LIETUVIY
AREALINES
LINGVISTIKOS
KLAUSIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLY
AKADEMIJA
K.
GARSVA
AKCENTUACIJOS
IR
VOKALIZMO
SARYSIS
SIAURES
VAKARU
PANEVEZISKIU
TARMEJE
Daugelyje
kalby
skiemens
pag inda
suda o
balsiai,
o
jy
negalima
eisinga
ap agy i,
pi ma
neap a us
ki io,
nes
ienos
¥nekés
one inés
ypa ybés
,,uzdeda-
mos“
an
skiemens,
mo emos
a
iso
Zodzio
(p z.,
ki is),
ki os
p iklauso
a ski-
iems
umpiausiems
ga siniams
iene ams
( onemoms
i
jy
a ian ams).
Ke u iuo-
se
Sio
s aipsnio
sky eliuose
(1.
Zodzio
ki is,
2.
Balsiy
kiekybé,
3.
P iegaidés,
4.
Balsinés
onemos
i
jy
a ian ai)
i
bandoma
sinch oni¥kai
a ski i
ienos
y y
aukS ai iy
a més
—
Siau és
aka y
pane éziSkiy
—
supe segmen inius
( i Sseg-
men inius,
p osodinius')
i
segmen inius
eiSkinius,
nus a y i
jy
a liekamas
unkci-
jas
kalboje®.
Pana iai
eiké y
aiSkin i
i
ki y
lie u iy
kalbos
a miy
(bei
li e a i i-
nés
kalbos)
a i inkamas
iS aiskos
p iemones.
Da be
palieciamos
sudé ingesnés
onologijos
eo inés
p oblemos,
dél
kai
ku iy
i8
jy
ling is y
nuomonés
labai
ski iasi,
i
ne
isos
misy
i’ ados
da bus
galu inés.
Nuo
g e imy
a miy
Siau és
aka y
pane éziSkiai
a siski ia
imis
s a biausio-
mis
one inémis
ypa ybémis?:
1.
Badingu
balsiy
i,
u
pla inimu
ben
3
pozicijose
(Z .
oliau)
i
Ik.
balsiu
¢,
¢
bei
i agaliy
d iga siy
em,
e ,
am,
a i
e imu
ga sais
é, o
bei
em,
e i,
om,
on;
2.
Vad.
isuo iniu
ki io
a i aukimu;
3.
Buyusiy
umpyju
galinés
balsiy
edukcija.
Tas
plo as
Zymiai
labiau
su ampa
su
A.
Ba anausko
,,Ry ie¢iais
an aisiais“
i
su
adicinémis
Migos
upyno
a mémis,
negu
su
Siau és
pane ézi8kiais
(pagal
+
Lie u iy
kalbo y oje
a
pa ia
eik’me
a ojami
du
e mino
a ian ai:
p ozoddija
i
p osd-
dija, plg.:
Ta p au iniy
zodziy
Zodynas,
Vilnius,
1969,
P.
628,
624
i
k .
I8
jy
eiké u
duo i
pi me-
nybe
an ajam
dél
o,
kad
aip
Zodis
bu o
a o as
pi miniame
Sal inyje
—
g aiky
kalboje
(nau-
jesniuose
skoliniuose
ix
g aiky
kalbos
p iebalsis
s
dazniausiai
nebepakei iamas,
pyz.,
Odiséjas,
Poseidonas
i
.
.).
*
Panasia
analize
Z :
Bonpocs
eopyu
amu suc aueckoi
eo papun,
og.
pen.
P.
WH.
Apanecosa,
Moca,
1962,
p.
28—63;
T.
Hill,
Phonemic
and
P osodic
Analysis
in
Linguis ic
Geog aphy,
»,O bis“,
XII,
N .
2,
1963,
p.
449—455,
—
Pe spausdin a:
Readings
in
Ame ican
Dialec ology,
New
Yo k,
1971
i
.
.
*
Kadangi
spaus uyé
u i
ne
isus
eikalingus
Zenklus,
s aipsnyje
a ojama
ne
one iné
0
be eik
onologiné
ansk ipcija.
(Fone inés
ansk ipcijos
Zenklai
bandomi
a o i
ik
en,
ku
specialiai
kalbama
apie
one ika.)
Nuoseklia
one ine
ansk ipcija
i
akus ines
bei
a iku-
liacines
ga sy
sa ybes
Z.:
K.
Ga S a,
Siau és
aka y
pane éziskiy
p ozodija
i
okalizmas,
Dipl.
da bo
san auka
(magin .,
VVU
lie uyiy
kalbos
ka ed a),
1973,
p.
24-25
(VVU
li ua-
nis y
skai ykla,
D
434),
*
Ki iuo i
a i auk iniu
ki éiu
Sie
d iga siai
bina
okie
pa ,
kaip
i
ki éiuo i
pag indiniu
ki iu,
plg.:
o kos
,, aiikos“*
—
onkos
,, ankos“,
be
pan ininky
/dngs
,,langas
(langus)“
—
lange
,,langai“
(ne
lo ige),
dnds
—
ande,
Zénds
—
Zande
i
. .
76
Gi denio—
Zinke i iaus
klasi ikacija).
Todél
Siau és
pane éZiSkius
da
eikia
ski s-
y i
j
Siau és
aka y
i
Siau és
y y
pane éZiSkius
(bi ZiSkius).
Ry ine
Siau és
aka uy
pane éZiskiy
a més
iba
maZdaug
a i ik y
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
pon ininky—
pun ininky
iba,
ik
da
u é y
jei i
p adedan is
pun ininkuo i
pak aS ys
iki
MiSos
(Namajiinai,
Sald iai,
Pas al s).
T i ap adziai
dm,
dn,
pon ininky
e iami
6m,
on,
kalboje
pasi aiko
e ai
(be
o,
gal
didesne
puse
jy
suda o
iSim ys®),
o
ki okiu
Zymesniy
one iniy
ski umy
a p
Siau iniy
ad.
pan ininky
i
pon ininky
(iau és
aka y
pane éZiSkiy)
nepas ebé a.
1.
ZODZIO
KIRTIS
Ki is
daZniausiai
apibidinamas
kaip
ieno
(ki iuo o)
ZodZio
skiemens
i8sky-
imas
i
p ieSpas a ymas
ki iems
(neki iuo iems)
skiemenims.
Be
ki éiuo i
gali
bi i
i
a ski i
a
paeiliui
einan ys
ienskiemeniai
ZodZiai®,
odél
ki iuo y
—neki iuo-
u
skiemeny
kon as as
né a
bii inas
ki iui
su ok i
(lygiai
kaip
i
balsio
kiekybé
né a
nus a oma
ien
lyginan
su
g e imais
balsiais).
A ski o
ienskiemenio
ZodZio
‘su
ilgu
balsiu
(d iga siu)
nejmanoma
iS a i
be
p iegaidés,
aigi
i
be
ki éio,
nes,
kaip
mano
daugelis
kalbininky,
lie u iy
kalbos
p iegaidés
aiSkiai
ski iasi
ik
ki iuo-
uose
ilguosiuose
skiemenyse’?
