Vienaskaitos vietininkų prieveiksmėjimo klausimu

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA LET UV O'S TS'R M O1K SEU ACK A DB Mot TA VIENASKAITOS VIETININKU PRIEVEIKSMEJIMO KLAUSIMU K. ULVYDAS 18 visy kalbos daliy vienaskaitos vietininky savo reik$mémis ir sintaksine funkcija prie prieveiksmiy labiausiai priartéja daiktavardziy pilny ir aptrupéjusiy galuniy vienaskaitos vietininkai. Taéiau, nezitrint to, pats ty vietininky prieveiksméjimo procesas dabartinéje lietuviy kalboje néra aktyvus. Tuo akivaizdziai galima jsitikinti, stebint stipriausiai linksniavimo sistemoje iSlikusio daiktavardziy vienaskaitos esamojo vidaus vietininko (inesyvo) vartojima tiek liaudies Snekamojoje kalboje — tarmése, tiek literatiirinéje kalboje. Kaip ir prieveiksmiai, eidami sakinyje daZniausiai vietos, kartais laiko ar net bido aplinkybémis ir Sliedamiesi daugiausia prie veiksmaZodZiu, daiktavardziy vienaskaitos inesyvai, apskritai paemus, nepasizymi stipriu polinkiu visiskai atitrukti nuo bendrosios linksniavimo sistemos ar semantiSkai izoliuotis nuo to pat Zodzio kity linksniy. Tokiu bidu dabartinéje lietuviy kalboje vartojamieji daiktavardziy vienaskaitos vietininky kilmés prieveiksmiai (ypa¢ adesyviniai, aliatyviniai ir iliatyviniai) dazniausiai yra praeities epochy kalbinio vystymosi padaras. Apévelgiant vietininkiniy prieveiksmiy daryba, tikslingiausia laikytis tos tvarkos, kuri yra nusistovéjusi skirstant patius vietininkus ragimis. Be esamojo vidaus vietininko (inesyvo), plaéiausiai vartojamo tiek liaudies Snekamojoje kalboje —tarmése, tiek literatiirinéje kalboje, skiriami dar trys kiti vietininkai, bitent: einamasis vidaus (iliatyvas), esamasis paSalio (adesyvas) ir einamasis paSalio (aliatyvas). Salia visy ty vietininky yra ir atitinkamy prieveiksmiy. 1. Esamasis vidaus vietininkas (inesyvas) [8 visy vietininky inesyvas lietuviy kalbos istorijoje pasirodé pats stipriausias ir gajausias. Iki Siy dieny jis yra iSlikes tiek liaudies Snekamosios kalbos — tarmiu, tiek literatiirinés kalbos linksniavimo sistemoje. Inesyvu daZniausiai atsakoma j klausimus: kame, kur, kurioje vietoje kas daroma, yra, atsitinka..2 Juo rei8kiami ivairtis vietos-erdvés vidaus, ne 6 pagalio, santykiai. Kaip ir kitose indoeuropieciy kalbose (pvz., senovés slavy ir senovés rusy), inesyvu dabartinéje lietuviy kalboje kartais reiSkiami ir laiko santykiai. Kai kuriy Zodziy inesyyo laiko reikSmé tam tikrais atvejais yra susipynusi su vietos reikSme. Retkar¢iais inesyvas igyja veiksmo biido ar draugés reikSme, taip pat pavartojamas predikatyviSkai — bisenos reikSme. Dabartinéje lietuviy kalboje yra dvejopos kilmés ir morfologinés sudéties vienaskaitos inesyvy: postpoziciniy ir nepostpoziciniy. Postpozicinio inesyvo formavimosi pradZioje patios postpozicijos funkcija éjo *en. Si postpozicija ilgainiui visiSkai susiliejo su pa¢iu linksniu ir aptrupéjo arba nukrito. Postpozicija *en patvirtina ryty aukStaiciy tarmiy formos gali gale“, migki ,,.mi8ke“, kur —i rodo buvus gale nosinj garsa, kilusj i8 akatinio dvigarsio én. Dabartinés lietuviy kalbos linksniavimo sistemoje tera isigaléjes postpozicinis inesyvas. Todél pirmiausia ir perzvelgsime jo santykj su prieveiksmiais, jo prieveiksméjimo atvejus pagal atskirus kamienus. akamienas DaiktavardZiy vietininky prieveiksméjimo procesas, kaip jau minéta, i§ viso néra aktyvus dabartinéje lietuviy kalboje, o ypaé nelinkg prieveiksméti postpoziciniai inesyvai. 1§ jy kiek daugiau yra priartéjusios prie prieveiksmiy tik tokios formos, kaip lauké ,,ore, ne viduj* (Lauke smulkus lytus dulkino, bet taip sodrus, net nuo visy pastogiy vanduo ciurksliumi tiskéjo ZR I 150.), oré at. p.“ (Ore Saltis tik treska Bien.), stulpé ,stulpu* (Senuté vaika globsto, glamonéja, o tas pamélynaves, putos is burnelés eina, akelés stulpe, kojeles, rankytes kilnoja, tartum kas nutvéres sukinéja — baisu Ziuréti ZR II 268.), vakaré ,,vakaro metu“ (Vakare visa Pagramanéio valdzia peréjo j 2moniy rankas CvR 1X 214.), plg. dar tokius prieveiksminius junginius, kaip vakar vakaré, Siandien vakaré, ryt (rytoj) vakare, vélai vakareé irt.t. Nors éia suminétus inesyvus lingvistinéje literatitroje daZniausiai linkstama priskirti prie prieveiksmio kategorijos, taéiau reikia pasakyti, kad né vienas jy néra galutinai nutraukes rySio su daiktavardZiu: Salia visy tebevartojami ir kiti daiktavardziy linksniai. Tiktai semantiSkai kai kurie ty inesyvy yra kiek izoliavesi nuo daiktavardziy, plg. latikas ,,dirva, Zemés plotas, sklypas* (Tame lauké sésime miezius Slap.), iS vienos pusés, ir lauke (Lauké lyja Slap.) —i§ antros. Antruoju atveju Cia ne tik nejmanomas joks pazyminys, bet ir pati inesyvo reikSme yra bendresné, abstraktesné, negu pasakyme Tame lauké sésime miezius. Semantiné izoliacija ir negaléjimas turéti jokiy paZyminiy ir bus nuleme tai, kad visy kalbininky, savo darbuose lietusiy inesyvinius prieveiksmius, forma lauké ,,ore, ne viduj“ laikoma prieveiksmiu. Lygiai tokio pat pobiidzio yra ir tos patios reikémés inesyvas oré. Visai kas kita forma sfulpé, kuri pati viena minétame sakinyje neturi jokio savaranki8kumo ir iSrySkéja tiktai kartu su daiktavardziu akelés, su kuriuo ireiSkia vientisa vaizdg. Vél vakaré taip pat z yra vartojamas be jokiy pazyminiu, jei neskaitysime Gia juo rei8kiama laiko savoka parySkinanéiy ir patikslinanéiy prieveiksmiy va@kar, Siafdien, ryt (rytoj), vélai minétuose prieveiksminiuose junginiuose. Pleciant a kamieno daiktavardziy kilmés inesyviniy prieveiksmiy biirj, cia dar galima bity priskirti ir ryté »tyta, iS ryto, rytmetyje“. J. Otrembskis Tvereciaus tarmés aprage (p. 419) prieveiksmiu laiko ir kragté ,,Sone, pakraStéje“. Bet ir Sie ZodZiai (ypaé krasté, kuris vartojamas ir su derinamaisiais pazZyminiais) galutinai néra atitruke nuo daiktavardziu, tebeturi islaike daiktiSkuma. Cia dar priskirtina ir dziiky forma iSgryté ,,ryta, ryte, i8 ryto“ (Ryt iSgryté isvaziuoju Lp.), plg. tos patios darybos daiktavardj is gr gfas, kuris vartojamas Salia minétojo prieveiksmio dztky tarméje (Mrk, Rod). ia kamienas Nestipris savo prieveiksmiSkumo laipsniu ir ia kamieno dariniai, pvz.: rytély ,ryta, rytmety“ (Rytoj rytely ankséiau saulelés ixkeliausiu { kelionéle BsO II 191.), Sviésy(je) ,,su Sviesa“ (Nieko Sviésy nepasidarai, tai paskui tu cia atlikinék patamsy! Krsn.), vakarély ,,vakare“ (Vakar vakarély pioviau gaigalélj d.) ir t.t. E. Frenkelis savo darbe ,,Syntax der litauischen Kasus“! prieveiksmiu laiko viduryjé, tagiau 8i forma nerodo jokios semantinés izoliacijos nuo daiktavardzio vidurfs, kurio vartojami ta pacia leksikine reik&me ir visi kiti linksniai. Be to, ji gali turéti tiek derinamyjy, tiek nederinamuyjy pa- - zyminiy (plg. paciame vidury jé, apskritimo viduryjé), kurie dar labiau sustiprina inesyvo (kaip linksnio) reik8me ir akcentuoja jo daiktavardiskuma. Tiesa, viduryjé (vidur¥j, vidury, viduF) kartais pavartojamas prielinksniskai (Vieng ilgesne Ulenta] perpiové, padéjo vidu ry aslos ant dviejy kéduciy, uzklojo audeklu CvR VIII 180. Tik vidur y nakties tamsybiy okeanuos viena Zvaigédé kaip deimantas nusvito... MntvR 137. Vidur tamsids naktuzélés d.), taéiau tokia Sio inesyvo vartosena nerodo, kad jis, prie’ pereidamas i prielinksnj, bitty buves prieveiksmio kategorijoje, nes, kaip jau buvo minéta, kai kurie daiktavardziai gali ir tiesiog pereiti j prielinksnj, aplenkdami prieveiksmio kategorija. Pagaliau ir Sio inesyvo galiinés trumpéjimas ar visiSkas jos nukritimas (viduryjé>viduryj>vidury>viduf), kuris Siaipjau yra budingas daugeliui vardazodinés kilmés prieveiksmiy, nesustabdo jo prieveiksmio kategorijoje, o nuyeda tiesiog j prielinksnj. Ir j prielinksnj peréjes viduf nenutraukia semantinio. rySio su daiktavardziu vidurys. Kad nutrupéjes ir prielinksniu iSvirtes inesyvas vidur sunkiai atitriksta nuo daiktavardzio, rodo idomus Zemaités pasakymas paciame vidurdangaus (Saulelé stovéjo patiame vidurdangaus... ZR I 202.), kur pazyminys paciame sintaksiSkai susijes ne tiek su visu labai individualios darybos sudurtiniu Zodziu vidurdangaus, 1] hata cite Zodis® id. 5, Kaunas, 1928, p. 128, 147, kiek su jo pirmuoju déemeniu vidur — (plg.: paciame viduryje dangaus arba paciame dangaus viduryje). Paprastai suprieveiksméja ar atsiduria tarpinéje stadijoje tarp daiktavardiiy ir prieveiksmiy inesyvai tokiy daiktavardziy, kuriy jau pati leksiné reik’mé susijusi su laiko ar vietos savokomis, pvz., dmzy »niekados* (AS GmZy nebuvau girtas Alk.), daikty ,,daikte, vietoj, kartu“ (Popiet visi daikty dirbome Slap.). Tiek améy, tiek daikty gali turéti pazyminiy (pvz.: savo dméy, sitam daiktY), ir tada, zinoma, jy prieveiksmiSkumas dar labiau susilpnéja. Taéiau, kai jie vartojami be jokiy pazyminiy minétomis reikSmémis, ju suprieveiksméjimas neabejotinas. Ypat daikty yra atitrikkes nuo daiktavardzio daiktas ne tik semantiSkai, bet ir savo pakitusiu kamienu (daiktavardzio *daiktys tiek tose tarmése, kur vartojamas daikty, tiek i8 viso kalboje nepasitaike aptikti). IS visu ia kamieno inesyviniy prieveiksmiy didziausiu suprieveiksmejimo laipsniu pasizymi rytdj (rytd), kiles greitiausiai is daiktavardzio ry- {éjas senojo inesyvo rytdéje. Absoliuty jo suprieveiksméjima rodo ir toji aplinkybé, kad galiiné -e dabartinéje kalboje visais vartosenos atvejais nukritusi. Prie&déliniy ia kamieno inesyviniy prieveiksmiy pavyzdZiais gali eiti