scieee Science in your language
[lt] (orig)

Kai kurios Gervėčių tarmės veiksmažodžio ypatybės

Read accessible full text

Kai kurios Gervėčių tarmės veiksmažodžio ypatybės

Author: E. Grinaveckienė
Year: 1973
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1818/1919
BALTU
KALBU
VEIKSMAZODZIO0
TYRINEJIMAI
e
OY
o s
TSR
MOKSLYU
AKADEMIIJIA
E.
GRINAVECKIENE
KAI
KURIOS
GERVECIU
TARMES
VEIKSMAZODZIO
YPATYBES
Ge é iy
(BTSR,
Ga dino
s .,
As a o
aj.)
izoliuo os
lie u iy
kalbos
a més
(ji
a ojama
aplink
Ge é iy
mies elj
esanéiuose
12
lie u isku
kaimy
—
Gaiga-
liuose,
Galéi inuose,
Géli inuose,
Gi iose,
Ke plésinoje,
Knys iSkése,
Mici inuose,
Mil iéjose,
Mockosé,
Pé ikuose,
Peleg indojé,
RimdZi inuose)
ap aSo
a
iSsames-
niy
apibend inamy
y inéjimy
iki
Siol
be eik
ne u ime,
no s
Sio
k aS o
lie u iu
kal-
ba
i iama
nuo
XIX
a.
pabaigos.
Siy
apylinkiy
a minés
medzZiagos
inkimas
ypa
suak y in as
a ybinés
san a kos
me ais.
Be
pluoS o
Sin
ie u
eks y,
pas a uoju
me u
aip
pa
paskelb a
cia
a ojamu
azeologizmy
i
seman iniy
dialek izmu?,
ap a’y a
onologiné
os
a més
sis ema®,
y inéjami
kai
ku ie
leksinés
i
seman i-
nés
o
k aS o
lie u iu
kalbos
i
sla y
kalby
j akos
aspek ai .
Nemaza
Sios
a més
kalbinés
medZiagos
y a
akademiniame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“
i
jo
ka o ekoje®,
»Lie u iu
kalbos
a laso“
ka o ekoje
i
ono ekoje®,
akademinéje
»»Lie u iy
kal-
bos
g ama ikoje“’,
J.
Paulausko
s udijoje
,,Veiksmazodziu
p ieSdéliu
unkcijos
daba inéje
li e a i inéje
lie u iy
kalboje“®,
Z.
Zinke i iaus
knygoje
,,Lie u iu
dialek ologija“®
i
k .
Pa aukia
ij
sa e
démesj
Sios
a més
eiksmaZodZio
sis ema,
kai
ku ie
jo
kai-
ybos,
da ybos, eikSmés
i
k .
ypa umai,
jo
ly iy
a chai8kos
liekanos
i
pe di bi-
niai.
Siame
s aipsnyje
i
méginama
iena
ki a
okia
eiksmazodzio
ypa ybé
nu-
S ies i.
1
3.
Boap ep,
Jlu osckaa
xpec oma us,
Bain.
2,
CII6,
1904,
p.
396—402;
P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend
mi
g amma ischen
Anme kungen,
Do pa ,
1930,
p.
7-18;
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es oma ija),
Vilnius,
1970,
p.
394—395.
*
Leksikos
y inéjimai,
Vilnius,
1972
(A.
Vidugi io
i
J.
Lipskienés
s aipsniai).
*
T.
M.
Cyquux,
K
xapax epuc uxe
cbonono uueckux
cucTeM
aNTOBCKO-cnaBaHcKo o
Mo panwupa
(Kawa.
quccep auus),
Mocksa,
1970.
*
Jl.
T.
Hescxas,
O
aexcuyeckom
H
cemanTHyecKoM
B3auMOgelicTBHH
AUTOBCKOTO
H
caa-
BAHCKHX
A3bIKOB
(Ha
MaTepHane
eo paduueckoii
aneasTHBHOi
TepMHHO io HH),
—
Cope cKoe
caapaHopegenne,
Mocksa,
1972,
Ne
1,
p.
90—104.
®
Lie u iu
kalbos
Zodynas,
I—VIII,
Vilnius,
1941-1970;
jo
ka o eka,
saugoma
Lie u os
TSR
MA
Lie u iu
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
®
Lie u iy
kalbos
a laso
ka o eka
i
ono eka,
saugoma
Lie u os
TSR
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
7
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
I,
Vilnius,
1965;
II,
Vilnius,
1971.
*
J.
Paulauskas,
VeiksmazZodziy
p ieSdéliy
unkcijos
daba inéje
li e a ii inéje
lie u iy
kal-
boje,
—
Li e a i a
i
kalba,
III,
Vilnius,
1958,
p.
303-453.
*
Z.
Zinke iéius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966.
221
1.
Be
Gia
a ojamy
isy
balsiniy
eiksmazodzio
kamieny
(kléga”
‘kalba’,
Ididzia
‘leidzia’,
gi dz
‘gi di’,
da o),
a méje
pasi aiko
i
ieno
ki o
eiksmazodzio
kon aminuo a
p iebalsinio
kamieno
ienaskai os
I-ojo
asmens
galiiné,
p z.:
bami
(jo
-m-
g ei iausiai
a si ades
pagal
es-mi+-u
analogija™)
‘biinu’,
demi
‘dedu’,
diio-
mu
“duodu’,
dziiimu
‘dzZias u’,
eimii
‘einu’,
ému
‘ algau,
édu’,
giemu
‘giedu,
dainuo-
jw’,
miegma
‘miegu’,
s iemu
‘s iedziu’.
Sios
naujada inés
o mos
pag indu
éia
pa-
da y a
i
a ojama
isa
esamojo
laiko
pa adigma,
p z.:
demi
‘dedi’,
déma
‘deda’,
démam
‘dedame’,
déma
‘deda e’,
diioma
‘duoda’,
dziiima
‘dziis a’,
eima
‘eina’,
éma
“éda,
algo’,
giema
‘gieda,
dainuoja’,
miégma
‘miega’,
s iema
‘s iedzia’.
Ypa
daZnai
kon aminuo os
ly ys
pasi aiko
su
p iesdéliais,
p z.:
pddema
‘padeda’,
pa-
d ioma
‘paduoda’,
izdziiima
‘iSdZiis a’,
d eima
‘a eina’,
da eima
biilo
‘a eida o’,
iSeima
“iSeina’,
ni eima
‘nueina’,
u eima
‘ieina’,
su éma
‘suéda,
su algo’,
pa-
giema
“pagieda,
padainuoja’,
pé giema
‘pe gieda,
pe dainuoja’,
némiegma
‘nemie-
ga’,
pas iema
‘pas iedzia’,
Ta iau
ne
isiems
Siems
eiksmazodziams
os
o mos
esamajame
laike
y a
ienin elés.
