Akcentuacijos ir vokalizmo sąryšis šiaurės vakarų panevėžiškių tarmėje

LIETUVIY AREALINES LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLY AKADEMIJA K. GARSVA AKCENTUACIJOS IR VOKALIZMO SARYSIS SIAURES VAKARU PANEVEZISKIU TARMEJE Daugelyje kalby skiemens pagrinda sudaro balsiai, o jy negalima teisinga apragyti, pirma neaptarus kirtio, nes vienos ¥nekés fonetinés ypatybés ,,uzdedamos“ ant skiemens, morfemos ar viso Zodzio (pvz., kirtis), kitos priklauso atskiriems trumpiausiems garsiniams vienetams (fonemoms ir jy variantams). Keturiuose Sio straipsnio skyreliuose (1. Zodzio kirtis, 2. Balsiy kiekybé, 3. Priegaidés, 4. Balsinés fonemos ir jy variantai) ir bandoma sinchroni¥kai atskirti vienos ryty aukStaitiy tarmés — Siaurés vakary panevéziSkiy — supersegmentinius (virSsegmentinius, prosodinius') ir segmentinius reiSkinius, nustatyti jy atliekamas funkcijas kalboje®. Panafiai reikéty aiSkinti ir kity lietuviy kalbos tarmiy (bei literatirinés kalbos) atitinkamas iSraiskos priemones. Darbe palieciamos sudétingesnés fonologijos teorinés problemos, dél kai kuriy i8 jy lingvisty nuomonés labai skiriasi, ir ne visos misy i’vados dar bus galutinés. Nuo gretimy tarmiy Siaurés vakary panevéziSkiai atsiskiria trimis svarbiausiomis fonetinémis ypatybémis?: 1. Badingu balsiy i, u platinimu bent 3 pozicijose (Zr. toliau) ir Ik. balsiu ¢, ¢ bei tvirtagaliy dvigarsiy em, ef, am, afi vertimu garsais é, o bei em, efi, om, on; 2. Vad. visuotiniu kirtio atitraukimu; 3. Buyusiy trumpyju galinés balsiy redukcija. Tas plotas Zymiai labiau sutampa su A. Baranausko ,,Rytie¢iais antraisiais“ ir su tradicinémis Migos upyno tarmémis, negu su Siaurés panevézi8kiais (pagal + Lietuviy kalbotyroje ta patia reik’me vartojami du termino variantai: prozoddija ir prosddija, plg.: Tarptautiniy zodziy Zodynas, Vilnius, 1969, P. 628, 624 ir kt. I8 jy reikétu duoti pirmenybe antrajam dél to, kad taip Zodis buvo vartotas pirminiame Saltinyje — graiky kalboje (naujesniuose skoliniuose ix graiky kalbos priebalsis s dazniausiai nebepakeitiamas, pyz., Odiséjas, Poseidonas ir t. t.). * Panasia analize Zr: Bonpocst teopyu amursucraueckoit reorpapun, og. pen. P. WH. Apanecosa, Moca, 1962, p. 28—63; T. Hill, Phonemic and Prosodic Analysis in Linguistic Geography, »,Orbis“, XII, Nr. 2, 1963, p. 449—455, — Perspausdinta: Readings in American Dialectology, New York, 1971 ir t. t. * Kadangi spaustuyé turi ne visus reikalingus Zenklus, straipsnyje vartojama ne fonetiné 0 beveik fonologiné transkripcija. (Fonetinés transkripcijos Zenklai bandomi vartoti tik ten, kur specialiai kalbama apie fonetika.) Nuoseklia fonetine transkripcija ir akustines bei artikuliacines garsy savybes Z.: K. GarSva, Siaurés vakary panevéziskiy prozodija ir vokalizmas, Dipl. darbo santrauka (maginr., VVU lietuyiy kalbos katedra), 1973, p. 24-25 (VVU lituanisty skaitykla, D 434), * Kirtiuoti atitrauktiniu kiréiu Sie dvigarsiai bina tokie pat, kaip ir kiréiuoti pagrindiniu kirtiu, plg.: rofkos ,,raiikos“* — ronkos ,,rankos“, bet pantininky /dngs ,,langas (langus)“ — lange ,,langai“ (ne lorige), rdnds — rande, Zénds — Zande ir t. t. 76 Girdenio— Zinkevitiaus klasifikacija). Todél Siaurés panevéZiSkius dar reikia skirstyti j Siaurés vakary ir Siaurés ryty panevéZiSkius (birZiSkius). Rytine Siaurés vakaruy panevéZiskiy tarmés riba maZdaug atitikty ,,Lietuviy kalbos atlaso“ pontininky— puntininky riba, tik dar turéty jeiti pradedantis puntininkuoti pakraStys iki MiSos (Namajiinai, Saldtiai, Pasvalfs). Tvirtapradziai dm, dn, pontininky vertiami 6m, on, kalboje pasitaiko retai (be to, gal didesne puse jy sudaro iSimtys®), o kitokiu Zymesniy fonetiniy skirtumy tarp Siauriniy vad. pantininky ir pontininky (iaurés vakary panevéZiSkiy) nepastebéta. 