Termininiai frazeologizmai su asmenvardžiais

pirmininkavo J. Dagys. Zodyno komisija posédzZiavo apie 10 mety. Tuose posédziuose visus terminus patvirtinus, tolimesniame etape pagal Botanikos instituto plana Sis Zodynas buvo redaguojamas; redakciné komisija: vyr. redaktorius J. Dagys ir nariai: A. Lekavitius ir V. MaliSauskiené. Zodynas buvo galutinai paruostas 1962 m. ir jteiktas ,,Minties“ leidyklai, kuri ji iSleido 1965 m. [8leistasis ,,Botanikos terminy Zodynas* faktinai yra ankséiau iSéjusio ,,LietuviSko botanikos Zodyno“ II dalis. Sios dalies paruoSimas tesési apie 20 mety. Darbas tuo nesibaigé. Dabar Botanikos Zzodyno komisija, veikianti kaip Lietuvos botaniky draugijos padalinys prie LTSR MA Botanikos instituto, émési i§ naujo perziiréti, patikslinti ir papildyti augaly vardyna, paruoSti Sios I Botanikos Zodyno dalies nauja leidima. Tas darbas sistemingai dirbamas: j komisijos darba itraukta keletas naujy specialisty: dumbliy vardams — G. JankaviSate, gryby vardams — J. Mazelaitis, samany vardams — A. Kuzas, dekoratyviniy augaly vardams — Vilniaus universiteto Botanikos sodo vedéja A. Lutinskiené, komisijos sekretoriaus pareigoms — R. Jankevitiené. PosédZiuose visuomet dalyvauja MA Lietuviy kalbos ir literatiros instituto Terminologijos grupés nariai. Darbas jau jpusétas. J. Dagys TERMININIAI FRAZEOLOGIZMAI SU ASMENVARDZIAIS Termininiy frazeologizmu daugiausia pasitaiko liaudies Snekamojoje kalboje. Nors mokslo ir technikos pazZanga, naujos visuomeninio politinio gyvenimo salygos reikalauja vis naujy ne tik vienazodziy, bet ir sudétiniy terminy, tatiau liaudiniai termininiai frazeologizmai i Siuolaiking moksline terminija palyginti retai patenka. Dar retiau mokslinéje terminijoje jie atsiranda kaip verstiniai i8 kity kalby. Daugiausia termininiy frazeologizmy pasitaiko augaly pavadinimy tarpe, pvz.: kiskio kopistai ,,kiSkiakopistis“, varlés aSarélés ,nemirSélé“, reciau gyvany terminijoje — medinoji ozka ,,stirna“, Birzy vagis ,,laumZirgis“, dar reciau techniSkujy moksly Sakose, pvz.: astronomijoje — dangaus ryksté ,,kometa“, geologijoje — perkiino kulka ,,belemnitas“ ir t. t. Atskira termininiy frazeologizmu grupele sudaro tokie, kurie tam tikru atZyilgiu siejasi su onomastika, nes vienas jy komponentas yra asmenvardis, pvz., Marés lapai', Jonio dobilai ir t.t. [tokius frazeologizmus jeinantieji vardai beveik iStisai yra krik8tioni8ki, todél jie i8 dalies nusako ir tokiy terminy atsiradimo apytiksle istorine data, t. y. lietuviy kalboje jie pradéjo formuotis, praéjus kuriam 1 Ragant straipsnj, naudota i literatiira ir rankraStiniai fondai: J. Dagys, LietuviSkas botanikos Zodynas, 1, Kaunas, 1938; I. Edelmane, DaZi augu nosaukumi, kas saistami ar krasu, garSu un smarZu nosaukumien, — Veltijums Akadémikim Janim Endzelinam 1873—1973, Riga, 1972, p.274—292; J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminy Zodynélis, Kaunas, 1920; Jacoby, Litauischen Litterarischen Gesellschaft, II, Heidelberg, 1887, p. 133-143; J. Kalvaitis, Lietuwiszky wardy klételé, TilZé, 1910, p. 72-84; K. Miilenbacha, LatvieSu valodas vardnica, H, Riga, 1925-1927; Akademinio Lietuviy kalbos Zodyno kartoteka bei Lietuviy kalbos atlaso fondai, esantys Lietuviy kalbos ir literatiiros institute. Kai kurie termininiai frazeologizmai uZraSyti patios autorés i$ tarmiy. Termininiy frazeologizmy reiksmés pateikiamos pridedamajame saraSe. 