Predikatyvinis pažyminys kaip atskira sakinio dalis

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA EA EPL VAS (S*9P5 OR iM: OF KStG. AKADEMIJA PREDIKATYVINIS PAZYMINYS KAIP ATSKIRA SAKINIO DALIS: A. VALECKIENE § 1. Lietuviy kalboje gana daZnai vartojamos tokios struktiiros konstrukcijos: sinus grizo neramus, lapé iglindo atbula, tévas stovéjo vienplaukis, Maryté atéjo nusiminusi, sesuo atbégo uzdususi, atnesé gyva ta Zvérelj, jaunuolj istrauké pirmajj (i8 vandens) ir kt. Plg.: : Gandras sukitais kaimynais parléké linksmas. DonR 22. Nors meisteris su siuvéju dar pora karty atbuli bando pasiekt vandenj, bet nejstengia. CvMS 26. Kaip buvo edelis tares, taip ir iSéjo: Rvuieciai patys susimalé, issikepé skaniausiais pyragais, sulipo j vezimus ir Ruapis, Silti vaziuoja pas karaliy. CvR V 48. Kita dieng jis padaré didesnj paSsteta ir, apkaiges jj gélémis, nusiunté j stalg kRarSta, tiesiai if krosnies, BaléHP,; 166. Karta jis grizo su prabalnotu smakru. CvR VII 39. Grété jau seniai pazjstama kaip atstati mergaité. SimonVK I 195. Siy sakiniy pabrauktosiose konstrukcijose visur yra savarankiSkos leksinés reikSmés veiksmazodzio forma (parléké, susimalé, vaziuoja, nusiunté, grizo, pazjstama) arba veiksmaZodinis junginys su tokiu veiksmazZodziu (bando pasiekt). Su Siais veiksmazodziais susije priklausomais santykiais jvairtis linksniuojamieji ZodZiai (linksmas, atbuli, patys, kvapis, silti, karsta), prielinksniné konstrukcija (sw prabalnotu smakru), lyginamoji konstrukcija (kaip atstati mergaité). Be to, nurodytieji linksniuojamieji zodziai bei konstrukcijos kartu santykiauja ir su veiksnio arba papildinio linksniais (gandras, meisteris su siuvéju, kvieciai, pastetq, jis, Grété). Dyigubus sintaksinius santykius turintys ZodZiai keliamosiose konstrukcijose parodo, kokia yra veiksnio arba papildinio linksniu iSreikSto daikto biisena veiksmaZodzio (bei veiksmaZodinio junginio) veiksmo vykimo metu. Sia funkcija gali eiti ir zodziai, kurie savo leksine reikSme pasako daikto biisena, ir zodziai, kurie tokios reikSmés kitame kontekste neturi. DaZniausiai turi dvigubus sintaksinius santykius ir rei$kia daikto bisena linksniuojamyjy Zodziy vardininkas ir galininkas, reciau kiti linksniai ar prielinksninés bei lyginamosios konstrukcijos. 1. Linksniuojamosios kalbos dalies vardininkas, prisigliejes prie savarankiSkos leksinés reik8més veiksmaZodzio, sakinyje %, Lietuviy kalbos gramatiné sandara 97 visiSkai arba i8 dalies yra suderintas su veiksnio vardininku ir pasako, kokia yra pastaruoju vardininku reiSkiamo daikto biisena veiksmazodzZio veiksmo vykimo metu. Pavyzdziui, sakiniu Gandras parléké linksmas pasakoma, kad ,,gandras parléké ir buvo linksmas, kai parléké“. Kartais veiksnio vardininkas sakinyje nepasakomas, bet jis iS konteksto suprantamas, pvz.: Dieng vis mane pasiundia tai medziy jineSsti, tai ka pasaukti; vis lekiu basas per sniegg. ZemR IV 376. Cia suprantama, kad ,,aS lekiu ir esu basas, kai lekiu“. Dazniausiai Sia funkcija vartojamas bidvardZio ir dalyvio vardininkas, taip pat Gia gali biti jvardZio, skaitvardzio ir daiktavardziovardininkas. a) BudvardZio vardininkas. Sia funkcija gali turéti jvaitrios leksinés reikSmés biidvardis. Gana daZnai Gia eina biisena reiSkiantis biidvardis (basas, kniipséias, péstias ir kt.). Senesnieji porina, kad Deveika j miska iSeidavo péstias, 0 grigdavo vaziuotas. CvVMS 11. O évairas Vaitiulio padéjéjas daédnaij malang ateidavo girtas. VencIR III 15. ViSéiukélis naslaitélis grjzo sveikas ir gyvas. CvR 129. Tévas stovi vienplaukis, ir as matau, kaip Saltis rao mélynes jo veide. BaltPV;, 31. b) Dalyvio vardininkas. Paprastai vartojami veikiamieji bitojo kartinio laiko ir neveikiamieji bttojo laiko dalyviai. Dazniausiai jie yra prieSdéliniai ir turi jvykio veikslo reik8me. Retais atvejais tokia funkcija turi neveikiamieji esamojo laiko dalyviai. Kai naSlaitis ugduses, susiles bégiojo, stnelis su ilguoju vardu vis sotus, i§sipenéjes pries saule miegojo. CvR V 128. Jo pati igs tolo vyrg pasitiko apsiagarojusi. CvRV 137. Motinos atnestas valgis stovéjo ant stalelio nelytétas. LzPR III] 114. Vazgiuojame namo visi patenkinti. ZemR IV 313. lesko Dziugo pakriimiais, uostinéja pagrioviais, kisa nosj j vandenj, leidzia Suvius j debesis,o DzZiugas nepastebimas, nematomas uz paties vyriausio vokiecio nugaros stovi ir sidabrine kulka laiko. CvR V 58. c) SkaitvardZio vardininkas. Dazniausiai vartojamas kelintinis skaitvardis pirmas, bet Sia funkcija gali turéti ir kiti skaitvardziai. Levukas smagiai nusijuoké ir, dazydamas bulves j rasalq, tvirtai pranesé, kad jis pirmas paglostys versiukg. BaltPV, 10. Treéias, vos kojas vilkdamas, galvg nuleides, striuka uodega §méZuodamas, atéjo Grklys. .CyR V 146. d) Ivardzio vardininkas. Paprastai vartojami bidvardi8kieji jvardziai, labai daznai jvardziai visas, vienas, pats. (Dél kity jvardziy plg. § 5c.) Lapé supyko ir sako: — Dék uodegg ir sésk visas, tuSéia taves! Vilkas susirangé visas ir atsisédo patogiai, LTt 295. Tegul skalbia darbininkés vienos. SimonVK I 199. ZodZiai, sleégekruting, patys nesulaikomai iSsiverzé su ilgesiu ir neapykanta. 