(miisy
nuomone,
¢ia
y a
s ip ioji
p iegaidZiy
pozi-
ija).
I$
sakinio
mdm
ki.
g i -ds
lak’
,,mama
kilia
g iidus
lauké“
ma y i,
kad
ki -
Ciuo i
gali
bi i
i
ienskiemeniai
ZodZiai,
suda y i
i§
ne ienodos
kiekybés
(ilgumo)
balsiy
( umpy,
pusilgiy,
ilgy)
i
d iga siy.
Taigi
lie u iy
kalbos
balsio
ukmé
{kiekybé),
pag indinis
daznumas
( onas),
aip
pa
pane éZiSkiy
bei
Si in iSkiy
neki -
Siuo y
balsiy
kiekybiné
i
kai
ku iy
d ibalsiy
kokybiné
edukcija
bi y
ik
papildomos
ki io
p iemonés,
o
pag indiné
p iemoné
—
ga so
in ensy umas
(ga sumas).
Ki iuo-
u
i
neki giuo y
skiemeny
balsiai
kiek
ski iasi
suda ymo
ie a
i
uo
pa iu
—
akus ine
kokybe.
Lie u iy
kalbo y os
da buose
be
i ap adés
i
i agalés
p iegaidés
iki
Siol
da
daZnai
minimos
,, idu iné“
i
,,ki s iné“,
be
ilgujy
galinéios
bi i
i
pusilgiuose
ki Giuo uose
skiemenyse,
bei
,, umpiné
p iegaidé“,
binan i
ik
umpuosiuose
skie-
menyse.
Be
ad.
umpinés
(i
idu inés,
ki s inés)
,,p iegaidés“
a eju
daZnai
kal-
-bama
ne
apie
p iegaide
—
skiemens
p adzZios
a
pabaigos
pab ézima
i
s aigy
—
lé a
in ensy umo
ki ima,
o
ik
apie
skiemens
umpuma
a
pusilguma,
odél
p ie-
5
Z .
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966,
p.
97—98.
Da
plg.
pas aba
p.
16
(5
iSnasa).
®
Rusy
kalboje
oki
podiii i
gyné
L.
S e ba
i
L.
Zinde is,
Z . JI,
P.
3unzep,
OSmas
do-
e uka,
Jlenuu pag,
1960,
p.
298—300.
Bandyma
k i ikuo i
z .
A.
A.
Pepopma ckuii,
Do-
Hono Mueckue
s Tiogu,
Mocxsa,
1975,
p.
39-41,
63—64.
Da
plg.
P.
Jko6cou
u
M.
Xaaae,
@o noo na
wu
e&
oTHOWeHHe
K
oneTHKe,
—
Hopoe
B
aHH sucTuKe,
BEIT.
2,
Mocksa,
1962,
p.
250
i
k .
7H.
C.
Tpy6emxoi,
Ocnoss
doxono nn,
Mocksa,
1960,
p.
223;
P.
Ga de,
L‘
accen ,
Pa is,
1968,
p.
161;
a
pa i
Z ,
P.
Ga de’as,
Lie u iy
kalbos
ki ia imo
sis ema
(i8 e é
i
ko-
men a o
A.
Gi denis),
,,Kalbo y a“,
XXII(1),
1971,
p.
94—96;
J.
Kazlauskas,
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius,
1968,
p. 5;
M.
J.
Kens owicz,
Li huanian
Phonology,
Uni e si y
o
Ulinois,
1969
(dak a o
dise acija,
o ap in as),
p.
84; 10.
C.
C enanos,
Ocuoss
o6me o
a3biko3HaHus,
Mocksa,
1975,
p.
99
i
k .
FF
gaidés
sa oka
Cia
nebe eikalinga®.
K
i ciuo us
umpus
i
pusilgius
skiemenis,
ku iuo-
se
p iegaidés
né a,
mes
Zymime
ki éio
(g a io)
Zenklu.
»,T umping
p iegaide“
lie u iy
kalbai
ien
ekspe imen i8kai
p adéjo
j odiné i
R.
Ekblomas
(1917
m.
i
éliau),
0
po
jo
N.
an
Veikas,
J.
Ge ulis,
A.
Laigonai é,
V.
Vai ke i ii é®.
T umpieji
balsiai
y iné i
ne ienodame
one iniame
kon eks e,
nesi em a
ma ema ine
s a is ika,
odél
ieni
y iné ojai
ki éiuo y
skiemeny
,, um-
ping
p iegaide“
mano
esan
panaSia
j
i ap ade
i
j
i agale
p iegaide
(ski inguo-
se
skiemenyse)”,
ki i
—
ik
j
i agale
p iegaide™.
Kalbine
eik&me
u i
ik
ai,
kas
gi dima
pap as a
no malia
ausimi,
0
p ie aisai
pa odo
ik
objek y ius
ga so
izinius
duomenis
i i§
o
neimanoma
nus a y i,
kaip
ausis
isas
as
ypa ybes
susin e ins?.
Kalbininkai,
laikan ys
lie u iu
kalba
mo ine,
aip
pa
neigia
umpyjy
balsiy
p iegaides
i
mano,
kad
jie
gali
bi i
ik
ki éiuo i
i
neki éiuo i®,
,,T umpinés
p iegai-
dés“
né a
i
giminiSkoje
la iu
kalboje.
Visy
auk8 ai iy
a miy
ki is
gali
bi i
be
ku ioje
pozicijoje:
i§
dalies
jis
nep iklauso
nuo
skiemens
eilés
Zodyje
i
skiemens
a i umo—uZda umo,
nuo
skiemenj
suda an io
balsio
(d iga sio)
kokybés,
kiekybés,
p iegaidés.
D iskieme-
niuose
ZodZiuose
ki is
gali
suda y i
isas
galimas
de ynias
umpujy
—
pusij-
giu
—
ilguju
skiemeny
kon as o
kombinacijas:
I
1)
sdk’'os
,,sakia s“
—
sak'3s
»Sakys“,
2)
i
sd.k’os
—
sak’3.s;
IL 3)
i
sak'as
—
sak’3.s,
4)
i.sne@s
,,i8ne¥a*
—
iin@S
,,i8ne8“;
TIL
5)
ns.
a d.
Zabos
,,Zabo“
( a m.
Zabds)
—
biis.
1.
I
asm.
Zabé's
»,Zab6s“
(Zabé i),
6)
@zZam
,, éZame“
—
ezam
» eZama“,
7)
i .do
,, ida*
—
ud6-
,, ud6ji*,
8)
i
@-Zam
—
eid.m:1V
9)
2a:bos
,,zAbai*
—
Zabé-s
»»Zabds“.
