LIETUVIU
KALBOS
GRAMATINE
SANDARA
LET
UV
O'S
TS'R
M
O1K
SEU
ACK
A
DB
Mo
TA
VIENASKAITOS
VIETININKU
PRIEVEIKSMEJIMO
KLAUSIMU
K.
ULVYDAS
18
isy
kalbos
daliy
ienaskai os
ie ininky
sa o
eik$mémis
i
sin-
aksine
unkcija
p ie
p ie eiksmiy
labiausiai
p ia éja
daik a a dziy
pilny
i
ap upéjusiy
galuniy
ienaskai os
ie ininkai.
Taéiau,
nezi in
o,
pa s
y
ie ininky
p ie eiksméjimo
p ocesas
daba inéje
lie u iy
kalboje
né a
ak y us.
Tuo
aki aizdziai
galima
jsi ikin i,
s ebin
s ip iausiai
linksnia imo
sis emoje
iSlikusio
daik a a dziy
ienaskai os
esamojo
idaus
ie ininko
(inesy o)
a ojima
iek
liaudies
Snekamojoje
kalboje
—
a mése,
iek
li e a ii inéje
kalboje.
Kaip
i
p ie eiksmiai,
eidami
sakinyje
daZniausiai
ie os,
ka ais
laiko
a
ne
bido
aplinkybémis
i
Sliedamiesi
daugiausia
p ie
eiksmaZodZiu,
daik a a dziy
ienaskai os
inesy ai, apsk i ai
paemus,
nepasizymi
s ip iu
polinkiu
isiskai
a i uk i
nuo
bend osios
linksnia imo
sis emos
a
seman-
iSkai
izoliuo is
nuo
o
pa
Zodzio
ki y
linksniy.
Tokiu
bidu
daba inéje
lie u iy
kalboje
a ojamieji
daik a a dziy
ienaskai os
ie ininky
kilmés
p ie eiksmiai
(ypa¢
adesy iniai,
alia y iniai
i
ilia y iniai)
dazniausiai
y a
p aei ies
epochy
kalbinio
ys ymosi
pada as.
Apé elgian
ie ininkiniy
p ie eiksmiy
da yba,
ikslingiausia
laiky is
os
a kos,
ku i
y a
nusis o éjusi
ski s an
pa ius
ie ininkus
agimis.
Be
esamojo
idaus
ie ininko (inesy o),
plaéiausiai
a ojamo
iek
liau-
dies
Snekamojoje
kalboje
— a mése,
iek
li e a ii inéje
kalboje,
ski iami
da
ys
ki i
ie ininkai,
bi en :
einamasis
idaus
(ilia y as),
esamasis
paSalio
(adesy as)
i
einamasis
paSalio
(alia y as).
Salia
isy
y
ie-
ininky
y a
i
a i inkamy
p ie eiksmiy.
1.
Esamasis
idaus
ie ininkas
(inesy as)
[8
isy
ie ininky
inesy as
lie u iy
kalbos
is o ijoje
pasi odé
pa s
s ip iausias
i
gajausias.
Iki
Siy
dieny
jis
y a
iSlikes
iek
liaudies
Sneka-
mosios
kalbos
—
a miu,
iek
li e a ii inés
kalbos
linksnia imo
sis emoje.
Inesy u
daZniausiai
a sakoma
j
klausimus:
kame,
ku ,
ku ioje
ie oje
kas
da oma,
y a,
a si inka..2
Juo
ei8kiami
i ai is
ie os-e d és
idaus,
ne
6
pagalio,
san ykiai.
Kaip
i
ki ose
indoeu opieciy
kalbose
(p z.,
seno és
sla y
i
seno és
usy),
inesy u
daba inéje
lie u iy
kalboje
ka ais
eiS-
kiami
i
laiko
san ykiai.
Kai
ku iy
Zodziy
inesyyo
laiko
eikSmé
am
ik ais
a ejais
y a
susipynusi
su
ie os
eikSme.
Re ka ¢iais
inesy as
igyja
eiks-
mo
biido
a
d augés
eikSme,
aip
pa
pa a ojamas
p edika y iSkai
—
bi-
senos
eikSme.
Daba inéje
lie u iy
kalboje
y a
d ejopos
kilmés
i
mo ologinés
su-
dé ies
ienaskai os
inesy y:
pos poziciniy
i
nepos poziciniy.
Pos pozicinio
inesy o
o ma imosi
p adZioje
pa ios
pos pozicijos
unkcija
éjo
*en.
Si
pos pozicija
ilgainiui
isiSkai
susiliejo
su
pa¢iu
linksniu
i
ap upéjo
a ba
nuk i o.
Pos pozicija
*en
pa i ina
y y
aukS aiciy
a miy
o mos
gali
gale“,
migki
,,.mi8ke“,
ku
—i
odo
bu us
gale
nosinj
ga sa,
kilusj
i8
aka-
inio
d iga sio
én.
Daba inés
lie u iy
kalbos
linksnia imo
sis emoje
e a
isigaléjes
pos pozicinis
inesy as.
Todél
pi miausia
i
pe z elgsime
jo
san-
ykj
su
p ie eiksmiais,
jo
p ie eiksméjimo
a ejus
pagal
a ski us
kamienus.
akamienas
Daik a a dZiy
ie ininky
p ie eiksméjimo
p ocesas,
kaip
jau
miné a,
i§
iso
né a
ak y us
daba inéje
lie u iy
kalboje,
o
ypaé
nelinkg
p ie eiks-
mé i
pos poziciniai
inesy ai.
1§
jy
kiek
daugiau
y a
p ia éjusios
p ie
p ie eiksmiy
ik
okios
o -
mos,
kaip
lauké
,,o e,
ne
iduj*
(Lauke
smulkus
ly us
dulkino,
be
aip
sod us,
ne
nuo
isy
pas ogiy
anduo
ciu ksliumi
iskéjo
ZR
I
150.),
o é
a .
p.“
(O e
Sal is
ik
eska
Bien.),
s ulpé
,s ulpu*
(Senu é
aika
globs o,
glamonéja,
o
as
pamélyna es,
pu os
is
bu nelés
eina,
akelés
s ulpe,
kojeles,
anky es
kilnoja,
a um
kas
nu é es sukinéja
—
baisu
Ziu é i
ZR
II
268.),
aka é
,, aka o
me u“
(Vaka e
isa
Pag amanéio
aldzia
pe éjo
j
2moniy
ankas
C R
1X
214.),
plg.
da
okius
p ie eiksminius
jun-
ginius,
kaip
aka
aka é,
Siandien
aka é,
y
( y oj)
aka e,
élai
aka eé
i . .
No s
éia
suminé us
inesy us
ling is inéje
li e a i oje
daZniausiai
links-
ama
p iski i
p ie
p ie eiksmio
ka ego ijos,
aéiau
eikia
pasaky i,
kad
né
ienas
jy
né a
galu inai
nu aukes
ySio
su
daik a a dZiu:
Salia
isy
ebe-
a ojami
i
ki i
daik a a dziy
linksniai.
Tik ai
seman iSkai
kai
ku ie
y
inesy y
y a
kiek
izolia esi
nuo
daik a a dziy,
plg.
la ikas
,,di a,
Zemés
plo as,
sklypas*
(Tame
lauké
sésime
miezius
Slap.),
iS
ienos
pusés,
i
lauke
(Lauké
lyja
Slap.)
—i§
an os.
An uoju
a eju
Cia
ne
ik
nejma-
nomas
joks
pazyminys,
be
i
pa i
inesy o
eikSme
y a
bend esné,
abs ak-
esné,
negu
pasakyme
Tame
lauké
sésime
miezius.
Seman iné
izoliacija
i
negaléjimas
u é i
jokiy
paZyminiy
i
bus
nuleme
ai,
kad
isy
kalbinin-
ky,
sa o
da buose
lie usiy
inesy inius
p ie eiksmius,
o ma
lauké
,,o e,
ne
iduj“
laikoma
p ie eiksmiu.
Lygiai
okio
pa
pobiidzio
y a
i
os
pa ios
eikémés
inesy as
o é.
Visai
kas
ki a
o ma
s ulpé,
ku i
pa i
iena
miné a-
me
sakinyje
ne u i
jokio
sa a anki8kumo
i
iS ySkéja
ik ai
ka u
su
daik-
a a dziu
akelés,
su
ku iuo
i eiSkia
ien isa
aizdg.
Vél
aka é
aip
pa
z
y a
a ojamas
be
jokiy
pazyminiu,
jei
neskai ysime
Gia
juo
ei8kiama
lai-
ko
sa oka
pa ySkinanéiy
i
pa ikslinanéiy
p ie eiksmiy
a@ka ,
Sia dien,
y
( y oj),
élai
miné uose
p ie eiksminiuose
junginiuose.
Plecian
a
kamieno
daik a a dziy
kilmés
inesy iniy
p ie eiksmiy
bii j,
cia
da
galima
bi y
p iski i
i
y é
» y a,
iS
y o,
y me yje“.
J.
O embskis
T e eciaus
a més
ap age
(p.
419)
p ie eiksmiu
laiko
i
k ag é
,,Sone,
pa-
k aS éje“.
Be
i
Sie
ZodZiai
(ypaé
k as é,
ku is
a ojamas
i
su
de ina-
maisiais
pazZyminiais)
galu inai
né a
a i uke
nuo
daik a a dziu,
ebe u i
islaike
daik iSkuma.
Cia
da
p iski ina
i
dziiky
o ma
iSg y é
,, y a,
y e,
i8
y o“
(Ry
iSg y é
is aziuoju
Lp.),
plg.
os
pa ios
da ybos
daik a a dj
is
g
g-
as,
ku is
a ojamas
Salia
miné ojo
p ie eiksmio
dz ky
a méje
(M k,
Rod).
ia
kamienas
Nes ip is
sa o
p ie eiksmiSkumo
laipsniu
i
ia
kamieno
da iniai,
p z.:
y ély
, y a,
y me y“
(Ry oj
y ely
ankséiau
saulelés
ixkeliausiu
{
kelionéle
BsO
II
191.),
S iésy(je)
,,su
S iesa“
(Nieko
S iésy
nepasi-
da ai,
ai
paskui
u
cia
a likinék
pa amsy!
K sn.),
aka ély
,, aka e“
(Va-
ka
aka ély
pio iau
gaigalélj
d.)
i
. .
E.
F enkelis
sa o
da be
,,Syn ax
de
li auischen
Kasus“!
p ie eiksmiu
laiko
idu yjé,
agiau
8i
o ma
ne odo
jokios
seman inés
izoliacijos
nuo
daik a a dzio
idu s,
ku io
a ojami
a
pacia
leksikine
eik&me
i
isi
ki i
linksniai.
Be
o,
ji
gali
u é i
iek
de inamyjy,
iek
nede inamuyjy
pa-
-
zyminiy
(plg.
paciame
idu y
jé,
apsk i imo
idu yjé),
ku ie
da
labiau
sus ip ina
inesy o
(kaip
linksnio)
eik8me
i
akcen uoja
jo
daik a-
a diskuma.
Tiesa,
idu yjé
( idu ¥j,
idu y,
iduF)
ka ais
pa a ojamas
p ielinksniskai
(Vieng
ilgesne
Ulen a]
pe pio é,
padéjo
idu
y
aslos
an
d iejy
kéduciy,
uzklojo
audeklu
C R
VIII
180.
Tik
idu
y
nak ies
am-
sybiy
okeanuos
iena
Z aigédé
kaip
deiman as
nus i o...
Mn R
137.
Vi-
du
amsids
nak uzélés
d.),
aéiau
okia
Sio
inesy o
a osena
ne odo,
kad
jis,
p ie’
pe eidamas
i
p ielinksnj,
bi y
bu es
p ie eiksmio
ka ego-
ijoje,
nes,
kaip
jau
bu o
miné a,
kai
ku ie
daik a a dziai
gali
i
iesiog
pe ei i
j
p ielinksnj,
aplenkdami
p ie eiksmio
ka ego ija.
Pagaliau
i
Sio
inesy o
galiinés
umpéjimas
a
isiSkas
jos
nuk i imas
( idu yjé> idu-
yj> idu y> idu ),
ku is
Siaipjau
y a
budingas
daugeliui
a dazodinés
kilmés
p ie eiksmiy,
nesus abdo
jo
p ie eiksmio
ka ego ijoje,
o
nuyeda
iesiog
j
p ielinksnj.
I
j
p ielinksnj
pe éjes
idu
nenu aukia
seman inio.
ySio
su
daik a a dziu
idu ys.
Kad
nu upéjes
i
p ielinksniu
iS i es
ine-
sy as
idu
sunkiai
a i iks a
nuo
daik a a dzio,
odo
idomus
Zemai és
pasakymas
paciame
idu dangaus
(Saulelé
s o éjo
pa iame
idu -
dangaus...
ZR
I
202.),
ku
pazyminys
paciame
sin aksiSkai
susijes
ne
iek
su
isu
labai
indi idualios
da ybos
sudu iniu
Zodziu
idu dangaus,
1]
ha a
ci e
Zodis®
id.
5,
Kaunas,
1928,
p.
128,
147,
kiek
su
jo
pi muoju
déemeniu
idu
—
(plg.:
paciame
idu yje
dangaus
a ba
paciame
dangaus
idu yje).
Pap as ai
sup ie eiksméja
a
a sidu ia
a pinéje
s adijoje
a p
daik-
a a diiy
i
p ie eiksmiy
inesy ai
okiy
daik a a dziy,
ku iy
jau
pa i
lek-
siné
eik’mé
susijusi
su
laiko
a
ie os
sa okomis,
p z.,
dmzy
»niekados*
(AS
GmZy
nebu au
gi as
Alk.),
daik y
,,daik e,
ie oj,
ka u“
(Popie
isi
daik y
di bome
Slap.).
Tiek
améy,
iek
daik y
gali
u é i
pazyminiy
(p z.:
sa o
dméy,
si am
daik Y),
i
ada,
zinoma,
jy
p ie eiksmiSku-
mas
da
labiau
susilpnéja.
Taéiau,
kai
jie
a ojami
be
jokiy
pazyminiy
miné omis
eikSmémis,
ju
sup ie eiksméjimas
neabejo inas.
Ypa
daik y
y a
a i ikkes
nuo
daik a a dzio
daik as
ne
ik
seman iSkai,
be
i
sa o
pa-
ki usiu
kamienu
(daik a a dzio
*daik ys
iek
ose
a mése,
ku
a ojamas
daik y,
iek
i8
iso
kalboje
nepasi aike
ap ik i).
IS
isu
ia
kamieno
inesy iniy
p ie eiksmiy
didziausiu
sup ie eiksme-
jimo
laipsniu
pasizymi
y dj
( y d),
kiles
g ei iausiai
is
daik a a dzio
y-
{éjas
senojo
inesy o
y déje.
Absoliu y
jo
sup ie eiksméjima
odo
i
oji
aplinkybé,
kad
galiiné
-e
daba inéje
kalboje
isais
a osenos
a ejais
nuk i usi.
P ie&déliniy
ia
kamieno
inesy iniy
p ie eiksmiy
pa yzdZiais
gali
ei i
okie
p edika y iskai
a ojami
i
biisena,
o
ne
ie a
a
laika
pasaka
zodziai,
kaip
a giminy,
a gimgiminy
(Tai
jau
a giminy
(sako
klausy ojas,
nu-
s ebes,
kad
giminés
susipyko)?
Kp.
Pi ma
labai
giminia os,
o
daba
a -
gimgiminy!
ib.).
Y a
daug
p ieSdéliniy
daik a a dziy,
ku iy
inesy as
(ypa
as y
kal-
boje)
kick
in ensy iau
a ojamas,
negu
ki i
linksniai.