1. ZODZIO KIRTIS Kirtis daZniausiai apibidinamas kaip vieno (kirtiuoto) ZodZio skiemens i8skyrimas ir prieSpastatymas kitiems (nekirtiuotiems) skiemenims. Bet kiréiuoti gali biti ir atskiri ar paeiliui einantys vienskiemeniai ZodZiai®, todél kirtiuoty —nekirtiuotu skiemeny kontrastas néra biitinas kirtiui suvokti (lygiai kaip ir balsio kiekybé néra nustatoma vien lyginant su gretimais balsiais). Atskiro vienskiemenio ZodZio ‘su ilgu balsiu (dvigarsiu) nejmanoma iStarti be priegaidés, taigi ir be kiréio, nes, kaip mano daugelis kalbininky, lietuviy kalbos priegaidés aiSkiai skiriasi tik kirtiuottuose ilguosiuose skiemenyse’? (miisy nuomone, ¢ia yra stiprioji priegaidZiy poziija). I$ sakinio mdm ki. grit-ds lak’ ,,mama kilia griidus lauké“ matyti, kad kirCiuoti gali biti ir vienskiemeniai ZodZiai, sudaryti i§ nevienodos kiekybés (ilgumo) balsiy (trumpy, pusilgiy, ilgy) ir dvigarsiy. Taigi lietuviy kalbos balsio trukmé {kiekybé), pagrindinis daznumas (tonas), taip pat panevéZiSkiy bei SirvintiSkiy nekirSiuoty balsiy kiekybiné ir kai kuriy dvibalsiy kokybiné redukcija bitty tik papildomos kirtio priemonés, o pagrindiné priemoné — garso intensyvumas (garsumas). Kirtiuotu ir nekirgiuoty skiemeny balsiai kiek skiriasi sudarymo vieta ir tuo patiu — akustine kokybe. Lietuviy kalbotyros darbuose be tvirtapradés ir tvirtagalés priegaidés iki Siol dar daZnai minimos ,,viduriné“ ir ,,kirstiné“, be ilgujy galinéios biti ir pusilgiuose kirGiuotuose skiemenyse, bei ,,trumpiné priegaidé“, binanti tik trumpuosiuose skiemenyse. Bet vad. trumpinés (ir vidurinés, kirstinés) ,,priegaidés“ atveju daZnai kal- -bama ne apie priegaide — skiemens pradzZios ar pabaigos pabrézima ir staigy — léta intensyvumo kitima, o tik apie skiemens trumpuma ar pusilguma, todél prie5 Zr. Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966, p. 97—98. Dar plg. pastaba p. 16 (5 iSnasa). ® Rusy kalboje toki podiiiri gyné L. Sterba ir L. Zinderis, Zr. JI, P. 3unzep, OSmas dovetuka, Jlenuurpag, 1960, p. 298—300. Bandyma kritikuoti zr. A. A. Pepopmartckuii, DoHonorMueckue stTiogu, Mocxsa, 1975, p. 39-41, 63—64. Dar plg. P. Jko6cou u M. Xaaae, @ovnoorna wu e& oTHOWeHHe K oneTHKe, — Hopoe B aHHrsucTuKe, BEIT. 2, Mocksa, 1962, p. 250 ir kt. 7H. C. Tpy6emxoi, Ocnosst doxonornn, Mocksa, 1960, p. 223; P. Garde, L‘ accent, Paris, 1968, p. 161; ta pati Zr, P. Garde’as, Lietuviy kalbos kirtiavimo sistema (i8verté ir komentavo A. Girdenis), ,,Kalbotyra“, XXII(1), 1971, p. 94—96; J. Kazlauskas, Lietuviy kalbos istoriné gramatika, Vilnius, 1968, p. 5; M. J. Kenstowicz, Lithuanian Phonology, University of Ulinois, 1969 (daktaro disertacija, rotaprintas), p. 84; 10. C. Crenanos, Ocuosst o6mero a3biko3HaHus, Mocksa, 1975, p. 99 ir kt. FF gaidés savoka Cia nebereikalinga®. K irciuotus trumpus ir pusilgius skiemenis, kuriuose priegaidés néra, mes Zymime kiréio (gravio) Zenklu. »,Trumping priegaide“ lietuviy kalbai vien eksperimenti8kai pradéjo jrodinéti R. Ekblomas (1917 m. ir véliau), 0 po jo N. van Veikas, J. Gerulis, A. Laigonaité, V. Vaitkevitiité®. Trumpieji balsiai tyrinéti nevienodame fonetiniame kontekste, nesiremta matematine statistika, todél vieni tyrinétojai kiréiuoty skiemeny ,,trumping priegaide“ mano esant panaSia j tvirtaprade ir j tvirtagale priegaide (skirtinguose skiemenyse)”, kiti — tik j tvirtagale priegaide™. Kalbine reik&me turi tik tai, kas girdima paprasta normalia ausimi, 0 prietaisai parodo tik objektyvius garso fizinius duomenis ir i§ to neimanoma nustatyti, kaip ausis visas tas ypatybes susintetins?. Kalbininkai, laikantys lietuviu kalba morine, taip pat neigia trumpyjy balsiy priegaides ir mano, kad jie gali biti tik kiréiuoti ir nekiréiuoti®, ,,Trumpinés priegaidés“ néra ir giminiSkoje latviu kalboje. Visy auk8taitiy tarmiy kirtis gali biti bet kurioje pozicijoje: i§ dalies jis nepriklauso nuo skiemens eilés Zodyje ir skiemens atvirumo—uZdarumo, nuo skiemenj sudarantio balsio (dvigarsio) kokybés, kiekybés, priegaidés. Dviskiemeniuose ZodZiuose kirtis gali sudaryti visas galimas devynias trumpujy — pusijgiu — ilguju skiemeny kontrasto kombinacijas: I 1) sdk’'os ,,sakiats“ — sak'3s »Sakys“, 2) ir sd.k’os — sak’3.s; IL 3) ir sak'as — sak’3.s, 4) i.sne@s ,,i8ne¥a* — iin@S ,,i8ne8“; TIL 5) vns. vard. Zabos ,,Zabo“ (tarm. Zabds) — biis. 1. I asm. Zabé's »,Zab6s“ (Zabéti), 6) v@zZam ,,véZame“ — vezam »veZama“, 7) rit.do ,,rida* — rud6- ,,rud6ji*, 8) ir v@-Zam — veid.m:1V 9) 2a:bos ,,zAbai* — Zabé-s »»Zabds“. Kaip matyti i8 Siy pavyzdziy, pagal kiréio vieta tarméje iSsiskiria keturi opozi-~ ciju tipai: I Zodziai skiriasi tik kirgio vieta (kai abu skiemenys trumpi arba abu pusilgiai), Il ZodZiai skiriasi ne tik kiréio vieta, bet ir kirciuoty balsiy ilgumu (kai yie-~ nas skiemuo trumpas, kitas — pusilgis), II Zodziai skiriasi ne tik kiréio vieta ir bal. siy ilgumu, bet ir priegaidés kiréiuotuose skiemenyse buvimu — nebuvimu (kai vienas skiemuo ilgas, kitas — trumpas arba pusilgis), IV ZodZiai skiriasi ne tik kir~ Cio vieta, bet ir kirgiuoty balsiy priegaidémis (kai abu skiemenys ilgi), Vienskiemeniuose Zodziuose (silpnojoje pozicijoje) kontrasto pagal kiréio vie. ta (fonologinés priemonés) nebina, kirtis éia egzistuoja tik fonetiSkai, o nevienskiemeniuose ZodZiuose (sintagmoje) kirtis gali atlikti reik§miy skiriamasias (distinkty- ® Pig. K. Biiga, Kiréio ir priegaidés mokslas (1924), — Rinktiniai raStai, III, Vilnius, 1961, p. 21; J. Kazlauskas, min. veik.,p.5;A. Girdenis, V. Zulys, ,,Trumpiné priegaidé“,,,Kalbotyra“, XV, 1967, p. 113-116; A. Pakerys, Apie kirtj, ,,Kalbotyra*, XVII, 1967, p. 131 ir kt. ® Pirmuosius keturis autorius Zr.: A. Laigo naité, Literatirinés lietuviy kalbos kirciavimas, Vilnius, 1959, p. 8, 10; Lietuviy kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 128 ir kt. ” A. Laigonaité, min. veik., p. 10. ™ V. Grinaveckis, Zemaitiy tarmiy istorija, Vilnius, 1973, p. 98. 12 Plg. I. Lehiste, Suprasegmentals, Cambridge, Massachusetts and London (M.1.T.), 1970, p.5ir kt.—E. Fiser—Jorgensen ir kiti mano, kad akustiné technika daugiausia reikalinga foneti$~ kai patikslinti i8 klausos jau nustatytoms kalbos ypatybéms: E. Fischer—Jorgensen, What can the new techniques of acoustic phonetics contribute to linguistics?— Reports for the VI International congress of linguists, I, Oslo, 1957, p. 88; 10. C. Crenanos, O3asucumoctn noHATHA OHEMbI OT NOHATHA COra NpH CHHXpOHHOM onncannn 1 HCTOpHyecKOl pekoucTpykuun, »Bonpocst a3biko3Hanna, 1974, Nod, p. 98; dar plg. A. Girdenis, V. Zulys, min. str., p. 115. H.C. Tpy6enxoii, min. veik., p. 232; M. J. Kenstowicz, min. veik., p. 84. 78 vines) funkcijas. SavarankiSko ZodZio nebiina nei be fonemy, nei be kirtio — iorinio ZodZio savarankiSkumo poZymio. Ir savo funkcijy neatlieka nei fonemos be kirCio, nei kirtis be fonemu, nors abiem atvejais pagrindiné reikSmé tenka fonemoms. ReikSmiy skiriamaja funkcija fonologijoje reikia suprasti platiau. Pakeitus fonema ar kirtio vieta, priegaide, ZodZio reik’mé daZniausiai nepasikeitia, bet tas Zodis gali biti i8kreipiamas iki visisko neatpazinimo. Pvz., iSgirde dirbtini Zodi »saménos“, be konteksto nesuprastume, kas noréta pasakyti: sdmanos ar samands. ZodzZiuose, kuriuos galima kirtiuoti dvejopai, kiréio distinktyviné funkcija neutralizuojama, pvz.: dkt. pdkrate — dkt. ir yksm. pakrdte ,,pakratai“, dgs. viet. laukuos' | latikas' ,,laukuosé“, dgs. naud. vaikdm | vaikam ,,vaikams* ir t. t. Tie patys kirtiuoti ir nekiréiuoti balsiai (dyibalsiai) néra atskiros fonemos (o taip mané Prahos lingvistinio birelio kalbininkai), nes jie visada bina skirtingose pozicijose, ir atitinkami homonimai (segmentiniame lygyje) yra skiriami ne _pakeiGiant fonema, bet kirdio vieta!®. Kirtis priklauso ilgesniam vienetui negu fonema — skiemeniui, t. y. ne segmentiniam, bet virssegmentiniam lygiui. Jei fonemy skaitius tame patiame kontekste gali biti nemaZas (pvz.: sdk’as ,,sakiatis“, sdk’as ,,sukiatis“, su.k’as ,,sukins“, siek's , siekiaiis“), kircio prosodemy galéty biti ne daugiau, kaip kad yra Zodyje skiemeny (bet Siaip aukStai¢iy tarméje ir daugiaskiemeniuose ZodZiuose reikSmingas kirtis dazZniausiai bina ne daugiau kaip dviejuose skiemenyse), Prosodemy inventoriumi bity ,,kirtis pirmajame ZodZio skiemenyje“, ,,kirtis antrajame skiemenyje“, ,,kirtis tretiajame skiemenyje“ ir t. t. Kadangi kalboje daugiausia yra dviskiemeniy ir triskiemeniy ZodZiy, o Siaurés vakary panevéziskiai kirti daZniausiai i§ galinio skiemens atitrauké i pirmaji ir antraji skiemenj, pagal kirgio vieta Sioje tarméje daZniausiai pasitaiko pirmojo ir antrojo skiemens opozicija, re~ Ciau — vieno i jy ir tretiojo skiemens opozicija. (Pirmujyu ZodzZio skiemeny prosodemy skaicius tarméje padidéjo antrojo, tregiojo ir kt. skiemeny kiréio prosodemu saskaita.) VardaZodziuose, kur kirtis paprastai atitraukiamas ij ta pati skiemenj, kuriame bina pagrindinis kirtis, kirtis skiria tik negausias skirtingy ZodZiu homoformas, 0 to paties zodzio formy nebeskiria, pvz.: daf’zZinés’ ,,datzinés“ — dar’ zinés’ ,,darzinés“. ** Vieni kalbininkai mano, jog laisvo kirtio kalbose pagrindiné kiréio funkcija yra distinktyviné (1), kiti — kad kulminatyviné (2), treti — kad tik kontrastiné (arba kulminatyviné) (3), pyz.: 1) Tl. C. Kysuenon, K sonpocy o doxonornn yAapenun (1948), — A. A, Petbopmatckuli, M3 uctopuu orevectsenuoii ononorau, Mocksa, 1970, p. 360, 366; JI. P. 3uuyep, min. veik., p. 299, 302-304; P. H. Asanecos, Pycckan autepatypuaa u quasexTHas tbouetuka, Mockra, 1974, p. 85, 100; A. A. Petopmarckuii, min. veik., p. 31; P. Kratochvil, Tone in Chinese (1968), — ed. E. C. Fudge, Phonology, Penguin Books, 1973, p. 347, 348; I. Lehiste, min. veik., p. 147, 148; 2) C. K. Wayman, Mpo6.2emsr TeopeTuyeckoit dbouonoruu, Mocksa, 1962, p. 59; H. Pilch, Phonemtheorie, I, Basel— New — York, 1964, p. 101—102; i8 dalies dar plg. H. C. Tpy6euxoii, min. veik., p. 38, 230—231, 238; 3) A. Martinet, Accent et tons, Miscellanea Phonetica, II, London, 1954, p. 13—24; P. Garde, Principles of the Synchronic Description of Stress (1967), — ed. E. C. Fudge, Phonology, 1973, p. 310—311. 8 R, Avanesovas, V. Vaitkevitiiité ir kiti ta patj jrodinéja kitaip. Pagal juos, pavyzdziui, zodziai sdk’9s ir sak’3s, besiskiriantys tik kiréio vieta, segmentiSkai skiriasi i8 karto ne vienu, o dviem pozymiais: ne tik tuo, kad pirmojo Zodzio balsis a kiréiuotas, antrojo — nekiréiuotas, bet ir tuo, kad pirmojo ZodZio 9 nekiréiuotas, antrojo — kirtiuotas, #r.: P. MW. Asanecos, min. veik. ,p. 101— 102; V. Vaitkevitiité, Lietuviyliteratirinés kalbos balsinés ir dvibatsinés fonemos, LKK, LV, 1961, p. 21. Bet taip galima pradéti nagrinéti tik tada, jei kirtj laikome atskiry balsiniy fonemy pozymiu, plg.: II. C. Kysneuos, min. str., p. 361-362. 7D 2. BALSIU KIEKYBE Tarméje aiSkiai skiriami ilgieji, pusilgiai ir trumpieji balsiai (yra triju ilgumy sistema), bet vienas kuris nors balsis gali turéti ne daugiau kaip du fonologinius ilgumo laipsnius. Kiréiuotoje (stipriojoje) pozicijoje auk8tutinio ir Zemutinio pakilimo balsiai pagal kiekybe sudaro opozicija (1), o vidurinio pakilimo balsiai opozicijos nesudaro (II): I 1. Balsiai i, 7., uw, u. bina ilgi ir pusilgiai (pavyzdzius Zr. toliau); 2. Balsiai e*, e, (@:, @), a’, a bana ilgi ir trumpi; If 3. Balsiai é- (e*), okiréiuoti bina tik ilgi; 4. Balsiai ¢ (5), 9 bina tik trumpi. Trumpyju balsiy e, e, 9, a vieta balsiu sistemoje galima ai¥kinti dvejopai ar net trejopai: 1) pagal kokybinj panaSuma biity galima juos sieti su ilgaisiais é:, e-, o°, a-, 2) pagal kaitaliojimasi toje patioje morfemoje su balsiais i., e°, U., a garsus e, e, 9, a bity galima laikyti Siy balsiy poziciniais (atitrauktinio kirtio) variantais, 3) arba trumpuju e, 9 nepriskirti nei vieniems, nei kitiems ir laikyti juos savaranki8komis fonemomis. Balsiai ¢, 9 kaitaliojasi toje pagioje morfemoje ne su balsiais é-, 0° (kaip ilgieji ir trumpieji e, a tarpusavyje), bet su balsiais i., u., plg.: ‘ker’ ,,skirid, skiri® — s‘kir' ,,skiria‘, s'ké-r' ,,skérj*; kor’ ,,kurit, kuri“ — kar’ »kuria*, ké-r’ ,,korj“, todél su ilgaisiais galima sieti tik balsius e, a. Trumpuosius e, e, 9, a balsiy i., e*, u., a poziciniais variantais bity galima laikyti tik tada, jei tarmei jsivestume dvieju kirgio tipy kategorija", didesne dalimi atitinkanéiq diachronine kategorija — pagrindinj ir atitrauktinj kirtj. Bet, mastydami sinchroniSkai, ,,neZinome“, kuris kirtis pagrindinis, kuris atitrauktinis, o i§ Klausos, kaip rodo audiciniai eksperimentai, Sie kirtiai dabar skiriami labai menkai, pastebétus ju skirtumus galima zyméti vien priegaidémis. Be to, ne tik ilgieji, bet ir trumpieji (pusilgiai) balsiai gali biti kiréiuoti tiek pagrindiniu, tiek atitrauktiniu kiréiu. Pagrindinio