18 K.
SIRVYDO
NAUJADARU
PLITIMO
ISTORIJOS
1.
Med ilné
Pi masis
lie u iy
leksikog a as
K.
Si ydas
y a
suda es
daug
naujada y*.
Kadangi
K.
Si ydo
Zodynas
bu o
labai
populia us,
juo
émési
daugelis
élesniy
Zodynininky,
ai
kai
ku ie
jo
naujada ai
ne
ik
bu o
j a8y i
élesniuuse
Zodynuose,
be
i
isigaléjo
li e a i inéje
kalboje.
Daba
jie
y a
ick
ip as i,
kad
a odami
né
nepagal ojame,
kad
juos
kas
no s
kada
y a
suki es,
p z.:
kokybé,
iibiné,
spaus u é,
aisyklé,
i u é.
Vienas
i§
okiy
suku y
naujada y
i
pe i as iniy
aiSkinimy
y a
K.
Si ydo
Zo-
dyno
e iajame—penk ajame
leidime:
ilna
an
medzio
augan i,
medzia ilné
(bawelna.
Linum
xylinum,
linum
gossipinum,
lana
xyli
e
gossipio
seu
xylo
u ice)
SD*8.
NeZinia,
a
K.
Si ydas
a ojo
naujada a
medzia ilné
pi majame
Zodyno
(apie
1620)
leidime.
Sio
leidimo
iSlikes
ienin elis
de ek inis
egzemplio ius
p asideda
Zodziu
cechuje.
Sp endzian
i
N.
Folkma o—B.
Fon ano
Zodyno
,,Poloni-
cola ina‘®
dalies,
K.
Si ydo
Zodyno
pi majame
leidime
s aipsnis
,,Bawelna‘
u éjo
bi i.
Tiesiogiai
i8
K.
Si ydo
Zodyno
naujada a
mediia ilné
pe si a8é,
u
bi ,
ik
kai
ku ie
leksikog a ai:
D.
Po8ka
,S ownik
jezyka
li ewskiego,
polskiego
i
acinskiego
“
(1825),
G.
Neselmanas
,,Wo e buch
de
Li auischen
Sp ache“
(1851),
F.
Ku gai is
,,Li auisch-deu sches
Wa e buch*
(1883),
A.
Lelys
,,Lie u i8kas
i
angli8kas
Zodynas“
(1915).
G.
Neselmanas,
F.
Ku Sai is
pa eiké
ZzodZio
med-
yilné
d i
o mas
—
be
jungiamojo
balsio
i
su
jungiamuoju
balsiu
—
medzia il-
né.
F.
Ku Sai is
naujada ui
med ilné
(be
jungiamojo
balsio)
su eike
pi menybe.
Abu
Zodzio
a ian us
med ilné
i
medzia ilné
jis
asé
lauZ iniuose
skliaus eliuo-
se
—
laiké
juos
neZinomais,
Ry y
P isijoje
nepazis amais.
Vélesni
leksikog a ai
—
J.
Ba onas,
,,Rusu-lie u iy
Zodynas*
(1932),
M.
Ny-
de manas
,,Lie u iu
a8omosios
kalbos
Zodynas“
II
.
(1951)
émé
Zodi
med ilné
ig
F.
Ku Sai io
Zodyno
a
y
Sal iniy,
ku
miné as
Zodis
a ojamas
be
jungia-
mojo
balsio.
Mediia ilné
su
jungiamuoju
balsiu
gal
dél
o
i
neigpli o,
kad
pi ma-
sis
komponen as
medzZias
epazis amas
y y
i
pie y
aukS ai¢iy
i
y a
a chainé
o -
ma.
Be
Zodynu,
med ilng
da
ap inkame
Aus oje*
1885,
24
( a ojo
J.
Sli ipas),
p ieSka iniuose
i
a ybiniuose
aS uose.
Labiausiai
K.
Si ydo
naujada as
med ilné
galéjo
isigalé i
i .
F.
Ku Sai io
,
Li auisch-deu sches
Wa e buch*
(1883),
u éjusio
dideli
po eiki
‘besi o muo-
janéiai
XIX
a.
pabaigoje
lie u iy
li e a i inei
kalbai,
gal
bu ,
padéjo
i
a osena
Aus oje“,
o
ypa é
A.
Lelio,
J.
Ba ono
Zodynuose.
Kai
ku ie
leksikog a ai,
bo anikai
—
L.
