Herman Kølln, „Oppositions of Voice in Greek, Slavic, and Baltic“

Herman Kolln, Oppositions of Voice in Greek, Slavic, and Baltic, Kobenhavn, 1969, 65 p. Sayo darbe ,,RiSies opozicijos graiky, slavy ir balty kalbose“ dany lingvistas Hermanas Kollnas nagrinéja minéty kalby preterito formacijy semantinés diferenciacijos klausimus. Autorius apsiriboja keliais preteritiniais tipais ir detaliai analizuoja tik tuos, kuriuos jam pavyko konstatuoti buvus bendrus balty, slavy ir graiky kalboms. H. Kollno padarytos iSvados yra tiek svarbios, kad kyla reikalas isamiau anotuoti tuos knygos skyrius, kur daugiausia lietiamos balty kalbos. Giminingi, vienaSakniai veiksmaZodZiai, kaip Zinoma, balty kalbose paprastai turi du preteritus: vienq—su formantu -é-, antra—su formantu -d- (plg. keité : kito). Sia opozicija prezenso sistemoje atitinka opozicija tarp intarpiniy arba sta-kamieniy ir je / o-kamieniy veiksmazZodzZiy, o turinio plane — tranzityvumo — intranzityvumo opozicija. Turint tai galvoje, H. Kollno keliama ir sprendziama problema galima suformuluoti taip: ar balty kalby é@ preterito — @ preterito opozicija gali buti kilusi i8 slavy ir graiky kalby opozicijos tarp sigmatinio aoristo ir stipriojo aoTisto? PrieS pradedant anotuoti, reikéty paZyméti, kad H. Kollno hipotezéje didelj vaidmenj vaidina jo iSkelta semantiné efektyyumo—inefektyvumo opozicija. Ji betarpiskai lietia riiSies (diatezés) sferq, iSreikSdama veikéjo santyki su veiksmu ir veiksmo objektu. Veiksma, kuris yra neesminis objekto atzvilgiu, kuris neveikia objekto, kuriam pasibaigus objektas lieka koks buves, H. Kollnas vadina inefektyviniu (ineffective). Ir atvirkStiai, jeigu veiksmo metu objektas yra kuriamas arba keiGia savo biisena, tokj veiksma reiSkiantius veiksmazZodzius H. Kollnas laiko efektyviniais (effective). Nesunku suvokti, kad iS tikryjy Gia kalbama apie i8 kity ide. kalby (graiky, indoiranény) gerai Zinoma medialinés ir aktyvinés ra%iy prieSpastatyma. Toks inefektyviniy—efektyviniy veiksmaZodZiy skyrimas yra gana pagristas, nes juo giliau suvokiami ir tiksliau iSrei8kiami veiksmaZodZiy semantiniai santykiai. Antai balty kalby intarpinius ir sta-kamienius veiksmazZodzius geriau tinka vadinti inefektyviniais: terminas ,,intranzityyumas* jy turinio planui apibidinti yra aiSkiai per siauras, nes jy tarpe esama ir tranzityviniy veiksmazodziu, plg. jufita, rafda. Inefektyyumo—efektyvumo opozicijos poZiiriu H. Kollnas toliau ir nagrinéja atskiry, pirmiausia @ preterito, paskui ir é preterito tipy semantika. 4 preterita, kaip Zinoma, turi visi balty kalby intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmazodzZiai. Semantiniu atZvilgiu jie, kaip jau minéta, yra intranzityviniai, kartais tranzityviniai, daZnai inchoatyviniai, bet visada inefektyviniai. Vadinasi, ir jy d preteritas taip pat turi inefektyvine reikSme. @ preteritas yra vartojamas ir su kefta, kifto tipo veiksmazodZiais. Semantiniu atzvilgiu Sie veiksmazZodZiai, atrodo, turi periferinj kontakta su intarpiniais ir sta-kamieniais veiksmaZodZiais. Keletas jy yra intranzityviniai, plg. sniégti | sniéga, bréda, slefika, lefida, telpa, seFga. Zymédami léta judéjima, jie skiriasi nuo daugumos intarpiniy ir sta-kamieniy veiksmazodziu, bet ir jie kartais bina tokiais, plg. snifiga, brefida, dial. slifiksta, tilpsta. Kiti Sio tipo veiksmazZodziai, nors ir tranzityviniai, vis délto taip pat yra inefektyviniai, plg. liéka, perka, pefSa, refika, velka, nes jie nezymi objekto keitimo, objektas lieka koks buves. kremta, kerpa, kefta Zymi destruktyvinius veiksmus. AiSkiai efektyviniai yra tik kemsa, mélza (praet. milZo) ir trefika. 