248 laikui po krik8¢ionybés jvedimo. Asmenvardis kai kuriuose liaudiniuose terminuose greitiausiai atsirado dél to, kad dauguma géliy bei augalu nuo seno buvo vartojami liaudies medicinoje, o jy Zydéjimo ir vaistams rinkimo metas kaip tik sutapo su baZnyéios nustatytomis kalendorinémis kokiy nors Sventyjy dienomis. Tuo gal ir galima paaiSkinti dazniau uZ kitus pasitaikantius, aiSkiai lietuvikus termininius frazeologizmus, savo sandaroje turinéius asmenvardj Jonas, Jonis (pvz., Jono barskulélé, Sv. Jono lineliai, Jonio Zolés ir kt.). Tuo tarpu termininis frazeologizmas — pamaty jizapas ,,rupizé“ greitiausiai gali biti atsirades eufemistiniais sumetimais, norint ta gyvi nusakyti Svelnesniais ZodZiais. Kita vertus, jam atsirasti gal padéjo senoviniy tikéjimy reliktas — buves paprotys garbinti kai kuriuos gyvius. Be to, gal asmenvardZiui, i frazeologizma jieiti turéjo itakos ir jo populiarumas. Juk dauguma tokiy frazeologizmy yra sudaryti su populiariy Sventyjy vardais (plg. Jonas, Juozapas, Jurgis, Marija ir pan.). Kituose termininiuose frazeologizmuose asmenvardis tikriausiai pateko j lietuviy kalba, vertiant termina i§ svetimos kalbos, pvz., Benedikto kardas, plg. lot. Cnicus benedictus, arba kardy benediktas — plg. rus. Kapdo6eneduxm, Jono duonmedis — plg. vok. Johannisbrothaum ir kt. Pastebétina, kad mokslinei terminijai ypaé pasitarnavo lotyny kalba, i§ kurios daugiausia iSversta terminu ji lietuviy kalba. Kai kurie tokie vertiniai savo struktira skiriasi nuo iprastiniy Sios ri8ies terminy ir, galimas daiktas, laikytini nelabai vykusiais, pvz., Zilé jokibaité vadinamas greitai perZydintis ir pasenstantis augalas, kurio sékly skirtukai virSinése turi tartum Zilus plaukus (plg. lot. senecio Jacobaea — lot. senex ,,senelis, Zilis“). Aptariamieji termininiai frazeologizmai daugiausia sudaryti if pagrindinés Zodziy junginio dalies — daiktavardzZio (pazymimojo ZodZio) ir pazyminio. Pagrindinis daiktavardis juose nors ir iSlaiko bidingus kaitybos elementus (gali biti linksniuojamas), ta¢iau daZniausiai pasitaiko tik vns. ir dgs. vardininkas. Pazyminio funkcijas atliekantis Zodis tokiuose frazeologizmuose daZniausiai yra igreikStas asmenvardZio kilmininku, pvz., Jurgio raktai, Marijos lineliai ir t. t. Lietuviy Snekamosios kalbos terminijoje palyginti retesni atvejai, kada pazyminys yra iSreikStas bidvardziu, suderintu su pazymimuoju Zodziu gimine, skaiGiumi ir linksniu (plg. paprastoji barboryté)?. Tuo tarpu, pavyzdZiui, rusy kalbai badingi®, plg. epyOnaa Kaem«a ,,kritinés lasta“. Be to, tokio tipo lietuviy kalbos termininiuose frazeologizmuose asmenvardis neretai Zymi ir genties 2 Dabartiniu metu kai