Jy
inesy o
o mos
dél
ie os
a
laiko
eik&més,
aip
pa
dél
aplinkybinés
unkcijos
sakinyje
kad
i
odo
am
ik a
linkima
p ie eiksme i,
a iau
isiSkai
nesup ie eiks-
méja,
p z.:
padi yj
ZR
11
225,
pakely
VnIP
425,
nepakely
ib
423,
pap udy
ZR
II
311,
pasienyje
ib
252,
paSalyje
ib
131,
paSe meny
C R
VIII
214,
pa-
amsyje
Likz,
pa o yje
ZR
Il
424,
pa aka yj
ib
67,
pa asa élyj
ib
1
188,
pa asa y
LKZ
s. .
gai in i,
p ieky
SNé P
II
291,
p ie’akyje
ZR
II
380,
p ysakyje
R ,
uzpakalyj
ZR
1
176,
uzupakalyj
SD
(s. .
poslad),
uzs alyj
ZR
II
305,
uZugnyj
ib
314,
uz eéjyj
ib
218
i
.
.
Kai
ku ie
uzsienio
kalbininkai
okius
inesy us
(ypaé
uos
jy,
ku ie
susije
su
ie os
eiksmémis)
p iski ia
p ie
p ie eiksmiy.
Pa yzdziui,
E.
F enkelis?
p ie eiksmiais
laiko
inesy us
p ySakyj,
uzpakalyj,
o
dél
okiy
(i&
a8 y,
o
ne
iesiog
i8
a més
jo
paim y)
o my,
kaip
pakalnie,
pamu ie,
pasienie,
paupie
i
dél
inesy y
pakelyj,
pas o y
i
k .,
jis
pas ebi,
kad
jie
aip
pa
isiSkai
sup ie eiksméje
i
ki i
linksniai
Salia
jy
dazniausiai
a -
giai
y a
jmanomi.
;
Ta iau
eikia
pasaky i,
kad
Si aip
egalima
samp o au i,
pasikliaujan
daugiau
aS y,
o
ne
pa ios
gy osios,
liaudies
$nekamosios
kalbos
ak ais
a ba
ki os
kalbos
eiskiniams
p iski ian
sa o
gim osios
kalbos
polinkius.
Gy oji
kalba
Gia
odo
ka
ki a,
ji
k eipia
mus
j
isai
p ieSinga
i8 ada,
bi-
2
Z .
jo
Syn ax
de
li auischen
Kasus,
,,Tau a
i
Zodis“,
.
5,
p.
147.
en :
daZniausiais
a ejais
Salia
kalbamujy
inesy y
a ojami
i
ki i
links-
niai,
odél
y
inesy y
p ie eiksmiskumas
é a
palygin i
neZymaus
laipsnio.
Vadinasi,
besalyginis
jy
p isky imas
p ie
p ie eiksmio
ka ego ijos
bi u
ne
kas
ki a,
kaip
sausas
schema izmas.
I§
ki os
él
pusés,
negalima
igno-
uo i
aigkiai
p asidéjusio
ben
kai
ku iy
y
inesy y
ad e bializacijos
p o-
ceso.
P asidéjusj
s aba éjima
odo
in ensy i
inesy y
a osena,
palygin i
su
ki ais
linksniais,
aip
pa
nelinkimas
u é i
de inamyjy
pazyminiy,
kuo
nesunku
jsi ikin i,
s ebin
aS y
kalba.
Taéiau,
kol
nejus i
yskesnés
seman-
ines
izoliacijos
nuo
pag indinés
Zodzio
eik&Smés,
aip
pa
kol
Salia
inesy o
a
pa ia
eikSme
a ojami
a ba
po encialiai
jmanomi
i
ki i
a i inkamo
zodzio
linksniai,
ol
negalima
kalbé i
apie
isi8ka
sus aba éjima.
Visi8kai
panaSus
san ykis
su
p ie eiksmiu
y a
i
okiy
d iskiemeniy
daik a a dziy
inesy y,
kaip
galigal y
,,galugal yje“
Dgl8,
galikojy
»kojii-
Galyje“
ib,
galuda zy
,,da zo
gale“
Sml,
galidieny
,,pasku inése
né& umo
dienose“
Bsg,
galidi y
,,di os
gale“
Pe,
galieze y
,,eze o
gale“
Ds,
gala-
kaimy
,,kaimo
gale“
Pc,
paklé Salyj
ZR
11
484,
paskuigaly
,,ko
no s
gale,
uZpakaly“
Bien,
pi magaly
,,ko
no s
p iekyje,
p iesaky“
OG
419,
puskely
»pusiaukeléj“
ZR
I
115,
y me yj
ib
II
298,
sa i a pyj
,,sa o
a pe“
ib
53,
a pdu yj
ib
65,
a pusa y
,, a p
sa es,
sa o
a pe“
C R
VIII
41,
ididieny
Bien,
idinak y
ib,
idinedély
,,sa ai és
idu yje“
ib,
idi asa y
ib,
idii-
ziemy
ib
i
. .
J.
O embskis*,
i in
pla¢iai
sup asdamas
p ie eiksmio
ka ego ija,
o-
kius
inesy us,
kaip
paskuigaly,
pi magaly,
ididieny,
p iski ia
p ie
p ie-
eiksmiy.
Tadiau,
u in
gal oje
ai,
kad
Salia
y
inesy y
ne
ik
po encialiai
imanomi,
be
i
ak iSkai
a ojami
ki i
o
pa ies
ZodZio
linksniai,
aip
pa
ai,
kad
nepas ebima
jokios
inesy o
seman inés
izoliacijos,
palygin i
su
ki ais
linksniais,
—
eikiau
eiké y
juos
laiky i
ben
kiek
aps aba éjusiomis
daik a a dziy
o momis.
o
kamienas
Taip
pa
sunkiai
a i iks a
nuo
daik a a dZio
i
nuo
daik i8kumo
eiké-
més
i
ki y
kamieny
inesy ai.
Kai
ku ie
kalbininkai
okias
0
kamieno
o -
mas,
kaip
dienojé4,
k u dj,
kupe o®,
ménesiendj®
p iski ia
p ie
p ie eiksmiy.
Is
ik yjy
jos
é a
pakeliui
j
p ie eiksmij,
nes
¢ia
aip
pa
Salia
inesy o
pla-
¢iai
a ojami
i
ki i
linksniai.
Vien
ik
laiko
(dienojé,
ménesiendj)
a
d au-
gés
(k i dj,
kupe o)
éiksmés
Gia
da
negali
nulem i
jy
p ie eiksmiskumo,
nes
as
eikSmes
u i
iSlaike
i
ki i
linksniai,
pa yzdZiui,
a dininkas.
Zi-
noma,
labai
ibo i
galimumai
u é i
de inamyjy
paZyminiy
uos
inesy us
lenkia
j
p ie eiksmj,
lygiai
kaip
i
kai
ku ias
ki as
inesy o
o mas,
susiju-
sias
su
laiko
a
ie os-e d és
eikSmémis,
p z.:
sengjboj
,seno eéje“
Bien,
8
Z .
jo
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie,
K akow,
1934,
p-
419.
‘J.
Plakis,
LeiSu
alodas
okas
g ama a,
Riga,
1926,
p.
84.
5
E.
F aenkel,
Syn ax
de
li auischen
Kasus,
,,Tau a
i
Zodis“,
.
5,
p.
147.
®
J.
O ebski,
Wschodnioli ewskie
na zecze
we eckie,
p.
419.
10

amsoje
,,pa amsyje“
C R
VIII
177,
olumoj
ib
103,
ua koj
VnIP
183,
ié-
oje
TZ
V
147,
ne
ie oje
ZR
II
457
i
. .
Jau
Zymiai
ySkesniu
ad e bializacijos
laipsniu
pasizymi
kai
ku ie
p ieSdéliniy
o
kamieno
daik a a dZiy
inesy ai,
p z.:
aplinkdj
,,aplink“
Pls,
apiciupoj
,,pa amsyje,
apsig aibinéjan *
N,
apyZléjoj
,,p ieblandoje“
K ,
6j
j ampdoj
,,be
pe s ojo“
Gl,
in impdj
(j impoj)
,, .
p.“
Kp .
Be
i
cia
ne
isada
didzZiausias
inesy o
a osenos
in ensy umas
gali
nulem i
jo
su-
p ie eiksméjima.
Pa yzdZiui,
daik a a dzio
samb éska
dazniausiai
inesy as
e a ojamas
li e a i inéje
kalboje,
a¢iau
jo
da
negalime
laiky i
isiSkai
sup ie eiksméjusiu,
nes
ebé a
jmanomas
a dininkas.
i
ki i
linksniai.
Lygiai
okiu
pa
bidu
d ikamienio
daik a a dzio
aki aizda
(aky aiz-
da)
inesy as,
in ensy iau
uz
ki us
linksnius
a ojamas
iek
liaudies
Sne-
kamojoje,
iek
li e a i inéje
kalboje,
p ie eiksmiu
ne i s a,
nes
jis
daz-
niausiai
susijes
aldymo
ySiu
su
ki ais
ZodZiais
(plg.
mano
aki aiz-
doje,
isy
aki aizdoje
i . .).
Visiskai
izolia osi
nuo
pag indiniy
zodZiy
linksnia imo
sis emos
i
galu inai
sup ie eiksméjo
ik
okios
o
kamieno
o mos,
kaip
aplink6j,
in im-
poj
(i impdj)
i
junginys
16j
j ampoj.
io
kamienas
Galu inai
nuo
daik a a dzio
a i iikusiy
io
kamieno
inesy y
i gi
labai
nedaug
y a.
Tokios
o mos,
kaip
Ziniojé
,,zinomoje
ie oje“
(Viska
pasidé i
Zinioje
Llkz.),
apaciojé
(apacidj),
nedéliojé
(nedélid(j)
Slap)
,,sek-
madienj“
ZR
II
184,
palaidzidj
,,polaidyje“
Ds,
p adziojé,
uz éjoje
i
. .,
kad
i
laikomos
ka ais
p ie eiksmiais
(p z.,
apaciojé),
is
dél o
bu imas
Salia
jy
aip
pa
ki y
linksniy,
iSlaikiusiy
a
pa ia
leksine
ie os
a
laiko
eik’me,
am
p ieS a auja.
Vien
ie os
a
laiko
eikSmemis
emian is,
ne-
galima
y
inesy y
di b inai
a ski i
nuo
daik a a dziy,
nes
os
eikSmés
y a
bidingiausios
absoliu inei
inesy o
o my
daugumai.
Sp endZian
inesy y
p ie eiksméjimo
klausima,
eikia
ziu é i,
kiek
ku i
o ma
y a
palies a
seman inés
izoliacijos,
adinasi,
kiek
ji
y a
se-
man iskai
a sisky usi
nuo
o
pa
Zodzio
ki y
linksniy
leksinés
eikSmés
i
kiek
ji
y a
a i ikusi
nuo
linksnia imo
sis emos.
Taip
bi en
Zi in
j
okius
inesy us,
kaip
basingéioj
,,basini ia,
basamin¢ia“
Jn8k,
basnycioj
,, .
p.“
Kp,
i
paaiSkéja
jy
isiskas
sup ie eiksméjimas.
é
kamienas
I
é
kamieno
daik a a dziy
inesy ai
daznai
a sidu ia
a pinéje
s adi-
joje
a p
daik a a dziy
i
p ie eiksmiy,
p z.:
desinéj
,,desinéj
pusej*,
d au-
géj
,,d auge,
ka u“,
kai éj
,,kai éj
puséj“,
puséj
,,i8
pusés,
pasidalijus
pu-
siau“
(Kas
cia
do
pe
gy enimas
pus
éj,
kas
do pe
apgaulé?!
ZR
|
382.),
sa éje
,,sa uju,
a imyjy
a pe“
C R
VIII
124,
149,
apynaméj
,,apie
namus“
Pg,
apy eméléj
,,p ie emiu“
G z,
pakaimeje
,,p ie
kaimo“
C R
VIII
179,
pakeléj
,,pakelyje,
pakeliui*
ib
181,
pakojéj
,,po
kojomis“
Dgl,
pa aka éje
»pa aka e“
ZR
II
266
i .
.
i
Vie os-e d és,
laiko
i
d augés
eikSmémis
Sie
inesy ai
aip
pa
a imi
p ie eiksmiams,
ypaé
nep ieSdéliniai.
Taciau
pa iu
sup ie eiksmeéjimo
laips-
niu
jy
negalima
né
lygin i
su
okiomis
d ikamienémis
o momis,
kaip
basiau eéj
(basidu éj
Bien)
,,basni éia,
basaminéia“
T ,
iendma skinéj
,Vienais
ma Skiniais
apsi ilkus*
Bien,
iendplaukéj
,,be
kepu és“
ib,
nes
Salia
y
pas a yjy
inesy y
ki i
linksniai
né
ne a ojami,
Inesy ai
okiu
biidu
Gia
iSk i e
iS
linksnia imo
sis emos
i
isiskai
sup ie eiksméje.
An a
e us,
isikai
galimas
daik as,
kad
daik a a dziy
*basiau é,
* ienoma S-
kiné,
“ ienoplauké
i8
iso
né a
i
bu e
i
kad
Sie
d ikamieniai
p ie eiksmiai
y a
analogijos
pada as.
ii u
kamienai
IS
i
kamieno
daik a a dziy
isi8kai
pe éjes
j
p ie eiksmj
daik a a dzio
Salis
,,8onas“
inesy as
Salyjé
,,Salia“,
ku io
Snekamojoje
kalboje
daZniau
pasi aiko
ap upéjusios
o mos
Salyj,
saly,
a ojamos
aip
pa
p ielinks-
niskai.
Taip
pa
isi
kalbininkai
p ie eiksmiais
laiko
w
kamieno
daik a a -
dziu
inesy us
idujé,
i suje
(ku iy
daZniausiai
a ojamos
umpin inés
o mos
—
idij,
i sij).
Sie
inesy ai,
ypaé
biidami
ap upéje,
jau
XVI—
XVII
a.
a8 y
kalboje
a ojami
i
p ielinksniSkai
(plg.:
iduj
manes
Mz
478,
iduj
dieny
mano
ib
475,
id
uj
nep ie eliy
a o
ib
457,
paukséia
elekioja
i Suj
zemés
Ch
1
Moz
1,
20.).
No s
Salia
Gia
suminé y
inesy iniy
p ie eiksmiy
kalboje
y a
i
ki i
jy
pag indiniy
Zodziy
(daik a a dziy,
i8
ku iy
ie
p ie eiksmiai
iS iedéje)
linksniai,
is
dél o
inesy ams
biidingiausia
labiau
apibend in a
i
abs a-
huo a
e d és- ie os
a
laiko
eikSmé,
o
ai
g eiciausiai
i
lemia
ju
p ie eiks-
miSkuma.
I§
ki os
pusés,
eikia
pas ebé i,
kad
i
Sie
inesy ai
ne
aip
leng-
ai
a i iiks a
nuo
daik a a dZiy:
okiuose
pasakymuose,
kaip
Salies
idujé,
s iebo
i S§ujé
a ba
pa iame
i égu
jé,
da
i8 ySkéja
y
ine-
sy y
daik a a diné
a osena,
ku ia
éia
s ip ina
aldymo
y8iu
su
jais
su-
sije
nede inamieji
paZyminiai
Salies,
s iebo
i
de inimo
ySiu
susijes
de i-
namasis
pazyminys
paciame.
Be
Cia
miné o
pos pozicinio
inesy o,
lie uyiy
kalbos
linksnia imo
sis-
emoje
y a
bu es
i
adinamasis
nepos pozicinis.
Ta
senaji
nepos pozicinj
inesy a
paliudija
i
ki os
bal y
kalbos,
jo
a i ikmeny
y a
aip
pa
ki ose
indo-
eu opieciy
kalbose.
J.