I inskis
lenku-lie u iy
kalby
Zody-
ne,
A.
Pab éza
,,Bo anikoje“
(1900),
J.
Amb aziejus
,Lenky-lie u iy- usy
kalby
1
K,
Si ydo
lyno
i
pi mojo
(apie
1620),
i
an ojo—penk ojo
(1631,
1642,
1677,
1713)
leidimy
lenki8kas
i
lo yniskas
egis as
né a
o iginalus,
be
im as
iS
lenky
leksikog a y
N.
Folkma o
,,Dic iona ii
quad ilin;
ais...
(1613)
,Polonicola ina®
dalies
i
G.
Knapskio
,,
Thesau us
polono-
la inog aecus*
(1621).
K.
Si ydui
e ian
N.
Folkma o
i
G.
Knapskio
Zodyny
lenkiSkus
i
lo y-
niskus
Zodiius
j
lie u iy
kalba,
iko
Snekamojoje
kalboje
a i ikmenu,
eikéjo
pa iam
ku i
nauja-
da us,
aiskin i
pe i as iSkai.
240
Zodyne“
(1907)
—
a ojo
skolinj
bo elné.
S.
Daukan as
ank aS iniame
lenky-lie-
u iy
kalby
Zodyne
(po
1851)
a ojo
skolinj
bo elna
i
pe i aze
medzio
ilna.
Naujada as
med ilné,
iSpli es
daugelyje
Zodynu,
kai
ku iuose
aS uose,
ei-
kiai
isigaléjo
i
Snekamojoje
kalboje.
Ta¢iau
Snekamojoje
kalboje
bu o
da
pla-
Giai
a ojamas
i
ge manizmas
bo elna,
a éjes
pe
lenky
kalba.
Daba
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
med ilné
a ojama
imis
eik’mé-
mis:
1)
dedeS iniy
Seimos
augalas,
ku io
séklos
apaugusios
pikiniais
plaukeliais;
2)
o
augalo
pikai,
plaukeliai,
iS
ku iy
audZiami
audiniai,
i
3)
i$
o
augalo
paku
pagamin as
audeklas.
Augaly
sis ema ikos
e minijoje
okia
a osena,
kai
uo
pa iu
ZodZiu
med-
ilné
adinamas
dedeS iniy
Seimos
augalas
i
sio
augalo
plaukeliai,
Zalia a,
gami-
niai
—
nepa ogi.
An ai
usy,
okieciy
kalbose
dedeS iniy
Seimos
augalas
adinamas
Zodziu
xaonyamxun,
Baumwolp lanze,
0
o
augalo
plaukeliai,
zalia a
i
gami-
niai
xaonok,
Baumwolle.
Dél
o
i
misy
bo anikos
e minijoje
aip
pa
p adé a
ski ingai
adin i:
augala
—
ilnamedziu,
0
Sio
augalo
plaukelius,
Zalia a,
gami-
nius
—
medyilne.
Pi mieji
dedeS iniu
Seimos
augala
ilnamede
pa adino
A.
Vi e-
liinas
i
S.
Tijiinai is
,,Geog a ijos
ado élyje*
(1924).
Vilnamedzio
e mina
i i ino
,,Lie u iSkasis
bo anikos
Zodynas“
(1938),
edaguo as
J.
Dagio.
Daba inéje
li e a i inéje
kalboje
isigaléjusia
med ilne
keis i
ilnamedziu
pe élu.
Poka io
me ais
i§
Zodzio
med ilné
bu o
suda y i
i8 es iniai
ZodZiai
med il-
ninkys é,
med ilninkas.
Med ilninkys é
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
ka -
o ekoje
uZ iksuo a
1949
m.,
med ilninkas
—
1963.
Kiek
neip as a,
kad
pi miau
bu o
suda y as
naujada as
med ilninkys é
Zymé i
ikio
Sakai,
o
zymiai
éliau
—
med ilninkas
—
nomen
agen is.
Med ilné
i e a i inéje
kalboje
isigaléjo
gal
i
dél
o,
kad
ji
bu o
skolinio
bo elna
lie u iskas
pakai alas.
E.
F enkelis
,,Li auisches
e ymologisches
Wé e -
buch“,
Heidelbe g,
1962,
424
psl.
pas ebi,
kad
med ilné
y a
pu is inis
naujada as.
K.
Si ydas,
kaip
Zinome,
mégo
g ynin i
lie u iy
kalba.
