Lietuvių vardyno rinkimas ir tyrinėjimas

LEKSIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA APZVALGOS, PASTABOS, RECENZIJOS LIETUVIU VARDYNO RINKIMAS IR TYRINEJIMAS Kiekvienos kalbos nemazq leksikos dalj sudaro tikriniai Zodiiai, arba vardynas: asmenvardziai (antroponimai), vietovardziai (toponimai), vandenvardZiai (hidronimai), tauty bei genéiy vardai (etnonimai) ir kt. Lietuviy kalboje tokiy vardy yra Ximtai tikstantiy. Literatirinéje kalboje ne visi jie vienodai dazni, o kai kurie ir apskritai nepasitaiko, Daugelis ju, pavyzdZiui, smulkiy viety ar kity maZy objekty vardai (mikrotoponimai), kai kurios asmeny pravardés, Zinomi ir vartojami labai nedideliuose plotuose (keliuose kaimuose, o neretai ir viename kaime) gyvenan¢iu Zmoniu, jeina tiktai i tiems plotams bidingy Snekty Zodyning sudéti. Tikriniai ZodZiai atsirado jvairiu laiku. Kai kuriy ju amZius — daugiau ar ma- #iau ai’kus, patvirtintas istoriniy jvykiy ar Saltiniy. Sakysim, vadinamieji krikStioniSkieji Zmoniy vardai i lietuviy kalba atéjo kartu su krikStionybés jvedimu (XIV a. pabaiga — XV a. pradZia). Kiek véliau, daugiausia XVI — XVII a., susiformavo lietuviy pavardés. Nauji Zmoniy vardai, kaip ir kiti tikriniai ZodZiai, kuriami ir maisy dienomis. Kartu yra daug tikriniy Zodziy, atsiradusiy Ziliausioje senovéje, kuriy am#iy galima nustatyti tik apytiksliai, salygiskai. Antai, nemaza gyvenamyjy viety yardy (oikonimy) bei vandenvardZiy, kurie vartojami Siy dieny Lietuvoje, pasitaiko jau XII a. ir darankstesniuose istoriniuose Saltiniuose. Zymusis lietuviy kalbininkas Kazimieras Baga ne viename savo darbe yra pabrézes, kad daugelis upiy, ezeru bei didesniy gyvenvietiy vardy Zmoniy kalboje daznai i8liecka nepakite ne tik Simtus, bet ir takstanéius mety. Dél to tikriniy ZodZiy tyrinéjimai duoda daug vertingy duomenu kalbos mokslui, padeda atskleisti labai tolimos tauty istorijos puslapius. Domeéjimasis tikriniais lietuviy ZodZiais turi senas tradicijas. Pirmieji Sios srities darbai buvo bandymai sudarinéti tikriniy ZodZiy sqraSus. Bene seniausi yra Zinomi Lietuvés vietovardZiy sarasai. I§ XVIII a. pabaigos (1784 m.) Lietuvos TSR Centriniame yalstybiniame istoriniame archyve yra iSlikes gana didelis rankraStinis dvylikos Vilniaus vyskupystés dekanaty viety vardy rinkinys. Kalbos mokslui nemaza duomenu duoda ir keli kiti praktiniams baZnyZios reikalams parengti leidiniai, kuriuose nurodyta daug Lietuvés gyvenamujy viety ir ju vardy. Daug Lietuvos vietovardziy pateko j daugiatomj ,,Lenky karalystés ir kity slavy kraSty geografini Zodyna®. Dar reik8mingesni yra XIX a. pabaigoje ir XX a. pradzioje iSleisti lietuvisky tikriniy Zodziy rinkiniai: J. Spruogio apie 10000 vietovardziy apimantis 1 Synodus Dioecesana Vilnensis, Wilnae 1744; Executorium decretum de limitibus dioecesis Vilnensis, Vilnae, 1854; Executorium decretum de limitibus dioecesis Telsensis seu Samogitiensis, Vilnae, 1854; ir kt. 2 Stownik geograficzny krélestwa polskiego i innych krajéw stowiatiskich, t. I— XIV, Warszawa, 1880—1895. 209 ,Senosios Zemaitiy Zemés XVI amZiaus geografinis Zodynas“*, E. Volterio ,,Suvalku gubernijos gyvenamyjy viety saraSai“*, J. Tumo-Vaizganto Lietuvos viety vardai (,,Sanraszas geografiszkuju Lietuvos vardu“®), V. Kalvaictio i§ Klaipédos krasto bei Rytii Prisijos surinkti asmenvardZiai ir vietovardzZiai® ir kt. Beveik visi minétieji vietovardziy bei asmenvardziy rinkiniai sudaryti ne kalbininky, kai kurie ju iSleisti ne lietuviy kalba ir Siy dieny mokslo reikalavimy daugeliu atZvilgiy nebepatenkina. Be to, visi jie jau yra tape bibliografinémis retenybémis. Lietuviy vardyno sistemingo rinkimo bei mokslinio tyrinéjimo pradininku buvo K. Biga. Per palyginti trumpa laika jis sukaupé gana didele tikriniu ZodZiu kartoteka (apie 47000 vardy), o surinktaja medZiaga panaudojo ar ja apibendrino tokiuose kalbos mokslui ir istorijai svarbiuose darbuose, kaip ,,Apie lietuviy asmens vardus“, ».Kann man Keltenspuren auf baltischem Gebiet nachweisen?