IS
LIETUVIU
LEKSIKOLOGIJOS
IR
LEKSIKOGRAFIJOS
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
M.
AKELAITIS
LEKSIKOGRAFAS
J.
KRUOPAS
Spaudos,
kul ii os
i
isuomenés
eikéjas,
li e a as
i
is o ikas
M.
Akelai is
(1829
—
1887)
labai
doméjosi
lie u iy
kalba
i
bu o
pasi yZes
pa ady i
is
lie u iy
kalbos
Zodynus
(lyginamaji
i
du
d ikalbius)
i
g ama ika.
Cia
i
no ime
apz elg i
jo
leksikog a ing
eikla,
kick
ai
leidZia
pada y i
miisy
espublikoje
esan ys
M.
Akelaigio
ank aS iai,
publikuo i
aS ai
i
laiskai,
neseniai
pasi odZiusi
A.
Janu-
laigio
monog a ija
apie
M.
Akelai i,
Zinios
apie
Lenkijoje
esan ius
M.
Akelai io
ank aS ius
i
ki a
jo
biog a ija
lie ian i
li e a i a.
Daugiausia
medZiagos
apie
M.
Akelai io
kalbinius
da bus
su ink a
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
ank aS yne,
ku
M.
Akelai io
ondas
(F1)
suside-
da
i8
49
aplanky
i
u i
apie
800
puslapiy
i ai aus
dydzio
ank aS iy,
pa aSy y
len-
kiSkai
(dagiausia),
lie u iSkai,
usi8kai
(F1—12,
21,
23)
i
okiSkai
(F1—24,
37).
Pa y inéjus
Siuos
ank aS ius,
nus a y a,
kad
i
M.
Akelai io
onda
y a
pa eke
i
ne
jo
ank aS iy.
Tai
pi miausia
lie u iy-lenky
Zodyno
ank aS is
(Fl—1),
ku-
is
pa aSy as
y ie i8kai
i
dél o
negali
bi i
p iski iamas
M.
Akelai iui .
Ne
jo
i
eliginiy
giesmiy
sasiu inélis
(F1—36),
pa aSy as
y ie i8kai
i
ki a
aSysena.
Ra-
Syba
(§,
a ojimu
i
k .)
i
aS o s iliumi
ski iasinuo
M.
Akelai io
ank a8 iy
e -
imas
,,[pedinis
i
Ubagas‘‘
(F1—13),
ku iame pazymé a,
kad
e é
M.
Akelai is
i8
B.
Tai
aip
pa
ne
M.
Akelai io
ank a8 is.
Abejo ina,
a
jam
p iski inas
i
um-
pas
a si ikimo
su
gand ais
ap aSymas
(F1—4)
i
ys
juod aS iniai
leksikog a i-
niai
puslapiai
(F1—32).
Rank aS iuose
y a
i
penki
maSinéliniai
M.
Akelai io
spausdin y
laisky
nuo aSai
(F1—5,
6,
7,
8,
9).
Likusieji
ank aS8 iai
a odo
pa ies
M.
Akelai io
aSy i.
Jy
u inys
i ai us.
Daugiausia
lie iami
lie u iy
kalbos,
li e-
a i os,
au osakos,
mi olgijos
i
is o ijos
klausimai.
M.
Akelai io
p abégomis
kliudomi
okie
kalbos
dalykai:
lie u iy
kalbos
ie-
a
indoeu opie iy
kalby
a pe
(F1—10,
22),
lie u iy
kalbos
san ykiai
su
sla y
(F1—10,
12,
22)
i
ge many
(F1—22)
kalbomis,
lie u iy
kalbos
a imumas
sansk i-
ui
(F1—13,
22),
lie u iy
kalbos
one ikos
ypa ybés
(F1—12,
38),
i ai ios
lie u-
iy
kalbos
p iesagos
(F1—12,
23,
25,
29),
laiky
a ojimas
(F1—41),
linksniy
i
p ielinksniy
a ojimo
pa yzdzZiai
(F1—37),
lie u iy
kalbos
leksikos
u ingumas
(F1—11,
22),
lie u i8ky
kaimy
pa adinimy
sa a8élis
(F1—35),
lie u i8kos
pa a -
1
Z ,
J.
K uopas,
Rank as inis
aukS ai¢iy
y ieciy
XIX
a. II
pusés
lie u iy-lenky
kalby
Zo-
dynas,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai“,
A
se ija
2(30),
Vilnius,
1969.
155
dés
(F1—22),
i ai is
e imologiza imai,
iSmé y i
keliolikoje
ank aS iy
(F1-1,
10,
12, 13, 15,
17,
18,
19,
22,
29,
41),
i8 a8ai
i
M.
Dauk¥os
Pos ilés
i
ki y
as y
(Fl
—41),
leksikog a iniai
da bai
(F
1-10,
11),
lie u iy
kalbos
y iné ojai
(F—42)
i ’
k .
IS
M.
Akelaiéio
li e a i os
dalyky
paminé ini*:
Klas o ius
(F1—47),
Skaj y-
maj
Szwen adieniniaj
( e imas
ix
lenky
kalbos,
Fl—28),
Moja
cha a
(F1—14),
K.
Donelaigio
biog a ijos
p adzia
(F1—46),
Giesme
Apej
S.
S anis awa
Kos ka
(F1—34),
lie u iy
_kalbos
knygos
(du
M.
Akelai io
u imy
lie u i8ky
knygy
sa aXai,
F1—2,27)
i
k .
I8
au osakos
ank a8 iy
s a besni
Sie:
du
pasaky
inkiniai
(52
pasa-
kos,
Fl
—43,
44),
mislés
i
ki okie
au osakos
dalykai
(F1—12,
21),
G.
Neselmano
dainy
inkinio
u inys
(F1—32)
i
k .
Kele as
M.
Akelaigio
ank aSéiu
lie ia
lie u iu
mi ologija,
ku ia
jis
labai
domé-
josi
i
ku ios
bi ybiy
a dus,
ypaé
Pe kiina,
jis
mégo
daznai
e imologizuo i:
Us ep
z
mi ologii
li ewskej
(Fl—15),
Nazwiska
bogéw
li ewskich
(F1l—17),
die ybiy
a dy
e imologijos
(F1—15,
17,
18,
19,
21,
40
i
k .)
i
k .
I§
is o ijos
s a besni
Sie
ank aS iai:
T umpas
pasakojimas
apej
Lie uwos
wej-
ka us
(Fl—30),
Z
Dziejéw
Li wy
(F1—48),
Geschich e
P eussens
(F1—49),
i8-
aSai
i8
i ai iy
is o ijos
Sal iniy,
lieian ys
P isijos
is o ija
( okie iy
kalba,
Fl—
37),
apie
Rusijos
p adzia
(F
1—29)
i
k .
Be
o,
M.
Akelaigio
onde
y a
ank a8-
Ciy
i8
i ai iy
ki y
s igiy:
P zyg ad
sys ema yczny
wszys kich
nauk
(F1—45),
Apej
ga us
(Fl—31),
i§
poli inés
ekonomijos
(F1—3),
i
eligijos
(F1—39)
i
k .
Daugumas
M.
Akelai io
ank aS iy
juod aS iniai,
neilgi,
kai
ku ie
be
p adzios
i
pabaigos.
Tai
pad ikos
pas abos,
medZiagos
inkiniai,
iS a8ai
i
panasis
dalykai.
Tik ai
dalis
pe aSy i,
ma y i,
eng i
spaudai:
S en adieniniai
skai ymai,
du
pasaku
inkinéliai,
umpas
pasakojimas
apie
Lie u os
eikalus
(nebaig as),
s aipsnis
»Apej
ga us“
i
po e iai
,,Té e
miusy*
(jie
bu o
iSspausdin i).
I8sky us
i§
M.
Akelai¢io
ank aX inio
palikimo
lie u iy-lenky
kalby
zodyna
(F1l—1)
kaip
ne
jo
ank a3 j,
lieka
nedaug
mediiagos,
lie ian ios
M.
Akelai io
leksikog a inj
da ba.
Taéiau
ji
ka u
su
iso
ondo
i
ki y
Sal iniy
duomenimis
igalina
p adé i
nag iné i
M.
Akelaigio leksikog a ine
eikla,
ku i
bu o
pasi eiSku-
si
gana
pla iais
uzZmojais.
Ty iné i
lie u iu
kalba
M.
Akelai i
ska ino
mokslinis
in e esas,
no as
iskel i
lie u iy
kalba
i
p ak iniai
sume imai
—
lie u isky
knygeliy
aSymas
liaud‘iai.
Sa a ankiSkai
p amokes
kele a
kalby
(lenky,
usy,
okie iy,
p ancizy,
lo yny,
g aiky),
Siek
iek
susipazines
su
lyginamosios
is o inés
kalbo y os
p admenimis,
kai
ku iais
lie uyiy
kalbos
y inéjimais
(A.
Sleiche io,
S.
Mikuckio),
M.
Akelai is
pa s
pano o
pasi eikS i
lie u iy
kalbo y oje.
Apie
ai
jis
i
Va Su os
a¥o
1856.11.25
d.
laiske
M.
Valan iui:
,,Pazines
ick
ick
keles
ka bas,
no iu
iszguldian i
sawa
kalba;
ke inu
pa aszi i
Zoding
i
Ka b ieda
Zemaj iszka
suligin a
su
ka bomis
Indiszkaj
-
Eu opejiszkomis“
(TZ,
III,
293).
I8
ki a au iy
kalbininky
da by
M.
Akelai is
Zinojo
apie
moksline
lie u iy
kalbos
eik’me
lyginamajai
kalbo y ai,
ypaé
sla is ikai,
i
sa o
laiSkuose
bei
s aipsniuose
ai
daZnai
akcen uoda o.
No-
as
pazin i
lie u iy
kalba,
ap agy i
lie u iy
kalbos
g ama ine
sanda a,
aiSkin i
Zo-
dziy
bei
a dy
kilme
neda é
M.
Akelaidiui
amybés
isa
gy enima.
Jis
nesi enki-
no
ki a auéiy
lie u iy
kalbos
y inéjimais,
déjosi
ge iau
uz
juos
mokas
lie u iy
kal-
ba
i
galis
p a u in i
kalbo y a
naujais
da bais.
Jis
ieSkojo
i
a ési
su ades
naujus
désnius
giminingoms
kalboms
padin i
i
iSmok i.
Taigi
pla iis
moksliniai
in e esai
*
M.
Akelai io
i
ki y
au o iu
kalba
i
a’yba
ne aisoma.
156
bu o
ienas
i§
pag indiniy
aks iny,
ku is
k eipé
M.
Akelai i
j
lie u iy
kalbo y a
i
ska ino
im is
lyginamojo
Zodyno
i
g ama ikos
suda ymo
da bo.
Be
mokslinio
in e eso,
y iné i
lie u iy
kalba
M.
Akelai is
ska ino
i
gim o-
sios
kalbos
meilé.
Jis
kiles
i
iSauges
i8
lie u i8kos
liaudies,
ku i
uo
me u
bu o
sun-
kioje
ekonominéje,
socialinéje
i
au ineje
p iespaudoje.
No s
M.
Akelai is
ne agi-
no
iSnaudojamos
i
engiamos
liaudies
sukil i
p ie’
iSnaudo ojus,
no s
jis
bu o
se-
ny
pa ia chaliniy
d a o
i
sodZiaus
san ykiy
Salininkas,
a¢iau
jis
isad
bu o
liau-
dies
puséje,
nuola
ipinosi
jos
S ie imu,
kul i a
i
kalba.
M.
Akelai is
bu o
jsi-
ikings,
kad
liaudis
y a
isuomenés
pag indas:
»Kaip
y a
pas a e
pama ai,
as
pa s
isuomenéje
y a
liaudis.
Menkas
bus
as
pas a as,
ku
pama ai
silpni‘*
(Jan
MA,
p.
32).
Ypaé
M.
Akelai is
ipinosi
lie u iy
kalbos
iSlaikymu
i
ugdymu.
Jis
ma é
kad
jo
gim oji
kalba
niekinama,
a Zoma
i
pe sekiojama,
kad
jai
né a
ie os
mo-
kyklose,
is aigose,
spaudoje
i
ieSajame
gy enime.
Dél
o
jis
sielojasi
i
k ie ia
au iecius
ko o i
dél
gim osios
kalbos
eisiy
i
egzis encijos:
,,A gi
mes,
lie u iai,
iSsiZadésime
sa o
kalbos
i
uo
bidu
pa ys
sa o
no u
Zudysime
sa o
au a,
uz
ka
eikés
a saky i
eismo
diena?
