He man
Kolln,
Opposi ions
o
Voice
in
G eek,
Sla ic,
and
Bal ic,
Koben-
ha n,
1969,
65
p.
Sayo
da be
,,RiSies
opozicijos
g aiky,
sla y
i
bal y
kalbose“
dany
ling is as
He manas
Kollnas
nag inéja
miné y
kalby
p e e i o
o macijy
seman inés
di e encia-
cijos
klausimus.
Au o ius
apsi iboja
keliais
p e e i iniais
ipais
i
de aliai
analizuo-
ja
ik
uos,
ku iuos
jam
pa yko
kons a uo i
bu us
bend us
bal y,
sla y
i
g aiky
kalboms.
H.
Kollno
pada y os
iS ados
y a
iek
s a bios,
kad
kyla
eikalas
isamiau
ano uo i
uos
knygos
sky ius,
ku
daugiausia
lie iamos
bal y
kalbos.
Giminingi,
ienaSakniai
eiksmaZodZiai,
kaip
Zinoma,
bal y
kalbose
pap as ai
u i
du p e e i us:
ienq—su
o man u
-é-,
an a—su
o man u
-d-
(plg.
kei é
:
ki-
o).
Sia
opozicija
p ezenso
sis emoje
a i inka
opozicija
a p
in a piniy
a ba
s a-kamie-
niy
i
je
/
o-kamieniy
eiksmazZodzZiy,
o
u inio
plane
—
anzi y umo
—
in anzi-
y umo
opozicija.
Tu in
ai
gal oje,
H.
Kollno
keliama
i
sp endziama
p oblema
galima
su o muluo i
aip:
a
bal y
kalby
é@
p e e i o
—
@
p e e i o
opozicija
gali
bu i
kilusi
i8
sla y
i
g aiky
kalby
opozicijos
a p
sigma inio
ao is o
i
s ip iojo
ao-
Tis o?
P ieS
p adedan
ano uo i,
eiké y
paZymé i,
kad
H.
Kollno
hipo ezéje
didelj
aidmenj
aidina
jo
iSkel a
seman iné
e ek yyumo—ine ek y umo
opozicija.
Ji
be a piskai
lie ia
iiSies
(dia ezés)
s e q,
iS eikSdama
eikéjo
san yki
su
eiksmu
i
eiksmo
objek u.
Veiksma,
ku is
y a
neesminis
objek o
a z ilgiu,
ku is
ne eikia
objek o,
ku iam
pasibaigus
objek as
lieka
koks
bu es,
H.
Kollnas
adina
ine ek y i-
niu
(ine ec i e).
I
a i kS iai,
jeigu
eiksmo
me u
objek as
y a
ku iamas
a ba
kei-
Gia
sa o
biisena,
okj
eiksma
eiSkian ius
eiksmazZodzius
H.
Kollnas
laiko
e ek y-
iniais
(e ec i e).
Nesunku
su ok i,
kad
iS
ik yjy
Gia
kalbama
apie
i8
ki y
ide.
kalby
(g aiky,
indoi anény)
ge ai
Zinoma
medialinés
i
ak y inés
a%iy
p ieSpas a yma.
Toks
ine ek y iniy—e ek y iniy
eiksmaZodZiy
sky imas
y a
gana
pag is as,
nes
juo
giliau
su okiami
i
iksliau
iS ei8kiami
eiksmaZodZiy
seman iniai
san ykiai.
An ai
bal y
kalby
in a pinius
i
s a-kamienius
eiksmazZodzius
ge iau
inka
adin i
ine ek y iniais:
e minas
,,in anzi yyumas*
jy
u inio
planui
apibidin i
y a
aiSkiai
pe
siau as,
nes
jy
a pe
esama
i
anzi y iniy
eiksmazodziu,
plg.
ju i a,
a da.
Ine ek yyumo—e ek y umo
opozicijos
poZii iu
H.
Kollnas
oliau
i
nag inéja
a ski y,
pi miausia
@
p e e i o,
paskui
i
é
p e e i o
ipy
seman ika.
4
p e e i a,
kaip
Zinoma,
u i
isi
bal y
kalby
in a piniai
i
s a-kamieniai
eiks-
mazodzZiai.
Seman iniu
a Z ilgiu
jie,
kaip
jau
miné a,
y a
in anzi y iniai,
ka ais
anzi y iniai,
daZnai
inchoa y iniai,
be
isada
ine ek y iniai.
Vadinasi,
i
jy
d
p e-
e i as
aip
pa
u i
ine ek y ine
eikSme.
@
p e e i as
y a
a ojamas
i
su
ke a,
ki o
ipo
eiksmazodZiais.
Seman iniu
a z ilgiu
Sie
eiksmazZodZiai,
a odo,
u i
pe i e inj
kon ak a
su
in a piniais
i
s a-kamieniais
eiksmaZodZiais.
Kele as
jy
y a
in anzi y iniai,
plg.
sniég i
|
sniéga,
b éda,
sle ika,
le ida,
elpa,
seFga.
Zymédami
lé a
judéjima,
jie
ski iasi
nuo
daugumos
in a piniy
i
s a-kamieniy
eiksmazodziu,
be
i
jie
ka ais
bina
okiais,
plg.
sni iga,
b e ida,
dial.
sli iks a,
ilps a.