kirgio pozicijoje pusilgiai i., u. gali biti bet kuriame pagal eile zodzio skiemenyje, o balsiai e, e, 9, a kirtiuoti trumpi iSlieka daugiausia galiniame Zodzio skiemenyje!’, bet pasitaiko ir toliau nuo ZodzZio galo esandiuose skiemenyse (ne tik i8 i8tiktuky kilusiuose veiksmaZodziuose, plg., trép'taleje ,,trépteléjo“, ik kity kalby atéjusiuose Zodziuose, plg., lat’ vej »,Latvija“, bet ir kai kuriose tarmés vietose — bidvardziy aukStesniojo laipsnio priesagoje -ésnis, -é ir t. t.). Jeigu kirGiuoti pagrindiniu kiréiu trumpieji balsiai daugiausia i¥lieka tik galiniame skiemenyje, kiréiuoti atitrauktiniu kiréiu ie balsiai bina ne tik galiniame, bet ir antrame nuo galo skiemenyje, o toliau i prieki esantiuose skiemenyse ju trumpumas taip pat daZnai nebeiSlaikomas. Dél balsiy e, 9 priklausomybés galutinj atsakyma duoda tai, kad nekiréiuoti balsiai i — ¢, u — 9 yra laisvieji variantai®, todél ir Kiréiuotoje pozicijoje (kurioje A. Girdenis, V. Zul ys, rec. J. Kazlauskas, Lietuviy kalbos istoriné gramatika, Vilnius, 1968, 414 p., , ,Baltistica“, VIII(2), 1972, p. 199. 1” Daugiau Pavyzdziy Zr. E. Grinaveckiené, Kai kurios lietuviy kalbos tarmiy ypatybés, LKK, V, p. 148-150, * Balsiai 7, u bet kuriame prieskirtiniame ir negaliniame pokirtiniame skiemenyje (tiek uzdatame, tick atvirame) prie¥ bet kurj balsj (tiek absoliutinéje, tiek neabsoliutinéje Zodzio PradZioje) didZiojoje tarmés dalyje net tame patiame Zodyje (ir to paties zmogaus iStartame) gali biti ir paplatinti, ir nepaplatinti. 80 . Siu balsiy opozicija nebéra neutralizuojama) balsius ¢, 9 reikia Jaikyti balsiy i., u trumpaisiais variantais. Balsiai e, a, kaip ir ilgieji e’, a” yra savarankiSkos fonemos. Tarméje toje patioje kiréiuotoje pozicijoje yra ilguju — pusilgiy arba ilgujy — trumpyjy balsiy opozicija (neutralizuojama tik galiniame atvirame skiemenyje), ir balsiy kiekybé biitu diferencinis poZymis, priklausantis fonemoms’’. Balsiai, kiréiuoti galintys biti tik ilgi (é’, 0°) arba tik trumpi (¢, 9), koreliacijos pagal ilguma— trumpuma nesudaro. (Remiantis vien balsiais é°, 0°, nekiréiuotame skiemenyje sutrumpéjantiais, kiekybe bity galima priskirti ir supersegmentiniam lygiui.) PrieSpastatant ilguosius — pusilgius i*, i., u*, u., minimaliose porose skiriami ZodZiai tik su skirtingomis reik’mémis, pvz.: ski‘la ,,skylé“ — ski.la ,,skilo“, mir Misa‘ — mi.¥ ,,miSa“ ir t. t., taigi Sie balsiai kiriuoti i8laiko ta patia kiekybe. Ilgosios ir trumposios fonemos e’, e, a’, a, prieSingai, daZniausiai skiria to paties Zodzio formas (kuriy kalboje yra daugiausia), ir Zymiai re¢iau — skirtingus ZodZius, pvz.: kél' ,,kélia, kéli, kélia* — kel’ ,,kelit, keli*. Kiréiuoti visi trumpieji balsiai retkartiais toje patioje pozicijoje gali biti pailginami beveik iki pusilgiy (ypa¢ skiemenj pabréZiant dél intonacijos), bet ZodZio reikSmé nuo to nepakinta. Tokius pailgéjusius balsius galima laikyti trumpujy fonemy fakultatyviniais variantais, kartais turinGiais ir stilistine reikSme. (PanaSiai ir buve ilgieji balsiai i-, é-, u’, o°, nekiréiuotame skiemenyje labai retai i8tariami ne trumpi, o pusilgiai, yra trumpyjy poziciniy varianty fakultatyviniai variantai, pvz.: gi.vi'bés’ ,,gyvybés“, bit.vo.m ,,bivome“ ir t. t.) Nekiréiuotuose skiemenyse visi tarmés balsiai paprastai bina tik trumpi: opozicija pagal kiekybe neutralizuojama. Lietuviy kalbos ilgieji ir trumpieji balsiai kalbotyroje iki Siol aiskinami dvejopai: vieni kalbininkai juos laiko atskiromis fonemomis, 0 kiti mano, kad ilgieji balsiai yra dviejy tokiy pat trumpyjy fonemy (mory) dvigubi junginiai ir tokiu bidu kiekybés skirtumus priskiria ne balsiams, bet skiemeniui (daugiausia laiko prosodiniais poZymiais). Pirmoji nuomoné pasireiSkia beveik visuose Lietuvoje para$ytuose kalbos darbuose (nors ju autoriai, iSskyrus V. Vaitkevitiite, A. Girdeni, A. Pakerj ir kt., apie fonemas dar nekalba), antrosios nuomonés laikosi Vakary struktiralistai nuo N. Trubeckojaus laiky?