5,
Recenzuojamas
Zodynas
—
lauk as
i
eikalingas
eikalas.
Reikia
ik
pasi-
dziaug i,
kad
Vilniaus
skai ia imo
maSiny
gamyklos
i
Skai ia imo
ma iny
specia-
laus
kons a imo
biu o
indinie iai
émési
okio
didZiulio
da bo.
SKZ
ge ai
ep ezen-
uoja
daba ine
lie u i8ka
skai ia imo
echnikos
e minija.
Ta¢iau
gausi
Zodyno
me-
dZiaga
da
menkokai
suno min a
i
susis emin a.
Skai ia imo
echnikos
e minijos
ugdymo
da bui
Sis
eikalas
—
ik
ge a
p adzia.
Ki y
echnikos
Saky
e miny
Zo-
dyny
engéjams
jis
galés
bi i
ne
ik
sek inu
en uzias ingo
da bo
pa yzdziu,
be
i
pama u,
an
ku io
galima
p adé i
es i
da
obulesnius
s a inius.
A.
Kaulakiené
KNYGA
APIE
ZUVU
PAVADINIMUS
B.
Laumane,
Zi ju
nosaukumi
la ieSu
aloda,
Riga,
1973,
307
p.
Beni os
Laumanés
monog a ija
labai
ak uali
ne
ik
la iy,
be ,
kadangi
nemaza
izu y
pa adinimy
pa eldé a
i8
gilios
seno és,
i
bal y
bei
indoeu opie iy
kalbo y ai
i
e nogenezei.
Si
monog a ija
—
pi mas
oks
s ambus
bal y
Zu y
pa adinimy
y i-
néjimas.
B.
Laumané
pazymi,
jog
P.
Tymé,
emdamasis
uo,
kad
laSiSos
gy ena
ik ai
Bal ijos
ji os
baseine,
o
giminiSki
pa adinimai
ap inkami
sla u,
bal y,
ge many,
aip
pa
ocha y
kalbose,
mégines
i ody i,
kad
ide.
p o é yné
bu usi
Bal ijos
ajone.
Su
Sia
hipo eze
susijes
Bal ijos
ji os
pak an és
abo igeny
klausimas,
ku j
au o é
ne
ienoje
ie oje
mini.
B.
Laumané,
emdamasi
a cheology
nuomone,
kad
bal ai
a
ju
sen é iai
a sikélé
j
Bal ijos
ji os
apylinkes
apie
XVIII
a.
p .
m.
e.?
i
Gia
uzmezgé
ysius
su
ki ais
Bal ijos
pie y iy
pak an és
gy en ojais
—
abo igenais,
ku ie,
au o-
és
nuomone’,
gal
bi ,
bu o
bal ams
giminiSki
indoeu opie iai,
i
ug o inais
(p.
14).
Hipo ezé,
kad
miné ieji
Pabal ijo
abo igenai
bu e
indoeu opie iai,
labai
s a bi
bal y
i
indoeu opie iy
e nogenezés
klausimui.
Siuo
me u
kai
kieno
ji
ypaé
emiama‘.
Mezoli e
Ry u
Pabal ijui
bu o
bidingos
d i
kul i inés
(i ,
Riman ienés
nuomo-
ne,
e ninés)
g upés:
mik oli iné-mak oli iné
i
Kundos.
Mik oli iné-mak oli iné
kul i a
p iklausé
Lie u ai
i i8
dalies
Bal a usijai.
Kundos
kul ii a
bu o
papli-
usi
daba inés
Es ijos
i
La ijos
plo uose,
o
Lie u oje
euZg iebé
pa ia
Siau ing
1
Recenzijoje
dél
ibo os
apim ies
ap a iamas
ik
Bal ijos
ji os
pak an és
abo igeny
klausimas,
keliamas
B.
Laumanés
knygoje.
2
Siuo
me u
a cheologai
eigia,
kad
i elinés
ke amikos
neSéjai
Lie u a
pasieké
baigian is
ILI
iks an meéiui
p .
m.
e.,
2.
R.
Riman iené,
Pi mieji
Lie u os
gy en ojai
(XI—IV
iks an -
me is
p .
m.
e.),
Vilnius,
1972
( oliau:
Riman iené
PLG),
p.
96.
2
Su
nuo oda
j:
JI.
B.
Bankuna,
Toppaunkosaa
c oauka
Capna e,
Pu a,
1970,
p.