250 Su kefta, kifto tipo veiksmaZodZiais savo fleksija yra susije tokie balsiy kaita turintys veiksmaZodZiai, kaip dial. déla, dilé, dial. svéla, svilé, dial. géma, gimé, ména,. miné, géna, giné, véja, vijo. Senesnis Siy veiksmazZodziy a preteritas yra paliudytas senuosiuose Zodynuose (pvz., gimau Milkés ir Nesselmanno Zodynuose) ir latviy kalboje, plg. dilu, svilu, dzinu (4). @ preterita dar turi grupé veiksmaZodziu su e/o prezensu ir akitiniu <aknies balsiu, plg. dugo, bégo etc. Lietuviy ir latviy kalbose sutinkame atvejy, kur preterito formantas d atsitado ne dél semantiniy veiksniy, bet buvo generalizuotas priklausomai nuo foniniy ypatybiy. Lietuviy kalboje @ preterita dabar visur randame po j. Apibendrintas jis,. matyt, buvo ir /ipa, lipo tipo veiksmazodziuose, kur jis pakeité dar tarmése i8likusi senesnj @ preterita (Jipé): @ formantui, kuris paprastai asocijuojasi su Saknies nuliniu laipsniu, Gia lengva buvo pakliiti todél, kad nykstamojo laipsnio Saknies vokalizma kaip tik ir turi Sio tipo veiksmazodiiai. Vadinasi, nagrinétyjy tipy veiksmazZodZiai sudaro semantiskai apibrézta veiksmazodziy grupe, kurios dominuojanti reikimé yra inefektyviné. Morfo(no)loginémis ypatybémis prie jy Sliejasi keli destruktyvinius veiksmus reiSkiantys veiksmazZodZiai. Nagrinétujy tipy veiksmazZodZiai turi arba yra turéje preterita su formantu 4, kurio reikSmé, vadinasi, irgi yra inefektyviné. H. Kollnas konstatavo, kad inefektyvine reiks-: me slavy ir graiky kalby preterito sistemoje turi stiprusis (Sakninis ir e/o) aoristas. Kad balty @ preteritas istoriskai yra susijes su slavy ir graiky kalby stipriuoju aoristu, H. Kollnas graziai jrodo etimologinémis paralelémis. Antai slavy kalby nazaliniai veiksmaZodziai paprastai turi e/o (tematinj) aorista, plg. sedq : aor. sédo ,,sédausi“. Liet. ligka, liko fleksijos atzvilgiu tiksliai atliepia gr. praes. Acinw ,,palieku,. metu“, aor. 2dtmov ,,palikau, metiau“. Destruktyviniai veiksmaZodziai, kurie i& pirmo Zvilgsnio atrodo prieStaraujantys H. Kollno hipotezei, i8 tikryju jq remia, nes graiky kalboje, turédami e/o aorista, Jie, kaip ir balty kalbose, taip pat Sliejasi prie inefektyviniy veiksmazodziy, plg. liet. kifto, kifpo ir gr. 2rapov ,,réziau, kirtau“; krimto ir gr. €Saxov ,,kandau, grauziau“. duga, dugo tipo veiksmazodziy atitikmenys slavy ir graiky kalbose visur turi tematinj aorista, plg. bégo, sl. béga, puolo, sl. pad®,. sédo, sl. séde etc., kdndo, gr. &axov »kandau, grauziau“. IS Siu atitikimy plaukianti logiska i8vada, kuria H. Kollnas ir daro, yra ta, kad nagrinétujy tipy veiksmazodZiai balty kalbose seniau irgi turéjo stipruji (Sakninj ir tematinj) aorista. a preteritas seniau, matyt, buvo bidingas