scieee Science in your language
[lt] (orig)

Termininiai frazeologizmai su asmenvardžiais

Read accessible full text

Termininiai frazeologizmai su asmenvardžiais

Author: J. Lipskienė
Year: 1975
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1796/1896
pi mininka o
J.
Dagys.
Zodyno
komisija
posédzZia o
apie
10
me y.
Tuose
posé-
dziuose
isus
e minus
pa i inus,
olimesniame
e ape
pagal
Bo anikos
ins i u-
o
plana
Sis
Zodynas
bu o
edaguojamas;
edakciné
komisija:
y .
edak o ius
J.
Dagys
i
na iai:
A.
Leka i ius
i
V.
MaliSauskiené.
Zodynas
bu o
galu inai
pa-
uos as
1962
m.
i
j eik as
,,Min ies“
leidyklai,
ku i
ji
iSleido
1965
m.
[8leis a-
sis
,,Bo anikos
e miny
Zodynas*
ak inai
y a
ankséiau
iSéjusio
,,Lie u iSko
bo a-
nikos
Zodyno“
II
dalis.
Sios
dalies
pa uoSimas
esési
apie
20
me y.
Da bas
uo
nesibaigé.
Daba
Bo anikos
Zzodyno
komisija,
eikian i
kaip
Lie u os
bo aniky
d augijos
padalinys
p ie
LTSR
MA
Bo anikos
ins i u o,
émé-
si
i§
naujo
pe zii é i,
pa ikslin i
i
papildy i
augaly
a dyna,
pa uoS i
Sios
I
Bo-
anikos
Zodyno
dalies
nauja
leidima.
Tas
da bas
sis emingai
di bamas:
j
komi-
sijos
da ba
i auk a
kele as
naujy
specialis y:
dumbliy
a dams
—
G.
Janka i-
Sa e,
g yby
a dams
—
J.
Mazelai is,
samany
a dams
—
A.
Kuzas,
deko a y iniy
augaly
a dams
—
Vilniaus
uni e si e o
Bo anikos
sodo
edéja
A.
Lu inskiené,
komisijos
sek e o iaus
pa eigoms
—
R.
Janke i iené.
PosédZiuose
isuome
da-
ly auja
MA
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Te minologijos
g upés
na iai.
Da bas
jau
jpusé as.
J.
Dagys
TERMININIAI
FRAZEOLOGIZMAI
SU
ASMENVARDZIAIS
Te mininiy
azeologizmu
daugiausia
pasi aiko
liaudies
Snekamojoje
kal-
boje.
No s
mokslo
i
echnikos
pazZanga,
naujos
isuomeninio
poli inio
gy enimo
salygos
eikalauja
is
naujy
ne
ik
ienazodziy,
be
i
sudé iniy
e miny,
a iau
liaudiniai
e mininiai
azeologizmai
i
Siuolaiking
moksline
e minija
palygin i
e ai
pa enka.
Da
e iau
mokslinéje
e minijoje
jie
a si anda
kaip
e s iniai
i8
ki y
kalby.
Daugiausia
e mininiy
azeologizmy
pasi aiko
augaly
pa adinimy
a pe,
p z.:
kiskio
kopis ai
,,kiSkiakopis is“,
a lés
aSa élés
,nemi Sélé“,
eciau
gy-
any
e minijoje
—
medinoji
ozka
,,s i na“,
Bi zy
agis
,,laumZi gis“,
da
eciau
echniSkujy
moksly
Sakose,
p z.:
as onomijoje
—
dangaus
yks é
,,kome a“,
geologijoje
—
pe kiino
kulka
,,belemni as“
i
. .
A ski a
e mininiy
azeologizmu
g upele
suda o
okie,
ku ie
am
ik u
a -
Zyilgiu
siejasi
su
onomas ika,
nes
ienas
jy
komponen as
y a
asmen a dis,
p z.,
Ma és
lapai',
Jonio
dobilai
i
. .
[ okius
azeologizmus
jeinan ieji
a dai be eik
iS isai
y a
k ik8 ioni8ki,
odél
jie
i8
dalies
nusako
i
okiy
e miny
a si adimo
apy-
iksle
is o ine
da a,
.
y.
lie u iy
kalboje
jie
p adéjo
o muo is,
p aéjus
ku iam
1
Ragan
s aipsnj,
naudo a
i
li e a ii a
i
ank aS iniai
ondai:
J.
