LEKSIKOS
TYRINEJIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
APZVALGOS,
PASTABOS,
RECENZIJOS
LIETUVIU
VARDYNO
RINKIMAS
IR
TYRINEJIMAS
Kiek ienos
kalbos
nemazq
leksikos
dalj
suda o
ik iniai
Zodiiai,
a ba
a dy-
nas:
asmen a dziai
(an oponimai),
ie o a dziai
( oponimai),
anden a dZiai
(hid-
onimai),
au y
bei
genéiy
a dai
(e nonimai)
i
k .
Lie u iy
kalboje
okiy
a dy
y a
Xim ai
iks an iy.
Li e a i inéje
kalboje
ne
isi
jie
ienodai
dazni,
o
kai
ku ie
i
apsk i ai
nepasi aiko,
Daugelis
ju,
pa yzdZiui,
smulkiy
ie y
a
ki y
maZy
objek y
a dai
(mik o oponimai),
kai
ku ios
asmeny
p a a dés,
Zinomi
i
a ojami
labai
nedideliuose
plo uose
(keliuose
kaimuose,
o
ne e ai
i
iename
kaime)
gy enan¢iu
Zmoniu,
jeina
ik ai
i
iems
plo ams
bidingy
Snek y
Zodyning
sudé i.
Tik iniai
ZodZiai
a si ado
j ai iu
laiku.
Kai
ku iy
ju
amZius
—
daugiau
a
ma-
#iau
ai’kus,
pa i in as
is o iniy
j ykiy
a
Sal iniy.
Sakysim,
adinamieji
k ikS io-
niSkieji
Zmoniy
a dai
i
lie u iy
kalba
a éjo
ka u
su
k ikS ionybés
j edimu
(XIV
a.
pabaiga
—
XV
a.
p adZia).
Kiek
éliau,
daugiausia
XVI
—
XVII
a.,
susi o ma o
lie u iy
pa a dés.
Nauji
Zmoniy
a dai,
kaip
i
ki i
ik iniai
ZodZiai,
ku iami
i
maisy
dienomis.
Ka u
y a
daug
ik iniy
Zodziy,
a si adusiy
Ziliausioje
seno éje,
ku iy
am#iy
galima
nus a y i
ik
apy iksliai,
salygiskai.
An ai,
nemaza
gy enamyjy
ie y
ya dy
(oikonimy)
bei
anden a dZiy,
ku ie
a ojami
Siy
dieny
Lie u oje,
pasi aiko
jau
XII
a.
i
da anks esniuose
is o iniuose
Sal iniuose.
Zymusis
lie u iy
kalbininkas
Kazimie as
Baga
ne
iename
sa o
da be
y a
pab ézes,
kad
daugelis
upiy,
eze u
bei
didesniy
gy en ie iy
a dy
Zmoniy
kalboje
daznai
i8liecka
nepaki e
ne
ik
Sim us,
be
i
aks anéius
me y.
Dél
o
ik iniy
ZodZiy
y inéjimai
duoda
daug
e ingy
duomenu
kalbos
mokslui,
padeda
a skleis i
labai
olimos
au y
is o ijos
puslapius.
Domeéjimasis
ik iniais
lie u iy
ZodZiais
u i
senas
adicijas.
Pi mieji
Sios
s i-
ies
da bai
bu o
bandymai
suda iné i
ik iniy
ZodZiy
sq aSus.
Bene
seniausi
y a
Zinomi
Lie u és
ie o a dZiy
sa asai.
I§
XVIII
a.
pabaigos
(1784
m.)
Lie u os
TSR
Cen iniame
yals ybiniame
is o iniame
a chy e
y a
iSlikes
gana
didelis
ank aS inis
d ylikos
Vilniaus
yskupys és
dekana y
ie y
a dy
inkinys.
Kalbos
mokslui
ne-
maza
duomenu
duoda
i
keli
ki i
p ak iniams
baZnyZios
eikalams
pa eng i
leidi-
niai,
ku iuose
nu ody a
daug
Lie u és
gy enamujy
ie y
i
ju
a dy.
Daug
Lie u-
os
ie o a dziy
pa eko
j
daugia omj
,,Lenky
ka alys és
i
ki y
sla y
k aS y
geog a-
ini
Zodyna®.
Da
eik8mingesni
y a
XIX
a.
pabaigoje
i
XX
a.
p adzioje
iSleis i
lie u isky
ik iniy
Zodziy
inkiniai:
J.
Sp uogio
apie
10000
ie o a dziy
apiman is
1
Synodus
Dioecesana
Vilnensis,
Wilnae
1744;
Execu o ium
dec e um
de
limi ibus
dioe-
cesis
Vilnensis,
Vilnae,
1854;
Execu o ium
dec e um
de
limi ibus dioecesis
Telsensis
seu
Samogi-
iensis,
Vilnae, 1854;
i
k .
2
S ownik
geog a iczny
k éles wa
polskiego
i
innych
k ajéw
s owia iskich,
.
I—
XIV,
Wa -
szawa,
1880—1895.
209
,Senosios
Zemai iy
Zemés
XVI
amZiaus
geog a inis
Zodynas“*,
E.
Vol e io
,,Su alku
gube nijos
gy enamyjy
ie y
sa aSai“*,
J.
Tumo-Vaizgan o
Lie u os
ie y
a dai
(,,San aszas
geog a iszkuju
Lie u os
a du“®),
V.
Kal aic io
i§
Klaipédos
k as o
bei
Ry ii
P isijos
su ink i
asmen a dZiai
i
ie o a dzZiai®
i
k .
Be eik
isi
miné-
ieji
ie o a dziy
bei
asmen a dziy
inkiniai
suda y i
ne
kalbininky,
kai
ku ie
ju
iSleis i
ne
lie u iy
kalba
i
Siy
dieny
mokslo
eikala imy
daugeliu
a Z ilgiy
nebepa-
enkina.
Be
o,
isi
jie
jau
y a
ape
bibliog a inémis
e enybémis.
Lie u iy
a dyno
sis emingo
inkimo
bei
mokslinio
y inéjimo
p adininku
bu o
K.
Biga.
Pe
palygin i
umpa
laika
jis
sukaupé
gana
didele
ik iniu
ZodZiu
ka o-
eka
(apie
47000
a dy),
o
su ink aja
medZiaga
panaudojo
a
ja
apibend ino
okiuose
kalbos
mokslui
i
is o ijai
s a biuose
da buose,
kaip
,,Apie
lie u iy
asmens
a dus“,
».Kann
man
Kel enspu en
au
bal ischem
Gebie
nachweisen?“,
,,Upiy
a dy
s u-
dijos
i
aisciy
bei
sla ény
seno é™,
,,Aisciy
p aei is
ie y
a dy
S iesoje“?
i
k .
