GRAMATINES
KATEGORIJOS
IR
JU
RAIDA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XVIII
(1978)
A.
RUZE
DABARTINES
LIETUVIU
LITERATURINES
KALBOS
LAIKO
KONSTRUKCIJOS
SU
KILMININKU
IR
PRIELINKSNIAIS
0.
IVADINES
PASTABOS
0.1.
Daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
laiko
kons ukcijos!,
ku iu
pag indinis
démuo
—
yeiksmazZodzio
o ma,
o
p iklausomasis
—
daik a a dZio
a
daik a a diSkai
a ojamo
ZodZio
kilmininkas
su
p ielinksniais,
y a
gana
p oduk-
y ios,
gausiai
a ojamos
i
pasiZymi
nemazu
eikSmiy
i ai umu.
Siaip
jau
kilmi-
ninkas
be
p ielinksniy
laiko
kons ukcijoms
suda y i
a ojamas
labai
ibo ai
—
ik
p ie
eiksmazZodZiy
su
neigiamu
p ieSdéliu
ne-,
pyz.:
Valandos
nepasédi
be
da bo
(G l).
Tokiais
a ejais
p iklausomuoju
démeniu
einan is
daik a a dis
pap as ai
da
pab éziamas
neigiamomis
dalely émis
né,
nei,
p z.:
NeiSbu au
né
ménesio,
—
spjo iau
i
ixéjau
(BilR,
1
79);
Tik
pasiimk
i
sk yniq,
nei
alandélés
neno iu
laiky i
jos
sa o
namuose!
Bal AP
163.
Laiko
kons ukcijy
su
kilmininku
i
p ielinksniais
pag indinis
démuo
leksi8-
kai
ne ibo as
—
juo
gali
ei i
i ai iausiy
eikSmiy
eiksmazZodZiai.
P iklausomaji
démenj,
kaip
ma ysime
oliau,
gali
suda y i
ne
ik
daik a a dZiy,
be
i
daik a-
a diskuju
i a dziu,
o
am
ik ais
a ejais
i
skai a dziy
kilmininkas
su
p ielinks-
niais.
Laiko
kons ukcijy
su
kilmininku
i
p ielinksniais
ienas
s a biausiy
s uk i-
iniy
elemen y
y a
p ielinksnis.
Tad
pi miausia
p a a u
umpai
pasiaiSkin i,
koki.
g ama ini
i
leksinj
aidmenj
p ielinksnis
a lieka
apsk i ai
kons ukcijoje.
0.2.
Kalbinéje
li e a i oje
dél
p ielinksnio
g ama iniy
i
leksiniy
sa ybiy
né a
ieningos
nuomonés.
Be
abejo,
ienokiomis
speci inémis
ypa ybémis
pasizymi
anali iniy,
ki okiomis
sin e iniy
kalby
p ielinksniai,
be iek
ienu,
iek
ki u
a eju
p ielinksniai
u i
daug
i
bend y
b uozy.
Vienas
oks
pag indiniy
p ielinksniy
b uozy
y a
ai,
kad
jie,
kaip
i
ki i
a nybiniai
ZodZiai,
kons ukcijoje
né a
sa a an-
kiSki
sin aksiniai
iene ai
(ple.
HU.
HW.
Memjanunos
1945
:
295),
o
a lieka
ik
a ny-
bine
sin aksine
unkcija,
eiSkia
am
ik a
ZodZiy
sin aksinj
ySi
(z .
A.
Dauza
1947:
343;
B.
H.
Apmesa
1955
:
440;
E. T.
Uepxacosa
1967:
11;
B.
T.
Agmonn
1973
:
6).
Lie u iu
kalbos
(Z .
Lie uyiu
kalbos
g ama ika,
1965:
38;
1971:
577),
kaip
i
ki y
kalby
(plg.
B. B.
Buno pagos
1972
:531;
[pamma uka
coppeMeHHo o
pyc-
cko o
smTepaTypHo o
s3bIka
1970:
311;
Musdienu
la ieSu
li e a as
alodas
g a-
ma ika
1959
:
720;
Cyyacna
yxpaincbka
si epa ypHa
mopa
1969:
474;
S.
Szobe
1966:
104;
Die
deu sche
Sp ache
1970
:
904—905),
p ielinksniai
odo
daik a-
a dZio
a
daik a a diskai
a ojamo
ZodZio
sin aksinius
san ykius
su
ki ais
1
Laiko
kons ukcijomis
a ba
iesiog
kons ukcijomis
¢ia
yadinami
laiko
san ykius
eiSkian-
ys
Zodziu
junginiai.
139
sa a ankiskais
Zodziais.
Laiko
kons ukcijose
p ielinksniai
Zymi
daik a a dzio,
daik a a diSkojo
i a dzio,
o
ka ais
i
skai a dZio
sin aksinj
san ykj
su
eiksma-
zodziu,
p z.:
pama é
<-
po
pie y,
a eisiu
<—
pi ma
a es,
su emo
<—
po
sep yniy.
0.3.
O
koks
p ielinksnio
san ykis
su
daik a a dzio
a
daik a a di§kai
a o-
jamo
ZodZio
linksniu?
Ling is inéje
li e a i oje
labai
dazZnai
pab éziamas
p ielinksnio
i
linksnio
sin aksiniy
unkcijy
apa umas
(plg.
A.
M.
Tlewmxoscxuii
1956:
40;
W.
Schmid
1967
:
125;
Ch.
J.
Fillmo e
1968
:
15;
T.
A.
Penuwa
1968:
92),
p ielinksnis
lai-
komas
o man u
(1.
M1.
Memjanunos
1945
:
296),
am
ik a
mo ema,
p ilygs andia
linksnio
galiinei
(J.
Ku ylowicz
1960
:
132,
134—135,
143;
J.
Kilius
1974
:
52),
V.
Vinog ado as,
kalbédamas
apie
usy
kalbos
p ielinksnius,
pazymi,
kad
p ielinks-
niy
eiksmé
abs ak éja,
da osi
pana%i
j
linksniy
p e iksu
eik&me
(1972
:
546),
kad
g ama inés
aiskos
k ii is
nuo
linksnio
o mos
pe eina
p ielinksniui
(1972
:
140).