A
mumyse,
ku ie
aip
ka S ai
mylim
ai,
kas
sa o,
nus ojo
plakusi
lie u iy
Si dis?...
Reikia
mums
pakel i
lie u iy
kalba,
i8 auk i
is
paniekinimo
a
kalba,
ku i
u i
sansk i o
diduma,
lo yny
galybe,
g aiky
dailuma
i
i aly
giesminguma.
Da ykim
i8
paleng o,
is eikim
pa apijose
mokyklas,
ku iose
iskas
bi y
mokoma
lie u iy
kalba,
a8ykim
i
spausdinkim
lie u iy
knygas
liau-
dziai*
(JanMA,
p.
18).
Toms
sa o
pazii oms
M.
Akelai is
liko
i& ikimas
iki
am-
Ziaus
galo.
I§
emig acijos
1871
m.
jis
a8é
ienam
sa o
giminaiCiui:
»Zos alem
po
czesci
li e a em
i
o
nie
dla
jakiej§
slawy,
nie
dla
ezezych
kadzide
ego
§wia a,
ale
dla
dob a
moich
b aci,
dla
pozy ka
ych
poczciwych
ch opakéw
Li winéw,
w
pos éd
k é ych
z odzilem
sie
i
wz os em“
(AkG,
p.
VIII).
[Pasida iau
ig
dalies
li e a u
ne
dél
kokios
ga bés,
ne
dél
uS iy
Sio
pasaulio
liaupsinimu,
be
dél
naudos
do u
als ie iy
lie u iy,
ku iy
a pe
gimiau
i
iSaugau.]
Ra’ydamas
lie u iskas
knygeles
i
a siSaukimus
liaudZiai,
ku damas
eilé aSCius,
e sdamas
i8
ki y
kalby
j
lie u iy
kalba,
M.
Akelai is
u éjo
susipaZin i
su
lie u in
li e a ii ine
kalba,
jos
g ama ikos
i
leksikos
no momis.
Tai
jo
laikais
bu o
ne-
leng as
uZda inys,
nes
li e a i iné
kalba
bu o
nenusis ojusi
i
i ai uojan i.
Joje
eiSkési
j ai iy
a miy
(Zemai iy,
aukS aigiu
y ie iy
i
aukS ai iy
aka ie iy)
ypa-
ybés,
jai
s igo
ieningy
g ama ikos
i
leksikos
no mu.
Todél
aSan ieji
pa ys
u-
éjo
gilin is
j
kalbos
dalykus
i
sp es i
a’ybos,
g ama ikos,
Zodyno
i
ki us
klausi-
mus.
Tad
isai
na i alu,
kad
daugelis
XIX
a.
kul i os
eikéjy
bei
li e a y
labai
doméjosi
kalbos
dalykais,
pa ys
suda inéjo
d ikalbius
Zodynus
i
a8é
g ama ikas.
Tuo
podiii iu
M.
Akelai is
nebu o
i8im is.
Jis
aip
pa
ieSkojo
lie u iy
kalbos
g a-
ma iky,
Zodyny,
kad
galé y
ge iau
susipaZin i
su
li e a i ine
kalba
i
p isidé i
p ie
jos
y inéjimo
bei
ugdymo.
Pi mieji
M.
Akelaiéio
lie u i8ki
ank a8 iai
odo,
kad
jam
sunku
bu o
lie u i8-
kai
a8y i,
kad
ji,
aukS ai i
aka ie j
pie ie j,
eiké
skai omu
aS y
a minés
o mos,
ypaé
Zemai iSkos.
Kai
ku ios
jy
p asisk e bé
j
M.
Akelaigio
a8 u
kalba,
no s
jo
gim ajai
a mei
bu o
s e imos,
p z.:
Vokyczus,
in,
kan,
susi inken,
uzejen,
a sidu-
en,
dideliaj
i
k .
(Fi—30).
Skai ydamas
senyjy
a’y ojy
M.
DaukSos,
K.
Si ydo,
o
aip
pa
sa o
amii-
ninky
S.
Daukan o,
M.
Valanéiaus
i
ki y
a8 us,
M.
Akelai is
seké
jy
kalba,
da é
iS aSus
i
inko
medZiaga
g ama ikai
i
Zodynams.
No s
jam
daugiausia
ipéjo
kal-
by
lyginimas,
lyginamoji
kalbo y a,
a iau
i
kalbos
no minimui
jis
sky é
dideli
157
démesj.
Jis
pa s
pazymi:
,,Najp zéd
napisze
ja
[g ama ika]
do
uzy ku
p ak ycz-
nego,
0
pdzniej
ob obig
umieje ne’«
(F1—11,
p. 3).
[Pi miau
pa a¥ysiu
g ama ika
p ak iniam
a ojimui,
o
éliau
iSmaningiau
apdo osiu].
M.
Akelai is
k eipé
dé-
mesj
aip
pa
j
leksikos
lie u iskuma,
g ynuma,
s engdamasis
eng i
ne eikalingy
skoliniy.
Jo
u imy
knygy
sa a8e
p ie
elemen o iaus
,,Mokslas
skaj ima
asz a
lie-
uwiszka“‘
(1856)
jis
p i a8o:
,,nie
ma
Zadnej
wa oséi
—
pelno
maka onizméw“
(F1—2).
[Ne u i
jokios
e és
—
pilna
maka onizmy].
Skoliniai
bu o
labai
papli e,
i
pa iam
M.
Akelai iui
bu o
sunku
ju
i’ eng i.
Jo
ank a8 iuose
aip
pa
galima
as i:
u mon,
nep ie eliu,
pawie e,
nebagele,
sme ies,
zlas ies,
wajna
i
ki us
sko-
lin us
Zodzius,
ku iems
lie u i’kus
a i ikmenis
jis
galéjo
as i
M.
Dauk¥os
i
K.
Si -
ydo
a8 uose.
Vis
dél o
M.
Akelai io
kalba
ge esné
uz
baZny iniy
as y
kalba.
Jis
a8é
gana
pap as ai,
liaudi8kai,
a odamas
gy us
i
aizdingus
liaudies
kalbos
posakius,
p z.:
Bajme
Zmoniu
en
susi inko;
Ba o ius
buwo
in
musu
ka alus
pakel-
as;
nelajke
anku
uz
anczio;
bajsi
isz iko
kowa;
apkales
jin
geleziniais
pancziajs
ins ume
u mon;
sukul i
in
pa aszas
i
k .
(F1—30).
Tad
i
p ak iniai
sume imai
e é
M. Akelai j
y iné i
lie u iy
kalba,
ipin is
lie u iy
kalbos
g ama ikos
i
Zodyny
pa engimu.
Leksikog a inj
da ba
p adédamas,
M.
Akelai is
s engési
susipazin i
su
sa o
pi m akuy
negausiais
da bais,
ku ie
bu o
ienas
ig
s a biausiy
Sal iniy,
uosian is
suda y i
nauja
lie u iy
kalbos
Zodyna.
Kokie
lie u iy
kalbos
Zodynai
bu o
M.
Ake-
lai iui
pazjs ami
i
kiek
jis
galéjo
jais
pasinaudo i?
IS
M.
Akelaigio
1856
m.
ugséjo
25
d.
lai8ke
M.
Valandiui
minimy
knygy
sa aSo
ma y i,
kad
jo
negausioje
biblio ekoje
uo
me u bu o
ik
G,
Neselmano
Zody-
nas
,,W6 e buch
de
li auischen
Sp ache‘
(TZ,
III,
293).
Siame
Zodyne
lie u i8ki
Zodziai
pa eikiami
ne
ip as ine
al abe ine
a ka,
be
pagal
am
ik us
balsiy
i
p iebalsiy
sky ius,
o
p ie8déliniai
eiksmaZodziai
duodami
nep ieSdéliniy
lizduo-
se.
Tai
labai
apsunkina
ZodZiy
su adima
ame
Zodyne,
dél
o
M.
Akelai is
miné-
ame
laiSke
neigiamai
a siliepé
apie
G.
Neselmano
da ba:
,,Kiekwienas,
nesakisiu
jau
pazinusis
kalba
zemaj iszka,
p ipadis
jog
Nesselmannas
bu u
galejes
gie esni
pa aszi i
Zodina,
u iedamas
isz
wisu
didele
pagia ba.
Wokieczej
pap a usis
koz-
nq
daik a
da i i
iki
upucziuj:
a i um
ik
wienas
Nesselmannas
i
a
pap o j
ne-
nugimes:
jo
Zodinas
i
ik a
amsi
gi ia:
k ajdziok
be
ga o
o
ne asi
ko
jeszkaj‘
(TZ,
Il,
294).
M.
Akelai is
Zinojo
i
apie
K.
Si ydo
Zodyno
bu ima,
nes
1856.X.15/27
d.
laiske
M.
Valan¢iui
p a¥o
ji
paskolin i
K.
Si ydo
Zodyna
i
g ama ika
(TZ,
III,
295).
Ma y i,
kad M.
Valanéius
paskolino
M.
Akelai iui
K.
Si ydo
Zodyna,
nes
jis
minimas
élesniame
M.
Akelai¢io
u imy
knygy
sa a’e
(F1—2,
p.
1).
1858.V.3
d.
laiSke
A.
Ki ko ui
jis
uZsimena,
kad
Zodzio
kau as
jam
nieku
ne eke
uZ ik i,
no s
Jis
duodamas
Neselmano,
Milkaus
i
Si ydo
Zodynuose
(TZ,
III,
300).
Siais
Zo-
dynais
M.
Akelai is
u éjo
naudo is,
nes
en
ik
ik yujy
duodamas
Zodis
kau as.
M.
Akelai is
doméjosi
ne
ik
jam
Zinomais
spausdin ais,
be
i
ank aS iniais
Zodynais.
[
jo
ankas
bu o
pakliu es
y ie iy
a me
pa asy as
neZinomo
au o iaus
lie u iy-lenky
kalby
Zodynas,
ku is
daba
y a
M.
Akelai io
a chy inéje
medzia-
goje,
saugomoje
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
ank a8 yne
(F1—1).
I8
Zodyno
kalbos
ypa ybiy
ma y i,
kad
jis
y ie i’kas
i
odél
ne
M.
Akelai io
suda-
y as.
Pas a asis
ji
bu o
i§
ko
no s
pasiskolines
i ,
bégdamas
po
1863
m.
sukilimo
158
i§
Lie u os,
paliko
And uSke iéiui,
ku s
a
Zodyna
pe da é
J.
Basana i iui,
o Sis
—
Lie u iy
mokslo
d augijai?.
1856.X.15/27
d.
lai8ke
M.
Valan iui M.
Akelai is
u%simena
apie
S.
Daukan-
o
i ,
u
bii ,
D.
Su ke i iaus
ank a% inius
Zodynus:
»Jakze
by bym
szczeSliwym,
gdyby
owe
olijaly
p yzgo owane
p zez
Pana
Dowkon a
do
s ownika
polsko-zmudzkiego
dos a y
sie
w
moje
ece!
albo
6w
ekopism
s ownika
zmudzko-pol-
skiego,
spoczywajacy
gdzieS
w
klasz o ze
i
oddany
na
pas we
molom!“
(TZ,
III,
296).
[Koks
bi-
Giau
laimingas,
jeigu
ie
S.
Daukan o
pa uos i
lenky-lie u iy
kalby
Zodynai
olian ai
pa ek y
j
mano
ankas,
a ba
lie u iy-lenky
kalby
Zodyno
ank a& is,
gulin is
kaZku
ienuolyne
i
a iduo as
kan-
dims
saugo i.]
Véliau
(1858)
M.
Akelai is
gy eno
ka u
su
S.
Daukan u
S i laukyje,
ad,
eikia
many i,
galéjo
p iei i
p ie
S.
Daukan o
leksikog a iniy
da by,
ypaé
kad
ienoje
ko espondencijoje
i§
Vilniaus
a’oma,
jog
M.
Akelai¢io
ank aS iniame
pa-
likime
bu e
L.
And uSke iéiaus
i ,
galimas
daik as,
S.
Daukan o
lie u iy-lenky
kalby
Zodynai®.
M.
Akelaigio
minimas
ienuolyne
esan is
lie u iy-lenky
Zodynas,
u
bi ,
bu o
D,
Su ke i iaus
Zodynas,
ku i
jis
p isimena
ki a
p oga,
M.
Valan-
Giui
ski o
knygu
sa a¥o
gale:
»Czyby
Towa zys wo
A cheologiczne
Wilenske
nie
moglo
w
ym
wzgledzie
czego
wyjed-
naé?