140+
144—145,
ku
Sa na és
s o yklos
adiniai
da uojami
III
iks .
p .
m.
e.
pi ma
puse
a
idu iu,
0
gy en ojai
hipo e iSkai
laikomi
indoeu opie iais;
plg.
aip
pa
R.
Riman ienés
i inima,
kad
apie
kokj
no s
kul i inj-e ninj
inoug y
kloda
Lie u os
akmens
amZiaus
medZiagoje,
uo
labiau
senyjy,
ie iniy,
p ieS i elinés
kul i os
gy en ojy
p isky ima
inoug y
gen ims,
negali
bi i
né
kalbos*
(Z .
R.
Riman iené,
Lie u os
akmens
amiZiaus
Sukiné
puody
o namen ika
i
inoug y
klausi-
mas,
—
Lie u os
is o ijos
me as is.
1972
me ai,
Vilnius,
1973
( oliau:
Riman iené
LIM),
p.
26;
pla iau
Z . p.
5—26;
aip pa
Z .:
Riman iené
PLG;
P.
K.
Puman ene,
Maneonn
u
Mesonn T
Jlu ee ,
Buabnioc,
1971
( oliau:
Puman ene
ITMJ).
4
Z .
A.
Seibuéio
mokslo
populia inimo
s aipsnius:
Pada imai
i
ik o é,
—
Mokslas
i
gy-
yenimas,
Vilnius
( oliau:
MG),
1971,
N .
5,
p.
38—40;
Vély ojo
ledynme io
ie o a dziai,
-
MG
1971,
N .
10,
p.
16—20;
Kaip
Nemunas
j
Vysla
ekéjo,
-
MG
1973,
N .
3,
p.
28—30
i
k ,
260
s i j.
Sias
abi
kul i as
jungia
Maglemozés
kul i os
elemen ai5.
R.
Riman ienés
eigimu,
,,Pabal ijo
mezoli o
gy en ojai
buyo
aiskis
eu opeoidai“*.
I§
mik oli i-
nés-mak oli inés
kul i os
i augo
anks y ojo
neoli o
Nemuno
auks upio
kul i a,
0
ig
Kundos
—
Na os
—
Nemuno
kul i a’.
Lie u os
ke amika,
ku ios
pi mieji
di -
biniai,
R.
Riman ienés
nuomone,
pasi odé
g eigiausiai
IV
aks .
p .
m.e.
pabaigoje,
,,ieina
i
didZiule
Pie y
i
Ry y
Pabal ijo
kul i ing
g upe,
ku i
esiasi
nuo
Vaka y
La -
ijos
iki
Ju landijos“*,
o
,,daugeliu
ki y
pozymiy
(ben
aka y
Lie u os
s o yklos)
[...]
ieina
i
siau esne
Na os—Nemuno
kul i ine
s i i,
gy a usia
a p
iy
upiy“*®.
Nuomonei
apie
a ima
miné y
kul é iniy
g upiy
giminys e
pag is i
y a
i ikinamy
kalbos
duomeny.
Juk
adinamoji
sen.
Eu opos
hid onimija
(al eu opaische
Hyd o-
nymie
—
H.
K ajés
e minas)
papli usi
i
Skandina ijoje.
Pajunenas,
ades
gausyb¢
Sios
kilmés
anden a dZiy
Suomijoje,
juos
laiko
speci iskai
bal iSkais™.
V.
P.
Smidas
nu odo
sen.
Eu opos
hid onimijos
ypa ybe:
8i
hid onimija
koncen uojasi
bu usiame
i
daba iniame
bal y
kalbiniame
plo e’.
Mokslininky
nuomone,
egzis uoja
,,bal y
poli oniné
sajunga“,
j
ku ia,
be
bal y
kalbu,
ieina
lybiy
i
es y
kalbos,
Siau és
kaSuby,
ku ios-ne-ku ios
Pabal ijo
okieciy,
y u
Slez igo
i
kaimyniniy
saly
dany
a més,
S edu
i
no egu
kalbos.
Siai
sajungai
bidinga,
kad
melodiné
ony
ko eliacija,
be
pa iy
bal y
kalbu,
ki iems
,,sajungininkams“
y a
naujas
eiSkinys’®.
Pas ebimos
jdo-
mios
skandina y—bal y
Zodziy
da ybos,
seman ikos
i
k .
pa alelés™.