Ne
ienas
kalbininkas
nu odo,
kad
p ielinksnis
papildo,
pa ikslina
linksnio
eikSme
(Z .
A.
A.
[axma os
1941
:
275
—
276;
R.
Jakobson
1936
:
246;
A.
Dau-
za
1947
:
343;B.
B.
Buno pagos
1972
:
531;B.
M.
Huxu esuy
1963
:
78—79).
An a
e us,
p ielinksninéje
kons ukcijoje
negalima
iZii é i
sa a anki8kos
links-
nio
eikSmés,
linksnio
o my
ak uo i
a sie ai
nuo
p ielinksnio
(plg.
A.
B.
Hca-
yenko
1954
:
132—134),
pa yzdziui,
p ielinksninés
kons ukcijos
a éjo
po
pie y
p iclinksnis
po
su
kilmininku
suda o
sin aksinj
iene a,
eiSkian i
laika,
o
linksni-
nés
kons ukeijos
a éjo
pie y
kilmininkas
Zymi
iksla.
Siame
s aipsnyje
laikomasi
o
pozili io,
kad
p ielinksnis
sa o
sin aksine
unkcija
y a
a imas
linksnio
galinei,
kad
jis
su
linksniu
suda o
sin aksinj
ise a,
ku is
unkcija
i
eik’me
p ilygs a
sa-
a ankiSkam
linksniui,
plg.:
kalbéjo
pe
susi inkima
i
kalbéjo
susi inkime,
palijo
pe
idudienj
i
palijo
idudienyje.
0.4.
No s
p iclinksnis
sin aksinés
unkcijos
poZiii iu
ig
esmés
i
nesiski ia
nuo
linksnio
gal inés,
be
y a
ne
mo ema,
o
a ski as
Zodis,
iesa,
ne
sa a ankiskas,
be
a mybinis
Zodis.
Tad
a
p ielinksnis
u i
leksine
eik’me?
A
laiky inas
jis
kons -
ukcijos
sa a ankiSku
leksiniu
elemen u?
Li e a i oje
dél
p ielinksnio
leksinés
eik8més
y auja
du
podid iai.
Vieni
kalbininkai
p ipazis a
ik
sin aksine
p iclinksnio
unkcijg
(O.
©.
@op yHa oB
1956
:
169—170;
A.
A.
Llaxma os
1941
:
281;
A.
M.
Memxoscxuii
1956
:
39—40;
JI.
B.
Iep6a
1974:
82;
H.
HW.
Memaunuop
1945
:
295;
J.
Ku y owicz
1960
:
132,
134—135,
143),
ki i
paZymi,
kad
p ielinksniui,
be
g ama inés
eik&més,
bidinga
i
s ip esné
a
silpnesné
leksiné
eik3mé
(B.
B.
Buno pagos
1972:
531;
B.
H.
Spuesa
1955
:
440;
A.
HM.
Cuupanuxuii
1957
:
88;
E.
T.
Yepxacopa
1967
:
11—15;
B.
M.
)Kupmyncxui
1961
:
4;T.
B,
Lapesa
1969
:
38).
Akademinéje
g ama ikoje
nu odoma,
kad
p ielinksniai
sa a ankiSkos
leksinés
eik’més
ne u i
(Lie u iy
kal-
bos
g ama ika
1971
:
577).
Jy,
kaip
i
apsk i ai
a nybiniy
Zodziy,
leksiné
eik’mé
su apusi
su
g ama ine
eikSme
(Lie u iy
kalbos
g ama ika
1965
:
32)
i
a siskleidzia
zodziy
junginiuose,
ku iuose
p ielinksniai
a ojami
(Lie u iy
kalbos
g ama ika
1971
:
577).
Siame
da be
p ielinksniai
aip
pa
nelaikomi
sa a ankiSkais
laiko
kons -
ukcijy
leksiniais iene ais,
o
kalban
apie
p ielinksniniy
laiko
kons ukciju
leksi-
ng
sudé i,
j
juos
nea siz elgiama:
laiko
kons ukcijos,
ku iy
y
pa iy
daik a a dziy
linksniy
o mos
su ampa,
o
esiski ia
ik
p ielinksniai,
p z.:
a eisiu
uz
alandos,
a eisiu
po
alandos,
y a
ik
ski ingos
g ama ings
sanda os,
be
os
pa ios
leksinés
sudé ies.
0.5.
Daba inéje
lie u iy
li e a i ingje
kalboje
laiko
kons ukcijoms
suda y i
su
kilmininku
a ojami
Sie
p ielinksniai:
a i,
be,
gale,
iki,
ix,
i¥
po,
lig(i),
ne oli,
nuo,
nuo
—
iki,
nuo
—lig(i),
pabaigoj(e),
pi m(a),
po,
p adzioj(e),
p ie,
puséj(e),
pu-
siau,
a p,
uz,
idu (y),
idu yj(e).
Toliau
i
apZ elgsime
laiko
kons ukcijy
su
Siais
p ielinksniais?
g ama ine
sanda a,
leksine
sudé i,
sin aksines
eik’mes
i
a osenos
polinkius.
*
Kadangi
apie
iaiko
kons ukcijas
su
p ielinksniais
a i,
ne olii
pi m(a)
kalbé a
jau
anks iau
G .
A.
Ruz
1971:
10-12;
1972:
41-46),
Siame
s aipsnyje
jos
nebeap a iamos.
140
1,
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIU
be
1.1.
Kons ukcijos
su
p ielinksniu
be
i
kilmininku
eiSkia
eiksma
i
jo
eali-
za imo
laika.
Laiko
eik’mé
be eik
isada
u i
ySky
salygos
a
nuolaidos
eikSmés
a spal i.
Li e a ii inéje
kalboje
Sios
kons ukcijos
gana
e os.
Pag indinj
jy
démenj
daZniausiai
suda o
iesioginés
nuosakos
biisimojo
laiko
i
liepiamosios
nuosakos
eiksmazZodZiy
o mos.
Vy auja
kons ukcijos
su
eiks-
mazodZiais,
u in iais
neigini
ne-.
P iklausomuoju
démeniu
daZniau
eina
laiko
sa okas
Zymin ys
daik a a dziai,
8
ku iy
gausiau
a ojami
pa os
daliy,
me y
laiky
i
laiko
ma o
iene y
pa adi-
nimai.