Jis
kai
ku iems
a p au-
iniams
ZodZiams,
skoliniams
duoda o
lie u iSkus
a i ikmenis.
Pa yzdziui,
ilo-
so a
adino
—
p o omeiliu,
ka alika
—
iso inyku
i
k .
Sie
jo
naujada ai
ne-
p igijo.
K.
Si ydo
Zodyno
naujada ai,
ypaé
sudu iniai,
y a
ge as
k i e ijus
sp es i
apie
,,Dic iona ium
ium
lingua um“
po eikj
li e a i inei
kalbai
i
ada,
kai Zo-
dyno
au o iai,
e éjai,
a8y ojai
nenu odyda o,
i§
ku
paim as
Zodis.
2.
Spaus u é
Su
knygu
spausdinimu
i
e o macija
XV
—
XVII
a.
pe
Lenkija
j
Lie u a
a -
éjo
skoliniai
i
yokie iy
kalbos
d uka nia,
d uko ius,
d uka o i.
Skolinj
d uka o i
lie u iy
aS ijoje
pi mieji
p adéjo
a o i
M.
MazZ ydas
knygoje
,,Fo ma
k ikS y-
mo“
(1559),
K.
Si ydas
ikalbio
lenky-lo ynu-lie u iy
Zodyno
pi majame
leidi-
me
(apie
1620),
J.
Mo kinas
,,Pos iléje*
(1653),
Knygos
NabaZnys és
au o ius
i
k .
Skolinji
d uka nia
andame
jau
M.
Dauk3os
,,Pos ilés“
(1599),
1605
m.
anoni-
minio
ka ekizmo
i uliniuose
lapuose.
16,
Lie u iy
e minologija
241
K.
Si ydas
ikalbio
Zodyno
pi majame
leidime
Zodyninj
s aipsnj
,,D uka z.
Chalcog aphus,
ypog aphus“
paliko
be
lie u isko
a i ikmens,
,,D uka ski.
Typo-
g aphicus*
—
paaiskino
d uko iaus.
Daba
a ojamas
Zodis
spaus u é
y a
K.
Si -
y ydo
naujada as.
Ji
andame
K.
Si ydo
,,Dic iona ium
ium
lingua um“
e-
&iajame
leidime
(1642)
i
paka o a
élesniuose
Sio
Zodyno
leidimuose.
K.
Si -
ydas
pi mojo
leidimo
skoliniui
d uka nia
e iajame
leidime
suki é
du
naujada-
us
—
spaus u é
i
isspaus u e.
Naujada as
spaus u é
galéjo
bi i
suda y as
pagal
pi mojo
leidimo
ZodzZio
spaus u as
|
p asa.
Linum|
,,p ie aisas
ynui
spaus i“
pa-
yzdj.
Zodi
spaus u é
»p ie aiso
ynui
spaus i“
eik8me
a ojo
Ry y
P isijos
lie u iy
aS ijos
kd éjas
J.
B e kinas,
leksikog a as
P.
Ruigys.
K.
Si ydui
J.
B e kiino
Biblijos
ank aS is,
ku iame
pa a o as
Zodis
spaus uyé,
negaléjo
bi-
i
p ieinamas.
Taigi,
K.
Si ydas
naujada a
spaus u é
suda é
i
a ojo
nep iklau-
somai
nuo
J,
B e kano.
K.
Si ydo
naujada as
spaus u é
li e a ii inéje
kalboje
‘pli o
ne
i8
ka o
i
ne iesiogiai
i8
,,Dic iona ium
ium
lingua um“.
Ki as
pa alelinis
K.
Si ydo
nau-
jada as
iXspaus u é
bu o
pa a o as
ik
F.
Ku ¥ai io
Zodyne
,,Li auisch-deu -
sches
Wé e buch*
(1883).
’
XVIII
—
XIX
a.
Zodis
spaus u é
konku ayo
su
skoliniu
d uka nia,
d uka né
i
ki ais
lie u i8kais
ediniais,
hib idais,
skoliniais.
G e a
d uka nia,
d uka né,
spaus u é
XVIII
a.
i
ypaé
XIX
a.
bu o a ojami
lie u i8ki
ediniai
spaudyné
(S.
Dauk?,
Su ,
LC1885,
31),
spaudyklé
(J),
spaus u a
(B ),
hib idas
iSspaus iny-
éia
(RII87)
i
skoliniai
d uka nydia
(N,
K,
M),
d ukaunyéia
(R87),
d uka ija
(K1266),
d uko ija
(K),
d uka nija
(M).