B.
Laumané,
emdamasi
ki y
y iné ojy
nuomone,
ne
iena
Zu ies
pa adinima
laiko
a
linkusi
laiky i
pa eldé u
i8
Bal ijos
pak an és
abo igenu.
S a biausi
Sios
nuomonés
a gumen ai
—
nag inéjamy
Zu y
pa adinimy
papli imas
daugelyje
Bal-
ijos
pajii io
kalby
bei
neai8ki
e imologija.
An asis
a gumen as,
misy
nuomone,
né a
inkamas,
i
au o é
be
eikalo
nek i iskai
juo
naudojasi.
Dél
Sios
p ieZas ies
kai
ku iy
Zu y
pa adinimy
nag inéjimas
monog a ijoje
labai
p ieS a ingas.
P z.,
B.
Lau-
mané
da ybos
sky elyje
la.
sapals
,,leuciscus
cephalus“
laiko
p iesagos
-a/s
ediniu
i
lygina
su
lie.
Japalas
,, .
p.“
(p.
40),
a iau
pag indinéje
—
Zu y
pa adinimy
—
dalyje,
paminéjusi,
kad
la.
sapals,
sapalis
i
k .
esa
gimini8ki
su
lie.
S@palas,
ku iuos
5
Puman ene
[IMJ]
95—196.
®
Riman iené
PLG
95.
7
Pumau ene
IIMJI
196,
plg.
176;
Riman iené
PLG
95-96;
plg.
Riman iené
LIM
9-10.
®
Riman iené
LIM
20.
*
Ten
pa .
10
Z .,
p z.:
W.
P.
Schmid,
Zum
li auischen
Flu8namen
Ai a,
—
,,Bal is ica*,
VIL
(i),
Vilnius,
1971,
p.
37-42;
jo
pa ies,
Au a
und
Au ajoki,
—
,,Bal is ica“,
IX
(2),
Vilnius,
1973,
p.
189—194;
Heikki
J.
Hakka ainen
and
Ma i
Ruoh ula
(Finland),
Das
Au e en
indoge mani-
sche
(al eu opaische )
Gewasse namen
in
Finnland
( oliau;
Hakka ainen
—
Ruoh ula),
—
Xie
Cong es
in e na ional
des
sciences
onomas iques.
So ia,
28
juin—4
juille
1972.
Résumés
des
com-
munica ions,
So ia,
1972
( oliau:
XIe
Cong es),
p.
89.
41
Hakka ainen
—
Ruoh ula
89.
12
Wol gang
P.
Schmid
(BRD
—
Gé ingen),
Bal ische
Gewasse namen
und
das
o geschich -
liche
Eu opa,
—
XIe*
Cong es,
p.
206.
13
Z ,
B,
JlayMane,
A.
Henoxynusi ii,
K
noc axonke
sonpoca
06
aTaace
MOpCkKOoi
H
puiGonoseukoi
sekcuku
Baa uiicko o
Mops,
—
Bal is ica,
IV(I),
Vilnius
1968
( oliau:
Jlay-
.
Mane—Henoxynu i ,
—
Bal is ica),
p.
69
i
en
nu ody a
li e a ii a.
“4
Z ,
Jlaymane—Henoxynup ii,
—
Bal is ica,
p.
69—78;
B.
JIaymane,
A.
Henoxynunii,
Basi o-c.iabano-(puicKne
ASBIKOBIC
Mapasiie.1H
HS
o6nacTH
MopeliabaHHsa
HW
p iGo.10BcTBa,
om
Baaumocss3n
6aiTos
u
npu6aa uiickux
(pusnos,
Pu a,
1970,
p.
189-202
i
Siuose
s aipsniuose
nu ody a
li e a i a.
261
kalbininkai
lygina
su
sk .
sapha a-h
,,cyp inus
sopho e“?®,
Zemiau
ao,
kad
A.
Ge -
das
nu odas
panagius
pa adinimus
sla y,
ge many
i
ug o iny
kalbose
i
laikas
isus
juos
bend ojo
subs a o
eiSkiniu,
susi o ma usiu
Bal ijos
jii os
a eale
da
ikiindo-
eu opie isku
pe iodu’®
(p.
213).
Taigi
kalbininké
dia
né
negina
sa o
aukS¢iau
miné os
nuomonés,
kad
abo igenai
laiky ini
indoeu opie iais.