98 CvR VIII 226. Manau sau: jeigu jau as Sitoks patinku mokytai poniai, tai dar labiau patiksiu su gurgédantiais batais. CvR Ill 100. e) DaiktavardzZio vardininko pavyzdiiai. Jis, kaip tévas buvo sakes, jlindo i ausj, apsisuko ir i§lindo_ puikus Rareivis. LTt 322. Sinus taip graziai augo, ugaugo geras berniokas. LTt 338. Vienas vargas budavo tokiomis valandomis su juo: atsisés kaip koks rukata skiedryne, dirvoje, Zitrés j tolj rankas nuleides, nebylys lyg akmuo. CvR VIII 54. Didelé, apsivilkusi pilka sermeéga ir apsigaubusi juoda skepeta, ji islipo j kiema, kur augo ir kur bégiojo dar mazda mergaité. VenclR III 154. 2, Linksniuojamosios kalbos dalies galininkas, prisisliejes prie savarankiSkos leksinés reik’més veiksmazZodzZio, sakinyje visiSkai ar i§ dalies yra suderintas su papildinio galininku ir taip pat, kaip vardininkas, pasako papildinio galininku reigkiamo daikto biisena veiksmazodzio veiksmo vykimo metu. PavyzdZiui, sakiniu Pasteta nusiunté (j stalg) karStg pasakoma, kad ,,paSteta nusiunté ir paStetas buvo. karStas, kai ji nusiunte“. DaZniausiai Sia funkcija vartojamas bidvardzio ir dalyvio galininkas, bet taip pat pasitaiko ir kity linksniuojamyjy kalbos daliy galininky. a) Bidvardzio galininko pavyzdiiai. Matusélé verkdama... praso, kad leisty namie vaika prakutenti, bent iki 1I—12 mety, tuomet didesnj atiduos j dvara. ZemR IV 369. Lape gyvq sugavo. JabIRR I 614. Atmeni, moéiut, kaip ag tave jaung lankydavau? VaitiinD 15. — Lauk, taip jis ja nuogg plika ir ims. VienR I 165. b) Dalyvio galininkas. Sia funkcija vartojamas ne tik veikiamosios riiSies biitojo kartinio laiko ir neveikiamosios riiSies biitojo bei esamojo laiko, bet, skirtingai nuo vardininko, ir veikiamosios riiSies esamojo laiko dalyviy (daznai su prieSdéliu be-) galininkas. Kalbéjo Juozas ir jau buvo bebégas ij kambarj, kai pamaté tarpdury Maryte bestovinéig, besisypsanig. LzPR Ill 36. Be to, jai keista, niekadaj ja verkianéia Vilius nekreipdavo démesio. SimonVK I 358. Kad tave paturéty nevalgiusj tris dienas. LTt 375. Giréje medzius Zemus ir stambius regéjo nuo vétry ir audry nepaveikiamus. DaukB,; 52. Tarutukga i8 Klangiyu Suimta nuveZzé. CvR VIII 206. Zmogel, kur as tave prigltausiu toki nusutintg? SruogAD 120. ce) SkaitvardZzio galininko pavyzdZiai. Jaunuolj i§traukia pirmaji is vandens. SimonVK I 250. Atuykus pirmagji ji pastebéjo Martyng. SimonVK I 317. d) Ivardzio galininko pavyzdiZiai. Nelaba Seimyna jau mane visa suédé. DonR 52. Toki blyng galima ir vieng valgyti (be riebaly, be grietinés). Vikv. Jis vél atsimena senelj tokj, koks jis dar buvo gyvas. SimonVK I 15. Saké tave Siokig, saké tave tokig. RD 70. e) Daiktavardzio galininko pavyzdiZiai. ie 99 Stai cia kampe stovéjo ,,Sarké“, marcios pasoginé; jg dar lelyéaite atsivaré. KrévSP, 190. Kaip Siandien jis maté save studenta. CvRII 128. Gydytoja parvedzé jai ta pati sunkarij. JabIRR I 614. 3. Linksniuojamosios kalbos dalies kilmininkas dazniausiai Sliejasi prie savarankiSkos leksinés reikSmés neigiamo veiksmazodzio ir paprastai sakinyje yra suderintas su papildinio kilmininku. Kaip auk&¢iau minéti vardininkas bei galininkas, jis pasako papildinio kilmininku iSreikSto daikto biisena veiksmazZodzio veiksmo vykimo metu. Bet né vienas nesiunté pirsliy, né vieno neatsirado jauno, kuris buty ja pamiles. SimonVK I 235. Niekur nematyti né jokio padargo pamesto, nei ant trobos né jokio skarmalo. ZemR | 167. K itokios Martynas jos nepazijsta, SimonVK I 291. Pasitaiko sakiniy, kuriuose daiktavardZio bei jvardZio kilmininkas santykiauja ne su papildinio kilmininku, bet su papildinio galininku. Tada santykiaujantys Zodziai yra nesuderinti. [siziirédami tiek j artimajq, tick j tolimaja savo praeitj, matom ir Cia ir ten tokius pat Zmones, kaip ir mes patys, arba, kitaip sakant, ten patys save matome, tik Siek-tiek kitoniSko pavidalo. JablUZ 7—8. 