tokie predikatyviskai vartojami ir biisena, o ne vieta ar laika pasaka zodziai, kaip atgiminy, atgimgiminy (Tai jau atgiminy (sako klausytojas, nustebes, kad giminés susipyko)? Kp. Pirma labai giminiavos, o dabar atgimgiminy! ib.). Yra daug prieSdéliniy daiktavardziy, kuriy inesyvas (ypat rasty kalboje) kick intensyviau vartojamas, negu kiti linksniai. Jy inesyvo formos dél vietos ar laiko reik&més, taip pat dél aplinkybinés funkcijos sakinyje kad ir rodo tam tikra linkima prieveiksmeti, tatiau visiSkai nesuprieveiksméja, pvz.: padirvyj ZR 11 225, pakely VnIP 425, nepakely ib 423, paprudy ZR II 311, pasienyje ib 252, paSalyje ib 131, paSermeny CvR VIII 214, patamsyje Likz, patvoryje ZR Il 424, pavakaryj ib 67, pavasarélyj ib 1 188, pavasary LKZ s.v. gairinti, prieky SNérP II 291, prie’akyje ZR II 380, prysakyje Rtr, uzpakalyj ZR 1 176, uzupakalyj SD (s.v. poslad), uzstalyj ZR II 305, uZugnyj ib 314, uzveéjyj ib 218 ir t. t. Kai kurie uzsienio kalbininkai tokius inesyvus (ypaé tuos jy, kurie susije su vietos reiksmémis) priskiria prie prieveiksmiy. Pavyzdziui, E. Frenkelis? prieveiksmiais laiko inesyvus prySakyj, uzpakalyj, o dél tokiy (i& ra8ty, o ne tiesiog i8 tarmés jo paimty) formy, kaip pakalnie, pamurie, pasienie, paupie ir dél inesyvy pakelyj, pasrovy ir kt., jis pastebi, kad jie taip pat visiSkai suprieveiksméje ir kiti linksniai Salia jy dazniausiai vargiai yra jmanomi. ; Tatiau reikia pasakyti, kad Sitaip tegalima samprotauti, pasikliaujant daugiau raSty, o ne patios gyvosios, liaudies $nekamosios kalbos faktais arba kitos kalbos reiskiniams priskiriant savo gimtosios kalbos polinkius. Gyvoji kalba Gia rodo ka kita, ji kreipia mus j visai prieSinga i8vada, bi2 Zr. jo Syntax der litauischen Kasus, ,,Tauta ir Zodis“, t. 5, p. 147. tent: daZniausiais atvejais Salia kalbamujy inesyvy vartojami ir kiti linksniai, todél ty inesyvy prieveiksmiskumas téra palyginti neZymaus laipsnio. Vadinasi, besalyginis jy priskyrimas prie prieveiksmio kategorijos bitu ne kas kita, kaip sausas schematizmas. I§ kitos vél pusés, negalima ignoruoti aigkiai prasidéjusio bent kai kuriy ty inesyvy adverbializacijos proceso. Prasidéjusj stabaréjima rodo intensyvi inesyvy vartosena, palyginti su kitais linksniais, taip pat nelinkimas turéti derinamyjy pazyminiy, kuo nesunku jsitikinti, stebint raSty kalba. Taéiau, kol nejusti ryskesnés semantines izoliacijos nuo pagrindinés Zodzio reik&Smés, taip pat kol Salia inesyvo ta patia reikSme vartojami arba potencialiai jmanomi ir kiti atitinkamo zodzio linksniai, tol negalima kalbéti apie visi8ka sustabaréjima. Visi8kai panaSus santykis su prieveiksmiu yra ir tokiy dviskiemeniy daiktavardziy inesyvy, kaip galigalvy ,,galugalvyje“ Dgl8, galikojy »kojiiGalyje“ ib, galudarzy ,,darzo gale“ Sml, galidieny ,,paskutinése né&tumo dienose“ Bsg, galidirvy ,,dirvos gale“ Pe, galiezery ,,ezero gale“ Ds, galakaimy ,,kaimo gale“ Pc, paklétSalyj ZR 11 484, paskuigaly ,,ko nors gale, uZpakaly“ Bien, pirmagaly ,,ko nors priekyje, priesaky“ OG 419, puskely »pusiaukeléj“ ZR I 115, rytmetyj ib II 298, savitarpyj ,,savo tarpe“ ib 53, tarpduryj ib 65, tarpusavy ,,tarp saves, savo tarpe“ CvR VIII 41, vididieny Bien, vidinakty ib, vidinedély ,,savaités viduryje“ ib, vidivasary ib, vidiiziemy ib ir t. t. J. Otrembskis*, itin pla¢iai suprasdamas prieveiksmio kategorija, tokius inesyvus, kaip paskuigaly, pirmagaly, vididieny, priskiria prie prieveiksmiy. Tadiau, turint galvoje tai, kad Salia ty inesyvy ne tik potencialiai imanomi, bet ir faktiSkai vartojami kiti to paties ZodZio linksniai, taip pat tai, kad nepastebima jokios inesyvo semantinés izoliacijos, palyginti su kitais linksniais, — veikiau reikéty juos laikyti bent kiek apstabaréjusiomis daiktavardziy formomis. o kamienas Taip pat sunkiai atitriksta nuo daiktavardZio ir nuo daikti8kumo reikémés ir kity kamieny inesyvai. Kai kurie kalbininkai tokias 0 kamieno formas, kaip dienojé4, kruvdj, kupeto®, ménesiendj® priskiria prie prieveiksmiy. Is tikryjy jos téra pakeliui j prieveiksmij, nes ¢ia taip pat Salia inesyvo pla- ¢iai vartojami ir kiti linksniai. Vien tik laiko (dienojé, ménesiendj) ar draugés (krivdj, kupeto) réiksmés Gia dar negali nulemti jy prieveiksmiskumo, nes tas reikSmes turi iSlaike ir kiti linksniai, pavyzdZiui, vardininkas. Zinoma, labai riboti galimumai turéti derinamyjy paZyminiy tuos inesyvus lenkia j prieveiksmj, lygiai kaip ir kai kurias kitas inesyvo formas, susijusias su laiko ar vietos-erdvés reikSmémis, pvz.: sengjboj ,senoveéje“ Bien, 8 Zr. jo Wschodniolitewskie narzecze twereckie, Krakow, 1934, p419. ‘J. Plakis, LeiSu valodas rokas gramata, Riga, 1926, p. 84. 5 E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, ,,Tauta ir Zodis“, t. 5, p. 147. ® J. Otrebski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie, p. 419. 10 tamsoje ,,patamsyje“ CvR VIII 177, tolumoj ib 103, tuarkoj VnIP 183, viétoje TZ V 147, ne vietoje ZR II 457 ir t. t. Jau Zymiai rySkesniu adverbializacijos laipsniu pasizymi kai kurie prieSdéliniy o kamieno daiktavardZiy inesyvai, pvz.: aplinkdj ,,aplink“ Pls, apiciupoj ,,patamsyje, apsigraibinéjant* N, apyZléjoj ,,prieblandoje“ Krtv, t6j jtampdoj ,,be perstojo“ Gl, intimpdj (jtimpoj) ,,t. p.“ Kpr. Bet ir cia ne visada didzZiausias inesyvo vartosenos intensyvumas gali nulemti jo suprieveiksméjima. PavyzdZiui, daiktavardzio sambréska dazniausiai inesyvas tevartojamas literatirinéje kalboje, ta¢iau jo dar negalime laikyti visiSkai suprieveiksméjusiu, nes tebéra jmanomas vardininkas. ir kiti linksniai. Lygiai tokiu pat bidu dvikamienio daiktavardzio akivaizda (akyvaizda) inesyvas, intensyviau uz kitus linksnius vartojamas tiek liaudies Snekamojoje, tiek literattirinéje kalboje, prieveiksmiu nevirsta, nes jis dazniausiai susijes valdymo rySiu su kitais ZodZiais (plg. mano akivaizdoje, visy akivaizdoje irt.t.). Visiskai izoliavosi nuo pagrindiniy zodZiy linksniavimo sistemos ir galutinai suprieveiksméjo tik tokios o kamieno formos, kaip aplink6j, intimpoj (itimpdj) ir junginys 16j jtampoj. io kamienas Galutinai nuo daiktavardzio atitriikusiy io kamieno inesyvy irgi labai nedaug yra. Tokios formos, kaip Ziniojé ,,zinomoje vietoje“ (Viska pasidéti Zinioje Llkz.), apaciojé (apacidj), nedéliojé (nedélid(j) Slap) ,,sekmadienj“ ZR II 184, palaidzidj ,,polaidyje“ Ds, pradziojé, uzvéjoje ir t.t., kad ir laikomos kartais prieveiksmiais (pvz., apaciojé), vis délto buvimas Salia jy taip pat kity linksniy, iSlaikiusiy ta patia leksine vietos ar laiko reik’me, tam prieStarauja. Vien vietos ar laiko reikSmemis remiantis, negalima ty inesyvy dirbtinai atskirti nuo daiktavardziy, nes tos reikSmés yra bidingiausios absoliutinei inesyvo formy daugumai. SprendZiant inesyvy prieveiksméjimo klausima, reikia ziuréti, kiek kuri forma yra paliesta semantinés izoliacijos, vadinasi, kiek ji yra semantiskai atsiskyrusi nuo to pat Zodzio kity linksniy leksinés reikSmés ir kiek ji yra atitrikusi nuo linksniavimo sistemos. Taip bitent Zitrint j tokius inesyvus, kaip basingéioj ,,basinirtia, basamin¢ia“ Jn8k, basnycioj ,,t. p.“ Kp, ir paaiSkéja jy visiskas suprieveiksméjimas. é kamienas Ir é kamieno daiktavardziy inesyvai daznai atsiduria tarpinéje stadijoje tarp daiktavardziy ir prieveiksmiy, pvz.: desinéj ,,desinéj pusej*, draugéj ,,drauge, kartu“, kairéj ,,kairéj puséj“, puséj ,,i8 pusés, pasidalijus pusiau“ (Kas cia do per gyvenimas pus éj, kas do per apgaulé?! ZR | 382.), savéje ,,savuju, artimyjy tarpe“ CvR VIII 124, 149, apynaméj ,,apie namus“ Pg, apyteméléj ,,prietemiu“ Grz, pakaimeje ,,prie kaimo“ CvR VIII 179, pakeléj ,,pakelyje, pakeliui* ib 181, pakojéj ,,po kojomis“ Dgl, pavakaréje »pavakare“ ZR II 266 ir t. t. i Vietos-erdvés, laiko ir draugés reikSmémis Sie inesyvai taip pat artimi prieveiksmiams, ypaé neprieSdéliniai. Taciau patiu suprieveiksmeéjimo laipsniu jy negalima né lyginti su tokiomis dvikamienémis formomis, kaip basiauteéj (basidutéj Bien) ,,basniréia, basaminéia“ Tvr, viendmarskinéj ,Vienais marSkiniais apsivilkus* Bien, viendplaukéj ,,be kepurés“ ib, nes Salia ty pastaryjy inesyvy kiti linksniai né nevartojami, Inesyvai tokiu biidu Gia iSkrite iS linksniavimo sistemos ir visiskai suprieveiksméje. Antra vertus, visikai galimas daiktas, kad daiktavardziy *basiauté, *vienomarSkiné, “vienoplauké i8 viso néra ir buve ir kad Sie dvikamieniai prieveiksmiai yra analogijos padaras. iiru kamienai IS i kamieno daiktavardziy visi8kai peréjes j prieveiksmj daiktavardzio Salis ,,8onas“ inesyvas Salyjé ,,Salia“, kurio Snekamojoje kalboje daZniau pasitaiko aptrupéjusios formos Salyj, saly, vartojamos taip pat prielinksniskai. Taip pat visi kalbininkai prieveiksmiais laiko w kamieno daiktavardziu inesyvus vidujé, virsuje (kuriy daZniausiai vartojamos trumpintinés formos — vidij, virsij). Sie inesyvai, ypaé biidami aptrupéje, jau XVI— XVII a. ra8ty kalboje vartojami ir prielinksniSkai (plg.: viduj manes Mz 478, viduj dieny mano ib 475, vid uj neprieteliy tavo ib 457, paukséiar telekioja virSuj zemés Ch 1 Moz 1, 20.). Nors Salia Gia suminéty inesyviniy prieveiksmiy kalboje yra ir kiti jy pagrindiniy Zodziy (daiktavardziy, i8 kuriy tie prieveiksmiai iSriedéje) linksniai, vis délto inesyvams biidingiausia labiau apibendrinta ir abstrahuota erdvés-vietos ar laiko reikSmé, o tai greiciausiai ir lemia ju prieveiksmiSkuma. I§ kitos pusés, reikia