kuriuose raStuose j sudétinius terminus jeinantiy asmenvardziy ra8ymas labai jvairuoja. Kartais tam2 patiame veikale asmenvardziai pateikiaml nevienodai, pvz., kKardy Benediktas, Zilé Jokibaité, vaistinis juozapas, laukinis jokabélis, Jurgio raktai, arba:. Benedikto kardas, Marijos kardas, jurgio raktai ir t. t. Siame straipsnelyje didziaja raide raSomi tie asmenvardZiai, kurie sudétiniame termine atlieka paZyminio funkcijas ir vartojami vien kaip priklausymo kilmininkai, t. y. sudétiniame termine nelinksniuojami (pvz. Jurgio raktai, plg. Sode daug Jurgio rakty). Mazaja raide raSomi tie, kurie sudétiniuose terminuose eina pazymimuoju ZodZiu, yra vartojami kaip bendriniai ZodZiai ir gali biti kaitomi linksniais ir skaitiais (pvz., laukinis jokibélis, plg.: Atnesk priskynus man laukiniy jokiibéliy). Pastarojo tipo frazeologiniai pavadinimai ypaé bidingi mokslo veikaly kalboje. % A. Tl. Mopasi.rKo, Ouepkn no pycckoit ppaseonornn, Mocksa, 1964, p. 25. 249 pavadinima (pvz., rudeniné elenuté, plg. lot. Helenium autumnale. Dar palygink tos riSies kita frazeologizma, kuriame asmenvardis neZymi genties pavadinimo, pvz. laukinis jokubélis a kartioji SiuSelé“, lot. Erigeron acer). Tokiy termininiy frazeologizmy semantiné struktdra pagrindiniais bruoZais yra panagi j vardaZodiniy netermininiy frazeologizmy struktira, tatiau turi ir iXskirtiniy poZymiy. [ botanikos terminus jeinantys daiktavardZiai kone iStisai priklauso botanikai (pvz., dobilélis, lelija ir t. t.), ir, bidami junginyje, jie yra taip pat iSlaike savo tiesiogines reik¥mes, o perkeltine reikSme yra sukoncentraves pazyminys, plg. Juozapo lelija, Marés vySnia ir kt. Tik vienas kitas toks sudétinis terminas yra sudarytas su ZodZiais i kity gyvenimo sfery (pvz. aSaros, kardas); dazniausiai tia lemiama vaidmenj yra suvaidine paties augalo formos bei pavidalo (lapy ar Ziedy) panaSumas i kurj nors daikta. Palyginti maZai tos riSies reliatyviai motyvuoty sudétiniy terminy, kurie sietini su pauk8tiy ar gyvuliy sferos savokomis (plg. sv. Juozapo kuilys). Pastebétina, kad labai daZnai visas toks sudétinis terminas yra vartojamas perkeltine reikSme ir asocijuojasi su laisyuoju Zodziy junginiu, kuriame atskiri ZodZiai vartojami savo nominatyvinémis reik’mémis. Palyginkime, pavyzdziui, sudétini liaudinj botanikos termina Jurgio raktai, greitiausiai atsiradusi dél gélés, kick primenantios savo i8vaizda rakta, sukelto ivaizdzio ir laisva ZodZiu jungini — Jurgio raktai, betarpi8kai apibidinanti daikta, priklausantj asmeniui — Jurgiui (plg. cia Jurgio raktai, ne tavo). Ta pati galima pasakyti apie botanikos termina Marijos cebatukas, zoologijos termina sv. Jiizapo kuilis, astronomijos termina Jokiibo lazda ir t. t. Viename kitame tos raSies termine nesunku atsekti ir tam tikro dirbtinumo pédsaky. Greitiausiai vienos savokos terminas yra pasidares sudétiniu ZodZiu junginiu, siekiant ritmi8ko garsy saskambio, pvz., maryté—katryté, mariuska—petriuska ir t. t. Atskirose tarmése kartais tas pats vabalélis — ,,boruzé“ yra pavadinamas