Endzelynas’
a ia
esan
inesy a
(jo
e minu
—
lo-
ka y a)
s.
p .
o ma
bilai
,, aka e“,
ku
-ai<ide.
-o-i,
plg.
g .
o zo.
,,na-
mie“,
zédou
,,an
Zemés,
zeméje“,
*Ioduo ,
Lpy oi,
s.
sl.
iocé
» ilke“,
océ
. ankoje“.
Kaip
i
seno és
p iisy
a
g aiky
kalbose,
Sis
inesy as
lie u iy
kalboje
ejzi i imas
sup ie eiksméjusiose
o mose:
anks ie,
a ie,
namié,
o ié
»lau-
ke“,
olié,
ku
ie<-e-i,
plg.
g .
o ze
,namie™.
Siy
inesy y
gajumas
a ski o-
se
a mése,
ma y ,
nebu o
ienodas.
Jy
liekany
daugiau
pasi aiko
Zemai iu
a méje,
ku
am
ik ais
a ejais
j
-ie
(=z.
-ei)
galima
ne gi
Zi i e i
kaip
j
7
J.
Endzelins,
Bal u
alodu
skanas
un
o mas,
Riga,
1948,
p.
116.
p ie eiksmiy
da omaja
gal ine
a
o man a,
ap épian j
ne
ik
daik a a di-
nius,
be
i
bud a dinius,
j a dinius
i
ne
daly inius
edinius,
p z.:
Sal ie
kada
es i
Sal as
o as“,
Sidkie
,,Siokiu
o u,
Siokiu
me u“,
dilkan ie
,,kada
labai
dulka,
kada
es i
daug
dulkiy™.
Visy
Siy
ediniy
bend as
o man as
—
bu usi
senojo
inesy o
gal iné
-ie
—
sieja
juos
d augen
—
j
iena
ipg.
Bud a diniai,
daly iniai
i
i a di-
niai
Sio
ipo
ediniai
p ia éja
p ie
daik a a diniy
ne
ik
da ybiSkai,
be
i
seman igkai.
Todél
galima
bii y
many i,
kad
isi
nedaik a a diniai
o man o
-ie
p ie eiksmiai
y a
iS iedéje
i8
d izodZiy
junginiy,
ku
an uoju
démeniu
éjo
koks
no s
daik a a dis,
ilgainiui
nuk i es
i
daik a a diskai
nuspal i-
nes
likusj
( éliau
p ie eiksmiu
i usj)
junginio
Zodj.
Del
da ybinio
i ,
s a biausia,
seman inio
a imumo
iek
daik a a diniai,
iek
nedaik a a di-
niai
nepos pozicinio
inesy o
kilmés
p ie eiksmiai
apz elgiami
ka u
—
neiSmé omi
a ski ose
s aipsnio
ie ose.
Salia
o man o
-ie
i8kyla
i
ki as
os
pa ios
kilmés
o man as
—
-i
(anks i,
a i,
oli).
Tiek
p ie eiksmiai
anks ié,
a ié,
olié,
iek
anks i,
a i,
oli
y a
a
(is o i8kai
0)
kamieno
daik a a dziy
(kaip
eigia
K.
Biiga’)
a ba
subs an y uo y
biid a dziy
a ks as,
a as,
dlas
senieji
nepos poziciniai
inesy ai.
Siy
ZodZiy
daik a a ding
eikS’me
i
a osena,
ka u
i
glau-
dZiausia
y8j
su
bid a dZiais
ebe odo
okie
sakinio
aplinkybémis
einan ys
neskaidomi
junginiai,
kaip
i$
a iks o,
nuo
a iks o,
uz
a iks o
,,i8
anks o“,
p o
anks g,
nuo
ankscidusio,
is
aF o,
nuo
a o,
ig
6lo,
nuo
élo.
Ku iuo
bidu
pa alelinése
p ie eiksmiy
o mose
Salia
o man o
-ie
y a
a si ades
-i,
j i-
kimiausiai
iSaigkino
K.
Buga:
,,Abid i
lie u iy
ly i
—
olié
i
oli
—
y a
is-
iedéjusi
i8
ienos
pama inés
¢dle:i
(d
ilgas
i
u i
p iegaide
a du
,,acu-
us“;
Zodzio
ki is
galiniame
skiemeny,
.
y.
-ei).
18
ly ies
dle:i
linksnia-
imo
sis emoje
u éjo
iS iedé i
Siy
dieny
ly is
olié,
ku i
ilga
laika
éjusi
daik a a dZio
pa eigas
pagalios
pa i o
p ie eiksmiu.
Be
asai
a-
le:i,
ku is
Ziloje
seno éje
i8
daik a a dZio
bu o
jau
pa i es
p ie
eiksmiu,
senai
u éjo
pakeis i
p iegaide,
.
y.
pa i s i
ly im
*/dle:i.
Is
pas a osios
ly ies
nieko
ki o
negaléjo
as is
kaip
Siy
dieny
zodis
oli®“.
Va-
dinasi,
o man as
-i
(Salia
-ie)
Siuo
a eju
e a
me a onijos
pada as.
Pa aleliniy
o my
anks ié
||
anks i,
a ié
||
a i,
olié
||
oli
daba ineje
halboje
daugiausia
a ojamos
an osios.
Li e a ii inéje
kalboje
jos
y a
jsigaléjusios
kaip
no minés.
Pi myjy
o my
daugiau
pasi aiko
ik
a ski ose
a mése,
ypaé
Zemaidiy,
ka ais
y y
aukS aiciy;,
Siaipjau
daba ineje
li e-
a u inéje
kalboje
jos
i8
iso
ne a ojamos,
Zemai és
aS y
kalboje
jos
ap-
inkamos
lygiag eéiai
su
an osiomis.
Kad
Sie
p ie eiksmiai
ik ai
y a
zilos
seno és
pada as,
odo
jy
seman ikos
i
a osenos
i ai umas
daba ineje
kalboje.
Su
jais
aip
pa
gausiai
suda omi
j ai s
azeologiniai
junginiai.
Dazniausiai
pasi aikanéias
y
p ie eiksmiy
eikSmes
y a
nulemusi
jy
pa-
g indiniy
ZodzZiy
(i8
ku iy
jie
iS iedéje)
leksiné
eik8me.
Fo mos
anks i
||
anks ié
pap as ai
a ojamos
laiko
eik8me
i
sakinyje
eina
laiko
aplinky-
8
Z .
,,Tau a
i
Zodis“,
.
1,
Kaunas,
1928,
p.
433.
®
Z .
en
pa .
13
bémis,
0
a i
||
a ié,
oli
||
olié
dazniausiai
u i
e d és- ie os
eik&me
i
sakinyje
eina
ie os
aplinkybémis.
Be
o,
isi
Sie
p ie eiksmiai
a ojami
da
i
p edika y iSkai.
Pailius uokime
jy
a osena
pa yzdZiais.
P ie eiksmiu
anks i
(anks ié)
pasakomi
j ai iis
laiko
san ykiai,
susije
su
pa os,
me y,
amZiaus
i
.
.
bi iu
(Anks
i
isi
kélé,
élai
gulé
ZR
II
23.
Zmonés,
pasinaudodami
anks yba
Silima,
anks i
susia é
laukus
ib 8.
Kaziukas
anks i
émé
b es i
imliems
klausimams
C R
VIII
140.).
Ta-
Ciau
dazniausiai
jie
a ojami
okia
laiko
eikSme,
ku i
susijusi
su
ienu
pa os
a pu
—
bi en
su
y o
me u.
Todél
ne
a si ik inai
jau
Si ydas
sa o
zodyne
a p
lenki8ko
p ie eiksmio
ano
i
lie u i8ko
anks i
(o iginale
unks i)
su ago
okius
lo yni&kus
a i ikmenis:
»Mmane,
diluculo,
p ima
luce“.
Taip
pa
ne
a si ik inai
anks i
(anks ié)
su
zodziy
g as,
y élis,
y uzélis...
o momis
suda o
pa a ius
azeologinius
junginius,
sakinyje
einanéius
laiko
aplinkybémis,
p z.:
anks i
o a
(anks ié
i a),
anks i
y-
léli
(anks ie
y elj),anks i
y o
y élio,anks i
y g
y uzélj
(plg.
da
lais us
junginius
y
anks i,
anks i
y ais).
Glaudziausia
zo-
dziy
anks i
i
j as
eik’miy
san ykj
odo
da
i
oji
aplinkybé,
kad
i8
jy
ka ais
suda omi
ne
sudu iniai
ediniai
(plg.
anks ij as
,, y as“
Z
i
anks i yCiai
,i8aus iai*
LL
31 1).
IS
ki y
azeologiniy
junginiy
su
ZodzZio
anks i
miné inas
da
anks i
élai
,, isa
laika;
daug“,
einan is
sakinyje
kiekybine
aplinkybe
(Ank
s i
élai
di bi Gs.).
;
P edika y i8kai
anks i
(anks ié)
a ojamas
palygin i
labai
e ai
(Anks i
da ,
be
mies o
aléjose
jau
klega
inkéjy
bii iai...
ReimSp
101.
Rodos,
da
anks ie,
o
mies iukas
jau
pi pilnai is
ZR
1
146.).
Kiek
daz-
niau
p edika y ine
eik8me
anks i
(anks ié)
igyja
ik ai
su
dalely e
nebe
(Jau
nebeanks i,
y ai,
laikas
ZR
I
488.
Da
niekieno
neixginé,
no s,
odos,
nebe
anks ie
ib
II
303!°,)..
Pagaliau
iSkel inas
eciausias
anks i
a osenos
a ejas
—
bi en
oks,
kai
Sis
p ie eiksmis
Sliejasi
p ie
eiksmazodinio
daik a a dZio
i
a lieka
nede inamojo
pazyminio
unkcija
(Kas
i
anks i
kélimo
(kokia
nauda
iS
anks i
kelimo)?
Alk.),
Reikia
pas ebé i,
kad
Si okia
Sio
p ie eiksmio
a -
osena
labai e as
ei8kinys.
Lie u iy
kalboje
p ie eiksmiai
i8
iso
maZiau-
siai
linke
Slie is
p ie
daik a a dziy
—
ei i
daik a a diiais
iS eikS y
pazy-
mimuyjy
Zodziy
nede inamaisiais
pazyminiais.
DaZniausiai
pasi aikan i
a i
(a ié)
eik’mé
—
ie os-e d és,
unkcija
sakinyje
—
ie os
aplinkybés
(A i
s o in ys
gi di
amy
spieciaus
dzesj
C R
IX
138.
A
ié
gal
suku i,
kad
iiks a
Ds.).
Pa a esniy
azeologiniy
junginiy
a
eik8me
i
unkcija
negausu;
i§
ju
miné ini
ik
okie,
kaip
isai
a i
( isai
a ié),
aip
a i
( aip
a ié),
i§
a i
(is
a ié)
i
daugiau
indi i-
0
Kokia
nenusis o éjusi
ebé a
dalelyciy
a8yba
(d auge
a
sky ium),
odo
Sie
1948
m.
Zemai és
aS y
leidimo
pa yzdiiai,
ku
isiskai
omis
pa iomis
kon eks o
salygo-
mis
ienu
a eju
aSoma
nebeanks i,
ki u
—
nebe
anks ie,
uZuo
a8ius
abiem
a ejais
sky-
ium.
14
galininko
o ma
p adZioje.
Tad,
jeigu
p ipaZin ume
Gia
bu us
pos pozicija
nd
(ku ia
pa i ina
i
seniai
paliudy os
o mos
Salina,
namuosna),
ai
ka u
isi8kai
pag is ai
galé ume
eig i,
kad
jau
pacioje
Sios
pos pozici-
jos
jungimosi
su
galininko
o ma
p adzioje
bu o
a iama
miSka-na,
an-
ka-na,
gal a-nd,
i&
ko
ilgainiui
u éjo
iS iedé i
daba inés
o mos
miska ,
ankon,
galuon.
K.
Buga
p adzZioje,
kaip
i
K.
Jaunius,
ilia y o
pos poziciniu
démeniu
y a
laikes
ai'®,
éliau
—
nd".
Tokiu
biidu
iSkyla
ben
ys
pos pozicijos:
a,
ai.
i
nd.
Jau
ien
oji
aplinkybé
odo,
kad
ilia y o
pos pozicinio
démens
o mos
klausimu
iki
Siol
da
né a
ieningos
nuomonés.
Todél
i
sup an ama
ai,
kad
kai
ku ie
lie-
u iy
kalbos
y iné ojai
(jy
a pe
Ch .
S.
S angas'®,
i§
dalies
i
J.
Endzely-
nas!®)
pa ios
pos pozicijos
o mos
né
nesi yZ a
i8kel i,
pazymédami,
kad
ji
da
nesan i
paaiskejusi.
:
Ilia y o
linksniu
lie u iy
kalba
neiSsiski ia
i8
ki y
bal y
kalby.
Kaip
nu odo
J.
Endzelynas",
ilia y as
( ienaskai os!)
a ojamas
kaip
gy as
linksnis
aip
pa
pa iuose
senuosiuose
la iy
kalbos
aSy iniuose
pamink-
luose,
i
juo
¢ia
a sakoma
j
klausimus:
ku ?,
j
ku ?
a ba
kada?
(p z.:
Rou-
nan
ap ,
k us an
sis s,
cie uman
u ,
an
eSan
dienan,
an...
ie an,
zemen
i
.
.).
Vélesniuosiuose
aS uose,
aip
pa
Siu
dieny
la iy
kalbos
a mése
pasi aikan¢ios
ilia y o
o mos
y a
isiSkai
sup ie eiksméjusios.
J.
Endzelynas'8,
emdamasis
E.
Mikalauskai és
pa eik aja!®
p ieS e-
o maciniy
laiky
p iisisko
eks o
nuo upos
o ma
andangonsun
,,dangise“,
eigia
i
seno és
p iisy
kalboje
bu us
ilia y a.
Tiek
y u
auk& ai¢iy
a mése,
iek
li e a i inéje
kalboje
ilia y y
da-
omasi
i§
isy
kamieny
daik a a dziy.
Ilia y o
o my
da umas
i
jy
papli-
imas
pa eina
ne
ik
nuo
daik a a dZiy
leksinés
eikSmés,
nuo
jy
a o-
senos
polinkiy,
be
i
nuo
paéiy
daik a a diniy
kamieny
daZnumo
a
p ie-
sagu
p oduk y umo:
kuo
daZniau
ku is
kamienas
a
p iesaga
pasi aiko
Snekamojoje
a
aS y
kalboje,
uo
daugiau
su
jais
a ojama
ilia y o
o mu.
a
kamieno
daik a a dziy
ilia y as
u i
apibend in a
zodzio
gala
-an
(po
kie ojo
p iebalsio)
(la ika ,
o a i).
ia
kamieno
daik a a dziai
mo olo-
giskai
né a
ienodi:
ieni
is
jy
ienaskai os
a dininke
baigiasi
-as
(po
minkS ojo
p iebalsio)
(kélias,
médzias
,,medis;
mi&kas“,
éjas),
ki i
—
-is,
-ys
(kdilis,
uzpakaly¥s).
Tad
i
pa ys
ilia y ai
pi mujy
baigiasi
-an
(po
minkS ojo
p iebalsio)
(kelian,
medzia i,
éjan),
an yjy
-in
(kdilin,
uzZpaka-
li i),
Reikia
pas ebé i,
kad
Siy
pi myjy
daik a a dziy
( okiy,
kaip
Rélias,
médZias,
o
ypaé
okiy,
kaip
éjas,
k aijas)
ilia y ai,
ben
misy
dieny
aS u
3K.
Bi
ga,
Ais iski
s udijai,
I
d.,
Pe e bu gas,
1908,
p.
41.
“4K.
Buga,
Lie u iy
kalbos
zodynas,
I—II
sas.,
Kaunas,
1924,
p.