Kai
ku ie
ju
g e a
u i
i
g ynai_balsines
o mas,
P z.:
p abii a
‘p abiina’,
némiega
‘nemiega’.
Pas a osios
a méje
isigali.
Cia
y a
iSlikusi
i
g ynai
a ema iné
esamojo
laiko
daugiskai os
I-ojo
asmens
o ma
amé
‘eime’
(Salia
g e iminio
jos
ya ian o
amé e
‘eime’),
pe éjusi
i
liepiamosios
nuosa-
kos
sis ema.
Pasi aikan ios
i§
esamojo
laiko
o my
pada y os
eiksmazodiio
bi i
leidziamosios
nuosakos
o mos
y a
be
p iebalsinio
kamieno pozymiu
i
sa o
da y-
ba
gana
i ai ios,
p z.:
és a
bina,
ebii ,
ebil,
ebui!?
‘ egul
bina’.
A
isi
Gia
a ojamieji
eiksmazZodziai
su
p iebalsinio
kamieno
elik ais
sa o
kilme
y a
buye
p iebalsinio
asmena imo,
u imais
duomenimis
sunku
pasaky i.
Gal
daugiausia
abejoniy
kelia
dzi imu,
dziiimi,
dzi ima
(izdzi ima)...
o mos.
Li-
e a i oje
nieku
né a
nu ody a,
kad
Si
Saknis
bi y
p iklausiusi
p iebalsinio
asme-
na imo
ipui.
Dél
o
manoma,
kad
ji
g eiiausiai
y a
a si adusi
pagal
ki y
okiy
elik iniy
o my
analogija.
Visai
analoginiy
p iebalsinio
kamieno
elik iniy
eiks-
mazodziu
o my
misu
uZ iksuo a
i
g e imoje
Laz iny
a méje,
p z.:
iidema
‘is-
deda’,
pddema
‘padeda’,
izdema
“uzdeda’,
diiomu
‘duodu’,
undiioma
‘iduoda’,
pa diiomu
“pa duodu’,
aima
‘eina’,
u ieima
‘ieina’,
iSeima
‘iSeina’,
aimam
‘einame’,
éma
‘ algo,
éda’,
p éma
‘p iéda,
p i algo’,
neéma
‘neéda,
ne algo’,
su éma
‘suéda,
su algo’,
giemu
‘giedu’,
giema
‘gieda’,
s iema
‘s iedZia’,
pas iema
‘pas iedzia’.
Ta-
Giau,
kaip
pa yzdZiai
odo,
ia
ne a ojamos
nei
dzi imu,
dzi ima
(izdziiima),
nei
biima,
biimi
o mos.
2.
Démesio
e os
i
a més
sang aziniy
eiksmazZodziu
o mos.
Sang aZiniai
eiksmaZodZiai
galinéje
dazniausiai
u i
sang azos
dalely és
umpini
-s,
p z.:
kalbécis
‘kalbé is’,
judkia és,
suksiuds,
p ausiés,
émeis
‘a si adai’,
s ojis
‘s okis’,
s o isbi
‘a sis o y’,
sés ijsbi
‘a sisés y’,
gul ijsbi
‘a sigui y™.
Ta iau
ia
palygin i
*°
Ta miniai
pa yzdziai
s aipsnyje
pa eikiami
ip as iniais
Ik.
(=li e a i inés
kalbos)
aSme-
nimis,
isais
a ejais
s engian is
a spindé i
i
ju
a ima.
Dél
os
p ieZas ies
ia
da
a ojamas
/,
nes
po
sukie éjusio
/
a més
-i
(<
*-én, *8n),
y,
in,
é
y a
suuzpakaléje.
Be
o,
balsiai
i,
y,
é
aip
pa
y a
suuzpakaléje
i
po
p iebalsiy
s, §, 2, ,
,
c.
mi e,
£2:
Zinke iéius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
346.
*
Miisy
duomenimis,
o ma
ebiii
‘ egul
bina’,
bui
‘bik’
Ge é iy
a méje
y a
ik as
ak as,
©
ne
nesusip a imas,
kaip
eigia
Z.
Zinke i ius
(Lie u iy
dialek ologija,
p.
372).
%®
Sang azZos
dalely és
bu imas
a p
galiinés
i
-bi
odo,
kad
-bi
Gia
y a
ne
kas
ki as,
kaip
pos -
Poziciné
dalely é.
Be
o,
ji
Gia
p idé a
naujai,
jau
po
sang azos
dalely és
p iaugimo
p ie
eiksmazZo-
dzio
galinés.
222
pla iai
a ojama
i
s eika
dalely é
-si.
Visy
pi ma
ji
i8likusi
esamojo
i
bi ojo
lai-
ko
( e iau
a iamosios
nuosakos)
III-iojo
asmens
galinéje,
p z.:
da osi,
dzy basi
‘ yks a’,
diimaliojasi
‘diimuojasi’,
gaminasi
‘ engiasi’,
judkiasi,
kéliasi
‘kyla’,
ké-
pasi,
kldusiasi
‘klausia’,
pjdunasi,
p aiisiasi,
iikaliojasi
‘ iks a’,
ségasi
‘segasi’,
sé-
da inasi
‘sédasi’,
si kasi
||
sukasi,
siipasi,
s ukénasi
‘beldziasi’,
éjasi,
elkasi,
y-
nidjasi
‘ ai osi’;
dzy bosi
‘da ési,
yko’,
guldési
‘gulési’,
klaiisési,
kumelia osi,
mel-
dési,
adosi,
sédosi;
juok isi.
Jai
i8lik i
s eikai
i§
dalies
galéjo
padé i
analogiSkos
bal a usiy
kalbos
sang aZiniy
eiksmazodziy
o mos.
Be
i
Gia
g e a
s eiku
y
o -
my
e iau
pasi aiko
o mos
su
sang aZos
umpiniu
-s,
p z.:
kélias,
kla isos,
dai-
os,
agis
‘ma osi’,
siipas,
sukés
‘sukosi’.
P ieSdéliniuose
eiksmazodZiuose
sang azos
dalely é,
kaip
i
li e a i inéje
kalboje,
y a
pap as ai
a p
p ieSdélio
i
Saknies,
p z.:
asigeidé
(<aisigeidé)
‘uzsi-
geidé’,
unsibediau
‘js igau’.
