
jis
pasako
papildinio
kilmininku
iS eikS o
daik o
biisena
eiksmazZodzio
eiksmo
ykimo
me u.
Be
né
ienas
nesiun é
pi sliy,
né
ieno
nea si ado
jauno,
ku is
bu y
ja
pamiles.
SimonVK
I
235.
Nieku
nema y i
né
jokio
pa-
da go
pames o,
nei
an
obos
né
jokio
ska malo.
ZemR
|
167.
K
i-
okios
Ma ynas
jos
nepazijs a,
SimonVK
I
291.
Pasi aiko
sakiniy,
ku iuose
daik a a dZio
bei
j a dZio
kilmininkas
san-
ykiauja
ne
su
papildinio
kilmininku,
be
su
papildinio
galininku.
Tada
san ykiaujan ys
Zodziai
y a
nesude in i.
[sizii édami
iek
j
a imajq,
ick
j
olimaja
sa o
p aei j,
ma om
i
Cia
i
en
okius
pa
Zmones,
kaip
i
mes
pa ys,
a ba,
ki aip
sakan ,
en
pa ys
sa e
ma ome,
ik
Siek- iek
ki oniSko
pa idalo.
JablUZ
7—8.
4.
Linksniuojamosios
kalbos
dalies
naudininkas
sakinyje
y a
de inamas
su
papildinio
naudininku
i
pasako
uo
naudinin-
ku
iS eikS o
daik o
biseng
eiksmazZodzio
eiksmo
ykimo
me u.
Tai
oZkai
gy ai
lupo
kailj.
B z.Te
jam
numi usiam
p isuko
laik odj,
kad
ei y.
Nj.
Me gai és
man
pi mam
uz iso
abi
akis.
ValPJ2
17.
Jiems
aip
kele ius
me us
pagy enus,
nusibodo
ims
ienuose
namuose
bi i.
C R
V
38.
G jzo
é as
namo
po
dau-
gelio
me y
isai
susenes,
nuka ses
i
liepia
ma éiai
paciai
ke-
liau i.
C R
V
50.
5.
Linksniuojamosios
kalbos
dalies
jnagininkas.
Sj
linksnj
pasi aiké
as i
p isi8liejusj
p ie
sa a ankiSkos
leksinés
eik8més
eiksmazodZio
i
san ykiaujan j
su
eiksnio
a dininku
a ba
papildinio
galininku,
Minimasis
jnagininkas
né a
sude in as
su
pas a aisiais
links-
niais,
be
pasako
jais
ei8kiamo
daik o
biiseng
eiksmazodzio
eiksmo
y-
kimo
me u.
Sia
unkeija
a ojamas
daik a a dzio
jnagininkas
su
p iklau-
somais
ZodZiais.
Jau
iena
bonka
s o éjo
aplup a
gal a
i
i§ auk u
kRamséiu.
LzPR
III
48.
Vy ai
dkininkai
eina
im ais
ei-
dais.
SimonVK
158.
Pabudo
jaunama é
ne amia
Si -
dimi.
C R
V
49.
Dazgnai
(Monika)
Kaziukg
asda o
uési e ku-
si
papumpusiais
paakiais.
C R
VIII
53.
6.
Linksniuojamosios
kalbos
dalies
ie ininkas.
Re ais
a ejais
Sia
unkcija
galima
as i
daik a a dzio
ie ininka,
p isiSlie-
jusj
p ie
sa a ankiSkos
leksinés
eik’més
eiksmaZodZio
i
san ykiaujan j
su
eiksnio
a dininku.
Monika
pabudo
ka Ss yje,
didelémis
pas angomis
issi ada-
usi
is
sapno,
i
puolé
iesko i
y o.
C R
VIII
94.
Apneses
kumele
aplinkui
100
ege a,
Sug izo
elnias
pas
Zmogy
susiles,
suplukes
—
ienoj
plidéj.
LT
344.
7.
P ielinksninés
kons ukcijos,
p isiSliejusios
p ie
sa-
a anki’kos
leksinés
eikSmés
eiksmazZodZio,
y a
susijusios
su
eiksnio
a dininku
a ba
papildinio
galininku
bei
ki ais
papildinio
linksniais
i
pasako
ais
linksniais
eiskiamo
daik o
biisena
eiksmazodzio
eiksmo
y-
kimo
me u.
Vaikas
guléjo
be
gy ybés,
iséjes
is
eido,
bal as
kaip
o-
a inklio
gija.
C R
VIII
171.
Daugelis
po
susi émimy
iSeida o
su
nuplés a
s a ko
anko e,
pamus a
koja.
CyR
VIII
39.
Ju as
nepame é
jos
su
aiku—nepames
i
su
penkiais.
C R
VIII
22.
Plg.
Vaikézas,
pas ebéjes
padéjéjq
su
p amus u
an akiu,
sup a o,
kad
nieko
ge o
lauk i
ne enka.
VenclR
III
16.
8
Lyginamosios
kons ukcijos,
a ojamos
Sia
unkcija,
san ykiauja
su
sa a ankiskos
leksinés
eik’més
eiksmazodZiu
i
eiksnio
a dininku
a ba
papildinio
galininku.
Lyginamyjy
kons ukcijy
linksniuo-
jamasis
Zodis
(daik a a dis,
bid a dis,
daly is
i
k .)
y a
sude in as
links-
niu
su
miné aisiais
eiksnio
a dininku
a ba
papildinio
galininku,
.
y.
aip
pa
y a
a ba
a dininko,
a ba
galininko
linksniai.
Kaip
a gai in as
isada
igeini
i§
susi inkimo,,
gi déjes
saky ojo
Sepai io
Zodj...
SimonVK
I
26.
Du
Sim u
Zmoniy
guli
i
muselés
nukeipusios.
S uogDM
42.S.
Né j
susi ikda au
Kauno
als ybiniame
ea e,
Liaudies
Seimo
posédZiuose,
linksm@
i
suju-
dusig,
lyg
naujai
gimusigq.