XXX.
%
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Maiz ydas,
Oslo,
1929,
p.
106.
6
J.
Endzelins,
La ie3u
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
460—461.
17
Ten
pa
i
Bal u
alodu
skanas
un
o mas,
Riga,
1948,
p.
143.
8
J.
Endzelins,
Bal u
alodu skanas
un
o mas,
p.
143.
19
A chi um
Philologicum“,
.
7,
Kaunas,
1928,
p.
105—106.
2

kalboje,
labai
e ai
epasi aiko.
o
kamieno
daik a a dziy
ilia y ai
baigiasi
-on (po
kie ojo
p iebalsio)
(gal én, pie on);
io
kamieno
—
-on
(po
minks-
ojo
p iebalsio)
(pi kion,
sdujon),
é
kamieno
—
-én
(d augén,
keliénén),
i
kamieno
—
-in
(aki ,
Sali ),
u
kamieno
—
-un
(po
kie ojo
p iebalsio)
( i-
du ,
i su ),
i
kamieno
—-un
(po
mink& ojo
p iebalsio)
(séddiun,
spié-
ciun)
i
p iebalsinio
kamieno
—
-in
(akmeni ,
andeni ).
Koks
y a
daik a a dziy
ilia y o
o my
san ykis
su
p ie eiksmiais?
Ka ais
eigiama,
kad
daik a a dziy
ilia y o
o mos
daba inéje
lie-
u iy
kalboje
esan¢ios
ne
kas
ki a,
kaip
p ie eiksmiai*®.
Ta¢iau
eikia
pa-
s ebé i,
kad
Si oks
eigimas
y a
ap io inis
i
pe
anks y as.
Daik a a dziu
ilia y o
o my
san ykis
su
p ie eiksmiais
ienoks
y a
liaudies
Snekamojoje
kalboje
—
a mése
i
isi8kai
ki oks
li e a ii inéje
kalboje.
Pagaliau
i
a -
ski ose
a mése
as
san ykis
né a
ienodas.
Pa yzdziui,
y y
aukS aiciuose,
kaip
jau
miné a,
ilia y as
ebé a
ik as
linksnis,
isigaléjes
pa ioje
links-
nia imo
sis emoje,
o
ki ose
a mése
jo
epazjs amos
a ski os
sup ie eiks-
mejusios
o mos
(laika ,
namién,
o a ,
paskui,
Sali i...).
Li e a i inéje
kalboje
ilia y o
o my
da yboje
daly auja
isy
kamieny
daik a a dziai
Ypaé
jos
papli usios
g ozinés
li e a i os
kii iniy
kalboje.
Cia
jas
iek
au-
o inéje,
iek
eikianéiyjy
asmeny
kalboje
a oja
ne
ik
ie
aSy ojai,
ku ie
kile
i8
y y
Lie u os,
be
i
ki y
a miy
a s o ai.
Susida y i
aizdui
apie
ilia y y
papli ima
li e a ii inéje
kalboje
p a-
e s
zemiau
duodami
pa yzdZiai,
paim i
daugiausia
i8
g ozinés
li e a i os
ku iniy
i
paski s y i
kamienais.
Kad
pa ys
pa yzdziai
neuzim y
pe
daug
ie os,
Salia
ilia y y
paliekami
daugiausia
ik
juos
aldan ys
ZodzZiai,
aip
pa
ilia y y
pazyminiai.
Daug aSkiais
zymimi
p aleidimai
ilia y inés
kons -
ukcijos
iduje.
akamienas
nejdéjes
é iskés
a uodan
LGR
292,
eis
balansan
MPu A
Il
72,
isnesé..
balkonan
VnlU
151,
Mano
balsan
dainuok
JbL
100,
ienan
balsan
susuko
ib,
bu an
k i o
Mn R
137,
kibo
da ban
C R
VIII
104,
da ban
suk usk
SNeé P
II
214,
s ojo
da ban
CyR
II
75,
paleis y
( a iamosios
nuosakos
3-ias
asmuo)
da ban
GGuzKI
II
186,
s osi...
da ban
LGR
150,
Da ban
nek iesk
VnlP
190,
da za n
sk enda
JbL
100,
azinéjo
d a an
C R
VII
94,
éjo
d a an
ib
99,
eze an
suziu o
ib
77,
galan
(j
dugna)
skes a
(g ims a)
JbL
100,
iSéjau
gy eniman
Mn R
91,
Kabine an
iéjo
VnIP
35,
36,
isjojo
kaiman
CyR
II
71,
iski§da o
nosj
Raiman
ib
VIII
82,
Ralnan
e-
dan j
ieskelj
ib
108,
jkopia
Ralnan
ib
IX
168,
Tkope
kalnan
ib
II
228,
kapan..
paguldy i
(ne eik.
bii ojo
1.
dal.).
JJanR
146,
isjojo
ka an
%
,,Lie u iy
kalbos
aSybos
Zodyne*
(Kaunas,
1948,
p.
70)
Salia
okiy
p ie eiks-
méjanciy
a
isiSkai
sup ie eiksméjusiy
ilia y o
o my,
kaip
laukaii,
Sali ,
idui,
Z8mén,
p ie eiksmiais
laikomos
i
okios,
kaip
akia,
alksngjnan,
da za ,
eilén,
gala i,
gal én,
ge klén,
kdiman,
kiSénén,
k aman,
lak on,
miska i,
pusén,
no s
ySkiausiai
ebé a
iSlikes
jy
daik a a diSkumas.
22
JbL
100,
eda
Ra an
C R
VIII
143,
puola
ka an
Gud-GuzKl
II
186,
déje
ka s an
VnlU
159,
ci i
Kaunan
C R
VIII
236,
Kaunan
nu-
esime
VnIP
31,
kieman
is
daugiau
s ie o
uino
C R
I
59,
bu o
iSéjusi
kieman
ib
II
218,
g izo...
Rieman
ib
VIII
37,
bu o
beeings
kieman
ib
173,
/Zenges
kieman
ib
219,
Kieman
sugdzejo
ib
228,
Kieman
i§si i a
ib
1X-127,
i83oko
p o
langa
kieman,
VniP
53,
mé é
p o
langus,
kieman
ib,
iSme é
Rieman
ib
56,
iséjo
kieman
ib
58,
63,
80,
jéjo
Papie io
kie
man
ib
171,
Eina
a eina
mis
kieman
LGR
135,
eidamas
klojiman
VnIP
79,
k an an...
béga
JJanR
94,
k an an
§Snioks-
ia
AMickK S(MPu )
23,.
nuei
sa an
k as an
Guzki
Il
184,
K as an
wzke é an
k iecia,
adina
SNé P
II
13,
pasisodino
mink
§-
an
k éslan
VnlU
122,
nueik
R iman
JbL
99,
Nebep aleis i
K
u s-
kan
LGR
113,
galési ...
pa g iz i
lai an
ib
100,
lasai
pap eléjo
Lan-
gan.
CyR
VIII
106,
pasibeldé
Langan
ib
117,
langan
k in a
AMickKon (MPu )
80,
Z elgé
Langan
ib
81,
Zi i
Langan
JJanR
148,
[Séjo
lauka
(j
laukq)
JbL
99,
d isau
isei i
Laukan
BlinR
112,
kyS eléjo
galug
laukan
Gud-GuzB
1
28,
laukan
a y i
JJanR
153,
kuliu
i s a
launkan
TDédés
118,
isbégo
laukan
VnlU
169,
issib uké
laukan
ib
66,
isjo
laukan
VniP
349,
400,
galima..
laukan...
nubég i
ib
162,
laukan
pe kélé
ib
171,
issp ido
Laukan
C R
VIII
118,
nesi uosé
laukan
ib
133,
pama ée
laukan
is a y us
gy ulius
ib
203,
Sok i
Laukan
ib
210,
iSdumia
laukan
ib
IX
130,
So e
(sp uko)
laukan
ib
Il
176,
iisi adino
laukan
ib
113,
i&p asé
laukan
ZRIV
240,
aukan
ismes i
ib
I
22,
[Séjes
Laukan
ib
Il
28,
Kam
nepa in-
ka—laukan!
ib
1
76,
lipo
laukan
ib
II
133,
kiu ina
Laukan
ib
II
133,
kid ina
Laukan.
ib
IV
106,
spudino
laukan
ib
174,
Ill
98,
lipki e
Laukan
ib
II
130,
dumas
jsiga o
idu y
didziosios
salés,
i
La
u-
Zan
su e s y
popie iy
i
knygy.C R
II
153,
li ikan i
Rz,
K i o
miegan
TDédés
42,
iS ezé...
mies an
C R
VIII
142,
a klydo
mies an
Mn R
165,
g igiu..
mies an
JJanR
91,
d ozk
mies an
VnlP
57,
bu o
is-
agia e
mies an
ib
43,
iS ezé
mies an,
ib
32,
subégo
miskan
JbL
100,
nebijai...
ei i
miSkan
TDédés
33,
miSkan
isisuko
LGR
205,
laikas
bii y
js a y i
ji
moks an
CyR
VIII
187,
nagan
im i
JbL
100,
nagan
paimsiu
VulP
39,
iseik..
o an
JbL
100,
o an
iséjo
Bien,
eik
o an
BinR
165,
kils eléjo
ji
o an
C R
Il
200,
o an
pakélé
VnelOb.90,
nueisiu
pas an
VnlU
62,
su a y i
ogio
agan
VniP
23,
iéjes
es o anan
CyR
VIII
206,
bu o
j asy as...
kandida y
sa asSan
ib
130,
siadlan
#iu édama
C R
VIII
151,
sklas yman..
pe sky é
plaukelius
ib
143,
gnybdama
sk uos an
ib
118,
a gan...
js umé
VnlU
157,
isnes as
sodan
CyR
VIII
203,
s alan
(j
s alg)
nesa
JbL
99,
s ieban...
kopia
AMickK S(MPu )
15,
p adéjo
ki s i
s iklan
C R
VIII
107,
émé
kabiné is
s ogan
ib
Il
167,
kélé
s ulpan
Gud-
GuzKI
56,
ais a es
Sonan
VnlP
82,
Z ilg eléjes
Sonan.
C R
Il
175,
Pa a es...
Sonan
ib
188,
Tik,
Zi iu,
§onan
jisai,
onan
Gud-GuzkI
Il
13,
a sig ezé
ienan
Sonan
C yR
VIII
88,
pas i o
Sonan
ib
67,
Z ilg elki...
oby
a pan
JJanR
132,
Kazin
kad
paméginus
eisman?
23
VnIP
187,
éjo
ua an
C R
VIII
115,
éjo
ua an
ib
118,
jsileis-
dama
a an
ib
212,
uni e si e an
(mokslus
einanéiam
sinui)
pinigy
da é
VnIP
13,
u an
uzda ys
Mn R
154,
a dan
(p iel.
su
kilm.
linksniu)
C R
IX
251,
a gani...
is umé
VnlU
157,
akys...
idubo
eidan
ib
VIII
100.
Z elgs
eidan
ReimTz
27,
Suyscioja
eidan
SNé P
I
268,
Bal g
Zqsj
kelia
Aukso
eZiman
SNe P
I
260.
ia
kamienas
k ie eé...
uzei i...
da zelin
LGR
268,
A eik...
da zZelin
ib
174,
k in a
jd os
glébin
VnclOb
188,
suémé
glébin
C R
VIII
61,
k ies-
damas...
glébin
ib
207,
paémes
glébin
ib
Il
184,
gonkelin...
einu
LGR
205,
j e é
guolin
CyRII
117,
kailin
ga o
Bd,
J ede
i
eid odziy
kamba in
C yR VIII
98,
Laimink...
Tolimajan
kelelin
LGR
186,
k epSin
jsidéjes
C R
VUI
138,
liadesin
giné
ib
132,
ne a yk...
medzZiah
(miskan)
JbL
100,
éjo
mies elin
C R
VIII
38,
auké
mies elin
ib
84,
Mies elin
(iS azia o)
VnIP
57,
aziuos
mie
s-
elin
C R
VIII
119,
migkelin...
ne aik&cioda o
VnIP
82,
Més
pu y-
nélin
LGR
188,
pasileido
slénin
CyR
VII
7,
6lin
(:
6lis)
RZ,
o-
lin
yk i
MPu Sy
75,
pasikinkes
paluj
eZimélin
Mn R
188,
sukasi
upés
idu in
BlinR
94,
jbégo
ie&Skelin
C R
VIII
93,
ig iido
i-
dinin
Gud-GuzKI
II
227,
y
gin
kel is
LGR
127,
s ojo
Zy
gin
ib
261,
Tan
Zodin
(sakan
kam
a
Zodj)
a ida é
JbL
100,
Tan
Zodin
(i
uos
jo
Zodzius,
j
ai)
a é
ib,
A
ia
édin
(laiku,
ie oje,
kaip
eikian ,
i édinai)
kalbi?
S s,
nueina
paezin
TDédés
64,
Te kS e éju
(nume u)
paezin
JJanR
90,
odydamas...
pakausin
C R
VIII
144,
adziuosig...
Pane éZzin
VniP
44,
pasaulin
issi e zia
Mn R
60,
suk ie e...
eks a
posédin
VnulP
128,
iSsi ilko
p ieangin
ib
53,
pasis umiam
p iekin
Gud-GuzB
1319,
P iekin,
b oliai!
Mn R
231,
iséjo
p ie-
kin
C R
VIII
231,
p iekin
pasida es
(zenges,
paéjes)
ib
48,
a kisda-
ma
p iekin
smak g
CyR
IX
67,
jsizia édamas
p iekin
Gud-GuzKI
II
47,
zygiuosim...
p iekin
LGR
34,
es...
p iekin
ib
234,
Zeng y
p iekin
ib
281,
Mes
daba
puolam,
mes
daba
p iekin
ib
114,
Zen-
giau...
Zingsni
p iesakin
MPu A
|
167,
sandélin
w&da y i
Gud-GuzKI
II
38,
jb uko...
uZan in
ib
194,
pe nesé...
uZk osnin
C R
VIII
179,
aukdami
uZpakalin
sa o
pagalius
BInR
184,
uzZuo-
da bin
i8éjo
ib
189,
isédes
ga lai in
C R
VIII
66,
isbégusi
a
p-
du in
JJanR
172,
nuéjo
PuodzZiankiemin
VniP
39.
o
kamienas
aziuoja
A gen inon
,
puolém
a akon
LGR
116,
nupuolé
aslon
C yR
VIII
107,
117,
s iede...
pi ies
aslon
ib
II
176,
eikéjo
b is i
balon
ib
70,
jb ukda e
bu non
ib
VIII
53,
sukiSes
bu non
ib
230,
Be
di on
LGR
256,
di on
nepabe as
g iidas
Mn R
50,
ienon
didon...
pucia
VnIP
96,
samanas
duonon
kepe
JbL
100,
24
ne
gabano6n
‘ie ia
(kai
labai
sopa
pil a)
Vs,
mk
mano
gal on
(a§
a sakau)
JbL
100,
is igo
gal on
VnlP
79,
k audamas
be niuko
gal onCyR
VIII
140,
musa...
gal on
Gud-GuzKI
II
43,
Na s osi
ban-
gelés
Ju y
gilumon
SNé P
I
264,
Vykim
k yZziuo j,
ykim
jo
guz on
LGR
116,
saulé
leidzias
ju on
ib
99,
kak on
ib
71,
jsimaisé
kalbon
VnIP
88,
sulipo
Ral on
C R
VIII
136,
Risk...
R d on
Gud-GuzKI
II
10,
Ko on,
d augai!