Ta iau
o mos
su
neiginiu,
Zyminéios
nuola ine
eiks-
mo
a likéjo
ypa ybe
a
u in¢ios
beasmeng
eik8me,
a ojamos
su
d iem
sang a-
zos
dalely émis.
Viena
jy
y a
galiinéje,
an oji
—
a p
neiginio
i
Saknies,
p z.:
neskiindziojasi
‘nekanda,
nesikandzioja
(apie
Sunj)’,
nesla kosi
‘nelinks a’
(apie
lazda),
nesné is
“nesino i’,
nes agécis
(Salia
pasakoma
i
nes agécie)
‘nesima y i’.
Tai,
galimas
daik as,
odo
am
ik a
sang aZos
dalely és,
esan ios
a p
neiginio
i
Saknies,
mo ologinés
eikSmés
blukima,
a si adusj
g ei iausiai
dél
inko po uo-
jamosios
i akos
bal a usiy
kalbos,
ku ioje
sang aZiniai
eiksmazodZiai,
bidami
nesuauge
su
neiginiu,
aip
pa
i
isi
ki i
p ieSdéliniai
eiksmazZodZiai
sang azos
dalely e
isada
u i
ik
gale,
p z.:
nado.maaica,
naeapeiaaca,
He
3aKncHeaacA,
ne
cnd3eNACA.
Ta méje
pasi aiko
sang aZiniu
o my,
u in¢iy
sa aimine
eikSme,
p z.:
dzy -
basi
‘ yks a’,
kéliasi
‘kyla’
(apie
saule,
éja),
démaliojasi
‘dimuoja’,
i kaliojasi
‘ iks a’.
Lk.
panaSiais
a ejais
sa aiminé
eikSmé
pap as ai
nusakoma
nesang a-
Zinémis
o momis",
a¢iau
akademinéje
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
nu odoma
pa yzdziy
(ypaé
i§
y iniy
Lie u os
a miy),
kai
sa aiminis
eiksmas
gali
bi i
eiS-
kiamas
i
sang azine
o ma’®.
Lk.
a osenai
g ama ika
labiau
eikia
nesang aZi-
nes
o mas,
be
pa eisina
i
sang azines
(K.
Baga
jas
laiké
a si adusias
dél
sla yu
kalby
i akos'®).
Ge é iy
a més
sang azinés
sa aiminés
eikSmés
eiksmazodziu
o mos
né a
isai
jp as os.
Jei,
su ikdami
su
g ama ika,
jas
i
bi ume
linke
lai-
ky i
lie u iskomis,
a iau
negalé ume
a sisaky i
nuomonés,
kad
p ie
jy
a si adi-
mo
Gia
bus
aiskiai
p isidéjusi
i
bal a usiy
kalbos
analogiskos
eikimés
eiksma-
ZodzZiy
i aka.
Bal a usiy
kalbos
j aka
g ei iausiai
aiSkin ina
i
iena
ki a
a ski u
eiksmazodziy
sang aZiniy
o my
eikSmé,
p z.:
asipikcino
‘supyko’
(apie
agana,
plg.
bal a usiy
saxaanayiaaca),
asi e kiau
‘p a i kau’,
p azbido
‘pabudo’,
kiin-
dziojasi
‘kanda’
(apie
Suni,
plg.
bal a usiy
xycaeyya),
la kosi
‘links a’
(plg.
bal a-
usiy
exeyya),
képasi
‘dilgina’
(apie
dilgéles,
plg.
bal a usiu
na syya).
P ieSdéliniy
eiksmazZodziy
sang azZos
dalely é
-si-
a méje
isada
désningai
iSlieka
s eika,
jei
p ieSdélis
baigiasi
p iebalsiu,
pyz.:
acisdké
(<a +si+saké)
‘a -
siliepé’,
apsi e é
‘pa i o’,
acikélé
‘pasikélé,
a sikélé’,
unsispj é
‘isispy é’,
asis ie-
dé
‘uzsime é’,
apsisagé
‘apsisegé’,
asipikcino
‘supyko’,
asi e kiau
‘p a i kau’,
un-
4
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
II,
p.
207.
18
Ten
pa ,
p.
208.
**
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1959,
p.
113.
223
si aisé
‘isi engé’,
asibaidé
‘pasibaidé’,
asildidé
‘nusileido’,
asigeidé
‘uzsigeide’,
neisi-
méko
‘neiSsimoko’,
aciskaldudo
‘a siskalauja’,
unsimaisis
‘isimai¥es’.
Jei
eiksmazodzio
p ieSdélis
baigiasi
balsiu,
i yks a
sang azos
dalely és
sin-
kopé
(ji
one iSkai
su umpéja
j
-s-),
p z.:
nesizba ém
‘nesusiba éme’,
pazdai é
‘p izi éjo,
globojo’,
susciko
‘susi iko’,
p izdé
‘p isidéjo’,
nis isé
‘nusi empé’,
pa-
s é é
“pasiéiupo’,
pazbijéjom
‘pabijojome’,
nazdauzé
‘nusisuko’,
nuzguiido
‘nu-
sigando’,
nesldidzia
‘nesileidzia’,
nusmainius
‘pasikei usi,
i8
eido
iSéjusi’.
Tais
a -
ejais,
kai
p ieSdélis
baigiasi
balsiu,
o
eiksmazZodZio
Saknis
p asideda
s, s,
2
p ie-
balsiu,
sang azZos
dalely és
sinkopés
gali
nej yk i,
be
lygiag e iai
(naujai)
gali
i
i yk i
( uome
susida o
p iebalsiy
gemina os),
p z.:
p isis éikina
‘uzs eikina’,
nusispy é,
nusisagé
‘nusisegé’,
asiZdjo
‘iSsiZiojo’;
essii
‘ esisiu a’,
eZZ
‘ esizii-
i’,
essédz
‘ esisédi’,
éssuk
‘ esisuka’;
pasisi ke
||
passiike,
susisiikus
||
sussikus,
nusisagdai
||
nussagdai
‘nusisek’,
pasisodzynk
||
passodzjnk,
_
p isizi éjau
||
p izzii-
éjau.
Kai
ku iy
sang aZiniy
eiksmaZodziy
bi ojo
laiko
I[l-iojo
asmens
ly ys
a mé-
je
y a
ki iuojamos
d ejopai:
Saknyje
i
galinéje,
p z.:
da és
||
dd és
‘bla8kési,
mé ési,
puolé’,
déjds
||
déjos
“bu o,
da ési’,
émés
||
émés
‘p asidéjo,
a si ado’,
a-
dos
|
ados.