Ki i
Sio
ipo
eiksmazZodziai,
no s
i
anzi y iniai,
is
dél o
aip
pa y a
ine ek y iniai,
plg.
liéka,
pe ka,
pe Sa,
e ika,
elka,
nes
jie
nezymi
objek o
kei imo,
objek as
lieka
koks
bu es.
k em a,
ke pa,
ke a
Zymi
des uk y inius
eiksmus.
AiSkiai
e ek y iniai
y a
ik
kemsa,
mélza
(p ae .
milZo)
i
e ika.
250
Su
ke a,
ki o
ipo
eiksmaZodZiais
sa o
leksija
y a
susije
okie
balsiy
kai a
u in ys
eiksmaZodZiai,
kaip
dial.
déla,
dilé,
dial.
s éla,
s ilé,
dial.
géma,
gimé,
ména,.
miné,
géna,
giné,
éja,
ijo.
Senesnis
Siy
eiksmazZodziy
a
p e e i as
y a
paliudy as
senuosiuose
Zodynuose
(p z.,
gimau
Milkés
i
Nesselmanno
Zodynuose)
i
la iy
kalboje,
plg.
dilu,
s ilu,
dzinu
(4).
@
p e e i a
da
u i
g upé
eiksmaZodziu
su
e/o
p ezensu
i
aki iniu
<aknies
balsiu,
plg.
dugo,
bégo
e c.
Lie u iy
i
la iy
kalbose
su inkame
a ejy,
ku
p e e i o
o man as
d
a si-
ado
ne
dél
seman iniy
eiksniy,
be
bu o
gene alizuo as
p iklausomai
nuo
oniniy
ypa ybiy.
Lie u iy
kalboje
@
p e e i a
daba
isu
andame
po
j.
Apibend in as
jis,.
ma y ,
bu o
i
/ipa,
lipo
ipo
eiksmazodziuose,
ku
jis
pakei é
da
a mése
i8likusi
senesnj
@
p e e i a
(Jipé):
@
o man ui,
ku is
pap as ai
asocijuojasi
su
Saknies
nuli-
niu
laipsniu,
Gia
leng a
bu o
paklii i
odél,
kad
nyks amojo
laipsnio
Saknies
o-
kalizma
kaip
ik
i
u i
Sio
ipo
eiksmazodiiai.
Vadinasi,
nag iné yjy
ipy
eiksmazZodZiai
suda o
seman iskai
apib éz a
eiks-
mazodziy
g upe,
ku ios
dominuojan i
eikimé
y a
ine ek y iné.
Mo o(no)loginémis
ypa ybémis
p ie
jy
Sliejasi
keli
des uk y inius
eiksmus
eiSkian ys
eiksmazZodZiai.
Nag iné ujy
ipy
eiksmazZodZiai
u i
a ba
y a
u éje
p e e i a
su
o man u
4,
ku io
eikSmé,
adinasi,
i gi
y a
ine ek y iné.
H.
Kollnas
kons a a o,
kad
ine ek y ine
eiks-:
me
sla y
i
g aiky
kalby
p e e i o
sis emoje
u i
s ip usis
(Sakninis
i
e/o)
ao is as.
Kad
bal y
@
p e e i as
is o iskai
y a
susijes
su
sla y
i
g aiky
kalby
s ip iuoju
ao is-
u,
H.
Kollnas
g aziai
j odo
e imologinémis
pa alelémis.
An ai
sla y
kalby
nazali-
niai
eiksmaZodziai
pap as ai
u i
e/o
( ema inj)
ao is a,
plg.
sedq
:
ao .
sédo
,,sédau-
si“.
Lie .
ligka,
liko
leksijos
a z ilgiu
iksliai
a liepia
g .
p aes.
Acinw
,,palieku,.
me u“,
ao .
2d mo
,,palikau,
me iau“.
Des uk y iniai
eiksmaZodziai,
ku ie
i&
pi mo
Z ilgsnio
a odo
p ieS a aujan ys
H.
Kollno
hipo ezei,
i8
ik yju
jq
emia,
nes
g aiky
kalboje,
u édami
e/o
ao is a,
Jie,
kaip
i
bal y
kalbose,
aip
pa
Sliejasi
p ie
ine ek y iniy
eiksmazodziy,
plg.
lie .
ki o,
ki po
i
g .
2 apo
,, éziau,
ki au“;
k im o
i
g .
€Saxo
,,kandau,
g auziau“.
duga,
dugo
ipo
eiksmazodziy
a i ikmenys
sla y
i
g aiky
kalbose
isu
u i
ema inj
ao is a,
plg.
bégo,
sl.
béga,
puolo,
sl.
pad®,.
sédo,
sl.
séde
e c.,
kdndo,
g .
&axo
»kandau,
g auziau“.
IS
Siu
a i ikimy
plaukian i
logiska
i8 ada,
ku ia
H.
Kollnas
i
da o,
y a
a,
kad
nag iné ujy
ipy
eiksmazodZiai
bal y
kalbose
seniau
i gi
u éjo
s ip uji
(Sakninj
i
ema inj)
ao is a.
a
p e e i as
seniau,
ma y ,
bu o
bidingas
i
kdsa,
kdsé
ipo
eiksmazZodiiams,,
.
y.
eiksmaZodziams
su
a
p ezensu
i
a
Saknies
okalizmu.