Kaip
ma y i
i8
Siy
pa yzdziy,
pagal
ki éio
ie a
a méje
iSsiski ia
ke u i
opozi-~
ciju
ipai:
I
Zodziai
ski iasi
ik
ki gio
ie a
(kai
abu
skiemenys
umpi
a ba
abu
pus-
ilgiai),
Il
ZodZiai
ski iasi
ne
ik
ki éio
ie a,
be
i
ki ciuo y
balsiy
ilgumu
(kai
yie-~
nas
skiemuo
umpas,
ki as
—
pusilgis),
II
Zodziai
ski iasi
ne
ik
ki éio
ie a
i
bal.
siy
ilgumu,
be
i
p iegaidés
ki éiuo uose
skiemenyse
bu imu
—
nebu imu
(kai
ienas
skiemuo
ilgas,
ki as
—
umpas
a ba
pusilgis),
IV
ZodZiai
ski iasi
ne
ik
ki ~
Cio
ie a,
be
i
ki giuo y
balsiy
p iegaidémis
(kai
abu
skiemenys
ilgi),
Vienskiemeniuose
Zodziuose
(silpnojoje pozicijoje)
kon as o
pagal
ki éio
ie.
a
( onologinés
p iemonés)
nebina,
ki is
éia
egzis uoja
ik
one iSkai,
o
ne ienskie-
meniuose
ZodZiuose
(sin agmoje)
ki is
gali
a lik i
eik§miy
ski iamasias
(dis ink y-
®
Pig.
K.
Biiga,
Ki éio
i
p iegaidés
mokslas
(1924),
—
Rink iniai
aS ai,
III,
Vilnius,
1961,
p.
21;
J.
Kazlauskas,
min.
eik.,p.5;A.
Gi denis,
V.
Zulys,
,,T umpiné
p iegaidé“,,,Kalbo-
y a“,
XV,
1967,
p.
113-116;
A.
Pake ys,
Apie
ki j,
,,Kalbo y a*,
XVII,
1967,
p.
131
i
k .
®
Pi muosius
ke u is
au o ius
Z .:
A.
Laigo
nai é,
Li e a i inés
lie u iy
kalbos
ki cia imas,
Vilnius,
1959,
p. 8,
10;
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
I,
Vilnius,
1965,
p.
128
i
k .
”
A.
Laigonai é,
min.
eik.,
p.
10.
™
V.
G ina eckis,
Zemai iy
a miy
is o ija,
Vilnius,
1973,
p.
98.
12
Plg.
I.
Lehis e,
Sup asegmen als,
Camb idge,
Massachuse s
and
London
(M.1.T.),
1970,
p.5i
k .—E.
Fise —Jo gensen
i
ki i
mano,
kad
akus iné
echnika
daugiausia
eikalinga
one i$~
kai
pa ikslin i
i8
klausos
jau
nus a y oms
kalbos
ypa ybéms:
E.
Fische —Jo gensen,
Wha
can
he
new
echniques
o
acous ic
phone ics
con ibu e
o
linguis ics?—
Repo s
o
he
VI
In e na ional
cong ess
o
linguis s,
I,
Oslo,
1957,
p.
88;
10.
C.
C enanos,
O3asucumoc n
no-
HATHA
OHEMbI
OT
NOHATHA
CO a
NpH
CHHXpOHHOM
onncannn
1
HCTOpHyecKOl
pekoucTpykuun,
»Bonpocs
a3biko3Hanna,
1974,
Nod,
p.
98;
da
plg.
A.
Gi denis,
V.
Zulys,
min.
s .,
p.
115.
H.C.
Tpy6enxoii,
min.
eik.,
p.
232;
M.
J.
Kens owicz,
min.
eik.,
p.
84.
78
ines)
unkcijas.
Sa a ankiSko
ZodZio
nebiina
nei
be
onemy,
nei
be
ki io
—
io-
inio
ZodZio
sa a ankiSkumo
poZymio.
I
sa o
unkcijy
nea lieka
nei
onemos
be
ki -
Cio,
nei
ki is
be
onemu,
no s
abiem
a ejais
pag indiné
eikSmé
enka
onemoms.
ReikSmiy
ski iamaja
unkcija
onologijoje
eikia
sup as i pla iau.
Pakei us
onema
a
ki io
ie a,
p iegaide,
ZodZio
eik’mé
daZniausiai
nepasikei ia,
be
as
Zodis
gali
bi i
i8k eipiamas
iki
isisko
nea pazinimo.
P z.,
iSgi de
di b ini
Zodi
»saménos“,
be
kon eks o
nesup as ume,
kas
no é a
pasaky i:
sdmanos
a
sama-
nds.
ZodzZiuose,
ku iuos
galima
ki iuo i
d ejopai,
ki éio
dis ink y iné
unkcija
neu alizuojama,
p z.:
dk .
pdk a e
—
dk .
i
yksm. pak d e
,,pak a ai“,
dgs.
ie .
laukuos'
|
la ikas'
,,laukuosé“,
dgs.
naud.
aikdm
|
aikam
,, aikams*
i
.
.
Tie
pa ys
ki iuo i
i
neki éiuo i
balsiai
(dyibalsiai)
né a
a ski os
onemos
(o
aip
mané
P ahos
ling is inio
bi elio
kalbininkai),
nes
jie
isada
bina
ski ingose
pozicijose,
i
a i inkami
homonimai
(segmen iniame
lygyje)
y a
ski iami
ne
_pakei-
Gian
onema,
be
ki dio
ie a!®.
Ki is
p iklauso
ilgesniam
iene ui
negu
onema
—
skiemeniui,
.
y.
ne
segmen iniam,
be
i ssegmen iniam
lygiui.
Jei
onemy
skai ius
ame
pa iame
kon eks e
gali
bi i
nemaZas
(p z.:
sdk’as
,,sakia is“,
sdk’as
,,sukia is“,
su.k’as
,,sukins“,
siek's
,
siekiaiis“),
ki cio
p osodemy
galé y
bi i
ne
daugiau,
kaip
kad
y a
Zodyje
skiemeny
(be
Siaip
aukS ai¢iy
a méje
i
daugiaskiemeniuose
ZodZiuo-
se
eikSmingas
ki is
dazZniausiai
bina
ne
daugiau
kaip
d iejuose
skiemenyse),
P osodemy
in en o iumi
bi y
,,ki is
pi majame
ZodZio
skiemenyje“,
,,ki is
an a-
jame
skiemenyje“,
,,ki is
e iajame
skiemenyje“
i
.
.
Kadangi
kalboje
daugiau-
sia
y a
d iskiemeniy
i
iskiemeniy
ZodZiy,
o
Siau és
aka y
pane éziskiai
ki i
daZniausiai
i§
galinio
skiemens
a i auké
i
pi maji
i
an aji
skiemenj,
pagal
ki gio
ie a
Sioje
a méje
daZniausiai
pasi aiko
pi mojo
i
an ojo
skiemens
opozicija,
e~
Ciau
—
ieno
i
jy
i
e iojo
skiemens
opozicija.
(Pi mujyu
ZodzZio
skiemeny
p oso-
demy
skaicius
a méje
padidéjo
an ojo,
egiojo
i
k .
skiemeny
ki éio
p osodemu
saskai a.)