Dau-
guma
Siy
da by
iek
moksliniu,
iek
me odologiniu
poZiii iu
sa o
eikSmés
né a
nus oje
i
Siandien.
Kai
ku ias
K.
Bigos
iskel as
min is
(p z.,
eigini,
kad
_p ieSis-
o iniais
laikais
bal y
e i o ija
y uose
i
pie uose
siekusi
daug
oliau,
negu
jos
da-
ba iné
e nog a iné
iba)
i$
esmés
pa i ina
i
daugelio
a ybiniy
bei
uzsienio
Saliy
kalbininky
oponimijos
y inéjimai,
aip
pa
a cheology,
is o iky
da bai.
Sa o
pa-
skelb ais
da bais
K.
Biiga
padéjo
pama us
lie u iy
onomas ikai
—
kalbo y os
( iks-
liau,
leksikologijos)
Sakai,
y inéjan iai
ik inius
ZodZius.
Teikdamas
ik iniy
ZodZiy
inkimui
bei
jy
y inéjimams
s a bia
eikSme
i
su-
p asdamas
Sio
da bo
didZiule
apim i,
K.
Baga
ne
ka a
k eipési
j
lie u iy
isuomene:
;,Jei
mes
ik ai
no ime
paZin i
sa osios
au os
ne aSy ajqa
p aei i,
ai
u ime
bi inai
su ankio i
isus ie y
a dus
i
iSleis i
juos
abécéliskai
su aSy ame
zodyne“.
Tokiu
Zodynu
emdamasis,
,,kalbininkas
is o ininkas
galés
mums
papasako i
apie
ai,
kas pe
au a
a
aii os
y a
gy enusios
Lie u oje
p ieS
lie u iy
i aukima
j
Sig
Salj“*.
Sis
K.
Bigos
aginimas
p adé as
igy endin i
ik
po
jo
mi ies,
1933
m. is eigus
Pa-
a dziy
i
ie o a dziy
komisija
i
iSleidus
.,Ins ukcija
Lie u os
zemés
a dynui
su asy i*
(1934).
Iki
1940
m.
pagal
Siq
ins ukcija
daugiausia
p adiniy
mokykly
moky ojai,
miSkininkai,
ma ininkai-Zemé a kininkai,
s uden ai
i
ki i
k aS o y os
mégéjai
i§
ie iniy
gy en ojy
su asé
didele
dalj
a dyno,
saugomo
daba
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u e.
Asmen a dziy
i
ie o a dziu
inkimui
ado audami,
pa ys
juos
inkdami,
a dyno
ondus
a ky-
dami
nemazZa
uo
me u
da bo
idéjo
kalbininkai
J.
Baléikonis,
A.
Salys,
J.
Senkus
i
k .
An asis
pasaulinis
ka as
keliolikai
me y
nu auké
§j
nebaig a
da ba.
Po
K.
Bigos
ilga
laika
Lie u oje
bu o
nu ikes
i
sis emingas
ik iniy
Zodziu
y inéjimas.
A ski ais
a dyno
duomenimis
daugiau
a
maziau
bu o
ope uoiama
*
VW.
Cnpo uc,
Teo paduueckni
cnosapb
zpesueii
»oMoli cKoii
3emau
XVI
c one us,
Buabua,
1888.
49.
Bonp ep,
Cnucku
Hacenenupix
mec
Cysaakckoi
y6epuun,
C.
Ile ep6yp ,
1901.
*
Di a
—
Zinynas,
1904,
I
(N .
X),
Il
(N .
XI).
*
W.
Kalwai is,
Lie u iszky
Wa dy
Klé ele,
TilzZéje,
1910.
7
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
.
I—II,
Vilnius,
1958—
1961.
Kaip
gausiai
K.
Biiga,
sp esdamas
i ai ius
li uanis ikos,
bal is ikos
a
indoeu opeis ikos
klausimus,
naudojo
ik inius
ZodZius
aip
pa
odo
jo
,,Rink iniy
aS y“
indeksas.
®*
K.
Biiga,
Rink iniai
aS ai,
.
Ill,
p.
642-643.
210
ik ai
ki y
s i iy
ling is iniuose
da buose.
Pa yzdziui,
Zinomoje
P.
Ska dziaus
s u-
dijoje,
i8
esmés
ski oje
bend iniy
Zodziy
da ybai®,
ai’kinama
i
daugiau
kaip!
1500
ik iniy
ZodZiu
—
asmen a dziy,
ie o a dziy
—
da yba.
Sya bis
ki i
li uanis i-
kos
da bai,
specialis y
s oka
bei
ki os
p ieZas ys
ku j
laika
neleido
p adé i
pla esnio
onomas ikos
y inéjimo
i
po
an ojo
pasaulinio
ka o.
Pi mieji’
poka io
me y
Sios
s i ies
da bai
daugiausia
bu o
pa agy i
populia iai
i
ski i
pla iajai
isuomenei’®
Onomas ikos
da bas
Lie u oje
Zzymiai
suin ensy éjo
Se3 ojo
desim me io
pabai-
goje".
Vis
didéjan is
ne
ik
bal is y,
be
i '
indoeu opeis u
doméjimasis|
lie u iskuoju
a dynu,
aip
pa
li e a i inés
kalbos
p ak iniai
po eikiai
lie u iy
kalbininkams
kelé
s a bius
i
nea idélio inus
uZda inius:
a)
a naujin i
nebaig a
ik iniy'
ZodZiu,
ypa
ie o a dziy,
inkima,
b)
sis emin i
sukaup a!
a dyno
medZiaga
i
p adé i
jos
publi-
ka ima,
c)
p adé i
mokslinius
a dyno
y inéjimus.
Tuo
ikslu
1959
m.
Lie u iy
kalbos
i
li e a a os
ins i u e
bu o
is eig a
Toponimi-
kos
g upé,
apusi
iso
onomas inio
da bo
espublikoje
b anduoli .
Jau
ki ais
me ais
bu o
pa eng a
i
i8leis a
nauja
,,Ins ukcija
ie o a dZiy
inkéjams“,
ku ioje
apibi-
din a
Siu
a du
eik’mé
mokslui,
nu ody i
ieningi
jy
uZ aSymo
p incipai.
Vado au-
jan is
Sia
ins ukcija,
u i
bi i
pa eik a:
ie o a dziy
li e a i inés,
aip
pa
isos
a mi-
nés
bei
Zinomos
seno inés
o mos,
objek u
cha ak e is ika,
lokalizacija,
liaudi$ki
a dy
kilmés
aiSkinimai,
su’
ie o a dZiu
i
ie a
susijusi
au osaka,
is o inés-a che-
ologinés
i
ki os
Zinios.