Senieji
jy
p e e i ai
lako
(in .
Jak i),
ako
(in .
ak i),
kaso,
ba o,
kalo,
malo,
a o,
ka o,
Sa o
andami
senosio-
se
g ama ikose,
dialek uose
i
la iy
kalboje.
Kalban
apie
Siuos
eiksmazZodiZius,
eikia
paZymé i,
kad
p e e i inis
o man as
4,
p ieSingai
anks iau
miné iesiems
ine ek y iniams
eiksmazZodziams,
ia
asocijuojasi
su
e ek y ine
eik&me.
kdsa,
kdsé
ipo
eiksmazodZiai
eikia
es inj,
i miskai
ka ojama
eiksma,
.
y.
eiksma,
ku is
bu o
biidingas
p ima iniams
0
okalizmo
eiksmazodziams.
RySium
su
@
p e e i u
H.
Kollnas
oliau
apz elgia
eiksmazodiius,
u inéius
adinamaji
,,an aji*
kamiena
su
4,
plg.
iesko
(Uni .
ieszku),
ieskdjau,
iexko i.
Sio
ipo
eiksmaZodziai,
u édami
Saknyje
no malyji
balsiy
kai os
laipsnj
i
zyméda-
mi
biseng,
y a¥p ieSpas a y i
nyks amojo
laipsnio
inchoa y iniams
in a piniams
i
s a-kamieniams
eiksmazodziams,
plg.
esko
:
dial
su- ska.
Veiksmazodziai
su
an -
17*
251
uoju
@
kamienu
pla iau
a s o aujami
sla y
kalbose,
plg.
iska,
iskach®,
iska i.
G upé
Siy
eiksmaZodziy
su
je/o
p ezensu
eiSkia
ilgai
unkan i,
i mi¥kai
ka ojama
eiks-
ma,
plg.
posa i
,, ay i“,
/oza i,,laizy i“,
esa i,, aSy i“,
s ena i,,s ené i*
e c.
H.
Kollnas
mano,
kad
bi en
Si
kon inua y iné
eikSmé
i
bu o
a
p ieZas is,
dél
ku ios
eiksma-
Zodziai
su
je/o
p ezensu
i
in ini y u
-a i
bu o
da omi
i8
pe ek y iniy
(i ykio
eiks-
lo)
eiksmazZodzZiy
s ip iojo
ao is o,
p z.,
emljq,
ima i
i8
je o
,,im i*
(2—3
sing.
ao .
Je e),
dusq,
docha i
i$
dechna i
,,k épuo i,
d elk i*.
Veiksmazodziu,
u in iy
no ma-
liojo
laipsnio
okalizma
i
an aji
a
kamiena,
y a
ik
penki
(miegé i,
giedé i,
audé i,
iesko i,
sdugo i);
ma y i,
Sis
eiksmaZodziy
ipas,
p ieSingai
sla y
kalboms,
bal y
kalbose
liko
neiSplé o as.
Todél
bal y
kalby
eiksmazodziai,
ku ie,
sp endZian
i
a i ikmeny
sla y
kalbose,
p i aléjo
gau i
an aji
@
kamiena,
daznai
u i
a
@
ik
p e-
e i e,
o
ai,
ma y ,
y a
a chaiSkesné
padé is.
Jau
i
anks iau
y iné ojy
bu o
pas e-
bé a,
kad
bal y
@
p e e i ai
am
ik ais
a ejais
a liepia
sla y
eiksmazZodZiams
su
an uoju
@
kamienu,
plg.
ka o,
kdu i,
sl.
ko a i,
ldko,
lak i,
s.
us.
loka i,
kaso,
kas i,
sl.
éesa i.
I8
Cia
leng a
pada y i
iS ada,
kad
bal y
i
sla y
kalby
an asis
@
kamienas
(*ieska- i)
a si ado,
gene aliza us
indika y o
p e e i ini
su iksa
-a-
(p ae .
*ieska-).
Kadangi,
kaip
miné a,
an aji
@
kamieng
u in ys
eiksmazZodzZiai
bal y
i
sla y
kal-
bose
eiSkia
es inius,
i miSkai
pasika ojan ius
(kon inua y inius)
eiksmus,
lo-
giska
many i,
kad
senojo
d
p e e i o
eikimé
i
bu o
kon inua y iné.
Be
daugumas
d
p e e i a
u in iy
bal y
kalby
eiksmazZodziu,
pi miausia
in a -
piniai
i
s a-kamieniai,
eiSkia
ne
eiksmo
a
bisenos
kon inuacija,
be
inchoaci-
ja.
Kyla
Klausimas,
kaip
paaiSkin i
ai,
kad
Sie
eiksmaZodiiai,
ku ie
y a
ine ek-
y iniai-inchoa y iniai
i
seniau,
kaip
mano
H.
Kollnas,
u éjo
e/o
ao is a,
daba
bal y
kalbose
egulia iai
odo
@
p e e i a,
seniau
u éjusj
kon inua y ine
eikSme.
A sakydamas
j
8i
klausima,
H.