°. Kad ilgieji balsiai turj susidéti i dviejy daliy, irodinéjama tuo, jog lietuviy kalboje ne tik dvibalsiuose bei miSriuosiuose dvigarsiuose, bet ir ilguosiuose balsiuose pagal kokybe skiriami du kirtio tipai (priegaidés): ilgojo skiemenj sudarantio garso pradZia ir galas skiriasi fonologiSkai reikSmingai. Dél to ilgieji balsiai, kaip ir dif19 Kai kas sitilo jitempimo savoka aprépti ir kokybines, ir kiekybines balsiy skirtybes, 2r.: A. Pakerys, Lietuviy bendrinés kalbos ilgujy ir trumpujy balsiy opozicijos fonetinis pagrindas, — II sajunginé balty kalbotyros konferencija, 1975 m. rugséjo 25—27 d., PraneSimy tezés, Vilnius, p. 42 ir kt. Lietuviy bendrinéje kalboje kiekybé priklauso tam tikroms morfemoms, Zr. P. Garde, min. veik., p. 160, arba P. Garde’as, min. vertimas, p. 94. * H.C. Tpy6Geuxkoii (1939), min. veik., p, 213, 214, 223, 224, 240; G. L. Trager, The Theory of Accentual Systems, — L. Spier, A. I. Hallowell, and S. S. Newman (Eds.), Language, Culture, and Personality, Menasha, 1941, p. 139, 140; C. F. E. Heeschen, Einfiihrung in die Grundprobleme der generativen Phonologie mit besonderer Beriicksichtigung der litauischen Phonologie (daktaro disertacija), Bonn, 1968, p. 234, 252; M. J. Kenstowicz, min. veik., p. 84, 85, 107, 132 ir kt. 6. Uzs. Nr. 1026 81 tongai, turj susidéti iS dviejy daliy (mory). Bet dabar uzsienietiams kaip tik maziau ir Zinoma, kad lietuviy kalbos ryty aukStaitiy tarmése (panaiiai kaip ir literatirinéje: kalboje*) priegaidés ilguosiuose balsiuose neturi tokios fonologinés reik’més kaip diftonguose, todél ilgyjy balsiy iki galo negalima prilyginti diftongams. Kirtiuotoje pozicijoje tarméje néra trumpyjy balsiy i, é, u, 0 (é ir o bina tik tarptautiniuose ZodzZiuose) ir negalima paaiSkinti, i§ kokiy dviejy komponenty susideda ilgieji i-, é-,. u, o°. Misy tarmiy ,,sudétiniuose ir prieSdélétuose Zodziuose, taip pat iSnykus Zo-- dzio viduryje priebalsiui, greta vienas kito atsidire balsiai gali biti iSlaikomi sveiki?”,, nesutraukti j viena balsj (dazniau j ilgaji, ne j trumpaji), 0 tai, pagal P. Kuznecova, visiSkai jroda, kad ilgieji balsiai gali biti savarankiXkomis fonemomis?°, 3. PRIEGAIDES Lietuviy kalbos kirtis yra ne toninis (muzikinis), kaip, pavyzdziui, kiny, bet dinaminis (kiekybé atlieka pagalbinj vaidmeni). Daugelyje tarmiy kirgiuoty tvirtapradziy dvigarsiy pirmasis komponentas, tvirtagaliy — antrasis komponentas pailgéja maZdaug iki pusilgiy, o kitas démuo bina trumpas; net literatirinéje kalboje ,,nekirciuoty skiemeny sudaromieji garsai yra kiek trumpesni, negu kirCiuoty skiemeny sudaromieji garsai“®. Kokybi8kai ir kiekybiSkai balsiai (ypaé nekirGiuoti) gali pasikeisti tik dél dinaminio, 0 ne dél toninio kiréio2®. TS klausos Siaurés vakary panevézi8kiai priegaides skiria (kaip jie patys nurodé) daugiausia pagal garso ilguma ir stipruma. Politoninése kalbose priegaidés gali biti ne tik tono, bet ir intensyvumo prosodemos, 0 tada ju skiriamieji poZymiai yra staigus — létas intensyvumo kitimas ir t. t.28. Naujausiais instrumentiniais eksperimentais irodyta, kad pagrindinis tonas (tono ir intensyvumo kritimas — kilimas skiemenyje) néra lietuviy kalbos priegaidZiu diferencinis pozymis?’, A. Laigonaité, min. veik., p. 20; Lietuviy kalbos gramatika, I, p. 128. = Z. Zinkevitius, min. veik., p, 124 ir kt. * TI. C. Kysnenos, O dononornueckoit cucteme cep6oxopratckoro ssbika (1948),— A. A. Pehopmarckuii, H3 HCTOPHH OTeYeCTBeHHO! doHosoruu, p. 344. — Bet tai dabar, gal biit, bity galima aiskinti sujungimu (juncture). Lietuviy kalba ne morine, bet skiemenine laiko A. Martiné, P. Gardas, Zr.: A. Martinet, min. veik., p. 13; P. Garde, min. veik., p. 165, arba P. Garde’as, min. vertimas, p. 96, ** Lietuviu kalbos gramatika, I, p. 129—137; A. Tlaxepuce, T. Il naxyuosa, 9. Yp6eaene, Orocutenbuaa janteabHocTh AuTouros sMTOBCKOrO sA3bIKa, — Garsai, priegaidé, intonacija, Vilnius, 1972, p. 14—17, 36; J. Kazlauskas, min. veik., p.8—9; H.C. Tpy6euxoii, min. veik., p. 240 ir kt. » A. Meiie, Beegenne B cpasunterbuoe u3yueHHe HHZOeBponelicKux ssbiKoB, Mockpa— Jlewuurpag, 1938, p. 164. °° A.C. Jiu6epman, Caroropas aKWeHTyalua KeTCKOrO s3bIKa, — JIMHrBHcTHueCKHe Hecaeqopatus, Jlenuurpag, 1970, p. 378. 