18
a ski y
o my
nesu apimy
usy
i
lie u iy
kalbose
miné inos
sudu inés
lie-
u iy
kalbos
eiksmazZodZiy
o mos,
ku iy
daba
ne u i
usy
kalba.
Dél
o
Sios
o mos,
kaip
sa a ankiSka
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
ka ego ija,
knygoje
a ski ai
nenag inéjamos.
Tiesa,
Siek iek
apie
jas
uzsimenama,
kalban
apie
eiks-
la,
daly ius,
nuosakas.
Tadiau
isa
Siy
o my
speci ika
(ju
eik’mé,
da yba
i
a -
ojimas)
liko
nea skleis a.IS
an os
pusés,
abejo ina,
a
eisinga
o mas
skai yciau
i
badiau
skai es
e s i
uo
pa iu
4umaa
Gol.
Pas a asis
e imas,
misy
nuomone,
inka
ik
skai y¢iau
o mai,
o
o mos
biciau
skai es
speci ikai
a skleis i
a
ne
ge-
iau
bi y
ikes
paZodinis
e imas
2
Oola
601
uumaswuu .
Juk
lie u iSkai
skai y-
Giau
i
biciau
skai es
ai
isai
ne
as
pa s.
Ta iamosios
nuosakos
sudu iniy
o my
a pe
lie u iy
kalba
u i
i
biciau
beskai qs,
biiciau
bu es
beskai as,
biiciau
bu es
skai es
o mas,
a iau
né
iena
jy
i
nuosaky
sky iuje
neminima.
Lie u iy
kalbos
biidinys
knygoje
p iski as
p ie eiksmiui,
pla iau
jo
neaiS-
kinan
(p.
239—240).
Salia
jo
pa yzdZiy
knygoje
y a
pa eik a
i
kele as
usy
kal-
bos
bidinio
liekany,
p z.:
cmo ima
cmoum
(p.
239),
plg.
s o é e
s o i,
a iau
jos
a pusa yje
neg e inamos.
P.
129,
134
eigiama,
kad
lie u iy
kalbos
eiksmazodzis
p anes i
u is
eikSme
coo6uum,
be
ai
né a
isiskai
ikslu,
nes
jis
da
gali
eikS i
i
nponecmu
(HMO).
P.
189
aSoma,
kad
bi i
egali u é i
sin e ing
pe misy o
o ma
eesie,
agiau
lie-
u iy
li e a i inéje
kalboje
i
ik ujy
pla iai
a ojama
i
anali iné
o ma
egul
bina.
Kai
ku iais
a ejais
au o ius
emiasi
ik
ienos
kalbos
pa yzdziais.
Siuo
a eju
lyg
i
iSnyks a
g e inamasis
knygos
pobidis.
Tai
pasaky ina
apie
ne eikiamyju
daly iy
i8
in anzi y iniy
eiksmaZodziy
o mas
(p.
174),
apie
usy
kalbos
TBopH-
yeNbHbIi
a eHTHBHO O
JonosHeHHA
(p.
175),
apie
usy
kalbos
liepiamosios
nuo-
sakos
o mas
mepsxu,
noayxaii
(p.
188)
i
k .
No s
knyga
u i
i
nemaza
ikumy,
a iau
is
dél o
ji
duoda
gana
ykusi
apypilni
usy
i
lie u iy
kalby
g e inamosios
mo ologijos
aizda.
Skai an
i
s udijuojan
ja,
jokiu
bidu
negalima
nema y i
i
ne e in i
au o iaus
da bo
aisiy,
eikSmingy
sla y
i
bal y
g e inamajai
kalbo y ai.
18
ik yyy,
ai
gana
ge a
p adzia
didelio
eik$mingo
da bo,
ku is
padés
pama us
ki iems
os
s i ies
y inéjimams.
Uz
Siq
knyga,
be
abejo,
bus
dékingi
K.
Mus eikiui
s uden ai,
e éjai,
spaudos
da -
buo ojai
bei
isi,
kam
s a bis
usy
i
lie u iy
kalbos
mo ologijos
g e inimo
i
a ojimo
dalykai.
E.
G ina eckiené
Ban o-caapanckni
cOopHux,
Mocxsa,
1972,
424
p.
(o s.
pez.
B.
H.
Tonopos).
TSRS
Mokslu
akademijos
Sla is ikos
i
balkanis ikos
ins i u as
ileido
s am-
bu
eikala
,,Bal y-sla y
inkinys“.
Jame
iSspausdin a
penkiolika
s aipsniy
i
ys
ecenzijos.
Daugumoje
s aipsniy
y auja
bal is iné
p oblema ika,
o
nemaza
jy
dalis
y a
iesiog li uanis iniai.
Rinkinio
in e ling is inj
pobiidj
lemia
didesné
pusé
(aS uoni
i§
penkiolikos)
s aipsniy,
ski y
bal y-sla y
kalby
ySiams
bei
kon ak-
ams.
Knyga
p adedama
Z.
Zinke iéiaus
s aipsniu
Dél
bal y
okalizmo
ai-
dos“
(p.
5—14).