“pasida é,
a si ado’,
inkés
||
i ikos
‘ inkosi’,
sédds
||
sédos
‘a sisédo’,
s oj6s
||
s djos
‘a sis ojo’,
s iedés
||
s iedés
‘nusime é,
puolé’,
ijds
||
ijos
‘ ijosi’.
D ejopa
—
Sakninj
i
galiininj
—
ki j
Gia
u i
i
kai
ku iy
Sio
laiko
eiksma-
Zodziy
daugiskai os
I-ojo
i
II-ojo
asmens
ly ys,
p z.:
da émés
||
da émés
‘pluso-
me,
di bome’,
da é és
||
da é és
‘pluSo e,
di bo e’,
k a émés
||
k a émés
‘ azia ome
k a omi’,
k a é és
||
k d é és
‘ azia o e
k a omi’,
sédomés
||
sédomés
‘a sisédo-
me’,
sédo és
||
sédo és
‘a sisédo e’,
s ojomés
||
s éjomés
‘a sis ojome’,
s ojo és
||
s é-
jo és
‘a sis ojo e’.
PanaSaus
ki ¢ia imo
a ejy
daug
ku
da
pasi aiko
y inése
Lie u os
a mése
i
kai
ku iuose
senuosiuose
(M.
DaukSos)
a8 uose.
Siy
o my
ki ia imas
gali-
néje
odo
Gia
i8laiky a
senaji
u
eiksmaZodziy
galininj
ki ¢ia ima?’.
Ta iau
Ge -
éciy
a méje
d ejopas
Siy
o my
ki ia imas
da
labai
glaudiZiai
susijes
i
su
ski -
inga
ju
eikSme,
ku i, be
abejo,
y a
naujesné.
Fo mos
su
ki iu
Saknyje
Cia
pap as-
ai
daugiau
a ojamos
nusaky i
neizoliuo am
bi ajam
laikui,
zymin iam
eiksma,
yks an j
kalbamuoju
momen u,
o
o mos
su
ki iu
galinéje
¢ia
jau
nusako
izo-
liuo a
eiksma,
ykusi
p aei yje
ge okai
p ieS
kalbamaji
momen a,
p z.:
And
ai
s djos
ai
sédos,
ai
1éké
ki én
pi kién
i
And
sédés
i
nu aza o;
Jy
aikai
scip ai
s ojds
an
kéju;
I8
ui ks o
y o
me gos
i kos
uogduc;
Anos
smagei
émés
lini
duc
i
I§
ku
jau
i
a
g a uma
émés;
Ka é
buyo
p ap iolus,
ale
adés.
Ta iau
isy
ki y
eiksmaZodziy
(ju
dauguma)
sang aZinés
Sio
laiko
III-iojo
asmens
o mos
ki iuojamos
ik
Saknyje,
p z.:
b iikés
‘sp audési’,
gi dés
‘gi dési’,
sdgés
‘segési’,
Sé és
‘Sé ési’,
ézés
‘ eZési’.
G ei iausiai
dél
pas a yjy
i akos
i
d e-
jopai
ki iuojamu
eiksmaZodZiu
eikSmés
ia
jau
ne
isada
aiSkiai
di e encijuo-
jamos.
Tik
galiinéje
ki iuojamos
sang azinés
d iskiemeniy
(i)a,
i
kam.
eiksmazo-
dziy
liepiamosios
nuosakos
o mos
be
-k,
p z.:
ba ies®
‘ba kis’,
imies
‘imkis’,
17
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
I,
p.
301.
28
Galiinés
-ies
p iegaidé
Sioje
a méje,
sp endzian
i§
ausies,
aiSkiai
gi dima
ad
ey.
p ieS a auja
Z.
Zinke i iaus
(Lie u iy
dialek ologija,
p.
372)
apibend in am
i inimui.
224
musies
‘muSkis’,
nesies
‘neSkis’,
edzies
‘ eskis’,
dedzies
||
dedzis
‘dékis’,
ezies
||
ezis!
‘yezkis’,
kelies
||
kelis
‘kelkis’,
sédzies
||
sédzis
‘séskis’,
gulis
‘gulkis’,
klojis
‘klokis’,
s ojis
‘s okis’,
laidzmés
‘leiskimés’,
sédzmés
||
sédzme és*
‘séskimés’,
p aus-
més
‘p auskimés’,
gulmés
||
gulme és
‘gulkimés’,
dedz és.
‘déki és’,
mus és
‘muSki-
és’,
s o és
‘s oki és’,
sédz és
‘séski és’.
Sang aZinés
o
kam.
liepiamosios
nuosakos
eiksmazodziy
o mos,
kaip
i
pap as osios,
ki iuojamos
Saknyje,
p z.:
mdkais
‘mokykis’,
mdkai és
‘mokyki és’,
da ais
‘da ykis’,
da aimés
‘da ykimés’,
dd ai és
‘da yki és’.
3.
Idomiis
sa o
o ma,
unkcijomis,
iS
dalies
i
kilme
Ge é iy
a méje
a -
ojami
eiksmaZodziy
p ieSdéliai.
P ieSdélis
an-
( a miSkai
un-,
p ieS
lipinius
p,
b
>
um-,
sang .
unsi-~
ansi-)
Ik.
a liepia
j-,
p z.:
umb azdé
‘ib azdéjo,
i i o’,
undé a
‘idé a’,
undiioj
‘iduok’,
u ieina
‘jeina’,
ung iw o
‘ik i o’,
unldiscie
‘ileis i’,
u ikasé
‘ikasé’,
un éjo
‘jliejo,
ipy-
lé’,
unspie s
‘ispi s,
paspi s’,
unSducie
“jSau i,
paSau i’,
un aisé
‘j aisé,
i engé’,
ui-
epé
‘i epé’;
unsibediau
‘isibedzZiau’,
unsimaisis
‘isimaises’,
unsi i iko
‘apsi engé’,
unsispy é
‘isispy é’,
unsi aisé
“jsi engé,
pasi engé’.
P ieSdélis
an-
Sia,
kaip
i
Laz iny
a méje
(:
ung iw o
‘ik i o’,
undiioc
‘iduo i’,
u eima
‘jeina’),
isada
a ojamas
be
galinio
-
i
g e a
isai
ne u i
sa o
a ian o
in-,
pasi aikan io
ka ais
lygiag e iai
su
un - kai
ku iose
y u
aukS ai iy
a mése*!.