VenclEV
148.
§
2.
Linksniuojamieji
zodziai
bei
kons ukcijos
pap as ai
Sliejasi
p ie
okiy
sa a ankiSkos
leksinés
eikSmés
eiksmazodZiy:
a)
p ie
slink ies
eiksmazZodziy:
I
ka é
pe éjo
pi moji
pe
duobe,
nejk i o.
LT
282.
Reikia
ei i
pa nes i
g yby,
juk
jie
pa jos
iSalkg.
LT
322.
Né
ienam
kep i
ka -
eliai
pa ys
j
bu ng
nea lekia.
PP
221.
An
saulelé,
él
nuo
mus
a s odama,
i as,
i gi,
palikusi
mus,
g ei a
aka op
nusileidzia.
DonR
63;
b)
p ie
biiseng
eiSkian¢iy
eiksmaZodziy:
Sédi
Dziugas
dieny
dienas
apsiniaukes.
C yR
V
54.
Vélgi
a-
Zienos
iogso
neskus os.
Bal PV,
17;
c)
p ie
eiksmaZodziy,
eiskianéiy
eiksma,
susijusj
su
bisena,
uZzsi-
émima:
Ki a
sykj,
él
a simenu,
pa azia es
is
kazi
ku
é as
neno i
né
al-
gy i,
ik
disauja
nuliuidegs.
ZemR
IV
307.
Ka és
ik
50k
isg
dieng
neéde.
B i.
O
i
u
kg
eiki,
a
sueiks,
a
d u s
da
me-
dzZioji?
Don
R 115.
Dieny
dienas
jis
gaudé
Z é elius,
paukScius
i
g
y-
us
juos
pa da inéjo.
C R
V
62;
d)
p ie
eiksmazodziy,
ei8kianciy
pe éjima
iS
ienos
busenos
j
ki a,
biisenos
pasikei ima:
Visi
aikai Siu u
Siu u
j
sa o
ie as,
sus ojo
s a i
né
Ciu kSs .
ZemR
IV
32.
O
Ma ynas
a sisédo
an
ezéjo
sédynés
is
ien
ap is-
101

as.
SimonVK
I
275.
Meis e is
pas ebi,
kad
ien ulys
luoSas,
dagnai
liddnas
nu upia
ne oli
lango
i
senio
balsu
dejuoja.
C MS
41.
Pi -
mieji
dédinos
bu e
du
suniis,
be
abudu
maézi
mi e.
ZemR
IV
310;
e)
p ie
kalbéjimo
eiksmazZodiiy:
—
Nusi amink,
daugiau
o
nebus,
ma ysi!— a é
Simonai iené
isi-
ikinusi.
LzPR
III
89.—Klausé
é as,
klausé
mo ina
susi a-
pinusi,
...o
as
sa ma ijaus
pasisaky i.
LzPR
Il
21.
Apdiu éjes
isus
na-
mus,
Paspa u as
i
dziaugsmo
yné
ankas
i
nuS i usiu
eidu
ienas
sau
kalbéjo.
BaléAZ
15.—
Laikas
jau
bu y
a ba os
k ies-
i,—pas ebéjo
e a
susi aukus.
LzPR
Ill
41;
)
p ie
pojiiéius
eiskianéiy
eiksmazZodziu:
Maciau
jj
kul i os
umy
scenoje
sokan
i
su
sa o
Zemieéiais
lie u iskus
au inius
Sokius,
gi déjau
dainuo
jan j.
T
1965
196.
I
iS ydau
sa o
duk ele
besédinéig.
JabIRR
1
614.
Be
Jonas
pa s
pas ebéjo
mano
nusiminimg.
Bal PV,
53.
D igubus
sin aksinius
san ykius
u in ys
ZodZiai
bei
kons ukcijos
gali
Slie is
p ie
j ai iy
ki y
eiksmazodziy:
Paleis u e
laiké
Zmonés
i
bazny ia
a,
ku i
ne ekéjusi
susi-
laukda o
kidikio.
C R
VIII
10.
Ji
nepasiduos
budeliams
gy a.
VenclR
III
500.
—
Na,
ag
jj
i
nulup a
paginéiau,
—
pasigi ia
E é.
SimonVK
I
292.
Visi
Sie
sa a ankiSkos
leksinés
eikSmés
eiksmazodZiai
gali
ei i
a-
iniu.
Linksniuojamieji
zodziai
bei
kons ukcijos
gali
jung is
i
p ie
sudu -
iniy
eiksmazodzio
o my
bei
eiksmazodiniy
junginiy,
ku iy
p iklauso-
masis
démuo
y a
a dazodis
a ba
aukS¢iau
miné y
sa a anki&kos
leksinés
eikSmés
eiksmazodZiy
o ma
(daly is,
bend a is).
I§
dalies
Pempiené
i
pa i
bu o
kal a,
kad
kaimo
Zmonés
émé
jos
bijo i
i
eng i.
Myk-Pu S
1
25.—
A&,
—
sako,
—
bu au
juos
(pini-
gus)
gy as
uzka ojes.
LT
354.
Be
is
jo
neiSbi o
né
supu usio
doylekio:
Zemai is
yéia
si
(puoda)
uséi
@
bu o
pakabines.
C R
V
67.
S aga as
paliko
lyg
nu i pes
s o é i.
SimonVK
I
144.
Sa o
giminéje
ne u éjusi
né
ieno
muziko,
daba
pi masis
zen as
no
jsisku e b i
muzikas.
ZemR
IV
412.
Mo inai
Vilkienei
enka
ienai
ei i
j
susi inkimg.
SimonVK
I
299.
O
i
Sal eikius
pusisaké
eisian i
péséia
a ba
isai
neisian i.
SimonVK
I
275.
Toks
jaunas
da ,
o
aka
ienas
sakési
nuo
pie y
iki
aka o
as uo-
nis
edimus
Sieno
pa ezes!
LzPR
III
46.