Mozeby
a nee
sie
pos apilo
p zypisawszy
Minis owe
Oswieczenia
majacy
sie
wydaé
S ownik
Su kewicza?“
(FI—2,
p.
3).
[A
Vilniaus
a cheology
d augija
negalé y
ia
ka
pada-
y i?
Gal
ge ai
pada y uy,
siiilydama
S ie imo
Minis ui
numa oma
isleis i
Su ke i iaus
Zodyna.]
”
M.
Akelai is
mini
i
J.
B odo skio
ank aS ini
Zodyna,
ku iame
esas
jo
e imolo-
gizuojamas
Zodis
Pe cunas
(F1—17,
p.
2).
Reikia
many i,
kad
Sis
Zodynas
M.
Ake-
laigiui
bu o
pazZjs amas
i8
G.
Milkaus,
Neselmano
i
ki y
da by,
nes
jis
pa s
p ie
J.
B odo skio
ank a8 io
negaléjo_p iei i.
Véliau,
gy endamas
Pa yZiuje
i
a’ydamas
lie u iy
kalbos
g ama ika,
M.
Ake-
lai is
naudojosi
i
F.
Ku Sai¢io
Zodynu
(AkG,
24),
ku is
da
nebu o
i8éjes
ada,
kai
M.
Akelai is
engé
Zodynus
Lie u oje
(uZsienyje
leksikog a inio
da bo
jis
nega-
léjo
di b i,
nes
bu o
uZsiémes
g ama ika
bei
lyginamaja
kalbo y a).
Taigi
M.
Akelai is,
p adédamas
leksikog a ini
da ba
i ji
di bdamas,
u éjo
kelis
spausdin us
(Si ydo,
Milkaus,
Neselmano)
i
kelis
ank a inius
d ikalbius
lie u iy
kalbos
Zodynus.
Tai
bu o
jo
pag indiniai
Sal iniai,
ku iuose
jis
galéjo
as-
i
nemaZa
(daugiau
kaip
d ideSim
iks anéiy)
lie u i8ky
ZodzZiu
bei
ki u
kalby
a i ikmeny
i
ku ie
jam
padéjo
susipazin i
su
Zodyny
sanda a,
leksikog a ine
echnika
i
k .
Be
o,
M.
Akelai is
u éjo
p ie3
akis
i
ki y
kalby
Zodynus.
Viename
laiSke
M.
Valanéiui
jis
mini
b oliy
G imy
,,
Zodina
wokiszka,
kami
i
de
ziemaj-
iszkos
ka bos
daug
naudos
andasi“
(TZ,
III,
294).
IS
M.
Akelai i
pe sekiojusios
ca inés
aldZios
a s o o
suda y o
knygy
sa a8o
ma y i,
kad
jis
pas
d a ininka
Kud-
e i iy
u éjo
,,Cnopapb
poccniicko-nosbcKuii*
i
,,Dic ionai e
F angais-Polonais“
(Jan
MA,
85,
87).
Viename
M.
Akelaigio
ank aS yje
minimas
S ende io
la iu
kalbos
Zodynas
(F1—21,
p.
4).
M.
Akelai is
i ai iuose
e imologiniuose
bei
ki o-
kiuose
aiSkinimuose
da
emiasi
a ba
mini
Siuos
ki y
kalby
Zodynus:
1)
F.
Nes-
selmann,
,,Die
Sp ache
de
al en
P eussen‘*-(1845)
(F1—17,
p.
3);
2)
F.
Bopp,
»Glossa ium
sansc i um“
(1847)
(Fl—17,
p.
3);
3)
Cha ée,
Lexiologie
Indo-Eu-
opéenne
(Fl
—22,
p.
13,
15,
16);
4)
,,The
Bonapa e
polyglo :
being
he
pa able
o
he
sowe ,
in
72
languages
and
dialec s‘
(F1—22,
p.
20).
4,
J.
K uopas,
en
pa ,
p.
184.
3
,,K aj*,
1893
m.
N .
13,
p.
12.
159

Tu
bi ,
daugiausia
M.
Akelaigio
naudo asi
K.
Si ydo
i
G.
Neselmano
%o-
dynais,
0
ki y
indoeu opie iy
kalby,
ypaé
sansk i o,
a i ikmenys
im i
i
F.
Bopo
i
Cha és
miné y
da bu.
Leksikog a iniam
da bui
M.
Akelai is
bu o
pasi yZes
naudo i
j ai ius
li e a-
i inius
Sal inius,
jo
u imas
i
no imas
isigy i
lie u iskas
knygas.
I§
p adzZios
M.
Akelai io
biblio ekoje
1856
m.
bu o
ik
ienuolika
lie u iSky
knygu.
Jos
sumi-
ne os
M.
Akelai io
1856.1X.25
d.
lai’ke
M.
Valan iui,
ku j
jis
p a8é
siys i
jam kuo
daugiausia
lie u isky
knygyu
(TZ,
III,
293).
Spaus u ininkas
i
knygininkas
Za-
adskis
aip
pa
pa ipinda o
M.
Akelaigiui
lie u iSkos
li e a i os..
Tokiu
bidu
M.
Akelai io
biblio ekoje
pe
kele ius
me us
a si ado
42
(ne
37,
kaip
egiama
JanMA,
p.
87)
lie u iskos
knygos.
Tai
odo
ne
du
jo
knygy
sa aSai,
esan ys
Lie u iy
kal-
bos
i
li e a i os
ins i u o
ank a3 yne
(Fl—2,
p.
1-2;
Fl—27,
p.
1-2).
Pi -
majame,
ski ame
M.
Valanéiui,
su a’y a
41
knyga,
o
an ajame
—
42
(p idé a
knygelé
,,Zine
kajp
ejk
a lik i
spawiedne“‘,
1852).
Kadangi
ie
sa aSai
nieku
ne-
skelb i,
0
jie
odo,
kokiomis
lie u iskomis
knygomis
naudojosi
M.
Akelai is,
ai
Gia
iS isai
skelbiamas
an asis
knygy
sa aSas:
SPIS
KSIAZEK
LITEWSKICH
Dowkon
1)
P asma
Lo inu
ka bos.
1837.
a 2)
Budas
Senowes
Lé uwi i.
1845.
a
3)
Giwa as
Didiuju
Ka waidu.
1846.
sa)
4)
Pasakas
Phed o—1846.
55
5)
Abecie a
Le uwia
Kalnienu
i
Ziamai iu
ka bos.
1842,
#
6)
Dajnes
Ziamaj iu.
—
1846.
7)
Bi iu
Knygele
—
1848.
8)
Knigele
Mediniu
Siek u
1849.
9)
Pamokslas
Ape
sodnus.
1849,
10)
Siejamoses
pasza o-Zoles
—
1855.
11)
Epi ome
His o iae
Sac ae
—
1838.
Wo onczewski
12)
Zemaj i i
Wiskupis e.
1848.
13)
Pamokims
apej
sak amen a
Di mawones.
1850.
14)
Zine
kajp
ejk
a lik i
spawiedne.
1852.
15)
Tamoszius
isz
Kempis.
1852.
16)
Ziwa as
Jezaus
K is aus.
1853.
17)
Is o ije
Szwen a
senoje
is a ima.
1855.
P oniewski
18)
Iszguldimas
Ewangeliju.
1855.
Szy wid
19)
Punk ai
Sakimu
—
1845,
20)
Ugnies
Knygeles.
1801.
21)
Lie uwiszkas
Ewangelias.
1806.
Juzumowicz
22)
Szwen as
Izido ius
1854.
Pa
23)
Didesis
Elemen o ius.
1855.
24)
Ka wa ia
—
1855.
We ejka
25)
G iesznikas
p iwe s as
me awo ies
1854,
Zieniewicz
26)
Ka ekiza
ka aliku
1854,
Ki kiewicz
27)
Hymny
Li ewskie.
Mieleszka
28)
Knigele
ape
Zinias
d augis es
nuosi u iejimo.
1846.
29)
Ak as
i
po e ej.
1856.
30)
Mokslas
skaj ima
asz a
lie uwiszka
1856
(niema
Zadnej
wa os¢i).
31)
Szwe as
Giesmes
—
1855.
32)
Razanczius.
1855.
160
33)
Auksa
A o ius.
1854.
34)
Jezus
Ma ia.
1854.
35)
Ga bie
Diewa
—
1855,
Iwi ski
36)
Kalenda ze
z .
1846.47.50.51.55.57.
Gied ojé
37)
Naujas
Is a imas.
1816.
38)
S ownik
Szy wida
1713.
39)
Wé e buch
de
Li auischen
Sp ache
.
Nesselmann.
1850.
40)
Handbuch
de
Li auischen
Sp ache
.
Augus
Schleiche
P aga.
1856,
41)
G amma yka
li ewska
p .
Kossakowskiego.
42)
Rhesa
—
Dainos.
1843.
M.
Akelai io
palik y
pas
Kud e i iy
knygu
sa a’e
da
minimos:
1)
Daynos
Zemayeziu,
su ink os
y
yszdu os
pa
Simona
S anewicze,
2)
Wajkams
Zemai iu
y
Lie uwos
(JanMA,
p.
85).
Kadangi
M.
Akelai is
e é
lenkigkai
Donelai¢io
»Me us“,
ai
jis
u éjo
u é i
8
ki inj.
Be
o,
i§
M.
Akelai io
ank aS iyu
ma y i,
kad
jis
da é
i8 aSus
i
M.
Dauk¥os
Pos ilés
(F1—41,
1—39
p.),
1845
m.
Koncyonolo
(FI1—41,
43-48
p.),
1844
m.
Naujo
es amen o
(F1—41,
49-52
p.).
Pa s
didZiausias
M.
Akelaigio
biblio ekos
knygy
sa a’as
bu o
lenku
Zu nalis-
o
L.
Uziemblos
1891
m.
suda y as
i
pasiys as
lenku
e nog a ui
Zego ai
Pauliui.
Si
sa a8a
K oku os
uni e si e o
biblio ekoje
su ado
misy
bibliog a as
V.
Zukas
i
paskelbé
ji
spaudoje*.
Jame
uzZ egis uo i
77
spaudiniai
(penki
iS
ju
y a
la i8kos
knygos)
i
ienas
pa ies
M.
Akelai io
ank ai is.
Palyginus
§j
sa a’a
su
_pa ies
M.
Akelaicio
suda y u
i
Siame
s aipsnyje
skelbiamu
42
knygu
sa agu,
ma y i,
kad
jie
ski iasi
ne
ik
pa eikiamu
spaudiniy
skaiciumi,
be
i
pa adinimais.
Abiejuo-
se
sa aSuose
galima
as i
ik
21
a
pa ia
knyga,
o
ki os
y a
ski ingos.
V.
Zuko
paskelb ame
sa aSe
y a
nemaza
Ka aliaudiuje
spausdin y
p o es an y
eliginiy
i
ki okiy
knygu,
ku ios
neminimos
M.
Akelai io
sa aSe,
p z.:
Giwas ies
Medis
(1846),
Augsbu giszkasis
wie és
iszpazinimas
(1855),
Rojaus
Da éelis
(1845),
Ug-
nies
knigeles
(1801),
Bybeles
(1853)
i
k .
An a
e us,
M.
Akelai io
sa ase
mini-
mi du
Zodynai,
ys
g ama ikos
i
16
ki okiy
knygu,
ku iy
né a
V.
Zuko
sa age.
Sudéjus
isas
abiejuose
sa aSuose
i
ki u
minimas
M.
Akelai¢io
biblio ekos
lie u-
ikas
knygas,
ju
susida ys
apie
Sim g.
Tai,
any
laiky
akimis
Zii in ,
nemaZas
knygynélis.
Cia
nenu odomos
os
lie u i§kos
knygos,
ku ios
bu o
Pa yZiaus
lie u iu
d au-
gijos
,,Zelmuo“
biblio ekoje
i
ku iomis
M.
Akelai is
Pa yZiuje
galéjo
naudo is.
Jos
spaudoje
bu o
paminé os®,
o
pilnas
ju
sa a’as
y a
Lie u os
TSR
Moksly
aka-
demijos
Cen inés
biblio ekos
Rank aS yne
(F64,
ien.
110,
1.
4—
12).
Taéiau
lek-
sikog a iniam
da bui,
ku i
M.
Akelai is
di bo
iki
pabégimo
i§
Lie u os
1861
m.
pabaigoje,
8i
li e a ii a
negaléjo
bi i
panaudo a,
odél
jos
ia
i
nei§ a dinsime.
Zymia
jos
dalj
suda o
pe iodiné
spauda
i
b oiiii os,
i8éjusios
daugiausia
po
M.
