Knygos
gale
pa eikiama
pla i
1948
—
1968
m.
Vokie ijos
Demok a inéje
Respub-
likoje
iSspausdin os,
aip
pa
Sios
Salies
mokslininky
paskelb os
ki y
k aS u
spaudoje
bal is ikos
bibliog a ija,
ku ioje
uZ iksuo a
249
pozicijos,
ski os
j ai ioms
bal y
kal-
bo y os,
lie u iy
i
la iy
li e a i os,
au osakos,
bal is ikos
is o ijos
p oblemoms.
Da
52
bibliog a inés
pozicijos
lie ia
luZiéény
(so by)
i
lie u iy
kul i inius
san y-
kius.
;
Sia
pla ia
bibliog a ija
ka u
su
p o eso ium
R.
Eke u
pa engé
ki as
nuoSi -
dus
miisy
bidiulis,
ak y us
lie u iy
kul i os
p opaguo ojas
VDR
dak a as F ido
Me Skas.
Kaip
pa ys
bibliog a ijos
au o iai
nu odo,
bi y
be
galo
sunku
iS
ka o
su-
da y i
isiskai
obula
bibliog a ija,
odél
jie
i
p aSo
sa o
skai y oju
pagalbos
jai
pa-
pildy i.
A siliepdami
j
$i
p aSyma,
nu odysime
po a
dalyku,
ku iuos,
u
bi ,
eiké-
y
i auk i
i
Sia
bibliog a ija,
ai:
Amb .
Jonynas,
De
Kamp
de
F onbaue n
gegen
die
Gu she scha
im
Spiegel
de
li auischen
Ma chen,
Schwanke
und
Schwankma chen,
,,Deu sches
Jah -
buch
ii
Volkskunde“,
Bd.
VII,
Be lin,
1961,
p.
205-214.
’
-K.
Ko sakas,
Be ich
ibe
die
Folklo e o schung
in
Li auen,
,,Deu sches
Jah buch
ii
Volkskunde“,
Bd.
VI,
T.
2,
Be lin,
1960,
p.
451—453.
Po a
ko ek ii os
mazmoZiy:
K.
Miilenbacho
i
J.
Endzelyno
Zodynas
y a
i8-
leis as
1923—
1932
m.,
o
J.
O embskio
lie u iy
kalbos
g ama ikos
e ias
omas
—
1956
m.
(Sis
omas
bu o
iSleis as
anks iau
uz
ki us
omus).
No é ysi,
kad
Sis
p o eso iaus
R.
Eke o
da bas
bii u
ne
ik ai
g azus
okie iy
bal is ikos
adicijy
a ga sis,
be
i
naujy
eikSmingy
Vokie ijos
Demok a inés
Res-
publikos
bal is ikos
y inéjimy
p adzZia.
R.
Eke as
$i
sa o
da ba
dedikuoja
bu usiam
mokslo
dieny
d augui
—
usy
kalbininkui
V.
M.
Ilié-S i yéiui,
uo
a si
da
ka a
p imindamas,
kad
i
bal is ika
skaudZiai
palie é
agiska
Sio
mokslininko
mi is.
A,
Sabaliauskas
Jlin sic s inasa
eo padia
i
pynoyxa
Genapyckix
asopax,
Mincx,
1968
{Izoglosy
in e p e acija],
318
p.;
Jlin sic pmnas
eo padia
i
pynoyKa
Genapyckix
apopak,
MincKx,
1969
[80
ling is iniy
Zemélapiy]*
Bal a usiy
ling is iné
geog a ija
oli
y a
paZengusi
j
p ieki
i
sa o
da bo
uzmo-
jais
bei
e inga
p odukcija
ge okai
p alenkusi
ki as
Ta yby
Sajungos
espublikas,
di ban ias
analogiska
a miy
y inéjimo
da ba.
Didelis
Sios
s i ies
mokslinis
laiméji-
mas
bu o
pi masis
monumen alus
au o iy
kolek y o
pa eng as
i
1963
m.
iSleis-
as
,,Dialek ologinis
bal a usiy
kalbos
a lasas“
(bianexTana iunpi
a aac
6enapyc-
Kali
MOBbI),
ku io
338
Zemélapiuose
(didesné
jy
dalis
spal o a)
i
jy
komen a-
uose
a spindé os
biidingiausios
bal a usiy
a miy
one ikos
i
mo ologijos
ypa ybés,
sin aksinés
kons ukcijos,
a ski u
azeologizmy
i
a minés
lek-
sikos
j ai o é
bei
papli imas.