Kaip
ik
dél
Sios
p ieZas ies
linke
many i,
kad
Gia,
aip
pa
i
Lazinuose,
jis
né a
p iesdéliy
ia-
i
un -
miSimo
ezul a as,
o
g ei iausiai
senas
sa a ankiSkas
p ie’-
délis
an-,
analogi’kas
( iek
sa o
o ma,
iek
i
eikSme)
p isy
an™
i
la iy
ie”
(pa-
s a asis,
misy
nuomone,
galé y
bi i
kiles
i§
*en,
plg.
la .
piek s,
p iisy
penck s,
lie u iy
pe ik as).
P ieSdélis
ap-
(apsi-)
Ik.
a liepia
a
pa i
ap-
(apsi-),
p z.:
apsikcie
‘apsuk i’,
aps didzycie
‘apmé y i’,
apd dém
‘apa éme’,
apdécie
‘apdé i’
;
apsidziaugé
‘apsidziau-
gé’.
Pasi aiko
pa yzdziy,
kai
p ieSdélis
ap-
cia
pa a ojamas
i
nu-
eikSme,
p z.:
Vaikai
ap aiiks
(=nud askys)
dbuolius;
Dziédas
¢ys ai
ap aské
pipu
(=Senelis
S a iai,
isai
nu aské
pupa);
No éj
pliiksnelas
ap ducie
(=No éjo
plunksneles
nu-
au i).
Si
p ieSdélio
ap-
eikSmé
lie u iu
kalbai
nebidinga.
Tai
g eiiausiai
mo -
ologinis
e inys
i§
bal a usiy
kalbos
(plg.
jy
adadpayo,
abapeaye).
19
D ejopos
g e iminés
o mos
aip
pa
pa i ina
miisy
eiginj,
kad
galiinés
-ies
p iegaidé
i ap adé,
nes
ik
i ap adziai
galiininiai
d ibalsiai
ampédami
galéjo
su ienabalsé i,
i
uo
bi-
du
i8
- es
g e a
galéjo
a si as i
naujesné
-is.
Da
plg.
y u
aukS ai iu
da is<
*da ys,
azids
<* a-
Zidos.
Tu in
ai
gal oje,
be
pag indo
licka
Z.
Zinke i iaus
spéjimas
(Lie u iy
dialek ologija,
p.
372),
jog
Laziinu
s ojis
galiiné
g ei iausiai
y a
p ide in a
p ie
s okis.
®
Liepiamosios
nuosakos
daugiskai os
I-ojo
asmens
o ma
sédzme és...
g ei iausiai
y a
kon-
aminaciné,
pada y a
p ie
nesang azinés
Sio
asmens
o mos
papildomai
p idéjus
sang azine
daugi-
skai os
I[-ojo
asmens
galiine.
Toks
Sios
o mos
sudii imas
i8
dalies
aiSkin inas
kon aminacine
jos
eikSme:
ji
a ojama
ik ais
a ejais,
kai
gal oje
u imi
be
sa es
da
keli
ki i
asmenys,
plg.
J.
O ebski,
Wschodnioli ewskie
na zesze
we eckie,
I,
K akéw,
1934,
p.
385;
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
373.
*
Pilg.
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
416.
2
Z .
J.
Endzelins,
Senp iSu
aloda,
Riga,
1943,
p.
94,
141.
G e a
an-
p iisy
kalboje
esan-
ys
en-
i
un-
p ieSdéliai
sa o
da yba
laiky ini
an-
a ian ais:
un-
g ei iausiai
élesnis
<*an,
0
en-
galé y
san ykiau i
su
an-
kaip
ZodZio
p adzios
e
su
a.
*
Z .
J,
Endzelins,
Da bu
izlase,
I,
Riga,
1971,
p.
562—567.
15.
902

G e a
p ieSdélio
ap-,
a liepian io
Ik.
ap-,
a méje
ka ais
su inkamas
i
iS
p ie’-
délio
api-
sinkopés
keliu
a si ades
ap-,
ku is
asimiliuodamasis
i8 i o
j
a-.
Jis
pasi-
aiko
ik
lie u iy
kalbai
s e ima
nu-
eik8me,
p z.:
Aby é
(api
+by éjo)
médzia-
gu
laks ai
(=Nuby éjo
mediZiy
lapai),
plg.
bal a usiy
acinasics.
P ieSdélis
a -
(aci-)
Ik.
a liepia
a -
(a si-),
p z.:
a djo
‘a éjo’,
a eido
‘a eina’,
acimisiu
“a siminsiu’.
Pasi aiko
nemaza
pa yzdziy,
kai
a -
pa a ojamas
lie u iy
kalbai
s e ima
nu-
a
pa -
eik’me,
p z.:
Kiima
a pjou
(=nupio é)
jam
kaklo;
No éj
jam
a ki se
gdl u
(=No éjo
jam
nuki s i
gal a);
A kapdj
(=nukapojo)
jam
spa niis;
A kink~k
(=nukinkyk)
d klius;
Anas
a dj
(=pa éjo)
namé.
A aza o
(=pa azia o)
eFkdamas.
G e a
Sio
p ieSdélio
ia
su inkamas
i
sinkopés
keliu
i8
a i-
a si ades
p ieSdélis
a -,
ku is
asimiliuodamasis
i8 i o
a-,
pyz.:
Raikia
aduodz c
(<a i+duody i
‘i8 ekin i?)
dik e is;
Ada é
(<a i+da é)
jy
a gal.
P ieSdélis
az-
(asi-)
désningai
a ojamas
ie oj
Ik.
uz-
(wsi-)
pap as ai
eiks-
mo
pabaigai
zymé i,
p z.:
Vilkai
ienu
azdiisino
(=uzsmauge),
ki u
—
dzeidé
(=su-
Zeidé);
Be nikas
aidz é
(=uz ie é)
kdjas;
Anas
dz e é
(=uz e é)
gdl u;
Gai-
dzjs
aigiedéj
(=uZgiedojo);
Zysis
a da é
(=uzda é)
a kon
(= a an);
Kad
az ys iak
(=pama y iau,
uz ys iau),
azdaiisciak
(=uzmuS iau);
KiF i
asis iedé
(=u%sime é)
az
(=u2)
peciij;
Anas
asik u é
(=uisidi bo)
pinigg.
Sis
p ieSdélis
ka -
ais
a ojamas
i
kai
ku iy
ki y
p ieSdéliy
eik’mémis,
p z.