Siame
s aipsnyje
au o ius
ieSko
naujy
a gumen y,
pa i inan iy,
kad
bal y
,,p okalbéj“
bu es
umpas
i
ilgas
balsis
a
(*a,
4).
Sakysim,
bu o
ei-
giama,
kad
bal y
umpasis
balsis
*o
ge iausiai
iSliko
miS iuosiuose
d iga siuose
320
On,
Om,
i8
ku iy
ik
éliau
ienose
a mése
i8si u uliojo
an,
am,
ki ose
—
un,
um
i
. .
Z.
Zinke i ius
pa eikia
a gumen y,
p ieS a aujanciy
okiai
hipo ezei.
Pa-
yzdziui,
kad
y y
aukS ai iy
un,
um
y a
kile
ne
i8
dn,
6m,
oda
okie
ak ai
kaip
lie .
An anas
i
A d ius,
skolin i
i§
sl.
An én,
And zej,
a ba
y y
aukS ai iy
Jun a,
kilusi
i8
*/an a
<
len d,
be
ne
i$
*/on a.
Ki i
ke u i
i§
eilés
spausdinami
s aipsniai
y a
iS
bal y-sla y
kalby
onologi-
jos.
Tai
T.
Sudnik,
Laziinai.
Lie u iy,
bal a usiy
i
lenky
kalby
onologinés
sis-
emos
(p.
15—155);
M.
Lekomce a,
Apie
bal y-sla y
pasienio
onologiniy
sis-
emy
sa eika
(p.
116—134);
S.
Tols aja,
Vienos
Zemai iy
a més
Zodzio
galo
onologija
[nag inéjama
Akménés
aj.
E{kiSkiu,
Sablauskiy,
Men iij
i
Kan eikiy
kaimy
a més
galininiy
balsiy
edukcijos
eiSkiniai]
(p.
135-139);
I.
Topo o a,
Lie u iy
kalbos
onemy
dis ibucija
(p.
140—173).
D iejuose
pi muosiuose
s aipsniuose
lie iami
bal y-sla y
kalby
kon ak ai.
Bal y-sla y
kalby
ySiai
nag inéjami
i
da
keliuose
s aipsniuose,
ik
jau
nebe
onologiniu,
o
ki ais
aspek ais.
M.
Lekomce a
s aipsnyje
,,Bal y-sla y
pasienio
a miu
eiksmazZodiniy
g amemy
eikSmiy sis ema“
(p.
174-185)
ap a ia
j aka,
ku ia
Saléininky
aj.
Daina ds,
Daini8kiy,
S asyly
i
PuSyniskiy
(SosenkiSkiy)
kaimy
lie u iy
kalbos
eiksmaZodis
y a
pada es
ie inéms
sla y
kalboms
i
kaip
pas a osios
pa eiké
lie u iy
kalbos
eiksmaZodzio
sis ema.
E.
G ina eckienés,
I.
Ko aléiuk,
J.
Macke ié
i
E.
Romano ié
da bas
,,Lie u os
pasienio
Siau-
és
aka y
bal a usiy
dialek ai*
(p.
377—393)
ski as
Lie u os
TSR
T aku,
Vil-
niaus
i
Saléininky
aj.
bei
pasienio
bal a usiy
(iS
dalies
i
lenky)
kalby
kon ak ams
one ikoje,
leksikoje
i
Zodziy
da yboje.
Ty
pa iy
ajony
kai
ku iy
ie o iu
lie u iu
i
sla y
kalby
a pusa io
i akos
nag inéjamos
E.
G ina eckienés
s aipsnyje
Kai
ku ie
lie u iy
i
sla y
kalby
kon ak a imo
eiSkiniai
( emian is
pie yciu
Lie u os
kalbiniy
kon ak y
medZiaga)“
(p.
394—408).
J.
O embskio
s aipsny-
je
,,18
sla y
i
bal y
kalby
Zodziy
da ybos
(sen.
sl.
mésec
i
lie .
ménuo)*
(p.
186—
192)
j odinéjama,
kad
lie .
ménuo
i
sen.
sl.
mésec
y a
o
pa ies
bal i8kojo-sla iSkojo
Zodzio
a mainos,
da ybiniai
a ian ai.
Tai
esas
da
ienas
a gumen as
uz
bal y-
sla y
kalby
ienybe.
P ie
idomiy
i8 ady
sa o
s aipsnyje
,,Dél
a dazZodiniy
i
ka-
mieny
kai
ku iy
ski umy
bal y
i
sla y
kalbose“
(p.
206
—216)
p ieina
R.
Eke as.
Visu
pi ma,
au o ius
eigia,
kad
nag iné oji
mediiaga
pa i inan i
jo
anks esne
nuomone,
jog
bal y
kalbos
y a
a chai’kesnés
uZ
p asla y
kalbas,
neZii in kaip
Sis
a chaiSkumas
bi y
in e p e uojamas.
Senoji
usy
kalba
uzZiman i
lyg
i
a pine
padeé j
a p
p asla y
i
y iniy
bal y
kalby.
Taigi
R.