Remdamiesi
Siuo
[a lasu,
bal a usiy
dialek olo-
*
Suda é
au o iy
kolek y as:
TSRS
MA
na ys-ko esponden as
R.
A aneso as,
ilol.
m.
kand,
A.
A aSonka a,
ilol.
m.
d .
M.
Bi ila,
ilol.
m.
d .
N.
Vai o i ,
ilol.
m.
d .
A.
G ucas,
j.
m.
b.
I.
Ka aléiuk,
ilol.
m.
kand.
A.
K i ickis,
BTSR
MA
na ys-ko esponden as
ilol.
m.
d .
J.
Macke i ,
ilol.
m.
kand.
J.
Ramano ié,
j.
m.
b.
A.
Cabe uk.
Redaga o
TSRS
MA
na ys-ko-
esponden as
R.
A yaneso as,
BTSR
MA
akademikas
K.
As acho i ius
(K api a),
ilol.
m.
d -
J.
Macke ié.
245
gai
pakilo
j
aukS esne
ling is inés
geog a ijos
pakopa
—
pa engé
puiky
sa o
a miy
izoglosy
Zemélapiy
a lasa,
ku iame
sinch oni<kai
analizuojami
i
komen uojami
s a -
biausiy
izoglosy
pluos ai,
nus a omi
ju
susida ymo
cen ai
i
dinamika,
iS ySkinami
a ski y
a miniy
ypa ybiy
i
jy
g upiy
kilmés
i
ys ymosi
klausimai,
nuS ie iamas
pag indiniy
bal a usiy
kalbos
a miy
onologinés
sis emos,
ju
g ama inés
s uk i-
os
bei
leksikos
eiSkiniy
a pusa io
y8ys
i
san ykiai
su
g e imomis
usy,
uk ainy,
lenky,
aip
pa
daugeliu
a eju
i
su
lic u iy
a mémis,
Bal a usiy
a miy
izoglosy
a lasas
i§
esmés
e iduoja
iki
Siol
a o a
ju
a miy
klasi ikacija
i ,
emdamasis
i-
sais
a miy
s uk a os
lygmenimis
( one ika,
g ama ika,
leksika),
iS ySkina
naujas
dialek u
g upes,
duodamas
ikslia
i
aiSkia
jy
cha ak e is ika
bei
a skleisdamas
i-
piskus
y
g upiy
a pusa io
ski umus.
Sis
a lasas
ka u
nuzymi
i
dialek y
zonas,
ineSdamas
daug
naujos
kalbinés
S iesos
i
bal a usiy
kalbos
susi o mayima
i
jos
is-
o ija.
Visi
izoglosy
Zemélapiai
a lase
suski s y i
i
d i
s ambias
dalis
—
j
izoglosy
i-
pologijos
Zemélapius
(1
—70)
i
j
Zemélapius,
ku iy
izoglosos
odo
bal a usiu
kalbos
ski s yma
a mémis
bei
dialek inémis
zonomis
(71—80).
Izoglosy
ipologijos
Zeméla-
Piai,
a siz elgian
j
juose
a aizduo y
ypa ybiy
papli imo
cen us
i
k yp i,
padalin-
i
1
9
sky ius.
Pi majame
jy
pa eik as
21
izoglosy
pluoS as,
suda y as
i¥
118
a miniy
ypa ybiy,
p asidedan iy
Bal a usijos
TSR
pie iniame
i
pie aka iniame
kampe
i
placiu
uozu
plin anéiy
pe
isa
k aS a
Siau és
y y
k yp imi.
Visi
Siu
izoglosy
pluos-
ai
iSeina
uz
Bal a usijos
TSR
e i o ijos
iby
i
susisiekia
su
usu
kalbiniais
plo ais
bei
Lie u os
TSR
bal a usiu
i
usy
senbu iy
a mémis,
1—9,
12—16
izoglosy
pluo’-
ai
da
pe eina
i
j
uk ainy
kalbine
e i o ija,
o
1—12
apima
i
bal a usiu
a mes
Lenkijos
Liaudies
Respublikoje.
Ypa
e i
démesio
1—11
izoglosy
pluoS ai,
iSski-
Tian ys
senaji
Poliesés
a minj
kon inuuma,
su
ku iuo
susijusi
y iniy
sla y
e nogene-
zés
p oblema,
S a bu
Gia
i
ai,
kad
Poliesé,
i8siski dama
i§
ki y
dialek iniy
zony,
is
dél o
uzZda o
a ealo
nesuda o,
o
u i
nemaza
bend y
ypa ybiy
su
kaimyny
e i o-
ijomis.