Aspjdu
(=papio é)
y
mei éli;
Asibaidé
(=pasibaidé)
a kl s;
Asiléidé
(=nusileido)
sduié;
Anas
asi-
juoké
(=susijuoké,
p asijuoké);
Asiimdo
y as
‘8 in a’;
Tau
andenélis
akelas
az-
inkdo
(=semia).
Pas a osios
p ieSdélio
az-(azsi-)
eikSmés
g ei iausiai
skolin-
inés.
J.
Endzelyno
nuomone,
p ieSdélis
az-
senesnis
uz
u3-
i
y a
iesioginis
la iy
a miy
az-
i
sla y
3a-
a i ikmuo*,
Kadangi
jis
a ojamas
ne
ik
y inése
Lie u-
os
a mése,
be
i
senuosiuose
(ne
i
aka ie io
B.
Vilen o)
aS uose,
galimas
daik-
as,
jis
sie inas
su
p isy
assa
||
esse*®.
G e iminiy
p ieSdélio
a2-
(asi-)
o my
nekons a uo a,
no s
Salia
p ielinksnio
az
ka ais
pasi aiko
i
aZu,
p z.:
ai
(=uzZ)
jos;
az
(=uz)
dziends;
az
kiimu
(=uz
ki-
ma);
azu
ca o
(=p ie
ca o).
Salia
Sio
p ieSdélio
Gia
a ojamas
i
p ieSdélis
uz-,
a méje
isais
a ejais
iS-
i es
j
us-.
Pasi aiko
da ,
kad
jis
a ojamas
sa o
senaja
k yp ies
eikSme
‘an
ko’,
no s
e iau
biidingas
jam
i
eiksmés
su apimas
su
a#-,
p z.:
Meskd
usliido
(=uz-
lipo)
um
pécio;
Anas
islipé
um
médziagos;
Us icink
y
kélmu
un
manj;
Dziédas
i
uS e é
kélmu
um
meskés;
USéko
gaidélis
un
lazd6és;
Us ydo
gali
gal os
kiimu
(=mi j);
Me gai é
us ydo
ugni.
P ieSdélis
us-
y a
iesioginis
la iy
uz-
i
lie u iy
uz-
a i ikmuo.
Sudusléjes
jo
a ian as
Cia
apibend in as
isose
pozicijose
g ei iausiai
p ieSdélio
is-<
iz-
(plg.
la iy
iz-,
sla y
us-)
pa yzdziu.
Tik
aip,
masy
nuomone,
aiSkin inas
p ieSdélio
us-
a si adimas
i
ki ose
y y
aukS ai iy
a mése.
P ieSdélis
da-
(daz-
~
dasi-)
a méje
palygin i
daZnas,
p z.:
dazdiimojo
‘susi-
gal ojo’,
da ésé
‘p i ez i’,
nedagé is
‘nep isigé es
iki
so ies’,
daédé.
P ieSdélis
is-
(isi-
~
iSsi-)
a ojamas
kaip
i
Ik.,
p z.:
Iseido
Zmud
is
mege-
*
J.
Endzelins,
Da bu
izlase,
I,
p.
321—323.
28
Plg.
en
pa ,
p.
324.
*
Pilg.
da
P.
A umaa,
Li auische
munda liche
Tex e
aus
de
Wilnae
Gegend,
p.
54.
226
lio
‘Igeina
Zmogus
i8
miSkelio’;
Ge ai
is édiau
(=a odziau)
jdunas;
Mama
isnesé
iS
klécies
sii i;
Isip ausé
bal ai;
Isi i ioda o
(=i8si isda o,
i8 i sda o)
i¥
kélmo
ugné é;
Klaiisosi
isizdji.
P ieSdélis
nu-
(nus-
||
nuz-
||
nusi-)
a ojamas
kaip
i
Ik.,
p z.:
Nidaus a
(=numu8 a)
bé Zas;
Numi sai
(=pami gau)
kalbu;
Nu éské
(=nu aké)
dbuoli;
Nug iina
(=nuk in a)
yZai
né
kdju;
Nenus édo
(=nenus oja)
I cie;
Nuspi ksim
pamaii
ka i;
Upé
niizdauzé
(=nusisuko)
un
Ge éciy;
Labai
nusmanis
(=nusi-
maings,
iSéjes
iS
eido),
y
gal
jau
mi s.
Anas
nuzguido
(=nusigando)
i
mi é;
Nu-
sis€gdai
||
nusségdai
(=nusi ilk)
sd u
adié#du
(=d abuzZius).
P ieSdélis
pa-
(pas-
||
paz-
||
pasi-)
a ojamas
kaip
i
Ik.,
p z.:
Palikék
ma-
nj;
Pasiun ék
aiku;
Palapséjo
spa néliais;
Vienu
dziénu
pa u éj
(=palaiké)
i
d -
ezé
a galidn;
A eiki
y éliy
pa y ioc
(=pabi i
ka u
y ais);
Undud
papldudé
(=paplo é)
k a u;
Raikia
pasmékyc;
Pazbijdjau
aic;
Pasisodzynk
||
passodzynk
po u
obeldi iy.
Ka ais
p ieSdélis
pa-
pa a ojamas
i
su- bei
ki omis
eik’mémis,
p z.:
Piemenéliai
lauk iosa
pasals
(=suSals):;
Pa i iko
(=su inko)
be nukius
i
is-
ezé;
Palduzé
(=sulauzé)
a iis;
And
ge d:
aikq
pazdai é
(=p izii éjo,
globojo,
augino);
Anas
negdli
pami cie
(=numi i).
Pas a osios
p ie8délio
pa-
eikSmés
g eiciausia
skolin inés.
P ieSdéliu
pa-
a méje
y a
eiSkiamas
isi8kas
eiksmo
(daZniausiai
ka o i-
nio)
uzbaigimas
p aei yje
(a
galimas
oks
jo
uZsibaigimas
a ei yje).
Tuo
a eju
Sis
p ieSdélis
Gia,
kaip
i
daugelyje
ki y
pie y inio
lie u iy
kalbos
pak aS io
a -
miy*’,
bal a usiy
kalbos
pa yzdZiu*
p idedamas
i
p ie
ki y
p ieSdéliniy
eiksma-
zodziy
a ba
y a
ne
du
ka us
paka ojamas,
p z.:
Anys
jau
isi
panumi i
(=iSmi-
e);
Zisys
paisd és
én
d kon
‘Zasys
iena
po
ki os
i8d és
ame
a e’;
Pa a-
séjo
(<pa + az+si+
éjo
‘i8si aik8 iojo’)
kas
ku ;
Pasu éj
(=susi inko)
isi
ik
ie-
ndm;
Papa i iko
(=su inko,
i8 inko)
i¥
miisy
kiémo
(=kaimo)
is s
bé nus;
Papa-
di iau
(=pasidi iau
i§
keliy
ka y,
keliose
ie ose)
kdju;
Papanu éj
(=i8siski s é,
isi aikS iojo)
ienas
az
ki o.