Eke o
is ada
nesu inka
su
J.
O embskio.
S.
Ka alianas
s aipsnyje
,,Dél
bal iSkojo
a i ikmens
sla iSkajam
*pas i*
(p.
281—288)
pa odo,
kad
sla y
kalby
*pas i
,,gany i,
mai in i;
gin i,
saugo i“
a i inka
lie .
pdsé i
,,ga bin i
(s abus)“,
pdselé i,
puoselé i
,
apes ingai
mai in i,
ge ai
p izii é i,
lepin i“,
la .
pdsé
,,lepin i,
apin is,
gailé i,
gin i“,
pas
,, upin is,
p izid é i*.
Sa i a
ie a
Siame
inkinyje
uzima
didelis
(SeSiasdeSim
puslapiy)
L.
Neyska-
jos
da bas
,,Bal y
geog a iniy
apelia y y
Zodynas“,
ku iame
pa eikiama
apie
1180
lie u iy
i
la iy
kalby
geog a iniy
e miny.
Te minai
pa eikiami
al abe o
a ka,
nu odomos
jy
eikSmés
i
Sal inis.
E imologiniy
i
ki okiy
aiSkinimy
né a.
Tokio
pobidzio
i
apim ies
geog a iniy
e miny
Zodynas
bal y
ling is inéje
li e a i oje
skelbiamas
pi ma
ka a.
Jo
s a ba
kele iopa.
Visy
pi ma,
ai
bus
pa-
321
ma as
lyginamosioms
geog a inés
e minijos
s udijoms,
ku iy
sla y
k aS ai
pas a-
uoju
me u
susilauké
gana
i8samiy*.
Bal iSkoji
Sios
s i ies
medZiaga
bu o
sunkiai
p ieinama.
An a,
kal!
is
Zodynas
labai
p a e s
ie o a dziy
y iné ojams.
Sup an ama,
pi mame
okio
pobidiio
da be
pasi aiko
i
ne ikslumy
bei
i-
kumy,
ku iy
s a biausias,
misy
nuomone,
y a
jo
nepilnumas.
Kadangi
au o é
nepa eiké
jokiu
i adiniy
pas aby
a
iS ady,
ai
e miny
a ankos
k i e ijai
skai y-
ojui
licka
neaiSkis
a ba
spéjami.
Tik
i$
san umpy
sa aSo
galima
nus a y i,
kad
au o é
naudojosi
bene
im
s a biausiais
Sal iniais:
spausdin ais
da bais,
Lie u iy
kalbos
Zodyno
bei
Lie u iy
kalbos
a laso
ka o eka
i
sa o
pa ios
duomenimis,
su ink ais
i§
lie u iy
kalbos
a miy.
Tad
a ody u,
kad
Zodynas
u éjo
susida y i
gana
iSsamus.
Ta iau
nemazos
dalies
e miny
is
dél o
pasigendame.
S a biausia
i
Zodyna
nepa eko
ne kai
ku ie
geog a iniai
e minai,
iSspausdin i
Lie u iy
kalbos
Zodyne
(LKZ)
a ba
esan ys
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o ekoje
(LKZK).
Pa-
yzdziui,
sunku
sup as i,
kodél
Zodyne
né a
kad
i
Siy
e miny:
ap aka,
ap eka
,upés
i§siliejimas*
(LKZ
I
272,
273),
béd é
,,duobé;
kelio
duobé,
bala,
klampyné,
slénys“
(LKZ
I
711),
gal is,
gdl is
,,sa aime
pasida iusi
kiid a
senos
upés
agos
ie oje
a
uZu éky;
iskas os
kid os
s a ias
k an as“
(LKZ
III
85),
ge klé
,,ja os
(upés)
ilanka“
(LKZ
Ill
258),
ige klis
,,siau a
ie a;
siau as
Zemés
éZis,
isisp au-
des
i
miska
a
a p
andens,
pusiasalis“
(LKZ
IV
21),
i i apas
,, andenyje
gili
ie a“
(LKZ
IV
122);
ixpléSa
,, andens
i€neS as,
SpléS as
a pas,
g io ys“
(LKZ
IV
226)
kliu ké
,,skys a
pu yné,
kliu kas“
(LKZ
VI
128),
k isis
,
k iauSis,
pak iausé“
(LKZ
VI
726),
pélymas
,, ais as,
pelké;
didelis
mi8ko,
lauko
plo as;
mazi
miSke-
liai*
(LKZK),
smeél é
,,smélis,
smélyné“
(LKZK)
(no s
smélis,
sméljnas
y a),
Si-
lia
,, ais as,
du piné
Zemé;
Silas,
gi ia“
(LKZK),
simsd
,Slapia
pie a,
pelké“
(LKZK),
Hapékinis
,,Slapia
pie a“
(LKZK)
i
k .
