ZO
_DiZ_
10).
FORMOS
LR.
Dae
VcAUR
TQ)SeB-N
A
La
2
ou
Os:
i
SB
MOKSLU
AK AD EM
1F
&
E,
GRINAVECKIENE
MITUVOS
UPYNO
TARMES
VEIKSMAZODIS'
Veiksmazodziy
yeikslai
;
Kaip
i
1k,
nep ieSdéliniai
eiksmaZodzZiai
daZniausiai
y a
eigos
eikslo
(éi *,
g éb ,
im ,
dlgy ),
p ieSdéliniai
—
i ykio
eikslo
(a id io ,
uz dlgy ,
sunés ,
i g éb ).
Isim ys
okios
pa ,
kaip
Ik.
Momen iniai
eiksmaZodZiai,
isada
a ojami
be
p ieSdélio,
y a
i ykio
eikslo,
p z.:
cip elé ,
ik elé ,
Ipi elé ,
s ab elé .
O
eiksma-
Zodiiai,
ku iy
p ieSdéliai
suauge
su
Saknimi
j
iena
leksinj
eikSminj
iene a,
a méje
y a
eigos
eikslo
(sup as :
Ne
iskq
sup a i am;
nusigds :
Baisei
g éi
nusigas i;
paizi :
Ji
ge ai
pazis u).
VeiksmaZodZiy
su
p ieSdéliais
i
be
jy
eikslas
ge iausiai
iS ySkéja
sakinyje.
Sakysime,
sakiniy:
Visdi
baigii
pi?s ine
uz aik ;
Skubini
pa-
mili
kd e
i
ésiu
j
d q;
Uzdugi
besidabidams,
pasés i
besimokidams;
Baigii
is i
pie iis;
Skibinu
nulip
no
s éga;
Baigi
pa dlgy
i
giilsiuos
eiksmazodziu
o mos
u i
ai’kia
eigos
eikslo
eikSme,
o
sakiniy:
Va gé
uzdugau,
be
laika
pa-
sendu;
Biidd a,
baigsi
kil ,
p é
gi ny
p is a a;
Ju
mé ina
jaund
mi e
ie
pa ys
eiks-
mazodiiai
y a
i ykio
eikslo.
T anzi y iniai
i
in anzi y iniai
eiksmazodZiai
Ta méje,
kaip
i
Ik,
y a
anzi y iniy
i
in anzi y iniy
eiksmaZodZiy.
Ta iau
pas ebé a,
kad
am
ik a
dalis
in anzi y iniy
ka ais
gali
bi i
anzi y iniai,
p z.:
nu azia du
d klius;
Noé mas
éi
si iku;
Jau
ldngus
sql;
Mq
iscio
pi s a,
du e
Séna;
Bobas
u s io
,,kasa“
bil es;
P asipi ka
pinigus;
Vis a
p ilesé
gi zi;
Jis
ixjdje
a k-
lius.
1
S aipsnyje
s engiamasi
pa eik i
kaip
galima
pilnesnj
,,Mi u os
upyno
a més“
asmenuo-
jamyju
i
neasmenuojamyjy
eiksmazodziy
o my
kai ybos,
i§
dalies
i
a ojimo
aizda.
Jis
y a
didesnio
ank aS inio
da bo
,,Mi u os
upyno
a mé™,
pa a’y o
1952—1955
m.,
II
dalies
sky ius,
ik
Zymiai
papildy as
nauja
a mine
mediiaga,
au o és
ink a
iki
1973
m.
2
S aipsnyje
panaudo i
a miniai
pa yzdziai
pa eikiami
Ik
(=li e a i inés
kalbos)
a’me-
nimis,
Ta méje
a iamas
j
s aipsnyje
isais
a ejais
aSomas.
Ta minis
p iebalsiy
sudusléjimas,
iS
a ies
niekuo
nesiski ian is
nuo
Ik,
nezymimas.
Ka u
Cia
s engiamasi
kaip
kalima
iksliau
a spin-
dé i
a més
one ika.
Galiniy
p iebalsiy
minkS umui
Zymé i
papildomai
jsi edamas
akii o
Zenklas,
agomas
ga so
Zenklo
deSinéje
aukS ai.
G e iminés
da ybiskai
ski ingos
o mos
pa eikiamos
po
lygiag e iu,
p z.,
miggam
||
miég am,
one iSkai
ski ingos
a
su
ski ingomis
galinémis
—
skliaus uose:
bég(a),
néS um(ei).
Tuo
a eju,
kai
skliaus uose
pasi aiko
e
a ian as
be
e,
galinis
p iebalsis
isada
minkS as.
T i agalei
p iegaidei,
a iamai
d iga siuose
pe
abu
sandus,
Zymé i
jos
Zenklas
aSomas
an
abiejy
sandy
a ski ai.
Dél
ap aSomosios
a més
one ikos
2.
E.
G i-
na eckiené,
Mi u os
upyno
a més
one ika
,sLie u iy
kalbo y os klausimai*,
I,
Vilnius,
1957,
p.
119-180.
19,
520
289
Sang aziniai
eiksmaZodziai
Sang azos
dalely é
a méje
ejopa:
-si,
-s,
-se.
Zodzio
gale
pasi aiko
jos
isos
ys.
Dalely é
-s
Gia
y a
ip as iné
i
da%niausiai
a ojama
idu iniosios
ka os
i
jaunimo
(sikas,
pices,
iéces).
-si
y a
daug
e esné,
naujesné,
pap as ai
a éjusi
iS
Ik
i
pasi aiko
g e a
-s
a més
jaunimo
i
ie inés
in eligen ijos
kalboje
(sdkosi,
s kasi,
sikasi).
Ta iau
pas ebé a,
kad
Siuo
a eju
ji
gal
kiek
daZnesné
ienaskai os
1
i
Il
asmens
o mose
(p ausi iosi,
p ausiesi).
Senimo
i
idu iniosios
ka os
a s o-
u
a pe
pla iai y a
papli usi
sang aZos
dalely é
-se
(<*sén,
enkli iné
galininko
o ma),
p z.:
sikase,
di ose,
piks ase,
peSase.
Ta iau
ji
a ojama
ik
eiksmazo-
dZiy
ienaskai os
I,
TT
asmenyje,
0
daugiskai os
i
d iskai os
o mos
u i
-s.
Ta p
p ieSdélio
i
Saknies
pap as ai
a ojama
s eika
sang azos
dalely é
-si-
(pa sinese,
nusixé e,
pasikabina),
iSsky us
uos
a ejus,
kai,
susidii us
sang azZos
dalely ei
i
Saknies
i-,
e-,
é-
balsiams,
dél
elizijos
a
kon akcijos
ienas
jy
p aleidZiamas
a
su aukiamas
(aps@inam
~
apsieiname,
a s@in
~
a sieina,
pasilgau
~
pasiilgau,
suséjéi
~
susiéjai,
siisémei
~
susiémei)®.
Daugumas
a més
eiksmazodziy
(issky us
be eik
isus
sa aiminius,
is angos,
paleng os
i
mazybinius
ka o inius
bei
kai
ku iuos
ki us)
gali
u é i
sang aZines
i
nesang azines
o mas,
p Z.:
nupi kdu'
i
nusipi kdu,
misam
i
misamés,
pyks-
am
i
pyks amés.
Ta iau
a méje
y a
sang aziniy
eiksmaZodziy,
ne u in iy
a i-
inkamy
nesang aziniy
o my,
p z.:
<io is
||
Ycio ise,
gé é is
||
gé é ise,
jidk is
||
judk ise
(plg.
pajiidk ),
dzidiig is
|
dzidiig ise,
Saipy is
||
Saipy ise,
Sypsd is
||
Sypso-
ise
(plg.
pasiép ),
aipy is
||
aipy ise
(plg.
iep ),
niduk is
||
niduk ise,
élg is
||
élg-
ise.
Kai
ku iy
eiksmaZodziy
sang azinés
o mos
a ojamos
ik
su
p ieSdé-
liais
(isilji
:
Up ,
susigulé :
gulé ,
isilip :
lip ,
isi azido
:
azi o ,
pasizindy :
Zindy ,
nusizé ig
:
Zéng ).
Sang aZiné
dalely é
ienais
a ejais
eiksmazZodzio
leksinge
eik8me
ik
modi i-
kuoja
(siik is
||
suk ise
:
si ,
Sneké is
||
Sneké ise:
Sneké ,
s a y is
||
s a y ise
:
s a-
p ),
ki ais
ja
i$
esmés
pakei ia
(bég is
||
bég ise
ke g is“
:
bég ,
éi is
||
Zi ise
,,sek-
is“:
i ).
VeiksmaZodzio
leksing
eik8me
i§
esmés
pakei ia
i
p ieSdélio
bei
sang a-
Zos
dalely és
seman inis
junginys
(p isikaiik
,,p isi ink i*:
kaaik ,
pasigés
:
gés ,
apsimés
:
més ).
Beasmeniai
yeiksmazZodziai
Ta méje
y a
eiksmazodziy,
ku iy
é a
a ojamas
ik
isy
laiky
3
asmuo
(daZniausiai
pasi aiko
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
pap as oji
i
sudu iné
o -
ma).
Vieni
okiy
eiksmazodziy,
eidami
beasmenio
sakinio
unkcijas,
pap as ai
nesiejami
su
jokiu
eikéju,
p z.:
I ,
sniég
,,sninga“,
Sl,
pis a,
diend,
éms ,
Gis ,
S ini ,
Saln6,
Sal én,
nidukes
|
nidukese,
niduks os
|
niduks ose,
S ies iojes
S ies io-
jese.
Su
p ieSdéliais,
p ieSdéliniais
pagalbiniais
eiksmazodiiais
a
neiginiais
jie
pap as ai
a ojami
bi ojo
( aip
pa
i
bisimojo)
laiko
eiksmui
eikS i,
p z.:
su éma,
isilije,
isisniga,
p as i a,
isdiiSa,
apsiniduke;
palid e
pus e,
a léida
ine,
pa s oje
Sale,
nes ds
lije.
Kai
ku ie
i§
Siu
eiksmaZodziu
e ais
a ejais
gali
bi i
®
Daugiau
pa yzdziy
Z .
E.
G ina eckiené,
Op.
ci .,
p.
162—163.
*
Pig.
E.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a més
j a dis,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akade~
mijos
da bai*,
A
Se ija,
2(13),
1962,
p.
198
i
11
i8naSq.
290
siejami
su
os
pa
Saknies
daik a a dzio
a dininku,
p z.:
ai
(aus a),
I
(ly is).
Siuo
a eju
jie
kiek
a éja
p ie
asmeniniy.
Ki i
okiy
eiksma%odziy
pap as ai
eina
su
naudininku
i
eikalauja
iesioginio
galininko,
o
ka ais
kilmininko
papildinio,
p z.:
md
(jdm,
du...)
géle
da i i
(gal-
a),
diege
¥éna
(si di,
Giisi),
maiidze
da i,
ni@s
gdl a
(nagus,
padus),
sk@iid
gdl a
(kéje,
aki,
Si di,
aiika...),
ink¢io
pi s a
(naga),
iks
pinigi
(kan ybes,
s eika-
as),
pagals
,,pagails a“
jo
( é ij).
T e i
jy
eina
su
naudininku,
be
iesioginio
papildinio
ne eikalauja,
pyz.:
md
(jdm,
au...)
paleng éje,
sékas
||
sékase,
pasi éde,
iipe.
Veiksmazodis
eiké i
pap as ai
y a
beasmenis,
a iau
bi ajame
ka iniame
laike,
ski ingai
nuo
Ik,
e ais
a ejais
gali
u é i
isus
ienaskai os
i
daugiskai os
asmenis,
p z.;
Salia
M@
eikéje
ne digy '
i
pan.
pasakoma
i
As
eikéjau
ne al-
gy ';
Tu
eikéjai
néi ’,
Reikéjom
duo '
;
Reikéjo
nim ’.
Veiksmazodziy
kamienai
Ta méje
y a
islike
ik
balsiniai
eiksmaZodziy
kamienai.
Ski ingai
nuo
Ik,
esamojo
laiko
jy
ia
y a
ik
ys:
a,
ia,
0,
p z.,
Gin(a),
pué(e),
asa,
o
i-
kamienas
y a
pe éjes
i
ia
kamiena,
p z., gdl ~
galia
,,gali*.