“, ,,Upiy vardy studijos ir aisciy bei slavény senové™, ,,Aisciy praeitis viety vardy Sviesoje“? ir kt. Dauguma Siy darby tiek moksliniu, tiek metodologiniu poZiiiriu savo reikSmés néra nustoje ir Siandien. Kai kurias K. Bigos iskeltas mintis (pvz., teigini, kad _prieSistoriniais laikais balty teritorija rytuose ir pietuose siekusi daug toliau, negu jos dabartiné etnografiné riba) i$ esmés patvirtina ir daugelio tarybiniy bei uzsienio Saliy kalbininky toponimijos tyrinéjimai, taip pat archeology, istoriky darbai. Savo paskelbtais darbais K. Biiga padéjo pamatus lietuviy onomastikai — kalbotyros (tiksliau, leksikologijos) Sakai, tyrinéjantiai tikrinius ZodZius. Teikdamas tikriniy ZodZiy rinkimui bei jy tyrinéjimams svarbia reikSme ir suprasdamas Sio darbo didZiule apimti, K. Baga ne karta kreipési j lietuviy visuomene: ;,Jei mes tikrai norime paZinti savosios tautos neraSytajqa praeiti, tai turime bitinai surankioti visus viety vardus ir iSleisti juos abécéliskai suraSytame zodyne“. Tokiu Zodynu remdamasis, ,,kalbininkas istorininkas galés mums papasakoti apie tai, kas per tauta ar taiitos yra gyvenusios Lietuvoje prieS lietuviy itraukima j Sig Salj“*. Sis K. Bigos raginimas pradétas igyvendinti tik po jo mirties, 1933 m. isteigus Pavardziy ir vietovardziy komisija ir iSleidus .,Instrukcija Lietuvos zemés vardynui surasyti* (1934). Iki 1940 m. pagal Siq instrukcija daugiausia pradiniy mokykly mokytojai, miSkininkai, matininkai-Zemétvarkininkai, studentai ir kiti kraStotyros mégéjai i§ vietiniy gyventojy surasé didele dalj vardyno, saugomo dabar Lietuvos TSR Moksly akademijos Lietuviy kalbos ir literatiros institute. Asmenvardziy ir vietovardziu rinkimui vadovaudami, patys juos rinkdami, vardyno fondus tvarkydami nemazZa tuo metu darbo idéjo kalbininkai J. Baléikonis, A. Salys, J. Senkus ir kt. Antrasis pasaulinis karas keliolikai mety nutrauké §j nebaigta darba. Po K. Bigos ilga laika Lietuvoje buvo nutrikes ir sistemingas tikriniy Zodziu tyrinéjimas. Atskirais vardyno duomenimis daugiau ar maziau buvo operuoiama * VW. Cnporuc, Teorpaduuecknit cnosapb zpesueii »oMolitcKoii 3emau XVI cronetus, Buabua, 1888. 49. Bonptep, Cnucku Hacenenupix mecr Cysaakckoit ry6epuun, C. Iletep6ypr, 1901. * Dirva — Zinynas, 1904, I (Nr. X), Il (Nr. XI). * W. Kalwaitis, Lietuviszky Wardy Klétele, TilzZéje, 1910. 7 K. Biga, Rinktiniai raStai, t. I—II, Vilnius, 1958— 1961. Kaip gausiai K. Biiga, spresdamas ivairius lituanistikos, baltistikos ar indoeuropeistikos klausimus, naudojo tikrinius ZodZius taip pat rodo jo ,,Rinktiniy raSty“ indeksas. ®* K. Biiga, Rinktiniai raStai, t. Ill, p. 642-643. 210 tiktai kity sritiy lingvistiniuose darbuose. Pavyzdziui, Zinomoje P. Skardziaus studijoje, i8 esmés skirtoje bendriniy Zodziy darybai®, ai’kinama ir daugiau kaip! 1500 tikriniy ZodZiu — asmenvardziy, vietovardziy — daryba. Syarbis kiti lituanistikos darbai, specialisty stoka bei kitos prieZastys kurj laika neleido pradéti platesnio onomastikos tyrinéjimo ir po antrojo pasaulinio karo. Pirmieji’ pokario mety Sios stities darbai daugiausia buvo paragyti populiariai ir skirti platiajai visuomenei’® Onomastikos darbas Lietuvoje Zzymiai suintensyvéjo Se3tojo desimtmetio pabaigoje". Vis didéjantis ne tik baltisty, bet ir' indoeuropeistu doméjimasis| lietuviskuoju vardynu, taip pat literatirinés kalbos praktiniai poreikiai lietuviy kalbininkams kelé svarbius ir neatidéliotinus uZdavinius: a) atnaujinti nebaigta tikriniy' ZodZiu, ypat vietovardziy, rinkima, b) sisteminti sukaupta! vardyno medZiaga ir pradéti jos publikavima, c) pradéti mokslinius vardyno tyrinéjimus. Tuo tikslu 1959 m. Lietuviy kalbos ir literataros institute buvo isteigta Toponimikos grupé, tapusi viso onomastinio darbo respublikoje branduoliv. Jau kitais metais buvo parengta ir i8leista nauja ,,Instrukcija vietovardZiy rinkéjams“, kurioje apibidinta Siu vardu reik’mé mokslui, nurodyti vieningi jy uZraSymo principai. Vadovaujantis Sia instrukcija, turi biti pateikta: vietovardziy literatirinés, taip pat visos tarminés bei Zinomos senovinés formos, objektu