pastebéti, kad ir Sie inesyvai ne taip lengvai atitriiksta nuo daiktavardZiy: tokiuose pasakymuose, kaip Salies vidujé, stiebo virS§ujé arba patiame virégu jé, dar i8rySkéja ty inesyvy daiktavardiné vartosena, kuria éia stiprina valdymo ry8iu su jais susije nederinamieji paZyminiai Salies, stiebo ir derinimo rySiu susijes derinamasis pazyminys paciame. Be Cia minéto postpozicinio inesyvo, lietuyiy kalbos linksniavimo sistemoje yra buves ir vadinamasis nepostpozicinis. Ta senaji nepostpozicinj inesyva paliudija ir kitos balty kalbos, jo atitikmeny yra taip pat kitose indoeuropieciy kalbose. J. Endzelynas’ taria esant inesyva (jo terminu — lokatyva) s. pr. forma bilai ,,vakare“, kur -ai<ide. -o-i, plg. gr. otzo. ,,namie“, zédou ,,ant Zemés, zeméje“, *Ioduot, Lpyrroi, s. sl. viocé »vilke“, rocé .rankoje“. Kaip ir senovés priisy ar graiky kalbose, Sis inesyvas lietuviy kalboje tejzitirimas suprieveiksméjusiose formose: ankstie, artie, namié, orié »lauke“, tolié, kur ie<-e-i, plg. gr. otzev ,namie™. Siy inesyvy gajumas atskirose tarmése, matyt, nebuvo vienodas. Jy liekany daugiau pasitaiko Zemaitiu tarméje, kur tam tikrais atvejais j -ie (=z. -ei) galima netgi Zitireti kaip j 7 J. Endzelins, Baltu valodu skanas un formas, Riga, 1948, p. 116. prieveiksmiy daromaja galtine ar formanta, aprépiantj ne tik daiktavardinius, bet ir budvardinius, jvardinius ir net dalyvinius vedinius, pvz.: Saltie kada esti Saltas oras“, Sidkie ,,Siokiu oru, Siokiu metu“, dilkantie ,,kada labai dulka, kada esti daug dulkiy™. Visy Siy vediniy bendras formantas — buvusi senojo inesyvo galtiné -ie — sieja juos draugen — j viena tipg. Budvardiniai, dalyviniai ir ivardiniai Sio tipo vediniai priartéja prie daiktavardiniy ne tik darybiSkai, bet ir semantigkai. Todél galima biity manyti, kad visi nedaiktavardiniai formanto -ie prieveiksmiai yra iSriedéje i8 dvizodZiy junginiy, kur antruoju démeniu éjo koks nors daiktavardis, ilgainiui nukrites ir daiktavardiskai nuspalvines likusj (véliau prieveiksmiu virtusj) junginio Zodj. Del darybinio ir, svarbiausia, semantinio artimumo tiek daiktavardiniai, tiek nedaiktavardiniai nepostpozicinio inesyvo kilmés prieveiksmiai apzvelgiami kartu — neiSmétomi atskirose straipsnio vietose. Salia formanto -ie i8kyla ir kitas tos patios kilmés formantas — -i (anksti, arti, toli). Tiek prieveiksmiai ankstié, artié, tolié, tiek anksti, arti, toli yra a (istori8kai 0) kamieno daiktavardziy (kaip teigia K. Biiga’) arba substantyvuoty biidvardziy afkstas, artas, tdlas senieji nepostpoziciniai inesyvai. Siy ZodZiy daiktavarding reikS’me ir vartosena, kartu ir glaudZiausia ry8j su bidvardZiais teberodo tokie sakinio aplinkybémis einantys neskaidomi junginiai, kaip i$ afiksto, nuo afiksto, uz afiksto ,,i8 anksto“, pro ankstg, nuo ankscidusio, is aFto, nuo arto, ig t6lo, nuo télo. Kuriuo bidu paralelinése prieveiksmiy formose Salia formanto -ie yra atsirades -i, jtikimiausiai iSaigkino K. Buga: ,,Abidvi lietuviy lyti — folié ir toli — yra isriedéjusi i8 vienos pamatinés ¢dle:i (d ilgas ir turi priegaide vardu ,,acutus“; Zodzio kirtis galiniame skiemeny, t. y. -ei). 18 lyties tdle:i linksniavimo sistemoje turéjo iSriedéti Siy dieny lytis folié, kuri ilga laika éjusi daiktavardZio pareigas pagalios pavirto prieveiksmiu. Bet tasai tale:i, kuris Ziloje senovéje i8 daiktavardZio buvo jau pavirtes prie veiksmiu, senai turéjo pakeisti priegaide, t. y. pavirsti lytim */dle:i. Is pastarosios lyties nieko kito negaléjo rastis kaip Siy dieny zodis toli®“. Vadinasi, formantas -i (Salia -ie) Siuo atveju tera metatonijos padaras. Paraleliniy formy ankstié || anksti, artié || arti, tolié || toli dabartineje halboje daugiausia vartojamos antrosios. Literatiirinéje kalboje jos yra jsigaléjusios kaip norminés. Pirmyjy formy daugiau pasitaiko tik atskirose tarmése, ypaé Zemaidiy, kartais ryty aukStaiciy;, Siaipjau dabartineje literaturinéje kalboje jos i8 viso nevartojamos, Zemaités raSty kalboje jos aptinkamos lygiagreéiai su antrosiomis. Kad Sie prieveiksmiai tikrai yra zilos senovés padaras, rodo jy semantikos ir vartosenos ivairumas dabartineje kalboje. Su jais taip pat gausiai sudaromi jvairts frazeologiniai junginiai. Dazniausiai pasitaikanéias ty prieveiksmiy reikSmes yra nulemusi jy pagrindiniy ZodzZiy (i8 kuriy jie iSriedéje) leksiné reik8me. Formos anksti || ankstié paprastai vartojamos laiko reik8me ir sakinyje eina laiko aplinky8 Zr. ,,Tauta ir Zodis“, t. 1, Kaunas, 1928, p. 433. ® Zr. ten pat. 13 bémis, 0 arti || artié, toli || tolié dazniausiai turi erdvés-vietos reik&me ir sakinyje eina vietos aplinkybémis. Be to, visi Sie prieveiksmiai vartojami dar ir predikatyviSkai. Pailiustruokime jy vartosena pavyzdZiais. Prieveiksmiu anksti (ankstié) pasakomi jvairiis laiko santykiai, susije su paros, mety, amZiaus ir t. t. biviu (Anks ti visi kélé, vélai gulé ZR II 23. Zmonés, pasinaudodami ankstyba Silima, anksti susiaré laukus ib 8. Kaziukas anksti émé bresti rimliems klausimams CvR VIII 140.). TaCiau dazniausiai jie vartojami tokia laiko reikSme, kuri susijusi su vienu paros tarpu — bitent su ryto metu. Todél ne atsitiktinai jau Sirvydas savo zodyne tarp lenki8ko prieveiksmio rano ir lietuvi8ko anksti (originale unksti) surago tokius lotyni&kus atitikmenis: »Mmane, diluculo, prima luce“. Taip pat ne atsitiktinai anksti (ankstié) su zodziy rgtas, rytélis, rytuzélis... formomis sudaro patvarius frazeologinius junginius, sakinyje einanéius laiko aplinkybémis, pvz.: anksti rota (ankstié rita), anksti ryléli (ankstie rytelj),anksti ryto rytélio,anksti rytg rytuzélj (plg. dar laisvus junginius ryt anksti, anksti rytais). Glaudziausia zodziy anksti ir rfjtas reik’miy santykj rodo dar ir toji aplinkybé, kad i8 jy kartais sudaromi net sudurtiniai vediniai (plg. anksrijtas ,,rytas“ Zt ir ankstiryCiai ,i8ausriai* LL 31 1). IS kity frazeologiniy junginiy su ZodzZio anksti minétinas dar anksti vélai ,,visa laika; daug“, einantis sakinyje kiekybine aplinkybe (Ank sti vélai dirbi Gs.). ; Predikatyvi8kai anksti (ankstié) vartojamas palyginti labai retai (Anksti dar, bet miesto aléjose jau klega rinkéjy biiriai... ReimSp 101. Rodos, dar ankstie, o miestiukas jau pitpilnaitis ZR 1 146.). Kiek dazniau predikatyvine reik8me anksti (ankstié) igyja tiktai su dalelyte nebe (Jau nebeanksti, vyrai, laikas ZR I 488. Dar niekieno neixginé, nors, rodos, nebe ankstie ib II 303!°,).. Pagaliau iSkeltinas reciausias anksti vartosenos atvejas — bitent toks, kai Sis prieveiksmis Sliejasi prie veiksmazodinio daiktavardZio ir atlieka nederinamojo pazyminio funkcija (Kas if anksti kélimo (kokia nauda iS anksti kelimo)? Alk.), Reikia pastebéti, kad Sitokia Sio prieveiksmio vartosena labai retas rei8kinys. Lietuviy kalboje prieveiksmiai i8 viso maZiausiai linke Slietis prie daiktavardziy — eiti daiktavardiiais iSreikSty pazymimuyjy Zodziy nederinamaisiais pazyminiais. DaZniausiai pasitaikanti arti (artié) reik’mé — vietos-erdvés, funkcija sakinyje — vietos aplinkybés (Arti stovintys girdi ramy spieciaus dzesj CvR IX 138. Ar tié gal sukuri, kad riiksta Ds.). Patvaresniy frazeologiniy junginiy ta reik8me ir funkcija negausu; i§ ju minétini tik tokie, kaip visai arti (visai artié), taip arti (taip artié), i§ arti (is artié) ir daugiau indivi0 Kokia nenusistovéjusi tebéra dalelyciy ra8yba (drauge ar skyrium), rodo Sie 1948 m. Zemaités raSty leidimo pavyzdiiai, kur visiskai tomis patiomis konteksto salygomis vienu atveju raSoma nebeanksti, kitu — nebe ankstie, uZuot ra8ius abiem atvejais skyrium. 14 galininko forma pradZioje. Tad, jeigu pripaZintume Gia buvus postpozicija nd (kuria patvirtina ir seniai paliudytos formos Salina, namuosna), tai kartu visi8kai pagristai galétume teigti, kad jau pacioje Sios postpozicijos jungimosi su galininko forma pradzioje buvo tariama miSka-na, ranka-na, galva-nd, i& ko ilgainiui turéjo iSriedéti dabartinés formos miskaf, rankon, galuon. K. Buga pradzZioje, kaip ir K. Jaunius, iliatyvo postpoziciniu démeniu yta laikes ai'®, véliau — nd". Tokiu biidu iSkyla bent trys postpozicijos: a, ai. ir nd. Jau vien toji aplinkybé rodo, kad iliatyvo postpozicinio démens formos klausimu iki Siol dar néra vieningos nuomonés. Todél ir suprantama tai, kad kai kurie lietuviy kalbos tyrinétojai (jy tarpe Chr. S. Stangas'®, i§ dalies ir J. Endzelynas!®) patios postpozicijos formos né nesiryZta i8kelti, pazymédami, kad ji dar nesanti paaiskejusi. : Iliatyvo linksniu lietuviy kalba neiSsiskiria i8 kity balty kalby. Kaip nurodo J. Endzelynas", iliatyvas (vienaskaitos!) vartojamas kaip gyvas linksnis taip pat patiuose senuosiuose latviy kalbos raSytiniuose paminkluose, ir juo ¢ia atsakoma j klausimus: kur?, j kur? arba kada? (pvz.: Rounan tapt, krustan sists, cietuman tur, tan treSan dienan, tan... vietan, zemen ir t. t.). Vélesniuosiuose raStuose, taip pat Siu dieny latviy kalbos tarmése pasitaikan¢ios iliatyvo formos yra visiSkai suprieveiksméjusios. J. Endzelynas'8, remdamasis E. Mikalauskaités pateiktaja!