Didele
p ak ing
i
eo ine
eikme
lie u iy
kalbos
a miy
a i inkamy
ypa y-
biy
poZii iu
u i
13—21
io
sky iaus izoglosy
pluos ai
(Ga dino,
Lydos,
ASmenos,
Va ena o),
ypaé
lie u isko
skolinio
maamduwixa
(20
Zemél.,
plg.
lie .
men é),
kai
ku-
iy
sin aksiniy
kons ukeijy
(éxayy
na
Kani
|
éxay
kaném;
éxay
Ha
66se
|
éxaiy
e6aam
—
14
Zemél.;
naendy
eaaei
|
naendiy
candy;
sHa iudy
epeiba
|
sxa iudy
epoib
—
20
Zemél.)
papli imas
i
k .
An asis
sky ius
ski as
Siau és
k yp ies
izoglosy
pluos ams.
Jj
suda o
8
Zeméla-
piai
(22—29),
a spindin ys
36
onologijos,
mo ologijos,
leksikos
i
Zodziy
da ybos
ypa ybes.
Sie
izoglosu
pluo ai
a ski ia
nuo
pag indinio
bal a usiy
a miy
masy o
kalbini
P ipe és
baseino
a eala.
Tai
aiSkiai
pe eiginiy
a miy
a p
bal a usiy
i
uk ainy
ipas.
T e iasis
sky ius
apima
i§
k aS o
pie y¢iy
Siau és
aka y
k yp im
sklindanéius
7
izoglosy
pluos us
(30—36),
ku ie
jungia
33
a mines
ypa ybes.
Siy
izoglosy
pluos-
u
dalis
(30—31)
a ski ia
Gomelio
a ealo
pe eigines bal a usiy
a mes.
Ke i asis
sky ius
jungia
16
izoglosy
pluos y
(37—52),
einanciy
pie aka iy
k yp imi
i§
y inio
espublikos
kampo.
Jie
apima
92
one ines
i
leksines
ypa ybes
i
suda o
da nia
izoglosy
san alka,
aiSkiai
iSski ian ia
Mogilio o
i
Vi ebsko
s igiy
a miy
masy a
ik
bend ojo
plo o.
S uk ii iniu-
gene i-
niu
poZii iu
Sie
izoglosy
pluo¥ ai
ieni
su
ki ais
glaudZiai
susije
i
p iklausomi,
246
no s
juos
suda an ios
ypa ybés
i
ski ingos.
Mogilio o-Vi ebsko
a miy
komplek-
sas,
glaudZiausiai
kon ak uodamas
su
g e imomis
usy
a mémis,
u i
nemaZa
joms
biadingy
onologiniy
i
leksiniy
ypa ybiy.
Jy
a pe
ypaé
s a bus
sono inio
mink-
as
a imas
p ie’
p ieSakinius
balsius
(likusioje
e i o ijoje
kie as,
balsiai
suuzpaka-
lin i).
Ypaé
idomiss
Cia
i8siski ian ys
As a o
a minio
pog upio
izoglosy
pluoS ai
(46—51),
pe einan ys
i
j
Lie u os
TSR
pasienio
bal a usiy
a mes.
Jie
y a
im y
olesniy
s udijy
objek as
i
lie u iy-bal a usiy
kalbiniy
kon ak y
p asme.
Penk ajam
sky iui
p iklauso
ys
izoglosy
pluoS ai
(53—55)
su
20
a miniy
ypa ybiy.
Jie
eina
i8
Siau inio
espublikos
kampo
s aéiai
pie y
k yp imi.
Ypaé
e i
démesio
du
pi mieji
Sios
k yp ies
pluoS ai
(53
—
54),
i§
bend ojo
a minio
plo o
i8-
ski ian ys
B eslaujos
kampa.
Sa o
leksinémis
ypa ybémis,
i§
ienos
pusés,
jis
kiek
p ia éja
p ie
Lie u os,
La ijos
i
Es ijos
usy
senbu iy
a miy,
i8
an osios
—
p ie
g e imy
lie u iy
kalbos
a miy
(ypaé
u in
gal oj,
kad
B eslaujos
apylinkése
kai
ku
da
i
daba
miS iai
gy ena
lie u iai
i
bal a usiai).
Cia
papli es,
pa yzdziui,
nieku
ki u
bal a usiy
a mése
nesu inkamas
usy
kalbos
Zodis
easdynx,
aip
pa
li uanizmas
sc3eini
(plg.
lie .
Zaginiai)
i
k .