ir kdsa, kdsé tipo veiksmazZodiiams,, t. y. veiksmaZodziams su a prezensu ir a Saknies vokalizmu. Senieji jy preteritai lako (inf. Jakti), rako (inf. rakti), kaso, baro, kalo, malo, aro, kavo, Savo randami senosiose gramatikose, dialektuose ir latviy kalboje. Kalbant apie Siuos veiksmazZodiZius, reikia paZyméti, kad preteritinis formantas 4, prieSingai ankstiau minétiesiems inefektyviniams veiksmazZodziams, tia asocijuojasi su efektyvine reik&me. kdsa, kdsé tipo veiksmazodZiai reikia testinj, ritmiskai kartojama veiksma, t. y. veiksma, kuris buvo biidingas primariniams 0 vokalizmo veiksmazodziams. RySium su @ preteritu H. Kollnas toliau apzvelgia veiksmazodiius, turinéius vadinamaji ,,antraji* kamiena su 4, plg. iesko (Univ. ieszku), ieskdjau, iexkoti. Sio tipo veiksmaZodziai, turédami Saknyje normalyji balsiy kaitos laipsnj ir zymédami biseng, yra¥prieSpastatyti nykstamojo laipsnio inchoatyviniams intarpiniams ir sta-kamieniams veiksmazodziams, plg. esko : dial su-fska. Veiksmazodziai su ant17* 251 ruoju @ kamienu platiau atstovaujami slavy kalbose, plg. iska, iskach®, iskati. Grupé Siy veiksmaZodziy su je/o prezensu reiSkia ilgai trunkanti, ritmi¥kai kartojama veiksma, plg. posati ,,rayti“, /ozati,,laizyti“, tesati,,taSyti“, stenati,,stenéti* etc. H. Kollnas mano, kad bitent Si kontinuatyviné reikSmé ir buvo ta prieZastis, dél kurios veiksmaZodziai su je/o prezensu ir infinityvu -ati buvo daromi i8 perfektyviniy (ivykio veikslo) veiksmazZodzZiy stipriojo aoristo, pvz., emljq, imati i8 jeto ,,imti* (2—3 sing. aor. Jete), dusq, dochati i$ dechnati ,,kvépuoti, dvelkti*. Veiksmazodziu, turintiy normaliojo laipsnio vokalizma ir antraji a kamiena, yra tik penki (miegéti, giedéti, raudéti, ieskoti, sdugoti); matyti, Sis veiksmaZodziy tipas, prieSingai slavy kalboms, balty kalbose liko neiSplétotas. Todél balty kalby veiksmazodziai, kurie, sprendZiant if atitikmeny slavy kalbose, privaléjo gauti antraji @ kamiena, daznai turi ta @ tik preterite, o tai, matyt, yra archaiSkesné padétis. Jau ir ankstiau tyrinétojy buvo pastebéta, kad balty @ preteritai tam tikrais atvejais atliepia slavy veiksmazZodZiams su antruoju @ kamienu, plg. kavo, kduti, sl. kovati, ldko, lakti, s. rus. lokati, kaso, kasti, sl. éesati. I8 Cia lengva padaryti iSvada, kad balty ir slavy kalby antrasis @ kamienas (*ieska-ti) atsirado, generalizavus indikatyvo preteritini sufiksa -a- (praet. *ieska-). Kadangi, kaip minéta, antraji @ kamieng turintys veiksmazZodzZiai balty ir slavy kalbose reiSkia testinius, ritmiSkai pasikartojantius (kontinuatyvinius) veiksmus, logiska manyti, kad senojo d preterito reikimé ir buvo kontinuatyviné. Bet daugumas d preterita turintiy balty kalby veiksmazZodziu, pirmiausia intarpiniai ir sta-kamieniai, reiSkia ne veiksmo ar bisenos kontinuacija, bet inchoacija. Kyla Klausimas, kaip paaiSkinti tai, kad Sie veiksmaZodiiai, kurie yra inefektyviniai-inchoatyviniai ir seniau, kaip mano H. Kollnas, turéjo e/o aorista, dabar balty kalbose reguliariai rodo @ preterita, seniau turéjusj kontinuatyvine reikSme. Atsakydamas j 8i klausima, H. Kollnas raSo: ,,Mes turime pripazinti, kad e/o aoristas ir @ preteritas