® prieSreformaciniy laiky priisisko teksto nuotrupos forma andangonsun ,,dangise“, teigia ir senovés priisy kalboje buvus iliatyva. Tiek rytu auk&tai¢iy tarmése, tiek literatirinéje kalboje iliatyvy daromasi i§ visy kamieny daiktavardziy. Iliatyvo formy darumas ir jy paplitimas pareina ne tik nuo daiktavardZiy leksinés reikSmés, nuo jy vartosenos polinkiy, bet ir nuo paéiy daiktavardiniy kamieny daZnumo ar priesagu produktyvumo: kuo daZniau kuris kamienas ar priesaga pasitaiko Snekamojoje ar raSty kalboje, tuo daugiau su jais vartojama iliatyvo formu. a kamieno daiktavardziy iliatyvas turi apibendrinta zodzio gala -an (po kietojo priebalsio) (latikaf, orafi). ia kamieno daiktavardziai morfologiskai néra vienodi: vieni is jy vienaskaitos vardininke baigiasi -as (po minkStojo priebalsio) (kélias, médzias ,,medis; mi&kas“, véjas), kiti — -is, -ys (kdilis, uzpakaly¥s). Tad ir patys iliatyvai pirmujy baigiasi -an (po minkStojo priebalsio) (kelian, medziafi, véjan), antryjy -in (kdilin, uzZpakalifi), Reikia pastebéti, kad Siy pirmyjy daiktavardziy (tokiy, kaip Rélias, médZias, o ypaé tokiy, kaip véjas, kraijas) iliatyvai, bent misy dieny raStu 3K. Bi ga, Aistiski studijai, I d., Peterburgas, 1908, p. 41. “4K. Buga, Lietuviy kalbos zodynas, I—II sas., Kaunas, 1924, p. XXX. % Chr. S. Stang, Die Sprache des litauischen Katechismus von Maizvydas, Oslo, 1929, p. 106. 6 J. Endzelins, Latvie3u valodas gramatika, Riga, 1951, p. 460—461. 17 Ten pat ir Baltu valodu skanas un formas, Riga, 1948, p. 143. 8 J. Endzelins, Baltu valodu skanas un formas, p. 143. 19 Archivum Philologicum“, t. 7, Kaunas, 1928, p. 105—106. 2r kalboje, labai retai tepasitaiko. o kamieno daiktavardziy iliatyvai baigiasi -on (po kietojo priebalsio) (galvén, pievon); io kamieno — -on (po minkstojo priebalsio) (pifkion, sdujon), é kamieno — -én (draugén, keliénén), i kamieno — -in (akif, Salif), u kamieno — -un (po kietojo priebalsio) (viduf, virsuf), iv kamieno —-un (po mink&tojo priebalsio) (séddiun, spiéciun) ir priebalsinio kamieno — -in (akmenif, vandenif). Koks yra daiktavardziy iliatyvo formy santykis su prieveiksmiais? Kartais teigiama, kad daiktavardziy iliatyvo formos dabartinéje lietuviy kalboje esan¢ios ne kas kita, kaip prieveiksmiai*®. Ta¢iau reikia pastebéti, kad Sitoks teigimas yra apriorinis ir per ankstyvas. Daiktavardziu iliatyvo formy santykis su prieveiksmiais vienoks yra liaudies Snekamojoje kalboje — tarmése ir visi8kai kitoks literatiirinéje kalboje. Pagaliau ir atskirose tarmése tas santykis néra vienodas. Pavyzdziui, ryty aukStaiciuose, kaip jau minéta, iliatyvas tebéra tikras linksnis, isigaléjes patioje linksniavimo sistemoje, o kitose tarmése jo tepazjstamos atskiros suprieveiksmejusios formos (laikaf, namién, oraf, paskui, Salifi...). Literatirinéje kalboje iliatyvo formy daryboje dalyvauja visy kamieny daiktavardziai Ypaé jos paplitusios grozinés literatiros kiiriniy kalboje. Cia jas tiek autorinéje, tiek veikianéiyjy asmeny kalboje vartoja ne tik tie raSytojai, kurie kile i8 ryty Lietuvos, bet ir kity tarmiy atstovai. Susidaryti vaizdui apie iliatyvy paplitima literatiirinéje kalboje pravers zemiau duodami pavyzdZiai, paimti daugiausia i8 grozinés literatiros kuriniy ir paskirstyti kamienais. Kad patys pavyzdziai neuzimty per daug vietos, Salia iliatyvy paliekami daugiausia tik juos valdantys ZodzZiai, taip pat iliatyvy pazyminiai. DaugtaSkiais zymimi praleidimai iliatyvinés konstrukcijos viduje. akamienas nejdéjes téviskés aruodan LGR 292, eis balansan MPutA Il 72, isnesé.. balkonan VnlU 151, Mano balsan dainuok JbL 100, vienan balsan susuko ib, butan krito MntvR 137, kibo darban CvR VIII 104, darban sukrusk SNeérP II 214, stojo darban CyR II 75, paleisty (tariamosios nuosakos 3-ias asmuo) darban GGuzKIt II 186, stosi... darban LGR 150, Darban nekviesk VnlP 190, darzafn skrenda JbL 100, vazinéjo dvaran CvR VII 94, éjo dvaran ib 99, ezeran suziuro ib 77, galan (j dugna) skesta (grimsta) JbL 100, iSéjau gyveniman MntvR 91, Kabinetan iéjo VnIP 35, 36, isjojo kaiman CyR II 71, iski§davo nosj Raiman ib VIII 82, Ralnan vedantj vieskelj ib 108, jkopia Ralnan ib IX 168, Tkope kalnan ib II 228, kapan.. paguldyti (neveik. biitojo 1. dal.). JJanR 146, isjojo karan % ,,Lietuviy kalbos raSybos Zodyne* (Kaunas, 1948, p. 70) Salia tokiy prieveiksméjanciy ar visiSkai suprieveiksméjusiy iliatyvo formy, kaip laukaii, Salif, vidui, Z8mén, prieveiksmiais laikomos ir tokios, kaip akia, alksngjnan, darzaf, eilén, galafi, galvén, gerklén, kdiman, kiSénén, kraman, lakton, miskafi, pusén, nors rySkiausiai tebéra iSlikes jy daiktavardiSkumas. 22 JbL 100, veda Raran CvR VIII 143, puola karan Gud-GuzKlt II 186, déje karstan VnlU 159, citi Kaunan CvR VIII 236, Kaunan nuvesime VnIP 31, kieman vis daugiau svieto tuino CvR I 59, buvo iSéjusi kieman ib II 218, grizo... Rieman ib VIII 37, buvo beeings kieman ib 173, /Zenges kieman ib 219, Kieman sugdzejo ib 228, Kieman i§sirita ib 1X-127, i83oko pro langa kieman, VniP 53, mété pro langus, kieman ib, iSmeté Rieman ib 56, iséjo kieman ib 58, 63, 80, jéjo Papievio kie man ib 171, Eina ateina mis kieman LGR 135, eidamas klojiman VnIP 79, krantan... béga JJanR 94, krantan §Sniokstia AMickKrS(MPut) 23,. nuei savan krastan Guzkit Il 184, Krastan wzkerétan kviecia, vadina SNérP II 13, pasisodino mink §- tan kréslan VnlU 122, nueik Rriman JbL 99, Nebepraleisti K urskan LGR 113, galésit... pargrizti laivan ib 100, lasai papteléjo Langan. CyR VIII 106, pasibeldé Langan ib 117, langan krinta AMickKonr(MPut) 80, Zvelgé Langan ib 81, Zitri Langan JJanR 148, [Séjo laukaf (j laukq) JbL 99, drisau iseiti Laukan BlinR 112, kySteléjo galug laukan Gud-GuzB 1 28, laukan varyti JJanR 153, kuliu virsta launkan TDédés 118, isbégo laukan VnlU 169, issibruké laukan ib 66, isjo laukan VniP 349, 400, galima.. laukan... nubégti ib 162, laukan perkélé ib 171, issprido Laukan CvR VIII 118, nesiruosé laukan ib 133, pamatée laukan isvarytus gyvulius ib 203, Sokti Laukan ib 210, iSdumia laukan ib IX 130, Sove (spruko) laukan ib Il 176, iisivadino laukan ib 113, i&prasé laukan ZRIV 240, taukan ismesti ib I 22, [Séjes Laukan ib Il 28, Kam nepatinka—laukan! ib 1 76, lipo laukan ib II 133, kiutina Laukan ib II 133, kidtina Laukan. ib IV 106, spudino laukan ib 174, Ill 98, lipkite Laukan ib II 130, dumas jsigavo vidury didziosios salés, i La uZan suversty popieriy ir knygy.CvR II 153, lifikanti Rz, Krito miegan TDédés 42, iSvezé... miestan CvR VIII 142, atklydo miestan MntvR 165, grigiu.. miestan JJanR 91, drozk miestan VnlP 57, buvo isvagiave miestan ib 43, iSvezé miestan, ib 32, subégo miskan JbL 100, nebijai... eiti miSkan TDédés 33, miSkan isisuko LGR 205, laikas biity jstatyti ji mokstan CyR VIII 187, nagan imti JbL 100, nagan paimsiu VulP 39, iseik.. oran JbL 100, oran iséjo Bien, eik oran BinR 165, kilsteléjo ji oran CvR Il 200, oran pakélé VnelOb.90, nueisiu pastan VnlU 62, suvaryti ogio ragan VniP 23, iéjes restoranan CyR VIII 206, buvo jrasytas... kandidaty sarasSan ib 130, siadlan #iurédama CvR VIII 151, sklastyman.. perskyré plaukelius ib 143, gnybdama skruostan ib 118, vargan... jstumét VnlU 157, isnestas sodan CyR VIII 203, stalan (j stalg) nesa JbL 99, stieban... kopia AMickKrS(MPut) 15, pradéjo kirsti stiklan CvR VIII 107, émé kabinétis stogan ib Il 167, kélé stulpan GudGuzKIt 56, aistates Sonan VnlP 82, Zvilgteléjes Sonan. CvR Il 175, Pavares... Sonan ib 188, Tik, Zitriu, §onan jisai, onan Gud-GuzkIt Il 13, atsigrezé vienan Sonan CvyR VIII 88, pasviro Sonan ib 67, Zvilgtelki... troby tarpan JJanR 132, Kazin kad paméginus teisman? 23 VnIP 187, éjo tuartan CvR VIII 115, éjo tuartan ib 118, jsileisdama tvartan ib 212, universitetan (mokslus einanéiam sinui) pinigy davé VnIP 13, urvan uzdarys MntvR 154, vardan (priel. su kilm. linksniu) CvR IX 251, vargani... istumét VnlU 157, akys... idubo veidan ib VIII 100. Zvelgs veidan ReimTz 27, Suyscioja veidan SNérP I 268, Baltg Zqsj kelia Aukso veZiman SNerP I 260. ia kamienas kvieteé... uzeiti... darzelin LGR 268, Ateik... darzZelin ib 174, krinta jdros glébin VnclOb 188, suémé glébin CvR VIII 61, kviesdamas... glébin ib 207, paémes glébin ib Il 184, gonkelin... einu LGR 205, jverté guolin CyRII 117, kailin gavo Bd, Jvede ir veidrodziy kambarin CvyR VIII 98, Laimink... Tolimajan kelelin LGR 186, krepSin jsidéjes CvR VUI 138, liadesin giné ib 132, nevaryk... medzZiah (miskan) JbL 100, éjo miestelin CvR VIII 38, trauké miestelin ib 84, Miestelin (iSvaziavo) VnIP 57, vaziuos mie stelin CvR VIII 119, migkelin... nevaik&ciodavo VnIP 82, Més purvynélin LGR 188, pasileido slénin CyR VII 7, t6lin (: t6lis) RZ, tolin vykti MPutSy 75, pasikinkes paluj veZimélin MntvR 188, sukasi upés vidurin BlinR 94, jbégo vie&Skelin CvR VIII 93, igriido idinin Gud-GuzKIt II 227, y gin keltis LGR 127, stojo Zy gin ib 261, Tan Zodin (sakant kam ta Zodj) atidaré JbL 100, Tan Zodin (i tuos jo Zodzius, j tai) taré ib, Ar tia frédin (laiku, vietoje, kaip reikiant, irédinai) kalbi? Sts, nueina paezin TDédés 64, TerkSteréju (numetu) paezin JJanR 90, rodydamas... pakausin CvR VIII 144, vadziuosig... PanevéZzin VniP 44, pasaulin issiverzia MntvR 60, sukviete... ekstra posédin VnulP 128, iSsivilko prieangin ib 53, pasistumiam priekin Gud-GuzB 1319, Priekin, broliai! MntvR 231, iséjo priekin CvR VIII 231, priekin pasidaves (zenges, paéjes) ib 48, atkisdama priekin smakrg CyR IX 67, jsiziarédamas priekin Gud-GuzKIt II 47, zygiuosim... priekin LGR 34, ves... priekin ib 234, Zengty priekin ib 281, Mes dabar puolam, mes dabar priekin ib 114, Zengiau... Zingsni priesakin MPutA | 167, sandélin w&daryti Gud-GuzKIt II 38, jbruko... uZantin ib 194, pernesé... uZkrosnin CvR VIII 179, traukdami