4. Linksniuojamosios kalbos dalies naudininkas sakinyje yra derinamas su papildinio naudininku ir pasako tuo naudininku iSreikSto daikto biseng veiksmazZodzio veiksmo vykimo metu. Tai oZkai gyvai lupo kailj. Brz.Te jam numirusiam prisuko laikrodj, kad eity. Nj. Mergaités man pirmam uzriso abi akis. ValPJ2 17. Jiems taip kelerius metus pagyvenus, nusibodo trims vienuose namuose biti. CvR V 38. Grjzo tévas namo po daugelio mety visai susenes, nukarses ir liepia maréiai paciai keliauti. CvR V 50. 5. Linksniuojamosios kalbos dalies jnagininkas. Sj linksnj pasitaiké rasti prisi8liejusj prie savarankiSkos leksinés reik8més veiksmazodZio ir santykiaujantj su veiksnio vardininku arba papildinio galininku, Minimasis jnagininkas néra suderintas su pastaraisiais linksniais, bet pasako jais rei8kiamo daikto biiseng veiksmazodzio veiksmo vykimo metu. Sia funkeija vartojamas daiktavardzio jnagininkas su priklausomais ZodZiais. Jau viena bonka stovéjo aplupta galva ir i§trauktu kRamséiu. LzPR III 48. Vyrai dkininkai eina rimtais veidais. SimonVK 158. Pabudo jaunamarté neramia Sirdimi. CvR V 49. Dazgnai (Monika) Kaziukg rasdavo uésiverkusi papumpusiais paakiais. CvR VIII 53. 6. Linksniuojamosios kalbos dalies vietininkas. Retais atvejais Sia funkcija galima rasti daiktavardzio vietininka, prisiSliejusj prie savarankiSkos leksinés reik’més veiksmaZodZio ir santykiaujantj su veiksnio vardininku. Monika pabudo karSstyje, didelémis pastangomis issivadavusi is sapno, ir puolé ieskoti vyro. CvR VIII 94. Apneses kumele aplinkui 100 egera, Sugrizo velnias pas Zmogy susiles, suplukes — vienoj plidéj. LTt 344. 7. Prielinksninés konstrukcijos, prisiSliejusios prie savaranki’kos leksinés reikSmés veiksmazZodZio, yra susijusios su veiksnio vardininku arba papildinio galininku bei kitais papildinio linksniais ir pasako tais linksniais reiskiamo daikto biisena veiksmazodzio veiksmo vykimo metu. Vaikas guléjo be gyvybés, iséjes is veido, baltas kaip voratinklio gija. CvR VIII 171. Daugelis po susirémimy iSeidavo su nuplésta svarko rankove, pamusta koja. CyR VIII 39. Juras nepameté jos su vaiku—nepames ir su penkiais. CvR VIII 22. Plg. Vaikézas, pastebéjes padéjéjq su pramustu antakiu, suprato, kad nieko gero laukti netenka. VenclR III 16. 8 Lyginamosios konstrukcijos, vartojamos Sia funkcija, santykiauja su savarankiskos leksinés reik’més veiksmazodZiu ir veiksnio vardininku arba papildinio galininku. Lyginamyjy konstrukcijy linksniuojamasis Zodis (daiktavardis, bidvardis, dalyvis ir kt.) yra suderintas linksniu su minétaisiais veiksnio vardininku arba papildinio galininku, t. y. taip pat yra arba vardininko, arba galininko linksniai. Kaip atgaivintas visada igeini i§ susirinkimo,, girdéjes sakytojo Sepaitio Zodj... SimonVK I 26. Du Simtu Zmoniy guli it muselés nukeipusios. SruogDM 42.S. Nérj susitikdavau Kauno valstybiniame teatre, Liaudies Seimo posédZiuose, linksm@ ir sujudusig, lyg naujai gimusigq. VenclEV 148. § 2. Linksniuojamieji zodziai bei konstrukcijos paprastai Sliejasi prie tokiy savarankiSkos leksinés reikSmés veiksmazodZiy: a) prie slinkties veiksmazZodziy: Ir katé peréjo pirmoji per duobe, nejkrito. LTt 282. Reikia eiti parnesti gryby, juk jie parjos iSalkg. LTt 322. Né vienam kepti karveliai patys j burng neatlekia. PP 221. Ant saulelé, vél nuo mus atstodama, ritas, irgi, palikusi mus, greita vakarop nusileidzia. DonR 63; b) prie biiseng reiSkian¢iy veiksmaZodziy: Sédi Dziugas dieny dienas apsiniaukes. CvyR V 54. Vélgi raZienos riogso neskustos. BaltPV, 17; c) prie veiksmaZodziy, reiskianéiy veiksma, susijusj su bisena, uZzsiémima: Kita sykj, vél atsimenu, parvaziaves is kazi kur tévas nenori né valgyti, tik disauja nuliuidegs. ZemR IV 307. Karvés tik 50k visg dieng neéde. Bri. O ir tu kg veiki, ar sueiks, ar druts dar medzZioji? Don R 115. Dieny dienas jis gaudé Zvérelius, paukScius ir g yvus juos pardavinéjo. CvR V 62; d) prie veiksmazodziy, rei8kianciy peréjima iS vienos busenos j kita, biisenos pasikeitima: Visi vaikai Siuru Siuru j savo vietas, sustojo stati né CiurkSst. ZemR IV 32. O Martynas atsisédo ant vezéjo sédynés vis vien apris101 tas. SimonVK I 275. Meisteris pastebi, kad vientulys luoSas, dagnai liddnas nutupia netoli lango ir senio balsu dejuoja. CvMS 41. Pirmieji dédinos buve du suniis, bet abudu maézi mire. ZemR IV 310; e) prie kalbéjimo veiksmazZodiiy: — Nusiramink, daugiau to nebus, matysi!—taré Simonaitiené isitikinusi. LzPR III 89.—Klausé tévas, klausé motina susirapinusi, ...o as sarmatijaus pasisakyti. LzPR Il 21. Apdiuréjes visus namus, Paspartutas if dziaugsmo tryné rankas ir nuSvitusiu veidu vienas sau kalbéjo. BaléAZ 15.