[
bal y
Zu y
pa adinimy
bend-
ybiy
sa agus
la.
sapals
i
lie.
S€palas
B.
Laumané
nej auké
(Z .
p.
10-11
i
278).
Misu
nuomone,
s@palo
pa adinimas
i8
ik yyy
susijes
su
kalba,
egzis a usia
pla iame
Bal ijos
pajii io
a eale,
be
né a
jokio
pag indo
Sio
pa adinimo
nelaiky i
bal i$ku.
Panag inékime
da
iena
ki a
pa yzdj.
B.Laumané,
kaip
i
ki i
y iné ojai,
la;
salaka
(salaks)
,,osme us
ope lanus“
laiko
skoliniu
i§
lyb.
salak
esp.
es .
salakas
(p.
101),
o
pas a uosius
iny
Zu y
pa adinimus,
kadangi
jie
ne u i
pa ikimos
iniskos
e imologijos,
emdamasi
V.P.
Smido
nuomone,
linkusi
laiky i
iki iniSkos
kilmés
(p.
18).
E.
F enkelis
la.
salaka,
laikydamas
skoliniu
i8
miné y
lybiy
i
es y
a i ikme-
ny,
be
o,
sieja
su
sala a,
- e
,,aspius
aspius“
a ba
,,aspius
apax“
bei
lie.
sala is,
sa-
lo é,
cela is
,, .
p.“8
Be
B.
Laumané
su
okiu
spéjimu
nesu inka:
jos
nuomone,
okiu
a eju
eiké y
p ipaZin i,
kad
la.
sala a
esas
skolinys
i$
Pabal ijo
iny,
.
y.
i8
lybiy
i
es y
kalbos.
Tiesa,
ka ely
a mése
i
suomiy
kalboje
ap inkamos
panaiios
ly ys
(plg.
ka el.
a m.
sala ’ ’i,
suom.
sala i
,,albu nus
lucidus“).
Taéiau,
nepaisydama
o
i
ykusiai
panaudodama
ling ogeog a inj
k i e ijy
(skoliniai
iS
iny
kalby
pap as ai
bina
papli e
maZesniame
a eale,
negu
nag inéjamasis
pa adinimas),
B.
Laumané
la.
sala a,
sala e,
sala a,
sala s;
saluonis,
saluozis,
lie.
salo é,
sala is
,,aspius
aspius
a ba
,,aspius
apax“
bei
la.
hid onima
sala es
upi e,
lie.
eZe y
pa adinimus
Sal6 as,
Salé é,
Salé é, Salé is
sieja
su
lie.
a m.
sdl i
,, eké i“,
p .
salus
,,upelis“,
kaip
seman-
ine
pa alele
pa eikdama
da
la.
upi is,
upie is
,,leuciscus
indus“
(p.
209).
Tai
—
au o és
e imologinis
a adimas
(ki i
kalbininkai
miné os
e imologijos
nepasidlé);
okiy
a adimy
monog a ijoje
nemaza,
i$
ko
ma y i,
kad
B.
Laumané,
apsk i ai,
u i
ge a
kalbos
jausma.
IS
lie.
a m.
sd/ i,
p .
salus
a
panaSiy
ZodZiy
kildin inii
lie.
sélia d
,,co egonus
albula“,
selia d
,, .
p.“,
sélio a
,, okia
eZe y
Zu is“
i
k .
B.
Laumané,
laikydama
la.
seJa a
skoliniu
i8
kaimyny
kalby,
eigia,
kad
iksliai
nus a y i
skolinimosi
Sal ini
esa
labai
sunku,
nes
one i8kai
adek a ios
ly ys,
be
miné o
lie.
a i ikmens,
egzis uoja
usy
Pleska os
i
No osokolniky
apylinkése
—
ceasea,
bei
lenky
kalboje
( aS uose
uZ iksuo as
jau
XV
a.)
—
sielawa’®.
Au o és
nuomone,
olimesné
Siy
ZodZiy
kilmé
neaiki:
esa
pa eikS os
nuomonés
dél
sla y
pa adinimy
a si adimo
i8
lie.
kalbos
15
Su
nuo oda
j:
K.
Miilenbachs,
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pi-
najis
J.
Endzelins
( oliau:
LVV),
Ill,
Riga,
1928,
p.
696;
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g,
1962—1965
( oliau:
LEW),
p.