charakteristika, lokalizacija, liaudi$ki vardy kilmés aiSkinimai, su’ vietovardZiu ir vieta susijusi tautosaka, istorinés-archeologinés ir kitos Zinios. Pradéta kasmet organizuoti toponimines ekspedicijas j tas vietas, i8 kuriy vietovardziai dar nebuvo rinkti ar labai maza rinkti —| daugiausia i Klaipédos kra8ta ir rytines Lietuvés TSR vietas: Driskininky, Dik&to, Ignalinos, MaiSiagalos, Pabradés, Sventioniij, Varénds ir kitas apylinkes. Kartu’ tikrinama ir pildoma ankstiau surinktoji medZiaga, kadangi dalis jos buvo uzragyta skubotai, netiksliai, daugelis toponimu nesukiréiuota, nepateiktos tarminés vietovardziy formos. Siame darbe nemaza pagalba teikia vietos mokytojai, uzZpildydami Toponimikos grupés siunéiamas anketas su tikslintiny vietovardZiy sarasais. Toponiminés medZiagos rinkimas — vienas skubiausiy ir labiausiai neatidéliotinu darby. Dél pastaraisiais deSimtmetiais ivykusiy ir vykstantiy’ Lietuvos! kaime dideliy pakitimy (kaimy iSdalinimo j vienkiemius burzuazinés santvarkos metais, Zemés akio kolektyvizacijos ir naujy'gyvenvietiy'kirimo Taryby valdzios metais, vis platesniu mastu vykdomy melioracijos darbu, hidroelektriniy! statybos, naujul keliy| tiesimo ir kt.) daugelis vardy ,ypat mikrotoponimai, sparéiai nyksta i8 Zmoniyf atminties. Dél to i vietovardziy rinkimo darba jtraukiami ir kiti lituanistai: dialektologai, tiriantieji tarmes Lietuviy kalbos atlasui, mokytojai, studentai. 1960 m. respublikos periodinéje spaudoje ir kituose leidiniuose!? buvo paskelbtas Zymiu mokslininky ir kultiros veikéjy akademiky J. Baltikonio, K. Bieliukko, K. Korsako ir kity kreipimasis i platiaja visuomene ,,Rinkime vietovardzius“. Tame kreipimesi i8reik8tas Taginimas ® P. SkardzZius, Lietuviy kalbos Zod%iu daryba, Vilnius,£ 1943. 19 Lietuviy kalbos ra’ybos Zodynas, Vilnius, 1948 (atskirame’skyriuje apraSoma lietuviskuju asmenvardziy bei vietovardziy kilmé, daryba); S. Tarvydas,* Lietuvos vietovardziai,’ Vilnius, 1958; ir kt. 4 Apie toponiminés mediZiagos rinkima ir tyrinéjima LietuvojeZiki septintojo* desimtmetio pradzios ra8é E. Grinaveckiené ir J. Senkus, #r. Bompocsi s3bixos3Hanua, Mockea, 1961, Nr. 6, p. 130—131; Literatiira ir kalba, t. VI, Vilnius, 1962, p. 459-465. 8 Geografinis metraitis, t. 3, Vilnius, 1960, p. 437-439; ,,Literatira ir menas“, 1960. VII.2; »Tarybinis mokytojas“, 1960. VII.3. 21 surinkti visus Lietuvos TSR vietovardZius, uZraSyti, anot K. Bigos, misy respublikos ,,Zemés kalba“ vis dar tebéra labai aktualus ir nuolat prisimintinas. Kartu su vietovardZiais renkami ir asmenvard7iai. DidZioji dalis lietuvi8kyju pavardZiy i8 gyvosios kalbos suraSyta dar prieS antraji pasaulinj kara. Pastaraisiais metais antroponimus daugiau pradéta rinkti i$ senyjy (XVI— XVIII a.) istoriniy, valstybiniy dokumentu, rankraStiniy metriky knygu, ivairiy kity raSty ir archyviniy Saltiniy. Tai vertinga medziaga lietuvi8kyjy pavardZiy susidarymo ir jy raidos tyrinéjimams. Taigi Lietuviy kalbos ir literatiros institute jau yra sukaupti didZiuliai onomastinés medZiagos fondai, kuriuos kiekvienais metais dar papildo 7—8 takstanéiai naujai uzrasytu vienety. Siuo metu fonduose yra sukaupta apie 300000 vietovardziy ir daugiau kaip 400000 asmenvardziy. RankraStine vietovardZiy kartoteka sudaro apie 30000 gyvenamyjy viety vardy, apie 11000 upiy bei eZery vardy, o didziausia dalj — Zemévardziai: lauky, Zvyrduobiu, kalvy, sléniy, skardZiy, pievy, ganykly, pelkiu, durpynu, litiny, misku, skynimy. krimy, keliy, i8ganu ir kiti vardai. Nemaza negyvenamyjy viety vardy dali sudaro ir istoriniai zemévardZiai: piliakalniy, pilkapiu, milZinkapiy, ivairiy kary kapy, alkvietiy, raguvy, akmeny ir kiti vardai. IS asmenvardziy kartotekos, apimantios asmeny vardus, pavardes ir pravardes, paaiskéja, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 50000 skirtingy pavardziu. Sie fondai yra nei’senkamas labai svarbios medziagos Saltinis ne tik lietuviu kalbos mokslui ir praktikai, bet ir apskritai lietuviy tautos, taip pat jos kaimynu — latviy, rusy, baltarusiy, lenky ir kity tauty — istorijos tyrinétojams. Vertingy duomeny juose yra seniai iSnykusiy ir ra8ytiniy paminkly nepalikusiy balty gentiy — jotvingiu, kurSiy, séliu, Ziemgaliy — teritoriniam paplitimui bei jy kalbinéms ypatybéms tyrinéti. Dél to lietuviy kalbininky uzZdavinys Siq rankraSting medZiaga sisteminti ir kiek galima sparéiau ja publikuoti. I§ jau atlikty reikSmingiausiy Sios srities darby yra grupés kalbininky parengtas »,Lietuvos TSR upiy ir eZery vardynas“?