VeiksmaZodziai,
p ieS
kamiengalj
u in ys
p iebalsj
d,
esamajame
laike
daZniau
u i
o ma
be
a ika os,
p z.,
séd(e)
~
sédia
,,sédi“,
no s
egiau
g e a
pasi aiko
i
su
a ika a
(sédz(e)).
Ta iau
eikia
pa-
saky i,
kad
i
kamieno
pe éjimas
j
ia
kamiena
da
né a
galu inai
pasibaiges.
Nyks-
an iose
a
e iau
a ojamose
d iskai os
o mose
i
kamiengalis
da
pla iai
ebe-
a ojamas
Salia
naujojo
ia
kamiengalio
i
ebé a
uZ
pas a ajj
daZnesnis,
p z.:
gi di a
||
gi de a
|
gi dze a;
sédi a
||
séde a
||
sédze a.
P iebalsinio
kamieno
besama
ik
neZymiy
lickany.
VeiksmaZodziy
miegé i,
aud6 i,
skaudé i
Salia
esamojo
laiko
balsinio
kamieno
o my
lygiag e iai
(be
e iau
i
senesniyjy
a més
a s o y
kalboje)
pa a ojamos
i
kon aminuo os
o -
mos,
suda y os
i
p iebalsinio
kamieno-3
asmens
o mos
i
balsinio
kamieno
asme-
ny
galiiniu,
p z.:
miegi
||
mieg u,
miegi
||
mieg i,
miég
||
miég ,
miégam
||
miég am,
miéga
||
miég a ,
miéga a
||
miég a a,
miéga a
||
miég a a;
dudu
dus u,
dudi
dus i,
dud
||
dus ,
dudam
|
dus am,
duda
|
dus a ,
duda a
||
dus a a,
du-
da a
|
dus a a;
skdiid
|
skdiis .
Veiksmazodziai
pe sé i
i
nieZé i
aip
pa
u i
d e-
jopas
isy
laiky
o mas:
balsines
i
p iebalsines
kon aminuo as,
0 es.
laike
—
ien
kon aminuo as
:
pé s¢(e),
nigi .
Kon aminuo os
Siu
eiksmaZodziy
o mos
su
ka-
miengaliu
- -
y a
daZnesnés
uz
balsines,
p z.:
pe sé
||
pe s é ,
nieZé
||
niez é ,
pe -
Séje
||
pe s éje,
niezéje
||
niez éje,
pe sés,
||
pe s és,
niezés
||
niez és,
pe sé y
||
pe s é-
y,
nieZé y
||
niezZ é y.
No s
o
kam.
eiksmazZodzZiy
esamojo
laiko
3
asmens
o ma
isada
iSlaiko
s eika
galinés
a
(saka
~
sdko),
a iau
eiksmazZodzio
Zind
lygiag e iai
pasi aiko
i
a i-
inkama
o ma
be
galininio
a,
p z.,
Zina
||
Zin.
Visi
pi miniai
a més
eiksmaZodjZiai
su
kokybiniu
Saknies
balsiy
kai os
laips-
niu
au
—
au
—
o
esamojo
laiko
o mose,
ski ingai
nuo
Ik®,
a p
Saknies
i
gali-
nés
u i
p iebalsj
j,
p z.,
k duju,
pjdujam.
3
asm.
o mose,
ski ingai
nuo
Ik,
as
j
y a
nuk i es
ka u
su
galininiu
balsiu®,
p z.:
blidu
~
bliduja,
dzidu, g idu,
k du,
5
Pig.
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
II,
Vilnius,
1971,
p.
230.
*
Z .
E.
G ina eckiené,
Mi u os
upyno
a més
one ika,
p.
151.
291
lidu,
mau,
pjdu,
plau,
au,
spjdu,
Sdu.
Labai
e ais
a ejais
(jaunimo
i
ie inés
in e~
ligen ijos
kalboje)
ie oj
j
pasi aiko
i
n,
p Z.,
pldaun.
Ba ojo
ka inio
laiko
kamienai
kaip
i
Ik
—e
~
¢,
@~
0,
PV25
lduze
~
Iduzé,
kiba
~
kibo.
Ta méje
a ojama
sus aba éjusi,
misy
nuomone,
sena
bia ojo
ka inio
laiko
3
asm.
o
kam.
o ma,
galiinéje
u in i
ki j
i
p iebalsi
- ,
p z.,
pasiko .
Sios
o mos
eik§mé
labai
iSblésusi.
Ji
gali
eikS i
,,né
nemanyk,
niekai,
nieko
nebus“.
Tos
pa-
ios
da ybos
i
eikSmés
jos
giminai iy
Sek o
~
Siké ,
paXekdo
~
pasiké
mums
pasi aiké
iSgi s i
i
Zemai iy
dinininky
a méje
apie
Laiku a.
Fo my
pasiko ,
pasiko ,
Sik6é
galinis
-
g eigiausiai
y a
enkli inio
j a dZio
* i
lickana’.
Ta iau
bene
jdomiausios
Sios
o mos
uo,
kad
iki
misy
dieny
y a
iSlaikiusios
senaji
galiinés
ki i-
Ta més
eiksmazodziy
o my
Saknies
a
p iesagos
in
désningai
one iSkai
y a
i& i es
i,
p z.:
pi
~
pin i,
yadj
~
adin i,
pis
~
pias’,
Is i us
in
i,
a méje
o -
maliai
su apo
eiksmaZodZiy
su
p iesagomis
-y¢
i
-in
bend a ys,
p z.:
gai i
~
gai in i,
p asy ,
idy .
Ku ios
p iesagos
da inys,
pap as ai
padeda
a ski i
esamojo
Jaiko
o mos,
P VZ.:
aisin(a),
p asa,
pelp(je).
Ta iau
a méje
pasi aiko
i
da y-
biSkai
sumiSusiy
Siy
p iesagu
eiksmazodziy.
Vienais
a ejais
p iesagos
-i
da iniai
esamojo
bei
bi ojo
ka inio
laiko
o mose
i
ju
ediniuose
u i
g e imines
i
p ie-
sagos
-y
o mas
(jos
e esnés),
PVZ.:
baugs i is
:
baugs inas
||
baiigs os,
maigi is
,mig i*:
maiginas
||
maigos,
sd gi :
sd gin(a)
|
sd ga,
spi gi
:
spi gin(a)
spi ga,
aiki
,,ge in i“:
dikin(a)
dika,
a pi
, i pin i“:
a pin(a)
||
aFpa.
Ki ais
a ejais
p iesagos
-y
da iniai
u i
lygiag e ias
p iesagos
-i
o mas,
p z.:
bani i y
:
banii -
y(je)
banii in(a),
gédy is
:
gédyjes
|
gédinas,
gincy
:
g icy(je)
|
gi icin(a),
j6-
dy is
:
jédos
jédinas,
klupdy
:
klipda
|
klupdin(a),
Ipdy
:
Ipda
Iidin(a),
iely
=
yialy(je)
||
iélin(a).
Veiksmazodzio
bu i
o mos
VeiksmaZodis
bi i
u i
iju
Sakny
esamojo
laiko
o mas.
Nuola iniam
bu imui,
egzis a imui
eikS i
a ojama
Saknis
bi-
su
o man ais
-n-
a ba
-y-
i
u i
lygiag e-
Siai,
be
eikSmés
ski umo
a ojamas,
isy
asmeny
o mas,
p z.:
biini
||
bii i ,
biin
|
biz i,
biin(a)
|
bi (a),
biinam
||
bii am,
biina
bii a ,
biina a
||
bi a a,
bii-
na a
bii a a.
Su
Saknimi
és-
(jos
balsis
é
g ei iausiai
a si adgs
i§
kon ahuo os
nés-
<
ne+es-
pagal
o ma
né a
<
ne
+y a®)
suda omos
ienaskai os,
daugiskai os
i
d iskai os
1
i
2
asmens
o mos,
P Z.:
ési ,
ési,
ésam,
ésa ,
ésa a,
sa a.
Su
Saknimi
y -
suda oma
ik
3
asmens
o ma.
Veiksmazodziu
kai ymas
Kaip
i
Ik,
a méje
y a
penkios
nuosakos:
iesioginé,
ne iesioginé,
a iamoji,
liepiamoji,
geidziamoji.
Joje
a ojami
isi
ys
eiksmazodziu
skai iai
—
iena-
7
1§
an os
pusés,
Sios
o mos
sa o
da yba
galé y
bi i
a imos
i
*pasika( )
ipo
da iniams,
J.
Endzelyno
laikomiems
senosiomis
ide
bi ojo
ka inio
laiko
a
kam.
o momis
(plg.
J.
Endzelins,
La iegu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
p.
709).
®
Z .
E.
G ina eckiené,
Op.
ci .,
p.
143.
®
Z .
J.
Endzelynas,
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius,
1957,
p.
163;
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966,
p.
126.
292
skai a,
daugiskai a
i
d iskai a.
A ski y
kamieny
eiksmazodZiy
asmeny
o mos,
apsk i ai,
kaip
lk,
a iau
iena
ki a
ju
kiek
i
ski iasi.
Daugiaskiemeniy
p iesagos
-y
eiksmazodziy
esamojo
laiko
o my
kamien-
galis
y,
ski ingai
nuo
Ik,
a méje
(g eiéiausiai
dél
one iniy
p ieZas iy?),
kaip
i
g e imose
Zemai iy
a mése",
isada
y a
ilgas,
p z.:
ki myji
,miegu“,
ki myji,
ki my(je),
ki mijem,
ki m je ,
ki m je a,
ki m je a;
dzyjes
,
audonuoja
(apie
Zaizda)“.
Ka ais
as
ilgumas
iSlaikomas
i
bi ojo
ka inio
laiko
o mose,
P Z.:
kdiilyjau,
kdiilyjei,
kdiilyjom,
kdiilyjo ,
kaiilyjo a,
kdiilyjo a,
be :
kdiilije,
ki mije,
pelije
,,peléjo“,
pajuodije,
nuspuogije,
Si dijaus
,,pykau“,
Si dijeis,
Si dijos
Si di-
jose,
SiFdijomés,
Si dijo és,
SiFdijo os,
Si dijo os.
Esamojo
i
bi yjy
laiky
daugiskai os
1
asm.
o my
galiinés
-om
I
sandas
a -
méje
pap as ai
a iamas umpai,
y a
kiek
papla éjes
i
u i
nezymu_
balsio
a
a -
spal j,
p z.:
sakdém,
dugdm,
kélda ém.
Bi ojo
ka inio
laiko
i
a iamosios
nuo-
sakos
Sio
asmens
o my
galinés
-ém
I
sandas
é
aip
pa
papla éjes
(be
nesu um-
péjes)
i
a iamas
su
neZymiu
balsio
e
a spal iu,
p z.:
sakém,
kélém,
@i umém.
Plo o
aka iniuose
pak aS iuose
(Palékiy,
Pak en io,
Zi niskiy
i
g e imuose
kai-
muose)
Siy
o my
galiniy
-om,
-ém
o,
é
lygiag e iai
pasi aiko
i& i e
i
a,
e
(Sukd-
yam
~
Suka ome,
skynem
~
skynéme,
@i umem
~
ei uméme),
o
Siau inéje
a més
dalyje
(Simkéi iai,
Médininkai,
Pa idaujys)
Salia
jp as iniy
papla éjusiy
0,
é
pasi aiko
i
u,
i
(da um
~
da ome,
sakim
~
sakéme,
@i umim
~
ei umim)™”.
Tu
laiky
i
a iamosios
nuosakos
2
asm.
o my
galiniy
-o ,
-é
I
sandas
y a
ilgas
i
siau as,
kaip
i
Ik
(sako ,
biwo ,
biida o ,
saké ,
Gi umeé ).
Ta iamosios
nuosakos
ienaskai os
|
asm.
&ia
u i
ejopa
o ma:
kaip
i
lk,
su
galiine
-iau
(sang aziné
-iaus
|
-iquse)
i
su
-e,
ku i
lk
a liepia
ia
(ji
gali
bu i
i
nuk i usi,
palikdama
suminkS in a
p iebalsi**,
p z.:
aspciau
|
asyé(e),
sakCiaus
|
sakyéiause.
Ski ingu
galiiniy
nesang azinés
o mos
a méje
a ojamos
lygiag e-
Siai,
no s
senimui
bidingesnés
o mos
su
galine
-e
a
isai
be
jos.