uZpakalin savo pagalius BInR 184, uzZuodarbin i8éjo ib 189, isédes garlaivin CvR VIII 66, isbégusi tar pdurin JJanR 172, nuéjo PuodzZiankiemin VniP 39. o kamienas vaziuoja Argentinon rt, puolém atakon LGR 116, nupuolé aslon CvyR VIII 107, 117, sviede... pirties aslon ib II 176, reikéjo bristi balon ib 70, jbrukdave burnon ib VIII 53, sukiSes burnon ib 230, Bert dirvon LGR 256, dirvon nepabertas griidas MntvR 50, vienon didon... pucia VnIP 96, samanas duonon kepe JbL 100, 24 net gabano6n ‘ievia (kai labai sopa pilva) Vs, mk mano galvon (a§ atsakau) JbL 100, istrigo galvon VnlP 79, kraudamas berniuko galvonCyR VIII 140, musa... galvon Gud-GuzKIt II 43, Narstosi bangelés Jury gilumon SNérP I 264, Vykim kryZziuotj, vykim jo guzton LGR 116, saulé leidzias juron ib 99, kakton ib 71, jsimaisé kalbon VnIP 88, sulipo Ralvon CvR VIII 136, Risk... Rrdvon Gud-GuzKIt II 10, Kovon, draugai! SNérP I 201, Kovon mus kelia VnclOb 187, isisuko Rupeton CvyR VIII 103, la@kton lenda JbL 100, lygion lankon Ad, Liejyklon... suvirto MntvR 259, Lietuvon atves LGR 111, Juro luiSnon_ susitelké CvR VIII 30, iSvedée... mokyklon ib 143, ineSa mokyklon ib 158, nesiruosé mokyklon ib 157, linkdavo motinon ib 32, atuarant pievon JbL 99, Dalgelé pievon, ziburélis sienon ib 100, Paleidziau (paleidau) arklius.. ton pievon ib, nepaleisdavo pasiganyti pievon CvR II 75, salkon... pareidavo MntvR 199, lasai papteléjo.. sienon CvyR VIII 106, atmusé sienon ib 192, besiruoSdami persikelt naujai suplanuoton sodybon ib 49, Zieves sriubon vire JbL 100, veda Komunizmo Svieson LGR 279, amzinon taikon teranda tautos keliqg ib 60, atéjo talkon VnIP 33, Tamson jsigizusi (LGR 220, tiesén Sauké JbL 100, diariu tolumon MntvR 90, kelias mirga tolumon SNérP I 264, [gabenk trobon S, Jéjo trobon Gud-GuzKIt II 185, kad... nepasklisty... viesumon MPutA II 63, Jo vieton... paskirtas VnlP 165, Ziiréedama vienon vieton ib 159, jo vieton deda Sauksta TDedés 10, padék vieton Gud-GuzKlt II 11, afsav6n (=atsavoj!) ,,atskirai* L8. io kamienas pradéjo leistis.. apaéion VnlIP 140, skubéjo apacion BlnR 66, jlisti gimnazijon CvR II 134, Zalion girion... jlékes LGR 183, jsimeté kRojon CvR II 113, jsiverzia pirkion JJanR 159, vergijon varési SNérP II 259, sugrizo atgalion Aru17, atgalion negri§ Né, atgalion nusvirduliavo AMickKonr(MPut) 61, Atgalion... atsigrezt neleis SNérP II 228, Grjzkiva.. atgaliona KlvD 264. é kamienas iStraukia aik§tén BlnR 261, Paleidziau (paleidau) arklius aliksnynén JbL 100, aukStybén! vilioja SNérP II 14, Eik, mesk deSinén JbL 100, pasuko...desinén VniP 11, MPutA II 40, eini dirbtuvén MntvR 130, Eikit draugén (kur visa draugé yra) JbL 100, draug én sujungtos... rankos MPutA III 203, praktiné veikla ir teoriné mintis turi susilieti draugén tr8. Sujunkime draugén ib, susitelkdavo draugén CvR VIII 201, susiplaké draugén ib 192, eilén Rz 70, skuerbias erduvén JJanR 64, gatuvén... pasipylé CvR VI 138, Suiedziu paslapties gelmén JJanR 49, paskendo gelmén ib 172, gel25 mén jsirause MPutSy 15, gelmén grimzdo VnclOb 164, nukrito ezero gelmén ib 174, gerklén Rz 70, tiesiame tautos gerovén kelia LGR 227, gyvybén kelias (keliasi, kyla) ib 142, Eik, mesk... Rairén JbL 100, pasisuko Rairén ZR II 409, issiruosé... Relionén CyR VIII 78, 66, pasiruosé kelionén ib 179, pasiruosé tolimon kelionén ib 234-235, lisdavo... kRertén VnlU 51, kRertén numeté CvR VIII 207, kiSenén dedas JbL 99, subruko kiSenén CvR IX 197, isigriido k iSenén ib II 184, bégsiu Rrautuvén VnIP 119, patekes Zaisly kraufuvén CyRII 214, Tarucio kruitinén tvino kazkoks dziugus nerimas ib VIII 46, skverbési kritinén ib 201, buvo beeinas kiutén ib 173, trokSte trokstu vis nukakti laimén idealo JJanR 113, basi visuomet pavyzdziu gyvu, Sukiu didziuoju laisvén ir saulén SNérP II 318, faisvén riedéjo MntvR 21, [Seik... lygion Llankelén LGR 172, atvezta ligoninén, ji dar kalbéjo CvR II 218, ve pieninén ib VIII 118, nuvaziavo ton pusén JbL 100, linko priesingon pusén VnlP 54, pradejo bégti slenio pusén CvR I 162, betraukiant namy pusén ib VIII 53, suiedé pusnynén Gud-GuzKlt II 42, pernesti salén VnlU 155, salén pradéjo verztis CvR VII191, saulén kopia LGR 206, saulén tiesias ib 151, Verzias, kyla saulén SNeérP II 226, grizta sostinén CvR II 212, ton stiprybén jsitryné LGR 226, pagengée Salinén VnIP 67, Grizti tévynén JJanR 139, Griz tévigskélén LGR 133, téviskén ateiti ib 261, grigta téviskén VnlU 28, tiesén »desinén* Bien, ateisiu komunistiskon tolybén MntvR 248, jsimerkusios. tol ybén ZR 1 155, atsiima. trobelén VnlU 72, vadina kraujo upén JbL 100, jkrito upén JJanR 172, vaistinén nesk VnIP 75, nuvaZiavo j uosuj vieSnagén JbL 100, viralinén jéjo VnIP 81, isliuogé jo (perkiinsargio) vir§inén CvR VIII 202, juesdinti visuomenén ib 11210, Zagrelén jkinkytas LGR 180, nusirito Zemén ZR Ill 92, numeté Zemén VnlP 40, nugriuvo Zemén TDr IV 193, Zemeén krenta LGR 40, dunksteléio Zemén CvR II 162, brinkt Zemén Vaizg, Sésk... Zemén ZR II 405, nugulé Zemén CvR VIII 136, kniubo zemén ib 119, nuléké Zemén \BlnR 178, lyg kiaurai Zemeén prasmeges CvR II 25, Zodziai virsta darbais ir kaip kirviai smenga lietuviskon Zemén MntvR 100, Joja Zemén svecimon LGR 170. Lipa zydrén JJanR 63, jsibridgs Zolén CyR VIII 198, Nepataikysi zvaigzdén JJanR 49, antklodén susupta VnlP 55, pabiiges... ezero atkrantén puolusios vilnies CvR II 68, atsakomybén traukti Likz, Begalybén dangaus nusidrickus kometa VnclOb 148, pakliuves... lenky nelaisvén CyR VIII 13, peréjo amiinon... nuosavybén VniIP 16, perimsime nuosavybén ib 7A, turéjo pereiti... dvaro nuosavybén CyR VIII 133, padangén pasikéle MntvR 55, pamaté padangén kylancig liepsna CvR VIII 200, Eikit paederén JbL 100, nusileidzia pakalnén. CyR II 227, nudrozé pakramén VnIP 164, pamétyti palubén CvR VII 32, atSové (atsaké) sau panosén ib 229, atviliojami paraistén TDédées 22, kaimietio. pa26 stogén patenka LGR 270, pastogén_ sukraut VnIP 76, Pagvelgé ramy pasalén ib 63, prieklaimén jéjo ib 65, moja uzstalén CvR IX 122, sésti uZustalén TDédés 24. ikamienas Akin RZ 70, jo ausin, prizélusion tankios vilnos, prasikalé garsas CvR VIII 45, nunesty amzinastin MntyR 229, stumia mirtin JJanR 61, veidu mirtin atsigrezes SNérP I 199, pasmerktas mirtin ib Il 262, pilin jéjo LGR 185, mus pilin ijojo AMickKonr (MPut) 75, einu pirtin JJan 162, Vyrai, neleiskim tokiem plepéti?! Salin! CvR VIII 129, Salin nuo staloZR1 315, Salin iS misy tarpo MntvR 171, Salin karas CvR VI 180, Salin caro patvaldyste! trs, Salin kapitalizma@! ib, Eik Salin, eik! CvR VIII 155, vos suskubo nubégti §alin VnlP 55, gena... Salin CvR IX 78, Pastumé Salin bliudelj ZR I 288, Sumojo ranka senis mano §alifi JbL 100 Ton Salin (zvelk) LGR 128 (plg. XVI a. raSty forma Salina ,,Salin* Mz 279), Sirdin emes TPrg, verziasi Sirdin JJanR 66, Kovos ugnin veda VnclOb 186, skaidrion vilioja ateitin JJanR 61, Zvilgsnis sieké toli ateitin VnIP 8, Praeitin jau kelio nebéra SNérP II 321, Tu krisi prazutin VnclOb 187. (ju kamienas Zoalgysis dangun CvyR VIII 146, géuolai... stiepési dangun VnlK 14, kuliu jniro vidun CvyR VIII 117, suéjio vidun ib 210, pasileido vidun ib 232, nejsileisti.. vidun JbL 100, vidun pazvelgti SNérP II 48, Prasau vidun VnlP 171, Ugnis prasimusé virSun Likz, versés virgSun BlnR 162, virSun pagvelge AMickKonr(MPut) 19, stiepés virSun Prg, virsun ismes ib (plg. virsun, vartojama kaip prielinksnj: Burbulai kyla virSun vandens LIkz.), aplinkun ,,aplinkui“ N, buvo nuvaziave Kara al iauciun VnlP 8, Aes so d Ziun dusius vasarojun galvijus VnlIP 40, pavirsSiun lipa AMickKonr (MPut) 14. Priebalsinis kamienas jbrido vandenin. VnlU 99, ASarélés surios Krito vandenin SNérP I 267, paposkédavo vandenin VnlP 98. Duotieji pavyzdzZiai rodo, kad (bent grozinés literatiiros kuriniy kalboje) iliatyvai daugiausia vartojami tokiy konkretios reikSmés daiktavardziy, kuriy dideliu vartosenos daZnumu pasizymi ir kitas su vietos reikSme susijes linksnis — biitent inesyvas. Tokiy daiktavardziy iliatyvy pavyzdziais gali eiti Sie: bdtan, darzafi, ezeraf, kdiman, kieman, krastan, kriman, miéstan, miskafi, sédan, tudrtan, urvafi, darzélin, gdrlaivin, kambarin, krépSif, puroynelin, vezimélin, pasdulin, prieangin, sdndélin, uzantin, 27 uzkrosnin, tafpdurin, Gsl6n, balon, difvon, galvén, guzton, jtiron, lankon, mokyklon, pievon, trob6n, girion, pitkion, gatuén, gerklén, kéitén, salén, upén, virsinén, pakalnén, pakramén, palubén, pastogén, wzstalén, akin, ausin, pilif, pirtifi, ugnif, sédziun, vandenia ir t. t. Dainiausiai ty daiktavardziy jau ir pats vardininkas turi tam tikros vietos reikSme. Taéiau i§ viso to dar negalima daryti iSvados, kad kalboje néra polinkio vartoti abstrakéios reik’més daiktavardziy iliatyvy. Jau vien groZinés literatiros kiriniy kalba rodo, kad lygiagreciai su konkretios reik’més daiktavardziy iliatyvais vartojami (tiesa, zymiai retiau) taip pat ir abstrakcios reikSmes daiktavardZiy iliatyvai, pvz.: miegah, mokslan, gyvéniman, liudesifi, kalbOn, Sviesén, taikén, tamsén, ties6n, vieSum6n, gerdvén, gyuybén, ldimén, ldisvén, ruistibén, stiprybén, atsakomybén, begalijbén, neldisvén, nuosavybén, mirtifi, dmdinastin, ateitin, praeitifi, prazutin ir t. t. Zodziu, pats daiktavardziy leksinés reik&més pobidis (jos konkretumas ar abstraktumas) dar nenulemia iliatyvy vartosenos galimumo ar negalimumo: nuo reikSmés pobiidzio pareina tiktai pats vartosenos daznumas. O