Se& ajam
sky iui
p iklauso
7
(56—62)
pie yéiy
k yp ies
izoglosy
pluoS ai,
einan ys
i§
Siau aka inio
espublikos
pak aS io.
Jie
jungia
44
leksines-seman ines
ypa ybes,
ku iy
dalis
apima
i
Lie u os
bei
La ijos
usy
senbu iy
i
bal a usiy
a -
mes,
[
a ski a
a minj
iene a
jie
ka u
iSski ia
pak aS ines
bal a usiy
a mes,
p iei-
nanéias
p ie
Lie u os
TSR
i
u in¢ias
ku iy-ne-ku iy
bend y
su
g e imomis
lie u iy
a mémis
ypa ybiy
a
esan ias
am
ik oje
jy
i akoje.
Sakysime,
ik
ia
papli es
polonizmas
Kpyuka
|
epijuxa
(57
zemél.)
i8
dalies
p i ampa
p ie
Lie u os
TSR
a -
ojamo
Sio
objek o
o
pa ies
pa adinimo
( ai
ge ai
odo,
p z.,
,,Lie u iy
kalbos
a -
laso“
p og amos
58
a sako
ank aS inis Zemélapis).
Kaip
iSim is
i§
isos
bal a usiy
g ama inés
s uk ii os
mo e iSkosios
giminés
daik a a dZiai
mouud,
eyc
(56
Zemél.)
ia
y a
pe éje
i
aod,
semas
linksnia imo
ipa.
Tik
Siame
plo e
su inka-
mas
ga saZodinis
eiksmaZodis
eyxdyo
‘kalbé i’
(58
Zemél.)
la iy
i
lie u iy
kalbos
a mése
u i
sa o
a imos
eikSmés
giminai iy,
p z.:
la iy
wkace
‘eine
Kla schbase,
Liige in’
(K.
Miilenbacha,
La ieSu
alodas
a dnica,
Redigéjis,
papildinajis,
u pi-
najis
J.
Endzelins,
IV,
Riga,
1929-1939,
p.
296),
lie .
dkau i.
S a bi
i -lie u iy
kal-
bos
y iné ojams
Siam
plo ui
bidinga
bi ojo
laiko
daly iy
su
galiinémis
-yuiol,
-Luol,
a lickan iy
p edika y ines
unkcijas
(ypa
eigos
eikslui
eikS i,
p z.:
2
mym
dayxHo
G ijui ),
izoglosa
i
lie u iy
skolinio
dsipedu
a ealas
(59
zemél.).
Sep in aji
sky iy
suda o
du
izoglosy
pluoS ai
(63
—
64).
Vienas
jy
y a
pie aka iy
k yp ies
(8
ypa ybés),
an asis
—
Siau és
aka y
(7
ypa ybés).
Sie
pluoS ai
i8 ySki-
na
idu inj
(cen inj)
Bal a usijos
a miy
a eala,
a skleidzZia
bend uosius
jo
b uoZus,
jungianéius
jj
su
pe i e iniais
masy ais.
Ta miniy
Sios
e i o ijos
ypa ybiy
iSsidés y-
mas
leidzia
spé i,
kad
jos
bus
pli usios
i8
Sio
cen o
i
pe i e ija.
Nuo
anks esniy
izo-
glosy
pluos y
jie
ski iasi
uo,
kad
dalis
jy
bidingy
ypa ybiy
suda o
uzda us
kompak-
inius
a ealus.
Be
o,
gia
sueina
isas
kompleksas
kalbiniy
ypa ybiy,
iSski ian iy
pie aka iy
i
Siau és
y y
dialek us,
ku iy
izoglosos
kompak iniy
pluos y
nesuda o.
A& un asis
sky ius
ski as
ke u iems
aka inés
i
y inés
k yp ies
izoglosy
pluo’-
ams
(65—68),
ii ySkinan iems
adinamas
me idialines
izoglosas,
jungian ias
22
a mines
ypa ybes.
Me idialinés
izoglosos
ypa ingos
uo,
kad
bal a usiy
dialek olo-
gijoje
jos
y a
is es os
pi ma
ka a
i
i8 ySkina
(no s
i
ne
isai
aiSkiai)
pla iai
iSpli u-
247
si
aka inj
bal a usiy
a miy
masy a
(galu inai
jis
galés
iS ySké i,
iSleidius
»Visy
sla u
ling is inj
a lasq“),
nesuda an j
ieningos
isumos,
0
pasiZymin j
dideliu
ienos
a
ki os
a minés
ypa ybés
a ian iskumu,
Zymiu
mas u
p iklausangiu
nuo
ski ingy
poli iniy,
ekonominiy,
kul i iniy
i
kalbiniy
os
e i o ijos
san ykiy
is o ijos
bii yje.