Dagys,
Lie u iSkas
bo a-
nikos
Zodynas,
1,
Kaunas,
1938;
I.
Edelmane,
DaZi
augu
nosaukumi,
kas
sais ami
a
k asu,
ga Su
un
sma Zu
nosaukumien,
—
Vel ijums
Akadémikim
Janim
Endzelinam
1873—1973,
Riga,
1972,
p.274—292;
J.
Elisonas,
Zoologijos
sis ema ikos
e miny
Zodynélis,
Kaunas,
1920;
Jacoby,
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha ,
II,
Heidelbe g,
1887,
p.
133-143;
J.
Kal ai is,
Lie u-
wiszky
wa dy
klé elé,
TilZé,
1910,
p.
72-84;
K.
Miilenbacha,
La ieSu
alodas
a dnica,
H,
Riga,
1925-1927;
Akademinio
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka
bei
Lie u iy
kalbos
a laso
ondai,
esan ys
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
Kai
ku ie
e mininiai
azeologizmai
uZ aSy i
pa ios
au o és
i$
a miy.
Te mininiy
azeologizmy
eiksmés
pa eikiamos
p idedamajame
sa aSe.
248
laikui
po
k ik8¢ionybés
j edimo.
Asmen a dis
kai
ku iuose
liaudiniuose
e minuo-
se
g ei iausiai
a si ado
dél
o,
kad
dauguma
géliy
bei
augalu
nuo
seno
bu o
a -
ojami
liaudies
medicinoje,
o
jy
Zydéjimo
i
ais ams
inkimo
me as
kaip
ik
su-
apo
su
baZnyéios
nus a y omis
kalendo inémis
kokiy
no s
S en yjy
dienomis.
Tuo
gal
i
galima
paaiSkin i
dazniau
uZ
ki us
pasi aikan ius,
aiSkiai
lie u ikus
e mininius
azeologizmus,
sa o
sanda oje
u inéius
asmen a dj
Jonas,
Jonis
(p z.,
Jono
ba skulélé,
S .
Jono
lineliai,
Jonio
Zolés
i
k .).
Tuo
a pu
e mini-
nis
azeologizmas
—
pama y
jizapas
,, upizé“
g ei iausiai
gali
bi i
a si ades
eu emis iniais
sume imais,
no in
a
gy i
nusaky i
S elnesniais
ZodZiais.
Ki a
e us,
jam
a si as i
gal
padéjo
seno iniy
ikéjimy
elik as
—
bu es
pap o ys
ga bin i
kai
ku iuos
gy ius.
Be
o,
gal
asmen a dZiui,
i
azeologizma
jiei i
u éjo
i akos
i
jo
populia umas.
Juk
dauguma
okiy
azeologizmy
y a
suda y i
su
populia iy
S en yjy
a dais
(plg.
Jonas,
Juozapas,
Ju gis,
Ma ija
i
pan.).
Ki uose
e mininiuose
azeologizmuose
asmen a dis
ik iausiai
pa eko
j
lie u iy
kalba,
e ian
e mina
i§
s e imos
kalbos,
p z.,
Benedik o
ka das,
plg.
lo .
Cnicus
benedic us,
a ba
ka dy
benedik as
—
plg. us.
Kapdo6eneduxm,
Jono
duon-
medis
— plg.
ok.
Johannisb o haum
i
k .
Pas ebé ina, kad
mokslinei
e -
minijai
ypaé
pasi a na o
lo yny
kalba,
i§
ku ios
daugiausia
iS e s a
e minu
ji
lie u iy
kalba.
Kai
ku ie okie
e iniai
sa o
s uk i a
ski iasi
nuo
ip as iniy
Sios
i8ies
e miny
i ,
galimas
daik as,
laiky ini
nelabai
ykusiais,
p z.,
Zilé
joki-
bai é
adinamas
g ei ai
pe Zydin is
i
pasens an is
augalas, ku io
sékly
ski ukai
i Sinése
u i
a um
Zilus
plaukus
(plg.
lo .
senecio
Jacobaea
—
lo .
senex
,,se-
nelis,
Zilis“).
Ap a iamieji
e mininiai
azeologizmai
daugiausia
suda y i
i
pag indinés
Zodziy
junginio
dalies
—
daik a a dzZio
(pazymimojo
ZodZio)
i
pazyminio.