gyvavo seniau vienas greta antro, kad Sie veiksmazodiiai gaudavo ir e/o aorista, ir @ preterita ir kad, kol tematinis aoristas dar buvo gyvas, tarp Siy dvieju preterito tipy egzistavo semantinis kontrastas. Tik po to, kai e/o aoristas iSnyko greitiausiai dél foniniy prieZastiy ir kai @ preteritas tapo vieninteliu Siy veiksmaZodziy preteritu, jis pasidaré tinkamas perimti visas preterito funkcijas. Dél konkretaus Siu dviejy preterity opozicijos charakterio aS manau, kad tai buvo aspektiné opozicija preterito lygmenyje, panaii j ta, Zinoma i8 kity kalby, kaip opozicija tarp aoristo ir imperfekto... d preterito kontinuatyviné reikSmé vertia mane manyti Cia buvus aspektine opozicija; prieSpastatytas kitam preteritui, in casu e/o preteritui, @ preteritas tikriausiai vaidino imperfekto vaidmenj* (p. 41). Lygindami slavy kalby aoristo—imperfekto opozicija su atitinkamais balty kalby duomenimis, matome, kad preteritai, slavy kalbose Zinomi kaip aoristai, balty kalbose isnyko, o kas jose iSliko, yra senieji imperfektai, artimai giminingi slavy imperfektams. Jau seniai tyrinétojy buvo pastebéta, kad baltu preteritai ieskdjo ir sédéjo yra panasesni j slavy imperfektus iskaach®, sédéach®, negu j aoristus iskachs, sédéchs. Analogiskai ir balty @ preteritas védé labiau primena slavy imperfekta vedéach® (aor. vesd). Slavy kalbose imperfektai, pasidaryti i veiksmaZodziy su stipriuoju (Sakniniu ar e/o) aoristu, turi formantg -éacho, o pagal H. Kollno hipoteze, kad balty-slavy dialektuose @ imperfektai buvo daromi i8 ty patiy veiksmaZodZiy kaip ir stiprieji aoristai, veikiau Gia lauktume formanta -aach® turinéiy imperfekty. Eliminuodamas gj neatitikima, H. Kollnas gana jtikinamai parodé, kad istoriniu poZiiriu balty inefektyvi252 niy-inchoatyviniy veiksmazZodZiy d preteritas turi ry3j su slavy formanta -ati turinGiais imperfektyviniais (cigos veikslo) veiksmaZodziais. Antai sl. dusg, dochati turi antraji kamieng docha-, kurj ir Saknies vokalizmo ativilgiu galima lyginti su balty intarpiniy ir sta-kamieniy veiksmazodZiy preteritu diso. Galima manyti, kad slavy antrasis kamienas su -dtesia balty-slavy inchoatyviniy veiksmazodziu imperfektyvinj @ preterita, arba @ imperfekta, balty kalbose reflektuota kaip diso. Antrasis kamienas su -d- (docha-) slavy kalbose buvo asocijuotas su je/o prezensu (plg. dusq) greigiausiai tik po to, kai Sie statyviniai veiksmazZodziai buvo reinterpretuoti kaip imperfektyviniai. H. Kollnas mano, kad pradinés imperfekty formavimosi stadijos buvo bendros balty ir slavy kalboms. @ preteritas, pradzioje tarnaves tik kaip kontinuatyviniu veiksmazodziy (ieskdti, iskati) preteritas, ilgainiui plito ir igijo specialesne reik&me, tapdamas imperfektyviniu preteritu, arba imperfektu (diso, docha-), prieSpastatytu inchoatyviniy intarpiniy veiksmaZodziu (diista, dufsa, dochnq) stipriajam aoristui. Po to, kai aoristo—imperfekto opozicija galutinai jsitvirtino inchoatyviniuose veiksmazodziuose, ir patys kontinuatyviniai veiksmazodziai buvo aspektiSkai preterito lygmenyje diferencijuoti: ju d preteritas suskilo j aorista iskachd ir, dar karta pridéjus formanta -d-, i imperfekta iskaa-cho. Bet slavy