Ake-
laigio
mi ies,
kele as
lie u i8ky
g ozZinés
li e a i os
ka iniy,
g ama iky
i
Zody-
ny.
I§
iso
,,Zelmens“
biblio ekoje
bu o
74
lie u i8ki
pe iodiniai
leidiniai,
b o8ia-
os
i
knygos®.
~
£V.
Zukas,
Is
biblio eky
i
bibliog a ijos
is o ijos,
,,Vilniaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
a do
uni e si e o
Mokslinés
biblio ekos
me as is
(1958—1959)*,
Vilnius,
1961,
p.
249-253.
*
V .
Ab ama ic ius,
Pa yZiaus
lie u iy
d augija
,,Zelmuo“
i
jos
biblio eka,
,,Lie u os
TSR
aukS yjy
mokykly
da bai.
Biblio ekininkys és
i
bibliog a ijos
klausimai“,
III,
Vilnius,
1964,
p.
153.
®
V.
Ab ama iéius,
en
pa ,
p.
154.
11.
18
lie u iy
leksikologijos
i
leksikog a ijos
161
Ma y i,
kad
lie u isky
knygy
skai ymui,
ix a8u
da ymui,
medZiagos
inkimui
g ama ikai
i
Zodynui
M.
Akelai is
sky é
didelj
démesi.
Jis
pa s
ao
M.
Valan-
Giui,
kaip
jis
e ina
i§
jo
gau as
knygas
i
kaip
uo iasi
j
jas
pasine i,
ieSkodamas
e ingos
medziagos,
b angiy
pe ly:
»»
To
nie
sa
Smiece,
jak
Wasza
P zewielebnosé
sie
wy aza
—
o
odnoga
Bengalska,
w
k é ej
na
dnie
spoczywaja
kosz owne
pe ly.
Puszczam
sie
jak
nu ek
w
p zepas¢
wéd
glebokich;
lowie
pe lowe
muszelki,
niepomny,
Ze
p zy
ym
po owie
la wo
s acié
Zycie,
sko o
wspolnicy
ej
p acy,
swobodnie
plywajacy
na
powie zchni
mo za,
nie
pospiesza
za
danym
znakiem
wyciagnaé
nu ka
na
swie ze
powie ze.
Ale
jakze
nie
zbie aé
ych
pe elek,
yle
d ogich
memu
se cu?“
(TZ,
III,
295).
[Tai
ne
smulkmés,
kaip
Jisy
S en enybé
sako e,
ai
Bengalijos
jlanka,
ku ios
dugne
guli
b angiausi
pe -
lai.
Leidziuosi
kaip
na as
j
giliyjy
andeny
bedugne;
gaudau
pe lines
k iaukleles,
u%simi ges,
kad
aip
Zyejojan
g ei
galima
Zi i,
jei
Si o
da bo
bend ininkai,
lais ai
plaukiojan ys
ji os
pa i Siuje,
da us
Zenkla,
nesiskubins
i8 auk i
na a
j
gai y
o a.
Ta iau
kaip
ne ink i
u
pe ly,
okiy
b angiy
mano
Si dZiai?]
T e ias
medZiagos
Sal inis,
ku iuo
M.
Akelai is
galéjo
em is
leksikog a inia-
me
da be,
bu o
liaudies
kalba.
Tai
bu o
jo
gim oji
kalba,
ku ia
jis
ismoko
Seimoje,
lie u iskame
sodZiuje,
apie
ku ia
jis
isad
su
didele
meile
bei
paga ba
a siliepé
i
ku ios
eisiy,
a ojimo
iSplé imu
i
ugdymu
jis
ipinosi
isa
gy enima.
Aplin-
kybés
neleido
M.
Akelai iui
nuola
bi i
liaudyje
i
ink i
i
jos
kalbos
lobius.
Pa-
auges
jis
gy eno
d a uose
i
su
liaudimi
e ai
esusidu da o.
Ta iau
a o iikiais,
keliaudamas
po
k aS a
i
ki omis
p ogomis,
jis
uZ aSinéjo
au osaka
i
inko
kalbi-
ne
medZiaga.
Tai
ma y i
i8
gana
gausiy
jo
au osakos
uZ a’ymu
i
j ai iy
kalbiniy
pas aby,
esan iu
jo
ank aS iniame
palikime.
S ai
sin aksés
eikalui
uZ a¥y i
links-
niy
i
p iclinksniy
a ojimo
pa yzdiiai
(dalis
gali
bi i
paim a
i
i¥
a8 y):
Pe .
Pe
mies q
ei i.
Tai
man
ejo
pe
szi di.
—
Asz
pe
ziemq
si gau.
—
Jis
pe
nak i
di -
bo.
—
Pe
wo q
lip i.
—
Pe
ubeZiu
ei i.
—
Pe
wienq
imogu
g iekas
i
swie q
a ejo
i
sme is
g ieku.
—
Pe
Ma yng
jis
a ejo. —
Jis
gywen
pe
is
myles
oli.
—
Asz
ai
pe
iesq
laikau.
—
Jis
bu o
pe
acziu.
—
Kas
ai
as
pe
pauksz is?
(F1—
37,
p.
110).
Ne
ka a
M.
Akelai is
kalba
apie
Lie u iy
kalbos
leksikos
u inguma
i
ai
ilius uoja
pa yzdZiais,
paim ais
daugiausia
i8
liaudies
kalbos.
Jis
nu odo,
kad
am
pa iam
dalykui,
ypa ybei,
eiksmui
i
ki kam
pa adin i
lie u iai
u i
daug
Zodziy,
pasizymin iy
j ai iais
a spal iais,
p z.:
kalba,
szneka,
a me,
byla,
Zadas;
gel as,
gel onas,
gel okas,
gels as,
gels okas,
gel onelis,
gel onu elis,
gel onuzélis;
dajnuo i,
giedo i,
audo i,
audo ,
el
aldo i
(p .
didw),
niuniuo i,
ylo i,
souk i
(FI—11,
p.
4).
Kalbédamas
apie
p iesagos
-énas
a ojima,
jis
pa eikia
aip
pa
nemaza
pa yz-
dziy:
Tylzenas,
e enas,
b olenas,
sese enas,
Kup enas,
Wilkenas,
Wa nenas,
Wasz-
kenas,
Rimkenas,
Melenas,
Masenas,
K edzdenas,
Kiszkenas,
Bylenas, Tylenas,
P as enas,
D uk enas
(F1—29,
p.
12).
Sa o
s aipsnyje
,,Apej
ga us“
(Fl—31),
ie’kodamas
e miny
ga o
ka ilo
i
ga -
eZio
de aléms
pa adin i,
M.
Akelai is
ima
liaudies
kalbos
ZodZius
i
juos
aiko
echnikos
s i yje,
iSplésdamas
ZodzZiy
a ojimo
s e a
i
su eikdamas
jiems
specia-
lia
eikSme.
Tokiu
biidu
j
echnikos
s i i
bu o
j es i:
s iebas,
ankena,
mus u as,
Zi gis,
anga,
ugnia ie é,
Zibin u é,
kams is,
s iima,
olé,
kabé,
s ilpyné
i
k .
Paga-
liau
pa ies
M.
Akelai io
aS u
kalba
u i
ykiy
liaudies
kalbos
b uozZy,
ku ie
odo,
kad
jis
isad
émési
jaunys éje
iSmok a
gim aja
kalba,
kad
ji
jam
bu o
didziulis
kalbos
lobiy
Sal inis.
162
M.
Akelai is
bu o
sumanges
pa eng i
is
Zodynus:
1)
lie u iy
kalbos
lygina-
maji;
2)
lie u iy-lenky
i
3)
lenky-lie u iy.
Tai
ma y i
i
jo
laisky
M.
Valan iui,
A.
Ki ko ui
i
ki iems
(TZ,
III,
292—321,
IV,
433-443),
o
aip
pa
i8
ki y
asmeny
a siliepimo
apie
M.
Akelai io
da bus.
1856,VI.27
(VIL.9)
laiSke
J.
Za adzkiui
jis
aso:
»Ja
p acuje
nad
jezykem
li ewskim,
po é6wnywam
go
z
jezykami
Indo-Eu opejskiemi—ukla-
dam
s ownik
jezyka
Li ewskiego,
s ownik
w
calém
znaczeniu
ego
wy azu.
Bedzie
o
opus
dignum
laude
e
lau ea
—
p zewyészy
slowniki
do ad
znane,
i...
chcialem
cog
powiedzieé,
gdy
méj
uczen
w
ej
chwili
pow o zajac
sobie
lekcija
laciny,
wymowywszy:
,,P op ia
laus
so de *
—
zamalowa
mi
gebe;
musze
wigc
p zes aé
p awié
0
moim
s owniku
i
w
milezeniu
nad
nim
p acowaé,
az
p zy-
dzie
czas,
kiedy
moze
z
d uka ni
Pana
Dob odzieja
wymknie
sie
na
swia ‘?.
[Ty inéju
lie u in
kalba,
lyginu
ja
su
indoeu opie iu
kalbomis—suda inéju
lie u iy
kalbos
Zodyna
ik a
Sio
Zod7io
p asme.
Tai
bus
pagy imo
i
lau y
ainiko
e as
da bas
—
p anaSesnis
uzZ
isus
iki
Siol
Zinomus
Zodynus,
i ..,
no éjau
kazka
pasaky i,
kai
mano
mokinys,
uo
momen u
ka odamas
lo yny
kal-
bos
pamoka,
pasaké:
,,Gi iamas
da bas
y a
a g asus“.
Tai
uz¢iaupé
man
bu na,
odél
negaliu
dau-
giau
kalbé i
apie
sa o
Zodyna
i
p i alau
ylomis
jj
eng i,
kol
a eis
laikas
kai,
gal
bi ,
pono
ge a-
da io
spaus u éje
bus
iSspausdin as.]
I§
p adzios
M.
Akelai is
bu o
pasineses
suda y i
lyginamaji
lie u iy
kalbos
zodyna,
ku iame
lie u iy
kalbos
ZodZiai
u éjo
bi i
g e inami
su
ki y
indoeu opie-
Giu
kalby
(sla y,
g aiky,
go y,
lo yny,
sansk i o)
Zodziais.
1856.1X.25
d.
laixke
M.
Valan iui
M.
Akelai is
pa yzdziais
pailius uoja,
kaip
ke ina
a8y i
Zodyna,
bi en ®:
Aszwinis,
=
sansk .
aszwa,
anc.
che al,
kon.
Nagas,
=
sansk .
nagah,
oss.
xozomb
(mogieé,
dawniej)
paznogieé.
Juodas;
=
g eck.
ioeidés,
cza ny.
S ogas,
=
g eck.
s égé,
dach;
z ad
dachok ywea
s egius.
Piemuo,
=
g eck.
poimén,
pas e z.
Sapnas,
=
g eck.
ypnos
[hypnos]
sen.
Saki i,
=
niem.
sagen,
powiedzieé;
z ad
pasakos
p zypomina
wy az
no ma iski
sagos,
legendy,
klechdy,
ak
pod
wzgledem
b zmienia
jako
i
znaczenia.
Szniake i,
=
dmisk.
[du isk]
snaken,
ozmawiaé.
Za dis,
=
anc.
Ja din,
ag éd,
pas ewnik,
w
niek o ych
okolicach
nazywaja
ciele nikiem,
dla
ego
ze
am
zwykle
pasza
sie
ylko
ciele a.
Szuo,
=
anc.
chien,
pies.
Du is,
=
angiels.
doo s,
d zwi.
Szilkas,
=
angiels.
shilk,
oss.
weaxs
jedwab’.
Gin a as,
=
oss.
24mapp,
bu sz yn,
be ns ein,
lek on;
z ad
elek ycznosé
moznaby
humaczyé
p zez
gin a umas.
Wi as,
=
lacins.
Vi ,
Wi aj
auki e
junga
—
Vi i
ahi e
jugum.
Jaknos,
=
jecus,
wa oba.
Augsz us
[Angsz us],
=
(nie
auksz us
[anksz us]
=
lacn.
augus us
[angus us],
niemiec.
eng.,
cias-
ny.
Augmuo,
=
augmen um;
augu
=
augeo
=
a ige
i
.
.
(TZ,
Il,
293~—294).
I8
pa eik y
pa yzdziy
ma y i,
kad
M.
Akelaigio
j ai iy
kalby
ZodzZiy
g e ini-
mai
daugiausia
emiasi
ne
lyginamosios
is o inés
one ikos
a i ikmenimis,
be
a -
ba
a si ik iniu
saskambiu,
a ba
skoliniu
panagumu
i
o iginalo
ZodZius,
a ba
nai iu
e imologiza imu,
a ba
nicko
bend a
kilmés
poZi iu
ne u in iu
ZodZiy
su asy-
mu
i
j ai iy
Zodyny.