Y a
Zinoma,
jog
Siau iné
(Zieminé)
i
idu iné
Eu opos
dalis
y a
ku j
me g
isa
ledy
apklo-
a
bu usi.
JablUZ
13.
Ku is
iS adzia gs
y
daik y
iesko i,
a iasis
é o
ienas
ik ai
esas
i§siys as.
DaukZP
67.
-Nu ody uosiuose
sakiniuose
zodziai
pa i,
gy as,
uscig
y a
p isijunge
p ie
eiksmazodiniy
junginiy
bei
sudu iniy
eiksmazodZio
o my
bu o
kal a,
bu au
uzka ojes,
bu o
pakabines;
zodziai
bei
kons ukcijos
lyg
nu-
i pes,
muzikas,
ienai
p isijunge
p ie
eiksmazodiniy
junginiy
paliko
s o-
102
é i,
no i
jsiskue b i,
enka
ei i;
zodziai
péscia,
ienas
y a
p isijunge
p ie
eiksmaZodiniy
junginiy
pasisaké
eisian i,
sakési
pa ezes
(dél
jy
ple.
§
5
a);
Zodziai
isa,
ienas
p isijunge
p ie
sudu iniy
eiksmazZodzio
o -
my
bei
eiksmaZodiniy
junginiy
y a
bu usi
apklo a,
a igsis
esqs
issiys as.
Visuose
sakiniuose
miné ieji
eiksmazZodiniai
junginiai
bei
sudu inés
eiksmazodzio
o mos
aip
pa
ieni
gali
ei i
a iniais.
Linksniuojamasis
Zodis,
u in is
d igubus
sin aksinius
san ykius,
ka -
ais
p isijungia
ne
p ie
eiksmazZodzio,
be
p ie
ki o
kokio
no s
Zodzio,
ga-
lin¢io
a lik i
eiksmaZodzio
unkcija,
.
y.
galin¢io
ei i
a iniu.
—
Oi,
oi,
oi!
sunku
ams ai
ienai,
i
ilgu—i
nejaukul..
LzPR
III 37.
§
3.
Nag inéjamojo
ipo
kons ukcijy
misy
sin aksés
ado éliuose
nedaug
andama.
Be
o,
jos
y a
igba s y os
po
j ai ius
sin aksés
sky elius
i
ak uojamos
ne ienodai.
Sa a ankiSkos
leksinés
eik8més
eiksmazZodziy
junginiai
su
a dinin-
ku,
p z.:
pa léké
linksmas,
s o éjo
susi aukes,
aziuoja
k apis,
Sil i,
ai-
komi
a iniais.
Pap as ai
sakiniai
su
okiais
junginiais
dedami
p ie
sudu -
inio
a inio
be
didesniy
paaiSkinimy.
Nu odoma
ik,
kad
sudu inio
a inio
jung imi
eina
ne
ik
eiksmaZodzio
bi i,
be
i
ki y
eiksmazodziy
o mos'.
Kiek
de aliau
sa a anki8kos
leksinés
eikSmés
eiksmazodziy
junginius
su
a dininku,
o
alia
jy
duodamas
pa yzdziy
su
jnagininku,
p ielinksninémis
bei
lyginamosiomis
kons ukcijomis,
y a
ap a es
J.
Balke icius
,,Daba i-
nés
lie u iy
kalbos
sin akséje“
(Vilnius,
1963).
Jis
laiko
junginius
ipo
a azia o
linksmas
a ski a
a iniy
iSimi.
Vadina
juos
senu
e minu
,,su-
du iniais
a iniais‘,
duodamas
junginiams
ipo
bu o
linksmas
nauja
su-
dé inio
a daZodinio
a inio
pa adinima?.
Ski umas
a p
pi mojo
i
an o-
jo
a inio,
kaip
nu odo
J.
Balke idius,
y a
as,
kad
,,sude inio
a inio
(bu o
linksmas)
jung imi
eina
eiksmaZodzZiai,
ku ie
sa o
leksine
eik8me
apie
eiksnj
uZbaig os
min ies
nepasako
i
odeél
sakinyje
u i
ik
pagalbine
modaline
unkcija,
o
sudu inio
a inio
(a azia o
linksmas)
jung imi
eina
eiksmazodziai
a
eiksmaZodiniai
junginiai,
ku ie
ne
ik
o ma,
be
i
u iniu
gali
eiksmaZodinj
a inj
pabaig inai
iS eikS i“’.
Teisingai
J.
Bal-
ke iéius
nu odo
i
jo
adinamo
sudu inio
a inio
sudedamyjy
déemeny
eikSminj
san ykj:
pi masis
o
a inio
démuo
(sa a ankiSkos
leksinés
eik8-
més
eiksmazZodis)
pasako,
ka
eiksnys
eikia,
o
an asis
—
iSkelia
daik o
pozymj,
jam
bidinga
o
eiksmo
me u.
Ta¢iau
J.
Balke i ius
eiksmazo-
1
Z .
J.
Ziugida
i
P.
Gaili inas,
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
II,
Sin aksé,
Kaunas,
1964,
p.
17.
2
Kai
ku ie
usy
kalbos
y iné ojai
aip
pa
ski ia
du
a inius
su
linksniuojamomis
kalbos
dalimis
usy
kalboje:
«coc aBHoe
cKa3yemoe»
(6612
O0eaT),
«ciO*KHOe
cKaaye-
Moe»
(npuwea
eecea u )
(Z .
A.
H.
Tno3aes,
Cospemenupii
pycckni
auTepa y
pHb i
aspik,
II,
Mocksa,
1958,
p.
59,
62;
H.
M.
®unKxeas,
H.
M.
Baxenos,
Kype
coppe-
MeHHo o
pyccKo o
sMTepaTypHo o.
AsbIKa,
H3a.
2-08,
Kues,
1965,
p.
505,
507).
Pi maji
(«coc asHoe
ckasyemoe»)
a i inka
J.