— Laikas jau buty arbatos kviesti,—pastebéjo teta susiraukus. LzPR Ill 41; f) prie pojiiéius reiskianéiy veiksmazZodziu: Maciau jj kultiros rumy scenoje sokan ti su savo Zemieéiais lietuviskus tautinius Sokius, girdéjau dainuo jantj. T 1965 196. Ir iSvydau savo dukrele besédinéig. JabIRR 1 614. Bet Jonas pats pastebéjo mano nusiminimg. BaltPV, 53. Dvigubus sintaksinius santykius turintys ZodZiai bei konstrukcijos gali Slietis prie jvairiy kity veiksmazodziy: Paleistuve laiké Zmonés ir baznytia ta, kuri netekéjusi susilaukdavo kidikio. CvR VIII 10. Ji nepasiduos budeliams gyva. VenclR III 500. — Na, ag jj ir nulupta paginéiau, — pasigiria Evé. SimonVK I 292. Visi Sie savarankiSkos leksinés reikSmés veiksmazodZiai gali eiti tariniu. Linksniuojamieji zodziai bei konstrukcijos gali jungtis ir prie sudurtiniy veiksmazodzio formy bei veiksmazodiniy junginiy, kuriy priklausomasis démuo yra vardazodis arba aukS¢iau minéty savaranki&kos leksinés reikSmés veiksmazodZiy forma (dalyvis, bendratis). I§ dalies Pempiené ir pati buvo kalta, kad kaimo Zmonés émé jos bijoti ir vengti. Myk-PutS 1 25.— A&, — sako, — buvau juos (pinigus) gyvas uzkavojes. LTt 354. Bet is jo neiSbiro né supuvusio doylekio: Zemaitis tyéia si (puoda) tuséi @ buvo pakabines. CvR V 67. Stagaras paliko lyg nutirpes stovéti. SimonVK I 144. Savo giminéje neturéjusi né vieno muziko, dabar pirmasis zentas nort jsiskuverbti muzikas. ZemR IV 412. Motinai Vilkienei tenka vienai eiti j susirinkimg. SimonVK I 299. O i Salteikius pusisaké eisianti péséia arba visai neisianti. SimonVK I 275. Toks jaunas dar, o vakar vienas sakési nuo piety iki vakaro astuonis vedimus Sieno parvezes! LzPR III 46. Yra Zinoma, jog Siauriné (Zieminé) ir viduriné Europos dalis yra kurj metg visa ledy apklota buvusi. JablUZ 13. Kuris iSvadziavgs ty daikty ieskoti, tariasis tévo vienas tiktai tesas i§siystas. DaukZP 67. -Nurodytuosiuose sakiniuose zodziai pati, gyvas, tuscig yra prisijunge prie veiksmazodiniy junginiy bei sudurtiniy veiksmazodZio formy buvo kalta, buvau uzkavojes, buvo pakabines; zodziai bei konstrukcijos lyg nutirpes, muzikas, vienai prisijunge prie veiksmazodiniy junginiy paliko sto102 véti, nori jsiskuerbti, tenka eiti; zodziai péscia, vienas yra prisijunge prie veiksmaZodiniy junginiy pasisaké eisianti, sakési parvezes (dél jy ple. § 5 a); Zodziai visa, vienas prisijunge prie sudurtiniy veiksmazZodzio formy bei veiksmaZodiniy junginiy yra buvusi apklota, tarigsis tesqs issiystas. Visuose sakiniuose minétieji veiksmazZodiniai junginiai bei sudurtinés veiksmazodzio formos taip pat vieni gali eiti tariniais. Linksniuojamasis Zodis, turintis dvigubus sintaksinius santykius, kartais prisijungia ne prie veiksmazZodzio, bet prie kito kokio nors Zodzio, galin¢io atlikti veiksmaZodzio funkcija, t. y. galin¢io eiti tariniu. — Oi, oi, oi! sunku tamstai vienai, ir ilgu—ir nejaukul.. LzPR III 37. § 3. Nagrinéjamojo tipo konstrukcijy misy sintaksés vadovéliuose nedaug randama. Be to, jos yra igbarstytos po jvairius sintaksés skyrelius ir traktuojamos nevienodai. SavarankiSkos leksinés reik8més veiksmazZodziy junginiai su vardininku, pvz.: parléké linksmas, stovéjo susiraukes, vaziuoja kvapis, Silti, \aikomi tariniais. Paprastai sakiniai su tokiais junginiais dedami prie sudurtinio tarinio be didesniy paaiSkinimy. Nurodoma tik, kad sudurtinio tarinio jungtimi eina ne tik veiksmaZodzio biti, bet ir kity veiksmazodziy formos'. Kiek detaliau savaranki8kos leksinés reikSmés veiksmazodziy junginius su vardininku, o alia jy duodamas pavyzdziy su jnagininku, prielinksninémis bei lyginamosiomis konstrukcijomis, yra aptares J. Balkevicius ,,Dabartinés lietuviy kalbos sintakséje“ (Vilnius, 1963). Jis laiko junginius tipo atvaziavo linksmas atskira tariniy riSimi. Vadina juos senu terminu ,,sudurtiniais tariniais‘, duodamas junginiams tipo buvo linksmas nauja sudétinio vardaZodinio tarinio pavadinima?. Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo tarinio, kaip nurodo J. Balkevidius, yra tas, kad ,,sudetinio tarinio (buvo linksmas) jungtimi eina veiksmaZodzZiai, kurie savo leksine reik8me apie veiksnj uZbaigtos minties nepasako ir todeél sakinyje turi tik pagalbine modaline funkcija, o sudurtinio tarinio (atvaziavo linksmas) jungtimi eina veiksmazodziai ar veiksmaZodiniai junginiai, kurie ne tik forma, bet ir turiniu gali veiksmaZodinj tarinj pabaigtinai iSreikSti“’. Teisingai J. Balkeviéius nurodo ir jo vadinamo sudurtinio tarinio sudedamyjy déemeny reikSminj santykj: pirmasis to tarinio démuo (savarankiSkos leksinés reik8més veiksmazZodis) pasako, ka veiksnys veikia, o antrasis — iSkelia daikto pozymj, jam bidinga to veiksmo metu. Ta¢iau J. Balkevitius veiksmazo1 Zr. J. Ziugida ir P. Gailitinas, Lietuviy kalbos gramatika, II, Sintaksé, Kaunas, 1964, p. 17. 