Zmine
DP
31315,
3144,,
Sune
Mi
II
40
(pi moji
Sin
o my
minima
i
pa ies
au o iaus
5139,
12171);
Be
pama o
p.
295
k i ikuojamas
akademinis
»Lie u iy
kalbos
Zodynas“
uz
ais
kad
M.
DaukSos
o ma
nuen iémus
DP
592
jame
laikoma
daly iu;
au o ius
mano,
kad
ji
esan i
Klaidingai
pa agy a,
i
skaido
Ja
i
padaly j
i
j a d%io
naudininka
(nu-
e i
iemus).
Cia eikiausiai
u ime
oki
pa
absoliu iniu
naudininku
be
i a dzio
einan j
daly i,
kaip
bekalbanczém
DP
159,2,
egin iémus
DP
228,,,
a in iemus
BB
Apd
27,
13
i
pan.,
Z .
LKK
V
106—107.
P ie
eigiamy
knygos
ypa ybiy
p iski inas
k uopS us
pa yzdziy
pa inkimas,
puikus
iso
eks o
echninis
pa engimas
bei
su edaga imas,
leidzian is
skai y ojui
g ei ai
i
leng ai
as i
eikiamus
duomenis.
Baigian
no é ysi
palinké i,
kad
A.
Zeno
»Lie u iy
kalbos
ado as“
a kel y
a us
j
lie u iy
kalba
kuo
didesniam
skaigiui
jos
biciuliu
i
y iné oju
isame
pa-
saulyje.
V.
Amb azas
SVARUS
LATVIU
DIALEKTOLOGIJOS
ZINGSNIS
M.
Rudzi e,
La iegu
dialek ologija,
Riga,
1964,
432
p.
Pas a ieji
me ai
bal y
kalby
dialek ologijai
bu o
i8
ik yjy
labai
de lingi.
Gau-
sybés
s aipsniy,
a ski y
a miy
monog a iju
one
pagaliau pasi odé
seniai
lauk i
apibend inamojo
pobidzio
dialek ologijos
eikalai:
li uanis ai
gali
dziaug is
Z.
Zin-
ke igiaus
,,Lie u iu
kalbos
dialek ologija*
(Vilnius,
1966),
o
la is ai
—
M.
Ru-
dzy és
,,La ieSu
dialek ologija‘.
Sios
d i
Siaip
jau
ski ingu
me odu
i
i§
dalies
ski ingiems
ikslams
pa aSy os
knygos
y a
a um
sa o i8ka
bal y
kalby
dialek o-
logijos
enciklopedija,
be
ku ios
negalés
i8si e s i
né
ienas
Siu
kalby
y iné ojas.
Ma a
Rudzy é
la iy
dialek ologijos
ba uose
sékmingai
da buojasi
jau
kelio-
lika
me y:
1958
m.
bu o
paskelb as
jos
s ambus
keliy
kaimyniniy
Siau és
La ijos
a miy
ap aSas!
(Sis
da bas
da
1954
m.
bu o
apgin as
kaip
kandida iné
dise aci-
Ja*),
1963
m.
pasi odé
jos
suda y a,
mokymo
eikalams
ski a
la iu
kalbos
a miu
eks y
ch es oma ija®.
Be
o,
didelis
M.
Rudzy és
nuopelnas
la iy
dialek ologijai
y a
as,
kad
jos
ado aujami
Rygos
uni e si e o
auklé iniai
pa engé
nemaza
ge y
gim yjy
a miy
ap aSy,
ku ie
sa o
e e
kalbos
mokslui
nenusileidyia
daugeliui
publikuo y
la iu
dialek ologiniy
y inéjimy.
Ta iau
didziausias
M.
Rudzy és
ina-
Sas
i
la iy
kalbo y a
i
apsk i ai
bal is ika
y a
jos
knyga
,,La ieSu
dialek olo
gija“.
Jau
ien
Sio
eikalo
apim is
—
432
puslapiai
—
pakankamai
odo,
kad
au o é
nu-
di bo
i§
ik yju
didZiuli
da ba.
Pagal
gana
g ieZ a
plana
ji
ap aSo
pag indines
la -
iu
kalbos
a mes
—
idu io
( idus
dialek s,
59—146
p.)
,
ly iskaji
(libiskais
dia-
lek s,
147—255
p.),
aukS ai iy
(augszemnieku
dialek s,
257—405
p.).
Tiesa
sakan }
de aliau
ap aSoma
ik
a miy
one ika
i
mo ologija,
o
sin aksés
klausimai
ia
be-
eik
nelie iami
(biidinga,
kad
&i
,,béda“
neaplenké
i
Z.
Zinke i iaus
»Lie u iy
dialek ologijos*
—
bal u
kalby
sin aksei,
ma y ,
da
is
nea éjo
S iesesnés
dienos!).
*
M.
Rudzi e,
Ziemel idzemes
izloksnes
B asla a,
Veca é,
Baunos
un
Vilzénos,
,,Valodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i*,
VI,
Riga,
1958,
p.
101-256.
*
M.
Pyasu ,
Tosopp
cesep oli
yac x
Buz3zeme
(Bpacaascxuii,
Bena ckui ,
Baynpcxnii,
Bua.
seuckui ),
As opedepa ,
Pu a,
1954.
*
M.
Rudzi e,
La ieSu
izlokSpu
eks i,
Riga,
1963,
108
p.
(i8leis a
o op in u).