P adé a
kasme
o ganizuo i
oponimines
ekspedicijas
j
as
ie-
as,
i8
ku iy
ie o a dziai
da
nebu o
ink i
a
labai
maza
ink i
—|
daugiausia
i
Klaipédos
k a8 a
i
y ines
Lie u és
TSR
ie as:
D iskininky,
Dik& o,
Ignalinos,
MaiSiagalos,
Pab adés,
S en ioniij,
Va énds
i
ki as
apylinkes.
Ka u’
ik inama
i
pildoma
anks iau
su ink oji
medZiaga,
kadangi
dalis
jos
bu o
uz agy a
skubo ai,
ne iksliai,
daugelis
oponimu
nesuki éiuo a,
nepa eik os
a minés
ie o a dziy
o -
mos.
Siame
da be
nemaza
pagalba
eikia
ie os
moky ojai,
uzZpildydami
Toponimi-
kos
g upés
siunéiamas
anke as
su
ikslin iny
ie o a dZiy
sa asais.
Toponiminés
medZiagos
inkimas
—
ienas
skubiausiy
i
labiausiai
nea idélio i-
nu
da by.
Dél
pas a aisiais
deSim me iais
i ykusiy
i
yks an iy’
Lie u os!
kaime
di-
deliy
paki imy
(kaimy
iSdalinimo
j
ienkiemius
bu zuazinés
san a kos
me ais,
Zemés
akio
kolek y izacijos
i
naujy'gy en ie iy'ki imo
Ta yby
aldzios
me ais,
is
pla esniu
mas u
ykdomy
melio acijos
da bu,
hid oelek iniy!
s a ybos,
naujul
keliy|
iesimo
i
k .)
daugelis
a dy
,ypa
mik o oponimai,
spa éiai
nyks a
i8
Zmoniy
a min ies.
Dél
o
i
ie o a dziy
inkimo
da ba
j aukiami
i
ki i
li uanis ai:
dialek ologai,
i ian ieji
a mes
Lie u iy
kalbos
a lasui,
moky ojai,
s uden ai.
1960
m.
espublikos
pe iodinéje
spaudoje
i
ki uose
leidiniuose!?
bu o
paskelb as
Zymiu
mokslininky
i
kul i os
eikéjy
akademiky
J.
Bal ikonio,
K.
Bieliukko,
K.
Ko sako
i
ki y
k eipimasis
i
pla iaja
isuomene
,,Rinkime
ie o a dzius“.
Tame
k eipimesi
i8 eik8 as
Taginimas
®
P.
Ska dzZius,
Lie u iy
kalbos
Zod%iu
da yba,
Vilnius,£
1943.
19
Lie u iy
kalbos
a’ybos
Zodynas,
Vilnius,
1948
(a ski ame’sky iuje
ap aSoma
lie u iskuju
asmen a dziy
bei
ie o a dziy
kilmé,
da yba);
S.
Ta ydas,*
Lie u os
ie o a dziai,’
Vilnius,
1958;
i
k .
4
Apie
oponiminés
mediZiagos
inkima
i
y inéjima
Lie u ojeZiki
sep in ojo*
desim me io
p adzios
a8é
E.
G ina eckiené
i
J.
Senkus,
# .
Bompocsi
s3bixos3Hanua,
Mockea,
1961,
N .
6,
p.
130—131;
Li e a ii a
i
kalba,
.
VI,
Vilnius,
1962,
p.
459-465.
8
Geog a inis
me ai is,
.
3,
Vilnius,
1960,
p.
437-439;
,,Li e a i a
i
menas“,
1960.
VII.2;
»Ta ybinis
moky ojas“,
1960.
VII.3.
21
su ink i
isus
Lie u os
TSR
ie o a dZius,
uZ aSy i,
ano
K.
Bigos,
misy
espub-
likos
,,Zemés
kalba“
is
da
ebé a
labai
ak ualus
i
nuola
p isimin inas.
Ka u
su
ie o a dZiais
enkami
i
asmen a d7iai.
DidZioji
dalis
lie u i8kyju
pa-
a dZiy
i8
gy osios
kalbos
su aSy a
da
p ieS
an aji
pasaulinj
ka a.
Pas a aisiais
me-
ais
an oponimus
daugiau
p adé a
ink i
i$
senyjy
(XVI—
XVIII
a.)
is o iniy,
als y-
biniy
dokumen u,
ank aS iniy
me iky
knygu,
i ai iy
ki y
aS y
i
a chy iniy
Sal iniy.
Tai
e inga
medziaga
lie u i8kyjy
pa a dZiy
susida ymo
i
jy
aidos
y inéjimams.
Taigi
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u e
jau
y a
sukaup i
didZiuliai
onomas i-
nés
medZiagos
ondai,
ku iuos
kiek ienais
me ais
da
papildo
7—8
aks anéiai
naujai
uz asy u
iene y.
Siuo
me u
onduose
y a
sukaup a
apie
300000
ie o a dziy
i
daugiau
kaip
400000
asmen a dziy.
Rank aS ine
ie o a dZiy
ka o eka
suda o
apie
30000
gy enamyjy
ie y
a dy,
apie
11000
upiy
bei
eZe y
a dy,
o
didziausia
dalj
—
Zemé a dziai:
lauky,
Z y duobiu,
kal y,
sléniy,
ska dZiy,
pie y,
ganykly,
pelkiu,
du pynu,
li iny,
misku,
skynimy.
k imy,
keliy,
i8ganu
i
ki i
a dai.
Nemaza
negy-
enamyjy
ie y
a dy
dali
suda o
i
is o iniai
zemé a dZiai:
piliakalniy,
pilkapiu,
milZinkapiy,
i ai iy
ka y
kapy,
alk ie iy,
agu y,
akmeny
i
ki i
a dai.
IS
asmen-
a dziy
ka o ekos,
apiman ios
asmeny
a dus,
pa a des
i
p a a des,
paaiskéja,
kad
Lie u oje
y a
daugiau
kaip
50000
ski ingy
pa a dziu.
Sie
ondai
y a
nei’senkamas
labai
s a bios
medziagos
Sal inis
ne
ik
lie u iu
kalbos
mokslui
i
p ak ikai,
be
i
apsk i ai
lie u iy
au os,
aip
pa
jos
kaimynu
—
la iy,
usy,
bal a usiy,
lenky
i
ki y
au y
—
is o ijos
y iné ojams.