Va daZodziuose,
ku
ki is
pap as ai
a i aukiamas
ij
a
pa i
skiemenj,
ku iame
bina
pag indinis
ki is,
ki is
ski ia
ik
negausias
ski ingy
ZodZiu
homo-
o mas,
0
o
pa ies
zodzio
o my
nebeski ia,
p z.:
da ’zZinés’
,,da zinés“
—
da ’
zi-
nés’
,,da zinés“.
**
Vieni
kalbininkai
mano,
jog
lais o
ki io
kalbose
pag indiné
ki éio
unkcija
y a
dis ink y-
iné
(1),
ki i
—
kad
kulmina y iné
(2),
e i
—
kad
ik
kon as iné
(a ba
kulmina y iné)
(3),
pyz.:
1)
Tl.
C.
Kysuenon,
K
sonpocy
o
doxono nn
yAapenun
(1948),
—
A.
A,
Pe bopma -
ckuli,
M3
uc opuu
o e ec senuoii
onono au,
Mocksa,
1970,
p.
360,
366;
JI.
P.
3uuyep,
min.
eik.,
p.
299,
302-304;
P.
H.
Asanecos,
Pycckan
au epa ypuaa
u
quasexTHas
boue uka,
Mock a,
1974,
p.
85,
100;
A. A.
Pe opma ckuii,
min.
eik.,
p.
31;
P.
K a och il,
Tone
in
Chinese
(1968),
—
ed.
E.
C.
Fudge,
Phonology,
Penguin
Books,
1973,
p.
347,
348;
I.
Lehis e,
min.
eik.,
p.
147,
148;
2)
C.
K.
Wayman,
Mpo6.2ems
TeopeTuyeckoi
dbouono uu,
Mocksa,
1962,
p.
59;
H.
Pilch,
Phonem heo ie,
I,
Basel—
New
—
Yo k,
1964,
p.
101—102;
i8
dalies
da
plg.
H.
C.
Tpy6euxoii,
min.
eik.,
p.
38,
230—231,
238;
3)
A.
Ma ine ,
Accen
e
ons,
Miscellanea
Phone ica,
II,
London,
1954,
p.
13—24;
P.
Ga de,
P inciples
o
he
Synch onic
Desc ip ion
o
S ess
(1967),
—
ed.
E.
C.
Fudge,
Phonology,
1973,
p.
310—311.
8
R,
A aneso as,
V.
Vai ke i iii é
i
ki i
a
pa j
j odinéja
ki aip.
Pagal
juos,
pa yzdziui,
zodziai
sdk’9s
i
sak’3s,
besiski ian ys
ik
ki éio
ie a,
segmen iSkai
ski iasi
i8
ka o
ne
ienu,
o
d iem
pozymiais:
ne
ik
uo,
kad
pi mojo
Zodzio
balsis
a
ki éiuo as,
an ojo
—
neki éiuo as,
be
i
uo,
kad
pi mojo
ZodZio
9
neki éiuo as,
an ojo
—
ki iuo as,
# .:
P. MW.
Asanecos,
min.
eik.
,p.
101—
102;
V.
Vai ke i ii é,
Lie u iyli e a i inés
kalbos
balsinés
i
d iba sinés
onemos,
LKK,
LV,
1961,
p.
21.
Be
aip
galima
p adé i
nag iné i
ik
ada,
jei
ki j
laikome
a ski y
balsiniy
onemy
pozymiu,
plg.:
II.
C.
Kysneuos,
min.
s .,
p.
361-362.
7D
2.
BALSIU
KIEKYBE
Ta méje
aiSkiai
ski iami
ilgieji,
pusilgiai
i
umpieji
balsiai
(y a
iju
ilgumy
sis ema),
be
ienas
ku is
no s
balsis
gali
u é i
ne
daugiau
kaip
du
onolo-
ginius
ilgumo
laipsnius.
Ki éiuo oje
(s ip iojoje)
pozicijoje
auk8 u inio
i
Zemu inio
pakilimo
balsiai
pagal
kiekybe
suda o
opozicija
(1),
o
idu inio
pakilimo
balsiai
opozicijos
nesuda o
(II):
I
1.
Balsiai
i,
7.,
uw,
u.
bina
ilgi
i
pusilgiai
(pa yzdzius
Z .
oliau);
2.
Balsiai
e*,
e,
(@:,
@),
a’,
a
bana
ilgi
i
umpi;
I
3.
Balsiai
é-
(e*),
o-
ki éiuo i
bina
ik
ilgi;
4.
Balsiai
¢
(5),
9
bina
ik
umpi.
T umpyju
balsiy
e, e,
9,
a
ie a
balsiu
sis emoje
galima
ai¥kin i
d ejopai
a
ne
ejopai:
1)
pagal
kokybinj
panaSuma
bii y
galima
juos
sie i
su
ilgaisiais
é:, e-,
o°,
a-,
2)
pagal
kai aliojimasi
oje
pa ioje
mo emoje
su
balsiais
i.,
e°,
U.,
a
ga sus
e,
e,
9,
a
bi y
galima
laiky i
Siy
balsiy
poziciniais
(a i auk inio
ki io)
a ian ais,
3)
a ba
umpuju
e,
9
nep iski i
nei
ieniems,
nei
ki iems
i
laiky i
juos
sa a anki8-
komis
onemomis.
Balsiai
¢,
9
kai aliojasi
oje
pagioje
mo emoje
ne
su
balsiais
é-,
0°
(kaip
ilgieji
i
umpieji
e,
a
a pusa yje),
be
su
balsiais
i.,
u.,
plg.:
‘ke ’
,,ski id,
ski i®
—
s‘ki '
,,ski ia‘,
s'ké- '
,,ské j*;
ko ’
,,ku i ,
ku i“
—
ka ’
»ku ia*,
ké- ’
,,ko j“,
odél
su
ilgaisiais
galima
sie i
ik
balsius
e,
a.
T umpuosius
e,
e,
9,
a
balsiy
i.,
e*,
u.,
a
poziciniais
a ian ais
bi y
galima
lai-
ky i
ik
ada,
jei
a mei
jsi es ume
d ieju
ki gio
ipy
ka ego ija",
didesne
dalimi
a i inkanéiq
diach onine
ka ego ija
—
pag indinj
i
a i auk inj
ki j.
Be ,
mas y-
dami
sinch oniSkai,
,,neZinome“,
ku is
ki is
pag indinis,
ku is
a i auk inis,
o
i§
Klausos,
kaip
odo
audiciniai
ekspe imen ai,
Sie
ki iai
daba
ski iami
labai
menkai,
pas ebé us
ju
ski umus
galima zymé i
ien
p iegaidémis.
Be
o,
ne
ik
ilgieji,
be
i
umpieji
(pusilgiai)
balsiai
gali
bi i
ki éiuo i
iek
pag indiniu,
iek
a i auk iniu
ki éiu.