vienu Zodziu, pvz., katryté, maryté, petrelé, barboryté, 0 sudétiniu terminu pasidaryti, greitiausiai, jam sudaré sqlygas paprotys. PavyzdZiui, nuttpusiam ant rankos vabaliukui mégstama sakyti: ,,maryte—katryte, parodyk teisybe, jeigu lietus, tai sédék, 0 jei giedra, tai nulék“. Reikia pasakyti, kad kai kurie tos ragies termininiai frazeologizmai lietuviy tarmése turi palyginti aiSkius paplitimo arealus. PavyzdZiui, minétoji maryté—katryté, dazniausiai Salia dievo karvytés gana désningai vartojama rytu Lietuvoje Birzy, Joniskélio, Panevézio, Vabalninko apylinkése. Kai kurie tos riSies termininiai frazeologizmai, kaip ir netermininiai vardaZodiniai pastovis ZodZiy junginiai, lietuviy kalbos plote gali biti vartojami polisemigkai. Vienu ir tuo patiu sudétiniu terminu yra vadinami skirtingi augalai, pvz., §v. Jono karkliukais botanikoje yra vadinamas: 1. , karklavijas* (Solanum dulcamara) ir 2. ,,rykStiné karpazolé“ (Euphorbia virgata); dievo karvele zoologijoje vadinama: 1. ,,boruzé* (Coccinella septempunctata) ir 2. ,,mazas Sviesiai raudonos spalvos vabaliukas* (Trombidium holosericum). Be to, pazymétina, kad ypat botanikoje gausesné sinonimika bidinga tiems augalams, kuriy gydomosios savybés buvo Zinomos i8 seno. Beje, dar galima pasakyti, kad sinonimai daZniausiai yra iSreik8ti vienu ZodZiu, o ne termininiais frazeologizmais. 250 Zemiau pateikiamas sara8as kai kuriy termininiy frazeologizmy, sudarytu su asmenvardziais. Greta taip pat nurodomi variantai, sinonimai ir svetimy kalby atitikmenys, jei juose galima jzvelgti dvieju ZodZiy Saknis, o viena i$ ju — asmenvardis. Geografija nurodoma tik ty sudétiniy terminy, kurie yra uZraSyti iS tarmiy. Augaly pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pazyminiu, pvz., Benedikto kardas bot. ,,kartusis Sventadagis“ (Cnicus benedictus). Plg. var. kardy benediktas. Dar plg.: rus. Kapdobeneduxm, vok. Benediktenkraut. Birutés balanda bot. ,,pajiiriné balandiné“ (Atriplex litorale). (Sakoma, jog Sis augalas buves rastas Palangos apylinkése.) Jonio dobilai bot. ,,kalninis dobilas“ (Trifolium montanum). Plg. var. Sv. Jono dobilas: Sv. Jono dobilas pievose auga (Skr.\'. Jonio Zolés bot. ,,kriminis kipolis* (Melampyrum nemorosum). Plg.: lat. Jana zale, rus. uean-da-mapos, vok. Hainwachtelweizen. Jono duonmedis bot. ,,saldziavaisis pupmedis* (Ceratonia Siliqua). Plg. vok. Johannisbrotbaum. ¥y. Jono barskulélé lot. ,,barskutis“ (Alectorolophus): Mes tai Sv. Jono barskuléle vadinam (8d). Xv. Jono dobilélis bot. ,,paprastasis perluotis* (Anthyllis vulneraria): Sv. Jono dobilélis dar cia auga (Pbr, Brz). ¥v. Jono karkliukai bot. 1. ,,karklavijas“ (Solanum dulcamara). 2. ,,rykStiné karpazolé* (Euphorbia virgata). ¥y. Jono lineliai (Kd) bot. ,,paprastoji linaZolé“ (Linaria vulgaris). Plg. sinon. Marijos lineliai. §v. Jono papartis bot. ,,jonpapartis* (Onoclea Struthiopteris). ¥y. Jono rakteliai bot. 1. ,,paprastasis garzdenis (Lotus corniculatus). 