Ve ingy
duome-
ny
juose
y a
seniai
iSnykusiy
i
a8y iniy
paminkly
nepalikusiy
bal y
gen iy
—
jo -
ingiu,
ku Siy,
séliu,
Ziemgaliy
—
e i o iniam
papli imui
bei
jy
kalbinéms
ypa y-
béms
y iné i.
Dél
o
lie u iy
kalbininky
uzZda inys
Siq
ank aS ing
medZiaga
sis e-
min i
i
kiek
galima
spa éiau
ja
publikuo i.
I§
jau
a lik y
eikSmingiausiy
Sios
s i ies
da by
y a
g upés
kalbininky
pa eng as
»,Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas“?*,
Tai
pi mas,
galima
saky i,
pilnas
lie u is-
kujy
hid onimy
inkinys
—
jame
ka u
su
pasika ojanéiais
a dais
i
a ian ais
duo a
apie
8000
upiy
i
apie
3000
eZe y
a dy.
Va dyne
pa eik ieji
hid onimai
y a
suki éiuo i
( aip
pa
u i
pazymé as
ki ia imo
pa adigmas),
nu ody a
ju
lokaliza-
cija.
Jame
s eng asi
duo i
isas
u imas
hid onimy
o mas
i
ka u
,,a ink i
i8
jy
iks-
liausias
bei
pla iausiai
a ojamasi
eik i
jas
lie u iy
li e a i inés
kalbos
a osenai
no minémis“!®,
MedZiagos
pilnumas
i
ikslumas,
sup an ama,
kelia
i
moksline
Sio
a dyno
e e
—
juk
gana
daug
mazesniy
objek y
(upiy
i
eZe u)
a dy
mokslui
iki ol
apsk i ai
nebu o
Zinomi,
o
kai
ku ie
hid onimai
ling is inéje
i
ki oje
li e-
a i oje
bu o
papli e
i ai iai
iSk aipy omis,
ne iksliomis
o momis.
Va dynas
susilau-
ké
gy o
a ga sio
bei
palankiy
a siliepimy
iek
espublikoje,
iek
i
uz
jos
iby"’.
*
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas,
suda é
B.
Sayukynas,
A.
Vanagas,
V.
Vi kauskas,
K.
Vosyly é
i
I.
E many é,
edaga o:
E.
G ina eckiené
(a s.
ed.)
i
J.
Senkus.
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u as,
Vilnius,
1963.
4
Tki
ol
pilniausias
upiy
a dy
sa a8as
bu o
pa eik as
leidinyje
,,Lie u os
TSR
upiu
kadas -
as“
(Vilnius,
1959),
Nemaza
hid onimy
andame
i
ki uose
leidiniuose,
p z.:
A.
Basalykas,
Lie u os
upés,
Vilnius,
1956;
K.
Bieliukas,
Lie u os
eZe ai,
Vilnius,
1956.
Tadiau
isi
ie
leidiniai
ski i
ne
kalbos
mokslo
eikalams,
o
ki y
s i¢iy
specialis ams.
18
Lie u os
TSR
upiy
i
eZe u
a dynas,
p.
VI.
6
Plg.
ecenzijas:
J.
Baléikonis,
Lie u os
TSR
upi
i
eZe y
a dynas,
,,Lie u os
TSR
aukS yjy
mokykly
Mokslo
da bai,
Kalbo y a“,
.
10,
Vilnius,
1964,
p.
281-283;
V.
Maziulis,
212
Pasku iniaisiais
me ais
naujai
pa eng as
,,Lie u os
TSR
adminis acinis- e i o-
inis
suski s ymas“,
apiman is
isy
daba iniy
Lie u os
gy enamyjy
ie y
a dus
i
ski as
daugiausia
p ak iniams
(adminis aciniams)
ikslams.
Sio
pobidzZio
leidiniy
su
Lie u os
gy enamyjy
ie y
a dais
y a
i8leis a
i anks esniaisiais
me ais1”.
Jienemaza
p isidéjo
p ie
lie u iskosios
oikonimijos
no minimo,
aéiau
isi
ie
leidiniai
ling is iniu
pozi iu
u éjo
i
gana
daug
akumy:
juose
bu o
pa eik os
ik ai
oikonimy
kilminin-
ko
linksnio
o mos
(i§
ku iy
a dininkas
ne
isada
aiskus),
daugelis
jy
bu o
ne ikslios.
Pasku iniajame
leidime,
ku j
pa engé
Lie u os
TSR
AukS iausiosios
Ta ybos
P ezi-
diumas,
bend ada biaudamas
su
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Toponimikos
g upés
kalbininkais,
oikonimy
bus
pa eikiamos
a dininko
linksnio
o mos,
o
bi i-
nais
a ejais
nu odomas
i
kilmininkas
(kai
jis
neaiSkus
i$
a dininko
o mos).
Va dy
o mos
jame
—
au en i8kos:
su ikslin os
su
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
Va dyno
ondy
i ,
kiek
bu o
jmanoma,
daba inés
gy osios
kalbos
duomenimis.
Be
o,
gy enamyjy
ie y
a dai
(
Ju
y a
apie
25000)
Gia
pa eikiami
ki éiuo i.
Siuo
po-
Zii iu
ai
pi mas
oks,
isus
Lie u os
gy enamuosius
a dus
apiman is,
leidinys'®,
Dél
o
jis
ne
ik
p isidés
p ie
olesnio
Siu
a dy
no minimo,
be
i
bus
pa ikimas
medziagos
Sal inis
mokslo
eikalams,
lie u iSkyju
oikonimy
s udijoms.
Remian is
miné ais
ank aS iniais
ondais,
bus
engiami
i
ki i
a dynai.
A si-
z elgian
j
lie u iy
kalbos
p ak ikos
i
mokslo
s a biausius
po eikius,
pi miausia
p adé as
eng i
pilnas
pa a dziy
a dynas.
Vie o a dziu
bei
asmen a dziy
a8ybos,
a ies
i
ki ais
no minimo
klausimais
is
daugiau
aSoma
espublikinéje
pe iodinéje
spaudoje.
Ypaé
daug
Siam
ikslui
ski -
y
s aipsniy,
ne e ai
su
iS isais
aisy iny
ik iniy
ZodZiy
sa aSais,
skelbiama
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o leidinyje
,,Kalbos
kul i a“
(nuo
1961
m.
leidziama
kas-
me
po
du
sasiu inius).
Tokiy
s aipsniy
Siame
leidinyje
y a
paskelbe:
V.
G ina ec-
kis,
A.
Jonai y é,
J.
Lipskiené,
V.
Maciejauskiené,
K.
Pakalka,
Z.
Raba iauskai é,
A.
Rosinas.
B.