Vienaskai os
2.asm.
o ma
d ejopa:
kaip
i
Ik,
su
galiine
-um
i
g e a
jos
ilgesné
-umei
(ji
daZnesné
senimo
a pe),
sang aziné
—
umeis,
p Z.:
pés um
|
pés umei,
pés umeis.
Daugiskai-
os
1
asmuo,
ski damasis
nuo
Ik,
u i
galaing-umeéme
i
ap umpéjusia
-umém,
san-
g azing
-umémés.
Jos
ienodai
daZnos:
@i uméme
||
@i umém,
im umémés.
Ta més
jaunimo
a pe
del
Ik
i akos
e ai
a ojamos
da
o mos
su
galiine
-ume
(2i ume)-
Daugiskai os
2
asm.
u i
galiine
-wmé e,
ap umpéjusia
-umeé ,
sang azine
-umeé és:
Zi umé e
||
Gi umé ,
pés umé és.
D iskai os
1
asm.
u i
galiine
-wmé a
(sang azine
-umé os):
@i umé a,
p diis umé os,
2
—
umé a
(sang azine
-umé os):
ei umé a,
p aiis umé os.
Daugiskai os
i
d iskai os
1
i
2
asm.
galiinés
g ei iausiai
kon ami-
nacinés,
naujesnés.
Ta iamosios
nuosakos
3
asm.
o ma
u i
p iesaga
- (kaip
i
Ik)
a ba
lygiag e iai
( eciau)
ien
ik
kie a
- :
éi y
||
ei ,
bék y
bék .
Fo ma
su
-
g ei iausiai
y a
ne
one inés,
0
mo ologinés
kilmés.
Sang azin¢és
o mos
galiné
ejopa:
-4s
||
use,
-uos
|
uose,
-os
||
ose
:
pés us
pés use,
pés uos
||
péS uose,
peés os
||
pés ose.
Pas a osios
ke u ios
o mos
labiau
bidingos
a més
senajai
ka ai.
Ju
1
Pig.
E.
G ina eckiené,
Op.
ci .,
p.
164.
4
Pig.
V.
G ina eckis,
Zemai iy
a miy
is o ija,
Vilnius,
1973,
p.
233.
12
Plg.
en
pa ,
p.
186,
E.
G ina eckiené,
Op.
ci .,
p.
154.
13
Remdamiesi
a més
ZodZio
galo
umpéjimo
désniais,
esame
linke
many i,
kad
o ma
su
sumink& in u
galiinés
p iebalsiu
one i8kai
egali
bi i
a si adusi
i8
o mos
su
galiine
-ia,
0
ne
su
-iau,
Pig.
da
J.
Kazlauskas,
1§
op a y o
is o ijos
,,Lie u iy
kalbo y os
klausimai“,
IV,
Vilnius,
1961,
p.
83-84.
293

kilme
sunku
paaiSkin i.
Fo ma
su
galiinés
- os
biidinga
i
Zemai iams
(akmenis-
kiai,
p z.,
sako
nés dus),
eliuonixkiams
i
Siau iniams
idu io
aukS ai iams™.
©
o mos
pés os
||
pés ose,
jei
né a
a més
hipe no malizmas,
galimas
daik as,
galé y
bi i
sie inos
su
a més
sakjde
~
sakjdia,
(~sakycio?
plg.
Zemai iy
saky-
io’),
D iskai os
1
asmens
o ma
g e a
galiinés
-wmé a
(sang aziné
-umé os)
Te-
iau
u i
i
galiine
-u é a
(sang aziné
-u é os),
p z.:
@i umé a
||
i u é a, néS umé-
os
||
nés u é os.
Liepiamosios
nuosakos
ienaskai os
2
asmens
o ma
kaip
i
Ik
(éik,
di ok),
a iau
e ais
a ejais
(pap as ai
liaudies
dainose)
Salia
jos
a ojamos
i
o mos
su
p iesaga
-kie
(@ikie,
imkie).
Be
o,
pasi aiko
a ejy,
kai
Si
p iesaga
nume ama.
Tai
dazniausiai
i yks a
g ei ai
kalban
i
kai
p ie’
k
eina
da
ienas
p iebalsis,
p z.:
sém
sém,
pil
pil,
gé
gé ,
be
sédék.
Sus aba éjusioje
o moje
pala,
a si adusioje,
be
abejo,
i§
palduk,
k
y a
nuk i es
palygin i
seniai.
Tai
odo
absoliu iniame
ZodZio
gale
a si adusio
Sakninio
aw
ne egulia us
iS i imas
j
a.
Liepiamosios
nuosakos
daugiskai os
i
d iskai os
1
asm.
eikSme
a méje
ka ais
y a
a ojamas
i
ieno
ki o
eiksmaz%od%io
esamojo
laiko
daugiskai os
bei
d iskai os
1
asm.
o mos,
p z.:
2inam,
dlgom,
azi iojam,
dédam,
imam,
ima-
ya,
déda a,
no s
ip as inés
ju
o mos
daZnesnés.
Veiksmazodis
ei i
Salia
éikim,
&inam,
@iki a
Sia
u i
i
eimé
( e iau
kon aminuo a
eimékim),
ei a.
Fo mos
eimé,
ei a
daZniausiai
a ojamos.
Tai,
galimas
daik as,
p iebalsinio
asmena imo
lie-
kanos.
Nu odan
p ie
ko
a éjimo
k yp i,
p ie
kiek ienos
liepiamosios
nuosakos
o mos
gali
bi i
p idedamas
p ie eiksmis
Se
(<
Sen),
nu aukian is
ki j
an
sa es.
2
ienaskai os
asmuo
p ie eiksmi
se
u i
gal inéje
(beks@,
eiks@,
duoks@
dakse,
Soks@).
Daugiskai os
i
d iskai os
o mose
as
J¢
a sidu ia
ZodZio
idu yje
p ie’
p iesaga
(béks¢kim,
duok&ekim,
eiks@kim,
békseki ,
Sokxeki ,
béks€ki a,
béks€ki a).
Tokios
liepiamosios
nuosakos
o mos
a méje
gy os
i
gausiai
a ojamos.
Jos
pazjs amos
i
Zemai iy*’.
P ie eiksmis
se
daZnai
p idedamas
p ie
liepiamosios
nuo-
sakos
o my
ne
du
ka us.
Tokiais
a ejais
ki j
gauna
an asis
Je.
Se
du
ka us
ka -
ojamas
pap as ai
ais
a ejais,
kai
bi ina
liepimo
eiksma
labai
s aigiai
ykdy i,
p z.:
békie é,
daksese,
békseseki ,
dakSes¢ki ,
dak&es¢ki a.
Pas a uoju
me u
links-
ama
pi maji
o mu
béksesékim...
Se
a i
umpai:
daksesé,
dakSes¢ki ,
daksese-
ki a.
T umpéjimas
g ei iausiai
p iklauso
nuo
neki giuo os
pozicijos*’.
GeidZiamosios
nuosakos
o mos
a méje
suda inéjamos
su
dalely émis
e,
egu
(be
eikSmés
ski umo)
d ejaip.
Sios
dalely és
gali
ci i
su
eiksmaZodzio
esa-
mojo
laiko
3
asm.
o ma
( egu
bi n,
egu
s d,
e&in,
esispd da,
enesik aps a).
Fo -
mos
su
e-
daznesnés.
Jos
gal
kiek
biidingesnés
senimo
kalbai.
Dalely és
e,
egu
( e
ip as esné)
daZnai
(ypa
senesni
Zmoniy
kalboje)
eina
i su
senosiomis
geidZia-
mosios
nuosakos
o momis,
u in iomis
galing
-ie
(a,
ia
kam.)
i
-ai
(0
kam.),
4
Z ,
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
ka o ekos,
saugomos
Lie u iy,
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sek o iaus
ank aS yne,
293
¢
klausimo
a sakus.
18
Da
2.
J.
Kazlauskas,
Op.
ci .,
p.
84;
V.
G ina eckis.
Op
ci .,
p.
269.
Pas a ajame
da be,
emian is
DaukSos
Pos ilés
pa yzddiais
bidid
i
k .,
ki éiuojamais
galiinéje,
gana
mo y uo-
ai
laikomasi
nuomonés,
jog
i
o my
néscio,
escio...
ki is
g ei iausiai
bus
bu es
a i auk as
iS
gal inés
j
Saknj.
16
P.
Jonikas,
Pag aman io
a mé,
Kaunas,
1939,
p.
70—71.
7
Pig,
Sioje
a méje
a iama
§aila yne
~
SqSla ynas
,sqsla ynas“,
azuolyne
~
qiuolynas,
da
Z .
E.
G ina eckiené,
Op.
ci .,
p.
142.
294
p z.:
egu
a imie
||
ea imie,
egu
d esie
||
ed esie, egu
gulie
||
egulie,
egu
Jéjie
||
ejdjie,
egu
miégie
||
emiégie,
egu
nusi a ie
|
enusi a ie,
egu
biinie
||
ebiinie,
egu
pa ii ie
||
epazi i ie,
egu
su dlgai
||
esu dlgai,
egu
bégie
||
ebégie,
ekis e,
epasimie,
epasidedie,
epasiiii ie,
esimusie,
esipesie,
esi’nekie,
esik apS ai,
e-
sispd dai,
esizinai,
e azi iojie,
egu
Zinais.
Re ais
a ejais
geidziamosios
nuosakos
o my
eikSme
y a
iga usios
dalely-
és
egu
kons ukcijos
su
bisimojo
laiko
o ma,
p z.,
egu
bis,
egu
Gis,
egu
a -
aziilds.