Taisykis
nesi aises,
be
aka o
is
neiS aziuosi.
JabIRR
1
649.
Be
udens
nepa aziuosiu.
ZiugidLKG
II
34.
Be
SeS adienio
nebaigs
ugiy.
U .
A sikélé
da
be.
S iesos
(nep as i us).
LKZ,
1
702.
Kons ukcijos
su
laiko
ma o
iene y
pa adinimais
u i
da
kiek
ki oki
eikSmés
a spal i:
jomis
pasakomas
eiksmas
i
laiko
kiekis,
ku iam
p aéjus
gali
bi i
eali-
zuojamas
as
eiksmas.
Be
pus alandzio
nege k.
Do .
Be
po os
alandy
nebaigs
kul i.
G i.
2.
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIAIS
gale,
pabaigoj(e),
p adizioj(e),
puséj(e),
pusiau,
idu (y),
idu yj(e)
"
2.1.
P ie
aiSkiy
p ielinksniy
pap as ai
ski iama
ik
pusiau
i
idu (y),
idu yj(e)
(J.
Endzelins
1971
:
500;
J.
Jablonskis
1957
:
664,
667;
P.
Bia énas
1930
:
138-139;
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1971
:
605-606).
Gale,
pabaigoj(e),
p adzioj(e)
i
puséj(e)
a ski ai
kaip
p ielinksniai
neiSkeliami.
Ta iau
akademinéje
g ama ikoje
pazymima,
kad
Si okie
ZodZiai
,,sa o
unkcija
p ie
p ielinksniy
p ia éja“
(Lie u iu
kalbos
g ama ika
1971
:
581).
IS
ik yjuy
jie
nei
a osena,
nei
eikSme
niekuo
nesi-
ski ia
nuo
idu (y),
idu yj(e).
Todél
ais
a ejais,
kai
a ojami
daik a a dZio
kilmininko
p epozicijoje,
Siame
s aipsnyje
jie,
kaip
i
pusiau,
idu (y),
idu y-
j(e)
laikomi
p ielinksniais.
2.2.
Kons ukcijos
su
Siais
p iclinksniais
ei8kia
eiksma
i
jo
pe iodg
(a)
a
i ykimo
momen a
(b),
des is
ku io
—
eigos
a
i ykio
eikslo
eiksmaZodis.
P iklausomuoju
démeniu
eina
laiko
sa okas
a ba
p ocesus
Zymin ys
daik a-
a dZiai.
Kalbami
p ielinksniai
da
ebe u i
aiSkia
leksine
eik’me,
odél
ka u
iksliai
nu odo,
ku ioje
daik a a dzZiu
zymimo
laiko
a po
a ka poje
yks a
a
i yks a
eiksmas.
a)
O
p adzioj
i
pabaigoj
mokslo
me y
{...]
ekolekcijos
ukda o
3—5
dienas.
Myk-Pu R
III
12.
Bégda o
i
bazny¢ios
idu y
mixiy.
SimonR
I
117.
Vidu yje
dienos
niekus
pais ai.
Bo BM
92.
b)
Té g
Kazys
palaidojo
gale
os
pa
sa ai és.
VaizgRR
I
225.
Pabaigoj
me y
sudegé
Bukon as.
Vk8.
Ne
s aiga
s oja
kelias
p adzioje
Ziemos.Ka kR
245.
Pusiau
pus y
iu ix
pelkiy
pa sk ides
gand as
jokiu
bidu
ned jso
nusileis i
i
lizdq.
VienAS
31.
O
daba
idu y
asa os
paliko
mus
be
ske dziaus.
K é SP
235.
AX
nusidi bsiu
sunkius
da belius
idu
s iesios
dienelés.
JD,
32.
Pasi aiko
kons ukcijy
i
su
skai a dZiais,
ku ie
uo
a eju
pap as ai
eiSkia
alandas.
Pasku inis
ga lai is
i{plaukia
puséj
aS uoniy.
VenclGD,
542.
P adésime
pusiau
deXim os.
BalkS
204.
2.3.
Laiko
kons ukcijoms
suda y i
p ielinksnis
pusiaw
pa a ojamas
i
su
galininku.
Pusiau
sep in a
alandq
skambinda o
miSiy.
Myk-Pu AS
8.
141
3.
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIAIS
iki,
lig(i)
3.0.
Daba inéje
li e a i inéje
kalboje
laiko
kons ukcijose
Sie
p ielinksniai
eina
ik
su
kilmininku
(Z .
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1971
:
592).
Senesniuose
as-
uose
i
a mése
a ojama
i
su
ki ais
linksniais
—
daZniausiai
su
naudininku
bei
inagininku
(plg.
A.
Bezzenbe ge
1877:
244;
E.
F aenkel
1929
:
241;
P.
Bii énas
1930:
76—77;
Z.
Zinke i ius
1966:
419
—420;
J.
Palionis
1967:
176-177).
Laiko
eikSmés
kons ukcijy
kilmininkas
su
p ielinksniais
iki,
lig(i),
kaip
i
ki y
eikSmiy
kons ukcijy
kilmininkas
su
j ai iais
p ielinksniais,
,,ne odo
polinkio
s aba é i
a
p ie eiksmé i“
(K.
Ul ydas
1964
224).
Pagal
eik8me
laiko
kons ukcijos
su
p ielinksniais
iki,
lig(i)
Sia
ski iamos
j
d i
pag indines
g upes:
1)
kons ukcijas,
eigkiangias
eiksma
i
galine
jo
laiko
iba,
i
2)
kons ukcijas,
ei8kian ias
eiksma
i
apy ik e
jo
ukme.
3.1
Kons ukcijos,
eiSkianéios
eiksma
i
galine
jo
laiko
iba
3.1.1.
Sios
eik8més
kons ukcijos
su
p ielinksniais
iki,
Jig(i)
i
kilmininku
y a
a i inkamy
kons ukcijy
su
p ielinksniu
nuo
i
kilmininku
bei
kons ukcijy
su
p ie-
linksniu
i
i
kilmininku,
ei8kian iy
eiksma
i
p adine
jo
laiko
iba,
sin aksiniai
an onimai.