2 Kai kurie rusy kalbos tyrinétojai taip pat skiria du tarinius su linksniuojamomis kalbos dalimis rusy kalboje: «cocraBHoe cKa3yemoe» (6612 O0eaT), «ciO*KHOe cKaayeMoe» (npuwea eeceavut) (Zr. A. H. Tno3aes, Cospemenupii pyccknit auTepaty pHbtit aspik, II, Mocksa, 1958, p. 59, 62; H. M. ®unKxeas, H. M. Baxenos, Kype coppeMeHHoro pyccKoro sMTepaTypHoro. AsbIKa, H3a. 2-08, Kues, 1965, p. 505, 507). Pirmaji («cocrasHoe ckasyemoe») atitinka J. Balkevitiaus i8skirtas lietuviy kalboje sudétinis tarinys, 0 antrajj («cajoxHoe ckasyemoe>) — sudurtinis. 3 Zr. J. Balkeviéius, Dabartinés lietuviy kalbos sintaksé, Vilnius, 1963, p. 120—121. 103: dzio, kuris gali tarinj, jo ZodZiais tariant, »Pabaigtinai iSreikSti*, vis délto nelaiko savarankisku veiksmaZodiniu tariniu, o tik tarinio jungtimi, o linksniuojamajj zodj —vardine tarinio dalimi. Konstrukcijos su galininku, pvz.: pastetqa nusiunté karsta, rado vistas papiautas, paliko vaikqa mieganti ir pan., musy sintaksése traktuojamos dvejopai. Vienais atvejais Siose konstrukcijose i&skiriamas veiksmazodZio su antruoju galininku junginys ir laikomas jis tariniu (pvz., nusiunté karstq), o kitais atvejais jungiami abu galininkai (pvz., pasteta karsta) ir laikomi jie suvestiniu papildiniu. J. Jablonskio gramatikoje suvestinj papildinj sudaro tik junginiai, kuriy antrasis galininkas yra veikiamosios riidies dalyvis (Salia tokiy pat junginiy su padalyviu), plg.: Zidriu diuriu ir iSvydau—savo duk fele besédinéig, savo sineli besupanéia, Silky skarele bery &in- ¢ig, aukso Ziedeliu bemivinéig. JablIRR I 472—473. Prie sudurtinio tarinio dedami pavyzdzZiai, kai antruoju galininku eina kitos linksniuojamosios kalbos dalys, dazZniausiai bidvardis, plg.: Lygius juos mums padarei. Uzaugink jj (vaika) panasy { Sita. Ir atnesé gyva ta zérelj. (JabIRR I 455). J. Balkevigiaus sintakséje pastarosios rii8ies pavyzdziy (kuriy antrasis galininkas yra biidvardis) randama ir prie tarinio, ir prie suvestinio papildinio, plg.: jo sudeétinis tarinys: Mergaités vedima prikrové pilna. Jis tave drasia isaukléjo. (Tu) uzaugink jj panasy j Sita. (Jis) lape gyva sugaUOsS (LTO py : suvestinis papildinys: Visi buvo iprate matyti jj sveika. Brazys pirkele rado tuésEig. (194 p.). J. Balkeviéius, laikydamas biidvardzio galininka nurodytuosiuose sakiniuose vienu atveju tarinio vardine dalimi, o kitu — papildiniu, remiasi veiksmazodzio ir budvardzio leksiniy reikSmiy santykiu: laiko galininka tarinio vardine dalimi tuo atveju, kai tuo galininku reiSkiamas daikto biivis yra veiksmazZodzZio veiksmo rezultatas (pvz.: vezima prikrové pilng) ir papildiniu tada, kai galininku rei8kiamas daikto bivis nuo veiksmazodzio veiksmo nepriklauso (pvz., buvo iprate matyti jj sveikg). Ta¢iau toks linksniuojamojo Zodzio ir veiksmazodzio leksiniy reik8miy santykis Siy Zodziy sintaksiniy rySiy nekeiéia. Pirmuoju atveju bidvardis nera daugiau susijes su veiksmazZodziu, kaip antruoju atveju. Tiek pirmajj, tiek antrajj sakinj galima pasakyti be bidvardzio, plg.: Mergaités vezima prikrové. Visi buvo jprate matyti jj. Antra vertus, toks pat dvejopas leksiniy reik8miy santykis yra tarp veiksmaZodzio ir prie jo prisigliejusio linksniuojamosios kalbos dalies vardininko, pvz.: 4 Plg. J. Balkeviéius, min. veik., p. 119. 104 a) vardininku reiSkiama daikto biisena nuo veiksmazodzio veiksmo nepriklauso: Simonaitiené taipogi nelinksma ausino puodelj pas plyta. LzPR III 93. Marija stovi valstiecio troboj —isdidi, jauna ir grazi. VenclR III 501. O Grété atsikélé surigusi lyg piktas oras. SimonVK I 310. Ir pasistaté verselis vienas trobelyte! LTt:289; , b) vardininku reiSkiama daikto biisena yra veiksmazZodZio veiksmo rezultatas: [sSokusi ant kelio (lapé) atsigulé igtisa. ZemR IV 448. Kiemas privaziaves pilnas vedimy. SimonVK I 240. Ir kai tik laumés Suo, uzbéges ant liepto, émé pédas uostyti, lieptas — vikst ir at sistojo idangy staéias. CvyR V 12. Mane paliko kitiems metams: tegul ugéaugsiu didesné, geriau moksla suprasiu... ZemR IV 314. Tatiau toks veiksmaZodzio ir prie jo prisiSliejusio vardininko leksiniy reikSmiu santykis sintaksinés funkcijos pagrindu neimamas. Reikia pasakyti, kad tiek J. Jablonskis, tiek J. Balkevitius, iSskyre suvestinj papildinj, nuo tarinio jo grieztai neatriboja. ‘ J. Jablonskis po savo iSkelty suvestinio papildinio pavyzdziy (Pamatiau dukrele besédinéia ir kt.) daro pastaba, kad tikrasis papildinys vis délto esas