Asmena imas
Tiesioginé
nuosaka
Esamasis
laikas
as
bégu,
eji ,
Sduju,
dudziu,
gi dzin,
a déu,
gy eni ,
iSme u,
Snek os
Inek iose
i
bégi,
eji,
Sduji,
dudi,
gi di,
a ddi,
gy eni,
isme i,
Snekies
jis,
ji
(ji#,
76s,
juddu,
judd i)
bég(a),
éje,
Sdu(je),
dudz(e),
gi d(e)
gi dz(e),
aida,
gy én
||
gy éna,
iSme (a),
Snékas
|
Snékase
més
—
bégam,
éjem,
Sdujem,
dudzem,
gi dem
gi dZem,
d?dom,
gy énam,
igme am,
Snékamés
jis
béga ,
éja ,
Sduje ,
dudze ,
gi de
||
gi dze ,
G do ,
gy éna ,
iime a ,
5né-
ka és
midu,
mid i
béga a,
éje a,
Sduje a,
dudze a,
gi di a
||
gi de a
||
gi dze a,
a -
do a,
gy éna a,
iime a a,
snéka os
jidu,
jid i
béga a,
éje a,
Sduje o,
dudze a,
gi di a
|
gi de a
||
gi dze a,
a do a,
gy ena a,
isme a a,
Snéka os
Bi asis
ka inis
laikas
ag
bégau,
ijdu,
Sé iau,
dudziau,
gi déjau,
a dzidu,
gy endu,
i meciau,
Sneké-
jaus
||
Snekéjause
i
bégai,
ijéi,
Sé ei,
dudei,
gi déjei,
a déi,
gy endi,
iXme ei,
Snekéjeis
jis,
ji
(i@, j6s,
juddu,
judd i)
béga,
ije,
Sd e,
gi déje,
d?de,
gy éna,
iime e,
Sneké-
jos
|
Snekéjose
més
bégom,
ijom,
Sé ém,
dudém,
gi déjom,
GFdém,
gy énom,
isme ém,
Snekéjomés
jiis
bégo ,
ijo ,
Sé é ,
dudé ,
gi déjo ,
G dé ,
gy éno ,
isme eé ,
Snekéjo és
miidu,
mid i
bégo a,
ijo a,
Sé é a,
dudé a,
gi déjo a,
GFdé a,
gy éno a,
isme é a,
Snekéjo os
judu,
jud i
bégo a,
ijo a,
Sd é a,
dudé a,
gi déjo a,
GFdé a,
gy éno a,
iSme é a,
Sne-
kéjo os
Bi asis
daZninis
laikas
as
bégda au,
$da au,
Sduda au,
dusda au,
gi déda au,
a dyda au,
gy éda au,
ismésda au,
Snekéda aus
||
Snekéda ause
i
bégda ai,
yda ai,
Sduda ai,
dusda ai,
gi déda ai,
a dyda ai, gy éda ai,
ismésda ai,
Snekéda ais
jis,
ji
(jig,
j6s,
juddu,
judd i)
bégda a,
pda a,
Sdudyda a,
dusda a,
gi déda a,
a dy-
da a,
gy éda a,
iimésda a,
snekéda os
||
Snekéda ose
295
més
bégda om,
yda om,
Séudyda om,
dusda om,
gi déda om,
a djda om,
gy éda om,
ismésda om,
Snekéda omés
jiis
bégda o ,
yda o ,
Sdudyda o ,
dusda o ,
gi déda o ,
a djda o ,
gy éda o ,
ismésda o ,
Snekéda o és
midu,
mid i
bégda o a,
yda o a,
Xduda o a, dusda o a,
gi déda o a,
a d¥da o a,
gy éda o a,
iimésda o a,
Snekéda o os
jiudu,
jiud i
bégda o a,
yda o a,
§duda o a,
dusda o a,
gi déda o a,
a djda o a,
gy éda o a,
iimésda o a,
Snekéda o os
Bisimasis
laikas
ag
bégsiu,
ysiu,
Sdusiu,
dusiu,
gi désiu,
a dysiu,
gy ésiu,
ismeésiu,
Snekésiuos
Snekésiuose
u
bégsi,
ysi,
Sdusi,
dusi,
gi dési,
a dysi,
gy ési,
ismési,
Snekésies
jis,
ji
(ji@,
js,
juddu,
judd i)
bégs,
is,
Sdi s,
diis,
gi dés,
a d s,
gy és,
ismés,
Sneké-
sis
||
Snekésise
més
__
bégsim,
ysim,
Sdusim, dusim,
gi désim,
a djsim,
gy ésim,
igmésim,
Sneké
simés
jis
bégsi ,
ysi ,
Sdusi ,
dusi ,
gi dési ,
a dysi , gy ési ,
ismési ,
Snekési és
midu,
mid i
bégsi a,
ysi a,
Sdusi a,
dusi a,
gi dési a,
a dysi a,
gy ési a,
iSmési a,
Snekési os
judu,
jud i
bégsi a,
ysi a,
Sdusi a,
dusi a,
gi dési a,
a dysi a,
gy ési a,
iSmési a,
Snekési os
Ta iamoji
nuosaka
I8 isinis
laikas
ag
bégéiau
||
bégé(e),
yciau
||
wié(e),
Sduciau
||
Sduc(e),
duséiau
dusé(e),
gi dééiau
|
gi déé(e),
a dyciau
||
a dy&(e),
gy éciau
||
gy ée(e),
isméeSciau
I
ismesé(e),
Snekéiaus
u
bég um(ei),
y um(ei),
Sdu um(ei),
gi dé um(ei),
a dy um(ei)
gy é um(ei),
igmés um(ei),
Sneké umeis
jis,
ji
(ji@,
j6s,
juddu,
judd i)
bég (y),
y (u),
Sdu (u),
dus (y),
gi dé (u),
gy é (u)
ismes (y),
Sneké ys(e)
|
Sneké uos(e)
||
Sneké os(e)
més
bég umém(e),
y umém(e),
Sdu umém(e),
dus umém(e),
gi dé umém(e),
gy é umém(e),
ismés uméme,
Sneké umémés
jiis
bég umé (e),
y umé (e),
Sdu umé (e), dus ume (e),
gi dé umé (e),
gy é-
umé (e),
iimés umé (e),
Sneké umé ées
miidu,
mi d i
bég umé a
||
bég u é a,
y umé a
||
wi u é a,
Sdu umé a
||
Sdu u é a,
dus umé a
||
dus u é a,
gi dé umé a
gi dé u é a,
a dy umé a
||
a dy u é a,
gy é ume a
||
gy é u é a,
igmés uméy a
|
iimés u é a,
Sneké uméyos
||
Sne-
ké u é os
judu,
jid i
bég umé a,
y umé a,
Sdu umé a,
dus umé a,
gi dé umé a,
a dy umé a,
gy é umé a,
iimes umé a,
Sneké umé os
Liepiamoji
nuosaka
i
bék(ie),
yk(ie),
Sduk(ie),
dusk(ie),
gi dék(ie),
a dyk(ie),
gy ék(ie),
is
mesk(ie),
snekékis
||
Snekékies
||
Snekékise
mes
békim,
ykim,
Sdukim,
duskim,
gi dékim,
a dykim,
gy ékim,
isméskim,
Snekékimés
j is
béki ,
yki ,
Sduki ,
duski ,
gi déki ,
a dyki ,
gy éki ,
isméski ,
Snekéki és
madu,
mi d i
béki a,
yki a,
Sduki a, duski a,
gi déki a,
a dyki a,
gy éki a,
is-
meéski a,
Snekéki os
judu, jid i
béki a, yki a,
Sduki a,
duski a,
gi déki a,
a dyki a,
gy éki a,
isméski a,
Snekéki os
GeidZiamoji
nuosaka
jis,
ji
(ji@,
76s,
juddu,
judd i)
egu
bég(a
||
-ie)
||
ebég(a
||
-ie),
egu
éje
||
egu
e-
jie
|
é eje
||
e ejie,
egu
Sduje
egu
Sdujie
eSduje
||
eSdujie,
egu
dudz(e)
egu
dudie
|
edudz
(e)}|
edudie,
egu
gi d(e)
| egu
gi dz(e)
||
egu
gi die
||
egi d(e)
egi dz(e)
||
egi die,
egu
ada
||
egu
a dai
ed?da
ed?dai, egu
gy en(a
||
ie),
egy én
||
egy éna
||
egy énie;
egu
isme (a)
|
egu
isme ie
||
el§me (a)
||
eisme ie,
egu
Snekas
||
egu
snékase
esisnek(a)
esisnekie
Ne iesioginé
nuosaka
Ja
pap as ai
nusakomas
nepakankamai
aiskus,
spéliojamas,
i8
ki y
nugi s-
as
a
abejo inas
eiksmas.
Sia
nuosaka
suda o
isu
laiky
daly iu
(dazniausiai
pasi aiko
bi ojo
ka inio)
y i8kosios
i
mo e iSkosios
giminés
ienaskai os
i
dau-
giskai os
a dininko
o mos,
P zZ.:
Ji
pamaéius
i
p adéjus
kipk '
;
Té s
ésqs
ma es
gi a
ilka;
Ji
biwus
macius
gy a e.
Veiksmazodziy
ki ia imas
Veiksmazodiiu
ki io
ie a
pap as ai
i ai uoja
ik
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
ienaskai os
1
i
2
asm.
o mose.
Ju
i ap adés
Saknies
(a
p iesagos)
ki -
is
Siuo
a eju
pas o iai
iSlaikomas,
p z.:
dug(a)
:
dugu,
dugi;
balnd(ja)
:
balndju,
balndji;
gé e
:
gé iau,
gé ei;
sédéje:
sédéjau,
sédéjai,
0
i agalés
a
umpinés
y a
nuSokes
i
galiine, p z.:
p diis(e):
p ausi ,
p ausi;
ki my(je)
,miega“:
ki myj ,
ki myji;
p diise:
p ausidu,
p auséi;
ki mije:
ki mijdu,
ki mijéi.
Visais
ki ais
a ejais
daZniausiai
iSlaikoma
pag indiniy
o my
ki io
ie a
i
p iegaidé.
Miné yjy
asme-
ny
o my
ki éio
ie a
pap as ai
padeda
leng iau
bei
iksliau
nus a y i
pi miniy
eiksmazodziy
Saknies
su
ilgu
balsiu
a
d iga siu
p iegaide,
ku i,
apski ai,
i$
au-
sies
apysilpniai
ski iama®®.
Kai
Siy
asmeny
o mos
ki éiuoja
galiine,
jy
Saknies
p ie-
gaidé,
sp endZian
i8
ausies,
a odo
i ap adé.
Tais
a ejais,
kai
i agaliai
a
umpi
Saknies
(p iesagos)
balsiai
a
(q),
@,
i,u
dél
galiniy
umpéjimo™
suda o
su
/,
m,n,
TV
an inius
d iga sius™,
ju
p iegaidé
pasikei ia
i
i ap ade”,
p z.:
gé ’
~
gé ia,
pil
~
pila,
S4l
~
$dla,
gil’
,,guli“s
gy én
~
gy éna.
I8
ausies
a odo,
kad
pi miniy
eiksmazodziy
bisimojo
laiko
3
asm.
o mu
i ap adé
Saknis
kaip
i
Ik,
dél
me a onijos
pa i s a
i agale*,
p z.,
Giigs,
Sdks,
18
Pilg.
da
Z.
Zinke i ius,
Op.
ci .,
p.
33.
»
Z .
E.
G ina eckiené,
Op.
ci .,
p.
151.
»
en
pa ,
p.
146.
™
en
pa ,
p.
139,
140.
2
en
pa ,
p.
139.
297
Visy
ki y
laiky
eikiamyjy
i
ne eikiamujy
daly iy
kamienai
niekuo
nesiski-
ia
nuo
Ik.
Daly iy
o my
da yba
odo,
kad
jy
kamienai
y a
senesni
uZ
a més
eiks-
mazodziy
daba inius
kamienus
i
kad
ia-
kam.
o mu
analogija
eiksmaZodziy,
0
ypaé
daly iy
i-
kam.
o moms
y a
nesena.
e)
Daly iy
linksnia imas
Daly iy
linksniy
galiinés,
kaip
i
lk,
biid a dinés,
paklususios
a més
one i-
niams
Zodzio
galo
désniams**.
Tik
eikiamyjy
isu
laiky
y i8kosios
giminés
daly-
iy
ienaskai os
naudininko
Salia
bid a diniy
a ojamos
i
daik a a dinés
o mos
(dugandiam
duganéiui,
éjusiam
|
Sjusiui,
Inekéda usiam
||
Snekéda usiui,
Cidudésian-
iam
|
cidudésiandiui).
Re ais
a ejais
i
ne eikiamieji
abiejy
laiky
daly iai
Siame
links-
nyje
Salia
bid a dinés
u i
i
daik a a dine
galing
(migdomam
||
migdomui,
moky-
am
||
moky ui,
ma y am
||
ma y ui.
Analogiskas
a ejis
kons a uo as
i
Zemai iu
a mése*’.
Pa adigma
Veikiamieji
daly iai
Esamasis
laikas
Vienaskai a
dugas
||
augds
||
dugan is
||
augan ¥s,
kldusiqs
||
klIdéusian is,
Cidudjs
Cidudin-
is
||
Ciduden is;
dugan i
|
augan i,
kldusian i,
Cidudin i
|
Ciduden i
duganée,
kldusanée;
Cidudinée
||
Gidudenée;
duganées
|
augancids,
kldusian-
ées
dugancem
auganéém
||
dugandiui,
—
kldusenéem
||
kldusenciui,
cidudinéem
||
Gidudenéem
Cidudindiui
||
Cidudenciui;
duganéei,
kldusenéei,
cidudinéei
Cidu-
denéei
G.
dugan i,
kldusen i,
Cidudin i;
dugance,
kldusence,
Cidudinée
Jn.
dugandiu,
kldusenciu,
Cidudindiu;
duganée,
kldusenée,
cidudince
V .
béganéem
||
béeganéém,
snidkséencem,
E$dinéem
||
Zdenéem;
bégancio
||
be-
gancid,
snidks encio,
2¥dincio
||
Z¥dencio
Daugiskai a
V.
duga
||
aug
||
dugan ys,
kldusiq
kldusen ys,
cidudj
|
Cidudin ys
|
Ciduden ys
;
duganées,
kldusanées,
cidudinées
K.
duganciy
|
auganciij,
kldusiancix,
Cidudindiy
cidudenciy
N.
dugan iems,
kldusen iems,
Cidudin iems;
duganciéms,
kléusancioms,
Cidudin-
éioms
G.
dugandius,
kldusencius,
Cidudincius;
duganées,
kldusenées,
cidudinées
In.
duganéeis
||
auganééis,
kldusenceis,
Cidudinéeis;
dugancioms
||
augancidms;
kléusencioms,
Cidudincioms
V .
bégandiuos
||
bégandiiiés,
InidkSCenciuos,
Zdinciuos
||
Epden iuos;
bégancios(e)
bégandids(é),
snidkSCencios(e),
Z$dincios(e)
||
Zidencios(e).
26
Z .
E.
G ina eckiené,
Op.
ci .,
p.