An as
dalykas,
ku is
mazina
Sio
s aipsnio
moksline
e e,
y a
pasi aikan ys
j ai is
smulkis
ne ikslumai,
pa yzdziui:
dkis
,,akis“,
akmenjné
,,akmenyné“,
apa id
,,apacia~,
bu lia igé
,,bu liu igé“,
diimb és
,dumb és“,
galiikalné
»gal -
kalné“,
gelminé
,,gelminé“,
iplesa
,,ipléSa“,
kalndgub is
,,kalnagib is“,
kalnii ks-
is
,,kalniikS is“,
k iaukiljné
,,k iaukslyné“,
mudla
,,mudlas“,
pe ejd
,,pé éja“,
sdusbalé
,,sa sbalé“,
uzasilé
uzusile’,
agd
,, aga",
idiigi iai
,, idugi iai“,
odélé
, odélé*
i
k .
Te minai
pa eikiami
suki éiuo i.
Ta iau
dalis
jy
duo a
be
ki iy,
no s
Sal i-
niuose,
i§
ku iy
Sie
e minai
paim i,
ju
ki io
ie a
i
p iegaidé
nu odoma:
bliiidas
bli idas*,
duobija
,
duobija“,
eZe as
,,éZe as“,
kemsas
,,kémsas“,
kemz as
,,kémz-
as“,
kieSynas
,,kieSynas“,
li ignas
wli ignas“,
pabalé
,,pabalé“
i
. .
Sie
ne ikslumai,
neapsiZid éjimai
i
ik ai
odo,
kad
kalbamasis
s aipsnis
bu o
engiamas
i
spausdinamas
be
eikiamo
a idumo.
Rinkinyje
skelbiami
du
s aipsniai
i8
bal y
mi ologijos.
Finomas
Sios
s i ies
specialis as
Ve .
I ano as
s aipsnyje
,,Indoeu opie-
iskosios
d yniu
kul o
e minologijos
a spindZiai
bal y
kalbose“
(p.
193
—205),
esdamas
ame ikie iy
mokslininko
D.
Vo do?
i
ki y
y inéjimus,
pa odo,
kad
1H.
H.
Toac o i,
Caanauckaa
eo pa aueckan
epmunoszo na,
Mockea,
1969;
A.
Au-
xin,
Benapyckia
ea padiiH ia
Ha3Bbl,
Mincx,
1971;
M.
Ju kowski,
Uk ai iska
e minologia
‘iczna,
W oclaw-
Wa szawa-K akow-Gdansk,
1971;
P.
Ni sche,
Geog aphische
e mi-
nologie
des
Polnischen,
K5In,
1964.
2D.
Wa d,
The
Di ine
Twins.
An
Indo—Eu opean
my h
in
Ge manic
adi ion,
Be ke-
Jey
and
Los
Angeles,
1968.
322
Die o
d yniy
kul o
a spindZiy
esama
i
bal y
kalbose,
ypaé
la iy
liaudies
dainose.
Lie .
Die o
siineliai,
la .
Die a
déli
(plg.
la .
Abelkoka
lai u
da u
/
Abi
gali
paze-
li i
/
Die a
d@li
ji éjini
/
Saules
mei u
izina),
Ve .
I ano o
nuomone,
y a
indoeu
opie iSkosios
d yniy
kul o
e minijos
(plg.
edy
Di é
ndpa a
,,die o
a ba
Dyauh—
dangaus
—
siniis“,
g .
Dioski ai
—
A dyxoupo.
,,Dzeuso
sinis“)
a i ikmenys.
D.
Vo do
y inéjimai
leidZia
ekons uo i
indoeu opie iy
mi a
apie
die o
d ynius
—
Saulés
die o
sinus,
—
ku ie
meilinasi
sa o
sese iai,
u in iai
saulés
a da:
edy
Su ya
,,Saulé“
a ba
Duhi a
Si yasya
»Saulés
duk é“.
Ve .
I ano as
mano,
kad
bal y
kalbose
Sios
mi o
apie
die o
d ynius
dalies
a i ikmenys
y a
lie .
Saulés
duk é,
la .
Saules
mei a.
Ve .
I ano as
da
ka a
g iZ a
p ie
klausimo,
kas y a
la iy
olklo o
Zodis
jumis,
Sio
Yod%io
kilmé
bu o
aiSkinama
labai
j ai iai
(plg.,
pa yzdziui,
suom.
jumala,
yb.
jumal
,,die as“).
Remdamasis
ekons uojamu
indoeu opie iy
mi u
apie
die o
d ynius,
ku io
siuze as
pa em as
inces a,
i
neabejo inu
ak u,
kad
senojoj
indoeu opie i$koj
adicijoj
die o
d yniai
galéjo
bi i
Zymimi
ienu
Zodziu
—
edy
Yama,
a es .
Yima,
—
au o ius
da o
iS ada,
kad
la iu
kalbos
Zodis
jumis
p iklauso
p ie
indoeu opie iskosios
die o
d yniy
e minijos,
ik
jo
élesnei
a o-
senai
am
ik os
j akos
galéjusios
u é i
pabal ijo
iny
kalbos.
Jau
anks iau
p adé us
Sios
s i ies
y inéjimus*
s aipsnyje
,,Pas abos
apie
bal y
mi ologija*
(p.
289—314)
esia
V.
Topo o as.