Kollnas
aSo:
,,Mes
u ime
p ipazin i,
kad
e/o
ao is as
i
@
p e e i as
gy a o
seniau
ienas
g e a
an o,
kad
Sie
eiksmazodiiai
gauda o
i
e/o
ao is a,
i
@
p e e i a
i
kad,
kol
ema inis
ao is as
da
bu o
gy-
as,
a p
Siy
d ieju
p e e i o
ipy
egzis a o
seman inis
kon as as.
Tik
po
o,
kai
e/o
ao is as
iSnyko
g ei iausiai
dél
oniniy
p ieZas iy
i
kai
@
p e e i as
apo
ie-
nin eliu
Siy
eiksmaZodziy
p e e i u,
jis
pasida é
inkamas
pe im i
isas
p e e i o
unkcijas.
Dél
konk e aus
Siu
d iejy
p e e i y
opozicijos
cha ak e io
aS
manau,
kad
ai
bu o
aspek iné
opozicija
p e e i o
lygmenyje,
panaii
j
a,
Zinoma
i8
ki y
kalby,
kaip
opozicija
a p
ao is o
i
impe ek o...
d
p e e i o
kon inua y iné
eikSmé
e ia
mane
many i
Cia
bu us
aspek ine
opozicija;
p ieSpas a y as
ki am
p e e i ui,
in
casu
e/o
p e e i ui,
@
p e e i as
ik iausiai
aidino
impe ek o
aidmenj*
(p.
41).
Lygindami
sla y
kalby
ao is o—impe ek o
opozicija
su
a i inkamais
bal y
kalby
duomenimis,
ma ome,
kad
p e e i ai,
sla y
kalbose
Zinomi
kaip
ao is ai,
bal-
y
kalbose
isnyko,
o
kas
jose
iSliko,
y a
senieji
impe ek ai,
a imai
giminingi
sla y
impe ek ams.
Jau
seniai
y iné ojy
bu o
pas ebé a,
kad
bal u
p e e i ai
ieskdjo
i
sédéjo
y a
panasesni
j
sla y
impe ek us
iskaach®,
sédéach®,
negu
j
ao is us
iskachs,
sédéchs.
Analogiskai
i
bal y
@
p e e i as
édé
labiau
p imena
sla y
impe ek a
edéach®
(ao .
esd).
Sla y
kalbose
impe ek ai,
pasida y i
i
eiksmaZodziy
su
s ip iuoju
(Sakniniu
a
e/o)
ao is u,
u i
o man g
-éacho,
o
pagal
H.
Kollno
hipo eze,
kad
bal y-sla y
dialek uose
@
impe ek ai
bu o
da omi
i8
y
pa iy
eiksmaZodZiy
kaip
i
s ip ieji
ao-
is ai,
eikiau
Gia
lauk ume
o man a
-aach®
u inéiy
impe ek y.
Eliminuodamas
gj
ne-
a i ikima,
H.
Kollnas
gana
j ikinamai
pa odé,
kad
is o iniu
poZii iu
bal y
ine ek y i-
252
niy-inchoa y iniy
eiksmazZodZiy
d
p e e i as
u i
y3j
su
sla y
o man a
-a i
u in-
Giais
impe ek y iniais
(cigos
eikslo)
eiksmaZodziais.
An ai
sl.
dusg,
docha i
u i
an aji
kamieng
docha-,
ku j
i
Saknies
okalizmo
a i ilgiu
galima
lygin i
su
bal y
in-
a piniy
i
s a-kamieniy
eiksmazodZiy
p e e i u
diso.
Galima
many i,
kad
sla y
an asis
kamienas
su
-d-
esia
bal y-sla y
inchoa y iniy
eiksmazodziu
impe ek y-
inj
@
p e e i a,
a ba
@
impe ek a,
bal y
kalbose
e lek uo a
kaip
diso.
An asis
kamienas
su
-d-
(docha-)
sla y
kalbose
bu o
asocijuo as
su
je/o
p ezensu
(plg.
dusq)
g eigiausiai
ik
po
o,
kai
Sie
s a y iniai
eiksmazZodziai
bu o
ein e p e uo i
kaip
impe ek y iniai.
H.
Kollnas
mano,
kad
p adinés
impe ek y
o ma imosi
s adijos
bu o
bend os
bal y
i
sla y
kalboms.
@
p e e i as,
p adzioje
a na es
ik
kaip
kon inua y iniu
eiksmazodziy
(ieskd i,
iska i)
p e e i as,
ilgainiui
pli o
i
igijo
specialesne
eik&me,
apdamas
impe ek y iniu
p e e i u,
a ba
impe ek u
(diso,
docha-),
p ieSpas a y u
inchoa y iniy
in a piniy
eiksmaZodziu
(diis a,
du sa,
dochnq)
s ip iajam
ao is ui.
Po
o,
kai
ao is o—impe ek o
opozicija
galu inai
jsi i ino
inchoa y iniuose
eiks-
mazodziuose,
i
pa ys
kon inua y iniai
eiksmazodziai
bu o
aspek iSkai
p e e i o
lygmenyje
di e encijuo i:
ju
d
p e e i as
suskilo
j
ao is a
iskachd
i ,
da
ka a
p i-
déjus
o man a
-d-,
i
impe ek a
iskaa-cho.
Be
sla y
kalbose,
kaip
mi-
né a,
@
p e e i as
(decha-)
bu o
asocijuo as
su
je/o
p ezensu
(dusq),
dél
o
jis
ne eko
sa o
kaip
impe ek o
cha ak e io
i
apo
nep iklausomy
(impe ek y iniy)
eiksmaZod7iy
p e e i u.