Balke i iaus
i8ski as
lie u iy
kalboje
sudé inis
a inys,
0
an ajj
(«cajoxHoe
ckasyemoe>)
—
sudu inis.
3
Z .
J.
Balke iéius,
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius,
1963,
p.
120—121.
103:
dzio,
ku is
gali
a inj,
jo
ZodZiais
a ian ,
»Pabaig inai
iS eikS i*,
is
dél o
nelaiko
sa a ankisku
eiksmaZodiniu
a iniu,
o
ik
a inio
jung imi,
o
links-
niuojamajj
zodj
— a dine
a inio
dalimi.
Kons ukcijos
su
galininku,
p z.:
pas e qa
nusiun é
ka s a,
ado
is as
papiau as,
paliko
aikqa
miegan i
i
pan.,
musy
sin aksése
ak uojamos
d ejopai.
Vienais
a ejais
Siose
kons ukcijose
i&ski iamas
eiksmazodZio
su
an uoju
galininku
junginys
i
laikomas
jis
a iniu
(p z.,
nusiun é
ka s q),
o
ki ais
a ejais
jungiami
abu
galininkai
(p z.,
pas e a
ka s a)
i
laikomi
jie
su es iniu
papildiniu.
J.
Jablonskio
g ama ikoje
su es inj
papildinj
suda o
ik
junginiai,
ku-
iy
an asis
galininkas
y a
eikiamosios
iidies
daly is
(Salia
okiy
pa
junginiy
su
padaly iu),
plg.:
Zid iu
diu iu
i
iS ydau—sa o
duk
ele
besédinéig,
sa o
sineli
besupanéia,
Silky
ska ele
be y
&in-
¢ig,
aukso
Ziedeliu
bemi inéig.
JablIRR
I
472—473.
P ie
sudu inio
a inio
dedami
pa yzdzZiai,
kai
an uoju
galininku
eina
ki os
linksniuojamosios
kalbos
dalys,
dazZniausiai
bid a dis,
plg.:
Lygius
juos
mums
pada ei.
Uzaugink
jj
( aika)
pa-
nasy
{
Si a.
I
a nesé
gy a
a
zé elj.
(JabIRR
I
455).
J.
Balke igiaus
sin akséje
pas a osios
ii8ies
pa yzdziy
(ku iy
an asis
galininkas
y a
biid a dis)
andama
i
p ie
a inio,
i
p ie
su es inio
pa-
pildinio,
plg.:
jo
sudeé inis
a inys:
Me gai és
edima
p ik o é
pilna.
Jis
a e
d asia
isauk-
léjo.
(Tu)
uzaugink
jj
panasy
j
Si a.
(Jis)
lape
gy a
suga-
UOsS
(LTO
py
:
su es inis
papildinys:
Visi
bu o
ip a e
ma y i
jj
s eika.
B azys
pi kele
ado
ués-
Eig.
(194
p.).
J.
Balke iéius,
laikydamas
biid a dzio
galininka
nu ody uosiuose
sa-
kiniuose
ienu
a eju
a inio
a dine
dalimi,
o
ki u
—
papildiniu,
emiasi
eiksmazodzio
i
bud a dzio
leksiniy
eikSmiy
san ykiu:
laiko
galininka
a inio
a dine
dalimi
uo
a eju,
kai
uo
galininku
eiSkiamas
daik o
bii is
y a
eiksmazZodzZio
eiksmo
ezul a as
(p z.:
ezima
p ik o é
pilng)
i
papildiniu
ada,
kai
galininku
ei8kiamas
daik o
bi is
nuo
eiksmazodzio
eiksmo
nep iklauso
(p z.,
bu o
ip a e
ma y i
jj
s ei-
kg).
Ta¢iau
oks
linksniuojamojo
Zodzio
i
eiksmazodzio
leksiniy
eik8miy
san ykis
Siy
Zodziy
sin aksiniy
ySiy
nekeiéia.
Pi muoju
a eju
bid a dis
ne a
daugiau
susijes
su
eiksmazZodziu,
kaip
an uoju
a eju.
Tiek
pi majj,
iek
an ajj
sakinj
galima
pasaky i
be
bid a dzio,
plg.:
Me gai és
ezima
p ik o é.
Visi
bu o
jp a e
ma y i
jj.
An a
e us,
oks
pa
d ejopas
leksiniy
eik8miy
san ykis
y a
a p
eiksmaZodzio
i
p ie
jo
p isigliejusio
linksniuojamosios
kalbos
dalies
a -
dininko,
p z.:
4
Plg.
J.
Balke iéius,
min.
eik.,
p.
119.
104
a)
a dininku
eiSkiama
daik o
biisena
nuo
eiksmazodzio
eiksmo
nep iklauso:
Simonai iené
aipogi
nelinksma
ausino
puodelj
pas
ply a.
LzPR
III
93.
Ma ija
s o i
als iecio
oboj
—isdidi,
jauna
i
g azi.
VenclR
III
501.
O
G é é
a sikélé
su igusi
lyg
pik as
o as.
SimonVK
I
310.
I
pasis a é
e selis
ienas
obely e!
LT :289;
,
b)
a dininku
eiSkiama
daik o biisena
y a
eiksmazZodZio
eiksmo
e-
zul a as:
[sSokusi
an kelio
(lapé)
a sigulé
ig isa.
ZemR
IV
448.
Kie-
mas
p i azia es
pilnas
edimy.
SimonVK
I
240.
I
kai
ik
lau-
més
Suo,
uzbéges
an
liep o,
émé
pédas
uos y i,
liep as
—
iks
i
a
si-
s ojo
idangy
s aéias.
C yR
V
12.
Mane
paliko
ki iems
me ams:
egul
ugéaugsiu
didesné,
ge iau
moksla
sup asiu...
ZemR
IV
314.
Ta iau
oks
eiksmaZodzio
i
p ie
jo
p isiSliejusio
a dininko
leksiniy
eikSmiu
san ykis
sin aksinés
unkcijos
pag indu
neimamas.