Jos
suda omos
su
abiejy
eikslu
eiksma%odziais.
Vy auja
kons uk-
cijos
su
eigos
eikslo
eiksmaZodiiais.
P iklausomuoju
démeniu
gali
ei i
gana
i ai iy
leksiniy
eik’miy
daik a a -
dziai,
aip
pa
daik a a di8kieji
j a dziai,
o
am
ik ais
a ejais
i
skai a dZiai.
3.1.2.
Kalbamos
eikSmés
kons ukcijoms
suda y i
be
pazyminiy
a ojama
dauguma
laiko
sa okas
eigkian¢iy
daik a a dziy
(iSsky us
3.1.7.
i
3.2.1.
nu o-
dy us
a ejus).
P oduk y iausios
y a
kons ukcijos
su
pa os
daliy,
me y
laiku,
algymo
me o,
S enéi j,
sa ai és
dieny,
meénesiy
i
pan.
pa adinimais.
Be
lauksiu
is
iek
ag
lig
y o
‘a es.
BinkRn
41.
Gaudo
ézius
iki
pusiau-
nakéio.
K é Rg
163.
Be eik
iki
aus os
mi kséjo
Zibu ys.
LzPR
II
52.
Tad
as
ki au
lig
pa asa io.
Pkl.
Iki
Ziemos
jaunikliai
Spéja
uzsiaugin i
spa nus.
I anAZP
224.
Taip
jie
ligi
p ieXpieciy
ki osi.
Bo JPK
100.
Lig
sekminiy
nemesk
kailiniy.
Sk.
Ligi
uzgd éniy
aiky
biina
nedaug.
Ka kR
247-248.
Po ilai,
aS
isa
pada iau
i
su a kiau,
kad
a o
maliinas
iki
sekmadienio
bil y
Pasi uoSes
mal i.
JankKK
126.
A
u
no ési
mus
iki
spalio:
iki
da bai
nenu-
di b i?
Gud-GuzR
V
21.
UZ eko
duonos
ik
lig
asa io.
RAN.
Belaimiai,
kas
aukia
ne u o
keliu:
juo
p adeda
ei i
mazu
aikeliu
i
eina
kasdien
lig
sena és.
JanR
{
251.
Jos
(sulos)
uz ekda o
ligi
ugiapju és.
Myk-Pu R
VII
296.
Lubos
liks
iki
a os ogy
nebal y os.
VaizgRR
Il
445.
Man
ai
ik
iki
u ga-
dienio
p i auk i...
Bal R
Il
36.
Iki
neoli o
Zmonés
i ankius
gaminda osi,
skaldydami
i
e u’uodami
akmeni.
LAB
54.
3.1.3.
Be
laiko
sa oku
pa adinimu,
Sioms
kons ukcijoms
suda y i
a ojami
i
ki u
leksiniy
eikS’miy
daik a a dZiai
—
daZniausiai
zymin ys
p ocesus,
eik-
smus
i
asmenis.
Iki
Zydéjimo
augalas
pasiné es
andenyje.
F
II
112,
I
duonos
iki
naujos
kilés
uz eksiq.
LKZ
VI
824.
Ligi
edyby
gy enau
su
ja
bend abu y.
Do ZE
358.
Iki
pa
Saléiy
[...]
jis
gy ena
an
k an o.
Ma ukZ8G
19.
Be
sena
p a a dé
p ilipo
i
laikési
jo
iki
mi ies.
K é Rg
7.
Iki
Galiléjaus
[...]
Zemé
is
iek
sky ési
nuo
ki y
plane y.
Sla énSS
91.
Iki
Puzo
¢ia
gy eno
Jan-
kai.
G l.
Pa asa iais
isuome
jau
duoneliauda o,
sk
olindamasis
iX
u ingy-
ju
iki
S iezZio
de liaus.
CyR
IV
329.
O
ligi
ugieny
mazai
Zqsiuky
e-
likda o,
Ka kR
78.
Iki
uni e si e o
mokiausi
Ma ijampolés
gimnazi-
joje
( sp.).
142
3.1.4.
Kons ukcijos,
Ku iy
eiksmazodis
eiskia
a ba
suponuoja
judéjima,
o
p iklausomuoju
démeniu
eina
ie y
a
daik y
pa adinimai,
y a
pe einamos:
u i
laiko- ie os
eikSme.
Ge ai,
a
paken ésiu
iki
ki o
Sal inio.
BaléGP,
29.
Ba bo g
[zasinas]
dZiau-
gdamos
lydéjo
ligi
p ieangio
du y.
Ka kR
114—115.
O
a sis eikinan
senis
palydéjo
moky ojq
iki
a y.
Bal PS
69.
Iki
Dubysos
mes
nebeuzjosim
né
ienos
sodybos.
VienR
IV
9.
Ligi
namy
éjo
ylédami.
Myk-Pu R
VII
122.
3.1.5.
Palygin i
negausiai
suda oma
kons ukcijy
su
daikia a diSkaisiais,
pap as ai
asmeniniais,
j a dZiais.
.
Be gi
iki
miisy
omis
ganyklomis
naudojosi
ponas
Siesickis.
VienR
V
24.
Gam a
a kakliai
éjo
p ie
Zmogaus
i
nepe b auké
iso
o,
ka
sukii é
iki
jo.
Ma -
cinkPKJ
108.
3.1.6.
Tiek
Snekamojoje,
iek
a8 y
kalboje
pasi aiko
kons ukciju,
ku iy
p i-
klausomuoju
démeniu
eina
kelin inis
skai a dis,
0
daik a a dis
nepasaky as,
be
jis
aiskus
i§
kon eks o
a
kalbos
si uacijos.
Pap as ai
nepasakomi
daik a a dziai
diena,
alanda,
me ai.
Kad
bi y
uzz y uo a,
a lik a
iki
penkiolik os.
C R
VII
125.
Ligi
d ylik os
jie
k iuksi,
0
paskui
pa i s a
jaunikai iais.
SajJPK
166.
Lig
ke u-
iasdesim ujy
u
ki aip
Snekéjai.
Vk8.
Tam
ik os
alandos
eik&me
ka ais,
ypaé
Snekamojoje
kalboje,
pa a ojamas
i
ienas
kiekinis
skai a dis.