Ypa
idomu
ai,
kad
aka inio
bal a usiy
a miy
masy o
kalbinés
ypa ybés
pagal
kilme
y a
labai
ski ingos.
Vienos
jy
y a
naujos
(ypaé
am
ik as
leksikos
sluoksnis),
ki os
(g ama ikos,
aip
pa
dalis
leksikos)
—
senos,
e ios
a spindi
am
ik y
poli i-
niy
pasikei imy
ap aiSkas.
De in ajame
sky iuje
pa eik i
du
uzZda y
dialek iniy
a ealy
izoglosy
pluo’ ai
(69—70),
jungian ys
10
one iniy
i
leksiniy
ypa ybiu
i
pie y iniame
bal a usiy
a -
miu
dialek e
i8ski ian ys
isai
uzda a
Slucko
a mine
sala.
Pi mojoje
Sio
da bo
dalyje
nag inéjama
i
in e p e uojama
i§
iso
390
bal a u-
siy
kalbos
a miniy
ypa ybiu.
An oji
eikalo
dalis
y a
glaus as
pi mosios
dalies
y inéjimy
apibend inimas.
Remian is
ealiu
izoglosy
pluos y
aizdu,
suda anéiu
palygin i
da nia
bal a usiu
kalbos
daba iniy
a miu
sis ema,
susi o ma usia
pe
ilga
is o ijos
p ocesa,
i
i§sa-
miomis
jos
s udijomis,
Sioje
dalyje
pa eikiami
naujosios
a miy
Klasi ikacijos
(71
—
75)
i
dialek iniy
zony
(76—80)
Zemélapiai
bei
ju
in e p e acija.
Naujojoje
a miy
klasi ikacijoje
pa eikiamas
i
moksliSkai
in e p e uojamas
oks
pag indiniu
bal a usiy
dialek y
ski s ymas:
Poliesés
a miné
g upé
i
pag indi-
nis
bal a usiy
kalbos
masy as
(pi mas
ski s ymas);
Siau és
y y
(susideda
i§
ijy
a -
miniy
g upiy
—
Siau inés,
Vi ebsko-Mogilio o,
Polocko)
i
pie aka iy
(suda o
ys
a minés
g upés
—
pie iné,
Mozy iaus,
aka iné)
dialek ai
bei
idu inés
bal a-
usiy
a més
(an as
ski s ymas).
Bal a usiy
kalbos
e i o ijoje
pi ma
ka a
iski iamos
penkios
dialek y
zonos
( edias
ski s ymas):
1)
pie y iné,
2)
Siau és
aka y,
3)
idu iné,
4)
y iné,
5)
aka i-
né.
Lie u iy-bal a usiy
kalbiniy
kon ak y
is o ijos
pozii iu
pas a oji
zona,
ypaé
jos
eiSkiniy
in ensyyumo
k yp is,
y a
pa i
idomiausia
i
olimesniems
y imams
dékingiausia.
ISeinan
uz
Sio
eikSmingo
da bo
y inéjimo
objek o
ibu,
izoglosy
in e p
e a-
cijy
knygoje
y a
da
e ias
s ambus
sky ius,
ku iame
iSsamiai
analizuojami
bal a-
usiy
a miy
genezés
klausimai.
Leidinys
,,Ling is iné
geog a ija
i
bal a usiy
a miy
ski s ymas*
y a
didelis
bal a usiy
dialek ology
laiméjimas,
naujas
i
eikSmingas
Ta yby
Sajungos
ling o-
geog a ijos
Zingsnis
j
p iekj.
Sis
puikus
i
im ai
pa eng as
mokslinis
eikalas
y a
pa-
g indinis
bal a usiy
kalbo y os,
aip
pa
ki u
sla y
i
bal y
kalby
olesniy
y inéji-
my,
lyginamyju
i
g e inamyjy
s udijy
Sal inis.
Jame
pa eikiama
bal a usiy
a miy
ling ogeog a inés
medziagos
analizé
y a
puikus
pa yzdys
analogigkiems
ki y
Ta-
yby
Sajungos
au y,
aip
pa
i
uzsienio
ling ogeog a ijos
y inéjimams.
Uz
kalbo y ai
didZiai
e inga
‘bal a usiy
ling ogeog a ijos
da by
kompleksa
au o iy
i
edak o iy
kolek y ui
1971
m.
bu o
paski a
TSRS
als ybiné
p emija.
E.
G ina eckiené
248