151—158.
2
Plg.
Zemai iy
a miy
o mas
as . d.ujou,
asi. a.ju.
a’y ajam“
(Z .
V.
D o inas,
V.
G ina eckis,
Kalbininkas
Kazimie as
Jaunius,
Vilnius,
1970,
p.
148.
304

SEBO
Z2A5
Spo
275
SPOZRS
SEOZRS
Bi asis
ka inis,
bi asis
daZninis,
bisimasis
laikas
Vienaskai a
iiges,
d?gda es,
aziuosiqs;
iigus,
a gda us,
azi osen i
iiguse,
a?gda use,
azi osence;
iguses,
a gda uses,
azi osences
iigusem
|
iigusiui,
a?gda usem
d?gda usiui,
azi osencem
azi osenciui;
iigusei,
aFgda usei,
azi osencei
iigusi,
d?gda usi,
a i osen i;
iiguse,
a gda use,
azi iosence
iigusiu,
aFgda usiu,
azi osenciu;
iiguse,
d gda use,
azi iosence
iigusem,
SnidkSda usem,
si ibuosencem;
iigusio,
snidkSda usio,
siib iosencio
Daugiskai a
iige,
d?gda e,
azi iosiq
azi osen ys;
iiguses,
d gda uses,
aziiosences
iigusiy,
a gda usiy,
azi osenciy
iigusiems,
d?gda usiems,
azi iosen iems;
iigusioms,
a gda usioms,
aziuo-
sencioms
igusius,
d?gda usius,
azi osencius;
iguses,
a gda uses,
azi iosences
iiguseis,
a gda useis,
azi iosenceis;
iigusioms,
a gda usioms,
azi iosen-
cioms
bégandiuos,
§nidkSda usiuos,
si ib osenciuos;
bégancios(e),
a gda usios(e),
si ib iosencios(e)
Ne eikiamieji
daly iai
Vienaskai a
giildoms,
guldjc;
gi ldoma,
guldj a
giildoma,
guldj a;
giildomos,
guldy os
gildomam
|
gildomui,
gulds am
|
guldj ui;
gialdomai,
guldy ai
giildoma,
guldjia
gi ldomu,
guldy u;
giildoma,
guldy a
gildomam,
guldj am;
giildomo,
guldj o
Daugiskai a
galdomi,
guldj i;
gildomas,
guldy as
gildomy,
guldy y
gildomiems,
guldj iems;
giildomoms,
guldy oms
gildomus,
guldy us;
giildomas,
guldy as
giildomais,
guldy ais;
giildomoms,
guldj oms
gildomuos,
guldj uos;
gildomos(e),
guldy os(e)
I a dZiuo iniai
daly iai
Vienaskai a
mi S an ysis
||
mi S an Ysis,
siunéemasis,
nusikal usysis;
mi s andioje
|
mi s-
ancidje,
siunéemdje,
nusikal usidje
mi s ancioje,
si i icemoje,
nusikal usioje;
mi s ancioses
|
mi s ancidses,
siun-
Ceméses,
nusikal usioses
:
305
N.
mi S anciajam
||
mi s ancidjam,
siunciamdjam,
nusikal usiajam;
—
mi s an-
Ciajai,
siuncemdjai,
nusikal usejei
G.
mi s an iji,
si icemaji,
nusikal us{ji;
mi s anciqjq,
si néemaja,
nusikal usiqja
In.
mi s anciuojuo,
siunciamiojuo,
nusikal usiuojuo;
mi s anciqja,
siunciamdia,
nusikal usiaja
V .
mi S anciajam
||
mi s anciajam,
siuncéemajam,
nusikal usiajam;
—mi s anciojo,
siunciamdjo,
nusikal usiojo
Daugiskai a
V.
mi S an iejie,
siunéemiejie,
nusikal usiejie;
mi s ancioses,
si i cemoses,
nusikal-
usioses
mi S anciy
ju
|
mi s ancijjy,
siunéemijju,
nusikal usiujy
mi S an iesiems
|
mi S an iesiems
||
mi S an iemsiems
||
mi S an iemsiems,
siunce-
miesiems
||
siunemiemsiems,
nusikdl usiesiems
|
nusikal usiemsiems;
mi s-
anéiosioms
mi s ancidsioms
||
mi s anciomsioms
||
mi s ancidmsioms,
siun-
éemosioms
||
siunéemdémsioms,
nusikal usiosioms
nusikal usiomsioms
G.
_
mi s andiuosiuos
||
mi S anci iosiuos,
siunéemuosiuos,
nusikal usiuosiuos;
mi s-
anciasigs
||
mi s ancigsiqs,
siuncemdsiqs,
nusikal usiqsias
In.
mi S anceiseis
||
mi s ancéiseis,
siuncemdiseis,
nusikdl useiseis;
mi S anciosioms
|
mi s ancidsioms
||
mi s ancidmsioms,
siuncemdsioms
||
siunéemémsioms,
nu-
sikal usiosioms
||
nusikal usiomsioms
V .
mi s anéiuosiuos
mi S anciudsiuos,
siunéemidsiuos,
nusikdl usiuosiuos;
mi s-
anéiosios(e)
||
mi s ancidsios(e),
siunéemdsios(e),
nusikal usiosios(e)
ZA
)
Daly iy
laipsnia yimas
Pasi aiko
a méje
abiejy
asiy
daly iy
laipsniy
o my.
Jos
u i
bid a -
diiams
bidinga
aukS esniojo
laipsnio
p iesaga
bei
galines,
p z.:
Sic
méd ks
nubalésnis;
1§
éida
ji
nubalésne;
Tie s
augésnis;
Ji
uz
ji
augésne;
Jo
d abuzis
nuplysésnis;
Ta
a a
skepe a
nuplySésne;
Jis
dd@iig
nu-
a gésnis;
Jijé
suSnekamésne
pasida e.
g)
Daly iy
ki éia imas
Veikiamosios
agies
esamojo
laiko
daly iai
(su
p ieSdéliais
i
be
ju),
pada y i
i§
seno inio
Sakninio
ki ia imo
pi miniy
eiksmazZodziy™,
ki j
isoje
pa adigmoje
u i
Saknyje
(da qs,
da an i,
@ings,
@inan i,
miegas,
miégan i);
pada y i
i§
seno inio
galininio
ki ia imo
eiksmazodziy
daly iai
ienaskai os
a dininke
u i
ki j
ga-
lanéje,
o
linksniuojan
jy
ki is
Sokinéja
pagal
III
ki éiuo és
désnius
(musqs,
musan i,
p isimen@s,
p isimenan i,
Snek@s,
Snekan i).
Ta iau
eikia
pasaky i,
kad
daly iy,
pada y y
i8
seno inio
galininio
ki gia imo
eiksmazodziy,
okia
esamojo
laiko
o my
ki éia imo
sis ema
né a
s abili,
ji
a.
Salia
o my
su
galiinés
ki éiu
is
labiau
pa-
s a uoju
me u
jsigaliSakninio
ki ia imo
o mos
(misqs,
misan i,
inékqs,
Snékan i...).
Be
o,
a méje
y a
kele as
i ap adés
Saknies
esamojo
laiko
daly iy,
ku ie
ki éiuojami
d ejopai:
Saknyje
i
galiinéje
(dugas
||
augd@s,
dugan i
|
augan i,
bégas
||
bégas
||
bégan i
||
bégan i,
di bas
|
di bas,
di ban i
|
di ban i,
diodgs
duod@s,
dio-
*
Z ,
K.
Baga,
Op.
ci .,
p.
48—55.
306
dan i
duodan i).
AnalogiSki
ki ia imo
a ejai
bidingi
i
Zemai iy
a méms”*.
Pas ebé ina,
kad
Siy
daly iy
galininio
ki ia imo
a ejai
kiek
daZnesni
pa iy
se-
nyju
a més
a s o y
kalboje
i
i§
a osenos
aukiasi.
Seniau,
ma y ,
daugumas
esamojo
laiko
daly iy
a méje
bu o
ki Giuojami
galinéje.
Tai,
isy
pi ma
odo
senimo
kalboje
a ojamos
galininio
ki ia imo
mo e igkosios
giminés
daly iy
aps aba éjusios
o mos,
ku iy
daba
jau
désningai
ki éiuojama
ien
ik
Saknis
(/dukiqs,
Idukian i,
g e a
laukian
~laukian i,
@ings,
einan i,
g e a
eind i ~einan l,
no is,
no in i
|
né en i,
g e a
no éa
,,no in i*).
Tai
pa i ina
i
Siai
a mei
g e imos
F .
Ku gaigio
a més
daly iy
ki ia imas®.
Kad
esamojo
laiko
ki is
iS
ik yjy
a méje
u i
endencijos
auk is
i§
galinés
j
Sakni,
odo
i
daba inés
Sio
laiko
daly iy
désningai
Saknyje
ki iuojamos
o mos:
dédqs,
dédan i,
gilis,
gilin i
gilen i,
is,
i in i
||
i en i,
no s
eiksmaZodzZiai,
i$
ku iy
jos
pada y os,
a méje
y a
galininio
ki éia imo.
Veikiamieji
bi ojo
ka inio,
daZninio
i
bisimojo
laiko
daly iai
su
p ieSdéliais
i
be
ju,
kaip
i
Ik,
u i
ki j
i
p iegaide
y
eiksmazodzio
o my,
iS
ku iy
jie
pada y i,
p z.:
béges,
bégus,
bégda es,
bégda us,
bégsigs,
bégsen i,
isbéges,
isbégus.
Ne eikiamieji
esamojo
laiko
daly iai
(su
p ieSdéliais
i
be
jy),
pada y i
is
isu
daugskiemeniy
i
o-kam.
d iskiemeniy
eiksmaZodzZiu,
y a
pas o aus
ki gia imo.
Ju
ki io
ie a
i
p iegaidé
isoje
pa adigmoje
a
pa i,
kaip
i
3
asm.
eiksmaZodziu,
i§
ku iy
jie
pada y i,
pyz.:
4?doms,
aFdoma,
bauginams,
bauginama,
skdiniojams,
skdi-
niojama,
azi iojams,
azi iojama.
Daly iu,
pada y y
i§
ki y
d iskiemeniy
eiksmazo-
dziy,
pa adigmos
ki is
Sokinéja
pagal
III
ki Giuo e,
p z.:
di bams,
di bama,
di bamdi,
di bam6.
Sio
laiko
be a dés
giminés
daly iy
ki éio
ie a
i
p iegaidé
kaip
i
y iSko-
sios
giminés
o my
(apdi bama,
pasakoma).
Ne eikiamieji
bii ojo
laiko
daly iai
ki éiuojami
ejopai:
pada y ieji
i
daugia-
skiemeniy
eiksmazodziy
isoje
pa adigmoje
iSlaiko
bend a ies
ki j
i
p iegaide
(apseiliéc,
apseilid a,
iakéc,
isaké a,
pa disic,
pa disi a,
uzgy éc,
uigy é a);
pada y-
ieji
iS
d iskiemeniy
i ap adés
Xaknies
eiksmazZodziu,
ski ingai
nuo
lk,
désnin-
gai
ki iuojami
pas o iai
(jkdlc,
jkdl a,
ipjduc,
ipjdu a,
mdlc,
mal a,
pakélc,
pakél a,
pagi c,
pagi a,
nuxduc,
nusdu a,
i c,
i a);
pada y ieji
is
d iskiemeniy
i agalés
i
umpos
Saknies
eiksmaZodziy
ki éiuojami,
kaip
i
lk,
IV
ki iuo e
(kdiipe,
kaup a,
kaup és,
képc,
kep a,
ki pc,
ki p a,
éFpc,
e p a).
P ieSdéliniai
Siu
Saknu
daly iai
(issky us
daly ius
su
p ieSdéliu
pa -
.pe “-,
ku iy
ki giuojamas
p ieSdélis)
ki éiuojami
III
ki éiuo e
(isg is as,
iXg is a,
palike,
palik a,
palik dém...).
Reikiamybés
daly iai
ki giuojami,
kaip
i
Ik,
III
ki éiuo e,
ik
ski umas
as,
kad
ki éiuo i
Sakniniai
a,
e
ia
désningai
pailginami
iki
ilgyjy
(sék ins,
és ins,
kas ins,
ép ins,
méks ins)*.