Pag indinio
ki gio
pozicijoje
pusilgiai
i.,
u.
gali
bi i
be
ku iame
pagal
eile
zodzio
skiemenyje,
o
balsiai
e, e,
9,
a
ki iuo i
umpi
iSlieka
daugiausia
galiniame
Zodzio
skiemenyje!’,
be
pasi aiko
i
oliau
nuo
ZodzZio
galo
esandiuose
skiemenyse
(ne
ik
i8
i8 ik uky
kilusiuose
eiksmaZodziuose,
plg.,
ép' aleje
,, ép eléjo“,
ik
ki y
kalby
a éjusiuose
Zodziuose,
plg.,
la ’
ej
»,La ija“,
be
i
kai
ku iose
a més
ie ose
—
bid a dziy
aukS esniojo
laipsnio
p iesagoje
-ésnis,
-é
i
.
.).
Jeigu
ki Giuo i
pag indiniu
ki éiu
umpieji
balsiai
daugiausia
i¥lieka
ik
galiniame
skieme-
nyje,
ki éiuo i
a i auk iniu
ki éiu
ie
balsiai
bina
ne
ik
galiniame,
be
i
an ame
nuo
galo
skiemenyje,
o
oliau
i
p ieki
esan iuose
skiemenyse
ju
umpumas
aip
pa
daZnai
nebeiSlaikomas.
Dél
balsiy
e,
9
p iklausomybés
galu inj
a sakyma
duoda
ai,
kad neki éiuo i
balsiai
i
—
¢,
u
—
9
y a
lais ieji
a ian ai®,
odél
i
Ki éiuo oje
pozicijoje
(ku ioje
A.
Gi denis,
V.
Zul
ys,
ec.
J.
Kazlauskas,
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius,
1968,
414
p.,
,
,Bal is ica“,
VIII(2),
1972,
p.
199.
1”
Daugiau
Pa yzdziy
Z .
E.
G ina eckiené,
Kai
ku ios
lie u iy
kalbos
a miy
ypa ybés,
LKK,
V,
p.
148-150,
*
Balsiai
7,
u
be
ku iame
p ieski iniame
i
negaliniame
poki iniame
skiemenyje
( iek
uzda-
ame,
ick
a i ame)
p ie¥
be
ku j
balsj
( iek
absoliu inéje,
iek
neabsoliu inéje
Zodzio
P adZioje)
didZiojoje
a més
dalyje
ne
ame
pa iame
Zodyje
(i
o
pa ies
zmogaus
iS a ame)
gali
bi i
i
papla-
in i,
i
nepapla in i.
80

.
Siu
balsiy
opozicija
nebé a
neu alizuojama)
balsius
¢,
9
eikia
Jaiky i
balsiy
i.,
u
umpaisiais
a ian ais.
Balsiai
e,
a,
kaip
i
ilgieji
e’, a”
y a
sa a ankiSkos
onemos.
Ta méje
oje
pa ioje
ki éiuo oje
pozicijoje
y a
ilguju
—
pusilgiy
a ba
ilgujy
—
umpyjy
balsiy
opozicija
(neu alizuojama
ik
galiniame
a i ame
skiemenyje),
i
balsiy
kiekybé
bii u
di e encinis
poZymis,
p iklausan is
onemoms’’.
Balsiai,
ki éiuo i
galin ys
bi i
ik
ilgi
(é’,
0°)
a ba
ik
umpi
(¢,
9),
ko eliacijos
pagal
ilguma—
umpuma
nesuda o.
(Remian is
ien
balsiais
é°,
0°,
neki éiuo ame
skiemenyje
su-
umpéjan iais,
kiekybe
bi y
galima
p iski i
i
supe segmen iniam
lygiui.)
P ieSpas a an
ilguosius
—
pusilgius
i*, i.,
u*, u.,
minimaliose
po ose
ski iami
ZodZiai
ik
su
ski ingomis
eik’mémis,
p z.:
ski‘la
,,skylé“
—
ski.la
,,skilo“,
mi
Misa‘
—
mi.¥
,,miSa“
i
.
.,
aigi
Sie
balsiai
ki iuo i
i8laiko
a
pa ia
kiekybe.
Ilgosios
i
umposios
onemos
e’,
e,
a’,
a,
p ieSingai,
daZniausiai
ski ia
o
pa ies
Zodzio
o mas
(ku iy
kalboje
y a
daugiausia),
i
Zymiai
e¢iau
—
ski ingus
ZodZius,
p z.:
kél'
,,kélia,
kéli,
kélia*
—
kel’
,,keli ,
keli*.
Ki éiuo i
isi
umpieji
balsiai
e ka iais
oje
pa ioje
pozicijoje
gali
bi i
pa-
ilginami be eik
iki
pusilgiy
(ypa¢
skiemenj
pab éZian
dél
in onacijos),
be
ZodZio
eikSmé
nuo
o
nepakin a.
Tokius
pailgéjusius
balsius
galima
laiky i
umpujy
o-
nemy
akul a y iniais
a ian ais,
ka ais
u inGiais
i
s ilis ine
eikSme.
(PanaSiai
i
bu e
ilgieji
balsiai
i-,
é-,
u’, o°,
neki éiuo ame
skiemenyje
labai
e ai
i8 a iami
ne
umpi,
o
pusilgiai,
y a
umpyjy
poziciniy
a ian y
akul a y iniai
a ian ai,
p z.:
gi. i'bés’
,,gy ybés“,
bi . o.m
,,bi ome“
i
.
.)
Neki éiuo uose
skiemenyse
isi
a més
balsiai
pap as ai
bina
ik
umpi:
opozicija
pagal
kiekybe
neu alizuojama.
Lie u iy
kalbos
ilgieji
i
umpieji
balsiai
kalbo y oje
iki
Siol
aiskinami
d ejo-
pai:
ieni
kalbininkai
juos
laiko
a ski omis
onemomis,
0
ki i
mano,
kad
ilgieji
balsiai
y a
d iejy
okiy
pa
umpyjy
onemy
(mo y)
d igubi
junginiai
i
okiu
bidu
kiekybés
ski umus
p iski ia
ne
balsiams,
be
skiemeniui
(daugiausia
laiko
p osodiniais
poZymiais).
Pi moji
nuomoné
pasi eiSkia
be eik
isuose
Lie u oje
pa-
a$y uose
kalbos
da buose
(no s
ju
au o iai,
iSsky us
V.
Vai ke i ii e,
A.
Gi deni,
A.
Pake j
i
k .,
apie
onemas
da
nekalba),
an osios
nuomonés
laikosi
Vaka y
s uk i alis ai
nuo
N.
T ubeckojaus
laiky?°.
Kad
ilgieji
balsiai
u j
susidé i
i
d iejy
daliy,
i odinéjama
uo,
jog
lie u iy
kal-
boje
ne
ik
d ibalsiuose
bei
miS iuosiuose
d iga siuose,
be
i
ilguosiuose
balsiuose
pagal
kokybe
ski iami
du ki io
ipai
(p iegaidés):
ilgojo
skiemenj
suda an io
ga so
p adZia
i
galas
ski iasi
onologiSkai
eikSmingai.