27 A. Laigonaité, Dal lietuviy kalbos kirdio ir priegaidés supratimo, »»Kalbotyra“, I, 1958, p. 71-100; A. Pakerys, Dabartinés lietuviy literatirinés kalbos dvibalsiy pagrindinio tono (F,) moduliacija, »Kalbotyra“, XVII, 1967, p.15; A. Girdenis, A. Pupkis, Pietiniy vakary auk&taitiy priegaidés (prozodiniai pozymiai), — Eksperimentiné ir praktiné fonetika, Vilnius, 1974, p. 125 (ten pat Zr. nuo K. Jauniaus ir F. KurSaitio einantio dvejopo priegaidés supratimo apzZvalga, p. 107-108); A. Girdenis, Prozodinés Priegaidziy ypatybés Siaurés Zemaitiy tarméje (Trukmé, _ pagrindinis tonas, intensyvumas), ten pat, p. 198, 82 Siaurés vakary panevéZiskiy tarméje i§ klausos skiriamos, rodos, net Se¥ios priegaidés, kurias pagal maZéjantia garso kiekybe ir, atrodo, pagal didéjan¢ias tarimo pastangas biity galima sura’yti mazZdaug taip: tvirtagalé (~), antriné viduriné (*), viduriné (*), tvirtapradé ('), antriné kirstiné (-*), kirstiné (7)**. Tvirtapradé, tvirtagalé, antriné kirstiné ir antriné viduriné yra pagrindinio kirtio priegaidés, o kirstiné ir viduriné — atitrauktinio kirtio priegaidés. Abi kirstinés priegaidés bina skiemenyje, turéjusiame tvirtaprade priegaide, abi vidurinés priegaidés — skiemenyje, turéjusiame tvirtagale priegaide. Antrinés priegaidés atsiranda tik diachronigkai galiniame skiemenyje (plg.: v'slkdava ,Vilkdavo“, v'slka ,,vilko“, v'slks ,,vilks“), todél jos yra tvirtagalés priegaidés variantai (alofonai). Pagrindinio ir atitrauktinio kiréio priegaidés, kaip ir kai kurie skirtingos kiekybés balsiai, diachroniSkai galéty biti papildomoje distribucijoje. Dvigarsiuose priegaidés gali pabréZti ir pirmaji, ir antraji komponenta: pirmajame démenyje bina tik tvirtapradé priegaidé (akitas), o daugiau antraji pabrézia visos kitos priegaidés — cirkumflekso variantai. Stiprioji priegaidZiy pozicija yra kiréiuotuose skirtingos kokybés garsuose (dvigarsiuose, iSskyrus ie, uo), silpnoji pozicija — kiréiuotuose tos patios kokybés garsuose (balsiuose, jskaitant ir dvigarsiy antraji komponenta) ir visuose ilguose nekiréiuotuose skiemenyse: Gia priegaidziy kontrastas potencialiai gali skirtis (ir turéti papildoma fonologing reikSme), bet gali ir visi8kai nesiskirti, Lietuviy kalboje téra dvi stipriosios priegaidés — akitas ir cirkumfleksas®. Minimaliy pory skaitius su atskiromis priegaidémis labai nevienodas. Tarméje daugiausia yra homonimy su tvirtagalés — vidurinés priegaidés opozicija (apie 1200 pory, II ir IV kiréiuotés vardaZodiZiai), pyz.: vns. vard. p’ofSts ,,piiStas* — dgs. gal. p'a/Sts ,,pirstis“. Minimaliy pory su tvirtaprade — kirstine priegaide yra apie 500 (III kirtiuotés vardaZodzZiai), pvz.: pés’é’os ,,péstios“ — pés'é'os sspéstids“. Taigi priegaidés daugiausia gali skirti to paties ZodZio formas. Visy kity priegaidziy opozicijos tame pa¢iame kontekste yra negausios, nes jos skiria tik atskirus ZodZius (su skirtingomis reikSmémis). Pory su tvirtaprade — tvirtagale priegaide buty apie 60, o likusioms galimoms priegaidZiy opozicijoms yra tik apie 10 iu ihe (ir tai daugiausia su dvigarsiais), plg.: nekdltos — nekaltos — nakaltos ,nek‘a’ltés* — nekaltos a neka']’t6s“; Iduks , laukus“—laiiks ,,latikas“ — laiks ,,latks“ — laiks ,,laukis“ ir t. t. Lietuviy ar serby-chorvaty kalby priegaides vieni kalbininkai priskiria fonemoms (J. Dambrauskaité; N. Trubeckojus, A. Isatenka, Dz. Treigeris), kiti jas linke Ne Lietuvoje gyvenantys kalbininkai iki Siol daugiausia tebemano, kad dabartinés kalbos. kirtis yra iSlaikes indoeuropietiy tona, pvz.: P. Garde, min. veik.,p. 160—165; P. Skardzius, Lietuviy kalbos kirtiavimas, Chicago, 1968, p. 11-12; C. F. E. Heeschen, min. veik., p. 190-283; M. J. Kenstowicz, min. veik., p. 82t.; T. M. Lightner, Problemes in the theory of Phonology, I, Edmonton, 1972, p. 390—391; P. H. Apawecor min. veik.,p. 83; A. A. Pedopmartckuit, min. veik., p. 43; 10. C. Crenanos, min. veik., p. 99 ir kt. *% Trakstant Zenklu, kirstinei priegaidei tia suteikiamas kitoks fonetinis turinys. Dél priegaidziy dar Zr.: A. Girdenis, A. Rosinas, rec. V. Grinaveckis, Zemaitiy tarmiy istorija (Fonetika), Vilnius, 1973, 370 p., ,,Baltistica*, X(2), 1974, p. 192; G. Gerullis, Litauische Dialektstudien, Leipzig, 1930, p. XLVI, 55 t.; K. Papua, Bocnpustue cnorossix akileHTOB JHTOBCKOTO s3bIKa B MOfHapewMH ceBepo-3anaqubIX ManaABexues, ,,Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai‘, A serija, 2(59), Vilnius, 1977, p. 119—128. * A. Girdenis, Prozodinés priegaidziy ypatybés Siaurés Zemaitiy tarméje (Trukmé, pagrindinis tonas, intensyvumas), ten pat, p. 160; J. Kazlauskas, min. veik., p. 6. 