pirmasis galininkas (dukrele), 0 antrasis (besédinciq) esanti lyg tarinio (iSvydau) dalis®. J. Balkeviéius, pagal savo sistema igskirdamas sakinio daliy sudaromuosius komponentus, antrajj galininkg taip pat laiko suvestinio papildinio predikatyviniu komponentu®. I§ viso to, kas pasakyta apie keliamuosius sintaksinius reiSkinius musy sintaksés vadovéliuose, galima padaryti tokias isvadas. Jeigu savarankiSkos leksinés reik’més veiksmazodziy junginiai su vardininku pagal savo struktiira dar tinka prie sudurtinio tarinio, tai visi8kai neaiSkus yra vadinamasis dvejybinis galininkas prie papildinio. Suvestinis papildinys, i8skirtas tik Sio tipo galininkams (be to, ne visais atvejais) ir atitinkamoms konstrukcijoms su padalyviu, néra nei pakankamai apibidintas, nei pakankamai motyvuotas misy sintaksése’. Taip pat neaiSkus lieka suvestinio papildinio santykis su tariniu. Pagaliau suvestinis papildinys ir tarinys neapima misy iSkelty konstrukcijy. § 4. Kiekvieno ZodZio ar junginio funkcija sakinyje priklauso nuo jo santykio su kitais ZodZiais. Santykiaujantys ZodZiai yra susije dar su kitais Zodiiais, tuo biidu kiekvienas sakinio Zodis ar junginys yra lyg atskira visos sakinio struktiros grandis’. Atskiro zodzio bei junginio vaidmuo, 5 ar. J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, I, Vilnius, 1957, p. 474. 6 Zr. J. Balkeviéius, min. veik., p. 193. 7 Esant ne visai aiskiai suvestinio papildinio savokai, néra nusistovéjusi ir jo apimtis. Pavyzdiiui, J. Ziugédos — P. Gailitino Gramatikoje prie suvestinio papildinio randama tik konstrukcijos su padalyviu. 8B. M. Huxurtun, K sonpocy o mpHununax w3yyeHHa YeHoB npeanoxKeHus, kn.: Copeuianue A3bIKOBEOB tora Poccun H ceBepHoro Kapkasa mo Bompocy 0 4ieHax Npegqo- »%enus, Poctosckuii yaupepenter, 1959, p. 11. 105 Kad vadiuoji toliau akét, atverti akééias aukstilniakas. Vb. Vasarg tankiai ir péséios éjome. ZemR IV 299. O kai tik ismiegodavo (Zasytiai), taiir nupuldavo kiilvertini j vandenj pliausRoti. SimonVK | 296. Atjojes dvarigkis jotas. DaukZP 14. Kas vieng sykj Montvilos degtine pamégino, tas ir skersas neziurés { Rupkaus,. LzPR HI 102. Taip pat aplinkybiy reikSmés atspalvj turi veiksmaZodiniai priesagos -inas biidvardzZiai, kuriy leksinéje reikSméje yra iSlikes dalyviams bidingas antraeilio veiksmo reiksmés atspalvis. Eina (ponas) namo linksmas, kumele vedinas, puodu, peiliu, ir dirzu neSinas. LTt 381. O Stai mes... vis tekini atliekame darbus. DonR 42. Tatiau Siy bidvardziy aplinkybiy reikSmés atspalvis atsiranda grynai dél jy leksinés reikSmés, 0 ne dél jy santykiy su kitomis sakinio dalimis. Todél Siuos, kaip ir kitus bidvardZius, turinéius sakinyje dvigubus sintaksinius santykius ir reiSkian¢ius daikto biisena tarinio veiksmo vykimo metu (nors ir su aplinkybiy reikSmés atspalviu), reikia laikyti ne aplinkybemis”, bet predikatyviniais paZyminiais. Prie aplinkybiu priartéja tam tikrame kontekste predikatyviniai pazyminiai, kuriuos sudaro jnagininko linksnis, lyginamoji ar prielinksniné konstrukcija. Atskirti Sio linksnio bei konstrukcijy funkcija gali padéti jy santykis su veiksnio vardininku. Vienais atvejais prielinksninés bei lyginamosios konstrukcijos ar jnagininko linksnis, prisiSlieje prie tariniu einantio veiksmazodzio, su veiksnio vardininku nesiejamas ir nereiSkia daikto biisenos, tik nurodo, kaip vyksta tarinio veiksmas. Tada jie laikytini aplinkybémis. Kitais atvejais nurodytasias konstrukcijas bei jnagininko linksnj galima sakinyje susieti ne tik su tarinio veiksmazodZiu, bet ir su veiksnio vardininku. Sios konstrukcijos ir jnagininko linksnis parodo daikto biisena ir laikytini predikatyviniais pazyminiais. Plg.: a) artimesni predikatyviniam pazZyminiui: Bidavo, po tokiy rieteny, pritrékStas Jono melodijy, iseina tévas rigséia burna. CvMS 76. Ak, kiek tritiso reiks, ik i skines sugabensiu, kas ant aukSto dar ar klétyj guli be diego. DonR 32. Vos praSvitus, Zmogus iSéjo j paupj, prisigaudé Zuvies pilng krepSelj, uzZsukes i miskgq, prisiuogavo pilna kraitele uogy...ir grjzta vakare it ratuota bitelé CvR V 53. b) artimesni aplinkybéms: Paréjo Déziugas namo tuséiomis rankomis, _visq savo dienos triusq vokietukui atidaves. CvR V 54. Sprandg savajam nusuksiu, tepareina tik be arklio. KrévSP; 38.Juozas kaip viesulas jpuolé j virtuve. LzPR III 36. 