Pusdaly is
Ta méje,
kaip
i
Ik,
y a
pap as y
i
sang aZiniy
abiejy
giminiy
i
skai iy
pus-
daly iy,
p z.:
eidams,
eidama,
eidami,
@idamas,
pasisokinédams.
Abeji
pap as ai
suda omi
i
ki éiuojami
kaip
Ik,
ik
pusdaly is
dams,
ga es
p ieSdélj,
kaip
i
Zemai-
&iy
a mése™,
dazZniau
(ypa
a més
senimo
kalboje)
ki éiuoja
p ieSdéli,
p z.:
iei-
%®
Z .
V.
G ina eckis,
Op.
ci .,
p.
219,
292.
%
Z ,
F .
Ku scha ,
Op.
ci .,
p.
290-291.
%
Plg.
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
Il,
p.
374.
%
Pig,
V.
G ina eckis,
Op.
ci .,
p.
226,
dams,
nieidams,
pa eidams,
p ieidams.
Pas a asis
ki ia imas,
be
abejo
senesnis**,
Sang aziniai
pusdaly iai
be
p ieSdélio,
bidami
e esni
(ypa
daugiskai os
o mos),
u i
abiem
giminéms
i
skai iams
apibend in a
mo e iskosios
giminés
daugiskai os
ya dininko
o ma
su
sang aZos
dalely e
-s,
kaip
i
Zemai iy
a mése,
p z.:
jis
(jl,
ji@,
jOs,
juddu,
judd i)
§nék
aipydamos,
ein
juokdamés,
ba damés,
dziaugdamés.
Tai
odo,
kad
pusdaly iai
a méje
s aba éja.
Re ais
a ejais
pasi aiko
sang aziniy
pusdaly iy
y iskosios
giminés
daugiskai os
o my
su
sang azos
dalely e
-se,
p z.,
ein
Snekédamiese,
iséje
aukjdamiese,
nu a id a
didydamiese.
Ka ais
a ojamos
pusdaly iy
o mos,
ne u inios
sang azinés
dalely és,
be
i8laikan&ios
sang azine
eik’me,
p z.:
Té s
sn2k
aipydams;
Pa @in
pa
kiéma
jiidk-
dams.
Pusdaly io
eiksmas,
eikSdamas
o
pa ies
eiksnio
an ajj
eiksma
Salia
a i-
nio
eiksmo,
a méje
daZniausiai
yks a
ienu
laiku
su
a inio
eiksmu
(Sa6
pa éje
ésdams;
An ys
i sdamas
pa éin;
[sku déu
kd e
began dama;
Ka
ik
a¥
dain iodama
nesumisée).
Pusdaly iai
odo
a inio
eiksmo
laika
(Jis
nd na
kéldams
—
no
miéga;
A siplésiau
nagiis
be a édama;
AS
a i
p isokdama
p i émsiu
,,padésiu“;
Tu édami
laika
pasida ki ),
bida
(Diiod
su
kiil u e
apsi a sdams;
Jis
apsis kjdams
,,i8
keliy
ka y“
pas
mus
b i a;
Pasislapik
spéni
uzsimilZdama;
Eje
pasixokinédams;
Pa sai
o-
lés
p isispi dami
a a
,,eda“;
Pa éje
s aigaliuodams;
PasisliuoZdama
pasisliuozdama
i
naje;
Ein
kai
gi c
lé as
jieXkédams;
Nu ila
kaip
dlgydams;
Nusipi kdu
lyg
Zind-
dams),
p iezas i
(Besi asydama
kd e
gdl
nu duk ’
b izgila;
Ji
nimi e
po
q
pélke
be dikSciodama).
Padaly is
Ta més
padaly iai,
kaip
i
Ik,
y a
pap as i
i
sang aZiniai.
Jie
kai omi
laikais,
aéiau
e u i
ik
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
o mas,
p z.:
be éken ,
begy énan ,
numi us,
susi?gus,
ji dken is,
susipSkus.
Laiky
da yba
i
ki ia imas
pap as ai
nesi-
ski ia
nuo
Ik,
ik
esamojo
laiko
padaly is
einan ,
ga es
a -,
iS-,nu-,
pa -
p ieSdeéli,
y a
ki Giuojamas
d ejopai
—
Saknyje
i
p ieSdélyje,
pyz.:
d einan
||
a éinan ,
isei-
nan
||
is@inan ,
ni einan
||
nuéinan ,
pa einan
||
pa éinan .
Senesniyjy
a més
a s o y
kalboje
Siuo
a eju
daZniau
ki iuojamas
p ieSdélis,
a iau
oks
ki ia i-
mas
i§
a osenos
spa iai
aukiasi.
Padaly io
einan
su
p ieSdéliais
ki ia imas
p ieSdélyje
da
ka a
pa i ina
min j,
kad
daly is
eings
seniau
a méje
y a_
bu es
galininio
ki éia imo.
Padaly is
a méje
daZniausiai
Zymi
pag indinio
eiksmo
laika
(Jie
pa is
be éms-
an ;
Mézgan
juk
nesal ;
P ieblinda
pa éje
—
dd
isdi
nesu @mus;
Kiek
y
sk¥sciy
i§ga io
békepan ;
Begy énan
isdip
biin;
AS
a i
@inan
nunéSiu;
Be duken
i
nu-
dukiau;
Kad
bii
ku
nenu i e
be a i iojen ;
Jis
md
be dlgan
a sala;
Tu
an
ii?-
gaus
bes é en
pa salai;
Jis
mq
béinan
nuk i a).
Re iau
jis
suda o
sqlygos
aplinkybe,
p z.:
IX
Sali@s
Zi en
pik iims
im;
Bégulen
juk
nu a ks i.
Ta méje
padaly is
plagiai
a ojamas
eikiamyjy
esamojo
laiko
daly iy
ie oje
(Be dlgan
paliksi,
besipe-
San
asi;
Nema ’
pd einan
—
u
bi
ne azi ids;
Laukiu
a einan ;
Sime
macidu
ga ni
léken ;
Nema du
pa a i iojen ).
Beasmeniniuose
sakiniuose
padaly iai
pap as-
% Plg.
P,
Ska dZius,
DaukSos
akcen ologija,
Kaunas,
1935,
p.
227.
308
ai
suda o
biido
aplinkybe,
p z.:
Réik’
nusipa eikslio ’
besiji éken
i
be éken ;
Ka
da di,
éik’
da y
nesiskiubinan ;
Réik
ineké '
kaip
niéka
neZinan ;
Tu i
p ai
p o
Sali
kaip
ni ka
nema an .
Bidinys
Badiniai
a méje
pada omi
i
isy
nep ieSdéliniy
nesang aZiniy
eiksmaZodziy
bend a ies
kamieny
ien
ik
su
p iesaga
- e.
Jie
eina
su
os
pa ios
Saknies
eiksma-
Zodziy
isy
laiky,
asmeny
i
nuosaky
o momis,
ku ios
gali
bi i
pap as os,
sang a-
Zinés,
su
p ieSdéliais
i
be
ju,
pyz.:
dauzy e
dai za,
kds e
nukdnda,
ék é
ékéiau,
es é
pa si eze,
kep é
képk,
es é
e edie.
Biadiniai
a méje
labai
gy i,
a ojami
eiks-
mo
bidui
eiké i,
p z.:
Né
kél e,
né
ei e
pa
Némuna
néida om.
Ski ingai
nuo
Ik,
bidiniai,
pada y i
i
d iskiemeniy
i ap adés
Saknies
i
daugiaskiemeniy
i ap adés
p iesagos
bend a iy
isada
iglaiko
p igim ine
Saknies
p iegaide,
p z.:
S6k e,
bék e,
lduz e,
duk e,
saky e™.
Gau a
1973.
IIT.
20
9.
TPHHABSILKEHE
PIA]
FOBOPA
BACCEHHA
PEKH
MHTYBA
Peswme
C a bsa
apase es
pasje om
Gonee
o6pemucTO o
TpyAa
aBTOpa
,;!
opop
Gacceili-
Ha
pexn
Mu ysa“.
Ha
ochose
yoke
HMeIOWMXCH
AHaeKTHBIX
JAHHBIX
H
JONOMHUTeBHOTO
MaTe-
pHasa,
co6pakHo o
aBTopoM
Jo
1973
o a,
B
CTaTbe
packpbipaeTcA
KapTHHa
CAOBON3MeHeHHA,
a
OTYACTH
H
ynoTpeO eHHA
CpA aeMblx
H
HecTips
aeMbIX
pop
aa oaa
9To o
oBopa.
id
Bo anuneo
AuTep.
13.,
B
FOBOPe
HMeIOTCA
TOMDKO
TPH
TWa OubHbIe
OCHOBBI
Ha
aacubie:
Haa
(%ékam,, aniyem“),
Ha
ia
(dudzem
,,TKeM“),
Ha
o
(Zinom
,,3HaeM*).
Ta oani
¢
ocHopoii
Ha
i
nepeliM
B
a o ibl
C
ocnosoi
Ha
ia
(Zi i em
,,cMoOTpHM").
D o
mpouecc
ele
NOAHOCTHIO
He
SaBeplIHACA,
Oc aTkKH
aa oabHOli
OCHOBbI
Ha
i
ewe
BeTpeyalo cs
B
(popMax
jBolicTBeHHOTO
uHGaa,
BOCOGeHHOCTH
B
ia osax,
KOTOpbIe
Mepe
KOHLOM
OCHOBbI
HMCIOT
co aacupli
d
(gi di a
||
gi de a
||
gi dze a
,,Mbl
06a,
o6e
can‘).
B
osope
coxpaHHuHch
Take
H
HEKOTOPbIC
CJIe
bl
OCHOBHI
na
co sacuuii .
B
HacTosmlem
BpeMeHH
Haps
Ly
C
popMaMH
OCHOBBI
Ha
lacubiii
la o-
Jib
miegé i
,,cnaTb“,
audé i
,,11aKaTb“,
skaudé i
,,6oneTb*
Napa
/11ebHO
HMeIOT
H
KOHTAMHHHpOBaHHble
pop
MbI
C
OCTATKAMH
OCHOBBI
Ha
co sacuili
(miégam
||
miég am
cum,
dudam
||
dus am
,
imauem“,
skaiid
||
skdiis
,,OONHT,
-AT),
a
Tla owbl
pe sé i
H
nieZé i
,,3yqeTb“
B
STOM
2Ke
BpeMeHH
yno pe6si0TcA
B
KOHTaMHHHPO-
BaliHbIX
(POPMAX,
COXPAHHBLUIHX
OCTATKH
OCHOBbI
Ha
co nacubil
(pé sc(e),
niez (a)
.3yauT,
-AT*).
Kou ammauposanuble
pop
MbI
STHX
PaTOsOB
C
OCTaTKaMH
OCHOBbI
Ha
co jacnblii
aBAMIOTCA
Npeo6AaTalouiMH
BO
BCeli
HX
MapaqH Me
(pe s éd
||
pe sé ,
niez é
||
niexé
,,3yaeTb“,
pe s éje,
niezZ ée
||
nieZéje
,,3yMeN0%
...).
%
Plg,
Lie uyiy
kalbos
g ama ika,
II,
p.
424.

B
caa3u
¢
3aKOHOMepHEIM
cpoHeTHYECKHM
MepexoJoM
AH¢pTOHTHYeCKO O
CO-
ye Tanus
in
B
j-
B
ToBOpe
(POPMAIBHO
COBNAH
HHPHHHTHBBI
PAPOJIOB
C
cydepukcamn
-y
uw
-in
( iid}
,,pxapne b,
gai i
~
gai in i
,,OKHBUTb").
Beseac BHe
9TOTO
aa oab
¢
cydxbuKcoM
-y
B
HacTOsUeM
H
MpoUleUIEM
OAHOKPATHOM
BpeMellax
Hapsly
C
OObIMHBIMH
GhopMaMH
HMeIOT
MapasiesbHbIC
(popMbI,
cBolicTBeHHbIe
aa onam
c
cydpuKkcamu
-j
1
Haoopo
(spi gi
~
spi gin i
,
kapu :
spi gin(a)
||
spi ga
,
kapu ,
-AT*,
spi gina
||
spi gé
,»Kapua,
-1a,
-au*,
gi icy ,
,,cnopHuTb*:
gi icy(je)
||
gi din(a)
,,cnopu ,
-aT*,
gi idije
||
gi cina
,,cnopua,
-1a,
-au*).