Sio
s aipsnio
ikslas,
kaip
aSo
au o ius,
y a
,, ekons uo i
kai
ku iuos
bal y
pan eono
( iksliau
pan eony)
hie a chinés
s uk os
b uozus,
emian is
eonimy
dis ibucija
iSliku-
siuose
die y
sa aSuose“
(p.
289
—290).
Pi moji
(i
didZioji)
s aipsnio
dalis
ski a
p isy
die ams.
Au o ius
p adzioje
pa eikia
labai
k uopS iai
iS
j ai iy
Sal iniy
iS ink y
p isy
pagoniSkujy
die y
a du
sa asq.
Daugelio
s i iy
specialis ams
bus
ijdomiis
s aipsnyje
pa eik i
die y
a du
kilmés
aigkinimai.
Remdamasis
is o iniuose
Sal iniuose
uZ iksuo omis
dis ibu-
cinio
pobiidzio
pas abomis
a ba
i
iesiog
die y
sqa aSais,
V.
Topo o as
pa eikia
d i
a che ipines
p iisy
die y
hie a chijos
schemas.
Viena
okiy
schemy,
au o iaus,
nuomone,
galé y
bi i
okia:
Dei s
’
Pe kuns
T imps
<-—
Pa ols
(Ba doi s)
Puskai s
_—
Pe g ubius
——=
Pil i is
————
AuSau s
Re
aR
eas
(Ba s ukas)
(Ma kopole)
Tolesné
Sios
schemos
e oliucija
bu usi
okia:
1)
Dei s
ga o
epi e a
Okopi ms,
ku is
éliau
apo
a do
pama u;
2)
T imps
suskilo
j
Po imps
i
Au imps
(kai
ku-
iuose
a ian uose
i
Na impe);
3)
bu es
a do
Pa ols
epi e as
Ba doi s
a sisky é
*B.
H.
Tonopos,
O
apesnennaniicxol
Yu ac
(Usas)
ee
Gan uiickom
cooTBeTcTaHh
(Osin3),
xu.:
HnguaB
apesuoc n,
Mockna,
1964,
cTp.
66—84;
06
oguoii
,,aTBMKCKON“
Mudoo eme
B
CBASH
CO
CAaBANCKO!
napaseabio,
,,Ac a
Bal ico-Sla ica,
ILI,
1966,
c p.
143-149;
K
6aa o-
CkaHAnHaBCKHM
Mudo o AyecKHM
cBsi3aM,
Donum
Bal icum,
S okholm,
1970,
p.
534-543.
323
nuo
io
a do
i
apo
sa a ankiSku;
4)
Pa ols
ga o
a da
Pekols;
5)
Pekols
su-
skilo
i
Pekols
i
Pokols;
6)
i
pan eona
bu o
ijung as
S aix ix.
An ojoje
s aipsnio
dalyje
V.
Topo o as
apibend ina
is o iniy
Sal iniy
Zi-
nias
apie
lie u iy
pan eong
XII
a.
Sal iniai,
iesa,
negausis
(Volynés
me as is
i
1261
m.
in a pas
j
Joano
Malalos
»K onika“),
a iau
i
Sios
palygin i
SykS ios
Zinios
leido
V.
Topo o ui
p iei i
p ie
idomiy
is ady.
Be
ki a
ko,
V.
Topo o as
el
g iz a*
p ie
min ies,
kad
Volynés
k onikoje
minima
die o
ya da
Di i iksq
(u-
BepHKBSY,
Jlupupukca)
eikia
aigkin i
ne
kaip
,,Die o
ikis“,
0
kaip
,,Die o
yks é“.
Sa i a
ie a
ecenzuojamajame
inkinyje
uzima
V.
Topo o o
s udija
,,Bal i-
ca
Podmosko ja*
(p.
217—280).
Siuo
da bu
V.
Topo o as
nuosekliai
esia
dauge-
lio
anks esniy
y iné ojy
(A.
Ko iubinskio,
A.
Pogodino,
K.
Bigos,
A.
Sachma o o,
A.
Sobole skio,
M.
Fasme io,
B.
Se eb eniko o
i
k .)
bei
pas a ojo
deSim me-
Gio
au o iu,
jy
a pe,
s a biausia,
V.
Topo o o
i
O.
T uba io o,
da by
se i-
ja®
apie
bal iskosios
oponimijos
papli ima
i
y us
nuo
Siy
dieny
bal y
e i o ijy.
Anks esniuose
eikaluose
bu o
nus a y a
pie y iné
bal iSky
ie o a dziy
a ealo
iba.
Ry iné
iba
bu o
neaiski.
S udijos
,,Bal ica*
Podmoskoyja“
ikslas
i
y a
nus a y i bal iskos
oponimijos
y ine
iba.
Reikia
pasaky i,
kad
sa oka
,,bal i8ka“
ia
a ojama
kiek
ki a
p asme,
negu
anks iau.
Kaip
Zinoma,
V.
Topo o as
y a
ienas
s a biausiy
a s o y
eo ijos,
pagal
ku ia
sla y
kalbos
esan ios
susi o ma usios
iS
pe i e iniy
bal y
dialek y.