Pa-
g indinis
daik a a dis
juose
no s
i
iSlaiko
bidingus
kai ybos
elemen us
(gali
bi-
i
linksniuojamas),
a¢iau
daZniausiai
pasi aiko
ik
ns.
i
dgs.
a dininkas.
Pa-
zyminio
unkcijas
a liekan is Zodis
okiuose
azeologizmuose
daZniausiai
y a
ig eikS as
asmen a dZio
kilmininku,
p z.,
Ju gio
ak ai,
Ma ijos
lineliai
i
.
.
Lie u iy
Snekamosios
kalbos
e minijoje
palygin i
e esni
a ejai,
kada
pa-
zyminys
y a
iS eikS as
bid a dziu,
sude in u
su
pazymimuoju
Zodziu
gimine,
skai-
Giumi
i
linksniu
(plg.
pap as oji
ba bo y é)?.
Tuo
a pu,
pa yzdZiui,
usy
kalbai
badingi®,
plg.
epyOnaa
Kaem«a
,,k i inés
las a“.
Be
o,
okio
ipo
lie u iy
kal-
bos
e mininiuose
azeologizmuose
asmen a dis
ne e ai
Zymi
i
gen ies
2
Daba iniu
me u
kai
ku iuose
aS uose
j
sudé inius
e minus
jeinan iy
asmen a dziy
a8ymas
labai
j ai uoja.
Ka ais
am2
pa iame
eikale
asmen a dziai
pa eikiaml
ne ienodai,
p z.,
kKa dy
Be-
nedik as,
Zilé
Jokibai é,
ais inis
juozapas,
laukinis
jokabélis,
Ju gio
ak ai,
a ba:.
Be-
nedik o
ka das,
Ma ijos
ka das,
ju gio
ak ai
i
.
.
Siame
s aipsnelyje
didziaja
aide
aSomi
ie
asmen a dZiai,
ku ie
sudé iniame
e mine
a lieka
paZyminio
unkcijas
i
a ojami
ien
kaip
p iklausymo
kilmininkai,
.
y.
sudé iniame
e mine
nelinksniuojami
(p z.
Ju gio
ak ai,
plg.
Sode
daug
Ju gio
ak y).
Mazaja
aide
aSomi
ie,
ku ie
sudé iniuose
e minuose
eina
pazymimuoju
ZodZiu,
y a
a ojami
kaip
bend iniai
ZodZiai
i
gali
bi i
kai omi
linksniais
i
skai iais
(p z.,
lau-
kinis
jokibélis,
plg.:
A nesk
p iskynus
man
laukiniy
jokiibéliy).
Pas a ojo
ipo
azeologiniai
pa adinimai
ypaé
bidingi
mokslo
eikaly
kalboje.
%
A.
Tl.
Mopasi. Ko,
Ouepkn
no
pycckoi
ppaseono nn,
Mocksa,
1964,
p.
25.
249
pa adinima
(p z.,
udeniné
elenu é,
plg.
lo .
Helenium
au umnale.
Da
paly-
gink
os
iSies
ki a
azeologizma,
ku iame
asmen a dis
neZymi
gen ies
pa adi-
nimo,
p z.
laukinis
jokubélis
a
ka ioji
SiuSelé“,
lo .
E ige on
ace ).
Tokiy
e mininiy
azeologizmy
seman iné
s uk d a
pag indiniais
b uoZais
y a
panagi
j
a daZodiniy
ne e mininiy
azeologizmy
s uk i a,
a iau
u i
i
iXski iniy
poZymiy.
[
bo anikos
e minus
jeinan ys
daik a a dZiai
kone
iS isai
p iklauso
bo anikai
(p z.,
dobilélis,
lelija
i
.
.),
i ,
bidami
junginyje,
jie
y a
aip
pa
iSlaike
sa o
iesiogines
eik¥mes,
o
pe kel ine
eikSme
y a
sukoncen a es
pazyminys,
plg.
Juozapo
lelija,
Ma és
ySnia
i
k .
Tik
ienas
ki as
oks
sudé inis
e minas
y a
suda y as
su
ZodZiais
i
ki y
gy enimo
s e y
(p z.
aSa os,
ka das);
dazniausiai
ia
lemiama
aidmenj
y a
su aidine
pa ies
augalo
o mos
bei
pa i-
dalo
(lapy
a
Ziedy)
panaSumas
i
ku j
no s
daik a.