Sa ukynas
,
V.
Vai ke ici i é,
A.
Vanagas,
A.
Vidugi is,
V.
Vi kaus-
kas,
K.
Vosyly é,
Z.
Zinke i ius
i
k .
Ki éiuo i
ik iniai
Zodziai
ka ais
pa eikiami
i
j ai iuose
ki uose,
ne
specialiai
onomas ikos
klausimams
ski uose
ling is iniuose
da buose!,
’
Tu ingi
ank aS iniai
ondai,
gauséjan ys
publikuo i
ak inés
medzZiagos
Sal i-
niai
ska ina
in ensy in i
i
lie u ixkosios
onomas ikos
y inéjimus.
Tam
ik as
da bas
Sioje
s i yje
jau
y a
a lik as.
Pi miausia
ia
miné ini
hid onimy
y inéjimams
ski i
didesni
da bai:
A.
Vanago
,,Lie u os
TSR
hid onimy
da yba“
(Vilnius,
1970)
i
B.
Sa ukyno
,,EZe y
a dai“.
A.
Vanago
monog a ija
(pa asy a
1966
m.
apgin os
kandida inés
dise acijos
»
Lie u os
TSR
upiy
a dy
da yba“
pag indu
i
papildy a
eZe y
a dais)
susideda
i8
Mis
ie o a dziai,
,,Tiesa“,
1963.X1.19;
K.
Mo kiinas,
S a bi
lie u iy
kalbos
mokslui
i
p ak-
ikai
knyga,
,,Pe galé“,
1964,
N .
4,
p.
164—166;
K.
Papeékys,
7000
upiy,
3000
eZe y,
,,;Kauno
iesa“,
1963.X.9;
S.
Ta ydas,
»Ta ybinis
moky ojas“,
1963.X.24;
M.
Hasiuk,
,,Lingua
Pos-
naniensis“,
.
11,
Poznan,
1966,
p.
159-160.
*"
Lie u os
apgy en os
ie os,
Kaunas,
1925;
Lie u os
TSR
adminis a y inis- e i o inis
pa-
dalinimas,
Vilnius,
1949;
Lie u os
TSR
adminis acinis- e i o inis
suski s ymas,
Vilnius,
1959,
*
Nepilnas,
ik
didesniujy
Lie u os
gy enamujy
ie y
ki iuo y
a dy
(ka u
su
ki ais
ik i-
niais
ZodZiais)
sa aSas
bu o
pa eik as
jau
miné ajame
»Lie u iy
kalbos
asybos
Zodyne“.
Plg.,
pa yzdziui:
akademinio
»
Lie u iy
kalbos
Zodyno*
su umpinimy
paaiskinimus;
Z.
Zin-
ke iéius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966;
i
k .
14.
Leksikos
y inéjimai
213

d iejy
s a biausiy
daliy.
Pi mojoje
jos
dalyje
aiSkinami
bend esnieji
eo iniai
klausi-
mai,
susije
su
lie u iy
hid onimijos
nag inéjimu,
duodama
k i iné
anks esniyjy
sios
p oblemos
y inéjimy
apz alga.
An ojoje
monog a ijos
dalyje,
emian is
gausia
kon-
k e ia
oponimine
medziaga,
de aliai
nag inéjama
isy
Lie u os
upiy
i
eZe y
a dy
da yba.
Hid onimy
da ybiniai
ipai
Gia
iSski i
s uk i inés-g ama inés
klasi ika-
cijos
p incipais,
ku iuos
au o ius
y a
nu odes
jau
anks iau
paskelb ame
s aipsnyje
»Dél
hid onimy
da ybos
nag inéjimo“*.
Monog a ija,
pi ma
ka a
i8 ySkinusi
i-
sos
lie u ikyjy
hid onimy
sis emos
susida yma,
leis
sékmingiau
i
spa éiau
sp es i
ki us
ak ualius
oponomas ikos
klausimus:
aiSkin i
a ski y
upiy
i
eZe y
a dy
kilme,
ykdy i
lyginamuosius
hid onimijos
y inéjimus
i
k .
Monog a ija
papildo
i
ja
nau-
do is
paleng ina
35
Zemélapiai
(juose
pa ody as
s a besniyjy
lie u i8kyjy
hid oni-
my
da ybiniy
elemen y
papli imas)
i
isy
nag inéjamyjy
hid onimy
indeksas.
B.
Sa ukyno
da bas
ski as
Lie u os
eZe y
a dy
e imologiniams
y inéjimams.
AiSkindamas
Siy
a dy
kilme,
au o ius
pi miausia
juos
lygina
su
ki ais
ie o a dZiais
i
asmen a dziais,
ieSko
a i ikmenu
lie u iy,
la iy
i
p isy
onomas inéje
medZiagoje,
o
paskui
e imologizuojamuosius
a dus
sieja
su
a i inkamais
bal y
kalby
bend iniais
ZodzZiais,
Ne e ais
a ejais,
sickdamas
ge iau
iS ySkin i
eZe y
a dy
pi mine
seman ika,
jis
pasi elkia
i
ki y
indoeu opie iy
kalby
leksika.
Dalis
Sio
e imologinio
y inéjimo
(eZe y
a dai
,
p asidedan ys
A—G
aidémis)
y a
paskelb a
Lie u iy
kalbos
i
li e-
a i os
ins i u o
leidiniuose*,
Gaila
ik,
kad
au o ius
§j
be eik
ipusé a
i
eikalinga
da ba
pasku iniaisiais
me ais
nus ojo
aSy i
i
skelb i.
Tam
ik y
didesniy
i iamyjy
da by
y a
susilaukusi
i
an oponimija.
Pi miausia
cia
miné ina
pla i
J.
Duméiaus
monog a ija
,,An ikiniai
ik iniai
a dai
lie u iy
kal-
boje“,
aip
pa
J.
Ju kéno
da bas
,,Senieji
d ikamieniai
asmen a dziai
Lie u os
Di-
dziosios
kunigaikS ys és
aS uose“.
Tai
kandida inés
dise acijos,
ku iy
kol kas
y a
paskelb i
ik
au o e e a ai
i
a ski i
sky iai,
ba en :
J.