963.
18
A.
Ge do
nuomone
Z .
A.
C.
Pepa
(a sakymas
j
anke a),—Jlekciuniia
Gan eisme
¥
6e-
aiapyckaii
Mose,
Minck,
1969,
p.
9—10.
Da
Z .:
Jlaymane—Henoxynupii ,
—
,,Bal is ica“,
p.
76.
18
LEW
759.
19
Sis
la iy
pa adinimas,
nepaisan
siau o
papli imo,
galé y
bi i
i
lie.
pa adinimo
giminai-
is
—
ski umas
a p
lie u iy
i
la iy
a i ikmeny
ik
dél
Saknies
balsio
kiekybés.
Be
e
:
é
bidingas
i
lie.
kalbai:
be
miné y
sélio a,
selia a
:
sélia a,
plg.
i
hid onimus
—
i8
ienos
pusés,
Selio indi iai
(du
eZe ai),
kildinami
i
e2.
Selio inis
(A.
Vanagas,
Lie u os
TSR
hid onimy
da yba,
Vilnius,
1970
[ oliau:
Vanagas],
p.
76),
ku is
sa o
uoZ u—i8
miné o
sélio a
(Vanagas
158—159),
i§
ki os
—
Séliupis
(Lie u os
TSR
upiy
i
eZe y
a dynas,
Vilnius,
1963
[ oliau
LUEV],
p.
143).
262
i
a i k& iai®,
Tadgiau
i§
ik yjy
lie.
sélia d,
selia d
i
k .
ne
ik
Saknis,
be
i
p iesa-
ga
—
neabejo inai
bal i8kos
kilmés.
Sla y kalby
duomenimis
iSaiSkin i
.
cezdea
»ykuei ka,
cyp inus
albu nus“
(pagal
Dalio
Zodyna),
ceasea
,,aspius
clupeoides“,
Juodosios
ji os
pak an és,
Kubanés,
bal a usiy
ceasiea,
lenky
sielawa
,,yKneiika*
kilmés
negalima,
o
p iesaga
aga
(-awa)
bei
-sea
sla ams
s e ima
(ji
bidinga
bal y,
aky
kalboms
bei
adinamajai
sen.
Eu opos
hid onimijai).
M.
Fasme io
eigimas,
kad
lie.
Zodziai
sala a,
sela a
,mypena®
negalj
bi i
Sal iniu
dél
usy
ZodZio
pa-
pli imo
pie uose,
aisy inas a
p asme,
kad
Juodosios
jii os
pak an iy,
Kubanés
ceasea
gali
bi i
a si ades
dél
a imy
bal y
giminai iy
aky
j akos.
Te i o iSkai
a imesniy
bal ams
sla y
kalby
—
b us.
ceasea,
lenk.
sielawa
bei
a imesniy
usy
kalbos
a miy
—
a i ikmenis
mes
laikome
bal y
j akos,
g ei¢iausiai,
subs a o,
e-
zul a u.
18
auk&¢iau
pa eik y
pa yzdZiy
ma ome,
kad
y a
pakankamai
seman iniy
pa-
aleliy
la.
salaka
(salaks)
kildinimui
i8
lie.
sdl i
,, eké i“
i
p .
salus
,,upelis“.
Nuo-
mone,
kad
la.
salaka
(salaks)
né a
skolinys,
sus ip ina
i
a i inkamy
lie.
ie o a dziy
egzis a imas:
e%.
Salakai,
Salakas
(Degu iai,
Pali a ko
km.)#4,
ms l.
(Za asy
aj.)
Salakas,
Salako
gi ia®.
Taigi
Zu ies
pa adinimo
salaka
elik ai
bal y
kalbiniame
plo-
e
ap inkami
oli
nuo
la iSkojo
Bal ijos
pajii io.
La.
salaka
(salaks)
da yba
aip
pa
bal i’ka
(plg.,
p z.,
no s
i
negausius,
p iesagos
-aka,
-aks,
-eka
ediniy
pa yzdzius,
pa eikiamus
p.
39).
Sup an ama,
iniSkieji
la.
sala a
bei
salaka
i
ki y
bal y
Saknies
sal-
pa adinimy
a i ikmenys,
kaip
ne u i
pa ikimos
iniSkos
e imologijos,
laiky ini
bal izmais.
Bal iz-
mais
laiky ini
i
okie iy
a m.