Palygin i
maZai
os
iSies
elia y iai
mo y uo y
sudé iniy
e miny,
ku ie
sie ini
su
pauk8 iy
a
gy uliy
s e os
sa okomis
(plg.
s .
Juozapo
kuilys).
Pas ebé ina,
kad
labai
daZnai
isas
oks
sudé inis
e minas
y a
a ojamas
pe kel ine
eikSme
i
asocijuojasi
su
lais-
yuoju
Zodziy
junginiu,
ku iame
a ski i
ZodZiai
a ojami
sa o
nomina y inémis
eik’mémis.
Palyginkime,
pa yzdziui,
sudé ini
liaudinj
bo anikos
e mina
Ju gio
ak ai,
g ei iausiai
a si adusi
dél
gélés,
kick
p imenan ios
sa o
i8 aizda
ak a,
sukel o
i aizdzio
i
lais a
ZodZiu
jungini
—
Ju gio
ak ai,
be a pi8kai
apibidinan-
i
daik a,
p iklausan j
asmeniui
—
Ju giui
(plg.
cia
Ju gio
ak ai,
ne
a o).
Ta
pa i
galima
pasaky i
apie
bo anikos
e mina
Ma ijos
ceba ukas,
zoologijos
e mina
s .
Jiizapo
kuilis,
as onomijos
e mina
Jokiibo
lazda
i
. .
Viename
ki ame
os
aSies
e mine
nesunku
a sek i
i
am
ik o
di b inumo
pédsaky.
G ei iausiai
ienos
sa okos
e minas
y a
pasida es sudé iniu
ZodZiu
junginiu,
siekian
i mi8ko
ga sy
saskambio,
p z.,
ma y é—ka y é,
ma ius-
ka—pe iuska
i
.
.
A ski ose
a mése
ka ais
as
pa s
abalélis
—
,,bo uzé“
y a
pa adinamas
ienu
Zodziu,
p z.,
ka y é,
ma y é,
pe elé,
ba bo y é,
0
sudé iniu
e minu
pasida y i,
g ei iausiai,
jam
suda é
sqlygas
pap o ys.
Pa yzdZiui,
nu -
pusiam
an
ankos
abaliukui
mégs ama
saky i:
,,ma y e—ka y e,
pa odyk
eisybe,
jeigu
lie us,
ai
sédék,
0
jei
gied a,
ai
nulék“.
Reikia
pasaky i,
kad
kai
ku ie
os
agies
e mininiai
azeologizmai
lie u-
iy
a mése
u i
palygin i
aiSkius
papli imo
a ealus.
Pa yzdZiui,
miné oji
ma y-
é—ka y é,
dazniausiai
Salia
die o
ka y és
gana
désningai
a ojama
y u
Lie-
u oje
Bi zy,
Joniskélio,
Pane ézio,
Vabalninko
apylinkése.
Kai
ku ie
os
iSies
e mininiai
azeologizmai,
kaip
i
ne e mininiai
a da-
Zodiniai
pas o is
ZodZiy
junginiai,
lie u iy
kalbos
plo e
gali
bi i
a ojami
po-
lisemigkai.
Vienu
i
uo
pa iu
sudé iniu
e minu
y a
adinami
ski ingi
augalai,
p z.,
§ .
Jono
ka kliukais
bo anikoje
y a
adinamas:
1.
,
ka kla ijas*
(Solanum
dulcama a)
i
2.
,, ykS iné
ka pazolé“
(Eupho bia
i ga a);
die o
ka ele
zoolo-
gijoje
adinama:
1.
,,bo uzé*
(Coccinella
sep empunc a a)
i
2.
,,mazas
S iesiai
audonos
spal os
abaliukas*
(T ombidium
holose icum).
Be
o,
pazymé ina,
kad
ypa
bo anikoje
gausesné
sinonimika
bidinga
iems
augalams,
ku iy
gydomosios
sa ybés
bu o
Zinomos
i8
seno.
Beje,
da
galima
pasaky i,
kad
sinonimai
daZniausiai
y a
iS eik8 i
ienu
ZodZiu,
o
ne
e mininiais
azeologizmais.
250
Zemiau
pa eikiamas
sa a8as
kai
ku iy
e mininiy
azeologizmy,
suda y u
su
asmen a dziais.
G e a
aip
pa
nu odomi
a ian ai,
sinonimai
i
s e imy
kalby
a i ikmenys,
jei
juose
galima
jz elg i
d ieju
ZodZiy
Saknis,
o
iena
i$
ju
—
asmen a dis.