197
Bal is ams
gal
upu i
gaila,
kad M.
Rudzy é
a8é
ne
la iy
dialek ologijos
s u-
dija,
o
s uden ams
dialek ologijos
ado élj.
Didak iniai
ikslai
e é
jq
dés y i
kai
ku iuos
elemen a ius
dialek ologijos
mokslo
dalykus,
be
o,
ado élio
p o ilis
a -
um
kaus é
au o és
min is,
a zé
jos
sa a ankiSkuma.
Ji,
a odo,
samoningai
engé
sudé ingesniy
dialek ologijos
is o ijos
klausimy,
daZniausiai
pasi enkindama
nuo-
odomis
j
sa o
didZiojo
moky ojo
akademiko
J.
Endzelyno
da bus.
Tokiu
bidu
au o é,
neno édama
sk iaus i
sa o
s uden y,
ka ais
Siek
iek
,,nusk iaudé“
bal y
kalby
y iné ojus.
Ta iau
kiek ienas,
u
bi ,
sup as,
kad
oje
pa ioje
knygoje
i
ieniems,
i
ki iems
j ik i
y a
be
galo
sunku.
Siaip
a
aip
M.
Rudzy és
da bas
dél
sa o
gausios,
labai
sis emingai
i8dés y os
medZiagos
(Gia
jis
ik ai
oli
p asoka
ado-
élio
ibas)
y a
s a us
la iy
dialek ologijos
Zingsnis,
i
jo
au o é
nusipelno
nuo-
Si dZios
isy
bal is y
padékos.
Da
no é ysi
a k eip i
démesj
i
po a
smulkmenuy,
k i usiy
j
akis,
sklaidan
Sio
da bo
puslapius.
Au o é
p ie
kiek ieno
ap a’y o
klausimo
gana
de aliai
pa eike
uo
k
lausimu
esan¢ia
li e a ii a,
a iau,
kalbédama
apie
ku Siy
p oblema
(plg.
32,
64
p.),
kaZkodél
nenu odé
s ambiausio
Siai
p oblemai
ski o
da bo
—
V.
Kipa skio
»Ku en age“
(Helsinki,
1939).
Taip
pa
ji,
gal
bi ,
be
eikalo
ku Sius
deda
j
ie-
na
g e a
su
p isais
(plg.
20
p.),
juos
a um
a ski dama
nuo
okiy
bal y
gen¢iu,
kaip
séliai
a
ziemgaliai.
Te minas
k us o ies
okia
eikSme,
kaip
ji
a oja
M.
Ru-
dzy é
(plg.
34
p.),
né a
isai
inkamas,
nes
jis
pas a uoju
me u
a ojamas
kalbo-
y oje
kiek
ki okia
eik§
me‘.
A.
Sabaliauskas
NAUJAS
TOPONIMU
ZODYNAS
B. A.
Huxonos,
Kpa xuii
Tononumayueckuii
cnopapb,
Mocksa,
1966,
510
p.
Toponiminiy
zodynu
misy
Salyje
iSleis a
nemaZa.
Pasi odé
i
okiy,
ku ie
pa-
gal
sa o
p o ilj
gali
bi i
laikomi
ecenzuojamo
da bo
pi m akais'.
Ta iau
dau-
guma
ju
aiskiai
nebea i iko
misy
Salies
i
pasaulinés
oponomas ikos
eikala imu,
no s
kai
ku ie
ju
iSéjo
palygin i
neseniai.
Todél
naujo
Zodyno,
suda y o
Siy
dienu
oponimikos
mokslo
pama u,
pa engimas
bu o
labai
ak ualus.
Neseniai
pasi odes
V.
Nikono o
,,T umpas
oponimy
Zodynas“
apima
apie
ke-
u is
iks an¢ius
iso
Zemés
u ulio
gy enamyjy
ie y,
upiy, eZe u,
ji u
i
ande-
nyny,
k aS u,
au ybiy
i
ki okiy
a dy.
Nesunku
jsi aizduo i,
koki
didZiulj
da ba
a liko
au o ius,
a inkd
amas,
o
ka ais
i
ai’kindamas
deSim¢iy
pasaulio
kalby
ie o a dzius.
Toponimikos
li e a ii a
labai
gausi,
a iau
jos
kokybé
ne ienoda
Be
o,
labai
ski ingas
o
ponomas ikos
lygis
i ai iose
Salyse.
Todél
li e a ii os
,,a -
sijojimo
“
i
j e inimo
sunkumai
p ak iSkai
y a
nelengyai
i eikiami.
Miné os
p ie-
Zas ys, be
abejonés,
lémé
ai,
kad
i
V.
Nikono o
Zodyne
ne
iskas
obula,
ne
i-
*
Plg.O.
C.
Axmanopa,
Caonapb
JnH Buc Huecknx
TepmuHos,
Mocksa,
1966,
p,
417.
+
M. H.
Meapxees,
Teo paduyeckue
umena.
Tononumuyeckui
cnonapb,
Mocksa,
1961;
M.C.
Boguapckui ,
Caosap
eo pacpuuecknx
HasBanni ,
u371.
2-oe,
Moca,
1958;
A.
A.
Hea-
HoBCKH
i,
Teo pacwyeckne
umena,
Mocksa,
1914
i
k .
Taip
pa
plg.
J.
Halicze ,
S ownik
geog a iczny.
Pochodzenie
i
znaczenie
nazw
geog a icz-
nych,
Ta nopol,
1935.
198