Siaipjau potencialiai iliatyvas ir grozinés literatiros kuriniy kalboje yra jmanomas beveik kiekvieno daiktavardzio. Tatai, savo ruoztu, rodo Sio linksnio gajuma, kurj palaiko, matyt, toji aplinkybé, kad iliatyvas tebéra gyvas linksnis patioje liaudies Snekamojoje kalboje — dideliame tyty aukStai¢iy tarmiy plote. Taigi, kol iliatyvas teberodo tokj gajuma bent grozinés literatiiros ktriniy kalboje, negalime laikyti jo mirusiu ar suprieveiksméjusiu ir apskritai literattrinéje kalboje, nors, pavyzdZiui, mokslinés literatiros veikaly, taip pat laikraStiy kalboje jis labai retai tevartojamas. Kaip didziai klystama, teigiant, kad daiktavardziy iliatyvo formos literatirinéje kalboje esanéios suprieveiksméjusios, rodo jau vien toji paprasciausioji aplinkybé, kad groZinés literatiiros kiriniy kalboje su jomis visiSkai jmanomi ir vartojami pazyminiai: a) derinamieji (taip pat iliatyvo forma i8reikSti) ir b) nederinamieji, pvz.: a) vienai balsafi, savah krastan, krastafi uézkerétan, mink&Stafi kréslan, vienai Sé6nan, tolimajan kelélin, vienon didon, lygién lank6n, ton pievon, naujai suplanioton sod gbon, amzindn taik6én, viendn viéto n, zalién girion, tolimon kelidnén, lygi6n lankélén, ton pusén, priesingon pisén, ton stiprybén, komunistiskon tolybén, lietivigkon zémén, Zemén svecimon (=svetimén), amzindn nuosav gbén, ton galift ,,ton pusén“, skaidrion -ateit if; b) téviskés artiodan, mano balsa fi, Papievio kiemaf, miis kiemafi, kandidaty Sarasa, aukso veziman, juros glébin, veidrodziy kambarifi, pirties @sl6n, mano galvén, jiry gilumo6n, jo guztén, Juro lasnoén, Komunizmo Sies6én, jo viéton, paslapties gelmén, tautos gerodvén, Tarucio kritinén, ldimén idealo, slénio pisén, kraujo itpén, jo virgstinén, ezero atkrdntén, begalybén dangaus, kaimietio pastégén, 28 rimy pasalén, jo ausifi, mano Salifi ,mano pusén“, kovos ugnin. Pazyminys (derinamasis ar nederinamasis) potencialiai jmanomas prie kiekvienos iliatyvo formos, kol ji néra i8éjusi i§ daiktavardzio kategorijos. Ir, prieSingai, kai tik kuris iliatyvas ima prieveiksméti, su juo vartojamy pazyminiy kiekis mazéja. Negaléjimas turéti derinamyjy pazyminiy jau rodo tam tikra adverbializacijos laipsnj. Jokiy pazyminiy vartosena nejmanoma, kai iliatyvas visiSkai peréjes j prieveiksmj. Pavyzdziui, labai ribota paZyminiy vartosena su tokiais iliatyvais, kaip priekin (I8éjo Jonas priekin ir sako Bien.), prieSakif (Per atostogas aS isteséjau savo pasiryzima ir Zengiau gera Zingsnj priesakin MPutA 1 167.), uzpakalifi (Visi trys issitempé, traukdami uZpakalin savo pagalius BlnR 184.), viduh (Tuojau, tuojau! — atsiliepé is tamsos Antanas ir su pilnu vandens kibiru jbégo vidun, j savo kambarius VnlP 53.), virsuf (VirSun. pazvelge, regi kazkq blanky — Kazkas is kroty tiesia zemén rankg AMickKonr(MPut) 19.). Nors Sie iliatyvai daugiausia vartojami be jokiy pazyminiy, ta¢iau su jais tebéra jmanomi nederinamieji (ypa¢ kilmininkiniai) pazyminiai. Be to, Salia ty iliatyvy vartojami ir kiti to paties zodZio linksniai ta patia leksine reikSme, Tokiu biidu iliatyvai Gia dar néra visiSkai atitruke nuo daiktavardZiu, o tik atsidtire tarpinéje stadijoje tarp daiktavardziy ir prieveiksmiy. Tiriant iliatyvo santykj su prieveiksmiais, pastebima tokiy Sio linksnio prieveiksméjimo tendencijy, kurios yra bidingos ir kity linksniy (jy tarpe —inesyvo) prieveiksméjimui. Aréiausiai priartéja prie prieveiksmiy paprastai tokie iliatyvai, kuriais reiSkiami labiausiai apibendrinti ir abstrahuoti erdvés ir vietos santykiai, pvz.: latkafi (Nieko nepese, Zmonés spudino laukan ZR Ill 98.), oraf ,laukan* (Jr iSéjo visi oran apsidairyty TPrg.), ,,aukStyn“ (Jis (vaikas) verkia, netekes jégy, bet ir vélei_Uz siulo jis aitvarg or an pakélé VnclOb 90.), aikstén (Beletristas renka i§ draugijos gyvenimo labiaus atsizgyméjusius apsireiskimus ir visus, lig tam laikui ismétytus ir uézsislépusius, istraukia aik§tén... BInR 261.), desinén, kairén (Ir abi moterys, paréjusios namo, udzlipo j bendra@ verandg ir, viena kitos nesupratusios, persiskyré: Joniené pasuko j savo puse— kairén, Antaniené j savo — deSinén VnlP 11.), draugén (Atsitikdavo lyg kerstui, kad visos liepsnelés susitelkdavo draugén ir imdavo susikabinusios Sokti kur nors ant stogo CvR VIII 201.), tiesén ,,deSinén“ (Suk arkli tiesén Bien.), 2mén ,,zemyn“ (Nebepasijuto, kaip trepais nusirito 2 emén... ZR III 92.), ,,ant zemés“ (Jonas PuodZiinas apsidairé, prisiartino prie gardinio ir, dar karta apsidaires, ar kas jo nemato, blinkt, ir numeté zemén virSutine karti VnlP 40.), Salif (Lygauk kokj mazmozj, o patyliais paklausk rasty, pasakyk mano pavarde, jog as tave siunciau, spériai atpirksi, atlikes spruk Salin, kad kas is Salies nenudzleibty ZR | 50.). Kad reikSmés bendrumas ir atitrauktumas lemia iliatyvo prieveiksméjima, akivaizdziai rodo formos Zémén vartosena. Tuo atveju, kai Zémén reigkia ,,zemyn“, turime prieveiksmj, vartojama tam tikram vietos-erdyvés 29 santykiui reikSti, ir su illatyvu cia nejmanomas joks paZyminys (ne tik derinamasis, bet ir nederinamasis). Kai 2émén rei8kia »pavirsiun, kuriuo vaikStiojame; ant Zemés“, taip pat nevartojami jokie pazyminiai, todél ir Siuo atveju iliatyvas laikytinas prieveiksmiu. Jo prieveiksmiSkuma Gia lemia pats reik8més bendrumas, jos atitrauktumas, o jau nuo to priklauso iliatyvo nelinkimas turéti paZyminiy. Iliatyvinis prieveiksmis 2émén tia apibendrintai sakomas ir tada, kai turimas galvoje ne konkre¢ios Zemés pavirsius, o apskritai pavirSius, kuriuo vaikS¢iojama — grindys, grindinys, laivo bliktis ir t. t. Abiem Gia minétais atvejais iliatyvo prieveiksméjima lengvina ir pati jo kaip linksnio reik&mé. Iiatyvas, kaip ir inesyvas, jau i8 prigimties yra susijes su prieveiksmiams biidingy vietos-erdvés santykiy reiSkimu. Tad, reikSdamas Siuos santykius, jis ir suprieveiksméja greitiau, negu tie linksniai, kurie i8 prigimties néra susije su prieveiksmiams bidingomis reiksmemis. Salia visy Gia suminéty prieveiksméjanéiy ir suprieveiksméjusiy iliatyvy vartojama, kaip jau buvo matyti, ir atitinkamy to paties ZodZio inesyvu, kuriy santykis su prieveiksmiais yra beveik tokio pat laipsnio, kaip ir iliatyvy, pvz.: priekyje, priesakyje, uzpakalyjé, kaip ir priekin, priesakifi, uépaRalifi, tik nedideliu palyginti laipsniu priartéje prie prieveiksmiu; lauké, oré, kaip ir latikafi, oraf, beveik visi8kai virte prieveiksmiais; aikStéj »matomoj vietoj; vieSumoj“, deginéj, kairéj, draugéj, tieséj ,,de8inéj* Bien, Zéméj(e) »ant zemés; pavirsiuje, kuriuo vaik8¢iojama‘, kaip ir aikStén, desinén, kairén, draugén, tiesén ,,deSinén“, émén, daugiausia atsidiire tarpinéje stadijoje tarp daiktavardziy ir prieveiksmiy, todél kalbininky daznai laikomi prieveiksmiais. Forma Salyj_,,Salia‘, kaip ir Salif, visiSkai suprieveiksméjusi. Ir pagaliau vidujé, virsuje (vidnij, virsij), kaip ir viduf, virsuf, vartojami be jokiy pazyminiy bendriausiems vietos-erdvés santykiams Zyméti, taip pat yra virte prieveiksmiais. Skyrium minétini individualios darybos iliatyviniai prieveiksmiai, visiskai atitrike nuo kaitomyjy kalbos daliy, pvz.: lifikaw (vartojamas postpoziciSkai) ,,linkui* RZ, numién (numie+postpozicinis n) ,,namo* Per, aplinkun ,,aplinkui* (A plinkun Rlajoti N.), atgaliona ,,atgal“ (Grizkiva, brolyéiai, atgaliona KlyD 264.), atgalién ,,t. p.“ (Kaip iséjo spiecius i§ avilio, tai jau atgalién negri§ Né.)?!, atsav6n ,,atskirai* (Kai nueisi griovio kasti, tai dék dernas ats avon LS8.), atvirséiun ,,atbulai, atzagariai, atvirsciomis“ XVI a. raStuose, frédin ,,laiku, vietoje, kaip reikiant“ J (Ar dia jrédin (iredinai) kalbi? Sts)”, paskufi (<pasku (pasaku) + postpozicinis n)_,,paskui* Per. Kai kurie Siy individualios darybos iliatyviniy prieveiksmiy (pvz.: liftkati, aplinkun, atgaliona, atgali6n, atsav6n) jau yra tick nutole nuo kaitomyjy Zodziy, kad kartais sunku pasakyti, i8 kurios linksniuojamosios kalbos dalies jie iSriedéje (i8 daiktavardzZio, biidvardzio ar net ivardZio?). *! Plg. cia taip pat atgalionai ,,atgal* J. ” jrédin galéty biti sutrumpéjes (?) ir i8 ta patia reikime Zemaiéiy vartojamo formanto -ai prieveiksmio jrédinai arba i§ kokios kitos formos. 