Si o
pasikei imo
ezul a as
bu o
ne
ik as,
kad
bu o
su-
ku as
an asis
@
kamienas,
be
i
as,
kad
duiq,
docha i
ipo
impe ek y iniai
eiks-
mazodZiai
paseké
kon inua y iniy
eiksmazZodziy
modeliu
i
sa o
p e e i a
su
-G-
i$plé ojo
ligi
aiSkiai
iS eikS o
impe ek o
su
-aa-
(i8
*-aja-).
é
p e e i o
ipy
analize
H.
Kollnas
p adeda
ipo
/ésa,
lésé
eiksmazodiiais.
Sio
ipo
eiksmazZodziai
u i
e/o
p ezensa
i
é
p e e i a
i
p iklauso
specialiai
anzi y iniy
eiksmaZodziy
klasei.
Kadangi
jie
(i&sky us
sék i)
Zymi
objek o
kei i-
ma
a
ki ima,
galima
spé i
juos
kilus
i8
e ek y iniy
eiksmazZodiiu
klasés.
A i inka-
mi
sla y
eiksmaZodjiai
aip
pa
y a
e ek y iniai
i
u i
sigma inj
ao is a,
plg.
ésd
» edziau“,
nése
,,neSiau“,
g ésd
,,y iausi“
(p aes.
g ebq),
bass
,,bedziau“
(p aes.
boda).
H.
Kelinas
mano,
kad
Sio
ipo
eiksmazodziai
bal y
kalbose
aip
pa
u éjo
sigma inj
ao is a,
kadangi
sigma inis
ao is as
g aiky
i
sla u
kalbose
u i
e ek y i-
ne
eikSme.
Ki a
eiksmazodziy
g upé,
ku
unkcionuoja
é
p e e i as,
y a
je/o-kamieniai
eiksmaZodziai.
Daugumas
jy
y a
anzi y iniai
i
g e a
sa es
u i
ienaSaknius
in a -
pinius
i
s a-kamienius
eiksmaZodzius
su
in anzi y ine
eikSme.
Be ,
g e a
o,
je/o-
kamieniy
eiksmazodziy
a pe
andame
i
okiu, ku ie
i ies
(dia ezés)
a z ilgiu
nesiski ia
nuo
in a piniy
i
s a-kamieniy
eiksmaZodiziy,
ki aip
sakan ,
kaip
i
pas-
a ieji
jie
y a
ine ek y iniai.
Tokiu
a eju
su
pas a aisiais
jie
suda o
bisenos—
inchoacijos
opozicija,
plg.
jaiicia
:
ju i a.
Ve as
démesio
y a
H.
Kollno
je/o-ka-
mieniy
eiksmazodziy
—
anzi y iniy-e ek y iniu
e sus
s a y iniy-ine ek y iniy
—
dis ibucijos
nus a ymo
bandymas:
jeigu
in a piniy
i
s a-kamieniy
eiksmazodziy
subjek as
y a
asmuo
a ba
ben
gy as
daik as
(anima e
subjec ),
ai
a i inkami
jelo
eiksmazZodziai
y a
s a y iniai
(bisenos),
plg.
ju i a
:
jaiidia,
p a- i ks a
:
e kia.
Jeigu
jy
subjek as
y a
negy as
a ba
pasy us
(p z.,
miegan is
asmuo),
a i inkami
je/o-
kamieniai
eiksmazZodZiai
y a
anzi y iniai
(e ek y iniai),
plg.
plys a
:
plésia,
li a
:
253
Idu ia.
Si
aisyklé,
no s
ji
i
gana
ge ai
i8 ySkina
d iejy
Je/o
eiksmazodziy
g upiy
seman inj
ski uma,
nea odo
labai
ykusi,
nes
ne
isada
leng a
pasaky i,
a
sub-
jek as
y a
gy as
a
negy as,
i ,
be
o,
a ski ais
a ejais,
—
juos
pas ebéjo
i
pa s
H.
Kollnas,
—
in a piniai
i
s a-kamieniai
eiksmaZodziai
g e a
sa es
u i
i anzi-
y inius,
i
s a y inius
je/o-kamienius
eiksmazZodzius,
plg.
s i i a
:
S iéGia,
S ei ia.
H.
Kolinas
mano,
kad
bal y
kalby
anzi y iniai-e ek y iniai
je/o-kamie-
niai
eiksmaZodiiai
seniau
galéjo
u é i
sigma inj
ao is a,
kadangi
a i inkami
sla-
u
kalby
eiksmazodZiai
kaip
ik
ji
i
u i,
plg.
p aes.
bljudq
:
ao .
bljuso
,,s e-
béjau“
(giminingas
su
lie .
baiid#ia
:
baiidé).
Be
s a y iniy
(ine ek y iniy)
je/o-ka-
mieniy
eiksmaZod7iu
a eju
eikalai
p as esni:
ju
je/o
p ezensas,
gal
bi ,
i
senas,
nes
ji
odo
i
sla y
kalbos,
plg.
emljq
,,imu‘,
dusq
,,d esiu“,
be
many i
cia
bu-
us
i
sigma inj
ao is a,
eik’més
a z ilgiu
egu
i
nema ki uo a,
a gu
a
ga-
lima,
nes
a i inkami
sla y
eiksmazodziai
ia
u i
an aji
d
kamiena,
plg.
ima-
i,
decha i.