*, Tai pirmas, galima sakyti, pilnas lietuviskujy hidronimy rinkinys — jame kartu su pasikartojanéiais vardais ir variantais duota apie 8000 upiy ir apie 3000 eZery vardy. Vardyne pateiktieji hidronimai yra sukiréiuoti (taip pat turi pazymétas kirtiavimo paradigmas), nurodyta ju lokalizacija. Jame stengtasi duoti visas turimas hidronimy formas ir kartu ,,atrinkti i8 jy tiksliausias bei platiausiai vartojamasir teikti jas lietuviy literatirinés kalbos vartosenai norminémis“!®, MedZiagos pilnumas ir tikslumas, suprantama, kelia ir moksline Sio vardyno verte — juk gana daug mazesniy objekty (upiy ir eZeru) vardy mokslui iki tol apskritai nebuvo Zinomi, o kai kurie hidronimai lingvistinéje ir kitoje literatiroje buvo paplite ivairiai iSkraipytomis, netiksliomis formomis. Vardynas susilauké gyvo atgarsio bei palankiy atsiliepimy tiek respublikoje, tiek ir uz jos riby"’. * Lietuvos TSR upiy ir eZery vardynas, sudaré B. Sayukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylyté ir I. Ermanyté, redagavo: E. Grinaveckiené (ats. red.) ir J. Senkus. Lietuvos TSR Moksly akademijos Lietuviy kalbos ir literatiiros institutas, Vilnius, 1963. 4 Tki tol pilniausias upiy vardy sara8as buvo pateiktas leidinyje ,,Lietuvos TSR upiu kadastras“ (Vilnius, 1959), Nemaza hidronimy randame ir kituose leidiniuose, pvz.: A. Basalykas, Lietuvos upés, Vilnius, 1956; K. Bieliukas, Lietuvos eZerai, Vilnius, 1956. Tadiau visi tie leidiniai skirti ne kalbos mokslo reikalams, o kity sri¢iy specialistams. 18 Lietuvos TSR upiy ir eZeru vardynas, p. VI. 6 Plg. recenzijas: J. Baléikonis, Lietuvos TSR upiv ir eZery vardynas, ,,Lietuvos TSR aukStyjy mokykly Mokslo darbai, Kalbotyra“, t. 10, Vilnius, 1964, p. 281-283; V. Maziulis, 212 Paskutiniaisiais metais naujai parengtas ,,Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas“, apimantis visy dabartiniy Lietuvos gyvenamyjy viety vardus ir skirtas daugiausia praktiniams (administraciniams) tikslams. Sio pobidzZio leidiniy su Lietuvos gyvenamyjy viety vardais yra i8leista irankstesniaisiais metais1”. Jienemaza prisidéjo prie lietuviskosios oikonimijos norminimo, taéiau visi tie leidiniai lingvistiniu pozitriu turéjo ir gana daug trakumy: juose buvo pateiktos tiktai oikonimy kilmininko linksnio formos (i§ kuriy vardininkas ne visada aiskus), daugelis jy buvo netikslios. Paskutiniajame leidime, kurj parengé Lietuvos TSR AukStiausiosios Tarybos Prezidiumas, bendradarbiaudamas su Lietuviy kalbos ir literatiros instituto Toponimikos grupés kalbininkais, oikonimy bus pateikiamos vardininko linksnio formos, o bitinais atvejais nurodomas ir kilmininkas (kai jis neaiSkus i$ vardininko formos). Vardy formos jame — autenti8kos: sutikslintos su Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto Vardyno fondy ir, kiek buvo jmanoma, dabartinés gyvosios kalbos duomenimis. Be to, gyvenamyjy viety vardai ( Ju yra apie 25000) Gia pateikiami kiréiuoti. Siuo poZiiriu tai pirmas toks, visus Lietuvos gyvenamuosius vardus apimantis, leidinys'®, Dél to jis ne tik prisidés prie tolesnio Siu vardy norminimo, bet ir bus patikimas medziagos Saltinis mokslo reikalams, lietuviSkyju oikonimy studijoms. Remiantis minétais rankraStiniais fondais, bus rengiami ir kiti vardynai. Atsizvelgiant j lietuviy kalbos praktikos ir mokslo svarbiausius poreikius, pirmiausia pradétas rengti pilnas pavardziy vardynas. Vietovardziu bei asmenvardziy ra8ybos, tarties ir kitais norminimo klausimais vis daugiau raSoma respublikinéje periodinéje spaudoje. Ypaé daug Siam tikslui skirty straipsniy, neretai su iStisais taisytiny