Reikia
pasaky i,
kad
iek
J.
Jablonskis,
iek
J.
Balke i ius,
iSsky e
su-
es inj
papildinj,
nuo
a inio
jo
g iez ai
nea iboja.
‘
J.
Jablonskis
po
sa o
iSkel y
su es inio
papildinio
pa yzdziy
(Pama-
iau
duk ele
besédinéia
i
k .)
da o
pas aba,
kad
ik asis
papil-
dinys
is
dél o
esas
pi masis galininkas
(duk ele),
0
an asis
(besédinciq)
esan i
lyg
a inio
(iS ydau)
dalis®.
J.
Balke iéius,
pagal
sa o
sis ema
igski damas
sakinio
daliy
suda o-
muosius
komponen us,
an ajj
galininkg
aip
pa
laiko
su es inio
papildinio
p edika y iniu
komponen u®.
I§
iso
o,
kas
pasaky a
apie
keliamuosius
sin aksinius
eiSkinius
mu-
sy
sin aksés
ado éliuose,
galima
pada y i
okias
is adas.
Jeigu
sa a an-
kiSkos
leksinés
eik’més
eiksmazodziy
junginiai
su
a dininku
pagal
sa o
s uk ii a
da
inka
p ie
sudu inio
a inio,
ai
isi8kai
neaiSkus
y a
adinamasis
d ejybinis
galininkas
p ie
papildinio.
Su es inis
papildinys,
i8ski as
ik
Sio
ipo
galininkams
(be
o,
ne
isais
a ejais)
i
a i inkamoms
kons ukcijoms
su
padaly iu,
né a
nei
pakankamai
apibidin as,
nei
pa-
kankamai
mo y uo as
misy
sin aksése’.
Taip
pa
neaiSkus
lieka
su es inio
papildinio
san ykis
su
a iniu.
Pagaliau
su es inis
papildinys
i
a inys
neapima
misy
iSkel y
kons ukcijy.
§
4.
Kiek ieno
ZodZio
a
junginio
unkcija
sakinyje
p iklauso
nuo
jo
san ykio
su
ki ais
ZodZiais.
San ykiaujan ys
ZodZiai
y a
susije
da
su
ki-
ais
Zodiiais,
uo
biidu
kiek ienas
sakinio
Zodis
a
junginys
y a
lyg
a ski a
isos
sakinio
s uk i os
g andis’.
A ski o
zodzio
bei
junginio
aidmuo,
5
a .
J.
Jablonskis,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1957,
p.
474.
6
Z .
J.
Balke iéius,
min.
eik.,
p.
193.
7
Esan
ne
isai
aiskiai
su es inio
papildinio
sa okai,
né a
nusis o éjusi
i
jo
apim is.
Pa yzdiiui,
J.
Ziugédos
—
P.
Gaili ino
G ama ikoje
p ie
su es inio
papildinio
andama
ik
kons ukcijos
su
padaly iu.
8B.
M.
Huxu un,
K
sonpocy
o
mpHununax
w3yyeHHa
YeHoB
npeanoxKeHus,
kn.:
Copeuianue
A3bIKOBEOB
o a
Poccun
H
ceBepHo o
Kapkasa
mo
Bompocy
0
4ieHax
Npegqo-
»%enus,
Poc osckuii
yaupepen e ,
1959,
p.
11.
105
Kad
adiuoji
oliau
aké ,
a e i
akééias
auks ilniakas.
Vb.
Vasa g
ankiai
i
péséios
éjome.
ZemR
IV
299.
O
kai
ik
ismie-
goda o
(Zasy iai),
aii
nupulda o
kiil e ini
j
andenj
pliaus-
Ro i.
SimonVK
|
296.
A jojes
d a igkis
jo as.
DaukZP
14.
Kas
ieng
sykj
Mon ilos
deg ine
pamégino,
as
i
ske sas
neziu-
és
{
Rupkaus,.
LzPR
HI
102.
Taip
pa
aplinkybiy
eikSmés
a spal j
u i
eiksmaZodiniai
p iesagos
-inas
biid a dzZiai,
ku iy
leksinéje
eikSméje
y a
iSlikes
daly iams
bidingas
an aeilio
eiksmo
eiksmés
a spal is.
Eina
(ponas)
namo
linksmas,
kumele
edinas,
puodu,
peiliu,
i
di zu
neSinas.
LT
381.
O
S ai
mes...
is
ekini
a liekame
da bus.
DonR
42.
Ta iau
Siy
bid a dziy
aplinkybiy
eikSmés
a spal is
a si anda
g ynai
dél
jy
leksinés
eikSmés,
0
ne
dél
jy
san ykiy
su
ki omis
sakinio
dalimis.
Todél
Siuos,
kaip
i
ki us
bid a dZius,
u inéius
sakinyje
d igubus
sin ak-
sinius
san ykius
i
eiSkian¢ius
daik o
biisena
a inio
eiksmo
ykimo
me u
(no s
i
su
aplinkybiy
eikSmés
a spal iu),
eikia
laiky i
ne
aplinkybemis”,
be
p edika y iniais
paZyminiais.
P ie
aplinkybiu
p ia éja
am
ik ame
kon eks e
p edika y iniai
pazy-
miniai,
ku iuos
suda o
jnagininko
linksnis,
lyginamoji
a
p ielinksniné
kons ukcija.
A ski i
Sio
linksnio
bei
kons ukcijy
unkcija
gali
padé i
jy
san ykis
su
eiksnio
a dininku.
Vienais
a ejais
p ielinksninés
bei
lygi-
namosios
kons ukcijos
a
jnagininko
linksnis,
p isiSlieje
p ie
a iniu
ei-
nan io
eiksmazodzio,
su
eiksnio
a dininku
nesiejamas
i
ne eiSkia
daik o
biisenos,
ik
nu odo,
kaip
yks a
a inio
eiksmas.