SNé P
I
201,
Ko on
mus
kelia
VnclOb
187,
isisuko
Rupe on
C yR
VIII
103,
la@k on
lenda
JbL
100,
lygion
lankon
Ad,
Liejyklon...
su i o
Mn R
259,
Lie u on
a es
LGR
111,
Ju o
luiSnon_
susi elké
C R
VIII
30,
iS edée...
mokyklon
ib
143,
ineSa
mokyklon
ib
158,
nesi uosé
mokyklon
ib
157,
link-
da o
mo inon
ib
32,
a ua an
pie on
JbL
99,
Dalgelé
pie on,
zibu élis
sienon
ib
100,
Paleidziau
(paleidau)
a klius..
on
pie on
ib,
nepaleisda o
pasigany i
pie on
C R
II
75,
salkon...
pa eida o
Mn R
199,
lasai
pap eléjo..
sienon
C yR
VIII
106,
a musé
sienon
ib
192,
besi uoSdami
pe sikel
naujai
suplanuo on
sodybon
ib
49,
Zie es
s iubon
i e
JbL
100,
eda
Komunizmo
S ieson
LGR
279,
amzinon
aikon
e anda
au os
keliqg
ib
60,
a éjo
alkon
VnIP
33,
Tamson
jsigizusi
(LGR
220,
iesén
Sauké
JbL
100,
dia iu
olu-
mon
Mn R
90,
kelias
mi ga
olumon
SNé P
I
264,
[gabenk
obon
S,
Jéjo
obon
Gud-GuzKI
II
185,
kad...
nepasklis y...
iesumon
MPu A
II
63,
Jo
ie on...
paski as
VnlP
165,
Zii éedama
ienon
ie on
ib
159,
jo
ie on
deda
Sauks a
TDedés
10,
padék
ie on
Gud-GuzKl
II
11,
a sa 6n
(=a sa oj!)
,,a ski ai*
L8.
io
kamienas
p adéjo
leis is..
apaéion
VnlIP
140,
skubéjo
apacion
BlnR
66,
jlis i
gimnazijon
C R
II
134,
Zalion
gi ion...
jlékes
LGR
183,
jsime é
kRojon
C R
II
113,
jsi e zia
pi kion
JJanR
159,
e -
gijon
a ési
SNé P
II
259,
sug izo
a galion
A u17,
a galion
neg i§
Né,
a galion
nus i dulia o
AMickKon (MPu )
61,
A ga-
lion...
a sig ez
neleis
SNé P
II
228,
G jzki a..
a galiona
Kl D
264.
é
kamienas
iS aukia
aik§ én
BlnR
261,
Paleidziau
(paleidau)
a klius
aliks-
nynén
JbL
100,
aukS ybén!
ilioja
SNé P
II
14,
Eik,
mesk
deSi-
nén
JbL
100,
pasuko...desinén
VniP
11,
MPu A
II
40,
eini
di b u-
én
Mn R
130,
Eiki
d augén
(ku
isa
d augé
y a)
JbL
100,
d au-
g
én
sujung os...
ankos
MPu A
III
203,
p ak iné
eikla
i
eo iné
min is
u-
i
susilie i
d augén
8.
Sujunkime
d augén
ib,
susi elkda o
d augén
C R
VIII
201,
susiplaké
d augén
ib
192,
eilén
Rz
70,
skue bias
e du én
JJanR
64,
ga u én...
pasipylé
C R
VI
138,
Suie-
dziu
paslap ies
gelmén
JJanR
49,
paskendo
gelmén
ib
172,
gel-
25
mén
jsi ause
MPu Sy
15,
gelmén
g imzdo
VnclOb
164,
nuk i o
eze o
gelmén
ib
174,
ge klén
Rz
70,
iesiame
au os
ge o én
kelia
LGR
227,
gy ybén
kelias
(keliasi,
kyla)
ib
142,
Eik,
mesk...
Rai én
JbL
100,
pasisuko
Rai én
ZR
II
409,
issi uosé...
Relionén
CyR
VIII
78,
66,
pasi uosé
kelionén
ib
179,
pasi uosé
olimon
kelionén
ib
234-235,
lisda o...
kRe én
VnlU
51,
kRe én
nume é
C R
VIII
207,
kiSenén
dedas
JbL
99,
sub uko
kiSenén
C R
IX
197,
isig iido
k
i-
Senén
ib
II
184,
bégsiu
R au u én
VnIP
119,
pa ekes
Zaisly
k au-
u én
CyRII
214,
Ta ucio
k ui inén
ino
kazkoks
dziugus
ne imas
ib
VIII
46,
sk e bési
k i inén
ib
201,
bu o
beeinas
kiu én
ib
173,
okS e
oks u
is
nukak i
laimén
idealo
JJanR
113,
basi
isuome
pa yzdziu
gy u,
Sukiu
didziuoju
lais én
i
saulén
SNé P
II
318,
ais én
iedéjo
Mn R
21,
[Seik...
lygion
Llankelén
LGR
172,
a ez a
ligoninén,
ji
da
kalbéjo
C R
II
218,
e
pieninén
ib
VIII
118,
nu azia o
on
pusén
JbL
100,
linko
p iesingon
pusén
VnlP
54,
p a-
dejo
bég i
slenio
pusén
C R
I
162,
be aukian
namy
pusén
ib
VIII
53,
suiedé
pusnynén
Gud-GuzKl
II
42,
pe nes i
salén
VnlU
155,
salén
p adéjo
e z is
C R
VII191,
saulén
kopia
LGR
206,
saulén
iesias
ib
151,
Ve zias,
kyla
saulén
SNeé P
II
226,
g iz a
sos inén
C R
II
212, on
s ip ybén
jsi yné
LGR
226,
pagengée
Salinén
VnIP
67,
G iz i
é ynén
JJanR
139,
G iz
é igskélén
LGR
133,
é iskén
a ei i
ib
261,
g ig a
é iskén
VnlU
28,
iesén
»desinén*
Bien,
a eisiu
komunis iskon
olybén
Mn R
248,
jsime kusios.
ol
y-
bén
ZR
1
155,
a siima.
obelén
VnlU
72,
adina
k aujo
upén
JbL
100,
jk i o
upén
JJanR
172,
ais inén
nesk
VnIP
75,
nu a-
Zia o
j
uosuj
ieSnagén
JbL
100,
i alinén
jéjo
VnIP
81,
isliuo-
gé
jo
(pe kiinsa gio)
i §inén
C R
VIII
202,
juesdin i
isuome-
nén
ib
11210,
Zag elén
jkinky as
LGR
180,
nusi i o
Zemén
ZR
Ill
92,
nume é
Zemén
VnlP
40,
nug iu o
Zemén
TD
IV
193,
Ze-
meén
k en a
LGR
40,
dunks eléio
Zemén
C R
II
162,
b ink
Zemén
Vaizg,
Sésk...
Zemén
ZR
II
405,
nugulé
Zemén
C R
VIII
136,
kniu-
bo
zemén
ib
119,
nuléké
Zemén
BlnR
178,
lyg
kiau ai
Zemeén
p asmeges
C R
II
25,
Zodziai
i s a
da bais
i
kaip
ki iai
smenga
lie u-
iskon
Zemén
Mn R
100,
Joja
Zemén
s ecimon
LGR
170.
Lipa
zyd én
JJanR
63,
jsib idgs
Zolén
CyR
VIII
198,
Nepa aikysi
z aigzdén
JJanR
49,
an klodén
susup a
VnlP
55,
pabiiges...
eze o
a k an én
puolusios
ilnies
C R
II
68,
a sakomybén
auk i
Likz,
Begalybén
dangaus
nusid ickus
kome a
VnclOb
148,
pakliu es...
lenky
nelais én
CyR
VIII
13,
pe éjo
amiinon...
nuo-
sa ybén
VniIP
16,
pe imsime
nuosa ybén
ib
7A,
u éjo
pe ei i...
d a o
nuosa ybén
CyR
VIII
133,
padangén
pasikéle
Mn R
55,
pama é
padangén
kylancig
liepsna
C R
VIII
200,
Eiki
paede-
én
JbL
100,
nusileidzia
pakalnén.
CyR
II
227,
nud ozé
pak a-
mén
VnIP
164,
pamé y i
palubén
C R
VII
32,
a So é
(a saké)
sau
panosén
ib
229,
a iliojami
pa ais én
TDédées
22,
kaimie io.
pa-
26

s ogén
pa enka
LGR
270,
pas ogén_
suk au
VnIP
76,
Pag elgé
amy
pasalén
ib
63,
p ieklaimén
jéjo
ib
65,
moja
uzs alén
C R
IX
122,
sés i
uZus alén
TDédés
24.
ikamienas
Akin
RZ
70,
jo
ausin,
p izélusion
ankios
ilnos,
p asikalé
ga sas
C R
VIII
45,
nunes y
amzinas in
Mn yR
229,
s umia
mi in
JJanR
61,
eidu
mi in
a sig ezes
SNé P
I
199,
pasme k as
mi in
ib
Il
262,
pilin
jéjo
LGR
185,
mus
pilin
ijojo
AMickKon
(MPu )
75,
einu
pi in
JJan
162,
Vy ai,
neleiskim
okiem
plepé i?!
Salin!
C R
VIII
129,
Salin
nuo
s aloZR1
315,
Salin
iS
misy
a po
Mn R
171,
Salin
ka as
C R
VI
180,
Salin
ca o
pa aldys e!
s,
Salin
kapi alizma@!
ib,
Eik
Salin,
eik!
C R
VIII
155,
os
suskubo
nubég i
§a-
lin
VnlP
55,
gena...
Salin
C R
IX
78,
Pas umé
Salin
bliudelj
ZR
I
288,
Sumojo
anka
senis
mano
§ali i
JbL
100
Ton
Salin
(z elk)
LGR
128
(plg.
XVI
a.
aS y
o ma
Salina
,,Salin*
Mz
279),
Si din
emes
TP g,
e ziasi
Si din
JJanR
66,
Ko os
ugnin
eda
VnclOb
186,
skaid ion
ilioja
a ei in
JJanR
61,
Z ilgsnis
sieké
oli
a ei in
VnIP
8,
P aei in
jau
kelio
nebé a
SNé P
II
321,
Tu
k isi
p azu in
VnclOb
187.
(ju
kamienas
Zoalgysis
dangun
C yR
VIII
146,
géuolai...
s iepési
dangun
VnlK
14,
kuliu
jni o
idun
C yR
VIII
117,
suéjio
idun
ib
210,
pa-
sileido
idun
ib
232,
nejsileis i..
idun
JbL
100,
idun
paz elg i
SNé P
II
48,
P asau
idun
VnlP
171,
Ugnis
p asimusé
i Sun
Likz,
e sés
i gSun
BlnR
162,
i Sun
pag elge
AMickKon (MPu )
19,
s iepés
i Sun
P g,
i sun
ismes
ib
(plg.
i sun,
a ojama
kaip
p ielinksnj:
Bu bulai
kyla
i Sun
andens
LIkz.),
aplinkun
,,aplin-
kui“
N,
bu o
nu azia e
Ka a
al
iauciun
VnlP
8,
Aes
so
d
Ziun
dusius
asa ojun
gal ijus
VnlIP
40,
pa i sSiun
lipa
AMickKon
(MPu )
14.
P iebalsinis
kamienas
jb ido
andenin.
VnlU
99,
ASa élés
su ios
K i o
andenin
SNé P
I
267,
paposkéda o
andenin
VnlP
98.
Duo ieji
pa yzdzZiai
odo,
kad
(ben
g ozinés
li e a ii os
ku iniy
kal-
boje)
ilia y ai
daugiausia
a ojami
okiy
konk e ios
eikSmés
daik a a -
dziy,
ku iy
dideliu
a osenos
daZnumu
pasizymi
i
ki as
su
ie os
eikSme
susijes
linksnis
—
bii en
inesy as.
Tokiy
daik a a dziy
ilia y y
pa yz-
dziais
gali
ei i
Sie:
bd an,
da za i,
eze a ,
kdiman,
kieman,
k as an,
k i-
man,
miés an,
miska i,
sédan,
ud an,
u a i,
da zélin,
gd lai in,
kamba-
in,
k épSi ,
pu oynelin,
ezimélin,
pasdulin,
p ieangin,
sdndélin,
uzan in,
27
uzk osnin,
a pdu in,
Gsl6n, balon,
di on,
gal én,
guz on,
j i on,
lankon,
mokyklon,
pie on,
ob6n,
gi ion,
pi kion,
ga uén,
ge klén,
kéi én,
salén,
upén,
i sinén,
pakalnén,
pak amén,
palubén,
pas ogén,
wzs alén,
akin,
ausin,
pili ,
pi i i,
ugni ,
sédziun,
andenia
i
.
.
Dainiausiai
y
daik a-
a dziy
jau
i
pa s
a dininkas
u i
am
ik os
ie os
eikSme.
Taéiau
i§
iso
o
da
negalima
da y i
iS ados,
kad
kalboje
né a
polin-
kio
a o i
abs akéios
eik’més
daik a a dziy
ilia y y.
Jau
ien
g oZinés
li e a i os
ki iniy
kalba
odo,
kad
lygiag eciai
su
konk e ios
eik’més
daik a a dziy
ilia y ais
a ojami
( iesa,
zymiai
e iau)
aip
pa
i
abs ak-
cios
eikSmes
daik a a dZiy
ilia y ai,
p z.:
miegah,
mokslan,
gy éniman,
liudesi i,
kalbOn,
S iesén,
aikén,
amsén,
ies6n,
ieSum6n,
ge d én,
gy-
uybén,
ldimén,
ldis én,
uis ibén,
s ip ybén,
a sakomybén,
begalijbén,
ne-
ldis én,
nuosa ybén,
mi i i,
dmdinas in,
a ei in,
p aei i i,
p azu in
i
. .
Zodziu,
pa s
daik a a dziy
leksinés
eik&més
pobidis
(jos
konk e u-
mas
a
abs ak umas)
da
nenulemia
ilia y y
a osenos
galimumo
a
negalimumo:
nuo
eikSmés
pobiidzio
pa eina
ik ai
pa s
a osenos
daz-
numas.
O
Siaipjau
po encialiai
ilia y as
i
g ozinés
li e a i os
ku iniy
kalboje
y a
jmanomas
be eik
kiek ieno
daik a a dzio.
Ta ai,
sa o
uoz u,
odo
Sio
linksnio
gajuma,
ku j
palaiko,
ma y ,
oji
aplinkybé,
kad
ilia y as
ebé a
gy as
linksnis
pa ioje
liaudies
Snekamojoje
kalboje
—
dideliame
y y
aukS ai¢iy
a miy
plo e.
Taigi,
kol
ilia y as
ebe odo
okj
gajuma
ben
g ozinés
li e a ii os
k iniy
kalboje,
negalime
laiky i
jo
mi usiu
a
sup ie eiksméjusiu
i
apsk i ai
li e a inéje
kalboje,
no s,
pa yzdZiui,
mokslinés
li e a i os
eikaly,
aip
pa
laik aS iy
kalboje
jis
labai
e ai
e-
a ojamas.