Dél
o
ilgieji
balsiai,
kaip
i
di -
19
Kai
kas
si ilo
ji empimo
sa oka
ap ép i
i
kokybines,
i
kiekybines
balsiy ski ybes,
2 .:
A.
Pake ys,
Lie u iy
bend inés
kalbos
ilgujy
i
umpujy
balsiy
opozicijos
one inis
pag indas,
—
II
sajunginé
bal y
kalbo y os
kon e encija,
1975
m.
ugséjo
25—27
d.,
P aneSimy
ezés,
Vilnius,
p.
42
i
k .
Lie u iy
bend inéje
kalboje
kiekybé
p iklauso
am
ik oms
mo emoms,
Z .
P.
Ga de,
min.
eik.,
p.
160,
a ba
P.
Ga de’as,
min.
e imas,
p.
94.
*
H.C.
Tpy6Geuxkoii
(1939),
min.
eik.,
p,
213, 214,
223,
224, 240;
G.
L.
T age ,
The
Theo y
o
Accen ual
Sys ems,
—
L.
Spie ,
A.
I.
Hallowell,
and
S.
S.
Newman
(Eds.),
Language,
Cul u e,
and
Pe sonali y,
Menasha,
1941,
p.
139,
140;
C.
F.
E.
Heeschen,
Ein iih ung
in
die
G und-
p obleme
de
gene a i en
Phonologie
mi
besonde e
Be iicksich igung
de
li auischen
Phonologie
(dak a o
dise acija),
Bonn,
1968,
p.
234, 252;
M.
J.
Kens owicz,
min.
eik.,
p.
84, 85,
107,
132
i
k .
6.
Uzs.
N .
1026
81
ongai,
u j
susidé i
iS
d iejy
daliy
(mo y).
Be
daba
uzsienie iams
kaip
ik
maziau
i
Zinoma,
kad
lie u iy
kalbos
y y
aukS ai iy
a mése
(panaiiai
kaip
i
li e a i inéje:
kalboje*)
p iegaidés
ilguosiuose
balsiuose
ne u i
okios
onologinés
eik’més
kaip
di onguose,
odél
ilgyjy
balsiy
iki
galo
negalima
p ilygin i
di ongams.
Ki iuo oje
pozicijoje
a méje
né a
umpyjy
balsiy
i,
é,
u,
0
(é
i
o
bina
ik
a p au iniuose
Zo-
dzZiuose)
i
negalima
paaiSkin i,
i§
kokiy
d iejy
komponen y
susideda
ilgieji
i-,
é-,.
u,
o°.
Misy
a miy
,,sudé iniuose
i
p ieSdélé uose
Zodziuose,
aip
pa
iSnykus
Zo--
dzio
idu yje
p iebalsiui,
g e a
ienas
ki o
a sidi e
balsiai
gali
bi i
iSlaikomi
s eiki?”,,
nesu auk i
j
iena
balsj
(dazniau
j
ilgaji,
ne
j
umpaji),
0
ai,
pagal
P.
Kuzneco a,
isiSkai
j oda,
kad
ilgieji
balsiai
gali
bi i
sa a ankiXkomis
onemomis?°,
3.
PRIEGAIDES
Lie u iy
kalbos
ki is
y a
ne
oninis
(muzikinis),
kaip,
pa yzdziui,
kiny,
be
dinaminis
(kiekybé
a lieka
pagalbinj
aidmeni).
Daugelyje
a miy
ki giuo y
i -
ap adziy
d iga siy
pi masis
komponen as,
i agaliy
—
an asis
komponen-
as
pailgéja
maZdaug
iki
pusilgiy,
o
ki as
démuo
bina
umpas;
ne
li e a i i-
néje
kalboje
,,neki ciuo y
skiemeny
suda omieji
ga sai
y a
kiek
umpesni,
negu
ki Ciuo y
skiemeny
suda omieji
ga sai“®.
Kokybi8kai
i
kiekybiSkai
balsiai
(ypaé
neki Giuo i)
gali
pasikeis i
ik
dél
dinaminio,
0
ne
dél
oninio
ki éio2®.
TS
klausos
Siau és
aka y
pane ézi8kiai
p iegaides
ski ia
(kaip
jie
pa ys
nu odé)
daugiausia
pagal
ga so
ilguma
i
s ip uma.
Poli oninése
kalbose
p iegaidés
gali
bi i
ne
ik
o-
no,
be
i
in ensy umo
p osodemos,
0
ada
ju
ski iamieji
poZymiai
y a
s aigus
—
lé as
in ensy umo
ki imas
i
.
.28.
Naujausiais
ins umen iniais
ekspe imen ais
i ody a,
kad
pag indinis
onas ( ono
i
in ensy umo
k i imas
—
kilimas
skiemenyje)
né a
lie u iy
kalbos
p iegaidZiu
di e encinis
pozymis?’,
A.
Laigonai é,
min.
eik.,
p.
20;
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
I,
p.
128.
=
Z.
Zinke i ius,
min.
eik.,
p,
124
i
k .
*
TI.
C.
Kysnenos,
O
donono nueckoi
cuc eme
cep6oxop a cko o
ssbika
(1948),—
A.
A.
Pehopma ckuii,
H3
HCTOPHH
OTeYeCTBeHHO!
doHoso uu,
p.
344.
—
Be
ai
daba ,
gal
bii ,
bi y
galima
aiskin i
sujungimu
(junc u e).
Lie u iy
kalba
ne
mo ine,
be
skiemenine
laiko
A.
Ma iné,
P.
Ga das,
Z .:
A.
Ma ine ,
min.
eik.,
p.
13;
P.
Ga de,
min.
eik.,
p.
165,
a ba
P.
Ga de’as,
min.
e imas,
p.
96,
**
Lie u iu
kalbos
g ama ika,
I,
p.
129—137;
A.
Tlaxepuce,
T.
Il
naxyuosa,
9.
Yp6e-
aene,
O ocu enbuaa
jan eabHocTh
AuTou os
sMTOBCKO O
sA3bIKa,
—
Ga sai,
p iegaidé,
in onacija,
Vilnius,
1972,
p.
14—17,
36;
J.
Kazlauskas,
min.
eik.,
p.8—9;
H.C.
Tpy6euxoii,
min.
eik.,
p.
240
i
k .
»
A.
Meiie,
Beegenne
B
cpasun e buoe
u3yueHHe
HHZOeBponelicKux
ssbiKoB,
Mockpa—
Jlewuu pag,
1938,
p.
164.
°°
A.C.
Jiu6epman,
Ca o opas
aKWeHTyalua
KeTCKO O
s3bIKa,
—
JIMH BHcTHueCKHe
He-
caeqopa us,
Jlenuu pag,
1970,
p.
378.
27
A.