Tada
jie
laiky ini
aplinkybémis.
Ki ais
a ejais
nu ody asias
kons ukcijas
bei
jnagininko
linksnj
galima
sakinyje
susie i
ne
ik
su
a inio
eiksmazodZiu,
be
i
su
eiksnio
a dininku.
Sios
kons ukcijos
i
jnagininko
linksnis
pa odo
daik o
biisena
i
laiky ini
p edika y iniais
pazyminiais.
Plg.:
a)
a imesni
p edika y iniam
pazZyminiui:
Bida o,
po
okiy ie eny,
p i ékS as
Jono
melodijy,
iseina
é as
igséia
bu na.
C MS
76.
Ak,
kiek
i iso
eiks,
ik
i
skines
sugaben-
siu,
kas
an
aukS o
da
a
klé yj
guli
be
diego.
DonR
32.
Vos
p a-
S i us,
Zmogus
iSéjo
j
paupj,
p isigaudé
Zu ies
pilng
k epSelj,
uzZsukes
i
miskgq,
p isiuoga o
pilna
k ai ele
uogy...i
g jz a
aka e
i
a uo-
a
bi elé
C R
V
53.
b)
a imesni
aplinkybéms:
Pa éjo
Déziugas
namo
uséiomis
ankomis,
_ isq
sa-
o
dienos
iusq
okie ukui
a ida es.
C R
V
54.
Sp andg
sa ajam
nusuk-
siu,
epa eina
ik
be
a klio.
K é SP;
38.Juozas
kaip
ie-
sulas
jpuolé
j
i u e.
LzPR
III
36.
3
Sio
ipo
bud a dziy
nelaiko
aplinkybémis,
iSkéles
jy
aplinkybinés
eikSmés
a spal-
j,
i
J,
Balke iéius,
Z .
jo
min.
eik.,
p.
123.
"12

Taciau
isada
Gia
liks
okiy
pe einamyjy
a ejy,
kai
be
am
ik o
sub-
jek y umo
bus
sunku
nus a y i
p ielinksninés
bei
lyginamosios
kons uk-
cijos
a
jnagininko
unkcija,
plg.:
Zemé
igalo
bes
niego.
CyR
VIII
208.
Nueik
ua an,
a ims
kokiy
Siengaliy
uzmesk,
kaip
pasélusios
bliauna
isas
y as.
Bal PV,
52.
D eijusas
isada
a eina
j
bazgnycig
juoda
eilu
e.
SimonVK
I
59.
c)
P edika y inio
pazyminio
san ykis
su
eiks-
niu
i
a ibu y iniu
pazyminiu.
NeaiSkia
unkcija
u i
bid a diskieji
j a dZiai
kiek ienas,
né
ienas,
ienas...
ki as
i
k .
i
daik a a diskieji
j a dZiai
kai
kas,
niekas,
kai
jie,
Sliedamiesi
p ie
sa a ankiskos
leksinés
eik&més
eiksmaZodZzio,
y a
su-
de in i
su
eiksnio
a dininku
ik
gimine
i
linksniu,
0
skai¢iumi
nede i-
nami:
j a dziai
eina
ienaskai os
a dininko
o momis
(no s
kai
ku ie
ju
kai omi
skai iais),
0
daik a a dziai
—
daugiskai os
a dininko.
Da bininkai
kiek ienas
Zino
sa o
da bqg.
ZemR
II
160.
O
zasy
pa da éjos
kiek iena
ik
dziaugési,
jei
jis
i
ja
a sisukda o
su
sa o
ilgaja
nosim.
BaléHP,
162.
Taigi
nu ue kim
jau
Rkiek iens
sa o
jau j.
DonR
34.Mes
né
ienas
ne ikéjom,
kad
ligonis
mi y.
G z.
Ma y i,
kagin
ka
u éjo
bobos
an
sqzinés,
nes,
suéjusios
j
idy,
né
iena
neisd jso
p ie
ligonio
p iei i.
LzPR
I
278.
Vy ai
Adoma
paémé
ienas
uz
nuga os,
ki as
ués
Rojy.
VenclR
III
117.
Daba
i
mes
kai
kas
imam
abejo i.
JabIRR
I
224.Mes
niekas
o
neZinom.
JabIRR
I
223.
Kad
okiuose
sakiniuose
j a dZiai
né a
ik i
eiksniai,
jau
y a
nu odes
J.
Jablonskis.
Jis,
iskeles
Sio
ipo
pa yzdziy,
pas ebéjo,
kad
Gia
j a dZiai
»pa ys
ieni
iso
eiksnio
nepada o,
i
a iniai
cia
ne
su
jais
sude in i*.
»la iniai
sakiniuose
Cia
isi
u i
di b i,
ia
isi
di bam...
sude in i
su
numanomaisiais
sa o
eiksniais
jds,
mes,
Zodis
isi
Gia
ik
aiskina
eiks-
nj
jus,
mes,
padeda
jam
iksliaus
pasizymé i*®4.
Gana
iksliai
su okes
ke-
liamyjy
Zodziy
san ykius
sakinyje,
J.
Jablonskis
Siuos
j a dZius
adina
an ininkémis
eiksnio
dalimis,
eiksniy
padéjéjais.
Kad
nu ody ojo
ipo
sakiniuose
j a dziai
né a
a ibu y iniai
pazymi-
niai,
odo
jy
san ykiai
su
ki ais
ZodZiais.
A ibu y inis
pazyminys
jeina
j
sakinio
sudé j
ka u
su
sa o
paZymimuoju
Zodziu
i
ne u i
iesioginio
y3io
su
sakinio
a iniu,
plg.
Kiek ienas
da bininkas
Zino
sa o
da ba.
Mi-
sy
aukS¢iau
duo uose
sakiniuose
j a dziai
kiek ienas,
né
ienas
i
k .,
san-
ykiaudami
su
eiksnio
a dininkais,
ka u
y a
iesiog
susije
i
su
a i-
niais.