S ebinan is
dalykas
y a
as,
kad
Xie
anzi y iniai
(e ek y iniai)
eiksmazod{iai
bal u
kalbose
gauna
je/o
p ezensa:
juk
ki ose
kalbose
jie
u i
e/o
p ezensa,
ku j,
ma y ,
galima
ekons uo i
i
ide.
p okalbei,
plg.
baiidzia,
be
sl.
bljuda,
g .
T ebdouc,
s.
ind.
bédha i;
eF¢ia,
be
lo .
e o,
s.
ind.
d a e.
e/o
a
je/o
p ezenso
pasi odymas
su
anzi y iniais
é
p e e i a
u indiais
eiksmaZodZiais,
ma y ,
p iklauso
nuo
Saknies
s uk i os:
e/o
p ezensa
iSlaiké
ik
ie
eiksmazodZiai,
ku iy
Saknies
s uk i a
y a
TeT-,
0
T(e)RT-
Saknies
eiksmaZodiiai
ga o
je/o
p ezensa
(jeigu
jie
iSlaiké
é
p e e-
Ti a),
plg.
nésa,
be
ba idzia,
eFcia.
Tokios
p ezenso
kamieny
di e enciacijos
sqly-
ga
galéjo
bi i
ski ingas
eiksmazZodiniy
Sakny
san ykis
su
balsiy
kai a.
Tipo TeT-
Saknys
nedaly auja
balsiy
kai oje,
o
ipo
TeRT-
Saknys
leng ai
i s a
nulinio
laips-
nio
mo ais.
Tik
pas a ojo
ipo
Saknyse
galéjo
a si as i
anzi y umu
p ieSpas a y os
po os.
H.
Kollnas
mano,
kad
i¥ies
(dia ezés)
opozicijos
p e e i o
sis emoje,
.
y.
ski umas
a p
@
p e e i o
i
d
p e e i o
(plg.
eF é
:
iF o)
esp.
sigma inio
ao is o
i
s ip iojo
ao is o,
mo y a o
i
p ezenso
kamieny
di e enciacija.
E ek y ine-
anzi y ing
eikSme
u éjes
sigma inis
ao is as,
ku io
ie oje,
kaip
mano
H.
Kolinas,
éliau
bal y
kalbose
a si ado
é@
p e e i as,
p ezenso
sis emoje
egaléjo
asocijuo is
ik
su
je/o
kamienu,
nes
e/o
kamiena
u éjo
in a piniai
bei
s a-kamieniai
eiksmazo-
dZiai
i
kai
ku ie
ki i
in anzi y iniai
s i a
ipo
eiksmazZodziai.
T anzi y iné
eik’mé
asocija osi
su
je/o
p ezenso
kamienu
palaipsniui.
P oduk y iu
anzi y iniy
eiksma-
Zodziy
modeliu
je/o
kamienas
apo
ik
éliau,
kai
senieji
e/o
p ezensai
bu o
pakeis i
Jje/o
p ezensais.
Tokio
p ezen iniy
kamieny
kei imo
i
ka
ik
miné o
modelio
susi o -
ma imo
iSanks iné
salyga
bu o
ie
anzi y iniai
eiksmaZodiiai,
ku ie,
kaip
galima
sp es i
i§
sla y
kalby
e imologiniy
a i ikmeny,
je/o
kamiena
u éjo
is
seno,
plg.
/ié-
Zia,
sl.
lizq,
piéSia,
sl.
pisq,
éZia,
sl.
ézq
e c.
T anzi y iniai
eiksmazodiiai
su
elo
kamienu,
u édami
ski inga
eikSmés
SeSéli,
galéjo
ku j
laika
egzis uo i
g e a
os
pa ios
Saknies
anzi y iniy
eiksmazZodZiy
su
je/o
kamienu
panasiai,
kaip
kad
pa-
si aikan ys
duble ai senojoje
sla y
kalboje,
plg.
ezq
i
ezq,
leka
i
leéq.
Be
o,
i
sigma inis
ao is as
ne
isada
eikalauja
e/o
p ezenso,
jis
gali
bi i
a ojamas
(p z.,
g aiky
kalboje)
i
su
je/o
p ezensais.
No s
és i,
dio i,
im i
i
né a
e ek y iniai,
be
jy
ép e e i as,
H.
Kollno
nuomone,
gali
bi i
senas.
Jy
sla iski
a i ikmenys
u i
Sakninj
ao is a,
plg.
jas o,
das s,
je s
(p aes.
jamb
,,édu“,
damo
»duodu“,
imq
,,imu“).
Cia
H.
Kollnas
y a
p i e s as,
be
jo
254

kons a uo o
egulia aus
bal y
é
p e e i o
i
sla y
sigma inio
ao is o
a i ikimo,
da
p ipazin i
is o ing
apa ybe
a p
bal y
é
p e e i o
i
sla y
Sakninio
ao is o.
Si
p ielai-
da
g iauna
ien isuma
H.
Kollno
hipo ezés,
pagal
ku ia
sla y
s ip ieji
ao is ai
Sakni-
nis
i
ema inis)
a liepia
bal y
@
p e e i ams.