Lig
sep yniy
eik
igei i.
Jn8.
3.1.7.
Laiko
ma o
iene us,
neapib éZ a
laiko
kieki,
bend as
laiko
sa okas
zymin ys
daik a a dZiai,
aip
pa
ZodZiai
galas,
pabaiga,
p adzia,
pusé,
idu ys
eiksma
i
galine
jo
laiko
iba
eiSkian iy
kons ukcijy
p iklausomaji
démenj
suda-
o,
eidami
su
bi inais
paZyminiais.
Ligi
ugpjucio
ménesio
s o es.
Zg.
Iki
1939
me y
ai
bu o
mazai
kam
Zinomas
uzkemsys.
S uogR
V
19.
Lizdas
bu o
k aunamas
i§
y o
ligi
11
—
12
al.
WwanLP
U1
78.
Ji
(pilis)
aip
pa
bu o
go ikiné
i
okia
i¥s o éjo
ikiXVIa.
LI
I
249.
Tylomis
iXs o éjo
G uodis
ligi
pasku iniojo
akimi ksnio.
Gud-
GuzR
V
359.
Sa o
aiky
nepalieka
jie
iki
pasku inio
momen o.
TyanAZP
243.
Zal a io
di biniy
i
Zal a io
Zalia os
iki
miisy
e os
j
Lie u g
pa ekda o
palygin i
labai
nedaug.
LAB
105.
Ligi
o
e mino
d a y
samdiniai
i
als ieciai
pasilieka
pony
aldzioje.
Myk-Pu R
V1
18.
Iki
o
laiko
as
jo
niekada
nebu au
ma es.
Ma ukZSG
9.
Ku Sénuose
i
Viek&niuose
puodininkys e
ligi
pas a yju
laiky
e éiasi
is isos
Seimos.
LEB
164.
Ligi
ménesio
galo
ikéjomés
a idi -
bsiq.
Ky.
KiauSinius
in ensy iausiai
deda
geguzés
idu yje
iki
pusés
bi zelio.
I anLP
Il
21.
Ligi
pa
asa os
idu io
uz ekome
bulbiy.
Jn.
Su
bi inu
pazyminiu
pap as ai
eina
i
daik a a dis
diena.
Da
iki
ugpjiidio
7
dienos
Si
po a
k ankliy
ebe edzZiojo
sa o
aikus.
TyanLP
II1
179.
Iki
aka
dienos
nebu o
mi s
né
sykio
didélesnis
ka ei iy
bu ys
aplankes.
Pe kKKMD
111.
Sio
daik a a dZio
junginys
su
pazyminiu
kalbamose
kons ukcijose
gana
daznai
jau
y a
aps aba éjes
i
igijes
p ie eiksmiams
/ig(i)
Siol,
iki
Siol
a ima
eikSme,
plg:
I
ligi
Sios
dienos
s ebisi
Ma ausas,
kaip
jis
gy as
liko.
BilR
I
169.
Sil-
esnio
i
¥ elnesnio
klima o
uz
a lan inj
daugiau
iki
misy
dieny
né a
bu e.
LI16.
Visy
aukS iau
ap a y
kons ukcijy
daik a a dzio
pazyminiu
gali
ei i
i ai iy
kalbos
daliy
ZodZiai,
issky us
kiekinius
skai a dZius
a
juos
pa aduojan ius
Zo-
dius.
ISim j
suda o
ie
a ejai,
kai
daik a a dziu
ka u
su
kiekiniu
skai a dZiu
nu-
sakomas
kieno
no s
amiZius
(plg.
3.2.1.).
Vaikas
augo
iki
ejy
me y
i
mi é.
LzPR
VII
141.
Ta na au
lig
pa
as uoniolikos
me y.
Mik.
I¥gy eno
ligi
ijy
sa aiciy.
G i.
143

3.2.
Kons ukcijos,
eiSkian ios
eiksma
i
apy ik e
jo
ukme
3.2.1.
Kons ukcijy
su
p ielinksniais
iki,
lig(i)
apy ik és
ukmés
eik’mé
y a
glaudZiai
susijusi
su
galu inés
laiko
ibos
eikSme.
P ielinksniy
iki,
lig(i)
eikiamas
apy ik umo
a spal is
palygin i
su
ki y
p ielinksniy
(apie,
a i,
ne oli)
y a
ga-
na
silpnas.
Dél
o
imanomos
i
suda omos
kons ukcijos,
j
ku iy
sudé i
jeina
ne
neapib éZ a
kiekj
Zymin ys
Zodiiai.
.
Apsk i ai
Sios
eik8més
kons ukcijos
daba inéje
kalboje
gana
e os
i
daz-
niausiai
suda omos
su
laiko
ma o
iene y
pa adinimais,
ku ie
gali
ei i
iek
ieni
{a),
ick
su
kiekj
Zymin iu
Zodziu
(pap as ai
kiekiniu
skai a dZiu
a
skai a dis-
kuoju
j a dziu)
(b).
a)
Lig
ménesio
eikéjo
ge i
ais us.
S s.
Si okiq
empe a ii a
bak e ijos
gali
iSlaiky i
iki
pa os
( 8.).
Cia
is iukai
auginami
iki
ménesio
( sp.).
b)
Kai
ku ios
an ys
pasiné usios
andenyje
gali
isbii i
ne
ligi
15
minuéiy.
Mas T
Z
479.
Taip
ais ai
a ojami
iki
keliy
ménesiy,
kol
isiskai
uzgyja
Zaizda
( 3.).
Kal ininkai
gali
bi i
nubaus i
lais és
a émimu
ligi
keliy
pa y
( sp.).
Tokioje
bi kléje
jie
gali
i bi i
iki
21
dienos.
I anPP
172.
Pap asciausia
mis
iiSis,
naminé
peléda,
pe i
iki
30
dieny.
I anAZP
288.
Sios
eik’més
kons ukcijos
su
p ielinksniais
iki,
lig(i)
i
kilmininku
y a
si-
nonimiskos
a i inkanioms
kons ukcijoms
su
p ielinksniu
apie
i
galininku
bei
kons ukecijoms
su
p ielinksniais
a i,
ne oli
i
kilmininku
(z .