Dumeiays
»An ikiniai
a dai
;,Mopcbosio iyeck e
THIbl
APeBHHX
JIMTOBCKUX
CJIOXKHbIX
HMéH‘‘,
-
Hono ees
KOMNOHEHTBI
JIMTOBCKHX
JPeBHHX
CJIOXKHbIX
JIM4HBIX
MMGH‘',
,,O
nosBseHHH.
co-
yeTanua
al
BMeCTO
QudpTOHTa
au
B
JMTOBCKMX
APeBHHX
JIMYHBIX
uMeHaXx‘*?4,
Be
jau
a lik y
a
ebe ykdomy
didesniy
i iamuyjy
bei
apibend inamujy
da by,
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
i
aukS yjy
mokykly
mokslo
da buose,
Zu nale
»»Bal is ica*
(leidZiamas
nuo
1965
m.),
aip
pa
ki uose
leidiniuose
kasme
pasi odo
nemazZa
s aipsniy,
ku iuose
nag inéjami
i ai is
lie u iy
onomas ikos
klausimai?>,
*®
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
( oliau
—
LKK),
.
7),
Vilnius,
1964,
p.
207—220.
4
Z .
LKK:
,
3,
1960,
p.
289-300;
.
4,
1961,
p.
219—226;
.
5,
1962,
p.
191-198;
.
8
(Lie-
u iy
kalbos
leksikos
aida),
p.
183-194.
=.
Tymu wc,
An wunpie
umeHa
coOcTBeHHBIe
B
AHTOBCKOM
s3bIKe,
BuabH oc,
1958;
o.
lOpKeuac,
Tipesnue
CO*KHbIE
HMe€Ha
B
NHCbMeHHBIX
NaMaTHHKax
BesuKo o
Kusxec sa
Jlu oscko o,
Buabuioc,
1966.
*
Vilniaus
Vals ybinio
V.
Kapsuko
uni e si e o
Mokslo
da bai,
Is o ijos- ilologijos
se ija,
.
3,
Vilnius,
1957,
p.
171—185;
.
4,
1958,
p.
81=108.
*
Lie u os
TSR
auk& yjy mokyklyu
Mokslo
da bai,
Kalbo y a,
.
13,
Vilnius,
1965,
p.
57-65;
.
15,
1967,
p.
43-56.
25
Z ,
bibliog a ines
odykles:
Lie u iy
kalbo y a
1944-1960,
Vilnius,
1963;
io a
kal-
an
1961-1964,
Vilnius,
1965;
Lie u iy
kalbo y a
1965—
1968,
Vilnius,
1971
(sky ius
,,Onomas-
214
A ski y
Lie u os
egiony
oponimija
bei
hid onimija
nag inéjama
J.
Senkaus
s aips-
nyje
,,SeSupés
i
Jiesios
in akai***,
K.
Vosyly és
,,
Vabalninko
apylinkiy
gy enamyju
ie y
a dai‘??
i
k ,
Cia
aip
pa
miné ini
Lie u os
TSR
Paminkly
apsaugos
i
k a’-
o y os
d augijos
leidiniai:
,,Ze ynos*
(Vilnius,
1964),
,,[gnalinos
k aS as“
(Vil-
nius,
1966),
.,Die eniSkés*
(Vilnius,
1968),
,,Gaidés
i
RimSés
apylinkés“
(Vilnius,
1969),
,,Me kiné“
(Vilnius,
1970),
,,Dubingiai“
(Vilnius,
1971),
ku iuose,
be
ki u
Ziniy,
pa eikiama
i
nag inéjama
en
ap asomy
apylinkiy
oponimija
(K.
Eigminas,
I.
E many é,
S.
Ka aliiinas
i
k .),
I§
eikSmingesniy
paskelb y
s aipsniy,
ku iuose
y inéjami
a ski y
da ybiniy
g upiy
oponimai,
y a:
B.
Sa ukyno
.,Kilmininkiniai
lie u iy
ie o a dZiai**,
J.
Senkaus
.,Lie u iy
kalbos
mazZybiniai
hid onimai“*®,
A.
Vanago
,,Akmend,
Las-
muo
i
ki i
panaSios
da ybos
upé a dZiai“,
,,Lie u iy
p iesaginiai
hid onimai,
i§ es i
iS
ki y
hid onimy“,
,,Lie u os
gy enamyju
ie y
a dai,
kile
i$
ienaskai os
asmen-
a dzio“”,
Z.
Raba iauskai és
,,P ielinksniniai
ie o a dZiai“*!
i
k .
Remian is
oponimine
medZiaga,
y inéjami
subs a iniai
lie u iy
kalbos
elemen-
ai,
Pa yzdZiui,
jo ingiy
subs a o
pédsakams
lie u iy
oponimijoje
y a
ski i
s aips-
niai:
B.
Sa ukyno
,,K
npo6eme
3anaqHoGan uiicko o
cy6cTpa a
B
1w osanagHoli
Jlu pe‘‘*,
K,
Kuza inio
,,Ga bus
—
jo ingiskas
Zodis“**,
Su
a ski y
bal y
genéiu
subs a u,
galimas
daik as,
siejasi
lie u iy
hid onimijoje
pasi aikan ys
o man ai
-aja,
-ajai,
-ajas,
-ajé,
-ajis,
-ajys;
-asas,
-esa,
-esas
i§
dalies
-ykScia,
-yks is,
-é a,
-é as,
-é is
(daugiausia
Siau és
y y
Lie u oje,
spéjamoje
séliy
e i o ijoje),
-alé,
-alis
(Vaka y
Lie u oje,
spéjamoje
ku Siy
e i o ijoje),
aip
pa
hid onimai
su
ki égiuo a
galiine
-is
(Pie u
Lie u oje,
jo ingiy
e i o ijoje).
Tokia
iS ada
da o
A.
Vanagas
s aipsnyje
,,K
Bonpocy
0
JHaJeKTHOH
Auddepen HanHH
GaToB,
O6uTaBUINX
Ha
Teppu opH
JIMTBbI
(110
aHHbIM
PHpoHHMuKu)‘*4,
NemazZa
s aipsniy
ski iama
i
a ski y
ik iniy
Zodziy
da ybos
a
kilmés
aiSkini-
mamas,
ai:
J.
Bal ikonio
,,Si ydas
a
Si ydas“
28°,
V.
G ina eckio
.,Dél
kai
ku iy
ie o a dziy
kilmés“**
(aiskinama
a dy
Die y is
i
Keklis
kilmé),
V.
Maziulio
»Dél
Ne ingos
a do“3’,
A.
Vanago
,,Dél
upés
a do
Dané
(Danija,
Dangé)“*,
»»Dél
ie o a dZio
Labgu a
da ybos
i
kilmés“**,
,,.Dél
Lie u os
upiy
a dy
Duno-
jus
i
Dniep as
kilmés“*°
i
k .
26
LKK,
>6,
1963,
p.
213—234.
#7
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai,
A
se ija,
.
1(14),
Vilnius,
1963,
p.
229—237.
8
LKK,
.
6,
p.
235-246.
#9
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai,
A
se ija,
.