Bee
nepsHunbie
PaToubl
C
Ka eCTBEHHBIM
KOPHEBBIM
HSMCHEHHEM
TaCHbIX
au
au-
o
B
(POpMaX
HACTOMUe O
BpeMeHH
H
B
MPOHSBOAHBIX
OT
HHX
ApYTHX
(popmax,
B
OTAHYHE
OT
AHTep.
13.,
HMeIOT
CO acHbii
j
Mex%K
Ly
KOPHEM
H
OKOHHAHHeM
(k du-
jem
,,cK agpiBpaem*).
Kak
4
B
CoceqHHX
2KeMaiITCKHX
ToBOpaX,
30eCb
COXPaHHwacb
apxaliunad
chopma
3
an a
mpowleque o
OAHOKpaTHOTO
BpeMeHH
C
yAaPHbIM
OKOHYAHHEM
-o :
pasiko
,,w
He
nyMaii*.
Ckopee
BCe o
€€
MOXKHO
CHHTATb
OCTATKOM
Apesueli
popMbl
¢
SHKANTHYeCKOli
YacTHUell
* i,
Ona
TaKxKe
BIOAHE
MOKET
ObITh
CBABAHA
C
Apesueli
ide
¢bopmoii
sTo o
BpeMeHH
THMa
*
pasika ( ).
Bujonoe
pacnpenesenne
ia onop
Takoe
xe,
KaK
H
B
HTepaTYPHOM
sSHIKE,
OAHAKO
MPHHAAAEKHOCTS
HEKOTOPLIX
MPHCTABOYHDIX
TAaTONOB
K
TOMY
HIM
py~
TOMY
BHA
J1yulle
BCe o
yaBAMBaeTCA
B
KOHTEKCTE,
Halp.:
Baigii
nulip
no
s éga
,
,KoHYalo
c yckaTbes
c
KpbumH
a oa
nulip i,
XoTA
H
NpHCTAaBOYHbIH,
ABAAETCA
Tla osOM
HecoBep ieHHO O
BHAA.
YacTo
nepexosHOcTh
H
HenlepexoAHOCTh
T1a ozoB
ToxKe
ACHee BCeTO
SaMeTHA
B
Mpeq ioxwkennu,
Hanp.:
Nd mas
2i
s i ku
,,Hopmb
BbINOHATb
TAXKeTO
HeTe-
pexogupiii
OOb 4HO
ia o.
ei i
ABAReTCA
NepeXOAHbIM.
B
osope
HMeloTCA
TPH
BapHaHTa
BOSBpaTHOH
YaCTHILbI:
-s,
-si,
-se.
si
Bee ya
ynoTpe6seTen
B
cepesHHe
C/10Ba
(susipe e
,,ompaauch“)
HB
peAKHX
Cy4aAX
(B
peu
Mon0,eKH)
B
e o
OKOHYAaHHH
(pes iosi
sHepycb“);
-s
OObl4yHO
BCTpeyaeTcs
TOABKO
B
OKOHYAHHH
(misas
,,MepyTcA“);
B
CopMax
HHGHHHTHBA,
1- o,
3- o,
B
peakux
cayyasx
H
2- o
AMMA
TMa osOB
eAHHCTBEHHOTO
YHCa
B
ped
cTapuie o
MOKOAeHUA
YNOTPeOAAeTCH
NOCTHOSHTHBHAA
YaCTHILA
-se
(pés ise
,,upaTbes*,
p au-
si iose
,,YMbIBaIOCb“,
p a isese
,,yMbiBaeTca“).
UacTuila
-se,
10
Bceli
BeposTHOCTH,
ABARETCA
COKpaTHBIelicA
JHKANTHYECKON
YaCTHLe
BHHUTeAbHOTO
MajexKa
*sén.
Be3auuupi
aa oa
eiké i
,, pe6opaTbca*
B
MpollienwemM
OAHOKpaTHOM
Bpe-
MeHH
HHO Aa
MOxKeT
yHoTpe61ATbCA
H
B
Ka eCTBE
AHYHOTO
(AS
eikéjau_ne dl-
gy ’
,,MHe
Hao
Opinio
He
ecTb).
B
nac os em
Bpemenn
aa oa
bi i
,,O iTb“
umeeT
copMbl
Tpex
xopHei .
Ko-
penb
és-
(y3koe
é-,
ckopee
BCe o,
O6paz0BaHO
NyTeM
KOHTPakUHH
OT
popmpl
ne
+
es
no
aHaso un
¢
né a<ne+y a)
yno pe6ase cs
B
1
uM
2
MWaxX
Kak
EAHHCTBEHHOTO,
Tak
MHOXKecTBeHHOTO
H
ABolicTBeHHOTO
uNcen
(és ,,1
ECT“,
ési
,,ThI
ECT,
ésam
,MbIeCTb“,
sa
,,Bbl
CCTb“,
Esa a
,,Mbl
06a,
O6e
ecTb,
ésa a
,,Bbi
06a,
OGe
ecTb“).
@opmy
Kopua
ba-
c
cydipukca bHbIMu
cbopMaH amH
-n, -¥,
ynoTpeO.1s emMpIMH
Mapas
7e1bHO,
HMeCT
BCA
NapaU Ma
HacToA le o
BpemeHH
(biini
||
bii i
,,
ecTb*>
biini
||
ba i,, b
ec b“,
biinam
||
bii am
,,mblecTb™,
bana
|
bii a
,,pui
ec b“,
biina a
bii a a
,,Mbi
06a,
06e
ec b“,
biina a
| |bii a a
,,BbI
06a,
o6e
ec p*,
biin(a)
||
bii (a)
,€CTb“),
PopMa
KOpHa
y -
yiloTpe6eTCA
TOMbKO
B
TpeTbeM
JHLE.
310
Jiuuupie
copMbl
OTAesbHLIX
OCHOB
B
oBope
MoYTH
TakHe
Ke,
Kak
B
auTep.
§3.,
HO
HeKoTOpble
H3
HHX
cBOeoOpasHLI.
B
opope
yno pe6nioTca
Tpu
dopmbl
1
aula
eAHHCTBeHHOTO
4HCAa
CocAa aTesbHO O
HakJIOHeHHA:
¢
OKOHYAIHeM
-iau,
KaK
HW
B
AMTep.
#3,
(2idiau
,,A
We,
Ua
ObI*),
C
OKOHYA-
nuem
-ia
(@idia)
u
choHeTHuecKH
CoKpallleHHbIM
OKOHYaHHeM
Ha
MA KHi
co -
aacupili
-é
(@ié).
B
c Ta be
BbICKa3biBaeTCA
MpeAMoowKeHHe,
YTO
MOCAeAHAA
(bopma,
o
Bceii
BeponTHOCTH,
9TO
(PoHETHYeCKH
COKpalileHHan
cpopMa
Cc
OKOHYAaHHEM
-ia.
Bo2
AMUe
eNHHCTBEHHOTO
ynCa,
HapAy
c
(Popol
wuTep.
#3.
(@i um
,,TbI
Wed,
iia
Op )
LIHpoKO
y oTpeOs1meTCA
H
Oo lee
apxan4 as
(popMa
C
I1OJIHbIM
OKOHYAHHeM
-umei
(2i umei).
1
4
2
AMUa
MHOXKeCTBEHHOTO
YHCa,
B
OTANYHE
OT
JNTep.
AS.,
COXpaHHJH
jpeBu e
copMbI
c
Godlee
NOHDIMH
OKOHYaHHAMH
-umém(e),
-umé (e)
(gi umém(e)
,,mbi
wi
Gbi).
B
3
anue
cocaa aTeAbHo o
HakJOHeHHA
yno ped-
amio cs
2
(popMbI:
¢
OKOHYAHHeM
-4,
KaK
HB
JMTep.
A3.
(i y
,,OH
Wes
Obi,
Oa
LWA
bi,
OHH
WH
On ),
H
TOKO
c
Cy¢hpUKcoM
HHUHHTHBA
-
(Zi ;
NOCneAHAA
(popma
cpaBHuTesbHo
pexKas).
BosspaTHbie
ia ouibl
B
3
auue
yno pe6sioTca
B
culey-
oulux
(popMax:
€
OKOHYaHHAMH
-ys
|)
-yse
||
-wos
||
wose
||
-os
-ose
(pés ys
||
pées-
yse
||
peS uose,
pés os
||
pés ose
,,ou
6bi
Apa ica,
O a
ObI
Apaiacb,
OH
Obl
Apamuch“).
Mbl
Hpegnosa aemM,
YTO
C
OKOHYAHHAMH
-os
||
-ose,
10
Bcei
BepoATHOCTH,
MOp(pOIOPHYeCKH
POACTBEHHBI
C
bopmoi
uccalexyemo o
opopa
@icia
(<?éicio,
cp.
KemaliTcKHe
eidio,
néscio),
KOTOPOe,
BOSMOAHO,
IIPOHCXOANT
OT
Gosee
upes eli
bopmpl
eicid,
yno peOsemoli
B
COunHeHHAX
Jlaykuin.
Jlmunbie
opMbl
MOBeTHTeADHOTO
HaKJOHEHHA
B
ToBOpe
TakHe
Xe,
Kak
H B
auTep.
13.,
OMHAKO
CTO
(PyHKUHIO
BBINIOJHAIOT
H
HeKOTOpbIe
(popMbl
HacTosuje o
Bpemenn
(eimeé
||
eimékim
,,nioiigem",
ei d
, oiijem
MbI
06a,
o6e*).
Bo
2
anue
@HHCTBeEHHOTO
YHCAa
H3penKa
(B
CKOPO!
pen,
B
OCOGeHHOCTH,
Ko da
KOpeHb
jaKalluuBaeTca
Ha
co dacubiii)
Be peyae ca
H
cpopma
Ges
k
(sém
»4epnaii*).
Coxpaiiiach
Tak
Ke
3aCTbIBLaA
NOBeHTeAbHaA
dbopma
6e3
k c
He3saKOHOMepHO
yce eHHbIM
KOpHeM
pala<palduk
,,noyo*
ln".
Jlaa
yKa3anna
npHOswKeHHs
K
KaxkJOi
popMe
NoBeAHTeJAbHOTO
HakJOHeHHA
npHGapane ea
Hapewne
Sg~Se
,,clona“,
KoTOpoe
BO
BCeX
CAy¥aaX
OTTATHBACT
yapenue
na
cea.
B
cbopme
2
ania
eAUHCTBEHHOTO
HCA
HapedHe
NOCTMOSUTHBHO
(eiks@
,,HAH
Cloma),
a B
(popMax
MHOxAeCTBeHHOTO
H
ABOHCTBEHHOTO
YHCe
HaXxo-
‘Ten
Me@KLy
KOpHeM
H
CydpHKcoM
(eiks@ki
,,nan e
cio a’,
eiks@ki a
,,ueM
bi
06a,
06e
cioga",
eiks@ki a
,,uAuTe
BbI
06a,
OGe
c ona*).
Be paio
clyya,
Ko da
Hapeune
J¢
NOBTOpAeTCH
ABaxKAbI,
TO a
yAapeHe
NajaeT
Ha
BTOpoe
Mo
cHeTy
Se
(eiksesé,
eikies@ki ,
eikses@ki a).
B
2xkeslaTeAbHOM
HakJOHeHHH,
KpoMe
cpopM,
MpHHATBIX
B
AuTep
#3.
( egu
@in(a)
|
e@in(a)
,,nycTb
wge ,
-yT*),
yno peOusio ca
cpopMbl
c
YacTHILaMH
egu,
e,
O6pa3oBaHHible
OT
OCHOBbI
HaCTOAUle O
BpeMeHH
H
OKOHYAHHH
-ie
(qua
T laCHbIX
OCHOB
Ha
a,
ia:
e@inie,
egulie
,,YCTb
Nex*KUT,
-aT),
ai
(AIA
aacHoli
oc-
HoBbi
o
:
esizinai
,,1YCTb
MlocTynae ,
-i0T,
KaK
XoyeT,
-yT).
@opmoi
142
AM
EAHHCTBEHHOTO
YHCa
HacTORUe o
H
NpOLleAWe o
BpeMeH,
UMeIOUHe
yAapeHHe
Ha
OKOHYAHHH,
B
OTAHYHE
OT
ANTep.
A3.,
MPOHSHOCATCA
C
HUCXOMMUell HHTOHAWHel,
KaK
H B
COCeAHHX
2XKeMaiTCKHX
ToBOpaXx
(sakdu
,,4
opop1o,
sakidu
,,A
CKagad,
-J1a";
éjdu
,,2
wea,
waa",
éjéi
,,TbI
We ,
Wa").