(bu .
R.
P isijoje)
Sala ,
Zala ,
ku ie
su
miné ais
la.
sala e,
lie.
salo é
suda o
izoglose,
jungian ia
Ku Sa
pe
Lie u a
(Zemai ija)
su
bu usiu
p iisy
kalbos
a ealu.
Beje,
B.
Laumané
okiu
izoglosiy
nus a é
ne
iena.
Reikia
p i a i
au o és
eigimui,
kad
okios
izoglosés
ypa
e ingos
(p.
278).
Sia
p oga
eikia
p idu i,
kad
i
.
a m.
(bu .
R.
P isijoje)
Pe pel,
Pa pel
bei
kaSuby
pa posz,
pelpaze,
ku iems
a i inka
la.
a m.
pé pele,
pe pele,
lie.
pé pelé
,,alosa
al-
Jax“
(p.
152—153)
laiky ini
bal izmais.
Taip
many i
leidzia
ne
ik
ling ogeog a i-
nis,
be
i
e imologinis
k i e ijus.
Kai
ku ias
la iy— y y
sla y
izogloses,
p ieSingai,
au o é
in e p e uoja
aiSkiai
i
eisingai:
bal a usiy,
usy
a m.
Kypmeao
,,gobio
lu ia ilis“
(p.
98),
ea2azo,
eazeao
,,lo e
lo a“
(p.
244)
y a
bal izmai.
Be
g izkime
p ie
adinamosios
abo igeninés
leksikos.
Zodiiy,
ku iuos
mégi-
nama
p iski i
p ie
Sios
leksikos,
be
ku iems
galima
as i
i
ge a
bal iska
e imologija,
y a
da
ne
ienas.
I8
okiy
paminé inas,
p z.,
la.
les e,
leks e
,,pleu onec es
lesus
achu us,
plekSné“,
V.
Tomsenas
isiSkai
eisingai
Si
pa adinimga
siejo
su
la.
/esns,
lesns,
léss
bei
lie.
lékS as,
0
es y
Jes
,,plekSné“
laiké
skoliniu
is
bal y
kalby
(p.
173).
Miné ai
la.
les e,
leks e
e imologijai
y a
puiki
seman iné
pa alele:
la.
pleks e,
pleks a,
pleks e;
plegzde,
plekzde
bei
lie.
plékiné,
pleks is,
pléks é,
plégidé
,,plekSné“
siejami
su
la.
plaskans
,,pla ,
lach,
b ei ,
lie.
plokséias*
(p.
174).
Taciau
B.
Laumané,
ma y ,
sekdama
L.
Ke unenu
i
V.
Zepu,
laikanéiais
la.
/es e
skoliniu
iS
lyb.
lies a
20
Z .
LEW
774;
M.
Macmep,
S unoso nyeckuii
c opapp
pyccKo o
sisbiKa
( oliau:
Pac-
mep
9CPS1),
TIT,
Mockwa,
1971,
p.
594.
2
LUEV
141.
22
MajZoji
lie u iSkoji
a ybiné
enciklopedija,
IiL
(R—Z),
Vilnius,
1971,
p.
148-149.
3
LEW
611, 628.
263
(es .
les e)
(p.
173),
aip
pa
mano,
kad
la iy
Zu ies
pa adinimas
esas
skolinys
18
Pabal ijo
iny
kalby
(p. 17,
281).
Tokiai
nuomonei
susida y i,
u
bi ,
u éjo
i akos
i
es .
Jes
eik8mé
,,Flaches,
Pla es“,
siejamo
su
miné ais
iny
plekSnés
pa adini-
mais,
egzis a imas
(p.
173).
Kaip
i
aukS iau
miné us
pa adinimus,
B.
Laumané,
emdamasi
V.P.
Smido
nuomone,
es .
Jes ,
lyb.
Jes a
,,plek8né“
linkusi
laiky i
gau-
ais
i
iki iniSkos
kalbos,
kadangi
pas a ieji
ne u i
pa ikimos
iniSkos
e imologijos
(p.
18).
Misy
nuomone,
dél
e imologinio
i
ling ogeog a inio
k i e ijy,
.
y.
dél
o,
kad
lie.
/éks as,
la.
lesns
i
k .
u i
ge a
bal i8ka
e imologija,
o
es .
les
»,Flaches,
Pla es“
e a ojamas
es u
kalboje,
.
y.
kalboje,
a imoje
daba iniam
bal y
a ealui
(i ,
ma y ,
jeinan ioje
ij
bu usiji),
es .