3 Sio tipo budvardziy nelaiko aplinkybémis, iSkéles jy aplinkybinés reikSmés atspalvj, ir J, Balkeviéius, Zr. jo min. veik., p. 123. "12 Taciau visada Gia liks tokiy pereinamyjy atvejy, kai be tam tikro subjektyvumo bus sunku nustatyti prielinksninés bei lyginamosios konstrukcijos ar jnagininko funkcija, plg.: Zemé igalo bes niego. CyR VIII 208. Nueik tuartan, avims kokiy Siengaliy uzmesk, kaip pasélusios bliauna visas rytas. BaltPV, 52. Dreijusas visada ateina j bazgnycig juoda eilu te. SimonVK I 59. c) Predikatyvinio pazyminio santykis su veiksniu ir atributyviniu pazyminiu. NeaiSkia funkcija turi bidvardiskieji jvardZiai kiekvienas, né vienas, vienas... kitas ir kt. ir daiktavardiskieji jvardZiai kai kas, niekas, kai jie, Sliedamiesi prie savarankiskos leksinés reik&més veiksmaZodZzio, yra suderinti su veiksnio vardininku tik gimine ir linksniu, 0 skai¢iumi nederinami: jvardziai eina vienaskaitos vardininko formomis (nors kai kurie ju kaitomi skaitiais), 0 daiktavardziai — daugiskaitos vardininko. Darbininkai kiekvienas Zino savo darbqg. ZemR II 160. O zasy pardavéjos kiekviena tik dziaugési, jei jis i ja atsisukdavo su savo ilgaja nosim. BaléHP, 162. Taigi nutuerkim jau Rkiekviens savo jautj. DonR 34.Mes né vienas netikéjom, kad ligonis mirty. Grz. Matyti, kagin ka turéjo bobos ant sqzinés, nes, suéjusios j vidy, né viena neisdrjso prie ligonio prieiti. LzPR I 278. Vyrai Adoma paémé vienas uz nugaros, kitas ués Rojy. VenclR III 117. Dabar ir mes kai kas imam abejoti. JabIRR I 224.Mes niekas to neZinom. JabIRR I 223. Kad tokiuose sakiniuose jvardZiai néra tikri veiksniai, jau yra nurodes J. Jablonskis. Jis, iskeles Sio tipo pavyzdziy, pastebéjo, kad Gia jvardZiai »patys vieni viso veiksnio nepadaro, ir tariniai cia ne su jais suderinti*. »lariniai sakiniuose Cia visi turit dirbti, tia visi dirbam... suderinti su numanomaisiais savo veiksniais jds, mes, Zodis visi Gia tik aiskina veiksnj jus, mes, padeda jam tiksliaus pasizyméti*®4. Gana tiksliai suvokes keliamyjy Zodziy santykius sakinyje, J. Jablonskis Siuos jvardZius vadina antrininkémis veiksnio dalimis, veiksniy padéjéjais. Kad nurodytojo tipo sakiniuose jvardziai néra atributyviniai pazyminiai, rodo jy santykiai su kitais ZodZiais. Atributyvinis pazyminys jeina j sakinio sudétj kartu su savo paZymimuoju Zodziu ir neturi tiesioginio ry3io su sakinio tariniu, plg. Kiekvienas darbininkas Zino savo darba. Misy aukS¢iau duotuose sakiniuose jvardziai kiekvienas, né vienas ir kt., santykiaudami su veiksnio vardininkais, kartu yra tiesiog susije ir su tariniais. Tuo bidu Siy jvardziy sintaksiniai santykiai atitinka predikatyvinio pazyminio santykius. Dél savo specifinés leksinés reik’més Sie jvardZiai tySkios daikto biisenos neparodo. Vis délto nurodytuose sakiniuose jie yra labai artimi predikatyviniam paZyminiui. Pereinamyjy atvejy tarp predikatyvinio ir atributyvinio pazZyminio pasitaiko ir grynai dél kontekstiniy aplinkybiu. 4 Zr. J. Jablonskis, Rinktiniai ra&tai, I, p. 462. 8. Lietuviy kalbos gramatiné sandara 113 Predikatyvinis pazyminys priartéja prie atributyvinio, kai jis stovi prieS daiktavardj, su kuriuo santykiauja, t. y. kai atsiduria tokioje padétyje, kuri yra jprasta atributyviniam paZyminiui. — Pagaukit man kurj nors muzikg! — suriko is vezimo supykes ponas. BilR, I 174. Dabar, nuo sesers paréjus, linksma teta Kunigunda émé galvoti apie dovang ,»mazytei* Marytei. LzPR II] 58. Kuo naujas puodas prisigeria, tuo ir senas atsiduoda. PP 204. Atributyvinis paZyminys taip pat priartéja prie predikatyvinio pazyminio, kai stovi sakinyje nejprasta tvarka, t. y. po paZymimojo Zodzio. Daznai Siaudus igkultus sutaiso ir surisa atgal j kilius. ZemR IV 460. /r klevai stovéjo seni, susikabing nuo senatves nudziivusiomis Sakomis, ir Simtametés iSpuvusios liepos, Ruriy drevése bités kraudavo medy, kvepéjo, ir i8trypta aplink Zemé. VenclR III 41. Kartais tik ig platesnio konteksto ir intonacijos galima suvokti, ar tam tikri ZodZiai eina atributyviniu, ar predikatyviniu pazyminiu. Kiekvienam kieme riksmas, girgida stumdomi vezimai, kiekvienoj turtingesnéj troboj ¢irska kepamos antys, par Sai, verda kumpiai, veréiasi diimai. VenclR III 26. Ziuri — Salia to namo stovi apirus nedidelé pirkuté. LTt 355. Ant Ziemos narsai jau vél riistaudami grjzta, ir Siaurys pasisiauses vél mus atlekia gandint. DonR 90. d) Atskiras predikatyvinio pazyminio vartosenos AtTVesi's. Predikatyvinius paZyminius sudarantys veikiamieji esamojo ir bttojo kartinio laiko dalyviai, suderinti su papildinio linksniais (daZniausiai galininku), yra artimi panaSiais atvejais vartojamiems atitinkamy laiky padalyviams, plg.: Ir i§vydau savo dukrele besédinéig. JablRR 1 614. Nudirpusius, drebanéius mudu jgrido j kamarg. ZemR IV 33. Vieng kartg Onelé, besédédama prie zqseliy, pamaté vieskeliu ateinant