Kaip
didziai
klys ama,
eigian ,
kad
daik a a dziy
ilia y o
o mos
li-
e a i inéje
kalboje
esanéios
sup ie eiksméjusios,
odo
jau
ien
oji
pa-
p asciausioji
aplinkybé,
kad
g oZinés
li e a ii os
ki iniy
kalboje
su
jomis
isiSkai
jmanomi
i
a ojami
pazyminiai:
a)
de inamieji
( aip
pa
ilia y o
o ma
i8 eikS i)
i
b)
nede inamieji,
p z.:
a)
ienai
balsa i,
sa ah
k as an,
k as a i
uézke é an,
mink&S a i
k éslan,
ienai
Sé6nan,
olimajan
kelélin,
ienon
didon,
lygién
lank6n,
on
pie on,
naujai
suplanio on
sod
g-
bon,
amzindn
aik6én,
iendn
ié o
n,
zalién
gi ion,
olimon
kelidnén,
lygi6n
lankélén,
on
pusén,
p iesingon
pisén,
on
s ip ybén,
komunis iskon
olybén,
lie i igkon
zémén,
Zemén
s ecimon
(=s e imén),
amzindn
nuosa
gbén,
on
ga-
li
,, on
pusén“,
skaid ion
-a ei
i ;
b)
é iskés
a iodan,
mano
balsa
i,
Papie io
kiema ,
miis
kiema i,
kandida y
Sa asa,
aukso
eziman,
ju os
glébin,
eid odziy
kamba i i,
pi ies
@sl6n,
mano
gal én,
ji y
gi-
lumo6n,
jo
guz én,
Ju o
lasnoén,
Komunizmo
Sies6én,
jo
ié on,
paslap ies
gelmén,
au os
ge od én,
Ta ucio
k i i-
nén,
ldimén
idealo,
slénio
pisén,
k aujo
i pén,
jo
i gs inén,
eze o
a k dn én,
begalybén
dangaus,
kaimie io
pas égén,
28
imy
pasalén,
jo
ausi i,
mano
Sali i
,mano
pusén“,
ko os
ugnin.
Pazyminys
(de inamasis
a
nede inamasis)
po encialiai
jmanomas
p ie
kiek ienos
ilia y o
o mos,
kol
ji
né a
i8éjusi
i§
daik a a dzio
ka e-
go ijos.
I ,
p ieSingai,
kai
ik
ku is
ilia y as
ima
p ie eiksmé i,
su
juo
a ojamy
pazyminiy
kiekis
mazéja.
Negaléjimas
u é i
de inamyjy
pazy-
miniy
jau
odo
am
ik a
ad e bializacijos
laipsnj.
Jokiy
pazyminiy
a -
osena
nejmanoma,
kai
ilia y as
isiSkai
pe éjes
j
p ie eiksmj.
Pa yzdziui,
labai
ibo a
paZyminiy
a osena
su
okiais
ilia y ais,
kaip
p iekin
(I8éjo
Jonas
p iekin
i
sako
Bien.),
p ieSaki
(Pe
a os ogas
aS
is eséjau
sa o
pasi yzima
i
Zengiau
ge a
Zingsnj
p iesakin
MPu A
1
167.),
uzpakali i
(Visi
ys
issi empé,
aukdami
uZpakalin
sa o
pa-
galius
BlnR
184.),
iduh
(Tuojau,
uojau!
—
a siliepé
is
amsos
An anas
i
su
pilnu
andens
kibi u
jbégo
idun,
j
sa o
kamba ius
VnlP
53.),
i -
su
(Vi Sun.
paz elge,
egi
kazkq
blanky
—
Kazkas
is
k o y
iesia
zemén
ankg
AMickKon (MPu )
19.).
No s
Sie
ilia y ai
daugiausia
a ojami
be
jokiy
pazyminiy,
a¢iau
su
jais
ebé a
jmanomi
nede inamieji
(ypa¢
kilmininkiniai)
pazyminiai.
Be
o,
Salia
y
ilia y y
a ojami
i
ki i
o
pa ies
zodZio
linksniai
a
pa ia
leksine
eikSme, Tokiu
biidu
ilia y ai
Gia
da
né a
isiSkai
a i uke
nuo
daik a a dZiu,
o
ik
a sid i e
a pinéje
s adijoje
a p
daik a a dziy
i
p ie-
eiksmiy.
Ti ian
ilia y o
san ykj
su
p ie eiksmiais,
pas ebima
okiy
Sio
linksnio
p ie eiksméjimo
endencijy,
ku ios
y a
bidingos
i
ki y
linksniy
(jy
a -
pe
—inesy o)
p ie eiksméjimui.
A éiausiai
p ia éja
p ie
p ie eiksmiy
pa-
p as ai
okie
ilia y ai,
ku iais
eiSkiami
labiausiai
apibend in i
i
abs a-
huo i
e d és
i
ie os
san ykiai,
p z.:
la ka i
(Nieko
nepese,
Zmonés
spudino
laukan
ZR
Ill
98.),
o a
,laukan*
(J
iSéjo
isi
o an
apsidai y y
TP g.),
,,aukS yn“
(Jis
( aikas)
e kia,
ne ekes
jégy,
be
i
élei_Uz
siulo
jis
ai a g
o
an
pakélé
VnclOb
90.),
aiks én
(Bele is as
enka
i§
d au-
gijos
gy enimo
labiaus
a sizgyméjusius
apsi eiskimus
i
isus,
lig
am
lai-
kui
ismé y us
i
uézsislépusius,
is aukia
aik§ én...
BInR
261.),
desinén,
kai én
(I
abi
mo e ys,
pa éjusios
namo,
udzlipo
j
bend a@
e andg
i ,
iena
ki os
nesup a usios,
pe sisky é:
Joniené
pasuko
j
sa o
puse—
kai én,
An aniené
j
sa o
—
deSinén
VnlP
11.),
d augén
(A si ikda o
lyg
ke s-
ui,
kad
isos
liepsnelés
susi elkda o
d augén
i
imda o
susikabinu-
sios
Sok i
ku
no s
an
s ogo
C R
VIII
201.),
iesén
,,deSinén“
(Suk
a kli
iesén
Bien.),
2mén
,,zemyn“
(Nebepasiju o,
kaip
epais
nusi i o
2
e-
mén...
ZR
III
92.),
,,an
zemés“
(Jonas
PuodZiinas
apsidai é,
p isia i-
no p ie
ga dinio
i ,
da
ka a
apsidai es,
a
kas
jo
nema o,
blink ,
i
nume é
zemén
i Su ine
ka i
VnlP
40.),
Sali
(Lygauk
kokj
mazmozj,
o
pa y-
liais
paklausk
as y,
pasakyk
mano
pa a de,
jog
as
a e
siunciau,
spé iai
a pi ksi,
a likes
sp uk
Salin,
kad
kas
is
Salies
nenudzleib y
ZR
|
50.).
Kad
eikSmés
bend umas
i
a i auk umas
lemia
ilia y o
p ie eiks-
méjima,
aki aizdziai
odo
o mos
Zémén
a osena.
Tuo
a eju,
kai
Zémén
eigkia
,,zemyn“,
u ime
p ie eiksmj,
a ojama
am ik am
ie os-e dy és
29
san ykiui
eikS i,
i
su
illa y u
cia
nejmanomas
joks
paZyminys
(ne
ik
de inamasis,
be
i
nede inamasis).
Kai
2émén
ei8kia
»pa i siun,
ku iuo
aikS iojame;
an
Zemés“,
aip
pa
ne a ojami
jokie
pazyminiai,
odél
i
Siuo
a eju
ilia y as
laiky inas
p ie eiksmiu.
Jo
p ie eiksmiSkuma
Gia
lemia
pa s
eik8més
bend umas,
jos
a i auk umas,
o
jau
nuo
o
p iklauso
ilia-
y o
nelinkimas
u é i
paZyminiy.
Ilia y inis
p ie eiksmis
2émén
ia
api-
bend in ai
sakomas
i
ada,
kai
u imas
gal oje
ne
konk e¢ios
Zemés
pa-
i sius,
o
apsk i ai
pa i Sius,
ku iuo
aikS¢iojama
—
g indys,
g indinys,
lai o
blik is
i
. .
Abiem
Gia
miné ais
a ejais
ilia y o
p ie eiksméjima
leng ina
i
pa i
jo
kaip
linksnio
eik&mé.
Iia y as,
kaip
i
inesy as,
jau
i8
p igim ies
y a
susijes
su
p ie eiksmiams
biidingy
ie os-e d és
san ykiy
eiSkimu.
Tad,
eikSdamas
Siuos
san ykius,
jis
i
sup ie eiksméja
g ei iau,
negu
ie
links-
niai,
ku ie
i8
p igim ies
né a
susije
su
p ie eiksmiams
bidingomis
eiks-
memis.
Salia
isy
Gia
suminé y
p ie eiksméjanéiy
i
sup ie eiksméjusiy
ilia-
y y
a ojama,
kaip
jau
bu o
ma y i,
i
a i inkamy
o
pa ies
ZodZio
inesy-
u,
ku iy
san ykis
su
p ie eiksmiais
y a
be eik
okio
pa
laipsnio,
kaip
i
ilia-
y y,
p z.:
p iekyje,
p iesakyje,
uzpakalyjé,
kaip
i
p iekin,
p iesaki i,
uépa-
Rali i,
ik
nedideliu
palygin i
laipsniu
p ia éje
p ie
p ie eiksmiu;
lauké,
o é,
kaip
i
la ika i,
o a ,
be eik
isi8kai
i e
p ie eiksmiais;
aikS éj
»ma omoj
ie oj;
ieSumoj“,
deginéj,
kai éj,
d augéj,
ieséj
,,de8inéj*
Bien,
Zéméj(e)
»an
zemés;
pa i siuje,
ku iuo
aik8¢iojama‘,
kaip
i
aikS én,
desinén,
kai-
én,
d augén,
iesén
,,deSinén“,
émén,
daugiausia
a sidii e
a pinéje
s adi-
joje
a p
daik a a dziy
i
p ie eiksmiy,
odél
kalbininky
daznai
laikomi
p ie-
eiksmiais.
Fo ma
Salyj_,,Salia‘,
kaip
i
Sali ,
isiSkai
sup ie eiksméjusi.
I
pagaliau
idujé,
i suje
( idnij,
i sij),
kaip
i
idu ,
i su ,
a ojami
be
jokiy
pazyminiy
bend iausiems
ie os-e d és
san ykiams
Zymé i,
aip
pa
y a
i e
p ie eiksmiais.
Sky ium
miné ini
indi idualios
da ybos
ilia y iniai
p ie eiksmiai,
i-
siskai
a i ike
nuo
kai omyjy
kalbos
daliy,
p z.:
li ikaw
( a ojamas
pos -
poziciSkai)
,,linkui*
RZ,
numién
(numie+pos pozicinis
n)
,,namo*
Pe ,
aplinkun
,,aplinkui*
(A
plinkun
Rlajo i
N.),
a galiona
,,a gal“
(G iz-
ki a,
b olyéiai,
a galiona
KlyD
264.),
a galién
,, .
p.“
(Kaip
iséjo
spiecius
i§
a ilio,
ai
jau
a galién
neg i§
Né.)?!,
a sa 6n
,,a ski ai*
(Kai
nueisi
g io io
kas i,
ai
dék
de nas
a s
a on
LS8.),
a i séiun
,,a -
bulai,
a zaga iai,
a i sciomis“
XVI
a.
aS uose,
édin
,,laiku,
ie oje,
kaip
eikian “
J
(A
dia
j édin
(i edinai)
kalbi?
S s)”,
pasku i
(<pasku
(pasaku)
+
pos pozicinis
n)_,,paskui*
Pe .
Kai
ku ie
Siy
indi idualios
da ybos
ilia y iniy
p ie eiksmiy
(p z.:
li -
ka i,
aplinkun,
a galiona,
a gali6n,
a sa 6n)
jau
y a
ick
nu ole
nuo
kai o-
myjy
Zodziy,
kad
ka ais
sunku
pasaky i,
i8
ku ios
linksniuojamosios
kal-
bos
dalies
jie
iS iedéje
(i8
daik a a dzZio,
biid a dzio
a
ne
i a dZio?).
*!
Plg.
cia
aip
pa
a galionai
,,a gal*
J.
”
j édin galé y
bi i
su umpéjes
(?)
i
i8
a
pa ia
eikime
Zemaiéiy
a ojamo
o -
man o
-ai
p ie eiksmio
j édinai
a ba
i§
kokios
ki os
o mos.
30
Be
miné osios
p ielinksniniy
kons ukcijy
konku encijos,
eikia
iSkel i
i
one inius
eiksnius,
galéjusius
pag ei in i
-pi
linksniy
(alia y o
i
ade-
sy o)
nykima.
Tokie
one iskai
j
li e a i ine
kalba
,,i8 e s i*
Laziiny
a -
més
pasakymai,
kaip
aS
a eddiau
a és
e si,
p idéjau
aus{
Zolés,
lokys
dabégo
upés,
iena
me ga
u a ija
ki 6s,
g iz i
sa op
sinais,
odo,
kad
o -
my
a és,
Zolés,
upés,
ki és,
sinaiis
po
ga so
-s
y a
nuk i usi
pos pozicija
-p(i).
Vadinasi,
Gia
i8
esmés
like
ik
pi mieji
alia y o
démenys
—
kilminin-
ko
o mos.
Pos pozicinj
-p
Laziiny
a méje
pap as ai
iSlaiko
okie
alia y-
ai,
ku iy
pi mojo
démens
(i8 eikS o
kilmininko
linksniu)
gale
né a
ga so
-s.
Tokiu
bidu
pa ioje
Laziiny
a méje
iSkyla
nepap as ai
s a bus
one inis
eiksnys,
odan is,
kodél
daugelyje
ki y
a miy
alia y as
( aip
pa
i
ki as
su
pos pozicija
-p(i)
suda omas
linksnis
—
adesy as)
jau
palygin i
se-
niai
galéjo
i&nyk i,
no s
da
XVI—XVII
a.
a&S uose
Sie
linksniai
bu o
gana
gajiis.
Del
one iniy
p ieZas iy
(g ei iausiai
dél
a imo
pa ogumo)
nuk in a
-p
(<
-pi
<-pie)
po
ga so
-s
alia y e,
o
éliau
i
po
ga so
-m
( aikump,
manimp,
didziamp)
alia y e
i
adesy e.
Nuk i us
pos poziciniam
-p,
sin aksiSkai
Sie
linksniai
ampa
d ip asmi8ki,
daugiap asmiSki
a ba
nie
isai
nesup an ami.
O
kalboje
o
negali
bi i,
joje
negali
iSsilaiky i
okios
o mos,
ku ios
ap emdo
min j
a
y a
nesup an amos.
Taigi
dél
o-
ne iniy
eiksniy
su umpéjusios
i
okiu
bidu
sin aksinio
ySkumo
ne e-
kusios
alia y o
i
adesy o
o mos
galéjo
i8
kalbos
pasi auk i
i
uZleis i
ie a
eksp esy esnéms o moms
i
kons ukcijoms.
Sa aime
sup an ama,
kad
okios
o mos
negaléjo
i
sup ie eiksmé i.
Todél
nea si ik inai
as y
kalboje
i
ose
a mése,
ku
pos pozicijos
-p(i)
linksniai
seniai
mi e,
‘pasi aikanéios
sup ie eiksméjusios
alia y o
o mos
p ieS
pos pozicinj
-p
dazniausiai
u i
balsj:
amzindp,
a galiop,
a pa-
kaliép,
ge ép,
namép,
aka ép
i
. .
|domu
ai,
kad
alia y iné
(einamoji
pagalio)
p ie eiksmiy
eik8mé
daba inéje
kalboje
y a
gajesneé
uz
adesy-
ine
(esamaja
paSalio)
eikSme,
odél
ne
okie
adesy o
kilmés
p ie eiks-
miai,
kaip
galiep,
galyp,
nak iep,
namiep(i),
Saliep,
Salip
dazniau
a lieka
alia y iniy
p ie eiksmiy
unkcija.
Vadinasi,
i
aip
jau
megausios
sup ie-
eiksméjusio
adesy o
liekanos
unkcionaliai
neski iamos
nuo
alia y iniy
p ie eiksmiy,
odél
Siy
dieny
a8 y
kalboje
i
a mése
(iSsky us
paciy
y i-
niy
dziiky
i
Zie elos
saleles)
baigia
mi i
ne
adesy iniai
p ie eiksmiai,
nekalban
jau
apie
pa i
adesy a
kaip
linksnj,
ku is
seniai
mi es.