A.
Ruzé
1971:
10-12).
4.
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIU
i
4.0.
P iclinksnis
ix
su
kilmininku
laiko
eikSme
misu
a8 uose
a ojamas
i
seno.
Daba inéje
li e a i inéje
kalboje
laiko
kons ukcijos
su
Siuo
p ielinksniu
nelabai
p oduk y ios,
suda omos
iSim inai
su
laiko
sa okas
Zymin¢iais
daik a a -
diiais
(plg.
M.
Caikauskas
1959:
40).
Ne e ai
8iy
kons ukcijy
p ielinksnis
i§
su
daik-
a a dzio
kilmininku
jau
y a
labai
a imas
p ie eiksmiui
a ba
isai
Ppe éjes
i
p ie-
eiksmio
ka ego ija
(z .
P.
Bi énas
1930:
78;
K.
Ul ydas
1964:
15—16;
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1971:
464—466).
Pagal
eikSme
kons ukcijos
su
p iclinksniu
i
ski inos
j
d i
pag indines
g u-
pes:
1)
kons ukcijas,
ei8kian ias
eiksma
i
p adine
jo
laiko
iba,
2)
kons ukcijas,
eiSkian ias
eiksma
i
jo
pe ioda
a
i ykimo
momen a.
Ta iau
labai
aiskiy
o ma-
liy
iby
a p
Siy
kons ukcijy
eikimiy
né a.
NemazZa
j akos
kons ukcijy
eikSmei
gali
u é i
i
kon eks as
(Z .
4.2.1.),
ku-
iame
jos
a ojamos,
ypa
uo
a eju,
kai
ju
p iklausomuoju
démeniu
eina
pa os
daliy
i
me y
laiku
pa adinimai.
4.1.
Kons ukcijos,
eiSkianéios
eiksma
i
p adineg
jo
laiko
iba
4.1.1.
Veiksma
i
p adine
jo
laiko
iba
ei&kian ios
kons ukcijos
su
p ielinksniu
i§
i
kilmininku
y a
a i inkamy
kons ukcijy
su
p ielinksniais
iki,
lig(i)
i
ki mininku
sin aksiniai
an onimai.
Pag indini
jy
démenj
daZniausiai
suda o
eigos
eikslo
eiks-
mazodziy,
ypa
esamojo
laiko,
o mos,
o
i ykio
eikslo
—
ik
sudu inés
o mos
i
daly iai.
Kons ukcijos
su
i ykio
eikslo
eiksmazodziu
ien isinémis
asmenuo-
jamosiomis
o momis
daZniau
eiSkia
eiksma
i
jo
i ykimo
momen a
(Z .4.2.1.).
Kons ukcijy
su
p ielinksniu
i
p adinés
laiko
ibos
eik’me
sakinyje
sus ip ina
dalely é
pa ,
ku i
Siais
a ejais
po
p ielinksnio
gana
daZnai
a ojama
(Z .
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1971:
594).
144
P.
Bi énas,
kalbédamas
apie
p ielinksnio
i$
a ojima
laiko
eik’me,
nu odo,
kad
,,p adé inis
eiksmo
momen as
y a
idu y
laiko
a po,
pazymé o
kilmininku*
(1930:
78).
Cia
eikalingas
pa ikslinimas.
P adinis
eiksmo
laiko
momen as
y a
daik a a dziu
pasaky o
laiko
a po
ibose,
be
nebi inai
jo
idu yje:
p adinis
eiksmo
laiko
momen as
gali
bi i
ick
daik a a dziu
pasaky o
laiko
a po
p adzioje,
ick
idu yje,
iek
gale
a
ki ame
ku iame
jo
ake
—
o
nei
p ielinksnis,
nei
daik-
a a dis
ne odo,
plg.:
I§
pa
aka o
§ ei émés
i
a kémés.
C R,
II
274.
Jis
jau
i
aikys és
oks
suglebes.
G l.
é
4.1.2.
Kalbamosios
eik8més
kons ukcijoms
suda y i
daZniausiai
a ojami
pa os
daliy
( y as,
diena,
nak is,
aka as),
me y
laiky
( asa a,
Ziema,
uduo,
pa-
asa is)
i
Zmogaus
amZiaus
pe iody
pa adinimai.
Pa algiusi
esu
is
dienos
—
neno iu
aka ienés.
S s.
Man
gal a
is
nak ies
skauda.
Als.
I
nak ies
g aziai
paSale.
S uogR
V
112.
Kieno
azienos
i§
u-
dens
neapa os?
Ju kiino!
G icZ
40.
I
Ziemos
su aziné i
keliai.
Las UD
6.
Labai
kelio
nebu o
i§
Ziemos.
S k.
I
me gys és
da
du
sijonu
u iu.
Skdy.
Apie
a
slankiy
i
seno és
da
pasaky
islike.
MaéAD
76.
Gana
e os
Sios
eikSmés
kons ukcijos
su
laiko
ma o
iene y
pa adinimais.
Siuo
a eju
daik a a dis
isada
u i
s uk i iSkai
bi ing
paZymini.
Sie
a siminimai
kyla
i
13
—16
mano
amziaus
me y.
Myk-Pu R
VII
258.
Pilies
g iu ésiai
i§like
i
XVI
amZiaus
( 8.).
Kiek
daZniau
a ojamos
kons ukcijos
su
daik a a dziu
Jaikas,
ku is
i gi
isada
eina
su
pazyminiu
i
suda o
su
juo
aps aba éjusi
jungini.
S ip ieji
akmeniniai
mi ai
s o i
i§
S edy
laiky.
SimonASL
89.
4.1.3.
Kons ukcijos
su
p ielinksniu
i§,
eiSkian ios
eiksma
i
p ading
jo
laiko
iba,
isada
y a
sinonimiSkos
os
pa ios
leksinés
sudé ies
p ielinksnio
nuo
kons-
ukcijoms
(Z .
6.1.).
Kons ukcijos
su
p ielinksniu
i§
a ojamos,
kai
no ima
ai8-
kiai
pab ézZ i,
jog
eiksmas
bi inai
p asideda
daik a a dziu
pasakomo
laiko
ibose.