Ta més
eiksmazodziams
biidingas
i
sla iskas
p ieSdélis
pad-
(plg.
bal a u-
siy
nad-),
a liepian is
1k.
p i-,
ap-,
p z.:
Anas
pddnexé
aiku
jép
‘Jis
p ine’é
aika
p ie
jos’;
Anas
ma
pad ildzinéja
‘Jis
mane
ap ilia’.
Ta méje
a ojamas
i
eiksmazodziy
p ieSdélis
pa -
(pa s-
||
pa z-
~
pa si-),
a liepian is
1k.
pa -
(pa si-),
p z.:
Ké i
pa diociak
“Ka e
pa duo iau’;
Kas
jy
pa s é§
“Kas
ja
pa si e’’.
VeiksmazZodziy
p ieSdélis
pe -
(pe s-
~
pe si-)
a méje,
kaip
i
Ik.,
isada
ki -
Giuo as,
p z.:
A aziodé
pé e zdzinée
Zmonii{
un
sa ds
ié os
‘A azinéda o
pe -
e s i
Zmoniy
j
sa o
ikéjima’;
1§
Zmonij
pé e é
ka eliiis;
Sumi ko
(=suSlapo)
undenini
i
pé salo;
Pé y o
(=paseno)
dnas,
jau
ne
okis
g a is;
Pé smainé
gy én-
u é
‘Pasikei é
gy enimas’.
Veiksmazodziy
p ieSdélis
pie-
a méje
e as.
Lk,
a liepia
ap-,
p z.:
Anys
pie-
i iko
(=ap engé)
jy
bal ai.
7 Z ,
Z.
Zinke iéius,
Lie u iy
dialek ologija,
p.
424.
*
Pig.
bal a usiy
nanacmpaasem,
nananpuimawo.
Daugiau
pa yzdiy
z .
Kype
cyuacnai
Oeaapyckaii
ai epa ypuai
Mosbi,
Map aso ia,
Minck,
1957,
p.
152—153.
=
227
Sis
pa s
p ieSdélinis
eiksmazodis
su inkamas
i
Laziny
a méje**.
Sa o
kil-
me
jis,
be
abejo,
sie inas
su
p ielinksniu
pie-
i
polinksniu
-pi
(<*pie)
i
y a
iesio-
ginis
la iu
pie-
a i ikmuo.
J.
Endzelyno
nuomone,
lie u iy
pie(-)
Salia
polinks-
nio
-pi
galéjo
sa a ankiSkai
a si as i
i
be
paSalinés
(la iy
kalbos)
i akos®.
P ieSdélis
p a-
(p as- |
p az-
~
p asi-)
Sia
dazZniausiai
a ojamas
kaip
lk.,
pyz.:
Visa
p agaixo;
P adzi i o
kélias;
Anas
unksci
p azbido.
G e a
ju
pasi aiko
ienas
ki as
pa yzdys,
ku
p ieSdélis
p a-
pa a ojamas
lie u iy
kalbai
nebidin-
ga,
g eiciausiai
skolin ine,
eikSme,
p z.:
A u kis
(=agu kus)
p adzygindzinéjam
(=sudaiginame,
plg.
bal a usiy
npapacmaem)
pi kidj;
P azga aii
(=a sibudau,
plg.
bal a usiy
npauwnyaca)
y i.
P ieSdélis
p i-
(p is-
||
p iz-
||
p isi-)
a ojamas
daZniausiai
kaip
i
1k.,
p z.:
Nuzgundai,
né
plauki{
p idgo
(=p iaugo)
pilnd
kepu é;
P iklegém
(=
p ikalbéjo-
me)
isa
ké.
P ieidai
a cia i
—
médzias
duga
‘P ieinu
a iau
—
miSkas
auga’;
Anas
p ik u é
(=p idi bo)
ciek
i
ciek;
Né a
man
k6p
p izglaiiscie
‘Né a
man
p ie
ko
p isiglaus i’;
P ipi kdzinéj
mazu di iy
is di iy
‘P ipi ko
mazu iy
i8 ai iy’.
Pasi aiko,
kad
Sis
p ieSdélis
Gia
pla iai
a ojamas
i
ki y
p ieSdéliy
eikS’mémis,
p z.:
AS p ipazinail
po
éido
“A8
a pazinau
i$
eido’;
P isis éikina
(=pasis eikina)
su
isais;
No iu,
kad
p ildukciak
(=sulauk iau)
siina is;
P ige dzinéja
aiku
(=
ge ia
j
aiko
s eika a);
Dak e ys
p i ang os
(=i8puoS os,
ap eng os)
g azai;
A
p isizu éjai
p izzi éjai,
kékis
Gnas
‘A
jsizii éjai,
koks
jis’;
Anas
gud is:
p ima-
no
(=iSmano);
P i dé
(=pa a8é)
dnas
jam
ké u
(=laiska).
Pas a osios
p ieSdé-
lio
p i-
eik$més
g ei iausiai
skolin inés.
Ta més
eiksmazodziams
bidingas
i
sla i8kas
p ieSdélis
az-
( asi-
<
az+
+si-),
a ojamas
Ik.
pa-,
i§-
i
k .
p ieSdéliy
eik8mémis,
p z.:
Bi o
sapcynidlika
la aky
(= alaky),
i
isi s
aspi ko
(=i8pi ko);
Audeklu
ds isiam
(=i8 iesiame,
pa iesiame)
un
Zo és;
Kacinas
dz e é
(=pa e é)
i alu;
Ras ijsé
(=i8 asé)
duncym;:
Pie
jy
(=apie
ja)
isdp
asakinéj
(=pasakojo);
Tu
ge ai
asida
(=apsidai yk,
apsizii ék).
P ieSdélis
su-
(sus-
||
suz-
||
susi-)
a ojamas
kaip
lk.,
p z.:
Jy
siumusé;
Ky
sug iebé,
y
ém;
Ugnii
sulaéks ai
namén;
Su eidé
(=susi inkda o)
kas
aka as;
Rugiis
siis aciam
(=sus a ome);
Sus i i e
(=nu ilki e),
ky
kléga
(=kalba e);
Susisdgdai
|
sussdgdai
sa u
adiéidu
‘Susisags yk
sa o
d abuzius’;
Sizg iebé
(=su-
sip a o),
cik
pe
élai.