Kai
ku ie
XIX
a.
aXy ojai
i
leksikog a ai
—
A.
Klemen as,
M.
Valanéius,
L.
I inskis
g e a
K.
Si ydo
naujada o
spaus u é
skliaus eliuose
da
a8é¢
skolinj
d uka nia.
M.
MiezZinis
,
Lie u iskai-la iSkai-lenkiSkai- usiskame
Zodyne“
(1894)
pag indiniu
ZodZiu
laiké
spaus u e
i
hib ida
d ukaunydia
nu odé
i
ji.
K.
Si ydo
naujada ai
li e a i inéje
kalboje
labiausiai
pli o
pe
F.
Ku Sai-
%io_,,Li auisch-deu sches
Wé e buch“,
a¢iau
spaus u é
ik iausiai
isigaléjo
pe
daugeli
ki y
XIX
a.
idu io
i
pabaigos
knygy,
ku iy
i uliniuose
puslapiuose
jis
bu o
aXomas*.
IS isai
naujada as
spaus u é
bu o
a ojamas
Vilniuje
J.
Za ads-
kio
ipog a ijoje,
daugiausiai
iSspausdinusioje
lie u isky
knygu.
Tu
bi ,
i
ki os
Vilniaus
ipog a ijos
J.
Za adskio
pa yzdziu
p adéjo
spaus-
din i
i uliniuose
knygu
puslapiuose
K.
Si ydo
naujada a
spaus u e,
a sisaky-
damos
skolinio
d uka nia.
P ie
spaus u és
i i inimo
li e a i inéje
kalboje
daug
p isidéjo
,,AuS a“,
Vilniaus
Zinios*
i
ki i
laik a8 iai,
aip
pa
J.
Jablonskio
,Lie u iy
kalbos
sin aksé“
(1911),
nes
Sis
e minas
nuola
bu o
ka ojamas
ju
. i uliniuose
puslapiuose.
Zemai iy
leksikog a ai
i
li e a ai
—
S.
Valiinas,
D.
PoSka,
A.
Klemen as,
§.
Daukan as
i
k .
—
K.
Si ydo
Zodyna
labai
e ino,
be
ne
isus
jo
naujada us
ap oba o.
§.
Daukan ui
K.
Si ydo
Zodynas
i
jo
naujada as
spaus u é
bu o
ge ai
Zi-
nomas,
be
S.
Daukan as,
kaip
odo
jo
pas abos
dél
G.
Neselmano
Zodyno
(Wé6 -
2
San umpos
a ojamos
os
pa ios,
kaip
i
akademiniame,,Lie u iy
kalbos
Zodyne*
I—IX
.
3
Pa yzdziui,
I inskis
Lau ynas
,,Me y
skai lius“,
1846
Vilniuje
spaus u éje
J.
Za yadskio,
242
e buch
de
Li auischen
Sp ache),
no éjo
pakeis i
naujada a
spaus u é
sa o
nau-
jada u
spaudyné*.
S.
Daukan o
kai
ku iy
Pe apilyje
spausdin y
knygy
(,,Bidas“,
1845;
,,Gy a ai
didZiyju
ka edziy“,
1845;
,,Dainos
Zemai iy“,
1846)
an aS iniuo-
se
puslapiuose
aSoma
spaudyné®.
Be
§S.
Daukan o
aS y,
Zodj
spaudyné
da
D.
Su ke igiaus
,,Zodininke
lie u iSkai-lo yni8kai-lenkiskame“
(1848)
i
,,Lie u i8-
koje
Cei ungoje*
(1885
m.,
N .
31).
Deja,
S.
Daukan o
naujada as
spaudyné
lie u-
iu
li e a i inéje
kalboje
nejsigaléjo.
D uko ius
K.
Si ydo
Zodyno
eéiajame
leidime
pakeis as
lie u igku
a i ik-
meniu
isspaudéjas.
Skolinio
d uko ius
engé
i
ki i
leksikog a ai:
A.
K auzé
(XVII
a.
pi mojo-
je
puséje)
ank aS iniame
okieéiy-lie u iy
kalby
Zodyne
a ojo
knygy
spaus o-
ja,
isspaus ojq;
G.
Neselmanas
,,Wé e buch
de
Li auischen
Sp ache“
(1851),
F.
Ku Sai is
,,Li auisch-deu sches
Wé e buch*
—
spaudéjq,
spaus oji,
ispaus-
ojq;
M.