/es
iek
miné o
Zu ies
pa adinimo,
iek
,,Flaches,
Pla es“
eik§mémis
laiky inas
bal izmu.
Y a
i
okiy
Zodziy,
hipo e i8kai
p iski iamy
abo igeninei
leksikai,
ku iems
ne as a
ne
ik
pa ikimos
bal iSkos,
be
i ide.
e imologijos.
Kai
ku iy
pa adinimy
eiks-
mé
gal
bu o
pami S a
(a gi
isus
sa us
ZodZius
galima
iSe imologizuo i?).
Ki i
Zo-
dziai,
daugiau
maziau
apima
Bal ijos
pak an és
a eala,
galéjo
a si as i
dél
ki os
Sioje
pak an éje
im os
a o i
kalbos
(ne
bal y)
i akos
likusioms
Sio
a ealo
kalboms.
To-
kiy
elemen y
aip
pa
ap ik a®®.
Tai
—
ne
abo igeny,
be
élesnés
j akos
ezul a as.
Ma y ,
Zu y
pa adinimy
a si adima
isy
pi ma
eikia
sie i
su
mezoli o
(Magle-
mozés
kul i os)
Z ejy
pasi odymu
Pabal ijyje*.
Taip
many i
leidZia
i
as
ak as,
kad
didZioji
mik oli inés-mak oli inés
kul i os
dalis
a eZ a
is
Maglemozés
kul i os,
©
pas a osios
kul i os
banga
Siau és
Lie u oje,
La ijoje
i
Es ijoje
suda é
ki a
—
Kundos
—
kul a a®’.
Taigi,
eikia
many i,
miné i
Z ejai
kalbéjo
bal iSkai
a
bal ams
a ima
kalba.
R.
Riman ienés
eigimu,
,,
Maglemozés
kul i a
gimini8ka
Pabal ijo
madlenui“*.
O
pas a osios
kul i os
a s o y
pasi odymai
paleoli e
i8
iesy
nuos abis!
Sie
,,a klys-
da o
i§
Vaka y
nedideliais
bi eliais
i
él
iSkeliauda o“”,
aigi
Pabal ijy
eb iida o
s e iai®.
Tas
ak as,
kad
nuo
paleoli o
laiky
ie inés
—
s id inés
—
kul i os
a s o ai
ebend a o
su
ienos
—
Pabal ijo
madleno
—
kul i os
a s o ais,
o
mezoli e
pasi-
odé
ienin elé
giminiSkos
pas a ajai
Maglemozés
kul i os
banga
(kaip
jau
minéjo-
me,
su aidinusi
pag indinj
aidmenj,
susida an
mik oli inei-mak oli inei
i
Kundos
kul i oms),
leidZia
many i,
kad
a p
ie iniy
gy en ojy
i
s e iy
egzis a o
ypa ingi
san ykiai.
Siuos
san ykius
mes
linke
laiky i
seniausiais
bal y— aky
san ykiais®!,
ku ie
esési
ligi
pi mujy
m.
e.
amZiy.
Be
Siy
san ykiy
nag inéjimas
—
a ski os
s udijos,
o
ne
B.
Laumanés
knygos
ecenzijos
uZda inys.
Cia
g igime
ik
p ie
ecenzijos
p adZioje
miné os
P.
Tymés
hipo ezés.
Ma y ,
indoeu opie iai,
iSéj¢
i
M.
Azijos,
nuo
labai
seny
laiky
nebe u éjo
ienos
é ynés.
*4
Be
o,
Z .
Jlaymane—Henoxynupiii,
—
Bal is ica,
p.
76.
%
Z .,
p z.,
Jlaymane—Henoxynupii ,
—
Bal is ica,
p.
70-71.
26
Puman ene
IIMJI
118—125, 174—175,
196;
Riman iené
PLG
57-65;
95.
27
Puman ene
TIMJI
174—175,
196.
*
Riman iené
PLG
63.
29
Ten
pa ,
p.
95.
%
Ten
pa ,
p.
95;
Z .
da :
p.
30—39.
*
Ten
pa ,
p.
63—65,
95.
Bal y
i
aky
e minai
¢ia
elia y iis:
bal y
a du
adiname
Siau inj
bal y— aky
(a ba
bal u
pla iaja
p asme)
kalbos
a eala,
o
aky
—
pie inj.