No s
M.
Akelai is
pazymi,
kad
jis,
lyginamaji
Zodyna
su-
da ydamas,
eisias
G imy,
Bopo
i
de
Chaslés
keliais,
a iau,’
bidamas
sa amokslis,
”
Lie u os
TSR
Mokslu
akademijos
Cen inés
biblio ekos
Rank aS ynas
(F7,
—
536a)
®
G aiky
kalbos
pa yzdziai
ansk ibuojami
lo yniSkomis
aidémis,
*
163
Apie
lenky-lie u iy
Zodyno
engimo
eiga
M.
Akelai is
lai8kuose
pa eikia
p ie’-
a ingas
Zinias.
1858.V.3
d.
laisko
A.
Ki ko ui
juod a8 yje
jis
aSo:
»Obecnie
koncze
S ownik
Polsko-Li ewski,
Znalaz em
czlowieka,
p awdziwiego
Li wina,
k é y
moja
p ace
swojim
kosz em
ma
podaé
do
d uku
(F1—10,
p. 2).
[Daba
baigiu
lenky-lie u iy
Zodyna.
Radau
Zmogu,
ik a
lie uyj,
ku is
mano
da ba
sa o
léSomis
u i
a iduo i
spaudai.]
Tu in
gal oje
M.
Akelaigio
leng us
i
g ei us
paZadus
iska
skubiai
pada y i,
Si
Zinia
kelia
abejoniy.
IS
ik ujy
kiek
éliau
laiSke
J.
K ae skiui
M.
Akelai is
p aneSé:
»S owniki:
Polsko-li ewski
i
Li ewski,
po éwnawcezy,
pos epuja
Z6lwim
k okiem,
W
pie w-
szym
obok
li ewskich
pomieszcze
i
s a o-p uskie
wy azy,
o az
lo ewskie,
k é e
ju%
w
li ewskim
zaginely.
Rozumie
sie
Ze
niema
u
mowy
o
wy azach
niemieckich,
k é e
sie
wk adly
do
o ewskiego.
Dalej
objasnie
wy azy
polskie,
k é ych
z édio
w
li ewskim,
jak
np
sk zydio,
oska d,
ko d,
ogé ,
szezego
i
.
d,
Po zecie
wy oze
pok é ce
nazwy
z
mi ologji
li ewskiej,
zamieszczone
w
S owniku
O gelb anda,
k é e
(niech
mi
p zebacza
panowie
uk adaweze)
najniedo zecznej
sa
opisane“*
(F1l-—
11,
p.
3).
[Zodynai
—
lenky-lie u iy,
lie u iy
lyginamasis
—
eina
yéZlio
Zingsniu.
Pi mame,
be
lie u iy,
duosiu
i
senp iisiy,
o
aip
pa
la iy
Zodzius,
ku ie
jau
lie u iy
kalboje
iSnyke.
Sup an a-
ma, kad
Cia
negali
bi i
kalbos
apie
okie iy
kalbos
ZodZius,
ku ie
jsib o é
j
la iy
kalba.
Toliau
paaiskinsiu
lenky
Zodzius,
ku iy
Sal inis
y a
lie u iy
kalba,
kaip,
p z.,
sk zydio,
oska d,
ko d,
ogél,
szezeg61
i
. .
T e ia,
umpai
i8dés ysiu
lie u iy
mi ologinius
a dus,
jdé us
j
O gelb ando
Zodyna,
ku
jie
( egul
man
a leidzia
ponai
suda y ojai)
blogai
ap asy i.]
I8
Sio
laiSko
iS aukos
ma y i,
kad
lenky-lie u iy
Zodynas
ne
baigiamas,
be ,
galima
saky i,
p adedamas
suda iné i.
Jis
senp isiy
bei
la iy
a i ikmenimis
i
mi ologiniais
a dais
panaSus
i
lyginamaji
Zodyna.
Ma y i,
kad
M.
Akelai is
ne-
u éjo
g ieZ o
nusis a ymo,
ku
ka
dé i,
i
ienu
nu odo,
kad
mi ologiniai
a dai
bus
dedami
i
lyginamaji,
o
ki u
—
j
d ikalbj
lenky-lie u iy
Zodyna.
Tai
odo
jo
s y a imus,
biidingus
da bo
p adZiai.
Kiek
esamoji
misu
espublikoje
a chy iné
i
ki okia
medZiaga
leidzia
sp es i,
apie
da ba
p ie
lenky-lie u iy
kalby
Zodyno
M.
Akelai is
daugiau
nieku
nekalba.
Tik
1859.X1.26
lai’ke
A.
Ki ko ui
da
uz-
simena:
»Op ocz
ksiazeczek
dla
ludu
wydamy
wk 6 ce
S ownik Li ewsko-Polski
i
Polsko-Li ewski,
o az
g ama yke
li ewska
(TZ,
III,
318).
[Be
knygeliy
liaudziai,
iSleisime
ne ukus
lie u iy-lenky
i
lenky-lie u iy
Zodynus,
o
aip
pa
lie u iy
kalbos
g ama ika.]
D ikalbiai
Zodynai,
ku ie
uo
me u
da
nebu o
suda y i,
u éjo
ei i
po
popu-
lia iy
knygeliy,
ku iy
1860
m.
M.
Akelai is
i8leido
5.
Tolesnis
leidybinis
da bas
sus ojo
dél
1é3u
s okos
i
ki y
da by
(plg.
JanMA,
49).
Lenky-lie u iy
Zodynas
ne-
minimas
i
jau
ci uo oje
spaudoje
(Ku ye
Wile iski,
Biblio eka
Wa szawska,
K aj),
ku
bu o
kalbama
apie
M.
Akelai io
leksikog a inius
da bus.
Tad,
g ei-
Giausiai,
okio
Zodyno
ank aS is
nebu o
pa uos as.
Tai,
u
bi ,
nejkiiny as
M.
Ake-
laicio
sumanymas,
kaip
i
lyginamasis
Zodynas.
Tu édamas
K.
Si ydo
lenky-lo y-
ny-lic u iu
kalby
Zodyna,
mazq
lenky-lie u iy
Zodynéli
M.
Akelai is
galéjo
nesun-
Kiai
pa a8y i.
Ta iau
dél
blaSkymosi,
g iebimosi
is
naujy
da by
negaléjo
a side i
am
Zodynéliui,
i
jis,
eikia
many i,
liko
nesuda y as.
Apie
okio
Zodyno
ank as-
Gio
bu ima
ne u ime
pa ikimy
duomenu.
Tik
e iasis
M.
Akelai io
leksikog a inis
da bas
—
lie u iy-lenky
Zodynas
y a
aiSkiai
uz iksuo as
kaip
ealus
ak as.
Apie
ji
pa s
M.
Akelai is
ne
ka a
asé
sa o
laiskuose,
ku ie
jau
bu o
ankséiau
ci uo i.
Tas
Zodynas
bu o
minimas
i
spau-
doje,
ku
paZymé a
i
ai,
kad
M.
Akelai io
lie u iy-lenky
Zodyno
ank ai is
bu-
yo
as as
pas
Vilniaus
dailininka
Zenke i iy
palik ose
knygose
i
ank aS iuose,
170

kad
jis
nebaig as
i
kad
jis
u éjo
apie
300
lapy
(ne
lanku,
kaip
eigiama
JanMA,
p.
1,
nes
okio
didelio
Zodyno
M.
Akelai is,
uZsiémes
i
ki ais
da bais,
negaléjo
pa agy i).
Po
Zenke i iaus
mi ies
M.
Akelai io
lie u iy-lenku
kalby
Zodynas
pa-
ekes
i
J.
Ka lo i iaus
ankas“, Ne u in
daba
Zodyno
ank aS io,
neimanoma
jo
apibidin i.
Sunku
ne
pasaky i,
koks
ai
zodynas
—
d ikalbis
a
daugiakalbis.
Laisko
A.
Ki ko ui
juod a8 yje
M.
Akelai io
minimas
lie u iy
kalbos
Zodynas
i
duodamas
jo
pa yzdys:
»S éwnik
li ewski
bedzie
wy oZony
po-polsku,
po- ossyjsku
i
po-niemiecku.
O o p ébka.
Kalpa,
os
.
s uga,
uczes nik;
cay a,
yuac uuxp;
Diene
und
Diene inn,
Theilnehme .
Gil iniu
kalpa,
s uga,
wspOlnik
Smie ci,
zb6j.
Po dwnaj:
Sansk .
Kip.
1)
causam
ie i
alcjs,
ei,
2)
ace e,
e ice e,
3)
da e,
impe i e.
Lo yskie
Ka ps,
pa obek.
Go skie
hilpa,
halp,
niemiecke
hel en,
Polskie
ch op
(F1-10,
p.
8).
A odo,
kad
Gia
pa eikiamas
lie u iy-lenkuy,
o
ne
lyginamojo
Zodyno,
ku iame
u é y
bi i
i
lo yny
bei
g aiky
a i ikmenys,
pa yzdys.
Ma y i, kad
M.
Akelai is
isu
kai8iojo
i ai iy
kalby
Zodzius,
ai
i
j
lie u iy-lenky
kalby
Zodyno
pa yzdi
jis
i aSé
da
usy,
okie iy
i
sansk i o
a i ikmenis.
Apie
M.
Akelaiéio
lie u iy-lenky
Zodyna
Sick
ick
bi y
galima
sp es i
i8
ijy
M.
Akelai io
palikime
(FI—32,
p.
1—3)
esanéiy
juod as iniy
leksikog a iniy
pusla-
piu,
ku iy
iena
Gia
pa eiksime
iS isai:
Sauné a
=
s ouc .
siekis
=
neap,
sa igulis
=
oc opoxkHocTs;
aziuok
su
sauguliu
ku
nusklanda,
kad
azys
neisz i s um.
sauda bis
=
kas
ik
sau
s eig
di b i,
o
ki am
ne, as
sauda bis
=
s ouc .
sa aimei
=
dab a alnai;
o is
jam
sa aimei
p a uko,
ne ak a.
Sayys a,
sa yyba
=
1)
cBos cTB0;
sawyboj
apsiciname
2)
wlasnosé
—
okia
sa yba
o
daig o.
sa igy a
=
samochwa .
skais ya is
mosiadz
skanakYs,
€
pons ny,
Pociagajoncy;
ku io
linksmos
smailios
akys
[;]
szi dis
skanul,
pamaczius
skane
me ga
[;]
kus
[ku s]
g aziai
eizdi,
as
skanakys
skanskonis
lakoé
ska da
blacha
ské is
pa asol
sausainis
=
sucha ek,
kep as
an
andens,
be
pieno
be
s ies o
akas
cpoxs.
Kaip
a eina
akas
zasy is
skils a
isz
kiauszio
skil is,
ies
1)
szezep,
d.
Jis
paei
isz
augsz os
skil ies
=
giminés
2)
ga unek
Bul iy
skil is
minikas
3a aquukb
spéjikas
o aqunkh
sky a
ybé ,
éznyca.
Nebé
sky os,
isi
ge ia.
Jis
ims
be
sky 6s.
Seni
i
jauni
isi
be
sky os
guli
ienoj’
oboj’
sky as,a
wylaczny,
oddzielny.
Jis
sky as
buyo
ni
iso
s ie o
Sky ybé
éznyca
sky is,io
ozdzial
sky us,i
samo ny
skys alin i
byé bez
g un u.
Plauks i
niekus
skys is
2xuyKoc b
(Kayec ao),
zadkosé
skys u is
—
ku is
nesip ieszina,
nea sispi ia
skolinykas
be
p ispudzio
nea id is
skolos.
Asz
jj
skolinu
=
duodu
skoly is
=
ziczy i
zad uzaé
sie
skomas
=
smak,
liesa
e sziena
be
kokio
skomo
[.]
s o a
skanaus
skoma.
VY.
Zukas,
I8
biblio eky
i
bibliog a ijos
is o ijos,
,,Vilniaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
a -
do
uni e si e o
Mokslinés
biblio ekos
me as is“,
1858—1959,
Vilnius,
1961,
p.
249.
171
skome i
=
smakowaé¢,
bu na
skomi,
kad
saldu
algai.
Ana
no i
skomedama
paskome i
medaus
sk adzia
—
p zepas¢
—
Ta e
pe kuns
[?]
in
sk adziq
numusz u
uz
ai.
sk adzias,
ia
np,
=
bezdenny.