Geog a ija
nu odoma
ik
y
sudé iniy
e miny,
ku ie
y a
uZ aSy i
iS
a miy.
Augaly
pa adinimai:
a)
kai
asmen a dis
eina
pazyminiu,
p z.,
Benedik o
ka das
bo .
,,ka usis
S en adagis“
(Cnicus
benedic us).
Plg.
a .
ka dy
benedik as.
Da
plg.:
us.
Kapdobeneduxm,
ok.
Benedik en-
k au .
Bi u és
balanda
bo .
,,pajii iné
balandiné“
(A iplex
li o ale).
(Sakoma,
jog
Sis
augalas
bu es
as as
Palangos
apylinkése.)
Jonio
dobilai
bo .
,,kalninis
dobilas“
(T i olium
mon anum).
Plg.
a .
S .
Jo-
no
dobilas:
S .
Jono
dobilas
pie ose
auga
(Sk . '.
Jonio
Zolés
bo .
,,k iminis
kipolis*
(Melampy um
nemo osum).
Plg.:
la .
Jana
zale,
us.
uean-da-mapos,
ok.
Hainwach elweizen.
Jono
duonmedis
bo .
,,saldzia aisis
pupmedis*
(Ce a onia
Siliqua).
Plg.
ok.
Johannisb o baum.
¥y.
Jono
ba skulélé
lo .
,,ba sku is“
(Alec o olophus):
Mes
ai
S .
Jono
ba s-
kuléle
adinam
(8d).
X .
Jono
dobilélis
bo .
,,pap as asis
pe luo is*
(An hyllis
ulne a ia):
S .
Jono
dobilélis
da
cia
auga
(Pb ,
B z).
¥ .
Jono
ka kliukai
bo .
1.
,,ka kla ijas“
(Solanum
dulcama a).
2.
,, ykS iné
ka pazolé*
(Eupho bia
i ga a).
¥y.
Jono
lineliai
(Kd)
bo .
,,pap as oji
linaZolé“
(Lina ia
ulga is).
Plg.
sinon.
Ma ijos
lineliai.
§ .
Jono
papa is
bo .
,,jonpapa is*
(Onoclea
S u hiop e is).
¥y.
Jono
ak eliai
bo .
1.
,,pap as asis
ga zdenis
(Lo us
co nicula us).
2.
,,pa asa-
iné
ak azolé“
(P imula
e is):
Misy
sodne.y a
ik
gel onyjy
s .
Jono
ak eliy
(Sk, Jn8,
Zml).
Plg.
sinon.
Ju gio
ak ai,
S .
Pe o
ak ai
( ak eliai):
Gel onieji
§ .
Pe o
ak eliai
i
miskuos
aug
(Skn,
Vd8k).
¥y.
Jono
Zolés
bo .
,,jonazolé“
(Hype icum).
Plg.
ok.
Johannisk au .
Juozapo
lelija
bo .
,,bal oji
lelija“
(Lilium
candidum):
Man
ai
isu
g aziausia
Juozapo
lelija
—
ji
labai
skaniai
k epia
(Sk,
Jn8,
Kai ).
Plg.
a .:
juozapiné
lelija:
Vieni
sako
Juozapo
lelija,
ki i
sako
juozapiné
lelija,
kaip
kam
pa ink
(Kai ).
Juozapo
yki é
(Vd8k)
bo .
,
da zelinis
ka delis*
(Gladiolus
communis).
Plg.
a .
s .
Ju gio
yks és
(Kn).
¥ .
Juozapo
Ziedeliai
(B z)
bo .
,bal aziedé
pluké“
(Anemone
nemo osa).
Ju gio
ak ai
Z .
S .
Jono
ak eliai.
Ma es
lapai
bo .
,, ais iné
bi k éslé*
(Tanece um
balsami a).
Plg.
sinon.
Ma ijos
yainikélis.
Da
plg.
ok.
Ma ienbla .
Ma és
ySnia
bo .
,,k yklé
ySnia“
(P unus
ce asus
?):
Ma és
ysnios
man
nep i-
imnos,
saky um,
jom
ko
iiks a,
sunka
bal a
(T gn).
4
San umpos
kaip
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“.
251
Ma és
¥olé
bo .
1.
,,pap as oji
jonazolé“
(Hype icum
pe o a um).