kalbose, kaip minéta, @ preteritas (decha-) buvo asocijuotas su je/o prezensu (dusq), dél to jis neteko savo kaip imperfekto charakterio ir tapo nepriklausomy (imperfektyviniy) veiksmaZod7iy preteritu. Sito pasikeitimo rezultatas buvo ne tik tas, kad buvo sukurtas antrasis @ kamienas, bet ir tas, kad duiq, dochati tipo imperfektyviniai veiksmazodZiai paseké kontinuatyviniy veiksmazZodziy modeliu ir savo preterita su -Gi$plétojo ligi aiSkiai iSreikSto imperfekto su -aa- (i8 *-aja-). é preterito tipy analize H. Kollnas pradeda tipo /ésa, lésé veiksmazodiiais. Sio tipo veiksmazZodziai turi e/o prezensa ir é preterita ir priklauso specialiai tranzityviniy veiksmaZodziy klasei. Kadangi jie (i&skyrus sékti) Zymi objekto keitima ar kirima, galima spéti juos kilus i8 efektyviniy veiksmazZodiiu klasés. Atitinkami slavy veiksmaZodjiai taip pat yra efektyviniai ir turi sigmatinj aorista, plg. vésd »vedziau“, nése ,,neSiau“, grésd ,,yriausi“ (praes. grebq), bass ,,bedziau“ (praes. boda). H. Kelinas mano, kad Sio tipo veiksmazodziai balty kalbose taip pat turéjo sigmatinj aorista, kadangi sigmatinis aoristas graiky ir slavu kalbose turi efektyvine reikSme. Kita veiksmazodziy grupé, kur funkcionuoja é preteritas, yra je/o-kamieniai veiksmaZodziai. Daugumas jy yra tranzityviniai ir greta saves turi vienaSaknius intarpinius ir sta-kamienius veiksmaZodzius su intranzityvine reikSme. Bet, greta to, je/okamieniy veiksmazodziy tarpe randame ir tokiu, kurie rivies (diatezés) atzvilgiu nesiskiria nuo intarpiniy ir sta-kamieniy veiksmaZodiziy, kitaip sakant, kaip ir pastarieji jie yra inefektyviniai. Tokiu atveju su pastaraisiais jie sudaro bisenos— inchoacijos opozicija, plg. jaiicia : jufita. Vertas démesio yra H. Kollno je/o-kamieniy veiksmazodziy — tranzityviniy-efektyviniu versus statyviniy-inefektyviniy — distribucijos nustatymo bandymas: jeigu intarpiniy ir sta-kamieniy veiksmazodziy subjektas yra asmuo arba bent gyvas daiktas (animate subject), tai atitinkami jelo veiksmazZodziai yra statyviniai (bisenos), plg. jufita : jaiidia, pra-vitksta : verkia. Jeigu jy subjektas yra negyvas arba pasyvus (pvz., miegantis asmuo), atitinkami je/okamieniai veiksmazZodZiai yra tranzityviniai (efektyviniai), plg. plysta : plésia, lita : 253 Idutia. Si taisyklé, nors ji ir gana gerai i8rySkina dviejy Je/o veiksmazodziy grupiy semantinj skirtuma, neatrodo labai vykusi, nes ne visada lengva pasakyti, ar subjektas yra gyvas ar negyvas, ir, be to, atskirais atvejais, — juos pastebéjo ir pats H. Kollnas, — intarpiniai ir sta-kamieniai veiksmaZodziai greta saves turi irtranzityvinius, ir statyvinius je/o-kamienius veiksmazZodzius, plg. svifita : SviéGia, Sveitia. H. Kolinas mano, kad balty kalby tranzityviniai-efektyviniai je/o-kamieniai veiksmaZodiiai seniau galéjo turéti sigmatinj aorista, kadangi atitinkami slavu kalby veiksmazodZiai kaip tik ji ir turi, plg. praes. bljudq : aor. bljuso ,,stebéjau“ (giminingas su liet. baiid#ia : baiidé). Bet statyviniy (inefektyviniy) je/o-kamieniy veiksmaZod7iu atveju reikalai prastesni: ju je/o prezensas, gal bit, ir senas, nes ji rodo ir slavy kalbos, plg. emljq ,,imu‘, dusq ,,dvesiu“, bet