6* 83 laikyti morfemos ar ZodZio poZymiu (L. Jelmslevas, V. Vaitkevitiité, P. Gardas; P. Kuznecovas, A. Reformatskis)**. Priegaidés, kaip ir kirtis, visam ZodZiui daugiausia priskiriamos dél to, kad manoma, jog priegaidziy opozicija iSlaikoma tik viename (kirtiuotame) ZodZio skiemenyje. Bet, viena, nekirtiuotuose skiemenyse priegaidéms (lygiai kaip ir balsiy kiekybei) gali biti silpnoji pozicija, antra, dabartinés lietuviy kalbos tarmése nekirtiuoti skiemenys taip pat turi tam tikra priegaidZiu skirtuma™. Lietuviy kalbos priegaidZiy opozicijai egzistuoti reikalingas ne kirtis, bet ilgas skiemuo, todél balsiy kiekybés ir nuo jos priklausantias priegaidziy opozicijas bity galima priskirti tam patiam — segmentiniam arba supersegmentiniam — lygiui. Jeigu kiekybe laikytume supersegmentine fonema (pagal jprastine amerikieciy analize) arba vieno skiemens pagrinda sudarantius diftongus ir ilguosius balsius skirstytume j du trumpuosius balsius (kaip daro Naujoji Prahos mokykla ir glosematikai), tuo patiu ir priegaides tekty priskirti supersegmentiniam lygiui®. PriegaidZiu priklausyma skiemeniui ypaé paremty tai, kad, matyt, visose politoninése kalbose jos nutesiamos ir ant skiemenj uzbaigiantio priebalsio* (dvigarsyje). Be to, lietuviy kalbos priegaidés priklauso ne tik nuo skiemens ilgumo, bet ir nuo jo atvirumo — uZdarumo (prosodiniy ZodZio ypatybiy). Pavyzdziui, atvirame kirtiuotame skiemenyje Siaurés vakary panevézi8kiy balsiai i., u. priegaidés i§ viso neturi (A. Baranauskas ir kiti ant Siy balsiy Zyméjo tvirtagale priegaide), © balsiai e*, a° turi tik juos palydinéia tvirtagale priegaide. Priegaidziy opozicija atsiranda tik tada, kai Sie balsiai sudaro junginj su kitu balsiu (dvibalsj) arba su priebalsiais /, r, m, n (miSruji dvigarsj). Pagal kiekybe ir priegaides dvigarsiai yra kitokie garsai, negu juos sudarantys komponentai, ir dél to tiek dvibalsius, tiek mi8riuosius dvigarsius fonemiSkai bity galima ai8kinti vienodai, nors pastaryju, kaip ir dvibalsiu ui, ai, abi sudétinés dalys ne tik gali biti pakeistos kitais garsais (plg. Ik kilti, kilti, kélti, kdlti — kirti, karti ir t. t.), bet gali pasilikti ir skirtinguose skiemenyse (prieS balsj dvigarsis iSyra i sudedamuosius fonetinius elementus). 4. BALSINES FONEMOS IR JU VARIANTAI Kirgiuotame skiemenyje gali biti visi dvigarsiai ir Sie balsiai: Toads, 65, Cy @, @, @, @, u, u., €*, 0°, 9, 5, a’, a. Balsiai @, @ bina tik tarp minkSto ir kieto *® P. Garde’as, min. vertimas, p.94; V. Vaitkevitiaité, min. str., p. 22; II. C. Kysxeros, O toxonoruueckoit cucteme cep6oxopsarcKoro a3bika, — ten pat, p. 338—342; A. A. Pethopmarckuii, min. yeik., p. 43—46 (minétuose darbuose apZvelgti ir kiti autoriai). Antraja nuomone dar Zr. K. L. Pike, Tone languages, Ann Arbor, 1957, p. 3—5 ir kt. * Pig. A. Pakerys, Apie kirti, ,,Kalbotyra“, XVII, 1967, p. 133; A. Tupgenuc, 3anagquoJIHTOBCKHE H ApeBHeNpycckue Coropple aKeHTH, — BasTalickue a3bIKH H HX B3aHMOCBS3H CO C1aBAHCKHMH, (PHHHO-yTOpCKHMH H repMaHCKUMH A3EIKaMH. Te3HCbI OK,IaqoB HayyHolt KoHtepenuuu, Pura, 1973, p. 71-75. — Didesné kalbininky dalis mano, kad nekiréiuoti aukstaitiy tarmés skiemenys daZniausiai turi tik tvirtagale priegaide, Z.: A. Pakerys, Tvirtapradziu ir tvirtagaliy dvigarsiy spektras, — ten pat, p. 149 (8 iSnaga). * Diftongy, kiekybés ir priegaidziy foneminés problemos apzyalga Zr.: K. Togeby, Phonotactics (1971), — ed. E. C. Fudge, Phonology, 1973, p. 291—296; I. Lehiste, min. veik., p. 43-53, 84-95. Dar plg. W. Smoczy ski, Some Problems of Lithuanian Phonology, — III sa+ junginé balty kalbotyros konferencija, Vilnius, 1975, p. 58—60. * JI. P. 3uuypep, min. veik., p. 304; taip mano ir doc. A. Girdenis. 84