P ieSingai,
alia y iniai
p ie eiksmiai
(no s
pa s
alia y as
kaip
links-
nis
silpniausiai
i8likes
ne
miné ose
lie u i8kai
kalbandiose
salelése)
odo
kiek
didesnj
gajuma
i
upu j
pla iau
i
daZniau
a ojami
iek
aS y
kal-
boje,
iek
a mése,
ku
pos pozicijos
-p(i)
linksniai
jau
mi e,
p z.:
dangospi
»i
dangy,
dangauspi*
(/
lie u is
nesaukias
dangospi...
LGR
270.),
diendp
,,dienon“
(Dieng
dienop
nuo
g iau u y
i s a
mi ai
i
boks ai...
AMickKon (MPu )
50.),
die dp
(Ki u
pe
kaimus
pe éjo,
Saukdamas
die op
ge os
alios
ka alikus,
pusiau
kunigiSkai
apsi enges
y as,
en-
kas
aukas
ka ed os
a pams
j aisy i
C R
VIII
191.),
galopi
,,j
gala,
j
pa-
baiga,
pagaliau“
(i§
p adziy
balsas
eina
i§
e o,
paskui
g ei yni
galopi
be
galo
g ei ai
Bly.
Ta umbei
y uose
éjas,
[Val e is]
u i
bas y is
pa-
37

sauly,
Smu au ,
Zudy
i
&@10
pi
Zi i
mi im
isda iko
AMickKon (MPu )
55.),
galop
,, .
p.“
(Jau
iskas
eina
§alop
Jhb.
Jijé,
gaspadiné,
galop
a o
mane,
.
y.
s amudija,
mus a oja
J.
Ka as
kaip
ka as,
o
ma as,
kaip
no i
aip
suk
—
baisiau
kaip
ka as,
—galo
p
is a é
seniausiasis
zimago-
as
Gud-GuzB
I
19.
Galop,
jei
isi
augalai
bii y
lygiis,
ai
kas
gi
juos
apgin y
nuo
kai os,
nuo aud os, nuo
Siau és
éjo?..
VnlU
90.),
mi éidp
»mi inai“
L1kz,
mi idp
,, .
p.“
(O
kas jau
p adeda
gi uokliau i,
asai
dau-
jausi
ige ia
SimnA
146.),
my iép
(nuSal i,
pasme k i)
LIkz,
namopi
,,namo“
(G igk
namopi
su emoj
LGR
168.
G izk,
medZiok-
li,
namopi...
AMickKon
(MPu )
47.),
namép
,, .
y.“
LIkz,
pa aka idp
i
pa aka e“
LIkz
(Pa aka iop
Ro ido iuje
iukSmas
upu j
nus-
€iu o,
ien
ik
p iziu é ojos
laks o,
juokiasi,
ak ais
Z angina
ZR
III
307.),
pa aka op
,, .p.“
ZR
I
117,
pa asa idp
,j
pa asa j“
Rz,
Llkz,
ZR
IV
48,
Mon R
13,
C R
VII
34
(Sa galiojusi
3iema
Monika
pa asa iop
su-
&ijo,
be
po
naujo,
ke i o
ik
eilés,
alpulio
ji
a k i o
i
daugiau
nebepe -
zengé
namy
slenks io
C R
VIII
234.),
y op
,,j
y a
RZ,
udeniop
,,j
ude-
nj“
ib,
LIkz,
ZR
II
251,
IV
74,
C R
VII
38,
VIII
56,
138,
201,
IX
154,
BInR
42,
MPu A
II
15,
VnlU
164
(Rudeniop,
p asidéjus
g uodams,
j
i u e
susig ido
daik ai
i
zmonés,
Sal esnémis
dienomis
ko odami
dél
pi mos
ie os
p ie
ugnelés
C R
II
113),
udenép
,, .
p.*
LlkZ,
ZR
I
262,
III
247,
IV
375,
410
(Vasa a
bu o
ka s a
i
sausa;
be
udenop
linkui,
kaip
dienelé
pe
§mo a
jau
pa umpéjo,
uome
i
ly us
ankiau
lanky is
p adéjo
ZR
II
228.),
aka 6p
,,j
aka a“
LIkz,
RZ,
ZR
I
239,
II
480,
C R
III
125,
VI
272,
IX
73,
VnlU
17,
121,
MPu A
III
35,
Gud-GuzB
II
162,
Kpn(Tlp
99)
(Daba
aka
Op
manes
elauk...
pa esiu
k@
no in
nuo
ma usés
ZR
I
226.),
asa ép
,,labiau
j
asa a“
(Vis
jau
asa op,
is
jau
nebe
aip
Sal a,
kaip
Ziemq
Liki.
jau...
didZiau
as
a op
linkuo,
ienok
pa aka-
élis
oks
pa
g azus
i
ykus
ZR
I
194.),
elniop
,,po
elniy“
LIkz,
TDédés
84,
ZR
I
249,
Gud-GuzB
I
120
(O
daba ,
ponas,
—
keliauki e!
T auki és
elniop!
Gi di e?!
C R
VIII
191.),
ziemop
,,j
Ziema“
L1kz.
Kaip
odo
pa yzdiiai,
alia y iniai
p ie eiksmiai
daugiau
ap inkami
g ozinés
li e a i os
ku iniy
kalboje.
Jy
a osena
éia
daZniausiai
mo y-
uo a
s ilis iSkai
a
i momelodi&kai.
Ka ais
g ozinés
li e a ii os
ki éjas,
no édamas
su eik i
kalbai
a chaigkumo
a spalyj,
nesi enkina
sa o
epochos
li e a ii inéje
kalboje
esamais
alia y iniais
p ie eiksmiais
i
pa a oja
ie-
na
ki a
alia y o
kaip
linksnio
o ma.
Pa yzdiiui,
V.
Mykolai is-Pu inas
e sdamas
A.
Micke iéiaus
»Kon ada
Valen oda“,
aidilos
apsakymo
kalba,
be
alia y iniy
p ie eiksmiy
galopi,
namopi*,
paj ai ina
da
i
okiais
a -
chaizmais,
kaip
kalnop
,,j
kalna“
(Vos
ik
saulé
ekéjo,
aidi
pag unda
ka-
nopos,
Ry o
migloje
d ieje
skuba
kalnop
ai ininku
AMickKon
(MPu )
54.),
kiemopi
,,j
kiema“
(Diimai
enké
j
um@g,
mes
isbégom
kiemopi
ib
45.)
i
k .
Si aip
specialioje
kon eks o
ie oje
i
specialiu
ki éjo
sumanymu
ki-
ybiskai
a gai in os
mi usios
o mos,
Zinoma,
ne i s a
p ie eiksmiais.
Jos
,
*9
Ve éjas
i
Siuos
p ie eiksmius
a si
no i
nuspal in i
da
a chaiskiau,
palikdamas
gale
-i.
38
ka u
su
okiais
XVI—XVII
a.
a8 y
kalbos
alia y ais,
kaip
galybésp,
in ai-
symop,
iSganymop,
keliop,
p isakymopi,
pulkop,
skai y ojop,
s alop,
su-
nauspi,
é api
(= é opi),
Zodziop
i
. .,
y a
ne
kas
ki a,
kaip
daik a a -
dziai.
Vadinasi,
alia y uy
aip
pa
ik
nedidele
palygin i
dalis
y a
iS i usi
p ie eiksmiais.
No s
alia y iniai
p ie eiksmiai
i
pasi ode
kiek
gajesni
uz
adesy inius,
is
dél o
i
jie
nesuda o
jokio
pa a esnio
i
p oduk y esnio
ipo,
ku iuo
e-
mian is
bi y
galima
i& es i
naujy
ZodZiy.
Jau
pa ys
pa yzdziai
pa odé,
kad
be eik
kiek ienas
alia y inis
p ie eiksmis
leng ai
pakeiciamas
ki omis
kal-
bos
p iemonémis,
ypaé
p ielinksnio
{
i
galininko
kons ukcija.
Tuo
i
ais-
kin inas
menkas
jy
papli imas
daba inéje
kalboje.
P ie
daik a a diniy
ienaskai os
alia y o
kilmés
p ie eiksmiy
sa o
da yba
i
seman ika
labai
p ia éja
biid a diniai,
odél
jie
¢ia
i
miné ini
Salia
pi mujy.
Biid a diniai
Sio
ipo
da iniai
daba inéje
kalboje
da
eciau
pasi aiko,
negu
daik a a diniai,
i
jie
aip
pa
dazniausiai
aukiasi
i§
ak y iosios
Zodyno
a sa gos,
uZleisdami
ie a
pla iau
a ojamiems
p ie-
eiksmiams.
Jau
pa ys
jy
pa yzdZiai:
amzindp
,,amZinai*
(Tas
Zmogus...
a sigules
i
uZmiges
amzZinop
LC
1884,
1.),
a galidp
,,a gal“
(A g jzki
eidg
a galiop
1.
a galiop
paiglijo
AMickKon (MPu )
39.),
a -
pakalidp
,, .
p.“
(Eik
a pakaliop
{
namus
Skd .),
ge ép
,,ij
ge a,
ge-
yn“
D ,
ilgainop
,,ilgainiui“
s &,
odo,
jog
ai
i gi
y a
ne
kas
ki a,
kaip
p aei ies
epochy
liekanos.
Jie
suda y i
iS
biid a dzio
(galimas
daik as,
subs an y uo o)
kilmininko
o mos
i
pos pozicinio
-p:
amzinop
(:
dmdzinas,
-a),
a galidp
(:G galias,
-ia),
a pakalidp
(:
a pakalias,
-ia),
ge op
(:
gé-
as,
-G).
IS
ju
iSsiski ia
kiek
ik ai
ilgainop.
Salia
jo
daba inéje
kalboje
né a
a i inkamo
bad a diio
*ilgainas,
-a,
i
ik
spéjan
galima
eig i
okj
bud a -
dj
kalboje
kadaise
bu us.
Apibend in i
ienaskai os
ie ininky
p ie eiksméjimo
analize,
ku ioje
bu o
palies a
jy
eik’mé,
da yba,
a osena,
san ykis
su
p ie eiksmiais,
p ie eiksméjimo
p ocesas,
aip
pa
p ie eiksméjimo
ezul a y
—
pa iy
ie-
ininkiniy
p ie eiksmiy
eik8meé,
da yba
bei
a osena,
mums
padés
zemiau
duodamos
iSda os.
1.
No s
kai
ku iy
kalbos
daliy
(pa yzdziui,
daik a a dziy)
ie ininkai
sa o
eik&mémis
i
sin aksine
unkeija
i
labai
p ia éja
p ie
p ie eiksmiy,
aéiau
pa s
ie ininky
p ie eiksméjimo
p ocesas
daba inéje
lie u iy
kal-
boje
né a
ak y us.
Tokiu
biidu
daba
pasi aikan ys
ie ininkiniai
(ypaé
ade-
sy iniai,
alia y iniai
i
ilia y iniai)
p ie eiksmiai
dazniausiai
y a
p aei ies
epochy
kalbinio
ys ymosi
pada as.
2.
Daba inéje
lie u iy
kalboje
y a
d ejopos
kilmés
i
mo ologinés
sudé ies
inesy y:
pos poziciniy
i
nepos poziciniy.
Pos poziciniy
inesy y
o ma imosi
p adZioje
pos pozicijos
unkcija
éjo
*en.
Si
pos pozicija
il-
gainiui
isi8kai
susiliejo
su
paciu
linksniu
i
ap upéjo
a ba
nuk i o.
I8
abiejy
y
inesy y
daba inés
kalbos
linksnia imo
sis emoje
é a
jsigaléjes
pos pozicinis
inesy as.
Leng iau
i
eikiau
sup ie eiksméja
pos poziciniai
inesy ai
okiy
daik a a dziy,
ku iais
ei8kiamos
daugiau
apibend in os,
abs -
'39
ahuo os
ie os-e d es
a
laiko
sa okos,
plg.
p ie eiksmius:
aka é,
lauké;
o e,
y oj
(< y dje),
aplink6j
,,aplink*,
api iupoj
,,pa amsy,
apsig aibiné-
jan “)
(in impéj)
(i impdéj):
,;be
pe s ojo“,
apaciéj,
palaidzidj
»polaidyje“,
p adzi6j,
desinéj,
d augéj,
kai éj,
sa éjé
,,sa uju,
a imujy
a pe“,
basidu éj,
ienéma skinéj,
iendplaukéj,
Salyjé
,,Salia“,
idujé,
i suje.
Siaipjau
pos -
pozicinio
inesy o
galiinés
né a
linkusios
i s i
p ie eiksmiyy
da omaisiais
o man ais.
3.
Jau
Zilojoje
seno éje
iS
linksnia imo
sis emos
isk i usio
nepos po-
zicinio
inésy o
galiiné
-ie
zemai iy
a méje
ado
am
‘ ik a
endencija
i s i
p ie eiksmiy
da omuoju
o man u, ap épianéiu
ne
ik
daik a a dinius,
be
i
bid a dinius,
j a dinius
i
daly inius
edinius
(anks ié,
a ié,
namié,
o-
isiskai
negajus
i
nep oduk y us,
i8likes:
os
keliose;
be
uz a
nepap as ai
plaéiai.
i
in ensy iai
a ojamose
o mose.
:
4.
XVI—XVII
a:
aS y
kalboje,
aip
pa
Siy
dieny
y y
aukS ai¢iy
a -
ie os-e d és
san ykiai
a
eiksmo
biisenos
bidas,
plg.:
laakan,
o an,
de-
Sinén,
kai én,
d augén,
iesén
»deginén“,
3émén
»zZemyn,
an
zemés“,
Sali ,
idun,
i sun,
li kan,
aplinkun,
a galién,
a sa 6n
»a ski ai*,
j édin
»lai-
ku,
ie oje,
kaip
eikian “;
paskun.
5.
Ilia y as
lie u iy’
kalbos
is o ijoje
ne
iek
p ie eiksméja,
kiek
nyks-
a.
Abi
Sias
endencijas
(ilia y y
p ie eiksméjima
i
ju
nykima)
galima
negalima
y
endencijy
suplak i.
6.
Ilia y y
a osena
g oZinés
li e a ii os
ku iniy
kalboje
mo y uo a
S ilis iSkai:
ilia y ai
(Salia
p ielinksnio
j
i
galininko
kons ukeijy)
p a-
plecia
g ama inés
sinonimikos
galimumus
g ozinés
li e a ii os
ka iniy
kal-
boje,
pagausina
i momelodines
p iemones
eiliuo inéje
poezijos
kalboje,
aip
pa
su eikia
ie inio
kolo i o
ki inio
eikéju
kalbai.
7.
Ry iniy
dziky
i
Zie elos
lie u ikai
kalbanéiose
salelése
silpniau
a
s ip iau
ebé a
iSlike
linksnia imo
sis emoje
du
pos pozicijos
-p(i)
linksniai:
adesy as
i
alia y as.
Siy
linksniy
aidai
aip
pa
daug
biidin-
gesnis
isiSkas
nykimas,
negu
p ie eiksméjimas.
Jy
nykimas
aiSkin inas
p ielinksniniy
kons ukeijy
isigaléjimu.
8.
Kai
ku iose
a mése
(o
ka u
i
li e a i inéje
kalboje)
adesy o
ny-
kimas
iek
oli
y a
Pazenges,
kad
Sio
linksnio
(ben
su
pos pozicija
-p(i))
né a
like
né
pédsaky.
Jeigu
adesy o
ne u inéiose
a mése
i
Siuolaikinéje
adesy inis
p ie eiksmis
(nak iep,
Saliep,
Salip,
galiep),
ai
Pap as a
jy
unkcija
sumaigoma
su
alia y iniy
p ie eiksmiy
unkcija.
;
40
9.
Alia y as
i8
isy
ie ininky
y a
silpniausiai
iSlikes
linksnis.