O
kons ukcijy
su
p ielinksniu
nuo
eik8mé
uni e salesné:
eiksmas
gali
p asidé i
iek
daik a a dZiu
pasakomo
laiko
ibose,
iek
am
laikui
pasibaigus,
plg.:
Nuo
pa
jaunys és
jau
u éjau
nemazq
é y
palik q
u q.
BaleTVN,
123.
Nuo
pa
y o
mies elis
jau
knibidé e
knibzda.
K é Rg
59—60.
Nuo
udens
bu noj
Sapelio
ne u
éjo.
Bal PV
11
346.
As
jus
s ebiu
nuo
pi mos
dienos.
Myk-
Pu R
Ill
46.
B oliai
a gdieniai
dejuoja
nuo
seny
laiky.
Mai PB,
21.
4.2.
Kons ukcijos,
eiS8kian ios
eiksma
i
jo
pe ioda
a
i ykimo
momen a
4.2.1.
Veiksma
i
jo
i ykimo
momen a
eiSkian iy
kons ukcijy
pag indiniu
démeniu
dazZniausiai
eina
i ykio
eikslo
eiksmaZodZiy
ien isinés
asmenuojamo-
sios
o mos.
Ta
pa ia
eikSme
u i
kons ukcijos,
ku iy
pag indini
démenj
suda o
eigos
eikslo
eiksmazodziy
bend a is
su
aziniy
eiksmazodziu
(baig i,
nus o i
i
pan.)
o momis
(p z.:
i¥
aka o
nus ojo
ly i,
i¥
pa asa io
baigé
skus i).
Re esnés
kons ukcijos,
eiSkian ios
eiksma
i
jo
pe ioda,
suda y os
su
eigos
eikslo
eik-
smazodiiais.
Pas a osios
eik$més
kons ukcijos
nickada
nesuda omos
su
esamojo
laiko
eiksmaZodziy
o momis.
Veiksma
i
jo
pe ioda
(a)
a
i ykimo
momen a
(b)
eiSkian¢iy
kons ukcijy
p iklausomuoju
démeniu
eina
pa os
daliy
(pap as ai
y as,
aka as,
nak is)
i
me y
laiky
pa adinimai.
a)
Negi k
dienos
is
y o,
0
me gai és
p ies-iS ekan .
PP
215.
I§
pa asa io
jis
myléjo
daug
uz
sa e
y esne
Bal aziede.
VienR
1
365.
b)
I
y o
ixkilé
du
ugiy
klodus.
M8k.
Da
is
aka o
adeles
pame ke.
Bal PV
I
88.
A kliai
bu o
menki,
o
i¥
nak ies
palijo.
Myk-Pu AS,
II
152.
15
pa asa io
da zai
i§dZiii o.
Vk8.
Nub ido
p ie
malky
ie u és,
suki s os
is
udens.
Bal PV
II
359.
10.
G ama inés
ka ego ijos
i
ju
aida
145
Kilmininkas
su
p ielinksniu
i
aiSkiausia
eiksmo
pe iodo
(a)
a
jo
i ykimo
momen o
(b)
eikSme
u i
uose
sakiniuose,
ku iuose,
be
kilmininko
su
p ielinksniu
ig,
y a
da
ki y
os
pa ios
eikSmés
linksniy
a
p ie eiksmiuy,
siejamy
su
uo
pa iu
a
iena iSiSkai
a ojamu
ki u
eiksmazZodZiu.
a)
IS
aka o
i
y me i,
lydédama
jau
j
s o j,
is
meldé
pasilik i.
ZemR
IV
221.
Suk ypo
Vincas
isai:
i
udenio
kojas
gélé
gélé,
0
daba
—
ankas.
S .
b)
Kad
aip
man,
iSa ciau
i
udens,
pa asa j
pe eiéiau
su
d apaku...
Bal R
I
11.
Kalbamy
eikSmiy
kons ukcijy
daik a a dziy
kilmininkas
su
p ielinksniu
i
y a
labiausiai
p ia éjes
p ie
p ie eiksmio
(plg.
K.
Ul ydas
1964:
15—18).
4.2.2,
Kons ukcijos
su
p ielinksniu
i¥ i
kilmininku,
eixkian¢ios
eiksma
i
jo
i ykimo
momen a,
y a
sinonimiSkos
os
pa ios
eik’més
daug
eciau
a ojamoms
kons ukcijoms
su
p ielinksniu
nuo
i
kilmininku
(pa yzdziy
Z .
6.2.1.).
(Veiksma
i
jo
pe ioda
eiSkian¢iy
kons ukcijy
su
p ielinksniu
nuo
i
kilmininku
i8
iso_ne-
suda oma.)
Be
o,
kons ukcijos
su
p ielinksniu
i
i
kilmininku,
ei8kian ios
eiksma
i
jo
pe ioda
(a) a
i ykimo
momen a
(b),
isada
y a
sinonimi’kos
a i inkamoms
kons ukcijoms
su
galininku
i
kons ukcijoms
su
ie ininku.
Ju
pe iodo
a
j ykimo
momen o
eikSmé
isada
aiSki,
ned ip asmiSka.
Daba inéje
li e a i inéje
kalboje
gausiausios
y a
sinonimiskos
kons ukcijos,
suda y os
su
kalbamy
daik a a dziy
galininku
( ik
daik a a dzio
aka as,
einan io
be
paZyminio,
daZniau
a ojamas
ne
galininkas,
o
ie ininkas).
a)
Su
kuo
pe
o q
y q
p ie
namy
kuZdéjais?
S uogR
II
10.
Visi
akininkai
a zosi
daba
pa asa i
samdydami.
Pe kKMD
472—473.
b)
Pakyla
y q
nuo
mii iuko
Domininkélis.
CVMS
64.
A éjo
[lapé]
aka q
pas
gaspado iy
(=Seimininka).
L
Ill
62.
Nak j
bi elis
lie aus
pe éjes.
ZemRIU
238.
Pa asa j
isleido
mane
pas
Bab q
kiauliy
gany i.
ZemR
Il
174.
Rudeni
isos
a ys
apsilaks é.
In’.
Sinonimiskos
kons ukcijos
su
me y
laiky
pa adinimy
i
ZodZio
nak is
i
e inin-
ku,
ei8kian ios
eiksma
i
jo
pe ioda
(a)
a
i ykimo
momen a(b),
biidingesnés
a méms,
au osakai.