2. ,,pavasariné raktazolé“ (Primula veris): Misy sodne.yra tik geltonyjy sv. Jono rakteliy (Sk, Jn8, Zml). Plg. sinon. Jurgio raktai, Sv. Petro raktai (rakteliai): Geltonieji §v. Petro rakteliai ir miskuos aug (Skn, Vd8k). ¥y. Jono Zolés bot. ,,jonazolé“ (Hypericum). Plg. vok. Johanniskraut. Juozapo lelija bot. ,,baltoji lelija“ (Lilium candidum): Man tai visu graziausia Juozapo lelija — ji labai skaniai kvepia (Sk, Jn8, Kair). Plg. var.: juozapiné lelija: Vieni sako Juozapo lelija, kiti sako juozapiné lelija, kaip kam patink (Kair). Juozapo rykité (Vd8k) bot. , darzelinis kardelis* (Gladiolus communis). Plg. var. sv. Jurgio rykstés (Kn). ¥v. Juozapo Ziedeliai (Brz) bot. ,baltaziedé pluké“ (Anemone nemorosa). Jurgio raktai Zr. Sv. Jono rakteliai. Mares lapai bot. ,,vaistiné bitkréslé* (Tanecetum balsamita). Plg. sinon. Marijos yainikélis. Dar plg. vok. Marienblatt. Marés vySnia bot. ,,kryklé vySnia“ (Prunus cerasus ?): Marés vysnios man nepriimnos, sakytum, jom ko triiksta, sunka balta (Trgn). 4 Santrumpos kaip akademinio ,,Lietuviy kalbos Zodyno“. 251 Marés ¥olé bot. 1. ,,paprastoji jonazolé“ (Hypericum perforatum). Plg. var. Marijos Zoliukés, sinon. Jézaus Zaizdy Zolé. Dar plg. vok. echtes Johanniskraut. 2. ,,pieviné miegalé“ (Succisa pratensis). Marijos aSaros (Pn) bot. ,,ki8kio aSarélés“ (Briza media). Marijos éebatukas (Vnd) bot. ,,mélynoji kurpelé* (Aconitum Napellus). Marijos kardas bot. ,,margainis“ (Silyoum Marianum). Plg. var. Marijos karda. Plg. vok. Mariendistel. Marijos kryzius (Trgn) bot. ,,pieviné kartené“ (Cardamine pratensis). Marijos lelija bot. ,,miSkiné lelija“ (Lilium Margaton): Rodijo Marijos lelijos duot, ale a¥ jos nepazistu (Trgn). Plg. sinon. Jézaus lelija. Marijos lineliai zr. §v. Jono lineliai. Marijos méta (Sld, Rdz) bot. ,,vaistiné melisa“ (Melissa officinalis). Marijos panos lelijélé bot. ,,pelkiné mandrauninké* (Parnassia palustris). Marijos rozé bot. ,,grauzeliné gudobelé“ (Crataegus oxyacantha): Matysi, kokiq Marijos roze gavau, Zydi kaip nusnigta (Trgn). Marijos vainikélis Zr. Marés lapai. Sv. Petro rakteliai zr. Sv. Jono rakteliai. b) kai asmenvardis eina pazymimuoju ZodzZiu, pvz., paprastoji barboryté (Barbaraea vulgaris). Plg. vok. echtes Barbenkraut. stadioji barboryté (Barbarae stricta). Plg. vok. steifes Barbenkraut. rudeniné elenuté (Helenium autumnale). Zilé jokitbaité (Senecio Jacobaea). Plg. len. starzee Jakobek, vok. Jakobskreuzkraut. (Augalas Zydi liepos mén. apie kalendoring Jokibo diena). laukinis jokiibélis bot. ,,karéioji SiuSelé“ (Erigeron acer). vaistinis juozapas (Hyssopus officinalis). laukinis motiejukas (Phleum Boehmeri). pasarinis motiejukas (Phleum pratense). laukinis saliamonas bot. ,,dirviné buoZainé“ (Knautia arvensis). blizgancioji veronika (Veronika polita). Plg. rus. 6epoxuKa 6aecmatyas. (Be blizganéiosios veronikos LBZ su Siuo yardu sudaryty dar pateikiama 17 augaly pavadinimy. Kadangi ten pat nurodoma, jog Sio augalo vardo ,,prasmé ir kilmé“ esanti neaiski — galima esa sieti jj su Sv. Veronikos vardu, o taip pat ir su graiky phero ,,ne8u“, niké ,,pergalé“, todél