2(15),
1963,
p.
249—260.
*
LKK,
.
4,
1961,
p.
227—232;
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
(LKK,
.
9),
1967,
p.
231—238;
Bal is ica,
.
IMI(1),
Vilnius,
1967,
p.
111—116.
*
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
y inéjimai
(LKK,
.
11),
1969,
p.
243—255.
%*
Bal is ica,
.
1(2),
1966,
p.
165-176.
**
Ten
pa ,
.
IV(1),
1968,
p.
65—67.
Taip
pa
Z .
A.
Vanagas,
Panemuniy
dziiku
oponimijos
s a besnieji
b uoZai,
,,Panemuniy
dzikai*,
Vilnius,
1970,
p.
33—42.
**
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai,
A
se ija,
.
1(26),
1968,
p.
143—155.
8°
Lie u os
TSR
aukS ujy
mokykly
Mokslo
da bai,
Kalbo y a,
.
11,
Vilnius,
1965,
p.
143—
144.
8°
LKK,
.
3,
1960,
p.
321-324.
*?
Ten
pa ,
p.
301—316.
%
Ten
pa ,
p.
317—320.
8*
Bal is ica,
.
1(2),
p.
185—189.
*°
Lie u iu
kalbos
leksikos
aida
(LKK,
.
8),
1966,
p.
173-182.
a4
25
Onomas ikos
duomenimis
daugiausia
pag is i
i
nauji
kai
ku iy
bal ikyju
e no-
nimy
kilmés
aiSkinimai:
K.
Kuza inio
paskelb os
aisciy,
Nad a os
(Nad u os),
Skal os,
séliy™,
J.
Kazlausko
—
ku siy’®,
V.
G ina eckio
—
Zemaiciy**
i
ki y
a dy
e imologijos.
Ypa ingo
démesio
y a
susilaukusi
K.
Kuza inio
pa eik a
Lie u os
a do
e imologija
i8
upé a dZio
Lie a a
(>dialek .
hib .
Lie duka)
,,Ne ies
deSinysis
in-
akas*
CiobiSkis,
Ke na é“,
Vienas
ki as
lie u iy
kalbininky
onomas ikos
da bas
paskelb as
i
uz
espubli-
kos
iby:
J.
Baléikonio
s aipsnis
,,Ha3BaHua
JMTOBCKHX
HaceJIGHHBIX
MYHKTOB,
oOpas0BaHHbie
OT
Ha3BaHuli
pek
u
osep*“®,
A.
Vanago
su
bal a usiy
kalbininku
M.
Bi ila
VI
Ta p au iniame
sla is y
su aZia ime
(P agoje)
skai y as
p aneSi-
mas
apie
lie u iskuosius
elemen us
bal a usiy
onomas ikoje,
ku is
iSleis as
a ski a
knyga*®.
Sup an ama,
ne
su
isomis
au o iy
min imis,
keliamomis
Gia
miné uose
i
ki uose
onomas ikos
da buose,
galima
su ik i,
kai
ku ie
jy
eiginiai
da
eikalingi
olesniy
y inéjimy,
iSsamesniy
j odymy,
didesnio
pag indimo
pa ikimesne
ak ine
medZia-
ga.
K i iniy
pas abu
dél
Siy
da by
galima
as i
i
i ai iose
ecenzijose,
no s
apsk i-
ai
Sios
s i ies
lie u iy
kalbininky
da bai
da pe
mazai
ecenzuojami.
Kai
ku ie
bend esnieji
lie u iy
onomas ikos
inkimo,
publika imo
i
y inéji-
mo
aspek ai,
aip
pa
a ski y
ik iniy
a dy
kilmés,
aidos
i
ki i
klausimai
ne e ai
‘s a s omi
Lie uyos
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
o ganizuojamuose
espublikiniuose
dialek ologiniuose- oponiminiuose
pasi a imuose,
Vilniaus
uni e -
si e o,
Vilniaus
i
Siauliy
pedagoginiy
ins i u y
dés y ojy
bei
s uden y
li uanis y
mokslinése
kon e encijose.
[ ai iais
onomas ikos
klausimais
lie u iy
kalbininkai
skai-
o
p aneSimus
ki ose
espublikose,
sajunginése,
a p au inése
kon e encijose*’.
*
»,Pasku iniuoju
me u
ypa ingo
ak ualumo
igijo
bal y
onomas ikos,
ypa
oponi-
mikos,
y inéjimas
a p au iniu
mas u“**.
Todél
p ie
lie u iy
onomas ikos
p oblemy
sp endimo
aip
pa
p isideda
ki y
au y
i
Saliy
kalbininkai
bei
is o ikai.
Ypa
daug
41
Bal is ica,
.
(2),
p.
177
.
“2
Ten
pa ,
.
IV(1),
1968,
p.
59—63.
48
Lie u os
TSR
aukS ujyu
mokykly
Mokslo
da bai,
Kalbo y a,
.
19,
1968,
p.
45—50.
44
Lie u os
TSR
aukS ujy
mokyklu
Mokslo
da bai,
Kalbo y a,
.
10,
1964,
p.
5—
18;
plg.
da
o
pa ies
au o iaus
s aipsnj
,,Lie u iy
upé a dZiai
lie-(/ei-)*
(Ten
pa ,
.
17,
1967,
p.
135—137).
45
Lingua
Posnaniensis,
.
7,
Poznan,
1959,
p.
240—252
4M.
B.
Bippiaa,
A.
Il.
Bana ac,
Jli oyckia
snemen s
y
Genapyckaii
anamac biubl,
Mixcx,
1968.
47
Z ,
Bcecoio3naa
KoH(epenunsa
mo
ToMOHHMHKe
CCCP
(Te3ucbl
goKaqoB
HW
coobmeHHi ),
Jlennu pag,
1965;
II
pecny6aixancbKka
onomMac uuHa
( igponimiuna)
Kondepenuia
(Tesu),
Kuis,
1965;
Kondepeniuna
no
TonoHMMUKe
CeBepo-3anagHOli
30Hb1
CCCP
(Tesuch
AoKmag0B
H
coobule-
nui),
Pu a,
1966;
[lpo62empi
caaBaHcKUxX
STHMOMO HYeCKUX
UcCCAeAOBaHHi
B
cBAaH
c
OOMell
mpo6eMaTHKOl
coppemMeHHOii
sTuMono uH.
MeixayHapogue i
cumnosnym
(IIpo pamma.