Laigonai é,
Dal
lie u iy
kalbos
ki dio
i
p iegaidés
sup a imo,
»»Kalbo y a“,
I,
1958,
p.
71-100;
A.
Pake ys,
Daba inés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
d ibalsiy
pag indinio
ono
(F,)
moduliacija,
»Kalbo y a“,
XVII,
1967,
p.15;
A.
Gi denis,
A.
Pupkis,
Pie iniy
aka y
auk& ai iy
p iegaidés
(p ozodiniai
pozymiai),
—
Ekspe imen iné
i
p ak iné
one ika,
Vilnius,
1974,
p.
125
( en
pa
Z .
nuo
K.
Jauniaus
i
F.
Ku Sai io
einan io
d ejopo
p iegaidés
sup a imo
apzZ alga,
p.
107-108);
A.
Gi denis,
P ozodinés
P iegaidziy
ypa ybés
Siau és
Zemai iy
a méje
(T ukmé,
_
pag indinis
onas,
in ensy umas),
en
pa ,
p.
198,
82
Siau és
aka y
pane éZiskiy
a méje
i§
klausos
ski iamos,
odos,
ne
Se¥ios
p ie-
gaidés,
ku ias
pagal
maZéjan ia
ga so
kiekybe
i ,
a odo,
pagal
didéjan¢ias
a imo
pas angas
bii y
galima
su a’y i
mazZdaug
aip:
i agalé
(~),
an iné
idu iné
(*),
idu iné
(*),
i ap adé
('),
an iné
ki s iné
(-*),
ki s iné
(7)**.
T i ap adé,
i -
agalé,
an iné
ki s iné
i
an iné
idu iné
y a
pag indinio
ki io
p iegaidés,
o
ki s i-
né
i
idu iné
—
a i auk inio
ki io
p iegaidés.
Abi
ki s inés
p iegaidés
bina
skiemenyje,
u éjusiame
i ap ade
p iegai-
de, abi
idu inés
p iegaidés
—
skiemenyje,
u éjusiame
i agale
p iegaide.
An -
inés
p iegaidés
a si anda
ik
diach onigkai
galiniame
skiemenyje
(plg.:
'slkda a
,Vilkda o“,
'slka
,, ilko“,
'slks
,, ilks“),
odél
jos
y a
i agalés
p iegaidés
a ian ai
(alo onai).
Pag indinio
i
a i auk inio
ki éio
p iegaidés,
kaip
i
kai
ku ie
ski ingos
kiekybés
balsiai,
diach oniSkai
galé y
bi i
papildomoje
dis ibucijoje.
D iga siuose
p iegaidés
gali
pab éZ i
i
pi maji,
i
an aji
komponen a:
pi ma-
jame
démenyje
bina
ik
i ap adé
p iegaidé
(aki as),
o
daugiau
an aji
pab ézia
isos
ki os
p iegaidés
—
ci kum lekso
a ian ai.
S ip ioji
p iegaidZiy
pozicija
y a
ki éiuo uose
ski ingos
kokybés
ga suose
(d iga siuose,
iSsky us
ie,
uo),
silpnoji
pozicija
—
ki éiuo uose
os
pa ios
kokybés
ga suose
(balsiuose,
jskai an
i
d iga siy
an aji
komponen a)
i
isuose
ilguose
neki éiuo uose
skiemenyse:
Gia
p iegaidziy
kon as as
po encialiai
gali
ski is
(i
u é i
papildoma
onologi-
ng
eikSme),
be
gali
i
isi8kai
nesiski i,
Lie u iy
kalboje
é a
d i
s ip iosios
p ie-
gaidés
—
aki as
i
ci kum leksas®.
Minimaliy
po y
skai ius
su
a ski omis
p iegaidémis
labai
ne ienodas.
Ta méje
daugiausia
y a
homonimy
su
i agalés
—
idu inés
p iegaidés
opozicija
(apie
1200
po y,
II
i
IV
ki éiuo és
a daZodiZiai),
pyz.:
ns.
a d.
p’o S s
,,piiS as*
—
dgs.
gal.
p'a/S s
,,pi s is“.
Minimaliy
po y
su
i ap ade
—
ki s ine
p iegaide
y a
apie
500
(III
ki iuo és
a daZodzZiai),
p z.:
pés’é’os
,,pés ios“
—
pés'é'os
sspés ids“.
Taigi
p iegaidés
daugiausia
gali
ski i
o
pa ies
ZodZio
o mas.
Visy
ki y
p iegaidziy
opozicijos
ame
pa¢iame
kon eks e
y a
negausios,
nes
jos
ski ia
ik
a ski us
ZodZius
(su
ski ingomis
eikSmémis).
Po y
su
i ap ade
—
i -
agale
p iegaide bu y
apie
60,
o
likusioms
galimoms
p iegaidZiy
opozicijoms
y a
ik
apie
10
iu
ihe
(i ai
daugiausia
su
d iga siais),
plg.:
nekdl os
—
nekal-
os
—
nakal os
,nek‘a’l és*
—
nekal os
a
neka']’ 6s“;
Iduks
,
laukus“—laiiks
,,la i-
kas“
—
laiks
,,la ks“
—
laiks
,,laukis“
i
. .
Lie u iy
a
se by-cho a y
kalby
p iegaides
ieni
kalbininkai
p iski ia
one-
moms
(J.
Damb auskai é;
N.
T ubeckojus,
A.
Isa enka,
Dz.
T eige is),
ki i
jas
linke
Ne
Lie u oje
gy enan ys
kalbininkai
iki
Siol
daugiausia
ebemano,
kad
daba inés
kalbos.
ki is
y a
iSlaikes
indoeu opie iy
ona,
p z.:
P.
Ga de,
min.
eik.,p.
160—165;
P.
Ska dzius,
Lie u iy
kalbos
ki ia imas,
Chicago,
1968,
p.
11-12;
C.
F.
E.
Heeschen,
min.
eik.,
p.
190-283;
M.
J.
Kens owicz,
min.
eik.,
p.
82 .;
T.
M.
Ligh ne ,
P oblemes
in
he
heo y
o
Phonology,
I,
Edmon on,
1972,
p.
390—391;
P.
H.
Apaweco
min.
eik.,p.
83;
A. A.
Pedopma ckui ,
min.
eik.,
p.
43;
10.
C.
C enanos,
min.
eik.,
p.
99
i
k .
*%
T aks an
Zenklu,
ki s inei
p iegaidei
ia
su eikiamas
ki oks
one inis
u inys.
Dél
p iegai-
dziy
da
Z .:
A.
Gi denis,
A.
Rosinas,
ec.
V.
G ina eckis,
Zemai iy
a miy
is o ija
(Fone ika),
Vilnius,
1973,
370
p.,
,,Bal is ica*,
X(2), 1974,
p.
192;
G.
Ge ullis,
Li auische
Dialek s udien,
Leipzig,
1930,
p.
XLVI,
55
.;
K.