A ski ais
a ejais
a més
su-
a ojamas
lk.
pe -
i
ki omis
eikSmémis,
p z.:
Sumi ko
(=pe mi ko,
pe Slapo)
undeni i
i
asi?go
(=susi go).
Sudii é
(=pe smel-
ké)
jy,
kas
ce
j ;
Sus i iks
(=bus,
iSeis)
di
id s ai
(= a s ai).
G e a
Sio
p ieSdélio
ia
ka ais
pasi aiko
i
p ieSdélis
sa-
(sas-
~
sasi-),
p z.:
Nesascikdiai
(=nesusi ikau)
16kio,
kad
ma
eizé
(=ie3ko y);
Anas
isa
sas a-
Singjo
(=uiési aSinéjo),
ky
aS
p é ijau
(=pasakojau).
Bu usioje
Ga dino
gube nijoje
andama
p ieSdélj
sa-
dél
daugybés
Gia
esamu
sla izmy
J.
Endzelynas
bu o
linkes
laiky i
a si adusiu
i$
su- dél
sla y
ca-
(<co)
i akos*.
Kad
Ge é iy
sa-
aip
pa
galé y
bi i
a si ades
dél
sla y
i akos,
pa emia
*
Pig.
J.
Senkus,
Kai
ku ie
Laziiny
a més
ypa umai,
—
Lie u os
TSR
Moksly
akademi-
jos
da bai,
A,
Se ija
1,
p.
191.
*” J.
Endzelins,
Da bu
izlase,
I,
p.
470.
*
Ten
pa ,
p.
496.
228
&ia
g e a
a ojami
bal a usiy
eiksmaZodZiai
su
Siuo
p ieSdéliu
(cacmpakaeyya,
CacKO bi4b,
cacmasiyya).
Leidziamosios
nuosakos
o moje
a ojamas
p ieSdélis
e-
( es-
||
ez-
||
esi-),
p z.:
ep dsai,
ebui
‘ egu
bina’,
e dkScioj
“ e aikS ioja’;
esmdko
‘ esimoko’.
E.
HW.
TPHHABAILKEHE
HEKOTOPBIE
OCOBEHHOCTH
PIAPOJIA
FEPBATCKOFO
TOBOPA
Peswme
B
c a be
ocnenjaloTCA
KOHTAMHHaHOHHBIe
PeCMMKTEI
aTeMaTHMCCKUX
Ta on0B,
a
Take
bopMa,
(byHKuns#,
OOpasoBaH e
M
OTYACTH
MpOUCXOKAeHHe
BOsBpaTHBIX
H
NPHCTABOUHbIx
a o-
0B
u30MMpoBaHHO o
TepBaTcKo o
TOBOpa
MHTOBCKOTO
ASbIKa,
HAXOAMMMETOCA
Ha
TeppHTOPHH
|
Beaopyccxoii
CCP
(Tpoguenckas
06.1.,
Oc poseuxui
p-H).
Tosop
AaHHo o
HaceseHHo O
NyHK-
a,
coc aBasiome oca
3
Mec euKka
Teppa
u
12
e o
okpy2KalollHX
JHTOBCKHX
AepeBcHb,
20
CHX
HOp
OCHOBaTeIbHO
HHKEM
He
HCCMe_OBaNCH,
XOTA
e o
AMANeKTHBIE
MaTepHadb
coOupaio ca
HaunHas
c
Konia
XIX
Beka
H
MYOMKYyIOTCA,
a
TAKE
HCNOADSYOTCA
B
OTACAbHBIX
ASLIKOBEA-
ueCKHX
Tpy ax.
Ha
ocnose
6o aTo o
AHajeKTHO O
MaTepHasa,
XpaHame oca
B
KapToTeke
,ATJaca
au-
ToBcKo o
s3bKa“
(MHCTHTYT
AHTOBCKO O
A3bika
H
MTepaTyph
AFI
JICCP),
B
c aTbe
ycTaHaB-
AMBalOTCA
3aKOHOMepHOCTH
yTOTPeOAeHHA
OTACMBHBIX
Taa OMbHLIX
(hopM;
STH
(opMBI
Mpexze
BCeTO
CPaBHHBAalOTCA
C
COOTBETCTBYIONIUMH
OCOGEHHOCTAMH
OeMOpyCCKO O
A3uIKa,
yno pe6ase-
MO o
3j{@Cb
B
KaYecTBe
BTOpo o,
HO
JOMHHUPYloule o
OPUUMATbHOTO
ASbIKA,
a
TAKKE
C
BOCTO'-
HOaykwTaliTcKHMH
TOBOpaMH
JHTOBCKO O
ABbIKa,
HHOTa
C
AaTHILICKHM
H
APeBHENPYCCKHM
ASBI~
Kamu.
YcTaHOBAeHHBIe
3aKOHOMePHOCTH
HJJIOCTPHPYIOTCA
MHOTOYNCAEHHBIMH
NIPHMepaMH,
CO-
OpaHHLIMH
H3
YCT
HaceeHHA
CaMHM
aBTOPOM
H
APYTHMH
AHUaMH,
YACTb
KOTOPBIX
ABIACTCA
BEIXOAUAMH
H3
AaHHOli
MecTHocTH.
B
HeKOTOpBIX
CayYaHx
NOATBepKLalwTCcA,
a
HHOTa
yTOUHA-
1OTCH
H
NONpaBAMOTCA
y Ke
HMEIOMNHECA
THTIOTESHI,
OODACHEHUA
H
TOAKOBAHHA
OTACAbHBIX
ASbI-
KOBHX
ABeHHII.
B
c aTbe
NpuBOAATCA
H
HEKOTOpbIe
HOBbIe,
10
CHX
MOp
ASHIKOBeLaMH
He
HCNOAb3OBaHHBIC
H
He
OnyOaMKOBaHHBIe,
OCOGeHHOCTH
a oma
3TOTO
ToBOpa,
LaeTCA
HX
TOAKOBaHHE
H
OLeHKA.
TipupenenHaa
Xapak TepHcTHKa
HeKOTOpHIX
OcoGeHHocTeli
ia oa
Teppa cKo o
osopa,
no
Beei
BePOATHOCTH,
NOCAYKUT
JaMbHelieMy
HCCMeAOBAHHIO
TAATONbHO!
CHCTEMBI
BOCTOUHIX
TOBO-
POB
JHTOBCKOTO
sA3bIKa.