30 Be minétosios prielinksniniy konstrukcijy konkurencijos, reikia iSkelti ir fonetinius veiksnius, galéjusius pagreitinti -pi linksniy (aliatyvo ir adesyvo) nykima. Tokie fonetiskai j literattirine kalba ,,i8versti* Laziiny tarmés pasakymai, kaip aS atveddiau tavés versi, pridéjau aus{ Zolés, lokys dabégo upés, viena merga utarija kit6s, grizti savop sinais, rodo, kad formy tavés, Zolés, upés, kités, sinaiis po garso -s yra nukritusi postpozicija -p(i). Vadinasi, Gia i8 esmés like tik pirmieji aliatyvo démenys — kilmininko formos. Postpozicinj -p Laziiny tarméje paprastai iSlaiko tokie aliatyvai, kuriy pirmojo démens (i8reikSto kilmininko linksniu) gale néra garso -s. Tokiu bidu patioje Laziiny tarméje iSkyla nepaprastai svarbus fonetinis veiksnys, rodantis, kodél daugelyje kity tarmiy aliatyvas (taip pat ir kitas su postpozicija -p(i) sudaromas linksnis — adesyvas) jau palyginti seniai galéjo i&nykti, nors dar XVI—XVII a. ra&Stuose Sie linksniai buvo gana gajiis. Del fonetiniy prieZastiy (greitiausiai dél tarimo patogumo) nukrinta -p (< -pi <-pie) po garso -s aliatyve, o véliau ir po garso -m (vaikump, manimp, didziamp) aliatyve ir adesyve. Nukritus postpoziciniam -p, sintaksiSkai Sie linksniai tampa dviprasmi8ki, daugiaprasmiSki arba niet visai nesuprantami. O kalboje to negali biti, joje negali iSsilaikyti tokios formos, kurios aptemdo mintj ar yra nesuprantamos. Taigi dél fonetiniy veiksniy sutrumpéjusios ir tokiu bidu sintaksinio rySkumo netekusios aliatyvo ir adesyvo formos galéjo i8 kalbos pasitraukti ir uZleisti vieta ekspresyvesnéms formoms ir konstrukcijoms. Savaime suprantama, kad tokios formos negaléjo ir suprieveiksméti. Todél neatsitiktinai rasty kalboje ir tose tarmése, kur postpozicijos -p(i) linksniai seniai mire, ‘pasitaikanéios suprieveiksméjusios aliatyvo formos prieS postpozicinj -p dazniausiai turi balsj: amzindp, atgaliop, atpakaliép, gerép, namép, vakarép ir t.t. |domu tai, kad aliatyviné (einamoji pagalio) prieveiksmiy reik8mé dabartinéje kalboje yra gajesneé uz adesyvine (esamaja paSalio) reikSme, todél net tokie adesyvo kilmés prieveiksmiai, kaip galiep, galyp, naktiep, namiep(i), Saliep, Salip dazniau atlieka aliatyviniy prieveiksmiy funkcija. Vadinasi, ir taip jau megausios suprieveiksméjusio adesyvo liekanos funkcionaliai neskiriamos nuo aliatyviniy prieveiksmiy, todél Siy dieny ra8ty kalboje ir tarmése (iSskyrus paciy rytiniy dziiky ir Zietelos saleles) baigia mirti net adesyviniai prieveiksmiai, nekalbant jau apie pati adesyva kaip linksnj, kuris seniai mires. PrieSingai, aliatyviniai prieveiksmiai (nors pats aliatyvas kaip linksnis silpniausiai i8likes net minétose lietuvi8kai kalbandiose salelése) rodo kiek didesnj gajuma ir truputj platiau ir daZniau vartojami tiek raSty kalboje, tiek tarmése, kur postpozicijos -p(i) linksniai jau mire, pvz.: dangospi »i dangy, dangauspi* (/r lietuvis nesaukias dangospi... LGR 270.), diendp ,,dienon“ (Dieng dienop nuo griautuvy virsta mirai ir bokstai... AMickKonr(MPut) 50.), dievdp (Kitur per kaimus peréjo, Saukdamas dievop geros valios katalikus, pusiau kunigiSkai apsirenges vyras, renkas aukas katedros varpams jtaisyti CvR VIII 191.), galopi ,,j gala, j pabaiga, pagaliau“ (i§ pradziy balsas eina i§ reto, paskui greitynir galopi be galo greitai Bly. Tartumbei tyruose véjas, [Valteris] turi bastytis pa37 sauly, Smurtaut, Zudyt ir &@10 pi Ziti mirtim isdaviko AMickKonr(MPut) 55.), galop ,,t. p.“ (Jau viskas eina §alop Jhb. Jijé, gaspadiné, galop varo mane, t. y. stramudija, mustravoja J. Karas kaip karas, o maras, kaip nori taip suk — baisiau kaip karas, —galo p istaré seniausiasis zimagoras Gud-GuzB I 19. Galop, jei visi augalai biity lygiis, tai kas gi juos apginty nuo kaitros, nuo audros, nuo Siaurés véjo?.. VnlU 90.), miréidp »mirtinai“ L1kz, miridp ,,t. p.“ (O kas jau pradeda girtuokliauti, tasai daujausit igeria SimnA 146.), myriép (nuSalti, pasmerkti) LIkz, namopi ,,namo“ (Grigk namopi sutemoj LGR 168. Grizk, medZiokli, namopi... AMickKonr (MPut) 47.), namép ,,t. y.“ LIkz, pavakaridp vi pavakare“ LIkz (Pavakariop Roridoriuje triukSmas truputj nus- €iuvo, vien tik priziurétojos laksto, juokiasi, raktais Zvangina ZR III 307.), pavakarop ,,t.p.“ ZR I 117, pavasaridp ,j pavasarj“ Rz, Llkz, ZR IV 48, MontvR 13, CvR VII 34 (Sargaliojusi 3iema Monika pavasariop su- &ijo, bet po naujo, ketvirto ik eilés, alpulio ji atkrito ir daugiau nebeperzengé namy slenkstio CvR VIII 234.), rytop ,,j ryta RZ, rudeniop ,,j rudenj“ ib, LIkz, ZR II 251, IV 74, CvR VII 38, VIII 56, 138, 201, IX 154, BInR 42, MPutA II 15, VnlU 164 (Rudeniop, prasidéjus gruodams, j virtuve susigrido daiktai ir zmonés, Saltesnémis dienomis kovodami dél pirmos vietos prie ugnelés CvR II 113), rudenép ,,t. p.* LlkZ, ZR I 262, III 247, IV 375, 410 (Vasara buvo karsta ir sausa; bet rudenop linkui, kaip dienelé per §mota jau patrumpéjo, tuomet ir lytus tankiau lankytis pradéjo ZR II 228.), vakar6p ,,j vakara“ LIkz, RZ, ZR I 239, II 480, CvR III 125, VI 272, IX 73, VnlU 17, 121, MPutA III 35, Gud-GuzB II 162, Kpn(Tlpr 99) (Dabar vaka rOp manes telauk... parvesiu k@ norint nuo matusés ZR I 226.), vasarép ,,labiau j vasara“ (Vis jau vasarop, vis jau nebe taip Salta, kaip Ziemq Liki. jau... didZiau vas arop linkuo, vienok pavakarélis toks pat grazus ir tykus ZR I 194.), velniop ,,po velniy“ LIkz, TDédés 84, ZR I 249, Gud-GuzB I 120 (O dabar, ponas, — keliaukite! Traukités velniop! Girdite?! CvR VIII 191.), ziemop ,,j Ziema“ L1kz. Kaip rodo pavyzdiiai, aliatyviniai prieveiksmiai daugiau aptinkami grozinés literatiros kuriniy kalboje. Jy vartosena éia daZniausiai motyvuota stilistiSkai ar ritmomelodi&kai. Kartais grozinés literatiiros kiréjas, norédamas suteikti kalbai archaigkumo atspalyj, nesitenkina savo epochos literatiirinéje kalboje esamais aliatyviniais prieveiksmiais ir pavartoja viena kita aliatyvo kaip linksnio forma. Pavyzdiiui, V. Mykolaitis-Putinas versdamas A. Mickeviéiaus »Konrada Valenroda“, vaidilos apsakymo kalba, be aliatyviniy prieveiksmiy galopi, namopi*, pajvairina dar ir tokiais archaizmais, kaip kalnop ,,j kalna“ (Vos tik saulé tekéjo, aidi pagrunda kanopos, Ryto migloje dvieje skuba kalnop raitininku AMickKonr (MPut) 54.), kiemopi ,,j kiema“ (Diimai trenké j rum@g, mes isbégom kiemopi ib 45.) ir kt. Sitaip specialioje konteksto vietoje ir specialiu kiréjo sumanymu kirybiskai atgaivintos mirusios formos, Zinoma, nevirsta prieveiksmiais. Jos , *9 Vertéjas ir Siuos prieveiksmius tarsi nori nuspalvinti dar archaiskiau, palikdamas gale -i. 38 kartu su tokiais XVI—XVII a. ra8ty kalbos aliatyvais, kaip galybésp, intaisymop, iSganymop, keliop, prisakymopi, pulkop, skaitytojop, stalop, sunauspi, tévapi (=tévopi), Zodziop ir t.t., yra ne kas kita, kaip daiktavardziai. Vadinasi, aliatyvuy taip pat tik nedidele palyginti dalis yra iSvirtusi prieveiksmiais. Nors aliatyviniai prieveiksmiai ir pasirode kiek gajesni uz adesyvinius, vis délto ir jie nesudaro jokio patvaresnio ir produktyvesnio tipo, kuriuo remiantis bity galima i&vesti naujy ZodZiy. Jau patys pavyzdziai parodé, kad beveik kiekvienas aliatyvinis prieveiksmis lengvai pakeiciamas kitomis kalbos priemonémis, ypaé prielinksnio { ir galininko konstrukcija. Tuo ir aiskintinas menkas jy paplitimas dabartinéje kalboje. Prie daiktavardiniy vienaskaitos aliatyvo kilmés prieveiksmiy savo daryba ir semantika labai priartéja biidvardiniai, todél jie ¢ia ir minétini Salia pirmujy. Biidvardiniai Sio tipo dariniai dabartinéje kalboje dar reciau pasitaiko, negu daiktavardiniai, ir jie taip pat dazniausiai traukiasi i§ aktyviosios Zodyno atsargos, uZleisdami vieta platiau vartojamiems prieveiksmiams. Jau patys jy pavyzdZiai: amzindp ,,amZinai* (Tas Zmogus... atsigules ir uZmiges amzZinop LC 1884, 1.), atgalidp ,,atgal“ (Atgrjzki veidg atgaliop 1. atgaliop paiglijo AMickKonr(MPut) 39.), afpakalidp ,,t. p.“ (Eik atpakaliop { namus Skdv.), gerép ,,ij gera, geryn“ Dv, ilgainop ,,ilgainiui“ sr&, rodo, jog tai irgi yra ne kas kita, kaip praeities epochy liekanos. Jie sudaryti iS biidvardzio (galimas daiktas, substantyvuoto) kilmininko formos ir postpozicinio -p: amzinop (: dmdzinas, -a), atgalidp (:Gtgalias, -ia), atpakalidp (: atpakalias, -ia), gerop (: géras, -G). IS ju iSsiskiria kiek tiktai ilgainop. Salia jo dabartinéje kalboje néra atitinkamo badvardiio *ilgainas, -a, ir tik spéjant galima teigti tokj budvardj kalboje kadaise buvus. Apibendrinti vienaskaitos vietininky prieveiksméjimo analize, kurioje buvo paliesta jy reik’mé, daryba, vartosena, santykis su prieveiksmiais, prieveiksméjimo procesas, taip pat prieveiksméjimo rezultaty — patiy vietininkiniy prieveiksmiy reik8meé, daryba bei vartosena, mums padés zemiau duodamos iSdavos. 1. Nors kai kuriy kalbos daliy (pavyzdziui, daiktavardziy) vietininkai savo reik&mémis ir sintaksine funkeija ir labai priartéja prie prieveiksmiy, taéiau pats vietininky prieveiksméjimo procesas dabartinéje lietuviy kalboje néra aktyvus. Tokiu biidu dabar pasitaikantys vietininkiniai (ypaé adesyviniai, aliatyviniai ir iliatyviniai) prieveiksmiai dazniausiai yra praeities epochy kalbinio vystymosi padaras. 2. Dabartinéje lietuviy kalboje yra dvejopos kilmés ir morfologinés sudéties inesyvy: postpoziciniy ir nepostpoziciniy. Postpoziciniy inesyvy formavimosi pradZioje postpozicijos funkcija éjo *en. Si postpozicija ilgainiui visi8kai susiliejo su paciu linksniu ir aptrupéjo arba nukrito. I8 abiejy ty inesyvy dabartinés kalbos linksniavimo sistemoje téra jsigaléjes postpozicinis inesyvas. Lengviau ir veikiau suprieveiksméja postpoziciniai inesyvai tokiy daiktavardziy, kuriais rei8kiamos daugiau apibendrintos, abst- '39 rahuotos vietos-erdves ar laiko savokos, plg. prieveiksmius: vakaré, lauké; ore, rytoj (<rytdje), aplink6j ,,aplink*, apitiupoj ,,patamsy, apsigraibinéjant“) (intimpéj) (itimpdéj): ,;be perstojo“, apaciéj, palaidzidj »polaidyje“, pradzi6j, desinéj, draugéj, kairéj, savéjé ,,savuju, artimujy tarpe“, basidutéj, vienémarskinéj, viendplaukéj, Salyjé ,,Salia“, vidujé, virsuje. Siaipjau postpozicinio inesyvo galiinés néra linkusios virsti prieveiksmiyy daromaisiais formantais. 3. Jau Zilojoje senovéje iS linksniavimo sistemos iskritusio nepostpozicinio inésyvo galiiné -ie zemaitiy tarméje rado tam ‘tikra tendencija virsti prieveiksmiy daromuoju formantu, aprépianéiu ne tik daiktavardinius, bet ir bidvardinius, jvardinius ir dalyvinius vedinius (ankstié, artié, namié, tovisiskai negajus ir neproduktyvus, i8likes: vos keliose; bet uztat nepaprastai plaéiai. ir intensyviai vartojamose formose. : 4. XVI—XVII a: raSty kalboje, taip pat Siy dieny ryty aukStai¢iy tarvietos-erdvés santykiai ar veiksmo biisenos bidas, plg.: laakan, oran, deSinén, kairén, draugén, tiesén »deginén“, 3émén »zZemyn, ant zemés“, Salif, vidun, virsun, lifkan, aplinkun, atgalién, atsav6n »atskirai*, jrédin »laiku, vietoje, kaip reikiant“; paskun. 