264

Be
kon ak ai
nenu iko.
Ma y ,
/asi os
pa adinimas
i§
Pabal ijo
papli o
j
as
ide.
kalbas,
ku ios
da
nebu o
pami Susios
sa o
senosios
giminys és
i
a pusa y
ebe-
bend a o.
B.
Laumanés
monog a ija
—
Zymus
bal y
kalbo y os
laiméjimas.
Va gu
a
ga-
lima
laiky i
ben
kiek
didesniu
akumu
nepakankama
bal y i akos
kaimyninéms
kalboms
j e inima.
Juk
palygin i
da
maZa
da by,
ku iuose
bal y
j aka
kaimyni-
néms
kalboms
bi y
aiSkin a
ge iau.
V.
Rimsa
K.
DRASUTAVICIAUS
(DRASUCIO)
TERMINY
ZODYNELIAI
BEI
SARASAI
Zymus,
be
iki
Siol
labai
maZai
Zinomas
XIX
a.
an osios
pusés kul i os,
li-
e a i os
i
spaudos
da buo ojas
K.
D asu a i ius
plaCiai
pasi ei8ké
i
leksikog a-
ijos
bei
e minologijos
s i yje.
Jo
gausiame
ank aS iniame
palikime’
su as a
13
e miny
Zodynéliy
bei
sa asy.
Suda inédamas
gam os
mokslo
(bo anikos,
zoologijos,
pa azi ologijos
i
k .),
geog a ijos,
is o ijos,
li e a i os
i
ki iems
ado éliams
(keliy
daliy
,,ch es oma-
ijai)
p og amas
bei
klausimus,
inkdamas
jiems
medZiaga,
aSydamas
a ski us
sky-
elius
i
e sdamas
i§
lenky,
usu,
okie iy
kalby
j ai ius
eks us
bei
da ydamas
ju
san aukas,
K.
D asu a i ius
u éjo
susidu i
su
lie u iskos
e minijos
s ygiumi,
jos
ieSko is
j ai iuose
Sal iniuose,
susida iné i
i ai iy
s i¢iy
e miny
Zodynélius
bei
sa asus.
1.
Bo anikos
e miny
Zodynéliai
bei
sa asai
Daugiausia
K.
D asu a i iaus
ieSko a,
ink a
i
iksuo a
gam os
moksly
ypa -
bo anikos,
e minija.
Kaip
ma y i
iS
suda y y
p og amy
(F,
—
2453, 2468,
2489,
2547)
i
kaip
ei-
gia
sa o
a siminimuose
namy
moky oja
J.
JuSky é,
K.
D asu a i ius
gal ojo
apie
keliy
daliy
,,ch es oma ijos“
( iksliau
sakan ,
ado éliy)
suda yma,
ku iy
iena
u-
éjusi
pa eik i
didesniems
aikams
elemen a ias
gam os
mokslo
Zinias®.
I§
p ospek o
,,An osios
dalies
p og amas“
(F, —
2489)
aisku,
kad
Siame
gam os
p adziamokslyje
u éjo
bi i
kalbama
apie
namy
gy ulius,
g auZikus,
Zu-
is,
abalus,
medZius
i
k .
P adziamokslj
u éjusi
eng i
J.
JuSky é*,
be
p isidéjo
i
pa s
K.
D asu a i ius,
nes
jo
pa aSy a
s aipsneliai
,,Ki minai“
(F,
—
2493),
»Augmenys
be
sékly‘*
(F,—
2492),
,,Augmenys
ju ése“
(F,
—
2941),
.,Vabalai“
(F,
—
2490),
,,Zu ys*
(F, —
2488)
i
k .
S ai
nedidelé
iS aukélé
i8
s aipsnio
,,Augmenys
be
sékly“:
,,Visi
ie
augme-
nys,
ku iuos
pazinome,
u
Ziedus;
i$
Ziedy
da osi
aisiai,
o
aisiuje
isad
a si anda
1
Jis
saugomas
Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e
(F,
—
2324-2560,
i$
iso
230
aplanky
daugiau
kaip
6400
ank aS iniy
j ai aus
o ma o
puslapiy).
2
Miisy
seno é,
IT
.,
N4(9),
1939,
p.
11-614.
®
Ten
pa ,
p.
611.
265