tikriniy ZodZiy saraSais, skelbiama Lietuviy kalbos ir literatiros instituto leidinyje ,,Kalbos kultira“ (nuo 1961 m. leidziama kasmet po du sasiuvinius). Tokiy straipsniy Siame leidinyje yra paskelbe: V. Grinaveckis, A. Jonaityté, J. Lipskiené, V. Maciejauskiené, K. Pakalka, Z. Rabatiauskaité, A. Rosinas. B. Savukynas , V. Vaitkevicitité, A. Vanagas, A. Vidugiris, V. Vitkauskas, K. Vosylyté, Z. Zinkevitius ir kt. Kiréiuoti tikriniai Zodziai kartais pateikiami ir jvairiuose kituose, ne specialiai onomastikos klausimams skirtuose lingvistiniuose darbuose!, ’ Turtingi rankraStiniai fondai, gauséjantys publikuoti faktinés medzZiagos Saltiniai skatina intensyvinti ir lietuvixkosios onomastikos tyrinéjimus. Tam tikras darbas Sioje srityje jau yra atliktas. Pirmiausia tia minétini hidronimy tyrinéjimams skirti didesni darbai: A. Vanago ,,Lietuvos TSR hidronimy daryba“ (Vilnius, 1970) ir B. Savukyno ,,EZery vardai“. A. Vanago monografija (parasyta 1966 m. apgintos kandidatinés disertacijos » Lietuvos TSR upiy vardy daryba“ pagrindu ir papildyta eZery vardais) susideda i8 Misv vietovardziai, ,,Tiesa“, 1963.X1.19; K. Morkiinas, Svarbi lietuviy kalbos mokslui ir praktikai knyga, ,,Pergalé“, 1964, Nr. 4, p. 164—166; K. Papeékys, 7000 upiy, 3000 eZery, ,,;Kauno tiesa“, 1963.X.9; S. Tarvydas, »Tarybinis mokytojas“, 1963.X.24; M. Hasiuk, ,,Lingua Posnaniensis“, t. 11, Poznan, 1966, p. 159-160. *" Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925; Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas, Vilnius, 1949; Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, Vilnius, 1959, * Nepilnas, tik didesniujy Lietuvos gyvenamujy viety kirtiuoty vardy (kartu su kitais tikriniais ZodZiais) saraSas buvo pateiktas jau minétajame »Lietuviy kalbos rasybos Zodyne“. Plg., pavyzdziui: akademinio » Lietuviy kalbos Zodyno* sutrumpinimy paaiskinimus; Z. Zinkeviéius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966; ir kt. 14. Leksikos tyrinéjimai 213 dviejy svarbiausiy daliy. Pirmojoje jos dalyje aiSkinami bendresnieji teoriniai klausimai, susije su lietuviy hidronimijos nagrinéjimu, duodama kritiné ankstesniyjy sios problemos tyrinéjimy apzvalga. Antrojoje monografijos dalyje, remiantis gausia konkretia toponimine medziaga, detaliai nagrinéjama visy Lietuvos upiy ir eZery vardy daryba. Hidronimy darybiniai tipai Gia iSskirti struktirinés-gramatinés klasifikacijos principais, kuriuos autorius yra nurodes jau ankstiau paskelbtame straipsnyje »Dél hidronimy darybos nagrinéjimo“*. Monografija, pirma karta i8rySkinusi visos lietuvikyjy hidronimy sistemos susidaryma, leis sékmingiau ir sparéiau spresti kitus aktualius toponomastikos klausimus: aiSkinti atskiry upiy ir eZery vardy kilme, vykdyti lyginamuosius hidronimijos tyrinéjimus ir kt. Monografija papildo ir ja naudotis palengvina 35 Zemélapiai (juose parodytas svarbesniyjy lietuvi8kyjy hidronimy darybiniy elementy paplitimas) ir visy nagrinéjamyjy hidronimy indeksas. B. Savukyno darbas skirtas Lietuvos eZery vardy etimologiniams tyrinéjimams. AiSkindamas Siy vardy kilme, autorius pirmiausia juos lygina su kitais vietovardZiais ir asmenvardziais, ieSko atitikmenu lietuviy, latviy ir prisy onomastinéje medZiagoje, o paskui etimologizuojamuosius vardus sieja su atitinkamais balty kalby bendriniais ZodzZiais, Neretais atvejais, sickdamas geriau iSrySkinti eZery vardy pirmine semantika, jis pasitelkia ir kity indoeuropietiy kalby leksika. Dalis Sio etimologinio tyrinéjimo (eZery vardai , prasidedantys A—G raidémis) yra paskelbta Lietuviy kalbos ir literatiros instituto leidiniuose*, Gaila tik, kad autorius §j beveik ipuséta ir reikalinga darba paskutiniaisiais metais nustojo raSyti ir skelbti. Tam tikry didesniy tiriamyjy darby yra susilaukusi ir antroponimija. Pirmiausia cia minétina plati J. Duméiaus monografija ,,Antikiniai tikriniai vardai lietuviy kalboje“, taip pat J. Jurkéno darbas ,,Senieji dvikamieniai asmenvardziai Lietuvos Didziosios kunigaikStystés raStuose“. Tai kandidatinés disertacijos, kuriy kol