Visa
ai
odo,
kad
M.
DaukSos
,,Pos ilés“
dgégus,
ddgaus
ik ai
y a
ddngus,
ddangaus.
Tokiu
bidu
ai
bi y
bene
ienin elis
ik as
u
kamieno
daik a a dziy
I
ki éiuo és
pa yzdys
ne
ik
,,Pos iléje“**,
be
i
isoje
lie u iy
kalboje™.
Ch onologija
nepaneigiamai
byloja,
kad
M.
DaukSos
ddngus
y a
senesnis
uz
daba inj
ki ia ima
dangis.
Pas o aus
Sakninio
ki ia imo
i imas
galininiu
(I>IV
ki é.)**
Siame
pa yzdyje
a i inka
bend aja
pag indine
lie u iy
kalbos
a -
daZodziy
ki gia imo
aidos
endencija.
J.
Klima iéius
DEL
VIENO
TERMINOLOGINIO
MAZMOZIO
K.
BUGOS
IR
E.
FRENKELIO
RASTUOSE
Visoje
Lie u oje
k isnyse,
as y
ie u ése,
akmeniniy
pama u
skylése
i
ki uose
uZna iuose
pe i
nedidelis
paukS elis,
o ni ology
lo ynigkai
adinamas
Oenan he
oenan he
L.
P o .
T.
I anauskas
apie
ji
aip
a8o:
,,Lie u oje
ju
ap iksi
g ynuose
laukuose,
ypa¢
nede lingose
ie ose.
Daznai
pasi aiko
Salia
plen u
i
dideliy ieSke-
liy,
be
aip
pa
i
a imoje
mies y
kaimynys éje,
ka iuomenés
mankS os
aikS ése,
s adijonuose,
a i
geleZinkeliy
s o iy,
ypa iai
en,
ku
suk au i
akmenys,
as ai...
Po
ka o,
kai
miisy
k aS as
bu o
sé e
p isé as
isokiy
aSiu
g iu ésiy,
Siam
pauks-
Giui
pe é i
susida é
labai
palankios
salygos,
nes
ie
g iu ésiai
a s oja
jam
kalny
pa-
pédes,
akmenuo aji
k aS o aizdj.
An ai
kui upiy
po
ka o
nemaZa
pasi odé
i
pa-
Siame
Vilniuje,
ku
g iu ésiais
pa i o
iS isi
mies o
k a alai“!.
Lie u i8ku
e minu
Siam
pauk& eliui
pa adin i
paim as
zemai iy
a més
Zodis
kil upys
(Zodynuose
i
mokslinéje
pe iodikoje
pasi aiko
da
ys
Sio
ZodZio
a ian ai:
kal upis,
kul u-
pis
i
kul upys®).
Sio
e mino
da yba
aiSki:
jis
suda y as
i8
Zemai isko
ZodiZio
kiilis
»akmuo“+ upé i.
Ry y
Lie u oje
kil upiui
pa adin i
a ojami
ZodzZiai
an ukas
|an ikas
i
in ukas*.
Miné inos
da
o mos
an uka,
an ukys,
an uky is
i
k .
K.
Ba-
ga
s .
,,CnaBaHo-OasTHiickue
STHMOO un“!
y a
pas ebéjes,
kad
,,Ca.
o -oka
2M.
DaukSos
,,Pos ilés
Jmogus
843,
Jmogaus
132s
i
k .
P,
Ska dZius
y a
linkes
laiky i
aip
pa
I
ki éiuo és,
be
ai
é a,
kaip
paZymi
i
pa s
au o ius,
ik
p ielaida,
no s
i
labai
iké ina
(Z .
P.
Ska dZius,
min.
eik.,
p.
124).
%0
Plg.
K.
Biagos
pas aba:
,,Daik a a dziui
pa yzdzio
ne u iu“
(Z .
K.
Biiga,
min.
eik.,
Ill,
p.
35).
1
To
p ieZas is,
kaip
eisingai
y a
pas ebéjes
A.
Gi denis, bene
bus ,,ski ingy
linksniy
di e encija imo
po eikis*
(@ .
A.
Gi denis,
Kodél
jsigali
,,galiininis*
a daZodziy
ki ia imas,
»Mokslinés
aukS ujy
mokykly
dés y ojy
kon e encijos
lie u iy
kalbos
klausimais,
ski os
Spalio
50-meéiui,
p og ama
i
p aneSimy
ezés‘‘,
Vilnius,
1967,
p.
6).
1
Z .
T.
l anauskas,
Lie u os
paukS iai,
Ill,
V.,
1955,
p.
309—310.
*
Nesuno min a
§Sio
e mino
a ian y
a osena
ma y i
ne
i
akademiniame
,,Lie u-
iy
kalbos
Zodyne*:
p ie
ZodZiy
akmené
i
an ikas
(I,
V.,
1968)
jame
aSoma
kul upys,
p ie
Zodzio
gi nakalis
(III,
V,,
1956)—ul upis,
p ie
Zodziy
gudz i blis
(ILI,
V.,
1956)
i
in ukas
(IV,
V.,
1957)—
kal upys,
o
p ie
pag indiniu
ZodZiu
iSkeliamo
kiil upis
(VI,
V.,
1962)
p i asomos
ik
o mos
kul-
upys
i
kul upis.
*Miné ini
da
Sie
sinonimai:
akmené
(o ni ologai
Siuo
e minu
adina
ne
kil upj,
be
A e-
na ia
in e p es),
¢ékSla,
céks a,
gi nakalis,
gudz i blis
i ,
u
bi ,
éeku is.
No s
akad.