manyti cia buvus ir sigmatinj aorista, reik’més atzvilgiu tegu ir nemarkiruota, vargu ar galima, nes atitinkami slavy veiksmazodziai tia turi antraji d kamiena, plg. imati, dechati. Stebinantis dalykas yra tas, kad Xie tranzityviniai (efektyviniai) veiksmazod{iai baltu kalbose gauna je/o prezensa: juk kitose kalbose jie turi e/o prezensa, kurj, matyt, galima rekonstruoti ir ide. prokalbei, plg. baiidzia, bet sl. bljuda, gr. Trebdouc, s. ind. bédhati; veF¢ia, bet lot. verto, s. ind. vdrtate. e/o ar je/o prezenso pasirodymas su tranzityviniais é preterita turindiais veiksmaZodZiais, matyt, priklauso nuo Saknies struktiros: e/o prezensa iSlaiké tik tie veiksmazodZiai, kuriy Saknies struktira yra TeT-, 0 T(e)RTSaknies veiksmaZodiiai gavo je/o prezensa (jeigu jie iSlaiké é preteTita), plg. nésa, bet batidzia, veFcia. Tokios prezenso kamieny diferenciacijos sqlyga galéjo biti skirtingas veiksmazZodiniy Sakny santykis su balsiy kaita. Tipo TeTSaknys nedalyvauja balsiy kaitoje, o tipo TeRTSaknys lengvai virsta nulinio laipsnio morfais. Tik pastarojo tipo Saknyse galéjo atsirasti tranzityvumu prieSpastatytos poros. H. Kollnas mano, kad ri¥ies (diatezés) opozicijos preterito sistemoje, t. y. skirtumas tarp @ preterito ir d preterito (plg. veFté : viFto) resp. sigmatinio aoristo ir stipriojo aoristo, motyvavo ir prezenso kamieny diferenciacija. Efektyvinetranzityving reikSme turéjes sigmatinis aoristas, kurio vietoje, kaip mano H. Kolinas, véliau balty kalbose atsirado é@ preteritas, prezenso sistemoje tegaléjo asocijuotis tik su je/o kamienu, nes e/o kamiena turéjo intarpiniai bei sta-kamieniai veiksmazodZiai ir kai kurie kiti intranzityviniai svita tipo veiksmazZodziai. Tranzityviné reik’mé asocijavosi su je/o prezenso kamienu palaipsniui. Produktyviu tranzityviniy veiksmaZodziy modeliu je/o kamienas tapo tik véliau, kai senieji e/o prezensai buvo pakeisti Jje/o prezensais. Tokio prezentiniy kamieny keitimo ir ka tik minéto modelio susiformavimo iSankstiné salyga buvo tie tranzityviniai veiksmaZodiiai, kurie, kaip galima spresti i§ slavy kalby etimologiniy atitikmeny, je/o kamiena turéjo is seno, plg. /iéZia, sl. lizq, piéSia, sl. pisq, réZia, sl. rézq etc. Tranzityviniai veiksmazodiiai su elo kamienu, turédami skirtinga reikSmés SeSéli, galéjo kurj laika egzistuoti greta tos patios Saknies tranzityviniy veiksmazZodZiy su je/o kamienu panasiai, kaip kad pasitaikantys dubletai senojoje slavy kalboje, plg. vezq ir vezq, leka ir leéq. Be to, ir sigmatinis aoristas ne visada reikalauja e/o prezenso, jis gali biti vartojamas (pvz., graiky kalboje) ir su je/o prezensais. Nors ésti, dioti, imti ir néra efektyviniai, bet jy épreteritas, H. Kollno nuomone, gali biti senas. Jy slaviski atitikmenys turi Sakninj aorista, plg. jasto, dasts, jets (praes. jamb ,,édu“, damo »duodu“, imq ,,imu“). Cia H. Kollnas yra priverstas, be jo 254 konstatuoto reguliaraus balty é preterito ir slavy sigmatinio aoristo atitikimo, dar pripazinti istoring tapatybe tarp balty é preterito ir slavy Sakninio aoristo. Si prielaida griauna vientisuma H. Kollno hipotezés, pagal kuria slavy stiprieji aoristai Sakninis ir tematinis) atliepia balty @ preteritams. Galima suabejoti, ar Siu veiksmazodZiy & preteritai tikrai seni: dialektuose randamas 4 preteritas (plg. édo) geriau derinasi su inefektyvine Sio veiksmaZodzio reikSme ir slavy kalby stripriuoju aoristu (plg. jasto »edei, édé“). Toliau grisdamas sayo é preterity kilmés hipoteze, H. Kollnas pabrézia ta aplinkybe, kad pastarieji trys é preterita turintys veiksmaZodZiai yra atematiniai. H. Kollnas mano, kad bitent atematiniuose veiksmaZodziuose pirmiausia ir atsirado é pretetitas. Taip manydamas H. Kollnas remiasi tuo, kad atematinis slavy veiksmaZodis jesmp (liet. esmi) turi imperfekta bécho, kuris yra vienintelis slavy kalby é preteritasé preterita veiksmaZodis biti bus turéjes ir balty kalbose, plg. pr. ast, béi, bé, be. Statyvinis imperfektas, arba é preteritas, bécho formaliai sutampa su priesagos -éfi statyviniy veiksmaZodziy aoristu, plg. aor. sédécho i8 inf. sédéti ,,sédéti*. Ta aplinkybé rodo modelj, pagal kurj buvo sukurti é imperfektai (preteritai). H. Kollnas mano, kad iSeities taskas buvo inchoatyviniy veiksmazodziu ir statyviniy veiksmaZodziy su antruoju é kamienu opozicija, sl. sésti : sédéti, balt. sésti : sédéti. Jy aotistai, stiprusis aoristas sédo ,,sédau“ ir (véliau sigmatizuotas) é aoristas sédécho ,sédéjau“, pradZioje tikriausiai buvo preteritai, kurie neturéjo aspektinio statuso ir buvo prieSpastatyti vienas kitam kaip ir kitos veiksmazZodzio formos, t. y. kaip brus. sésti : sédéti jie sudaré inchoacijos opozicija. Pagal modeli séds : sédéch® veiksmaZodis byti greta Sakninio aoristo bycho, 2—3 sing. bysts susikuria statyvinj preterita bé-ch ,,buvojau“. Déka statyvinio prezenso jesmo specialus biisenos veiksmazodis su -éti tia nebuvo sukurtas, 0 opozicija bychs ,,factus sum“ : béchd ,,eram“ buvo interpretuota kaip aoristo :imperfekto opozicija. IS Sio veiksmaZodiZio é preteritas iSplito pirmiausia j kitus Sakninj aorista turin¢ius atematinius veiksmazodzius, plg. liet. Edmi, édé, sl. jamo, 2— 3 sing. aor. jast, imperf. jadéach. Siu veiksmazZodziu pamatu prasidéjo é imperfekto (preterito) ekspansija : $j imperfekta susikiré ir veiksmaZodziai, turéje sena sigmatinj aorista, plg. sl. veda, aor. vésd, imperf. vedé-ache, brus. véda, védé. Kadangi pastarieji veiksmazZodiZiai yra tranzityviniai, sufiksas -é-, vartojamas kurti imperfektui greta sigmatinio aoristo, praranda kontakta su intranzityvine (inefektyvine) reik’me, bidinga statyviniams veiksmazZodziams su antruoju é@ kamienu. Sufiksas -ébalty ir slavy kalbose pradZioje, matyt, buvo statyviniy veiksmaZodziy neprezentiniy formy rodiklis. RySium su tuo H. Kollnas pazymi, kad statyviskumas susideda i§ trijy komponenty: inefektyviskumo, kontinuatyviskumo ir konsekutyviskumo. Kontinuatyviskumo komponentas ir lémé tai, kad sufiksas ~épasidaré imperfekto rodikliu. Kaip ir kontinuatyviniy veiksmaZodziy su antruoju @ kamienu atveju statyviniai veiksmaZodZiai su antruoju é kamienu patys buvo aspektiSkai diferencijuoti preterito sistemoje: greta aoristo sédécho, pridedant priesaga -d-, buvo sukurtas imperfektas sédéa-cho. Tokia yra H. Kollno sukurta balty ir slavy kalby d preterito ir é preterito (imperfekty) formavimosi