Taciau
pa ys
alia y iniai
p ie eiksmiai
odo
didesnj
gajuma
i
pla iau
bei
dazniau
a ojami
iek
aS y
kalboje,
iek
a mése.
Ju
y a
daik a a diniy
(galop,
mi iop,
namép,
pa asa idp,
aka ép...)
i
biid a diniy
(amzinop,
a galidp,
a pakaliop...).
10.
Ypaé
didele
alia y o
seno e
odo
ki ¢ia imas
okiy
jo
ienaskai os
o my,
kaip
miskép,
namép,
s aldp,
ku
i8laiky as
ki is
gal inéje.
Tokiy
se-
no inio
gal ninio
ki ¢ia imo
daik a a dziy,
kaip
miskas,
némas,
s alas
kil-
mininkai
daba
ki ciuojami
Saknyje
(misko,
namo,
s élo).
Vadinasi,
alia-
y ai
iS
y
daik a a dziy
kilmininky
pada y i
da
p ieS
ki éio
a i aukima
juose
nuo
galiinés
j
Saknj,
.
y.
p ieSis o iniais
laikais.
K
BOTIPOCYy
AJ.BEPBHAJIM3ALLMK
MECTHBIX
MAXEKEM
EQWHCTBEHHOFO
4HCJA
kK.
YIIBBHIAG
Pes ome
1,
B
c a be
paccMaTpuBaeTca
cooTHOLIeHHe
HHeccHBa,
WJlnaTHBa,
a eccuBa
u
al-
JaTHBa
C
HapewHAMH,
anBepOHanusaluA
STHX
ManexKel,
a
TakKe
3HaueHHe,
OGpasoBaHHe
UH
ynoTpeOeHne
Hapedi ,
BOSHUKLIMX
3
STUX
ManexKell.
2.
Xo s
Mec THble
ma exu
e .
4.
HeKOTOpbIx
YacTel
peu
(Hanp.,
HMeHH
cy iécTBH-
TeNbHO O)
O eHb
OH3KH
MO
cBOeli
ceMaHTHKe
A
cHHTaKcH¥ecKol
yHKunu
kK
HapedusM,
Bce
%Ke
mpowecc
agBepOuanusaiun
sTux
MasexKeli
B
COBp€MeHHOM
JIHTOBCKOM
s3bIKe
H@b3A
CUHTaTb
aKTHBHBIM.
Haswuec ByloulHe
B
COBpeMeHHOM
S3bIKe
Hapewna,
COOTHOCH-
TeIbHBIe
C
MECTHBIMH
MagexKaMu
e .
4.
(OcOGeHHO
aeCCHBHBIe,
alaTHBHble
HM
MsaTHB-
ible),
Kak
TIpaBHsO,
yHacueqoOBaHI
u3
Mpowao o.
3.
B
coBpeMeHHOM
JHTOBCKOM
s3bIke
UMelOTCA
[Ba
pONa
HHeCcMBa,
pa3s.1MualoulNecs
mO
cBOeMy
NMpoucxoOxLeHuIO
H
MOpdouo HyecKOMy
cocTaBy,
a
HMe€HHO:
HHeccHB
Cc
mocwe-
ao om
u
6e3
He o.
B
Ha aqbHbIx
cbasax
oOpasoBaHia
HHeCcHBa
c
Mocneno om
B
cbyHKuHH
nocweno a
BEICTyMalIo
*en,
KOTOpoe
¢
TeyeHHeM
BpPeMeHH
CMOCh
C
HMeHeM,
Aecdbopuupo-
BaJlOCb
HJM
%Ke
oTMao.
B
cHcTeMe
CKNOHeHHA
COBPeMeHHOTO
AHTOBCKOTO
s3bIKa
coxpa-
HHJICA
TOJIbKO
HHeCcHB
¢
NMocweno omM.
Walle
WH
we ue
agBepOwanH3yloTca
MHeCCHBBI
Cc
MOceOTOM,
O6pasoBaHHble
OT
HMeH
CYIIeCTBHTeIbHEIX
H
BbIPAKaloliMe
OGcbmeHHEIe
TipOCTPaHCTBeHHble
MH
BPEMEHHHIe
OTHOMeHHA
HH
Ke
OOosHaya ouwe
O6pa3
AelicTBua,
cp.
Hapewnsa:
aka é
«peyepom»,
lawké
«Ha
pope,
Ha
yalMle,
Ha
BO3Myxe»,
O e
«TO
Ke»,
y 6j(< y éje)
«3as pa»,
aplinkdj
«kpy om,
Boxpy >,
apiciupoj
«oinynbio ,
in impoj
(i impoj)
«Gecnpec anno»,
apacidj
«<puusy»,
palaidziéj
«no
spema
o enean»,
p adziojé
«pHauane»,
desinéj
«Hanpaso»,
d augéj
«pmec e>,
kai éj
«nanepo»,
sa éjé
«B
cBoem
Kpy y>,
bdsidu éj
«a
Gocy
uo y»,
iendma skinéj
«B
onnoi
py6axe»,
iendplaukéj
«c
neno-
KpbiToi
ososoli>,
Salyjé
<panom>,
idujé
«Buy pu>,
i sujé
«ppepxy».
Boobie
2xe
oKoH4a-
HHA
HHeCCHBa
C
MOC/eNO OM
He
NpeBpalllaio ca
B
caoBOOOpasoBaTe bHbIe
popMaHTHI
Hapeuni .
3.
Oxonyanne
-ie,
cpolic BenHoe
uHeccHBy
6e2
nocaeno a,
BINaBIeMy
H3
CHCTeMBI
CKIOHEHHA
elle
B
Tiy6oKol
peBHocTH,
cOXpaHaeTcd
B
XKAMALTCKOM
HaneKTe,
ae
OHO
MpOABAAeT
HEKOTOPylO
TeHAeHUMIO
K
MpeBpaillen io
B
COBOOOpasosaTe.1bHbIi
copMaHT
Hapeuuii,
COOTHOCHTeIBHEIX
He
TOAbKO
€
HMeHAMH
CYULeCTBHTeIbHBIMH,
HO
H
Cc
mpHua a-
T@ADHBIMH,
MCCTOHMeHHAMH
uM
mpHuacTHaMu,
uHamp.:
anks ié
«pano»,
a ié
«6nn3Ko>,
namié
«oma».
olié
<nanexo»,
Sdl ie
«Ko a
xonogHo>,
Si6kié
«npu
TaKoi
(naoxoi )
mo-
ome»,
dilkan ie
«xo ga
mbm»,
lynan ie
«Bo
BpemMa
oxaA»,
pasdlusie
«Ko na
noxmopo-
3Hu10>,
Cp.
TaKxKC
coBocoNeTanHA
ékie
da gano ie
«B
cnAKOTb,
B
HeNo ony»,
okie
bladzd-
laugzo ie
«xo xa
cna6o0
MoAMOpO3H0
M
HOTH
YXOAAT
B
pssb
(7.
€.
MOXKHO
CaOMaTb
HO y)>.
Hapsay
c
dopMan om
-ie,
cneaye
ynoManyTb
u
@opMan
-i,
nponcmenmHi
TaKxKe
u3
OKOHYaHHA
HHeccHBa
6e3
Nocneno a,
Hanp.:
anks i
«paHo»,
a i
«6nus¥o»,
oli
«qaneKo».
4}
@opman
-i
spase ca
o eHb
HENPOAYKTHBHBIM,
OH
COXPaHHJICH
JIHUb
B
HeCKOMbKUX
Hape-
SHAX,
HO
9TH
HapewHs
BbILeIOTCA
UCKIIOUNTeTbHOn
yno peOuTeabHocTHIo
HM
pacnpoc pa-
HEHHOCTbIO
B
AHTOBCKOM
si3biKe.
4.
B
n cbMennpix
nama HuKax
XVI—XVII
bs.,
a
axxe
un
B
COBPeMeHHBIX
BOCTOU-
HCayKUITaHTCKHX
JHaseKTax
B
CHCTeMe
cKNOHeHUA
COXpaHsweTCA
HWaTHB
e .
4.,
BO3HHK-
uni
H3
BUHUTeIbHO O
Ma exka
en.
4.
H
Nocaeno a,
@opMa
KoTopo o
40
cux
nop
He
ABIAETCA
TBEPLO
YCTaHOBAeHHOM
(OAHH
HccMeROBaTeAH
ykas3blBaloT
Ha
cylllecTBOBaHHE
mocaeso a
a,
Apy ue
—
ai,
pe bu—
na),
Pope
usaa uBa
uac o
BcTpeyaloTca
H
B
CcoB-
PeMeHHOM
AHTOBCKOM
JIHTepaTypHOM
si3bIKe,
a
OCObeHHO
B
sA3bIKe
xyQoxwKecTBeHHOH
suTe-
Pa ypbl.
He
nukako o
ocHoBanua
cuH aTb
Bce
STH
opms
Hapewnamu.
Kak
B
quamex ax,
Tak
H
B
JIHTepaTyPHOM
SISbIKe
TOJIbKO
HeMHO OYHCeHHDIE
(hopMbl
HwwiaTHBa
npespaTHaucD
B
Hapewns.
AnpepOuanusyo ea,
Kak
npasuo,
au
Te
OTBIMeHHbIe
(POpMbI
usMaTHBa,
KoTOpble
BbIpaxkaloT
HaHOonee
OGOGUIeHHIe
Mpoc pancTBeHHBe
OTHOMeHKA
Han
o603Ha-
ualoT
o6pa3
gelic Bua
nan
cocTosHHA,
Hamp.:
ladka i
«na
ABOP,
BOH>,
O a i
«Ha
BOsLyXx>,
deSinén
«uanpaso
(ug u»,
kai én
«HaeBo»,
iesén
«uanpapo»,
Zémén
«na
3eMJO,
O
3emmo»,
Sali i
«a
c opony;
Mpoub,
Aosoli»,
idu i
<puy pb»,
i sun
«BBepx»,
li ikah
«no
Hampapnenuio»,
aplinkun
«poxpy ,
Kpy om»,
a galidn
<o6pa uo»,
a sa on
“OTEbHO>,
d édin
«ymec uo,
BO-BPeMA,
Kak
CJlenyeT>,
pasku i
«cneqom,
Beez;
nocae>.
5.
Ecau
uMe b
B
BHAY
AWTOBCKHI
s3EIK
8B
Ue1OM,
TO
HAWaTHB
nocTeneHHO
oTMUpaeT
M
TOKO
B
HeMHO HX
cay¥anx
mepexozuT
B
Hapeuus.
OGe
s u
TeHACHLHH
(anBep6uaH-
3alua
HJWaTHBa
HM
e o
OTMHpaHHe)
HaOmOqaioTca
HB
COBPeMeCHHOM
JIHTOBCKOM
si3biKe.
S n
TeH euunu
cnenye
ue Ko
PasIMYaTb
MPH
HCCMeAOBAHHH
pasBHTHA
HuaTHBa.
6.
Yno pe61enue
opm
uana upa
B
asbiKe
XYHOKecTBeHHOH
WMTepa TypHl
cT uacTH-
“eck
O60cHOBaHHO:
3aMeHaa
KOHCTPyKUHIO
Mpegqo a
{
H
BAHHTeIbHOTO
Naqexka,
wiaTHB
PaclHpAeT
BO3MOKHOCTH
TpaMMaTHYecKOil
CHHOHUMUH
B
AabIKe
XYLOXKECTBeHHEIX
mpou3-
BeenHii,
oGo alae
pu momesoquyeckue
cpeacTBa
CTHXOTBOpHo o
s3bika
uM
mpHqae
MeCTHDI
KOJOpUuT
peu
nepconaxeli,
7.
B
Boc ouxog3yKckom
jManeKTe
uw
B
sHTOBCKOM
Topope
p-Ha
J[a nopo
(3e ama)
Beaopyccxoh
CCF
coxpanmwo ca
p
cuc eme
CKIOHEHHA
2Ba
Nagexka
c
mocaeno om
-p(i):
aqeccuB
UW
aqaTHB.
I x
dopmel
Kak
u
dopmpL
HJ1aTHBa,
CKOpee
OTMHPaioT,
YeM
amBep-
Ouanusyio ca.
Onn
noc enenHo
BuITecHmo cH
MpeLOXKHBIMH
KOHCTpyKUMAMH.
8.
B
an epa ypnom
sspike
u
B
PARE
AManeKTOB
a eccuB
c
nocaeno om
-
(i)
noa-
HOCTbIO
yTpayeH.
3yech
uHO Aa
BcTpeyaioTca
HapeyaA
C
OKaMCHeTbIM
OKOHYaHHeM
aeccu-
Ba,
ONHAKO
9TH
OOpaz0BaHHA
YacTO
UMewWT
3HayeHHe
annaTuBa
(cp.
yno peGaenue
opm
axeccusa
galiep,
galyp
8
anna uBHom
3HayeHuu,
BMec O
galép
«Haxonen.
9.
H30
Beex
Mec ubix
nayexei
xy%e
Bce o
COxXpaHse ca
aana us.
Ognaxo
camu
Hapequs,
BOSHHKUIMe
M3
OPM
a wiaTHBa,
ycToi unBL
yno peOuTesbHbI
Kak
B
MHcbMeH-
HOM
A3bIKe,
TAK
H
B
AManeKTax.
O HH
Hapeuua
s o o
Tuna
COOTHOCHTeIbHEI
C
HMeHaMH
cyulecTBHTeIbHEIMH
(galép
«kK
KOHLy,
HaKkonen»,
mi iép
«Hacmep a»,
nomé6p
«nomoii»,
pa asa iép
«K
Becne>,
aka ép
«non
Beyep>),
Apy He—c
npHaa a enpunimn
(amzinép
“Ha
BeyHO>,
a galidp
«Hasan»,
a pakaliép
« o
xe»).
10.
Mec unie
nazexu
c
Hocae o aMu,
Kak
M
HapeqHs,
mpouciienmHe
o
aTHx
mane-
eli,
ABAMOTCA
apxan4nbIMn
ak amu
s3piKa.
Oco6enno
apXaHuHBIM
cJleqye
cuHTaTh
YAapeH e
TaKHX
OTLIMEHHBIX
aJWaTHBOB,
Kak
miskép
«x
necy>,
s alop
«x
cTomy>,
a
BMecTe
©
TeM
M
TaKHX
aJaTHBHBIX
HapeuMii,
Kak
galép
«K
KOHUY,
HakoHell»,
namép
«K
omy».
Kak
uspec no,
anaa up
en,
y,
o6pasopanca
ny em
causuua
nocneno a
-p(i)
©
dopmoii
POANTembHO O
Manexa
e .
y.
Dopmbl
pogzuTenbHo o
nanexa
eq.
4.
ApeBHHX
OKcHTOHOB
B
COBPEMCHHOM
JHTOBCKOM
s3bIKe
yapsioTcH
He
Ha
OKOHYaHHH,
a
Ha
nepBoM
cao e,
Hanp.:
misko
«neca»,
s alo
«c ona>,
ga@lo
«Kona»,
naémo
« oma».
V3
sTo o
BHAHO,
4TO
anaaTHB
OpasoBanca
ele
20
To o,
KaK
yAapeHwe
B
YNOMAHYTHIX
dopMax
6pII0
OTOABHHYTO
¢
OKOHYaHHA
Ha
KOpeHb
(T.
e.
Ha
mepsbii
cao ),
Tlepegpuxxenwe
yaapenua
c
oKkonuanua
TPOHSOUIO
B
TayGoKOH
ApeBHocTH,
eme
go
Ha ana
jehcTBUA
M3BecTHO O
3aKoHa
Coc-
clopa-Pop y a osa
—
go
nepeapuxenna
(pH
onpenenenn ix
YCNOBHAX)
yNapeHua
c
KopHa
Ha
OKOHYAHHe.
A2