Si as
po-
Zi is
y a
isai
aiSkiai
iSdés y as
V.
Topo o o
s aipsnyje
,,Dél
oponiminiy
a i-
ikmeny
bal y
e i o ijose
i
i
aka us nuo
Vyslos“®,
ku
sakoma,
kad
,,bal y-sla y“
pe iodas
e i o i8kai
y a
susijes
su
s i imis,
ku ios
ibojosi
su
is o inémis
bal y
Zemémis
i§
aka u,
pie y
i
pie y iy,
i
kad
ch onologiSkai
jis
esési
nuo
senujy
bal y
dialek y
egzis a imo
iki
a sisky imo
nuo
jy
y
pe i e iniy
g upiu,
iS
ku iy
éliau
ixsi u uliojo
sla y
kalbos“*.
S udijos
,,Bal ica
Podmosko ja“
ienas
s a -
biausiy
iksly,
ma y ,
y a
i i in i
Siq
p ielaida,
emian is
jau
ne
aka u,
o
y u
»pe i e ija“*.
Todél
sa okai
,,bal iska“
su eikiama
labai
sa i as,
pasaky ume,
ypa ingas,
u inys.
Cia
sa oka
,bal iska*
p ieSpas a oma
sa okai_,,sla iska“
ne
e niskai
i
ne
ne
kalbiSkai,
o
daugiau
is o ikai
i
ipologiSkai.
Lygiai
aip
pa ,
kaip
s aipsnyje
kalbama
apie
,,Bal ica*
Podmosko ja“,
galima
esq
kalbé i
i
apie
«Z .
B.
H.
Tonopos,
K
GaT0-c apaicKuM
mucposo nueckum
cBsi3am,
Donum
Bal i-
cum,
cTp.
535.
5B.
H.
Tonopos
u
O. H.
Tpy6aues,
JImu suc uueckwii
a aau3
uapoxumos
Bepx-
e o
Tloaxenposba,
Mocksa,
1962;
O.
H.
Tpy6aués,
Haspanna
pek
Tpaso6epexnoi
YKpa-
nus,
Mocxsa,
1968
i
k .
©
B.
H.
Tonopos,
K
sonpocy
o
TonouumHueckHx
CooTBeTCTBHAX
Ha
OaslTHMICKHX
TeppH-
TopHax
HK
3anagy
oT
Bucan,
»»Bal is ica”
1(1),
1966,
p.
103—111.
Pig.
da :
B.
H.
Tonopos,
O
6an niickux
9aemeHTax
B
THApOHHMHA
H
TONOHUMMM
K
Samay
OT
Bucau
,,Sla ica
P agensia“,
VIII,
1966,
e p.
255-263.
7
Ten
pa ,
p.
104.
8
Pas a uoju
me u
pasi odé
naujas
V.
Topo o o
da bas,
ku iame
Si
hipo ezé
g indziama
apelia y ine
leksika:
B.
H.
Tonopos,
Baa waMbi
B
pycckHx
osopax,
kx.:
Baa alickne
a3biKH
H
HX
BIAHMOCBA3H
CO
CJABAHCKUMH,
(pHHHO-y opCcKHMM
H
epMaHCKHMH
aisbikaMH.
TesHcbl
10-
KJa op
HaysHo
KoHpepeHuMH,
nocaamenhol
100-neTHio
CO
AHA
POKACHHA
akan.
A.
Suzsennna,
Pu a,
1973,
c p.
43-46;
B.
H.
Toncpos,
K
ponpocy
0
GaTH3Max
B
C/laBAHCKHX
A3bIKaX
( eopeTauecknii
Ba aaa),
,.MsnecTua
Axagemun
Hay
JIa ani cxoli
CCP“,
1973,
Ne2,
c p.
90-96.
324

,
Sla ica
P ibal iki*,
u in
gal oje
neabejo inai
bal iskos
kilmés
o mas,
sa o
e oliucijoje
nuéjusias
Zymiai
oliau
uz
dauguma
ki y®.
Tokios
e i o ijos,
ku iy
ie o a dzius
galima
in e p e uo i
d iem
isai
ski ingomis
k yp imis
(kaip
sla i8-
kus
i
kaip
bal iSkus),
suda a
a ealus,
ku iuose
yko
(ka ais
i
daba
yks a)
bal iskyjy
i
sla i8kyju
elemen y
di e enciacija,
iksliau
—
pi myjy
i imas
an -
ais.
Si oks
sq okos
,,bal iSka“
u inys
y iné ojui
eikia
labai
daug
lais és,
odél
disku uo i
dél
s aipsnyje
minimy
ie o a dziy
,,bal iskumo“
a _,,sla iskumo“
pap as ai
bina
labai
sunku
—
no in
ai
da y i,
eiké y
k es ijonuo i
pa ia
koncep-
cija,
ku i,
masy
akimis,
y a
i
idomi,
i
o iginali.
Kaip
bebi y
sup an ama
sq okos
,,bal iska*
u inys,
au o ius
s aipsnyje
pa eikia
nemaZa
Pamask és
hid onimu,
ku iuos
jis
laiko
neabejo inais
bal izmais.