Plg.
a .
Ma ijos
Zoliukés,
sinon.
Jézaus
Zaizdy
Zolé.
Da
plg.
ok.
ech es
Johannisk au .
2.
,,pie iné
miegalé“
(Succisa
p a ensis).
Ma ijos
aSa os
(Pn)
bo .
,,ki8kio
aSa élés“
(B iza
media).
Ma ijos
éeba ukas
(Vnd)
bo .
,,mélynoji
ku pelé*
(Aconi um
Napellus).
Ma ijos
ka das
bo .
,,ma gainis“
(Silyoum
Ma ianum).
Plg.
a .
Ma ijos
ka da.
Plg.
ok.
Ma iendis el.
Ma ijos
k yzius
(T gn)
bo .
,,pie iné
ka ené“
(Ca damine
p a ensis).
Ma ijos
lelija
bo .
,,miSkiné
lelija“
(Lilium
Ma ga on):
Rodijo
Ma ijos
lelijos
duo ,
ale
a¥
jos
nepazis u
(T gn).
Plg.
sinon.
Jézaus
lelija.
Ma ijos
lineliai
z .
§ .
Jono
lineliai.
Ma ijos
mé a
(Sld,
Rdz)
bo .
,, ais iné
melisa“
(Melissa
o icinalis).
Ma ijos
panos
lelijélé
bo .
,,pelkiné
mand auninké*
(Pa nassia
palus is).
Ma ijos
ozé
bo .
,,g auzeliné
gudobelé“
(C a aegus
oxyacan ha):
Ma ysi,
kokiq
Ma ijos
oze
ga au,
Zydi
kaip
nusnig a
(T gn).
Ma ijos
ainikélis
Z .
Ma és
lapai.
S .
Pe o
ak eliai
z . S .
Jono
ak eliai.
b)
kai
asmen a dis
eina
pazymimuoju
ZodzZiu,
p z.,
pap as oji
ba bo y é
(Ba ba aea
ulga is).
Plg.
ok.
ech es
Ba benk au .
s adioji
ba bo y é
(Ba ba ae
s ic a).
Plg.
ok.
s ei es
Ba benk au .
udeniné
elenu é
(Helenium
au umnale).
Zilé
joki bai é
(Senecio
Jacobaea).
Plg.
len.
s a zee
Jakobek,
ok.
Jakobsk euz-
k au .
(Augalas
Zydi
liepos
mén.
apie
kalendo ing
Jokibo
diena).
laukinis
jokiibélis
bo .
,,ka éioji
SiuSelé“
(E ige on
ace ).
ais inis
juozapas
(Hyssopus
o icinalis).
laukinis
mo iejukas
(Phleum
Boehme i).
pasa inis
mo iejukas
(Phleum
p a ense).
laukinis
saliamonas
bo .
,,di iné
buoZainé“
(Knau ia
a ensis).
blizgancioji
e onika
(Ve onika
poli a).
Plg.
us.
6epoxuKa
6aecma yas.
(Be
blizganéiosios
e onikos
LBZ
su
Siuo
ya du
suda y y
da
pa eikiama
17
augaly
pa adinimy.
Kadangi
en
pa
nu odoma,
jog
Sio
augalo
a do
,,p asmé
i
kilmé“
esan i
neaiski
—
galima
esa
sie i
jj
su
S .
Ve onikos
a du,
o
aip
pa
i
su
g aiky
phe o
,,ne8u“,
niké
,,pe galé“,
odél
s aipsnelyje
epa eikiami
ien
lie u i8ki
pa adinimai,
plg.:
ciob alapé
y.,
di iné
y.,
gebenialapé
.,
ilgalapé
.,
pap as oji
.,
pa asa iné
y.,
pelkiné
y.,
pe siné
.,
placialapé
y.,
piidi-
miné
y.,”
s o alapé
y.,
Sal ininé
.,
amsioji
.,
ilapé
.,
upeliné
y.,
ais iné
.,
a po oji
.).
Gy iny
pa adinimai:
a)
kai
asmen a dis
eina
pazyminiu,
p z.,
§y.
Jono
abaliukas
zool.
,,jon abalis*
(Lampy is
splendidula).
Plg.
a .
S .
Jono
abalélis:
S en o
Jono
abalélis
ai
oks
ki minélis,
nak j
miske
Ziba
(Jn8,
Sk).