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
(II,
V.,
1969)
p ie
pas a ojo
ZodZio
nu odoma,
kad
ai
,,pe kiino
o%elis“
(Scolo-
pax
gallinago),
be
ilius acinis
sakinys
ai
paneigia:
,,Oi
u
Sek ,
Eeku éli,
ko
u
lendi
k isnin“
(S en ionys).
*
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
V.,
1958,
p.
472.
13.
18
He u iy
leksikologijos
i
leksikog a ijos
193
»yTka“=suT.
an -uka
,,eine
Schnep e“
Mielke
I
6,
a ukas
,,saxicola
oenan he*
Dise os
(ep.
Vozgéliai),
an uky's
,,7.c.“
Veliuona“®.
S .
,,Die
Me a onie
im
li auischen
und
le ischen“
K.
Baga
nu odo
Zodzius
a ukas
i
i i ukas
u in
p ie-
saga
-ukas
i
él
sug e ina
su
Zodziu
dn is
,,En e“.
E.
F enkelio
e imologiniame
lie u iy
kalbos
Zodyne
ZodzZio
an is
,,En e“
s aipsnyje
andame
Zodzius
an uka
»schnep e“,
a i ukas
.,,saxicola
oenan he, whea
ea ,
Weisskehchen“,
an ikas
(Duse os),
in ukas
(Tau agnai,
Bez.
U ena),
an ukj is
(Veliuona)
,,S einschma-
ze ,
S einschnappe “*.
Siais
sug e inimais
sunku
pa iké i,
nes
kil upys
j
an i
nie-
kuo
némaz
nepanagus.
K.
Biiga
upu j
suklaidino,
u
bi ,
Ch .
G.
Milkés
i
ki i
Zodynai,
ku
ZodZio
an uka
eik’mé
nu odoma
,,eine
Schnep e,
.
y.
slanka“.
Akademiniame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
Sis
ne ikslumas
jau
pa aisy as:
Zodis
an u-
ka
jame
nuk eipiamas
j
an uks,
o
pas a asis
j
an ikas
,,Oenan he
oenan he“.
Dialek-
iniy
e miny
an ukas
i
in ukas
da yba
iksliau
bi y
ai8kin i
aip:
an é+-ukas
i
in é+-ukas.
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
nu odoma,
kad
ZodZiai
a i é
i
i é
u i
»peludés*
eikSme.
Be
o,
Zodis
a/i é
(kaip
i
a is)
u i
da
i
,,k osnies
uZuangés“
eikSme.
,,UZna io,
uZuolandos*-—,,peludés“
eikSmiy
ko eliacija
labai
aki aiz-
di.
Su
Siais
ZodZiais
siejan
aukS ai i8kq
kil upio
pa adinima,
galima
i ikinamiau
ji
paaiSkin i.
K.
Gai enis
VEIKALAS
APIE
BALTISKU
VIETOVARDZIU
SLAVINIMA
IR
SLAVISKY
LIETUVINIMA
Ju gen
P inz,
Die
Sla isie ung
bal ische
und
Bal isie ung
sla ische
O snamen
im
Ge-
bie
des
ehemaligen
Gou e nemen s
Su alki,
Wiesbaden
(O o
Ha assowi z
leidykla),
1968,
320
p.
su
Zemélapiu.
Bal isky
ie o a dZiy
i
asmen a dziy
sla inimo
p oblema
ling is inéje
li e-
a i oje
keliama
ne
pi ma
ka a
—
ien
pe
pas a aji
deSim me j
pasi odé
keli
da bai,
ski i
Siam
Klausimui'.
Ta iau
ecenzuojama
J.
P inco
knyga
sa o
apim-
imi
oli
p alenkia
ki us
Sios
s i ies
eikalus.
Knyga
susideda
i8
j ado,
deSim ies
sky iy
i
iS ady.
Knygos
gale
au o ius
pa-
eikia
ema ine
odykle.
I ade
J.
P incas,
be ki a
ko,
a k eipia
akis
j
bal i8kosios
oponimijos,
anda-
mos
sla y
k aS uose,
nag inéjimo
sunkumus.
Jis
pa eikia
pa yzdziy
i8
V.
Topo o-
o
i
O.
T uba io o
knygos
,,AukS u inés
Padnep és
hid onimy
ling is iné
anali-
zé“
(Mask a,
1962),
iS
H.
Salio
(H.
Schall)
da by,
odanéiy,
kad
dalis
Siy
au o-
iy
aiSkin y
bal i8kosios
oponimijos
elik y
gali
bi i
in e p e uojami
i
ki aip.
Bend osiose
pas abose
J.
P incas
umpai
pasako,
kokia
XIX
a.
gale
—
XX
a.
p adZioje
bu o
Su alky
gube nijos
e niné
sudé is,
k i iSkai
apZ elgia
panaudo us
°K.
Biga,
Rink iniai
a8 ai,
II,
V.,
1959,
p.
393.
°
BE,
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g
—Gé ingen,
1955,
.,
p.
11-12.
1K.
O.
Falk,
Ze
s udiéw
nad
slawizacja
li ewskich
nazw
miejscowych
i
osobowych,
Scando-Sla ica“,
IX
(1963),
p.
87-103;
O
me odach
slawizacji
li ewskich
nazw
osobo-
wych
i
miejscowych.
O
genezie
i
ozpowszechnieniu
nazw
na
-a ce,
,,Sp ikliga
Bid ag“,
.
4,
N .19,
Lund,
1964,
p.1—16;
J.
O ebski,
Slawizacja
li ewskich
nazw
wodnych
i
miejscowych,
»Z
polskich
s udiéw
slawis ycznych“,
Se ia
2,
Jezykoznaws wo,
Wa szawa,
1963,
p.
267—286.
194