Akelai is
ank a8 iniame
lie u iy-lenky
kalby
Zodyne,
A.
Lelys
,,Lenky
i
lie u iy
kalby
Zodyne“
(1922)
—
spaudéjq.
Skolini
d uko ius
andame
P.
Ruigio
,Li auisch-deu sches
und
Deu sch-
-li auisches
Lexicon“
(1747);
F.
Ku Sai io
,
Li auisch-deu sches
W6 e buch“
(1883),
Zemai és
i
ki y
au o iy
aS uose.
Hib ida
d ukauninkq
a ojo
G.
Neselmanas
sa o
zodyne
(157
p.),
0
i8
jo,
u
bi ,
pe si aSé
F.
Ku Sai is
i
,,Li auisch-deu sches
--Wé e buch*.
Daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
isigaléjes
Zodis
spaus u ininkas
suku as
XIX
a.
pabaigoje.
Spaus u ininkas
pi miausia
bu o
pa a o as
»»
Té y-
nés
sa go
“
Zu nale
(1899,
N .
3)
,.spaus u és
sa ininko“
eikSme.
Spaus u ininkq
,,Spaus u és
da by
specialis o,
ipog a o“
eikSme
andame
uZ iksuo a
S .
Dabu-
Sio
e imuose,
A.
Lelio
,,Lenky-lie u iy
kalby
Zodyne“
(1922),
J.
Ba ono
,,Ru-
su-lie u iy
kalby
Zodyne“
(1972).
A sisaky i
skolinio
d uka o i
i
pakeis i
ji
lie u iSku
ixspaus i
p adéjo
A.
Vi-
len as
,,E angelijy
bei
epis olu“
(1579),
J.
B e kinas
,,Kancionalo“
(1589),
,,Giesmiy
duchauny“
(1589),
M.
Dauka
,,Pos ilés“
(1591),
,,Ka ekizmo*
(1595),
S.
VaiSno as
,,Zem%iigos
eologiskos“
(1600)
i uliniuose
puslapiuose
i
ki i.
K.
Si ydo
e iajame
,,Dic iona ium
ium
lingua um“
leidime
i
élesniuo-
se
skolinys
d uka o i
pakeis as
pe i aze
—
ispaudziu
as a,
knygas.
S.
Bi ne is
,,Naujo
Tes amen o*
(1701)
an aS iniame
lape
po
d uka oja
a ojo
iSspaudé
spaus uyoj...
Lie u igkas
a i ikmuo
isspaus i,
ypaé
Ka aliau iaus
spaus u éje,
placiai
bu o
a ojamas
XVIII
a.
i
iki
pa
XIX
a.
idu io.
Veiksmazodis
spausdin i
(knygas)
im as
a o i
élai,
ik
XIX
a.
pabaigoje.
Vieni
pi mujy
spausdin i
a ojo
F.
Ku ai is
,,Li auisch-deu sches
Wé e buch*
(1883),
M.
MiezZinis
sLie u iskai-la i8kai-lenki8kai- usiskame
Zodyne“
(1894),
K.
Jaunius
ank aS iniame
da be
,,Kalbos
dalykuose“,
kai
ku ie
XIX
a.
pabai-
gos
i
XX
a.
p adzios
e éjai,
J.
Jablonskis
,,Lie u iu
kalbos
g ama ikos*
(1901)
i uliniame
puslapyje.
4
Z .
J.
K uopas,
S.
Daukan o
pas abos
dél
G.
Neselmano
Zodyno,
Lie u iy
kalbo y os
kKlausimai,
V,
Vilnius,
1972,
p.
238.
5
Vienos
S.
Daukan o
knygelés
(,,Séjamosios
paSa o
Zolés“,
iSspausdin os
Vilniuje
1854
m.
J.
Za adskio
spaus u éje)
i uliniame
puslapyje
a ojamas
K,
Si ydo
naujada as
spaus u é.
19%
243
Sang azinj
eiksmazZodi
bespausdin i
eik’me
,,p ispaus i,
p islég i*
a ojo
M.
Maz ydas:
Spausdinimo
sa okai
pa adin i
K.
Si ydas
e iajame
Zodyno
leidime
a -
ojo
pagal
G.
Knapskio
,,Thesau us
Polonola inog aecus“
(1621)
suda y us
Zodziy
junginius
—
mokslas
iZspaus u és
|d uka ska
nauka.
Typog aphice|;
izspau-
dimas
li e u
|d uk.