Da
plg.
la .
Jana
a pins,
us.
ueaHoe
uepeauex,
ok.
Johanniswii mchen.
s .
Ma ijos
Zu elé
zool.
,,plek8né“
(Pleu onec es
lesus).
252

S ,
Juozapo
kuilys
zool.
,,ka k abalis“
(Melolon ha
ulga is).
Plg. a .
5 .
Jiiza-
po
kuilis®
(Plik).
S .
Pe o
ka elé
(ka y é)
Z .
die o
ba bo y é
b)
kai
asmen a dis
eina
paZymimuoju
ZodZiu,
p z.,
die o
ba bo y é
zool.
,,bo uzé“
(Coccinella
sep empunc a a).
Plg. a .
bei
sinon.:
babuska—ma iuska
(Ei,
M k),
die o
ka y é
(Vb),
die o
ma y é
(InSk,
Pb ,
Pn,
Ps),
die o
pe uska
(Pb ),
ka y é—ma y é,
ma y é—ka y é,
ma y é—
ka usy é
(plg.
asmen a dj
Ka olina),
ka iuSy é—ma iuxy é
(Vb),
ma iusy é—
ka iusy é,
ma uska—pe uska,
S .
Pe o
ka yelé
(ka y é)
(Vb),
elnio
ma y é.
Da
plg.
ok.
Ma ienkd e chen.
(Galima
da
paminé i,
jog
Snekamojoje
kal-
boje
bo uzé
kai
ku
mai§oma
su
mazZyéiu
S iesiai
audonos
spal os
abaleliu
(T ombidium
holose icum).
babuska—ma iuska
i.
die o
ba bo y é
die o
ka y é
Z .
%
”
die o
ma y é
Z .
%”
»
die o
pe uska
i .
* ”
ka y é—ma y é
(ma y é—ka y é)
Z .
as
*
ma y é—ka usy é
Z .
ye
”
ma iusy é—ka iusy é
(ka iusy é
—
ma iuSy é)
Zz.
,,
a
ma uska—pe uska
Z .
as
*
yelnio
ma y é
Z .
x
%
pama y
Jiizapas
zool.
,,pap as oji
upizé“
(Bu o
ulga is)
(MZk).
As onominiai
pa adinimai:
a)
kai
asmen a dis
eina
paZyminiu,
p z.,
Abakuko
Z aigidé
as .
,, iena
i8
Z aigzdziy.
G igo
a ai
(In8,
Sk)
as .
,, ienas
i§
Z aigzdyny;
sep yniy
Z aigzdziy
kons elia-
cija
a 8iau io
dangaus
s i y
(U sa
Majo ).
Jokiibo
lazda
,, iena
i$
z aigzdziy“.
Noako
ka elis
,, iena
i$
Z aigzdziu“.
J.
Lipskiené
TRIKALBIS
TERMINU
ZODYNAS
V.
Kai ys,
A.
Kaminskas,
Z.
Kudi ka,
R.
Kund o iené,
|
M.
LipSicas,
|
A.
Ma-
ée nius,
J.
No kus,
J.
Riaubinas,
J.
S anai is,
B.
S ulpinas,
A.
Slia as.
Rusu-
lie u iy-angly
kalby
skaigia imo
echnikos
e miny
Zodynas,
Vilnius,
1971,
600
p.
1.
P ieS
eje a
me uy
lie u isky
e miny
Zodyny
sa aSq
papildé
da
ienas
naujas
e miny
Zodynas.
Ji
pa uoSé
au o iy
kolek y as
—
Vilniaus
V.
Lenino
skaigia imo
maSiny
gamyklos
i
Skai ia imo
maSiny
specialaus
kons a imo
biu o
inZinie iy
g upé.
Tai
didokas
skai ia imo
echnikos
e minu
Zodynas,
Sa-
lia
specialiy
ios
s i ies
e miny
pa eikian is
i
kai
ku ias
echnikos
bei
izikos
e minu
g upes.
I
apim imi,
i
pagal
ipa
jis
daug
kuo
ski iasi
nuo
anks iau
iSéju-
siy
lie u i8ky
echnikos
e miny
Zodyny,
pa yzdziui,
A.
No od o skio
,,Anglu-
5
Gausi
ka k abalio
sinonimika
pa eikiama
Lie u iy
kalbos
a laso
(Leksika),
I,
Zemélapyje
84
(spausdinamas),
253