straipsnelyje tepateikiami vien lietuvi8ki pavadinimai, plg.: ciobralapé y., dirviné y., gebenialapé v., ilgalapé v., paprastoji v., pavasariné y., pelkiné y., persiné v., placialapé y., piidiminé y.,” storalapé y., Saltininé v., tamsioji v., trilapé v., upeliné y., vaistiné v., varpotoji v.). Gyviny pavadinimai: a) kai asmenvardis eina pazyminiu, pvz., §y. Jono vabaliukas zool. ,,jonvabalis* (Lampyris splendidula). Plg. var. Sv. Jono vabalélis: Svento Jono vabalélis tai toks kirminélis, naktj miske Ziba (Jn8, Sk). Dar plg. lat. Jana tarpins, rus. ueaHoe uepeauex, vok. Johanniswiirmchen. sv. Marijos Zuvelé zool. ,,plek8né“ (Pleuronectes flesus). 252 Sv, Juozapo kuilys zool. ,,karkvabalis“ (Melolontha vulgaris). Plg. var. 5v. Jiizapo kuilis® (Plik). Sv. Petro karvelé (karvyté) Zr. dievo barboryté b) kai asmenvardis eina paZymimuoju ZodZiu, pvz., dievo barboryté zool. ,,boruzé“ (Coccinella septempunctata). Plg. var. bei sinon.: babuska—mariuska (Ei, Mrk), dievo katryté (Vb), dievo maryté (InSk, Pbr, Pn, Ps), dievo petruska (Pbr), katryté—maryté, maryté—katryté, maryté— karusyté (plg. asmenvardj Karolina), katriuSyté—mariuxyté (Vb), mariusyté— katriusyté, maruska—petruska, Sv. Petro karyelé (karvyté) (Vb), velnio maryté. Dar plg. vok. Marienkdferchen. (Galima dar paminéti, jog Snekamojoje kalboje boruzé kai kur mai§oma su mazZyéiu Sviesiai raudonos spalvos vabaleliu (Trombidium holosericum). babuska—mariuska i. dievo barboryté dievo katryté Zr. % ” dievo maryté Zr. %” » dievo petruska ir. * ” katryté—maryté (maryté—katryté) Zr. as * maryté—karusyté Zr. ye ” mariusyté—katriusyté (katriusyté — mariuSyté) Zz. ,, a maruska—petruska Zr. as * yelnio maryté Zr. x % pamaty Jiizapas zool. ,,paprastoji rupizé“ (Bufo vulgaris) (MZk). Astronominiai pavadinimai: a) kai asmenvardis eina paZyminiu, pvz., Abakuko Zvaigidé astr. ,,viena i8 Zvaigzdziy. Grigo ratai (In8, Sk) astr. ,,vienas i§ Zvaigzdyny; septyniy Zvaigzdziy konsteliacija at8iaurio dangaus srity (Ursa Major). Jokiibo lazda ,,viena i$ zvaigzdziy“. Noako karvelis ,,viena i$ Zvaigzdziu“. J. Lipskiené TRIKALBIS TERMINU ZODYNAS V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka, R. Kundrotiené, | M. LipSicas, | A. Maéernius, J. Norkus, J. Riaubinas, J. Stanaitis, B. Stulpinas, A. Sliavas. Rusulietuviy-angly kalby skaigiavimo technikos terminy Zodynas, Vilnius, 1971, 600 p. 1. PrieS trejeta metuy lietuvisky terminy Zodyny saraSq papildé dar vienas naujas terminy Zodynas. Ji paruoSé autoriy kolektyvas — Vilniaus V. Lenino skaigiavimo maSiny gamyklos ir Skaitiavimo maSiny specialaus konstravimo biuro inZinieriy grupé. Tai didokas skaitiavimo technikos terminu Zodynas, Salia specialiy ios srities terminy pateikiantis ir kai kurias technikos bei fizikos terminu grupes. Ir apimtimi, ir pagal tipa jis daug kuo skiriasi nuo ankstiau iSéjusiy lietuvi8ky technikos terminy Zodyny, pavyzdziui, A. Novodvorskio ,,Anglu5 Gausi karkvabalio sinonimika pateikiama Lietuviy kalbos atlaso (Leksika), I, Zemélapyje 84 (spausdinamas), 253