Bal iskos
kilmés
ie o a dziy
bu imas
Pamask éje
né a
ne iké as.
Visy
pi ma,
¥inoma
nemaza
is o iniy
ak y,
odan iy,
kad
Pamask éje
kazkada
gy eno
bal ai.
Bene
s a biausias
jy— usy
me aS iy
liudijimas,
kad
p ie
P o os
upés
da
an ojo
aks an me io
p adZioje
gy eno
bal y
gen is
—
galindai®.
S aipsnyje
andame
i
ki y
is o iniy
Ziniy,
pa i inan iy
p ielaida,
kad
Pamask és
e i o ijose
bal u
ik ai
gy en a.
Cia
p a a u
p imin i
i
uos
s ebinan ius
ezul a us,
ku ie
bu o
gau i,
iS y us
Pamask és
gy en ie e
—
T ojickaja
(MoiZaisko
aj.).
Siu
y inéjimu
pama u
isleis os
d i
knygos™,
ku iy
i8 ada
isai
su ampa
su
is o iniais
liudijimais
—
T ojickaja
ilga
laika
bu o
gy enama
bal y?.
Beje,
an ojoje
Siu
knygy
iSspaus-
din as
Zinomo
a cheologo
V.
Sedo o
s aipsnis
,,Volgos-Okos
a pupio
bal-
i ka
hid onimija‘,
ku iame
au o ius
pa eikia
180
Sio
egiono
anden a dzZiu,
jo
laikomy
bal iskais!*.
Tad
p ieS
mus
—
du
da bai,
nag inéjan ys
iS
esmés
y
pa i
ie y
hid onimus
i
andan ys
daugelj
jy
esan
bal iskus.
Sunku
pa iké i,
kad
ai
galé y
bi i
a si ik inumas.
Ta iau
Sie
du
s aipsniai
sukelia
i
ki okiy
minéiu.
Ty inéjimo
objek u
pasi in-
ke
i
esmés
a
pa ia
e i o ija,
abu
au o iai
bal i8kais
laiko
oli
g aZu
ne
uos
pa ius
andeny
a dus
—
abiejuose
s aipsniuose
bal i8kais
laikomy
y
pa iy
hid onimy
é a
ik
apie
70.
Vadinasi,
daugiau
kaip
pusé
hid onimy,
V.
Sedo o
laikomy
bal iskais,
V.
Topo o o
okiais
nelaikomi.
I
a i kS iai
—
ik
maZiau
kaip
e¢-
dalis
V.
Topo o o
,,bal izmy“
susilauké
panaiios
in e p e acijos
V.
Sedo o
s aips-
nyje.
Jau
ien
Sis
ak as
odo,
kad
bal izmy
aiSkinime
y a
am
ik o
subjek y umo,
kad
galu inés
is ados
dél
daugelio
Volgos-Okos
a pupio
hid onimy
kilmés
da
nepada y os.
V.
Topo o as
nus a o
i
gana
g ieZ a
bal i8ky
ie o a dziy
papli imo
y ine
iba, ku i,
jo
nuomone,
einan i
apy iksliai
nuo
Kalinino
Mask os
upe
iki
jos
i e-
kéjimo
j
Oka.
[domu,
kad
V.
Topo o o
nuomoné
dél
y inés
bal i8ky
ie o a dziy
ibos
be eik
isikai
su ampa
su V.
Sedo o¥*.
Nag inédamas
daugiau
kaip
300
Pamask és
ie o a dziy,
V.
Topo o as
la-
bai
gausiai
panaudoja
bal i8kaji
a dyna.
Tai
isai
sup an ama,
nes
bal iSkieji
~~
*B.
H.
Tonopos,
,,Bal ica
Tlogmockosps,
cTp. 263.
%
Ten
pa ,
270.
4
JIpenuee
nocezenue
B
Toymockosbe,
Mocxsa,
1970;
J[pesnee
nocesenue
B
Tloamockos e,
Mocxsa,
1971.
2
JIpesuee
nocesenne
B
Tloqmockosbe,
1970,
e p.
94
i
. .
33
JIpesuee
nocesenne
B
TloxmocKonbe,
1971,
c p.
99-119.
14
B,
Cegon,
min.
eik.,
p.
108.
325
a i ikmenys
lemia
daugelio
ie o a dziy
e imologija;
be
jo
neba y
jmanoma
i
pa i
bal izmy
koncepcija.
Bal y
a dynas,
kaip
Zinoma,
y a
da
palygin i
mazai
y iné as
i
publikuo as,
odél
au o iai,
ypa
ki a au iai,
isada
u i
sunkumy,
ku ie
ka ais
y a
okie
dideli,
kad
ima
a siliep i
jy
eikaly
moksliniam
lygiui.
18
dalies
ai
inka
i
kalbamajam
s aipsniui,
ku io
bene
s a biausias
okumas
y a
nepakankamai
di e encijuo as
podii is
i
bal y
a dyna.