Galima
suabejo i,
a
Siu
eiksmazodZiy
&
p e e i ai
ik ai
seni:
dialek uose
andamas
4
p e e i as
(plg.
édo)
ge iau
de inasi
su
ine ek y ine
Sio
eiksmaZodzio
eikSme
i
sla y
kalby
s ip iuoju
ao is u
(plg.
jas o
»edei,
édé“).
Toliau
g isdamas
sayo
é
p e e i y
kilmés
hipo eze,
H.
Kollnas
pab ézia
a
aplin-
kybe,
kad
pas a ieji
ys
é
p e e i a
u in ys
eiksmaZodZiai
y a
a ema iniai.
H.
Kollnas
mano,
kad
bi en
a ema iniuose
eiksmaZodziuose
pi miausia
i
a si ado
é
p e e-
i as.
Taip
manydamas
H.
Kollnas
emiasi
uo,
kad
a ema inis
sla y
eiksmaZodis
jesmp
(lie .
esmi)
u i
impe ek a
bécho,
ku is
y a
ienin elis
sla y
kalby
é
p e e i as-
é
p e e i a
eiksmaZodis
bi i
bus
u éjes
i
bal y
kalbose,
plg.
p .
as ,
béi, bé,
be.
S a y inis
impe ek as,
a ba
é
p e e i as,
bécho
o maliai
su ampa
su
p iesagos
-é i
s a y iniy
eiksmaZodziy
ao is u,
plg.
ao .
sédécho
i8
in .
sédé i
,,sédé i*.
Ta
aplin-
kybé
odo
modelj,
pagal
ku j
bu o
suku i
é
impe ek ai
(p e e i ai).
H.
Kollnas
mano,
kad
iSei ies
askas
bu o
inchoa y iniy
eiksmazodziu
i
s a y iniy
eiksma-
Zodziy
su
an uoju
é
kamienu
opozicija,
sl.
sés i
:
sédé i,
bal .
sés i
:
sédé i.
Jy
ao-
is ai,
s ip usis
ao is as
sédo
,,sédau“
i
( éliau
sigma izuo as)
é
ao is as
sédécho
,sédéjau“,
p adZioje
ik iausiai
bu o
p e e i ai,
ku ie
ne u éjo
aspek inio
s a uso
i
bu o
p ieSpas a y i
ienas
ki am
kaip
i
ki os
eiksmazZodzio
o mos,
.
y.
kaip
b us.
sés i
:
sédé i
jie
suda é
inchoacijos
opozicija.
Pagal
modeli
séds
:
sédéch®
eiksma-
Zodis
by i
g e a
Sakninio
ao is o
bycho,
2—3
sing.
bys s
susiku ia
s a y inj
p e e i a
bé-ch
,,bu ojau“.
Déka
s a y inio
p ezenso
jesmo
specialus
biisenos
eiksmazodis
su
-é i
ia
nebu o
suku as,
0
opozicija
bychs
,, ac us
sum“
:
béchd
,,e am“
bu o
in e p e uo a
kaip
ao is o
:impe ek o
opozicija.
IS
Sio
eiksmaZodiZio
é
p e e i as
iSpli o
pi miausia
j
ki us
Sakninj
ao is a
u in¢ius
a ema inius
eiksmazodzius,
plg.
lie .
Edmi,
édé,
sl.
jamo,
2—
3
sing.
ao .
jas ,
impe .
jadéach.
Siu
eiksmazZodziu
pa-
ma u
p asidéjo
é
impe ek o
(p e e i o)
ekspansija
: $j
impe ek a
susiki é
i
eiksma-
Zodziai,
u éje
sena
sigma inj
ao is a,
plg.
sl.
eda,
ao .
ésd,
impe .
edé-ache,
b us.
éda,
édé.
Kadangi
pas a ieji
eiksmazZodiZiai
y a
anzi y iniai,
su iksas
-é-,
a oja-
mas
ku i
impe ek ui
g e a
sigma inio
ao is o,
p a anda
kon ak a
su
in anzi y-
ine
(ine ek y ine)
eik’me,
bidinga
s a y iniams
eiksmazZodziams
su
an uoju
é@
kamienu.
Su iksas
-é-
bal y
i
sla y
kalbose
p adZioje,
ma y ,
bu o
s a y iniy
eiksma-
Zodziy
nep ezen iniy
o my
odiklis.
RySium
su
uo
H.
Kollnas
pazymi,
kad
s a-
y iskumas
susideda
i§
ijy
komponen y:
ine ek y iskumo,
kon inua y iskumo
i
konseku y iskumo.
Kon inua y iskumo
komponen as
i
lémé
ai,
kad
su iksas
~é-
pasida é
impe ek o
odikliu.
Kaip
i
kon inua y iniy
eiksmaZodziy
su
an uoju
@
kamienu
a eju
s a y-
iniai
eiksmaZodZiai
su
an uoju
é
kamienu
pa ys
bu o
aspek iSkai
di e encijuo-
i
p e e i o
sis emoje:
g e a
ao is o
sédécho,
p idedan
p iesaga
-d-,
bu o
suku as
impe ek as
sédéa-cho.
Tokia
y a
H.
Kollno
suku a
bal y
i
sla y
kalby
d
p e e i o
i
é
p e e i o
(im-
pe ek y)
o ma imosi
i
aidos
hipo ezé.