Exp essae
me allo
li e ae
cha a
imp essa
li e is|.
XVIII
a.
spausdinimo
sa oka
bu o
nusakoma
skoliniu
d uka
(ZCh),
0
XIX
a.
ne
ik
Siuo
skoliniu
(N,
K,
S.
Dauk,
I,
LC1886,
40),
be
i
lie u iSku
a i-
ikmeniu
spauda
(N,
K,
Al884,
318).
Spausdin y
leidiniy
knygu
isuma
pi miausia
bu o
adinama
skoliniu
d ukas
(M,
I,
A.Ba an).
Lie u i8kas
a i ikmuo
spauda
jsigaléjo
neg ei ai.
F.
Ku Sai is
,,Deu sch-Li auisches
Wé e buch*
(1870.1.5)
a ojo
hib ida
d uka oné
,,spaus-
dinimas“,
0
aus ininkai
d uka one
pakei é
spaus u ys e
(1884,
N .
96).
Kaip
miné-
jome,
ie oje
skolinio
d uka
,,spausdinimas“
ienas
pi myuju
lie u i8ka
a i ikme-
_
nj
spauda®
pa a ojo
G.
Neselmanas
,,Wo e buch
be
Li auischen
Sp ache“.
I§
G.
Neselmano
Zodyno
Zodis
spauda
pa eko
i
F.
Ku Sai io’
,,Li auisch-deu sches
Wo e buch“,
zu nala
,,AuS a“
(1884,
318).
Zodji
spauda
nauja
eik’me
,,knygy
i
pe iodikos
isuma“
pi miausia
a o-
jo
,,Au8 a“
(1885,
75),
o
éliau
i J.
Bal o ius.
Li e a ii inéje
kalboje
Zodi
spau-
da
abiem
eikSmém,
a odo,
i i ino
K.
Biga.
L.
I inskis
lenky-lie u iy
kalby
Zodyne
pi miau
aSé
skolinius
d uka,
d u-
kas,
o
paskui
zodZiy
junginius
spaudimas
knygy,
spaudimas
as o,
8.
Daukan as
lenku-lie u iy
Zodyne
lie u iskam
de iniui
spaudimas
su eiké
pi menybe,
0
sko-
lini
d uka
a ojo
kaip
sinonima.
Skolinys
d ukas
,,8 i o,
spaudmeny*
eikSme
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
ka o ekoje
y a
uZ ady as
ik
i8
Ry y
aukS ai iy
a miy.
S i ui,
spausdin-
ai
aidei
Zymé i
ge a
a i ikmenj
spaudmuo
ienas
pi myjy
y a
da es
J.
Ba onas
»Rusu-lie u iy
kalby
Zodyne“
(1923).
K.
Pakalka
KAIP
BUVO
RENGIAMI
LIETUVISKI
BOTANIKOS
TERMINU
ZODYNAL
Is eigus
Lie u oje
d i
aukS asias
“mokyklas
(Lie u os
Uni e si e g
Kaune
1922
m.
i
Zemés
ikio
akademija
Do nu oje
1924
m.),
ku iose
bu o
dés oma
bo-
anika,
dés y ojai
susi ipino
biologijos
e minologijos
i
augaly
nomenkla i os
su ienodinimu.
Inicia y os
uo
eikalu
1926
m.
émési
p o .
L.
Vailionis.
Jo
iipes-
Giu
1927
m.
bu o
suda y a
Bo anikos
zodyno
komisija
i8
10
na iy
—
jos
sudé y-
je
bu o
isy
bo anikos
Saky
a s o ai:
8
i
Kauno
Uni e si e o
i
2
i8
Z.
a.
aka-
demijos.
Jos
pi mininku
bu o
J.
Vailionis,
sek e o ium
—
J.
Dagys.
Tam
ik u
a sisaukimu
pak ie us
j ai ius
bo anikos
e minologijos
klausimais
besido-
mingius
asmenis
(biologus,
gydy ojus,
a macininkus,
kalbininkus,
miSkininkus
®
Zodj
spauda
,,a amos“
eikSme
pi masis
y a
pa a ojes
K.
Si ydas
knygoje
,,Punk ai
sa-
kymu“
(II,
1644).
?
B,
Ku Sai is
Zodj
spauda
ak a o
kaip
neZinoma
i$
Ry y
P isijos
a miy
i
Zyméjo
lauZ i-
niuose
skliaus eliuose.
;
244