Tuo
bidu
Siy
j a dziy
sin aksiniai
san ykiai
a i inka
p edika y inio
pazyminio
san ykius.
Dél
sa o
speci inés
leksinés
eik’més
Sie
j a dZiai
ySkios
daik o
biisenos
nepa odo.
Vis
dél o
nu ody uose
sakiniuose
jie
y a
labai
a imi
p edika y iniam
paZyminiui.
Pe einamyjy
a ejy
a p
p edika y inio
i
a ibu y inio
pazZyminio
pasi aiko
i
g ynai
dél
kon eks iniy
aplinkybiu.
4
Z .
J.
Jablonskis,
Rink iniai
a& ai,
I,
p.
462.
8.
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
113
P edika y inis
pazyminys
p ia éja
p ie
a ibu y inio,
kai
jis
s o i
p ieS
daik a a dj,
su
ku iuo
san ykiauja,
.
y.
kai
a sidu ia
okioje
padé-
yje,
ku i
y a
jp as a
a ibu y iniam
paZyminiui.
—
Pagauki
man
ku j
no s
muzikg!
—
su iko
is
ezimo
supy-
kes
ponas.
BilR,
I
174.
Daba ,
nuo
sese s
pa éjus,
linksma
e a
Kunigunda
émé
gal o i
apie
do ang
,»mazy ei*
Ma y ei.
LzPR
II]
58.
Kuo
naujas
puodas
p isige ia,
uo
i
senas
a siduoda.
PP
204.
A ibu y inis
paZyminys
aip
pa
p ia éja
p ie
p edika y inio
pazy-
minio,
kai
s o i
sakinyje
nejp as a
a ka,
.
y.
po
paZymimojo
Zodzio.
Daznai
Siaudus
igkul us
su aiso
i
su isa
a gal
j
kilius.
ZemR
IV
460.
/
kle ai
s o éjo
seni,
susikabing
nuo
sena es
nudzii usiomis
Sakomis,
i
Sim ame és
iSpu usios
liepos,
Ru iy
d e ése
bi és
k auda o
medy,
k epéjo,
i
i8 yp a
aplink
Zemé.
VenclR
III
41.
Ka ais
ik
ig
pla esnio
kon eks o
i
in onacijos
galima
su ok i,
a
am
ik i
ZodZiai
eina
a ibu y iniu,
a
p edika y iniu
pazyminiu.
Kiek ienam
kieme
iksmas,
gi gida
s umdomi
ezimai,
kiek ienoj
u ingesnéj
oboj
¢i ska
kepamos
an ys,
pa
Sai,
e da
kumpiai,
e éiasi
diimai.
VenclR
III
26.
Ziu i
—
Salia
o
namo
s o i
api us
nedidelé
pi ku é.
LT
355.
An
Ziemos
na sai
jau
él
iis au-
dami
g jz a,
i
Siau ys
pasisiauses
él
mus
a lekia
gandin .
DonR
90.
d)
A ski as
p edika y inio
pazyminio
a ose-
nos
A TVesi's.
P edika y inius
paZyminius
suda an ys
eikiamieji
esamojo
i
b o-
jo
ka inio
laiko
daly iai,
sude in i
su
papildinio
linksniais
(daZniausiai
galininku),
y a
a imi
panaSiais
a ejais
a ojamiems
a i inkamy
laiky
padaly iams,
plg.:
I
i§ ydau
sa o
duk ele
besédinéig.
JablRR
1
614.
Nu-
di pusius,
d ebanéius
mudu
jg ido
j
kama g.
ZemR
IV
33.
Vieng
ka g
Onelé,
besédédama
p ie
zqseliy,
pama é
ieskeliu
a einan
pa a géli
senelj.
ZemR
1V
439.
Andai
jis
gi déjo
Tau img
pas@kojan
é ui
apie
okj
daik g.
SimonVK
I
80.
Ma ynas
laukia
jeinan
Anés.
SimonVK
|
295.
Juo
labiau
nu-
ols ame
nuo
misy
laiky
—
juo
sunkiau
i
sku dziau
gy enus
ma om
ki ados
2mogy.
JablUZ
20.
Ta p
padaly io
i
daly io
giais
a ejais
y a
oks
ski umas.
Padaly is,
ne u édamas
galinés,
y a
silpniau
susijes
su
papildinio
linksniu,
negu
da-
ly is,
ku is
su
papildinio
linksniu
y a
sude in as. Todél
pasakyme
pama-
iau
duk ele
besédinéig
aiskiau
iS eikS as
daik o
pozymis,
.
y.
jo
bisena
(kokia
bu o
duk elé,
kai
ja
pamaéiau),
o
pasakyme
pamaciau
duk ele
be-
séqin
labiau
pab éZiamas
an aeilis
eiksmas,
.
y.
kad
duk ele
sedéjo,
kaj
ja
pamaciau.
Vis
dél o
Siais
a ejais
g ieZ ai
a ibo i
padaly iy
nuo
daly iy
negali-
ma.
Tam
ik os
leksinés
eikSmés
eikiamieji
esamojo
laiko
daly iai,
ei-
114
nan ys
p edika y iniais
pazyminiais,
Salia
biisenos
eik&més
ka ais
aip
pa
iSlaiko
an aeilio
eiksmo
eik&més
a spal j,
plg.:
Pagaliau
gud uo-
e
a ado
bepeSanéig
Zzqsj.
CyR
V
137.
An a
e us,
p edika y inis
pazyminys
ne
isada
de inamas
su
papil-
dinio
a
eiksnio
linksniu
i
ki ais
a ejais.
Todél,
laikan
p edika y iniais
pazyminiais
nu ody uosius
eikiamuosius
daly ius,
aip
pa
negalima
pa-
lik i
p ie
su es inio
papildinio
i
juos
daugiau
a
maZiau
a i inkan¢iy
pa-
daly iy.
Siuos
padaly ius,
u
bi ,
galima
laiky i
a ski u
p edika y iniy
pazyminiy
a osenos
a eju.