Tu ima
gal oje
S ai
kas:
bal y
a dyne,
g e a
jo
a chai8-
kyju
—
bal i8kujy
bei
indoeu opie iskyjy
—
elemen y,
y a
daug
daugiau
ino a-
cijy,
a si adusiy
palygin i
neseniai.
Sp endiian
olimesnes
bal y
p aei ies
p oble-
mas,
s a bu
a sijo i
ai,
kas
nauja,
i
ope uo i
ik
jos
senaisiais
elemen ais.
Tu ime
kons a uo i,
kad
kalbamajame
s aipsnyje
Si ai
ne
isada
pa yko
pada y i,
o-
dél
jame
aps u
lyginimy
i
e imologijy,
ku ios,
pada ius
ik
kq
miné a
bal y
a -
dyno
a anka,
pasi odo
ne ikslios
a ba
nei§samios.
S a biausia
y a
ai,
kad
au o-
ius
daznai
Pamask és
hid onimus
lygina
su
bal y
oikonimais,
ku iy
didelé
dalis
y a
asmen a dinés
kilmés.
Pa yzdziui,
upés
a do
Bopua
siejimas
su
lie .
Va ka-
lig
km.,
Va kaliskiy
km.
i
pan.
negalimas
odél,
kad abu
Sie
kaimy
a dai
y a
kile
i§
asmen a dzio
Va kaljs,
0
asmen a dis
sa o
uoz u
y a
i§
p o esijos
pa adi-
nimo
a kaljs
,, a io
kaléjas“.
Ku oiika
negali
bi i
lyginama
su
lie .
Ge auciy
km.,
Ge au iskiy
km.,
nes
Sie
oikonimai
y a
i$
sudu inio
lie u iy
asmen a dZio
Gé- au as,
Ge- aii is.
Ta
pa j
galima
pasaky i
i
apie,
pa yzdziui,
upés
a do
MomoHKa
lyginima
su
lie .
Mas au y
km.,
ku is
y a
kiles
i8
sudu inio
asmen a dZio
Mds- au as.
Sio
upés
a do
negalima
sie i
i
su
lie .
Masiy
km.,
Masioniy
km.,
nes
Sie
kaimy
a dai
y a
kile
i
pa a dziu
Masjs,
Masiénis,
©
pas a osios
pa a dés
y a
i8
k ikS o
a do
Mo iéjus.
;
Tokiy
a eju,
kai
Pamask és
hid onimy
bal iskumas
emiamas
asmen a di-
niais
bal y
ie o a dziais,
suda y ais
i§
k ikS o
a dy
a ba
k ikS a a diniu
pa a -
dZiu,
y a
i
daugiau.
Sakysim,
upés
a do
IOwuuka
,,bal iska“
kilmé
j odinéjama,
siejan
jj
su
lie .
Jusény
km.,
Jusiskio
km.,
Jusiy
km.,
la .
Jusi,
Jusi
i
pan.
IS
iesy
isi
Sie
ie o a d7iai
y a
kile
i8
asmen a dziy
lie .
Jusys,
la .
Jusis
i
pan.,
ku ie
sa yo
uo% u
y a
pe di biniai
i8
k ik8 o
a do
Jus inas.
Upés
a do
Mukaxe.b
sieji-
mas
su
lie .
Mikény
km.,
Mikasiiiny
km.,
la .
Mikis,
Mikisi
i
pan.
aip
pa
y a
klai-
da,
nes
Sie
ie y
a dai
y a
kile
i$
asmen a dziy
lie .
Mikénas,
MikdSius,
la .
Mi-
kis
i
pan.
Pas a ieji
asmen a dziai
y a
i8
k ik8 o
a do
MYkolas,
la .
Mikelis.
Ypa
nepageidau ini
okie
a ejai,
kai
ku is
no s
Pamask és
hid onimas
ly-
ginamas
su
daugybe
bal iSky
ie o a dziy,
ku ie
pa ys
y a
j ai ios
kilmés.
Saky-
sim,
kokia
p asmé
p ie
upés
a do
YaynHHKa
iS a din i
lie .
ie o a dZius
Ula
upé,
Ulicélés
km.
( u i
ba i
Olyélés)
i
Uli élés
km.
( u i
ba i
Oly élés),
Uliiny
km.
i
pan.,
kai
kaimy
a dai
Olyélé
ix
Oly élé
y a
kile
i8
sla izmo
iljcia
,,kaimas,
sodius“,
kaimo
a das
Uli inai
—
i8
pa a dés
Uli inas,
o
upés
a das
Ola,
galimas
daik as,
y a
senas
bal i’kas
hid onimas,
ku j
y a
pama o
sie i
su
kalbamu
upés
a du.
I a iny
i
abejo iny
lyginimy
i
e imologijy
y a
nemaza.
Ta iau
dauguma
is
dél o
a odo
pakankamai
pa ikimos,
odél
k i iSkos
pas abos
bend osios
s aips-
nio
koncepcijos
neg iauna.
Rinkinio
pabaigoje
spausdinamos
ys
ecenzijos:
E.
G ina eckiené,
J.
Senkus:
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966;
S.
Ka alia-
326