Te3u-
bl
JoKnago0B),
Mocksa,
1966;
Tepmaa
Genapyckaa
anaMacTbunan
Kan bepsHubia
Tananimia
( asichl
Jakaagay),
Mincx,
1967;
OponumuKa,
Mocxpa,
1969;
IV
pecny6nikancbka
OHOMacTHY-
Ha
Kondbepenuin
(Tesu),
Kunis,
1969;
Cong essus
e ius
in e na ionalis
ennoug is a um
(Tesncu ,
I),
Tallinn,
1970.
“8
K.
Ko sakas,
Bal is ikos
uZda iniai
i
pe spek y os,
,,Pe galé“,
1970,
N .
10,
p.
177.
216
da by
lie u iy
onomas ikai
y a
pasky es
lenky
kalbinin
kas
J.
O embskis,
plg.
s aips-
nius:
,,La
o ma ion
des
noms
physiog aphiques
en
li huanien™.
..La
o ma ion
des
noms
de
lieux
en
li huanien“*’,
,,O
badaniach
nad
nazwami
wodnymi
imiejscowymi
na
obsza ze
Li wy*®,
,,.Slawizacja
li ewskich
nazw
wodnych
i
miejscowych**
i
k .
Daugelio
ik iniy
Zodziy
da yba
bei
kilme
jis
aikina
i
sa o
didZiausiame
eikale
,Lie u iy
kalbos
g ama ika*®.
Kai
ku iuos
lie u iy
onomas ikcs
dalykus
pasku i-
naisiais
me ais
paskelb uose
s aipsniuose
lie ia
L.
Gumeckaja
(plg.
53
i
54
iSnaSa),
V.
Raké-D a inia
(,,Diminu i e
bei
Familiennamen
im
Le ischen
und
Li aui-
shen“),
T.
Buch
(,,Li ewskie
nazwy
miejscowe
w
powia ach
Sejny
i
Suwa ki**,
,,Li ewskie
nazewnis wo
osobowe
w
powia ach
Sejny
i
Suwa ki“5?7,
,,Nazwy
oni
ybackich
jezio a
Ga adus“*),
K.
-O.
Falkas
(,,
Ze
s udiow
nad
slawizacja
li ewskich
nazw
miejscowych
i
osobowych“**,
,,O
me odach
slawizacji
li ewskich
nazw
oso-
bowych
i
miejscowych;
o
genezie
i
ozpowszechnieniu
nazw
na
-ance“®),
A.
Ob-
embska-Jablonska
(,,Elemen y
li ewskie
w
mik o oponimii
wschodniej
Bia os-
oczyzny“*!)
i
k .
Miné inas
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose
gy enan io
lie u iy
kalbininko
P.
Joniko
da bas
,,Misy
pa a dés
i
ju
a si adimas“®.
Lie u isky
ik iniy
ZodZiy
y inéjimo
sékm¢
glaudZiausiai
siejasi
su
ki y
bal y
kalby
Sios
s i ies
laiméjimais.
ReikSmingu
onomas ikos
da by
jau
y a
sulaukusi
la iy
kalbo y a.
Vienas
i$
pi my-
jy
la iu
oponimus
p adéjo
ink i
A.
BylenS einas.
Ta iau
jo
XIX
a.
pabaigoje
uz asy i
Ku zemés
i
Vidzemés
ie y
a dai
daugiausia
liko
ank aS iuose.
Toliau
sékmingiausiai
§j
da ba
esé
izymusis
kalbininkas
Janis
Endzelynas.
Daugiausia
jo
apes iu
Sio
amZiaus
eciojo
degim me io
p adZioje
bu o
su ink a
gana
daug
La ijos
ie o a dziy,
ku ie
paskelb i
d iejose
knygose®,
DidZiausias
i
s a biausias
49
Lingua
Posnaniensis,
.
1,
1949,
p.
199-243;
.
2,
1950,
p.
4—43.
50
|
miedzyna odowa_
slawis yczna
kon e encja
onomas yczna,
W oclaw
—
Wa szawa
—
K akow,
1961,
p.
49—58.
3
Z
polskich
s udiéw
slawis ycznych,
se ia
2,
Jezykoznaws wo,
Wa szawa,
1963,
p.
267
—287.
52
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
.
II,
Nauka
o
budowie
wy azow,
Wa szawa,
1965.
Taip
pa
plg.
106
isnaSa.
58
Bonpocsi
Teopu
#
ucTOpHH
s3bIka
(COOpHK
B
YeCTb npod.
B.
A.
Jlapuua),
Jlesun paa,
1963,
p.
84—87.
54
JlocaipKenua
i
Ma epiaau
3
yKpaiucpKoi
Monn,
.
6,
Kuis,
1964,
p.
121-132.
55
Scando-Sla ica,
.
2,
Copenhagen,
1956,
p.
41—47.
5°
Onomas ica,
.
7,
W oc aw-Wa szawa-K ak6w,
1961,
p.
221-229.
37
Ten
pa ,
.
9,
1964,
p.
312—320.
58
Ten
pa ,
.
12,
1967,
p.
109—123.
59
Scando-Sla ica,
.
9,
1963,
p.
87-103.
6
Sp akliga
bid ag,
.
4,
N .
19,
Lund,
1964,
p.
1—16.
Taip
pa
plg.
83
iSnaSa.
®
S udia
z
ilologii
polskiej
i
s owia skiej,
.
8,
Wa szawa,
1969.
p.
261
—
270.
*2
Li e a ii os
me as is,
.
2,
Chicago,
1954,
p.
111—146.
68
La ijas
ie u
a di,
d.
I,
Vidzemes
a di,
piedalo ies
A.
Abelei,
J.
Kauliyam
un
P.
Smi am,
sa acis
un
edigéjis
J.
Endzelins,
Riga,
1922;
La ijas
ie u
a di,
d.
II,
Ku zemes
un
La gales
a di,
piedalo ies
A.
Abelei,
Z.
G audam,
E.
Hauzenbe gai,
F.
Jakobsonam,
L.
Paulei,
J.
Plakim,
B.
Spilim,
J.
Tu kupulim,
sa acis,
edigéjis
un
izde is
J.
Endzelins,
Riga,
1925.
Remdamasis
Sio
leidinio
I
dalyje
paskelb ais
Vidzemés
ie o a dZiais,
K.
Buga
pa asé
pla ia
s udija,
ku ioje
an-
dame
naujy
jdomiy
i8 ady
apie
suomiskos
kilmés
a dus
daba
la iy
i
lie u iu
apgy en ose
ie o-
se,
apie
kai
ku iy
bal y
genéiy
e i o inj
pasiski s yma,
a ski us
bal y
kalby
eiSkinius
bei jy
a si-
adimo
ch onologija
i
k .,
Z .
jo
Rink iniai
aS ai,
.
111,
p.
612—648.
ay