Kad
u
in
sk adziasias
nuei um.
uk e e
sk aidineja
aple
sa a
uki.
sk ai as
—
ono,
wyjecie
z
odzienia.
D abuzj
susk ieja
i
pasida o
sk ai as.
sk ies i,
sk iedziu,
sk iesiu.
Ok eslié
ko o.
Bu inikas
sk ies e
apsk iede
o j,
kad
ne
ples u
daugiau.
sk ies u as
—
cy kiel.
Su
ku ii
apsk ieji
as
sk ies u as.
sk i ulis
sk ybele
su
a sk abais
ge a.
sk i inys:
ko o.
Sk idiniais
pie a
iszes a,
ke i inas
KBaypaTubili.
sk odas
=
pozas,
sk osk
sk oda
i
apzabink
su
sk odu
galus
sienoju.
skuba
=
pospiech.
Skubos
da bu
nepasidziaugsi.
Skubos
da bas
aplamas
i
niekam
ne e as
skubinas
—
pospieszny,
skubinas
da bas.
skubus
=
skubus
zmogus,
spieszny.
skuis i
~
swawolic¢.
skui inys
—
swawola,
szal
namig nos¢i
Uzeja
sku inys
[skui inys]
Da
skui inys
ne
pe eja
jai.
skunda
oszezednosé.
Del
skalsos
eik
skundos.
sku da
nedza.
Ma cziai
sku da
en.
sku diena
Velunoj
sku diena
gy en i
sku dus
=
za osny.
Sku du
klausy i
kad
muszasi
jieje.
Sku di
szi dis
sku sna
nedza z
sku snas,a
nedzny
Ta iau
Siy
puslapiy
aSysena
i
pa eik ieji ilius aciniai
pa yzdziai
kelia
abejo-
niy,
a
ai
M.
Akelai io
ank a8 is.
Viena,
p ie
a ski y
ZodZiy
duo i
sakiniai
isai
a i inka
A.
JuSkos
Zodyno
ank a& yje
esan ius
pa yzdzZius.
Jy
M.
Akelai is
ne-
galéjo
nusi aSy i
i
A.
JuSkos
Zodyno,
nes
jis
da
nebu o
suda y as.
An a,
ank-
aSCio
a’ysena
ski iasi
nuo
M.
Akelai io
a8 o.
Raidés
y
a ojimu
ank aS is
aip
pa
i8siski ia
i
M.
Akelai io
ank a8 iy,
ku iuose
aSomas
lenkiSkas
w.
Taigi
pe Sasi
i8 ada,
kad
Sie
j
M.
Akelai io
palikima
pa eke
ys
leksikog a iniai
pusla-
piai
p iklauso
ne
M.
Akelai iui.
M.
Akelai io
leksikog a iné
eikla
pasi ei8ké
ne
ik
pas angomis
suda y i
ly-
ginamaji
i
du
d ikalbius
Zodynus,
be
i
i ai ios
e minologinés
medZiagos
in-
kimu
bei
nauju
e miny
ki imu,
lie u i8ky
e miny
j a’ymu
lenkiSkame
lie u iy
kalbos
g ama ikos
eks e,
Zodziy
aiSkinimais
i
ki okiomis
smulkiomis
pas abo-
mis.
Leidzian
lie u iSkas
knygeles,
e ian
i8
ki y
kalby,
M.
Akelai iui
eikéjo
ku is
i
lie u iSky
e miny,
suda iné i
jy
sa a8us
bei
Zodynélius.
Tuo
me u
lie u is-
ka
i ai iy
8aky
e minija
bu o
labai
negausi,
i ai uojan i
a ba
jos
isai
s igo.
Ta-
da
da
nebuyo
elemen a iausiy
ma ema ikos,
gam os
mokslo,
is o ijos,
geog a ijos
i
ki y
s i¢iu
ado éliy,
ad
aSan iems
a ba
e éian iems
i8
ki y
kalby
eikéjo
pa-
iems
ku is
eikalingiausius
e minus.
Tuo
keliu
éjo
i
M.
Akelai is,
Vilniaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
a do
uni e si e o
biblio ekos
ank aS y-
ne
y a
M.
Akelaigio
20
puslapiy
ank aS is
,,Rodykle
wa dy
sawiszkuju,
kaip
ko es
augimes
wadina
Zemaj iai“
(signa i a
D1020),
ku iame
pa eik a
apie
580
augaly
pa adinimy
su
lo yniSkais
a i ikmenimis.
A
aidéje
y a
21
an aS inis
au-
galy
pa adinimas,
bi en :
Agiinas
da Za
Papa e
somni e um
(1),
Ag asai.,
Ribes.
U a
c ispa
(1),
Ag as ai
d¢, d¢,
Ag as-
ai
de léje.
Ribes
G ossula ia
(1),
Ag as ai
gau ii éje.
d¢
eclina um
(1),
Aje ai
Aeo us,
calamus.
Kalmusas
(1),
Akliai.
Galeopsis
Te ahi
(1);
Ama ai.
iscum
album,
amalis
(1),
Anyszys
.
AnyZys.
172
Sison
anisum
(1),
Apalis,
populus
nig a
(1),
Apiniai,
Humulus
Lupulus.
Apwiniai
(1),
Apissze,
po-
pulus
emula
(1),
Asiai,
epuise um
hiemale
(1),
Aszdkliai,
ibes
ub um.
Aszwokliai
(1),
A gi es,
lycopodium,
selago
(1),
A kaksznis,
e onimus
eu opaeus
(1),
A ddogiai,
secale
ce eale
e num
(1),
Awé es,
sanguiso ba
o icinalis
(1),
Awé es,
ubus,
Idaeus,
awéczios
(1),
Awizas,
a ena
sa i a.
awiZos
uszezios
a e,
a ua
( la es
se .),
Awizu
Zole,
b omus
s e ilis
(1).
Zodynélyje
pasi aiko
Zemai i8ky
o my,
p z.:
Déwamediai
(4),
E szke iai
(4),
Papa iai
(11),
Zal ia
lunks
(17)
i
k .
Ka ais
lygiag e iai
duodamos
Zemai i’-
kos
i
aukS ai iSkos
augaly
pa adinimy
o mos,
p z.:
Klaus,
ace
pla an ides.
Kle as
(7),
Wa pu iai.
A i icum
epens.
Wa pucziai,
wa pu is
(15)
i
k .
Sia
augaly
odykle
M.
Akelai is
iSsi aS¢
i
Zemaigiy
bo aniko
J.
Pab éZos
ank-
a8 io
,,Tayslés
augimiu“
(Taislius
augymiy),
ku io
887
puslapyje
p asi-
deda
,,Rodiikle
Waa duu
sawyszkuujuu
kaap
k6 es
augimes
wadyn
Zemay ee“.
Rodykle
bei
augaly
pa adinimus
M.
Akelai is
suaukS ai ino
i
ik
ku -ne-ku
pasi-
liko
Zemai iskos
o mos.
Zodynélio
ank a8 io
p adiniame
puslypyje
ne
M.
Akelai io
anka
paZymé a:
»,Panaudo as
S augai io
Zodynui
i
nauj.
bo .
Zodynui.
18
K iaudiiino
a chy o
(pe
Ciu a).“
Ve sdamas
i
uoSdamas
spaudai
da belj
,,Apej
ga us“
(FlI—31),
M.
Akelai is
susidi é
su
ga eZio
(jo
ZodZiais
a ian ,
ga o
ka ilo
i
geleZinio
eZimo)
de alé-
mis,
i
joms
eikéjo
su as i
lie u i8kus
pa edinimus.
Tuo
biidu
jis
apo
pi muoju
echninés
e minijos
ki éju,
pa eikusiu
sa o
da belyje
daugiau
kaip
Sim a
ga ezio
de aliy
pa adinimy
su
paaiskinimais,
p z.:
an ozélis,
ausy ojas,
ka ilas,
kai in-
ojas,
mus u é, plauky ojas,
pliumpa,
p o idu ys,
s iebas,
s i is,
s iima,
S ilpyné,
a pinykas
,,8 ais iklis“,
iuba,
olé,
ézés
,,bégiai“,
Zi giai,
Zibin u é
i
.
.
Tai
daugiausia
liaudies
kalbos
ZodzZiai,
naudojami
e minams,
i
kele as
ne ykusiy
naujada y
(plauky ojas
,,pludé“,
ausy ojas
,,.kondensa o ius“
i
k .). Sis
pi masis
echnikos
e miny
inkinélis
s a bus
e minologijos
is o ijai
(pla iau
Z .
Zu nale
»Mokslas
i
echnika“
1969
m.
N .
11).
M.
Akelai is
y a
i
ienas
i§
g ama inés
e minijos
ki éjy.
No s
jo
lie u iy
kal-
bos
g ama ika
pa aSy a
lenkiSkai,
be
joje kai
ku
(i ade
i
k .)
Salia
lenki8ku
e -
miny
skliaus eliuose
duo a
i
keliolika
lie u iSky
a i ikmeny.
Jie
paim i
i§
pi m a-
ky
(A.
Ba anausko
i
k .,
p z.:
as elis
,, aidé“,
a¥yba,
a mé,
lanks ymas,
Zod3-
aigis,
saudziai
,,p iebalsiai“)
a ba
pa ies
M.
Akelai io
suku i
(p z.:
balsyba
,,ga sy
mokslas“,
as adailé
,,g a ika“,
Zodzkil is
,,e imologija“,
a is
,,skiemuo“
i
k .).
Apsk i ai, M.
Akelai is
u éjo
polinki
suda iné i
e minus,
kas
ma y i
i
i8
jo
pi -
mo
lie u isko
laisko
M.
Valanéiui
(TZ,
I,
292—294),
ku iame
andame
Siuos
naujada us:
as enybé
(1.
pismienic wo),
ménskai lius,
a ba
me ininkas,
,,kalen-
do ius“,
kalbamylis
,, ilologas“,
iesiaiexskojas,
,,k i ikas*
i
Zodynas,
p ie
ku io
p idé a
okia
pas aba:
,,Wadinu
,,Zodinas“,
ne
Zodinis,
kajp
no
Walleniawicze
i
Iwinskis;
nes
sakom
—
ka klis,
ka klinas,
puszis,
puszinas:
uz
a aj
i
Zodis
—
Zodinas
(p.
293).
Be
e miny
inkiniy,
M.
Akelai io
ank aS iuose
galima
uZ ik i
i ai iy
ZodzZiu,
i ykiy
aiskinimy
i
ki okiy
panaSiy
dalyky.
Daugiausia
ju
p idé a
p ie
K.
Donelai-
io
,,Me y“
e imo
i
lenky
kalba,
ku is
saugomas
Lie u os
TSR
Cen iniame
Vals ybiniame
A chy e
( .
378,
PS,
1861
m.,
b.
16,
d.
1,
l.
145—198).
Ve imo
ga-
173
le
(1.
197-198)
duo a
18
nume uo y
paaiSkinimy
—
p ie a’y
(,,P zypisy“),
ku iuos
Gia
pa eikiame,
p idéje
e imus
i
pazyméje,
ku ia
,,Me y“
dalj
i
eilu e
jie
lie ia:
1)
Li wini
u zymuja
Ze
bocian
odla uje
w
odlegle
k aje
na
sen
zimowy.
[Lie u iai
mano,
kad
gand as
iSlekia
j
olimus
k aS us
Ziemos
miegui
(1,
43).]
2)
Ten
wie sz
udno
oddaé
po
polsku,
bo
wy azy:
Ju gu !
Ju gu !
kinkyk, kinkyk, paplak,
paplak
—
sa
nasladowaniem
Spie u
slowi-
czego.
[8j
Zodj
sunku
i8 e s i
lenkikai,
nes
posakiai:
Ju gu !
Ju gu !
kinkyk,
kinkyk,
paplak,
pa-
plak—y a
lakS ingalos
giedojimo
pamégdiZiojimas
(I,
107).]
3)
S owik
po
li ewsku
Jaksz inga a,
odzaju
Zenskiego.
Li winki
w
d odze
zwykle
spiewaja
swoje
ulubione
dajnos,
z ad
poe a
po éw-
nywa
s owika
z
wieSniaczka,
idaca
w
g6Scine.
[S owik
—
lak& ingala,
mo e igkos
giminés.
Lie u és
kelionéje
pap as ai
dainuoja
sayo
mylimas
dainas,
dél
o
poe as
palygina
lakS ingala
su
als ie e
(bi e),
einandia
j
s e ius
(I,
116).]
4)
Szupinis
p ze lumaczylismy
p zez
g ochéwke.