ir raidos hipotezé. I8 to, kas pasakyta, matyti, kad j pradzioje iSkelta klausima H. Kollnas atsako neigiamai: jo nuomone, @ preteritas resp. 255 é preteritas negali tiesiogiai testi balty ir slavy protodialekty stipriojo resp. sigmatinio aoristo. @ bei é preteritai (imperfektai), i8 vienos pusés, ir stiprusis bei sigmatinis aoristai, i§ antros, buve paralelios, viena greta kitos egzistavusios preteritinés formacijos, kurios buve daromos ik vieny ir ty patiy veiksmazZodziy. a ir é preteritai (imperfektai) palaipsniui pléte savo vartojimo sfera, uzimdami aoristy vieta ir perimdami ju funkcijas. Kaip kiekviena, taip ir H. Kollno hipotezé turi stipresniy ir silpnesniy momenty. Metodologi’kai yra pagristos H. Kollno pastangos ieSkoti istorinio rySio tarp preteritiniy formanty @- ir dir atitinkamy veiksmaZodziy (vadinamyjy »antryjy“) kamieny. Platias balty veiksmazodzio tyrinéjimo perspektyvas atveria H. Kolino konstatuotas semantinis ekvivalentiskumas tarp balty @ preterito ir slavy bei graiku stipriojo aoristo ir tarp balty é preterito ir slavy bei graiky sigmatinio aoristo. Prie§ tyrinétojus iskyla kKlausimas, kaip diachroniniu poZiiriu interpretuoti Sj eventualy atitikima, nes H. Kellno Sio klausimo sprendimas, t. y. kad balty dialektai turéjo sigmatinj aorista, kurio véliau neteko, yra problematinis. Tutint galvoje balty kalby konservatizma, sigmatinio aoristo visiskas iSnykimas baty ne visai suprantamas ir, be to, vargu ar bityu imanoma patenkinamai ta iSnykima motyvuoti ir paaiSkinti. Tiesa yra tai, kad balty kalbose buvo tySkios verbaliniy paradigmy unifikacijos ir simplifikacijos tendencijos. Bet taip pat tiesa ir tai, kad atskiros senuju paradigmy formos balty kalbose dabar gali egzistuoti savarankiskais leksiniais vienetais. H. Kollno nustatyta slavy kalby sigmatinio aoristo reikémé yra efektyviné, o balty kalbose clementas -s-, kaip darybinis formantas, funkcionuoja su priesagy -éti ir -oti statyviniais veiksmaZodzZiais, plg.: dubséti (praes. dubsi greta dibti, dumba) ir vépséti (greta vermpa, vépti). Priesagos -sdveiksmazodziai daZnai rodo pailgintaji vokalizma, taigi Gia formanats -sasocijuojasi su pailgintuoju Saknies vokalizmo laipsniu, o tai daznai atsitinka slavy kalby sigmatiniame aoriste, plg. brus. *vép-sit sl. aor. vést ,,vedziau“ i8 *yéd-s-. Pagal paplitusig nuomone, kurios laikosi ir pats H. Kollnas, sigmatinis aoristas yra slavu kalby inovacija, vadinasi, ir jo efektyviné reikimé taip pat biity véliau atsiradusi. Tokiu atveju, ieSkant atitikmeny balty kalbose, gal biaty tikslinga atsizvelgti ir j kity veiksmazZodziy semantinius-darybinius tipus. Antai Saknies bésti, sl. bosti atveju vokalizma 6 balty kalbose turi statyviniai-inchoatyviniai veiksmazZodziai, plg. bodéti (praes. bédi), béstis (praes. -dZiasi) ir bédsti (praes. bésta), 0 slayy kalbose tas vokalizmas pasirodo sigmatiniame aoriste, plg. sl. basd ,,bedziau“ ik *bod-s-. Sigmatinis elementas priesagos -stsudétyje Gia funkcionuoja prezenso sistemoje lygiai taip pat, kaip sufiksas -sk- (-sk-), kuris balty kalbose pradiioje buvo prezentinis formantas, o armény kalboje funkcionuoja preterito sistemoje. S. Karaliiinas