I8
o,
kas
pasaky a,
ma y i,
kad
j
p a-
dzioje
iSkel a
klausima
H.
Kollnas
a sako
neigiamai:
jo
nuomone,
@
p e e i as
esp.
255
é
p e e i as
negali
iesiogiai
es i
bal y
i
sla y
p o odialek y
s ip iojo
esp.
sigma-
inio
ao is o.
@
bei
é
p e e i ai
(impe ek ai),
i8
ienos
pusés,
i
s ip usis
bei
sigma-
inis
ao is ai,
i§
an os,
bu e
pa alelios,
iena
g e a
ki os
egzis a usios
p e e i inés
o macijos,
ku ios
bu e
da omos
ik
ieny
i
y
pa iy
eiksmazZodziy.
a
i
é
p e e i-
ai
(impe ek ai)
palaipsniui
plé e
sa o
a ojimo
s e a,
uzimdami
ao is y
ie a
i
pe imdami
ju
unkcijas.
Kaip
kiek iena,
aip
i
H.
Kollno
hipo ezé
u i
s ip esniy
i
silpnesniy
mo-
men y.
Me odologi’kai
y a
pag is os
H.
Kollno
pas angos
ieSko i
is o inio
y-
Sio
a p
p e e i iniy
o man y
@-
i
di
a i inkamy
eiksmaZodziy
( adinamyjy
»an yjy“)
kamieny.
Pla ias
bal y
eiksmazodzio
y inéjimo
pe spek y as
a e ia
H.
Kolino
kons a uo as
seman inis
ek i alen iskumas
a p
bal y
@
p e e i o
i
sla y
bei
g aiku
s ip iojo
ao is o
i
a p
bal y
é
p e e i o
i
sla y
bei
g aiky
sigma-
inio
ao is o.
P ie§
y iné ojus
iskyla
kKlausimas,
kaip
diach oniniu
poZii iu
in e -
p e uo i
Sj
e en ualy
a i ikima,
nes
H.
Kellno
Sio
klausimo
sp endimas,
.
y.
kad
bal y
dialek ai
u éjo
sigma inj
ao is a,
ku io
éliau
ne eko,
y a
p oblema inis.
Tu-
in
gal oje
bal y
kalby
konse a izma,
sigma inio
ao is o
isiskas
iSnykimas
ba y
ne
isai
sup an amas
i ,
be
o,
a gu
a
bi yu
imanoma
pa enkinamai
a
iSnykima
mo y uo i
i
paaiSkin i.
Tiesa
y a
ai,
kad
bal y
kalbose
bu o
ySkios
e baliniy
pa adigmy
uni ikacijos
i
simpli ikacijos
endencijos.
Be
aip
pa
iesa
i
ai,
kad
a ski os
senuju
pa adigmy
o mos
bal y
kalbose
daba
gali
egzis uo i
sa a ankis-
kais
leksiniais
iene ais.
H.
Kollno
nus a y a
sla y
kalby
sigma inio
ao is o
eiké-
mé
y a
e ek y iné,
o
bal y
kalbose
clemen as
-s-,
kaip
da ybinis
o man as,
unk-
cionuoja
su
p iesagy
-é i
i
-o i
s a y iniais
eiksmaZodzZiais,
plg.:
dubsé i
(p aes.
dubsi
g e a
dib i,
dumba)
i
épsé i
(g e a
e mpa,
ép i).
P iesagos
-sd-
eiksma-
zodziai
daZnai
odo
pailgin aji
okalizma,
aigi
Gia
o mana s
-s-
asocijuojasi
su
pailgin uoju
Saknies
okalizmo
laipsniu,
o
ai
daznai
a si inka
sla y
kalby
sigma-
iniame
ao is e,
plg.
b us.
* ép-s-
i
sl.
ao .
és
,, edziau“
i8
*yéd-s-.
Pagal
papli usig
nuomone,
ku ios
laikosi
i
pa s
H.
Kollnas,
sigma inis
ao is as
y a
sla-
u
kalby
ino acija,
adinasi,
i
jo
e ek y iné
eikimé
aip
pa
bii y
éliau
a si a-
dusi.
Tokiu
a eju,
ieSkan
a i ikmeny
bal y
kalbose,
gal
bia y
ikslinga
a siz elg i
i
j
ki y
eiksmazZodziy
seman inius-da ybinius
ipus.
An ai
Saknies
bés i,
sl.
bos i
a eju
okalizma
6
bal y
kalbose
u i
s a y iniai-inchoa y iniai
eiksmazZodziai,
plg.
bodé i
(p aes.
bédi),
bés is
(p aes.
-dZiasi)
i
béds i
(p aes. bés a),
0
slayy
kal-
bose
as
okalizmas
pasi odo
sigma iniame
ao is e,
plg.
sl.
basd
,,bedziau“
ik
*bod-s-.
Sigma inis
elemen as
p iesagos
-s -
sudé yje
Gia
unkcionuoja
p ezenso
sis emoje
lygiai
aip
pa ,
kaip
su iksas
-sk-
(-sk-),
ku is
bal y
kalbose
p adiioje
bu o
p ezen inis
o man as,
o
a mény
kalboje
unkcionuoja
p e e i o
sis emoje.
S.
Ka aliiinas