kas yra paskelbti tik autoreferatai ir atskiri skyriai, batent: J. Dumeiays »Antikiniai vardai ;,Mopcbosioriyeckve THIbl APeBHHX JIMTOBCKUX CJIOXKHbIX HMéH‘‘, - Honorees KOMNOHEHTBI JIMTOBCKHX JPeBHHX CJIOXKHbIX JIM4HBIX MMGH‘', ,,O nosBseHHH. coyeTanua al BMeCTO QudpTOHTa au B JMTOBCKMX APeBHHX JIMYHBIX uMeHaXx‘*?4, Be jau atlikty ar tebevykdomy didesniy tiriamuyjy bei apibendrinamujy darby, Lietuvos TSR Moksly akademijos ir aukStyjy mokykly mokslo darbuose, Zurnale »»Baltistica* (leidZiamas nuo 1965 m.), taip pat kituose leidiniuose kasmet pasirodo nemazZa straipsniy, kuriuose nagrinéjami ivairis lietuviy onomastikos klausimai?>, *® Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida (Lietuviy kalbotyros klausimai (toliau — LKK), t. 7), Vilnius, 1964, p. 207—220. 4 Zr. LKK: t, 3, 1960, p. 289-300; t. 4, 1961, p. 219—226; t. 5, 1962, p. 191-198; t. 8 (Lietuviy kalbos leksikos raida), p. 183-194. =. Tymutwc, Antwunpie umeHa coOcTBeHHBIe B AHTOBCKOM s3bIKe, BuabHtoc, 1958; to. lOpKeuac, Tipesnue CO*KHbIE HMe€Ha B NHCbMeHHBIX NaMaTHHKax BesuKoro Kusxectsa Jlutosckoro, Buabuioc, 1966. * Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Mokslo darbai, Istorijos-filologijos serija, t. 3, Vilnius, 1957, p. 171—185; t. 4, 1958, p. 81=108. * Lietuvos TSR auk&tyjy mokyklyu Mokslo darbai, Kalbotyra, t. 13, Vilnius, 1965, p. 57-65; t. 15, 1967, p. 43-56. 25 Zr, bibliografines rodykles: Lietuviy kalbotyra 1944-1960, Vilnius, 1963; iota kalan 1961-1964, Vilnius, 1965; Lietuviy kalbotyra 1965— 1968, Vilnius, 1971 (skyrius ,,Onomas214 Atskiry Lietuvos regiony toponimija bei hidronimija nagrinéjama J. Senkaus straipsnyje ,,SeSupés ir Jiesios intakai***, K. Vosylytés ,, Vabalninko apylinkiy gyvenamyju viety vardai‘?? ir kt, Cia taip pat minétini Lietuvos TSR Paminkly apsaugos ir kra’- totyros draugijos leidiniai: ,,Zervynos* (Vilnius, 1964), ,,[gnalinos kraStas“ (Vilnius, 1966), .,DieveniSkés* (Vilnius, 1968), ,,Gaidés ir RimSés apylinkés“ (Vilnius, 1969), ,,Merkiné“ (Vilnius, 1970), ,,Dubingiai“ (Vilnius, 1971), kuriuose, be kitu Ziniy, pateikiama ir nagrinéjama ten aprasomy apylinkiy toponimija (K. Eigminas, I. Ermanyté, S. Karaliiinas ir kt.), I§ reikSmingesniy paskelbty straipsniy, kuriuose tyrinéjami atskiry darybiniy grupiy toponimai, yra: B. Savukyno .,Kilmininkiniai lietuviy vietovardZiai**, J. Senkaus .,Lietuviy kalbos mazZybiniai hidronimai“*®, A. Vanago ,,Akmend, Lasmuo ir kiti panaSios darybos upévardZiai“, ,,Lietuviy priesaginiai hidronimai, i§vesti iS kity hidronimy“, ,,Lietuvos gyvenamyju viety vardai, kile i$ vienaskaitos asmenvardzio“”, Z. Rabatiauskaités ,,Prielinksniniai vietovardZiai“*! ir kt. Remiantis toponimine medZiaga, tyrinéjami substratiniai lietuviy kalbos elementai, PavyzdZiui, jotvingiy substrato pédsakams lietuviy toponimijoje yra skirti straipsniai: B. Savukyno ,,K npo6eme 3anaqHoGantuiickoro cy6cTpata B 1wrosanagHoli Jlurpe‘‘*, K, Kuzavinio ,,Gafbus — jotvingiskas Zodis“**, Su atskiry balty genéiu substratu, galimas daiktas, siejasi lietuviy hidronimijoje pasitaikantys formantai -aja, -ajai, -ajas, -ajé, -ajis, -ajys; -asas, -esa, -esas i§ dalies -ykScia, -ykstis, -éta, -étas, -étis (daugiausia Siaurés ryty Lietuvoje, spéjamoje séliy teritorijoje), -alé, -alis (Vakary Lietuvoje, spéjamoje kurSiy teritorijoje), taip pat hidronimai su kirégiuota galiine -is (Pietu Lietuvoje, jotvingiy teritorijoje). Tokia iSvada daro A. Vanagas straipsnyje ,,K Bonpocy 0 JHaJeKTHOH AuddepenttHanHH GaToB, O6uTaBUINX Ha TepputopH JIMTBbI (110 aHHbIM PHpoHHMuKu)‘*4, NemazZa straipsniy skiriama ir atskiry tikriniy Zodziy darybos ar kilmés aiSkinimamas, tai: J. Baltikonio ,,Sirvydas ar Sirvydas“ 28°, V. Grinaveckio .,Dél kai kuriy vietovardziy kilmés“** (aiskinama vardy Dievytis ir Keklis kilmé), V. Maziulio »Dél Neringos vardo“3’, A. Vanago ,,Dél upés vardo Dané (Danija, Dangé)“*, »»Dél vietovardZio Labguva darybos ir kilmés“**, ,,.Dél Lietuvos upiy vardy Dunojus it Dniepras kilmés“*° ir kt. 26 LKK, t>6, 1963, p. 213—234. #7 Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai, A serija, t. 1(14), Vilnius, 1963, p. 229—237. 