pavargéli senelj. ZemR 1V 439. Andai jis girdéjo Tautrimg pas@kojant tévui apie tokj daiktg. SimonVK I 80. Martynas laukia jeinant Anés. SimonVK | 295. Juo labiau nutolstame nuo misy laiky — juo sunkiau ir skurdziau gyvenus matom kitados 2mogy. JablUZ 20. Tarp padalyvio ir dalyvio giais atvejais yra toks skirtumas. Padalyvis, neturédamas galinés, yra silpniau susijes su papildinio linksniu, negu dalyvis, kuris su papildinio linksniu yra suderintas. Todél pasakyme pamatiau dukrele besédinéig aiskiau iSreikStas daikto pozymis, t. y. jo bisena (kokia buvo dukrelé, kai ja pamaéiau), o pasakyme pamaciau dukrele beséqint labiau pabréZiamas antraeilis veiksmas, t. y. kad dukrele sedéjo, kaj ja pamaciau. Vis délto Siais atvejais grieZtai atriboti padalyviy nuo dalyviy negalima. Tam tikros leksinés reikSmés veikiamieji esamojo laiko dalyviai, ei114 nantys predikatyviniais pazyminiais, Salia biisenos reik&més kartais taip pat iSlaiko antraeilio veiksmo reik&més atspalvj, plg.: Pagaliau gudruote atrado bepeSanéig Zzqsj. CyR V 137. Antra vertus, predikatyvinis pazyminys ne visada derinamas su papildinio ar veiksnio linksniu ir kitais atvejais. Todél, laikant predikatyviniais pazyminiais nurodytuosius veikiamuosius dalyvius, taip pat negalima palikti prie suvestinio papildinio ir juos daugiau ar maZiau atitinkan¢iy padalyviy. Siuos padalyvius, tur bit, galima laikyti atskiru predikatyviniy pazyminiy vartosenos atveju. § 6. I8 viso to, kas pasakyta, galima padaryti tokias bendresnes isvadas. 1) Predikatyvinis paZyminys yra susijes dvigubais sintaksiniais rySiais su tariniu einanéiu savarankiSkos leksinés reik8més veiksmaZodZiu, su tokj veiksmazodj turinéiu veiksmazZodiniu junginiu ar kitu atitinkama funkeija turinéiu zodziu ir su veiksnio vardininku arba papildinio linksniais. Jis parodo pastaraisiais linksniais reiskiamo daikto buseng tarinio veiksmo vykimo metu. : 2) Predikatyviniam paZyminiui bidinga bisenos reik’mé atsiranda sakinyje i8 tarpusavy santykiaujanciy zodziy bei junginiy, ji tik i& dalies priklauso nuo Zodziy leksinés reik&més. 3) Predikatyvinis pazyminys, Sliedamasis prie savaranki’kos leksinés reikSmés veiksmaZodzio, nejeina j sakinio predikatyvinj junginj ir yra antrininké sakinio dalis. Tuo jis skiriasi nuo vardinés tarinio dalies, kuri, jungdamasi su pagalbiniu veiksmazodziu bati ar su veiksmazodZiais, rei8kianGiais daikto buvima (tapti, daryti, pasidaryti ir kt.), jeina j sakinio predikatyvinj junginj. 4) Tarp predikatyvinio ir atributyvinio paZyminio yra toks santykis: predikatyvinis pazyminys turi tiesioginj ry8j su sakinio tariniu, o atributyvinis pazyminys jeina j sakinj kartu su savo pazymimuoju Zodziu ir tiesiogiai su sakinio tariniu nesantykiauja. 5) Predikatyvinis paZyminys skiriasi nuo aplinkybiy ne tik savo sintaksiniais santykiais, bet ir reik8me. ZodzZiai (dalyvio vardininkas tam tikrais atvejais ir pusdalyvis visais atvejais), kurie tur dvigubus sintaksinius santykius su tariniu ir veiksniu, bet neturi predikatyviniam pazyminiui bidingos busenos reikSmés, tik rodo antraeilj veiksma, laikytini ne predikatyviniais paZyminiais, bet aplinkybemis. NPEAWKATHBHOE OMPENEJIEHHE KAK CAMOCTOSTEJIDHbIA YJIEH MPEQJIOKEHHA A. BAJIAL[KEHE Pestome Tipeanxatnsubim ONpeweeHHeM Ha3bIBalOTCH COBa HH KOHCTPyKILHH, KOTOpBIe xaPakTepu3yloTcs ABOMHOH CBA3bIO B TIpe/WIOWKeHHH, A HMCHHO, CBA3bI0 CO NOHOSHAaMeHATeJIBHBIM TaroJIOM — CKa3yeMbIM H C MalexKOM NoOANexKalllero HIM OonOAHeHHA. TipenuKaTHBHOe ONpemeyeHve YKa3bIBaeT Ha COCTOAHHE MpekMeTa B TO BPeMA, KOrRa nporekaer i 15 jelicrsue cka3yemoro, Hanp.: Gandras parléké links mas «auct npunetea Becéapim». Lape sugavo gyvq «aucy nNolimMann xXuHBOl». B AMTOBCKOM sA3bIke MpeAuKaTHBHOe oMpexerente, BHPaKaAeCMOE HMEHHTEMbHBIM, POAUTEIbHBIM, JATCIbHLIM HIM BMHATeJIbHBIM NaflexkaMu, Ccoraacyetca ¢ COOTBETCTBYIONel NakexHOl opMol MoANexKallero UM OMOHeHHA; NpewHKaTHBHOe oOnpesemenve, BEIpaxkaeMoe (popMaMH TBOPHTebHOrO UH. MecTHOrO naerKelt (a Tak 2%e MpeMOXKHLIMH H/IM CPAaBHUTeADHLINH KOHCTpyKUMAMH) -— He cormacyetca. 3HayeHHe COCTOAHHA, CBOICTBCHHOe MpeAUKATHBHOMY oMpefenenuio, npexctaBaser Cool cHHTaKCHYCCKOe ABCHHe: OHO AMMIb OTYACTH 3aBHCHT OT JeKCHYecKOrO 3HayeHHaA caoBa. IIpuMBIKad K MO/HO3HAMeHATEBHOMY [élaroJly, TpeHKATHBHOe ONpewencHHe He BKOYAeTCA B coctap MpelHKaTHBHOrO CO“eTaHHA HM ABMIACTCH BTOPOCTENCHHBIM CaMOCTOATeIbHBIM 4WeHOM HpesoxKeHus. B cratbe paccMaTpHBaloTcA Tak Ke KOHKpeTHbIe clyyan, Kora NpeAHKaTHBHOe Onpeeseuve cOmmxKaeTCA C HMeHHOM YacTbIO CKasyeMoro, aTpHOyTHBHEIM ONpedeteHHeM HK o6cTOATebCTBOM.