Jes
o
g och
na
ges o
go owany
z
maka
lub
pecakiem.
Taka
g ochuwka
nie
objedzie
sie
bez
s oniny,
g owizny,
ndg
i
ogona
swi iskiego,
k é y
w
misie
s anowi
cala
ozdobe
ej
od
Li winéw
ulubionej
po awy.
[Siupinj
i& e éme
Zi niene.
Y a
ai
Zi niai,
i S ai
i8 i i
su
mil ais
a ba
k uopomis.
Tokioj
Zi nie-
néj
u i
bi i
laSiniy,
kogal iy
i
kiaulés
uodega,
ku i
dubenyje
suda o
isa
o
lie u iy
pamég o
algio
Za uma
(I,
151).]
5)
W
.
1709
i
10
g asowa o
na
Li wie
mo owe
powie ze,
Sme elnosé
by a
wielka,
wsie
s aly
pus kami.
Rzad
p uski
sp owadzil
kolonis éw
z
Niemiec
i
Szwajca ji,
F ancu-
zw.
Ci
z
czasem
slali
sie
z
Li winami,
p zyjeli
ich
jezyk
i
zwyczaje.
[1709
—
1710
m.
siau é
Lie uyoje
ma as.
Mi ingumas
buyo
didelis,
kaimai
i o
y ais.
P iisy
aldzia
a gabeno
kolonis y
i8
Vokie-
ijos,
S eica ijos
i
P anciizijos.
Jie
ilgainiui
susiliejo
su
lie u iais,
pasisa ino
jy
kalba
i
pap o ius
(I,
563).]
6)
Gil iné
—
zadlica,
bogini
Smie ci,
ak
zwana,
Ze
swojem
Zad em
(ge uo)
wysysa
z
up6w
jad
Smie elny
i
nim
zabija
ludzi.
Z ad
p zy
uma lym
k adziono
noZyce,
Zeby
Gil inie
ucina
jezyk,
kiedy
p zydzie
wybie aé
z
niego
ucizne.
[Gil iné
—
mi ies
dei é,
nes
sa o
geluonimi
iS iulpia
i8
la ony
mi ingus
nuodus
i
jais
Zado
Zmones.
Dél
o
p ie
mi usio
bu o
dedamos
Zi klés,
kad
gil i-
nei
nuki p y
lieZu i,
kai
a eis
Giulp i
i8
jo
nuody
(II,
37,
88).]
[Zodis
gil iné
nei$ e s as,
palik as
i
lenki’kame
eks e
i
aSomas
didZiaja
aide.]
7)
Poe a
p zeds awiajac
Gil ine
z
kosa,
ods apil
od
do ychezasowych
podan
ludu.
(Czy aj
p zepys,
pop zedzajacy).
[Poe as,
aizduodamas
Gil ine
su
dalgiu,
nu olo
nuo
anuome iniy
liaudies
i aizdziy.
(Skai yk
anks esnj
p ie aSa)
(11,
90).]
8)
Pan-
szezyzna
po
li ewsku
baudZiawa,
co
znaczy
p zymus,
gwal .
[Baudzia a
lie u iskai
eiSkia
p ie a -
a,
smu as
(II,
99).]
9)
,,kaip
bi a
ba idziawa
baudzia“
znaczyi
jak
g al
na
ch opa
(gau a)
gwal-
ownie
nacie a.
[,,kaip
bi a
baudziawa
baudizia“
eiSkia,
kaip
bii a
baudZia a
slegia
(II,
148).]
10)
Deiwes
—
widma,
s aszydla.
[Dei é
—
bu ininké,
baidyklé
(HL,
212).]
[Zodis
dei é
neig e s as
i
lenky
kalba
i
aSomas
didziaja
aide.]
11)
Podkomo zy—Pakamé6 é,
pomocnik
Sal ysa.
Obowia-
zkiem
pokomo zego
og oszaé
w oscianom
ozpo zadzenia
zadowe
i
wybie aé
poda ki
od
nich.
Pakamo é
—seni ino
padéjéjas.
Jo
pa eiga—ga sin i
kaimie iams
aldZios
isakus
i
ink ii8
jy
mo-
kesGius
(IT,
437).]
12)
Wachmis z,
u zednik
policiji
ziemskiej.
[Vachmis as
—
ie os
policijos
aldininkas
(I,
544).]
13)
Niewlasciwie
u
uzyligmy
wy azu
dziewosleb.
Kwéslys
—
wzywajacy,
za-
p aszajacy
na
wesele:
kwés é,
kwécziu,
zap aszam.
Dziewosleb
po
li ewsku
pi szlys:
pe szu,
dziewo-
slebie,
aje.
[Neip as ai
ia
pa a ojame
Zodj
dziewosleb.
K ieslys
—
p aSan is,
k ie ian is
j
es u es:
k ies ie,
k ieciu
—
p a8au.
Dziewosleb
lie uyi8kai
pi slys
:
pe szu
(III,
83).]
14)
Czepek,
wylaczny
s 6j
meZa ek,
po
li ewski
ykas.
Z
ym
wy azem
ma
pok ewiens wo
ykis,
ykiinas
zadca;
ykine
ochmis yni,
gospodyni.
Wienec
pozwolony
ylko
dziewczynom;
meZa ka
moZe
s oi¢
sie
w
kwia y
i u e,
pdki
nie
po odzi
cé ki,
ezyli
poki
nie
zos anie
baba.
JeZeli
p zypadkiem
dziewezyna
s anie
sie
ma ka
(co
sie
ba dzo
zadko
p zy a ia
na
Li wie),
aci
p awo
do
czé ka
(pakalké)
i
do
wianka.
W
akim
azie
nieszezesli a
wyznaje
swoja
wine
na
spowiedzi
i
ze
Izami
blaga
ksiedza,
zeby
jej
pozwoli
p zynajmniej
s oic
sie
w
u e
i
kwia uszki,
kiedy
nie
wolno
w écié
do
insigniéw
panien-
wa
—
do
cz6 ka
i
wianka
k é y
dzisiaj
oplakuje
w
zewnych
dajnach.
[Kykas
i8im inai
i8 ekéjusiy
mo e y
apda as,
lie u iskai
adinasi
ykas.
Su
Siuo
Zod%iu
giminingas
ykis,
ykiinas
,, aldo as“,
ykiiné
—Seimininké.
Vainikas
neSio i
leidziamas
ik ai
me ginoms;
iS ekéjusi
mo e is
gali
puos is
gélémis
i
i a, kol
nepagimdZiusi
duk e s
a ba
kol
ne apusi
boba.
Jeigu
a si ik inai
me gina
ampa
mo ina
( ai
pasi aiko
Lie u oje
labai
e ai),
ne enka
eisés
i
ka ina
i
ainika.
Tokiu
a eju
nelaimin-
goji
Spazjs a
sa o
kal e
pe
iSpazin j
i
su
a’a omis
p aSo
kuniga,
kad
jis
leis y
jai
pasipuoS i
ben
i a
i
gély émis,
kai
negalima
g jZ i
p ie
me gys és
insignijy
—
ka iinos
i
ainiko,
ku is
Siandien
ap audamas
g audZiose
dainose
(III,
105).]
15)
W
izbe
li ewskiej
nie
ma
posadzki,
a
jeno
ok,
kle-
174
pisko
ubi e
z
gliny.
[Lie u iy
g yéioj
né a
g indy,
o
ik ai
asla,
molinis
padas
(II,
183).]
16)
K iwule.
laska
zak zywiona,
uZywana
p zez
sol ysza.
Sol ys
majac
co
zapowiedzie¢
wlos¢ianom
posyla
K i-
wule
od
cha y
do
cha y.
Li win
o zymawszy
e
laske
posy a
ja
dalej,
a
sam
pospiesza
do
sol ysa.
Z ad
méwi
si¢:
eimi
in
k iwule,
ide
na
ade;
pa eimi
isz
k iwules,
w acam
z
ady.
K iwule,
o az
K i-
wis
i
K iwiu-K iwai is
(K iwe-K iwaj o)
wspdlne
maja
z éd o.
Tu
akZe
znajduje
swoje
objasnie-
nie
owa
dzwinka
—
Li win
sku ezypa ka.
[K i ulé
—
uZlenk a
lazda,
seni ino
a ojama.
Sal ySius,
no édamas
ka
p aneS i
als ie iams,
siun ia
nuo
obos
iki
obos
k i ule.
Lie u is,
ga es
lazda,
siuncia
ja
oliau,
o
pa s
skuba
pas
seniiina,
Dél
o
sakoma:
eimi
in
k i ule,
pa eimi
i$
k i ulés.
K i-
yulé,
aip
pa
K i iy-K i ai is
(K iwe-K iwaj o)
u i
bend a
Sal inj.
IS
ia
kiles
i
lie u ius
paie-
pian is
posakis:
lie u is
—
ies a
lazda
(IV,
153).]
[Zodis
k i ulé
palik as
i
lenkiSkame
eks e.]
17)
Au o
ma
na
mysli
dwa
poZa y
wybuch e
w
K élewcu
1764
i
1769
.
[Au o ius
u i
galwoje
du
gais us,
kilusius
Ka aliauciuje
1764
i
1769
m.
(IV,
184).]
18)
W
owe
czasy
zad
nakazywe
wioscianom
niszezyé
w éble
i
w ony.
Ch op
obowiazany
by
ocznie
dos a ezyé
dwanascie
w éb-
lich
g 6w
i
kilka
pa
nég
w onich.
[Tais
laikais
aldzia
bu o
jsakiusi
als ie iams
naikin i
Z i blius
i
a nas.
Bii as
u éjo
kasme
p is a y i
d ylika
Z i bliy
gal u
i
kele a
po y
a ny
koju
(LV,
293).]
P ie
G.
Neselmano
dainy
inkinio
u inio
(Fl—26,
p.
3)
p idé i
okie
kalbiniai
iS aSai,
pas abos
bei
paaiSkinimai
(Zw o y
jezykowe);
Kas
gelbés
jieSko ie?
—
k o
pomoze
szukaé
(p.
3);
su inko
is
me elius,
Pa y usius
lapelius
(p.
4);
Mamuz,
mamuz,
ga buZele
(p.
6);
P idabo ie
—
dozie aé
(p.
6);
Zemynele
—
ziedeklele,
czy
o
nie
znaczy:
ziemino,
ziemineczko kwieciem
ub ana?
(p.
7);
Zemynos
ziedai
(p.
9);
Kopinikas
(p.
8);
Neh unge ;
Ei
me ga e
pakalnele!
dziewczyno
z
nizin.
Del
ko
aip
dailos
j
lemenelj
(p.
9);
Muma
moczu es
(p.
9);
Weluka
laga
(p.
12);
Kas
awe
nuszausai?
(17);
Palynelis,
Schlingenne ze
(18);
Penkes
baczkeliu
(13);
Ne
kwe e
peleda
wiena.
Lckys
niedzwiedz
(14);
O
wilkelis
linksmas
esas
wedis
oszka
szok i
(14);
Paganikelis,
pas e z.
Daugiausia
Gia
duodama
e esniy
ZodZiy
paaiSkinimy
lenky
kalba.
M.
Akelaigio
lenkiSkai
pa aSy ame
ki inélyje
,,Moja
cha a*
(Fl—14)
y a
aip
pa
kele as
umpy
uzZuominu
(,,Objasnienia“)
dél
ZodZiy
Jenkai,
Lauma,
Pe kiinas,
Siau ys
i
k .
a ojimo.
Bu o
palies i
M.
Akelai io
sumany i
pa uoS i
lie u iy
kalbos
Zodynai
i
smul-
kis
leksikog a iniai
da beliai,
a lik i
gy enan
Lie u oje.
Emig acijoje
jam
ipé-
jo
naujos
ling is inés
eo ijos
ki imas,
g ama ikos
a8ymas,
i
leksikog a ijai
jis
maza
egaléjo
ski i
démesio.
Cia
jis
ik
e ka iais
uzsimena,
kad
jam
ipi
i
Zo-
dynai.
1883
m.
laike
i§
Pa yzZiaus
J.
K a8e skiui
a¥é:
Nie
dawno
emu
wyczy alem
w
gazecie
Wa sz.
wzmiankie,
0
ozpisaniu
konku séw
p zez
Akademie
Umieje nos¢i
w
K akowie.
Miedzy
niemi
znajduje
konku s
imienia
Samuela
Bogumila
Lindego:
,,wyp acowanie
w
zak ese
jezyka
polskiego“.
—
Mam
ocho e
s anaé
do
konku su.