5. Iliatyvas lietuviy’ kalbos istorijoje ne tiek prieveiksméja, kiek nyksta. Abi Sias tendencijas (iliatyvy prieveiksméjima ir ju nykima) galima negalima ty tendencijy suplakti. 6. Iliatyvy vartosena groZinés literatiiros kuriniy kalboje motyvuota StilistiSkai: iliatyvai (Salia prielinksnio j ir galininko konstrukeijy) praplecia gramatinés sinonimikos galimumus grozinés literatiiros kariniy kalboje, pagausina ritmomelodines priemones eiliuotinéje poezijos kalboje, taip pat suteikia vietinio kolorito kirinio veikéju kalbai. 7. Rytiniy dziky ir Zietelos lietuvikai kalbanéiose salelése silpniau ar stipriau tebéra iSlike linksniavimo sistemoje du postpozicijos -p(i) linksniai: adesyvas ir aliatyvas. Siy linksniy raidai taip pat daug biidingesnis visiSkas nykimas, negu prieveiksméjimas. Jy nykimas aiSkintinas prielinksniniy konstrukeijy isigaléjimu. 8. Kai kuriose tarmése (o kartu ir literatirinéje kalboje) adesyvo nykimas tiek toli yra Pazenges, kad Sio linksnio (bent su postpozicija -p(i)) néra like né pédsaky. Jeigu adesyvo neturinéiose tarmése ir Siuolaikinéje adesyvinis prieveiksmis (naktiep, Saliep, Salip, galiep), tai Paprastar jy funkcija sumaigoma su aliatyviniy prieveiksmiy funkcija. ; 40 9. Aliatyvas i8 visy vietininky yra silpniausiai iSlikes linksnis. Taciau patys aliatyviniai prieveiksmiai rodo didesnj gajuma ir platiau bei dazniau vartojami tiek raSty kalboje, tiek tarmése. Ju yra daiktavardiniy (galop, miriop, namép, pavasaridp, vakarép...) ir biidvardiniy (amzinop, atgalidp, atpakaliop...). \ 10. Ypaé didele aliatyvo senove rodo kir¢iavimas tokiy jo vienaskaitos formy, kaip miskép, namép, staldp, kur i8laikytas kirtis galtinéje. Tokiy senovinio galtninio kir¢iavimo daiktavardziy, kaip miskas, némas, stalas kilmininkai dabar kirciuojami Saknyje (misko, namo, stélo). Vadinasi, aliatyvai iS ty daiktavardziy kilmininky padaryti dar prieS kiréio atitraukima juose nuo galiinés j Saknj, t. y. prieSistoriniais laikais. K BOTIPOCYy AJ.BEPBHAJIM3ALLMK MECTHBIX MAXEKEM EQWHCTBEHHOFO 4HCJA kK. YIIBBHIAG Pestome 1, B cratbe paccMaTpuBaeTca cooTHOLIeHHe HHeccHBa, WJlnaTHBa, afeccuBa u alJaTHBa C HapewHAMH, anBepOHanusaluA STHX ManexKel, a TakKe 3HaueHHe, OGpasoBaHHe UH ynoTpeOeHne Hapedit, BOSHUKLIMX 3 STUX ManexKell. 2. Xots MectTHble mafexu ef. 4. HeKOTOpbIx YacTelt peu (Hanp., HMeHH cytiécTBHTeNbHOrO) OveHb OH3KH MO cBOeli ceMaHTHKe A cHHTaKcH¥ecKol yHKunu kK HapedusM, Bce %Ke mpowecc agBepOuanusaiun sTux MasexKeli B COBp€MeHHOM JIHTOBCKOM s3bIKe H@b3A CUHTaTb aKTHBHBIM. HaswuectByloulHe B COBpeMeHHOM S3bIKe Hapewna, COOTHOCHTeIbHBIe C MECTHBIMH MagexKaMu ef. 4. (OcOGeHHO aeCCHBHBIe, alaTHBHble HM MsaTHBible), Kak TIpaBHsO, yHacueqoOBaHI u3 Mpowaoro. 3. B coBpeMeHHOM JHTOBCKOM s3bIke UMelOTCA [Ba pONa HHeCcMBa, pa3s.1MualoulNecs mO cBOeMy NMpoucxoOxLeHuIO H MOpdouorHyecKOMy cocTaBy, a HMe€HHO: HHeccHB Cc mocweaorom uv 6e3 Hero. B HavaqbHbIx cbasax oOpasoBaHia HHeCcHBa c Mocnenorom B cbyHKuHH nocwenora BEICTyMalIo *en, KOTOpoe ¢ TeyeHHeM BpPeMeHH CMOCh C HMeHeM, AecdbopuupoBaJlOCb HJM %Ke oTMao. B cHcTeMe CKNOHeHHA COBPeMeHHOTO AHTOBCKOTO s3bIKa coxpaHHJICA TOJIbKO HHeCcHB ¢ NMocwenoromM. Walle WH werue agBepOwanH3yloTca MHeCCHBBI Cc MOceOTOM, O6pasoBaHHble OT HMeH CYIIeCTBHTeIbHEIX H BbIPAKaloliMe OGcbmeHHEIe TipOCTPaHCTBeHHble MH BPEMEHHHIe OTHOMeHHA HH Ke OOosHayatouwe O6pa3 AelicTBua, cp. Hapewnsa: vakaré «peyepom», lawké «Ha pope, Ha yalMle, Ha BO3Myxe», Ore «TO Ke», ryt6j(<rytéje) «3asrpa», aplinkdj «kpyrom, Boxpyr>, apiciupoj «oinynbior, intimpoj (itimpoj) «Gecnpecranno», apacidj «<puusy», palaidziéj «no spema ottenean», pradziojé «pHauane», desinéj «Hanpaso», draugéj «pmecte>, kairéj «nanepo», savéjé «B cBoem Kpyry>, bdsidutéj «a Gocy uory», viendmarskinéj «B onnoi py6axe», viendplaukéj «c nenoKpbiToi rososoli>, Salyjé <panom>, vidujé «Buytpu>, virsujé «ppepxy». Boobie 2xe oKoH4aHHA HHeCCHBa C MOC/eNOrOM He NpeBpalllaiorca B caoBOOOpasoBaTerbHbIe tpopMaHTHI Hapeunit. 3. Oxonyanne -ie, cpolicrBenHoe uHeccHBy 6e2 nocaenora, BINaBIeMy H3 CHCTeMBI CKIOHEHHA elle B Tiy6oKol peBHocTH, cOXpaHaeTcd B XKAMALTCKOM HaneKTe, rae OHO MpOABAAeT HEKOTOPylO TeHAeHUMIO K MpeBpaillenvio B COBOOOpasosaTe.1bHbIit copMaHT Hapeuuii, COOTHOCHTeIBHEIX He TOAbKO € HMeHAMH CYULeCTBHTeIbHBIMH, HO H Cc mpHuaraT@ADHBIMH, MCCTOHMeHHAMH uM mpHuacTHaMu, uHamp.: ankstié «pano», artié «6nn3Ko>, namié «oma». tolié <nanexo», Sdltie «Kora xonogHo>, Si6kié «npu TaKoi (naoxoit) morome», dilkantie «xorga mbm», lynantie «Bo BpemMa foxaA», pasdlusie «Korna noxmopo3Hu10>, Cp. TaKxKC coBocoNeTanHA tékie darganotie «B cnAKOTb, B HeNorony», tokie bladzdlaugzotie «xorxa cna6o0 MoAMOpO3H0 M HOTH YXOAAT B rpssb (7. €. MOXKHO CaOMaTb HOry)>. Hapsay c dopMantom -ie, cneayer ynoManyTb u @opMant -i, nponcmenmHi tTaKxKe u3 OKOHYaHHA HHeccHBa 6e3 Nocnenora, Hanp.: anksti «paHo», arti «6nus¥o», foli «qaneKo». 4} @opmant -i spasetrca oveHb HENPOAYKTHBHBIM, OH COXPaHHJICH JIHUb B HeCKOMbKUX HapeSHAX, HO 9TH HapewHs BbILeIOTCA UCKIIOUNTeTbHOn ynotpeOuTeabHocTHIo HM pacnpoctpaHEHHOCTbIO B AHTOBCKOM si3biKe. 4. B nvcbMennpix namatHuKax XVI—XVII bs., a taxxe un B COBPeMeHHBIX BOCTOUHCayKUITaHTCKHX JHaseKTax B CHCTeMe cKNOHeHUA COXpaHsweTCA HWaTHB ef. 4., BO3HHKunit H3 BUHUTeIbHOrO Mafexka en. 4. H Nocaenora, @opMa KoToporo 40 cux nop He ABIAETCA TBEPLO YCTaHOBAeHHOM (OAHH HccMeROBaTeAH ykas3blBaloT Ha cylllecTBOBaHHE mocaesora a, Apyrue — ai, tperbu— na), Pope usaatuBa uacto BcTpeyaloTca H B CcoBPeMeHHOM AHTOBCKOM JIHTepaTypHOM si3bIKe, a OCObeHHO B sA3bIKe xyQoxwKecTBeHHOH suTePatypbl. Her nukakoro ocHoBanua cuHtaTb Bce STH opmst Hapewnamu. Kak B quamexrax, Tak H B JIHTepaTyPHOM SISbIKe TOJIbKO HeMHOrOYHCeHHDIE (hopMbl HwwiaTHBa npespaTHaucD B Hapewns. AnpepOuanusyorea, Kak npasuo, au Te OTBIMeHHbIe (POpMbI usMaTHBa, KoTOpble BbIpaxkaloT HaHOonee OGOGUIeHHIe MpoctpancTBeHHBe OTHOMeHKA Han o603HaualoT o6pa3 gelictBua nan cocTosHHA, Hamp.: ladkafi «na ABOP, BOH>, Orafi «Ha BOsLyXx>, deSinén «uanpaso (ugtu», kairén «HaeBo», tiesén «uanpapo», Zémén «na 3eMJO, O 3emmo», Salifi «a cropony; Mpoub, Aosoli», vidufi <puytpb», virsun «BBepx», lifikah «no Hampapnenuio», aplinkun «poxpyr, Kpyrom», atgalidn <o6patuo», atsavon “OTEbHO>, drédin «ymectuo, BO-BPeMA, Kak CJlenyeT>, paskufi «cneqom, Beez; nocae>. 5. Ecau uMetb B BHAY AWTOBCKHI s3EIK 8B Ue1OM, TO HAWaTHB nocTeneHHO oTMUpaeT M TOKO B HeMHOrHX cay¥anx mepexozuT B Hapeuus. OGe stu TeHACHLHH (anBep6uaH3alua HJWaTHBa HM ero OTMHpaHHe) HaOmOqaioTca HB COBPeMeCHHOM JIHTOBCKOM si3biKe. Stn TeHfeuunu cnenyer uerKo PasIMYaTb MPH HCCMeAOBAHHH pasBHTHA HuaTHBa. 6. Ynorpe61enue opm uanatupa B asbiKe XYHOKecTBeHHOH WMTepatTypHl cTruacTH- “eck O60cHOBaHHO: 3aMeHaa KOHCTPyKUHIO Mpegqora { H BAHHTeIbHOTO Naqexka, wiaTHB PaclHpAeT BO3MOKHOCTH TpaMMaTHYecKOil CHHOHUMUH B AabIKe XYLOXKECTBeHHEIX mpou3BeenHii, oGoralaer putmomesoquyeckue cpeacTBa CTHXOTBOpHoro s3bika uM mpHqaer MeCTHDI KOJOpUuT peu nepconaxeli, 7. B Boctouxog3yKckom jManeKTe uw B sHTOBCKOM Topope p-Ha J[arnopo (3erama) Beaopyccxoh CCF coxpanmworca p cucreme CKIOHEHHA 2Ba Nagexka c mocaenorom -p(i): aqeccuB UW aqaTHB. Itx dopmel Kak u dopmpL HJ1aTHBa, CKOpee OTMHPaioT, YeM amBepOuanusyiotca. Onn noctenenHo BuITecHmotcH MpeLOXKHBIMH KOHCTpyKUMAMH. 8. B antepatypnom sspike u B PARE AManeKTOB afeccuB c nocaenorom - (i) noaHOCTbIO yTpayeH. 3yech uHOrAa BcTpeyaioTca HapeyaA C OKaMCHeTbIM OKOHYaHHeM aeccuBa, ONHAKO 9TH OOpaz0BaHHA YacTO UMewWT 3HayeHHe annaTuBa (cp. ynotpeGaenue opm axeccusa galiep, galyp 8 annatuBHom 3HayeHuu, BMectO galép «Haxonen. 9. H30 Beex Mectubix nayexeit xy%e Bcero COxXpaHsetca aanatus. Ognaxo camu Hapequs, BOSHHKUIMe M3 OPM avwiaTHBa, ycToitunBL ynorpeOuTesbHbI Kak B MHcbMeHHOM A3bIKe, TAK H B AManeKTax. OfHH Hapeuua storo Tuna COOTHOCHTeIbHEI C HMeHaMH cyulecTBHTeIbHEIMH (galép «kK KOHLy, HaKkonen», miriép «Hacmepta», nomé6p «nomoii», pavasariép «K Becne>, vakarép «non Beyep>), ApyrHe—c npHaaratenpunimn (amzinép “Ha BeyHO>, atgalidp «Hasan», atpakaliép «to xe»). 10. Mecrunie nazexu c HocaetoraMu, Kak M HapeqHs, mpouciienmHe or aTHx maneeli, ABAMOTCA apxan4nbIMn aktamu s3piKa. Oco6enno apXaHuHBIM cJleqyer cuHTaTh YAapeHve TaKHX OTLIMEHHBIX aJWaTHBOB, Kak miskép «x necy>, stalop «x cTomy>, a BMecTe © TeM M TaKHX aJaTHBHBIX HapeuMii, Kak galép «K KOHUY, HakoHell», namép «K omy». Kak uspectno, anaatup en, y, o6pasopanca nytem causuua nocnenora -p(i) © dopmoii POANTembHOrO Manexa ef. y. Dopmbl pogzuTenbHoro nanexa eq. 4. ApeBHHX OKcHTOHOB B COBPEMCHHOM JHTOBCKOM s3bIKe yapsioTcH He Ha OKOHYaHHH, a Ha nepBoM caore, Hanp.: misko «neca», stalo «ctona>, ga@lo «Kona», naémo «toma». V3 sToro BHAHO, 4TO anaaTHB OpasoBanca ele 20 Toro, KaK yAapeHwe B YNOMAHYTHIX dopMax 6pII0 OTOABHHYTO ¢ OKOHYaHHA Ha KOpeHb (T. e. Ha mepsbiit caor), Tlepegpuxxenwe yaapenua c oKkonuanua TPOHSOUIO B TayGoKOH ApeBHocTH, eme go Havana jehcTBUA M3BecTHOrO 3aKoHa Cocclopa-Poptyrarosa — go nepeapuxenna (pH onpenenenntix YCNOBHAX) yNapeHua c KopHa Ha OKOHYAHHe. A2