§
6.
I8
iso
o,
kas
pasaky a,
galima
pada y i
okias
bend esnes
is-
adas.
1)
P edika y inis
paZyminys
y a
susijes
d igubais
sin aksiniais
y-
Siais
su
a iniu
einanéiu
sa a ankiSkos
leksinés
eik8més
eiksmaZodZiu,
su
okj
eiksmazodj
u inéiu
eiksmazZodiniu
junginiu
a
ki u
a i inkama
unkeija
u inéiu
zodziu
i
su
eiksnio
a dininku
a ba
papildinio
links-
niais.
Jis
pa odo
pas a aisiais
linksniais
eiskiamo
daik o
buseng
a inio
eiksmo
ykimo
me u.
:
2)
P edika y iniam
paZyminiui
bidinga bisenos
eik’mé
a si anda
sakinyje
i8
a pusa y
san ykiaujanciy
zodziy
bei
junginiy,
ji
ik
i&
dalies
p iklauso
nuo
Zodziy
leksinés
eik&més.
3)
P edika y inis
pazyminys,
Sliedamasis
p ie
sa a anki’kos
leksinés
eikSmés
eiksmaZodzio,
nejeina
j
sakinio
p edika y inj
junginj
i
y a
an i-
ninké
sakinio
dalis.
Tuo
jis
ski iasi
nuo
a dinés
a inio
dalies,
ku i,
jung-
damasi
su
pagalbiniu
eiksmazodziu
ba i
a
su
eiksmazodZiais,
ei8kian-
Giais
daik o
bu ima
( ap i,
da y i,
pasida y i
i
k .),
jeina
j
sakinio
p edi-
ka y inj
junginj.
4)
Ta p
p edika y inio
i
a ibu y inio
paZyminio
y a
oks
san ykis:
p edika y inis
pazyminys
u i
iesioginj
y8j
su
sakinio
a iniu,
o
a ibu-
y inis
pazyminys
jeina
j
sakinj
ka u
su
sa o
pazymimuoju
Zodziu
i
ie-
siogiai
su
sakinio
a iniu
nesan ykiauja.
5)
P edika y inis
paZyminys
ski iasi
nuo
aplinkybiy
ne
ik
sa o
sin-
aksiniais
san ykiais,
be
i
eik8me.
ZodzZiai
(daly io
a dininkas
am
ik-
ais
a ejais
i
pusdaly is
isais
a ejais),
ku ie
u
d igubus
sin aksinius
san ykius
su
a iniu
i
eiksniu,
be
ne u i
p edika y iniam
pazyminiui
bidingos
busenos
eikSmés,
ik
odo
an aeilj
eiksma,
laiky ini
ne
p edi-
ka y iniais
paZyminiais,
be
aplinkybemis.
NPEAWKATHBHOE
OMPENEJIEHHE
KAK
CAMOCTOSTEJIDHbIA
YJIEH
MPEQJIOKEHHA
A.
BAJIAL[KEHE
Pes ome
Tipeanxa nsubim
ONpeweeHHeM
Ha3bIBalOTCH
COBa
HH
KOHCTPyKILHH,
KOTOpBIe
xa-
PakTepu3yloTcs
ABOMHOH
CBA3bIO
B
TIpe/WIOWKeHHH,
A
HMCHHO,
CBA3bI0
CO
NOHOSHAaMeHA-
TeJIBHBIM
Ta oJIOM
—
CKa3yeMbIM
H
C
MalexKOM
NoOANexKallle o
HIM
OonOAHeHHA.
TipenuKa-
THBHOe
ONpemeyeH e
YKa3bIBaeT
Ha
COCTOAHHE
MpekMeTa
B
TO
BPeMA,
KO Ra
npo ekae
i
15
jelic sue
cka3yemo o,
Hanp.:
Gand as
pa léké
links
mas
«auc
npune ea
Becéapim».
Lape
suga o
gy q
«aucy
nNolimMann
xXuHBOl».
B
AMTOBCKOM
sA3bIke
MpeAuKaTHBHOe
oMpexe en e,
BHPaKaAeCMOE
HMEHHTEMbHBIM,
POAUTEIbHBIM,
JATCIbHLIM
HIM
BMHATeJIbHBIM
Na lexkaMu,
Cco-
aacye ca
¢
COOTBETCTBYIONel
NakexHOl
opMol
MoANexKalle o
UM
OMOHeHHA;
NpewH-
KaTHBHOe
oOnpesemen e,
BEIpaxkaeMoe
(popMaMH
TBOPHTebHO O
UH.
MecTHO O
nae Kel
(a
Tak
2%e
MpeMOXKHLIMH
H/IM
CPAaBHUTeADHLINH
KOHCTpyKUMAMH)
-—
He
co macye ca.
3Ha-
yeHHe
COCTOAHHA,
CBOICTBCHHOe
MpeAUKATHBHOMY
oMpe enenuio,
npexc aBase
Cool
cHH-
TaKCHYCCKOe
ABCHHe:
OHO
AMMIb
OTYACTH
3aBHCHT
OT
JeKCHYecKO O
3HayeHHaA
caoBa.
IIpu-
MBIKad
K
MO/HO3HAMeHATEBHOMY
[éla oJly,
TpeHKATHBHOe
ONpewencHHe
He
BKOYAeTCA
B
coc ap
MpelHKaTHBHO O
CO“eTaHHA
HM
ABMIACTCH
BTOPOCTENCHHBIM
CaMOCTOATeIbHBIM
4We-
HOM
HpesoxKeHus.
B
c a be
paccMaTpHBaloTcA
Tak
Ke
KOHKpeTHbIe
clyyan,
Ko a
NpeAHKaTHBHOe
On-
peeseu e
cOmmxKaeTCA
C
HMeHHOM
YacTbIO
CKasyeMo o,
aTpHOyTHBHEIM
ONpede eHHeM
HK
o6cTOATebCTBOM.