B
osope
yno peOanio es
4
BpeMeHH
je/icTBHTebHbIX
npHyac ui
(HacTosuiee,
Hpowlemuee
OAHOKpaTHOe,
MpouleAuee
MHOTOKpaTHoe
H
Gyayuiee)
u
2
c paga-
311
TeMbUbIX
(HacTOMUee
H
NpOWeAUIEe
o okpa Hoe),
Hanip.:
di bas
,pado aiouni ®,
di bes
,,pa6o asunii*,
di bda es
,,4ac o
pa6o asuinii*,
di bsigs
»
Ko opbili_
Gy
eT
pa6o aiouum“;
di bams
,,pado aemblii*,
di be
,,cpado anubiii*,
Boe
9TH
npH¥acTHa
H3MeHAIOTCA
NO
posaM
H
CKsOHAIOTCH.
Yale
Bce o
ynlo pe6asio cs
cTpaya-
yembHBIe
MpUyacTHA
OGOHX
BpeMeH
H
AeliCTBHTeJIbHbIe:
NpHYacTHA
Nnpowweduie o
ojHoKpaTHo o
BpemenH.
Hapsy
C
HHMH
LIMPoko
H3BeCTHbI
H
(POpMb!
HMCHHTEJIb-
HOO
Maqexka
eAMHCTBEHHOTO
H
MHOMKECTBCHHOLO
HCE
ipHyac Hi
AouKeHCTBO-
panna
(pjau ini
ugidi
,,cnesan
pox,
KoTOpy!o
HeoOxogumo
KocuTb“).
[puyac ua
O6oHX
3alo oB
MO YT
ObITb
H
MeCTOHMeHHbIMH
(bégan jsis
,,Ge yumi*,
bégancidje
,,Oe yuas*).
Heko opbie
13
HHX
cyOcTaHTHBUpOBasIHCb
(kuliamdja
,,
MonoTH
Ka"),
BoabillicTso
BOSBpaTHLIX
npHyacTHii
B
oBope
yno pe6isioTca
¢
NpHcTab-
kamu.
Mx
posppaTHas
YacTHlla
-si-
CTOHT
MERAY
npuc aBKoli
H
KopHem
(besip au-
sigs
||
besip a isian is
»
YMbIBaIOWUHiiCA*
besip d isian i
,,yMbiBa oulanca™),
Us-
peaka
BeTpewaio es
H
GecnpHcTaBounBle
(PopMbl,
B
KOTOPbIX
BOSBpaTHa
wacTHlla
-si-
HaXOMMTCA
B
OKOHYAHHH
(dzidiigiqsis
»»pany ouuiica™,
diidiigen is
,,payyioulas-
ca).
Be peaioTcs
1
BO3BpaTHble
pHyacTHa
¢
YaCTHUell
-se
B,OKOHYAHHH
(ji
ba a
laukian iese
,,oua
Oblia
OKHAAIOWLAA,
Gepemennan";
jie
sau
di bese
,,0HH
OblIH
pa-
Go aBuiuMu
Ha
ce6s“).
Jleiic su eabHbie
npuyacTHa
MyAKCKOTO
poda
B
HMCHHTEJIDHbIX
Ma
e2xKaX
HACTO-
sue o
BpeMeHH
Yale
BCe O
ynlo pe6Al0TCA
B
ApeBHHX
(popmax
(éings
»Hayuuni ’’,
Zing
,,
wayuwue*).
Hspec Hbl
TaKoKe
1
bopmbi
¢
ocHoBoli
Ha
aacubiii
(éinan is,
@inan ys).
Pexe
se peyae cs
bopMa
HMeHHTesIbHOFO
Na exKa
@HHCTBeEHHOTO
4HCa
¢
oxonuannem
-ys
(Ziban ys
Ouec aumii*).
)kenckui
pow
Bce a
HMeeT
(popmy
¢
ocuopoi
Ha
aacu ii
(laukian i
okHlaioulan),
KOHeYHBI
yapHbli
-i
koTopoli
OObINHO
ChOHETHYeCKH
3aKOHOMepHO
o nagae
(laukid <laukian i,
Ho
Sékan i
,
TaHILyioulan™).
Xo s
Bce
ia oabl
C
OCHOBOII
Ha
i,
KAK
ObIJIO
yNOMsH
TO
BbILe,
B
opope
HepelliH
B
aa oabic
OCHOBO!
Ha
ia,
OMHAKO
B
NpHYacTHsAX
OCHOBa
Ha
i
coxpahaeTcs
(giFdis
||
||
gi din is
,,canmauni*,
gi din i
,,ca uau asi*).
Ho
napaay
¢
(popMaMH
OCHOBbI
Ha
iB
MapaqH Me
9THX
npuyacTuii
10g
elicTBHeM
aHaJIO HH
C
npHyacTHAMH
H
Pla-
omaMu
OCHOBBI
Ha
ia,
MapasuieAbHO
(HO
pexke)
HOABAAIOTCA
H
(pOpMbI
OCHOBbI
Ha
ja
(s é inée
||
s é ence
,,cTomme o*).
B
c a be
AeaeTcn
npegnosoxweHHe,
YTO
Kak
lIpHuacTHs,
TAK
H
Pa Oubl
C
OCHOBOii
Ha
i
CpaBHHTeJIbHO
HeAaBHO
NOABep iHCh
BAMAHMIO
Tula osioB
H
MpHYacTHi
C
ocHosoii
Ha
ia,
HO
B
MpHYaCcTHAX
9TOT
Mpouecc
npoTekaui
elke
Hos7Ke.
B
o auune
o
an ep.
913.,
BCe
NpHYaCTHA
MyAKCKOFO
posa,
o6pasoBaHble
OT
la o 0B
C
OcHoBOii
Ha
ia,
HMCIOUIHX
Mepe/
OKOHYAHHeM
Co sac-
nui
j,
B
POpMaX
HMeHHTebHOTO
Nalex*Ka
@]MHCTBEHHOTO
H
MHOAKECTBEHHOTO
HH-
cen
BMeCTO
OKOHYAHHIi
-igs,
-iq
HMeIOT
H
OKOHYAHHA
-is,
-{
(Sakaujis
,,kpuyauuni ™
Sikauji
,,.kpuyauue*).
Vsapeaka
okoHYaHHs
-js,
-{
NapasiieAbHO
€
OKOHYAHHAMH
-igs,
-iq
cpolicTBeHibi
H
(pOpMaM
ykasaHHbIx
najexel
npHyac uii,
HMeIOWLHX
Tepe
okonuanHem
co aacupii
I,
,
k
( elids
||
eljs
,
,Basin ouwnii*,
eli@
||
el
,,Baimioulne™,
ge igs
ge js
,,ubioumii,
ge id
||
ge
,
mp oune*,
ldukigs
||
Idukjs
OK
Aaloulnli*,
ldukiq
||
lauki
,,O*KH
Ja1oulHe*).
Bce
npHyac HA
CKJOHAIOTCH
Kak
HMeHa
TipHJla aTedJbHble,
OMHAKO
B
jaTedb-
HOM
Mlal@Ke
eMHHCTBEHHOTO
YHC/a
My2KCKOFO
pola
H3peKa
yno pe6uise ca
H
OKOHYAaHHe,
XapakTepHOe
JVI
HMEH
CYULeCTBHTEJIbHbIX
(mok am||moky ui
,,Hay-
yennomy“,
duganciam
||
duganciui
»
Moapac aioulemy“).
312
Hexo opsie
npuyac us
O6onx
3aslo oB
uMeIoT
opMy
CpaBHUTeJDHOH
cTeneHH,
o6pasopannyio
no
o6pa3uy
mpusa a empupix
(nubalésnis
,,6onee O.1enunIii,
nu a gésne
,,6onee
yc asan*,
su¥nekamésne
,,6onee
c opopynBan*).
Bee
npuyac us,
o6pasopaHuble
OT
ABYXC/OXHBIX
Ta oOB
C
ApeBHHM
KOp-
HeBbIM
yapeHHeM,
B
(popMax
HacTOsLe o
BpeMeHH
COXpaHHJIH
CBOe
yapeHue
Ha
kopue
(da qs
,, enaioumli*),
a
OOpasoBaHHble
OT
Tia o10B
C
ApeBHUM
yapeHHeM
Ha
OKOHYAHHH
HMCIOT
KOHeuHOe
yapenue
(musgs
,,Obioulnii*),
o Hako
B
Napaqu -
Me
HB
HHX
yyapeHue
MepexoguT
Ha
KopeHb
(miSanée
,,Opiouje o*).
B
cBssH
¢
STHM
HaOsioAaeTCH
TeHACHUMA
CMeLICHHA
ABOAKOTO
yapeHHA,
H
MHOTHe
NpHyacTHA
C
KOHeYHBIM
yapeHHeM
H
B
(pOpMaX
HMeHHTeMbHBIX
Nayexeli
NoyyaioT
KOpHeBoe
yaapenne
(misgs,
misq).
C paga eabuble
mpHyacTua,
OOpasopaHHbie
OT
ABYXCOAKHBIX
TAa os0B
C
KOpHeBLIM
yapeHHeM
H
HHCXOsAUei
HHTOHaLHell,
B
PopMax
Npoliexue o
BpeMeHH,
B
OTIHYHE
OT
JIMTEP.
AZ.,
MOJHOCTHIO
COXpaHAIOT
M€CTO
yJapeHHA
HK
HHTOHALLHIO
(ikdl as
,,nOu bili*,
jkdl a
,,BOu aa“,
jkdl i
,,BOuTbIe*).
B
o auuue
o
au Tep.
43.,
yJapHble
KOpHeBbie
a,
e
NpH4yacTHii
OMKeHCTBO-
BaHHs,
OOpasOBaHHBIX
OT
MepBHYHBIX
Fia osOB
C
KpaTKHMH
KOPHEBbIMH
a,
e,
BCeT-
2a
npousHoca es
Joao
(kds inas
,,cnesbie
(0
KapTOUKax),
KOTOpble
HeoOxo,HMO
Kona b“,
éz ins
,,cyxoe
(0
ceHe),
KoTOpoe
HeoOxoAuMO
BesTH“).
Tlo
o6pa3opaHnio
H
MecTy
ylapeHia
NoynpHyacTHs
H
JeenpuyacTHsA
He
OTJH-
walOTCA
OT
JMTep.
13.,
OMHAKO
NOynpuyac ue
éidams
,,uyqyuH“
H
JeenpHyacTue
@inan
,,uja*
¢
mpucTaBKoi
yale
Bce o
(ocoGeHHO
B
peyH
cTaplie o
moKoseHHA)
uMeeT
yapenue
Ha
npuc apKe
(i¥eidams,
pd eidams,
n eidams,
a eidams,
iSeinan ,
a einan ,
pd einan ,
nueinan ).
Becnpuc asounble
BosBpaTHble
MosynpHyacTuA
Aad
OOOX
posoB
H
HCE
HMeIoT
OGoGmeHH
10
(popmy
c
OKOHYaHHeM
-os
(Snék(a)
aipydamos
,,ToBopHT,
“AT
yCMexancb“).
B
opope
Bc peyaioTca
Jeenpw4acTHA
TOMbKO
HacTOAIe o
H
MpolllezWMe o
Bpemen
(sédin
||
séden
,,cua“,
,susi gus
,,3a6oneB“).
Vucunu us
I
(bidinys)
B
opope
o6pa3ye ca
OT
Oec pHCTaBOUHBIX
HeBO3-
BpaTHBIX
TVlaTOJOB
TOAbKO
C
OLHHM
cydpukcom
- e
(Sék e
,,nppi an*,
bég e
0e-
om“).
Ox
sce ga
yno peOase cs
c
Apy uMH
cbopMaMH
To o
xe
Camo o
T la oula
H,
B
OTAHUHe
OT
JHTep.
#3.,
YAAapeHHe
Ha
OKOHYAHHH
HMEIOT
JMUIb
OOpasopakua
OT
Tula osiop
¢
KOpHeBbIM
yapeHHeM
H
Bocxoss lel
uHHTOHaLMel
(klyk é
kipk ’
,,peB-
Ma
pepe b“,
HO
lduz e,
sédé e).
Tloc ynuso
20.
111.
1973
21,
520