8 LKK, t. 6, p. 235-246. #9 Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai, A serija, t. 2(15), 1963, p. 249—260. * LKK, t. 4, 1961, p. 227—232; Lietuviy kalbos gramatiné sandara (LKK, t. 9), 1967, p. 231—238; Baltistica, t. IMI(1), Vilnius, 1967, p. 111—116. * Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai (LKK, t. 11), 1969, p. 243—255. %* Baltistica, t. 1(2), 1966, p. 165-176. ** Ten pat, t. IV(1), 1968, p. 65—67. Taip pat Zr. A. Vanagas, Panemuniy dziiku toponimijos svarbesnieji bruoZai, ,,Panemuniy dzikai*, Vilnius, 1970, p. 33—42. ** Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai, A serija, t. 1(26), 1968, p. 143—155. 8° Lietuvos TSR aukStujy mokykly Mokslo darbai, Kalbotyra, t. 11, Vilnius, 1965, p. 143— 144. 8° LKK, t. 3, 1960, p. 321-324. *? Ten pat, p. 301—316. % Ten pat, p. 317—320. 8* Baltistica, t. 1(2), p. 185—189. *° Lietuviu kalbos leksikos raida (LKK, t. 8), 1966, p. 173-182. a4 25 Onomastikos duomenimis daugiausia pagristi ir nauji kai kuriy baltikyju etnonimy kilmés aiSkinimai: K. Kuzavinio paskelbtos aisciy, Nadravos (Nadruvos), Skalvos, séliy™, J. Kazlausko — kursiy’®, V. Grinaveckio — Zemaiciy** ir kity vardy etimologijos. Ypatingo démesio yra susilaukusi K. Kuzavinio pateikta Lietuvos vardo etimologija i8 upévardZio Lietava (>dialekt. hibr. Lietduka) ,,Neries deSinysis intakas* CiobiSkis, Kernavé“, Vienas kitas lietuviy kalbininky onomastikos darbas paskelbtas ir uz respublikos riby: J. Baléikonio straipsnis ,,Ha3BaHua JMTOBCKHX HaceJIGHHBIX MYHKTOB, oOpas0BaHHbie OT Ha3BaHuli pek u osep*“®, A. Vanago su baltarusiy kalbininku M. Birila VI Tarptautiniame slavisty suvaZiavime (Pragoje) skaitytas praneSimas apie lietuviskuosius elementus baltarusiy onomastikoje, kuris iSleistas atskira knyga*®. Suprantama, ne su visomis autoriy mintimis, keliamomis Gia minétuose ir kituose onomastikos darbuose, galima sutikti, kai kurie jy teiginiai dar reikalingi tolesniy tyrinéjimy, iSsamesniy jrodymy, didesnio pagrindimo patikimesne faktine medZiaga. Kritiniy pastabu dél Siy darby galima rasti ir ivairiose recenzijose, nors apskritai Sios srities lietuviy kalbininky darbai dar per mazai recenzuojami. Kai kurie bendresnieji lietuviy onomastikos rinkimo, publikavimo ir tyrinéjimo aspektai, taip pat atskiry tikriniy vardy kilmés, raidos ir kiti klausimai neretai ‘svarstomi Lietuyos TSR MA Lietuviy kalbos ir literatiros instituto organizuojamuose respublikiniuose dialektologiniuose-toponiminiuose pasitarimuose, Vilniaus universiteto, Vilniaus ir Siauliy pedagoginiy instituty déstytojy bei studenty lituanisty mokslinése konferencijose. [vairiais onomastikos klausimais lietuviy kalbininkai skaito praneSimus kitose respublikose, sajunginése, tarptautinése konferencijose*’. * »,Paskutiniuoju metu ypatingo aktualumo igijo balty onomastikos, ypat toponimikos, tyrinéjimas tarptautiniu mastu“**. Todél prie lietuviy onomastikos problemy sprendimo taip pat prisideda kity tauty ir Saliy kalbininkai bei istorikai. Ypat daug 41 Baltistica, t. (2), p. 177 tt. “2 Ten pat, t. IV(1), 1968, p. 59—63. 48 Lietuvos TSR aukStujyu mokykly Mokslo darbai, Kalbotyra, t. 19, 1968, p. 45—50. 44 Lietuvos TSR aukStujy mokyklu Mokslo darbai, Kalbotyra, t. 10, 1964, p. 5— 18; plg. dar to paties autoriaus straipsnj ,,Lietuviy upévardZiai lie-(/ei-)* (Ten pat, t. 17, 1967, p. 135—137). 45 Lingua Posnaniensis, t. 7, Poznan, 1959, p. 240—252 4M. B. Bippiaa, A. Il. Banarac, Jlivoyckia snements y Genapyckaii anamacrbiubl, Mixcx, 1968. 47 Zr, Bcecoio3naa KoH(epenunsa mo ToMOHHMHKe CCCP (Te3ucbl goKaqoB HW coobmeHHit), Jlennurpag, 1965; II pecny6aixancbKka onomMactuuHa (rigponimiuna) Kondepenuia (Tesu), Kuis, 1965; Kondepeniuna no TonoHMMUKe CeBepo-3anagHOli 30Hb1 CCCP (Tesucht AoKmag0B H coobulenui), Pura, 1966; [lpo62empi caaBaHcKUxX STHMOMOrHYeCKUX UcCCAeAOBaHHi B cBAaH c OOMell mpo6eMaTHKOl coppemMeHHOii sTuMonoruH. MeixayHapogueti cumnosnym (IIporpamma. Te3ubl JoKnago0B), Mocksa, 1966; Tepmaa Genapyckaa anaMacTbunan KantbepsHubia Tananimia (rasichl Jakaagay), Mincx, 1967; OponumuKa, Mocxpa, 1969; IV pecny6nikancbka OHOMacTHYHa Kondbepenuin (Tesu), Kunis, 1969; Congressus tertius internationalis fennougristarum (Tesncut, I), Tallinn, 1970. “8 K. Korsakas, Baltistikos uZdaviniai ir perspektyvos, ,,Pergalé“, 1970, Nr. 10, p. 177. 