Za-
mie zam
napisa¢
akie
wyp acowanie:
,,Wykaz
wy azéw
polskich,
z
li ewskiego
pochodzacych
albo
majacych
z
nim
wspélne
z édlo*.
—
Najd ozszy,
najmilszy
Rodaku!
acz
jako
Cz onek
Akade-
mii
K akowskiej,
laskawie
mi
p zeslaé
szczegélowa
wiadomos¢é
0
wspomnionym
konku sie.
Na
k é y
dzien
i
ok
p zypada
os a eczny
e min
i
na
czyje
ece
naleZy
zlozyé
ekopism?
D ugie
wy-
p acowanie,
o
k é em
ciagle
ma ze,
jes
Wywodowy
slownik
jezyka
polskiego.
Polacy
do ad
nie
posiedaja
podobniego
dziela.
Mysle
akZe
o
S owniku
polsko-li ewskim,
i
Li ewsko
polskim.
Ale
k o
mi
zapewni
S odki
do
wykonania
ej
p acy
?...1*
[Neseniai
skai iau
Va Su os
laik aS yje
Zinu e
apie
K oku os
mokslo
akademijos
konku sy
a ka aS j.
Ta p
ju
y a
i
S.
B.
Lindés
a do
konku sas:
»lenky
kalbos
y inéjimai“.
Man
no isi
daly au i
konku se.
Ke inu
pa aSy i
okius
y inéjimus:
»Lenky
kalbos
Zodziai,
i8
lie u iy
kalbos
kilusieji
a ba
u in ieji
bend a
Sal inj*.
B angus
i
mielas
Tau ie i!
Teikis
a siys iman
kaip
K okuyos
Akademijos
na ys
smulkia
in o macija
apie
miné a
konku sq.
Kada
pasku inis
e minas
(me ai
i
diena)
i
kam
eikia
j eik i
ank as j?
An as
da bas,
apie
ku j
nuola
gal oju,
y a
Is es inis
lenky
kalbos
Zodynas.
Lenkai
iki
Siol
ne u i
panaSaus
da bo.
Gal oju
aip
pa !
apie
lenky-lie u iy
i
lie u iy-lenky
Zodynus,
Be
kas
man
ui ik ins
Ié&as
am
da bui
a lik i?...]
%
Vilniaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
uni e si e o
ank aS ynas,
M.
Akelai io
ondas.
175

I§
Sio
laiSko
ma y i,
kad
i
emig acijoje,
uzsiémes
ki ais
da bais,
M.
Akelai is
s ajojo
apie
leksikog a inj
da ba,
apie
lenky-lic u iy
i
lie u iy-lenky
kalby
Zody-
nus,
ku ie,
ma y i,
bu o
da
nesuda y i.
Tai
da
ka a
p imena,
kad
j
bibliog a-
y
minima
M.
Akelai io
leksikog a inj
palikima
(lyginamajj
i
du
d ikalbius
Zody-
nus)
eikia
Zid é i
labai
eze uo ai.
Apzyélgus
M.
Akelai io
leksikog a ine
eikla,
galima
kons a uo i
S ai
ka:
En uzias as
i
s ajo ojas
M.
Akelai is
a ési
g ei ai
galésias
pa aSy i
ne
is
Zo-
dynus,
p adéjo
ink i
medzZiaga
i
ga sinosi,
kad
as
a
ki as
Zodynas
jau
baigia-
mas,
no s
i§
ik ujy
da bo
da
nebu o
kaip
eikian
i
p adéjes.
Leksikog a iniam
da bui
M.
Akelai is
bu o
kiek
pasi enges.
Jis
p amoko
kal-
by,
doméjosi
i
inko
p ieS
ji
suda y us
lie u iy
kalbos
Zodynus,
spausdin us
i
ank aS inius,
ku iy
keli
(And uSke igiaus,
anoniminis
y ieciy)
bu o
as i
jo
pa-
likime.
Ma y ,
jis
uoSési
jais
pasinaudo i.
Zodynams
suda y i
M.
Akelai is
bu o
sukaupes
gana daug
spausdin os
li e a i os.
Ta iau
ig
jo
pasisakymy
i
pa eik y
pa yzdziy
ma y i,
kad
aiSkesniy
bei
i esniy
leksikog a iniy
p incipy
jis
ne u-
éjo.
Ypaé
M.
Akelai is
s y a o
dél
ki y
kalby
a i ikmeny
déjimo
j
d ikalbius
%o-
dynus,
i
jo
pa eik uose
y
Zodyny
pa yzdZiuose
duodami
ke u iy
i
daugiau
kalby
a i ikmenys,
no s
d ikalbiams
Zodynams
jie
ne eikalingi.
Daug
ka
galima
p ikis i
i
M.
Akelaigio
sumany am
agy i
lyginamajam
Zodynui,
i§
ku io
pa yzdziy
ma y-
i,
kad
nesilaikoma
nusis o éjusiy
e imologinio
Zodyno
p incipy
i
da%nai
sa a a-
liskai
g e inami
nieko
bend a
sa o
kilme
ne u in ys
Zodziai.
[
lyginamaji
Zodyna
u éjusiy
pa ek i
ik iniy
a dy
i
zodziuy
e imologiza imai
odo,
kad
M.
Akelai is
nejs engé
jsisa in i
lyginamosios
is o inés
kalbo y os
p incipy,
ieSkojo
i
a ési
su-
ades
naujus
one ikos
désnius,
ku iais
ado audamasis
ki é
da
keis esnes
e imo-
logijas.
Reikiamo
ling is inio
pasi uoSimo
ne u éjimas,
nuola inis
blaSkymasis,
negalé-
Jimas
susikoncen uo i
leksikog a iniam
da bui,
Zodyny
suda ymo
sunkumy
ne-
sup a imas
i
sunkios
gy enimo
salygos
neleido
M.
Akelaigiui
pasiek i
didesniy
ezul a y
leksikog a ijos
s i yje.
Jo
leksikog a iné
eikla
ei8kési
pla iais,
be
ne-
ealiais
uzZmojais,
i
daugumas
jy
liko
neikiny i.
M.
Akelaigio
sumany i
Zodynai
liko
neuZbaig i
i
neiSspausdin i.
Tik
lie u iy-
lenku
Zodyno
ank ai is
pa eko
j
lenky
kalbininko
J.
Ka lo igiaus
ankas
i
galéjo
bi i
panaudo as
lie u iy
kalbos
y inéjimams.
Vis
dél o
M.
Akelai is
kaip
leksi-
kog a as
aidino
eigiama
aidmenj
lie u iy
leksikog a ijos
aidoje.
Jis
esé
XIX
a.
pi mosios
pusés
li e a y
i
kul i os
bei
isuomenés
eikéjy
da ba
lie u iy
li e a i-
inés
kalbos
ugdymo
s i yje,
p isidéjo
p ie
lie u iy
kalbos
ZodzZiy
lobio
inkimo
i
zodyno
suda ymo,
Jis
populia ino
i
s ip ino
S iesuomenéje
min j,
kad
lie u iy
kal-
bai
palaiky i
i
ugdy i
eikalingas
Zodynas,
kad
be
Zodyno
nejmanomas
olesnis
lie u iy
kalbos
u inimas
i
no minimas.
Apie
M.
Akelai io
leksikog a inius
da -
bus
bu o
aSoma
spaudoje,
apie
juos
Zinojo
amZininkai.
Tai
ska ino
i
ki us
¥ ie-
suolius
susi iipin i
lie u iy
kalbos
Zodyno
suda ymu
i
i8leidimu.
M.
Akelai is
a-
pinosi
i
lie u i8kos
e minijos
inkimu
bei
ki imu.
Jis
p isidéjo
i
p ie
lie u iy
ank-
aS iniy
Zodyny
inkimo
bei
saugojimo.
Jo
déka
mums
i8liko
y ie iSkas
XIX
a.
an osios
pusés
lie u iy-lenky
kalby
Zodynas,
u in is
eik§me
leksikog a ijos
is o-
ijai_nuS ies i.
176
Siuo
s aipsniu
no é a
giliau
Z ilg e é i
j
M.
Akelai¢io
leksikog a ine
eikla,
ku i
iki
Siol
bu o
umpai
palie iama,
emian is
bibliog a iniais
bei
biog a iniais
duome-
nimis,
nu odan
is
M.
Akelai io
leksikog a inius
da bus
(lyginamaji
i
du
d ikal-
bius
Zodynus).
Pe Z elgus
p ieinama
a chy ine
i
spausdin a
M.
Akelai i
lieciandia
medZiaga
i
konk eéiai
pazid éjus
i
jam
p iski iama
i
mums
p ieinama
leksiko-
g a inj
palikima,
mégin a
susek i,
kq
i8
ik yjy
M.
Akelai is
y a
pada es
lie u iy
leksikog a ijos
s i yje,
kokie
jo
sumanymai
liko
nejkiny i.
Aisku,
kad
Sios
pas an-
gos y a
ik
M.
Akelai io
leksikog a inio
palikimo
ie&kojimo
bei
y inéjimo
p a-
dzia,
i adas,
ku j
u és
papildy i
i
pa ikslin i
olimesnés
M.
Akelai io
Zodyny
(ypaé
ealiausio
i§
jy
—
lie u iy
i
lenky
kalby
Zodyno)
i
ki okios
medziagos
pa-
ieSkos
bei
pla esni
y inéjimai.
SALTINIY
SUTRUMPINIMAI
1,
AkG
=
G ama yka
jezyka
li ewskiego.
Glosownia.
Napisa
Mikolaj
Akielewicz,
Poznan.
1890,
2.
Fl,
1...49
=
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e
esan-
is
M.
Akelai io
ank aS inis
palikimas
(F1),
susidedan is
i
49
aplanky
(jie
nu o-
domi
po
b ik&nio).
3.
JanMA_
= A,
Janulai is,
Mikalojus
Akelai is,
Vilnius,
1969.
4.
TZ
=
,,Tau a
i
Zodis*,
Humani a iniy
moksly
akul e o
leidinys,
I—
VIL
kn.,
Kaunas,
1923-1931.
M,
AKSAJIAMTHC
KAK
JIEKCHKOPPA®
MW.
KPYOMAC
Pes ome
B
c a se
cienan
o6umpup i
0630p
nexcnxo padmueckux
pa6o
M.
Axswaii uca
(1829—
1887),
BuAHOTO
AeATeNA
cepennnb
XIX
8.
B
OOAacTH
AHTOBCKOII
KYJbTYpbl,
NpocBemeHusa,
H-
Tepa ypbi
H
HayKH.
M.
Axsauaii uc
unTepecoBancsa
H
cpaBHHTeaAbHIM
A3bIKO3HaHHeM,
B
KOTO-
POM
JHTOBCKHI!
ASBIK
y2Ke
TOT
a
3aHHMaN
BAxKHOe
MeCTO,
H
CTapasica
BHeCTH
c oi
BKAAT
B
H3YYEHHE
JHTOBCKOTO
ASbIKa,
B
cosjlaHHe
e O
paMMaTHKH
H
cJoBapeli.
Ox
HaMepenaaca
co-
CTaBUTb
JHTOBCKO-NOJbCKHII,
NOAbCKO-AHTORCKHi
HM
CpaBHHTenbHBI
cAOBapH
AHTORCKOTO
as ixa.
Jas
9Toii
wenn
OH
MHOTO
AeT
CoOupad
MaTepHad
H3
pasHIX
HCTOUNHKOB,
OCObeHHO
13
JHTOBCKO!
XyoOx*KecTBeHHO!
AMTepaTypbl,
H
HaNHcan
Gompulyi0
yacTh
AHTOBCKO-noABCKOTO
cnopapsa.
STHM
CAOBapéeM
NOALZOBANMCL
NOAbCKHE
ABLIKOBE
AL
NPH
UCCeLOBANHA
AHTOBCKOTO
sispika.
AxTup oe
yyac ue
M.
Axksuaii ica
B
oGmec seHHol,
KyabTypHoil
u
anTepa ypuoi
«38H
JINTBEI,
B
BoccTanHu
1863
T .
npoTHB
WapH3Ma
H
Nocae yiomaa
smu panusa
8
TlapimK
Nocne
NoNaBAeHHA
BOCCTaHHA
He
aH
BosMoxHOcTH
M.
Axsauaii ucy
3aKOHUHTS
CBOH
JeKCH-
kKo pa uyeckue
3ambicab .
Bce- akH
OH
CbITpasl
NOAOKUTeEABHYIO
POJb
B
PasBHTHU
AMTOBCKOI
WeKCHKO padud
H
AWTepaTypHo o
s3bIKa.
12.
18
lie u iy
leksikologijos
i
leksikog a ijos