Papua,
Bocnpus ue
cno ossix
akileHTOB
JHTOBCKOTO
s3bIKa
B
MO HapewMH
ceBepo-3anaqubIX
ManaABexues,
,,Lie u os
TSR
Moksly
akademijos
da bai‘,
A
se ija,
2(59),
Vilnius,
1977,
p.
119—128.
*
A.
Gi denis,
P ozodinés
p iegaidziy
ypa ybés
Siau és
Zemai iy
a méje
(T ukmé,
pag in-
dinis
onas,
in ensy umas),
en
pa ,
p.
160;
J.
Kazlauskas,
min.
eik.,
p.
6.
6*
83
laiky i
mo emos
a
ZodZio
poZymiu
(L.
Jelmsle as,
V.
Vai ke i ii é,
P.
Ga das;
P.
Kuzneco as,
A.
Re o ma skis)**.
P iegaidés,
kaip
i
ki is,
isam
ZodZiui
daugiau-
sia
p iski iamos
dél
o,
kad
manoma,
jog
p iegaidziy
opozicija
iSlaikoma
ik
ie-
name
(ki iuo ame)
ZodZio
skiemenyje.
Be ,
iena,
neki iuo uose
skiemenyse
p ie-
gaidéms
(lygiai
kaip
i
balsiy
kiekybei)
gali
bi i
silpnoji
pozicija,
an a,
daba inés
lie u iy
kalbos
a mése
neki iuo i
skiemenys
aip
pa
u i
am
ik a
p iegaidZiu
ski uma™.
Lie u iy kalbos
p iegaidZiy
opozicijai
egzis uo i
eikalingas
ne
ki is,
be
ilgas
skiemuo,
odél balsiy
kiekybés
i
nuo
jos
p iklausan ias
p iegaidziy
opozicijas
bi y
galima
p iski i
am
pa iam
—
segmen iniam
a ba
supe segmen i-
niam
—
lygiui.
Jeigu
kiekybe
laiky ume
supe segmen ine
onema
(pagal
jp as ine
ame ikieciy
analize)
a ba
ieno
skiemens
pag inda
suda an ius
di ongus
i
ilguo-
sius
balsius
ski s y ume
j
du
umpuosius
balsius
(kaip
da o
Naujoji
P ahos
mokykla
i
glosema ikai),
uo
pa iu
i
p iegaides
ek y
p iski i
supe segmen i-
niam
lygiui®.
P iegaidZiu
p iklausyma
skiemeniui
ypaé
pa em y
ai,
kad,
ma y ,
isose
po-
li oninése
kalbose
jos
nu esiamos
i
an
skiemenj
uzbaigian io
p iebalsio*
(d iga -
syje).
Be
o,
lie u iy
kalbos
p iegaidés
p iklauso
ne
ik
nuo
skiemens
ilgumo,
be
i
nuo
jo
a i umo
—
uZda umo
(p osodiniy
ZodZio
ypa ybiy).
Pa yzdziui,
a i a-
me
ki iuo ame
skiemenyje
Siau és
aka y
pane ézi8kiy
balsiai
i.,
u.
p iegaidés
i§
iso
ne u i
(A.
Ba anauskas
i
ki i
an
Siy
balsiy
Zyméjo
i agale
p iegaide),
©
balsiai
e*,
a°
u i
ik
juos
palydinéia
i agale
p iegaide.
P iegaidziy
opozicija
a si anda
ik
ada,
kai
Sie
balsiai
suda o
junginj
su
ki u
balsiu
(d ibalsj)
a ba
su
p iebalsiais
/,
,
m,
n
(miS uji
d iga sj).
Pagal
kiekybe
i
p iegaides
d iga siai
y a
ki okie
ga sai,
negu
juos
suda an ys
komponen ai,
i
dél
o
iek
d ibalsius,
iek
mi8-
iuosius
d iga sius
onemiSkai
bi y
galima
ai8kin i
ienodai,
no s
pas a yju,
kaip
i
d ibalsiu
ui,
ai,
abi
sudé inés
dalys
ne
ik
gali
bi i
pakeis os
ki ais
ga sais
(plg.
Ik
kil i,
kil i,
kél i,
kdl i
—
ki i,
ka i
i
.
.),
be
gali
pasilik i
i
ski inguose
skiemenyse
(p ieS
balsj
d iga sis
iSy a
i
sudedamuosius
one inius
elemen us).
4.
BALSINES
FONEMOS
IR
JU
VARIANTAI
Ki giuo ame
skiemenyje
gali
bi i
isi
d iga siai
i
Sie
balsiai:
Toads,
65,
Cy
@,
@,
@,
@,
u,
u.,
€*,
0°,
9,
5,
a’,
a.
Balsiai
@,
@
bina
ik
a p
minkS o
i
kie o
*®
P.
Ga de’as,
min.
e imas,
p.94;
V.
Vai ke i iai é,
min.
s .,
p.
22;
II.
C.
Kys-
xe os,
O
oxono uueckoi
cuc eme
cep6oxopsa cKo o
a3bika,
—
en pa ,
p.
338—342;
A. A.
Pe-
hopma ckuii,
min.
yeik.,
p.
43—46
(miné uose
da buose
apZ elg i
i
ki i
au o iai).
An aja
nuomone
da
Z .
K.
L.
Pike,
Tone
languages,
Ann
A bo ,
1957,
p.
3—5
i
k .
*
Pig.
A.
Pake ys,
Apie
ki i,
,,Kalbo y a“,
XVII,
1967,
p.
133;
A.
Tupgenuc,
3anagquo-
JIHTOBCKHE
H
ApeBHeNpycckue
Co opple
aKeHTH,
—
BasTalickue
a3bIKH
H
HX
B3aHMOCBS3H
CO
C1aBAHCKHMH,
(PHHHO-yTOpCKHMH
H
epMaHCKUMH
A3EIKaMH.
Te3HCbI
OK,IaqoB
HayyHol
KoH e-
penuuu,
Pu a,
1973,
p.
71-75.
—
Didesné
kalbininky
dalis
mano,
kad
neki éiuo i
auks ai iy
a més
skiemenys
daZniausiai
u i
ik
i agale
p iegaide,
Z.:
A.
Pake ys,
T i ap adziu
i
i agaliy
d iga siy
spek as,
—
en
pa ,
p.
149
(8
iSnaga).
*
Di ongy,
kiekybés
i
p iegaidziy
oneminés
p oblemos
apzyalga
Z .:
K.
Togeby,
Phono-
ac ics
(1971),
—
ed.
E.
C.
Fudge,
Phonology,
1973,
p.
291—296;
I.
Lehis e,
min.
eik.,
p.
43-53,
84-95.
Da
plg.
W.
Smoczy
ski, Some
P oblems
o
Li huanian
Phonology,
—
III
sa+
junginé
bal y
kalbo y os
kon e encija,
Vilnius,
1975,
p.
58—60.
*
JI.
P.
3uuypep,
min.
eik.,
p.
304;
aip
mano
i
doc.
A.
Gi denis.
84