216 darby lietuviy onomastikai yra paskyres lenky kalbinin kas J. Otrembskis, plg. straipsnius: ,,La formation des noms physiographiques en lithuanien™. ..La formation des noms de lieux en lithuanien“*’, ,,O badaniach nad nazwami wodnymi imiejscowymi na obszarze Litwy*®, ,,.Slawizacja litewskich nazw wodnych i miejscowych** ir kt. Daugelio tikriniy Zodziy daryba bei kilme jis aikina ir savo didZiausiame veikale ,Lietuviy kalbos gramatika*®. Kai kuriuos lietuviy onomastikcs dalykus paskutinaisiais metais paskelbtuose straipsniuose lietia L. Gumeckaja (plg. 53 ir 54 iSnaSa), V. Raké-Dravinia (,,Diminutive bei Familiennamen im Lettischen und Litauishen“), T. Buch (,,Litewskie nazwy miejscowe w powiatach Sejny i Suwatki**, ,,Litewskie nazewnistwo osobowe w powiatach Sejny i Suwatki“5?7, ,,Nazwy toni rybackich jeziora Gatadus“*), K. -O. Falkas (,, Ze studiow nad slawizacja litewskich nazw miejscowych i osobowych“**, ,,O metodach slawizacji litewskich nazw osobowych i miejscowych; o genezie i rozpowszechnieniu nazw na -ance“®), A. Obrembska-Jablonska (,,Elementy litewskie w mikrotoponimii wschodniej Biatostoczyzny“*!) ir kt. Minétinas Jungtinése Amerikos Valstijose gyvenantio lietuviy kalbininko P. Joniko darbas ,,Misy pavardés ir ju atsiradimas“®. Lietuvisky tikriniy ZodZiy tyrinéjimo sékm¢ glaudZiausiai siejasi su kity balty kalby Sios srities laiméjimais. ReikSmingu onomastikos darby jau yra sulaukusi latviy kalbotyra. Vienas i$ pirmyjy latviu toponimus pradéjo rinkti A. BylenSteinas. Tatiau jo XIX a. pabaigoje uzrasyti Kurzemés ir Vidzemés viety vardai daugiausia liko rankraStiuose. Toliau sékmingiausiai §j darba tesé izymusis kalbininkas Janis Endzelynas. Daugiausia jo rapestiu Sio amZiaus treciojo degimtmetio pradZioje buvo surinkta gana daug Latvijos vietovardziy, kurie paskelbti dviejose knygose®, DidZiausias ir svarbiausias 49 Lingua Posnaniensis, t. 1, 1949, p. 199-243; t. 2, 1950, p. 4—43. 50 | miedzynarodowa_ slawistyczna konferencja onomastyczna, Wroclaw — Warszawa — Krakow, 1961, p. 49—58. 3 Z polskich studiéw slawistycznych, seria 2, Jezykoznawstwo, Warszawa, 1963, p. 267 —287. 52 J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, t. II, Nauka o budowie wyrazow, Warszawa, 1965. Taip pat plg. 106 isnaSa. 58 Bonpocsi Teopu # ucTOpHH s3bIka (COOpHK B YeCTb npod. B. A. Jlapuua), Jlesunrpaa, 1963, p. 84—87. 54 JlocaipKenua i Matepiaau 3 yKpaiucpKoi Monn, t. 6, Kuis, 1964, p. 121-132. 55 Scando-Slavica, t. 2, Copenhagen, 1956, p. 41—47. 5° Onomastica, t. 7, Wroctaw-Warszawa-Krak6w, 1961, p. 221-229. 37 Ten pat, t. 9, 1964, p. 312—320. 58 Ten pat, t. 12, 1967, p. 109—123. 59 Scando-Slavica, t. 9, 1963, p. 87-103. 6 Sprakliga bidrag, t. 4, Nr. 19, Lund, 1964, p. 1—16. Taip pat plg. 83 iSnaSa. ® Studia z filologii polskiej i stowiarskiej, t. 8, Warszawa, 1969. p. 261 — 270. *2 Literatiiros metrastis, t. 2, Chicago, 1954, p. 111—146. 68 Latvijas vietu vardi, d. I, Vidzemes vardi, piedaloties A. Abelei, J. Kauliyam un P. Smitam, savacis un redigéjis J. Endzelins, Riga, 1922; Latvijas vietu vardi, d. II, Kurzemes un Latgales vardi, piedaloties A. Abelei, Z. Graudam, E. Hauzenbergai, F. Jakobsonam, L. Paulei, J. Plakim, B. Spilim, J. Turkupulim, savacis, redigéjis un izdevis J. Endzelins, Riga, 1925. Remdamasis Sio leidinio I dalyje paskelbtais Vidzemés vietovardZiais, K. Buga parasé platia studija, kurioje randame naujy jdomiy i8vady apie suomiskos kilmés vardus dabar latviy ir lietuviu apgyventose vietose, apie kai kuriy balty genéiy teritorinj pasiskirstyma, atskirus balty kalby reiSkinius bei jy atsiradimo chronologija ir kt., Zr. jo Rinktiniai raStai, t. 111, p. 612—648. ay