Pa a o os
g oZinés
li e a i os
ki iniuose
jos
isada
u i
a chaiSkumo,
a miSkumo
a spal i.
Kons ukcijoms
su
Zodziu
y as,
aka as
oks
a spal is
nebiidingas.
a)
Ry e
ji
bégda o
{
pa duo u e.
Ma kPRL
133.
I
dundéjo
nak y
mus
sunki
au omasina.
VenclR
I
162.
Pi ma
ki y
ne eikia
pa asa y
sé .
Ds.
Ma au
j@
lieknq,
auk§ q,
kasanéiq
pa asa y
da zely
lys es.
VenclPU
289.
b)
Ig éjau
y e
k és i.
Dgl8.
Sako,
kad
jos
ixlisda o
aka e
a ba
y e.
SimonOBT
96.
Pa asa y
kad
is iiks
Zi gas
i
a o,
ai
kad
nu eis
(nueis),
kojas
i sum
pamé édamas.
Rod
(LKZ
VIII
106).
Rudenyj
émé
Zmonys
(Zmonés)
kul i.
SlanéSA
291.
5.
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIU
i
po
5.1.
Kons ukcijos
su
p ielinksniu
i¥
po
i
kilmininku
eiSkia
eiksma
i
laika,
ku iam
pasibaigus
as
eiksmas
ealizuojamas.
Daba inei
li e a i inei
kalbai
jos
be eik
nebidingos:
am
eikalui
a ojamos
sinoniminés
kons ukcijos
su
p ielin-
ksniu
po
i
kilmininku
(Z .
8.1.)
.
Sios
kons ukcijos
labai
nep oduk y ios:
kiek
daZniau
jy
pasi aiko
su
Zodziais
nak is,
Ziema,
ka ka émis
su
ienu
ki u
p ocesa
Zyminéiu
daik a a dZiu.
Medyje
is
po
nak ies
asda o
audongq
élia a.
C R
IV
289.
13
po
Ziemos
a ku usi
musé
a kakliai
opojo
lango
s iklu.
Bal TK
1
109.
I¥
po
kie os
i
i os
Ziemos
pa asa is
labai
spé iai
au’o.
ZemR
1194.
Vaikas
ix
po
ligos
a ku o.
G k.
Ilséjomés
i§
po
kelionés.
ZemR
IV
218.
146
6.
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIU
nuo
6.0.
P ielinksnio
nuo
laiko
eikSmé
iSkeliama
a ba
ienas
ki as
Sios
eikSmés
pa yzdys
pa eikiamas
j ai iuose
g ama ikos
da buose
(Z .
A.
Schleiche
1856:
288;
J.
Jablonskis
1957:
655—656;
P.
Bi énas
1930:
94;
Lie u iy
kalbos
g ama ika
ap.
598).
Placiau
p ielinksnio
nuo
laiko
eik’me
ap a ia
E.
F enkelis
(1929:
116—
112),
Laiko
kons ukcijos
su
p ielinksniu
nuo
i
kilmininku
labai
p oduk y ios
i
gausiai
a ojamos
ick
Snekamojoje,
iek
a8 y
kalboje.
Jos
ei’kia:
1)
eiksma
i
p ading
jo
laiko
iba,
2)
eiksma
i
jo
i ykimo
momen a.
6.1.
Kons ukcijos,
eiSkian éios
eiksma
i
p adine
jo
laiko
iba
:
6.1.1.
Kons ukcijos
su
p ielinksniu
nuo
i
kilmininku,
eiSkian¢ios
eiksma
i
p ading
jo
laiko
iba,
y a
kons ukcijy
su
p ielinksniais
iki,
lig(i)
i
kilmininku,
eiskian¢iy
eiksma
i
galing
jo
laiko
iba,
sin aksiniai
an onimai.
Jy
eiksmazodZiu
eiSkiamas
eiksmas
gali
p asidé i
iek
daik a a dziu
pa-
saky o
laiko
ibose,
iek
pasibaigus
daik a a dZiu
pasaky am
laikui®,
plg.:
Mano
mo ina
jq
nuo
jaunys és
pazino.
Ciu lRR
Il
244.
Langai
ebebu o
uZkal i
da
nuo
Ziemos.
SimonOBT
42.
Nuo
kilimo
nebebu o
a éjusi.
E .
Nuo
pa
sekminiy
nebebu o
im o
lie aus.
C R
VII
101.
Jis
jau
nuo
pus-
y€iy
siisciojo
sk e nais.
Pauks PM
56.
Kons ukcijy
su
p ielinksniu
nuo,
ei8kian iy
eiksma
i
p adine
jo
laiko
iba,
pag indinj
démenj
suda o
abiejy
eiksly
eiksmazodZiai.
Vy auja
kons ukcijos
su
eigos
eikslo
eiksmazZodZiais.
P iklausomuoju
démeniu
daZniausiai
eina
laiko
sa okas
eiSkian ys,
eciau
—
ki y
leksiniy
eikSmiy
daik a a dZiai.
Be
pazyminiy
gali
ei i
dauguma
laiko
sa okas
Zymin iy
daik a a dziy
(i&sky-
us
6.1.6.—6.1.8.
nu ody us
a ejus).
Kalbamoms
kons ukcijoms
su
p ielinksniu
nuo
bidingas
i
kiekybés
eikSmés
a spal is.
6.1.2.
Gausiausiai
a ojamos
kons ukcijos
su
pa os
daliy
(pap as ai
su
y as),
me y
laiky,
S enciy,
algymo
me o,
Zmogaus
amZiaus
pe iody, da bo,
poilsio,
apeigu
laiko
i
pan.
pa adinimais.
Gi
nuo
y o
aiks ome
su
uo
is o iku
po
muziejus.
VienR
VII
138.
Jau
é-
as
nuo
apyauSs io
a ia.
Ds.
Nuo
gaidziagys és
du
klojimus
iskulé.
Dk8.
AS
jau
nuo
pa asa io
Siaudy
nebe u iu.
Do .
No be as
di bo
Vilniuje
nuo
idu asa io.
Gud-GuzKIT
I
175.
Cia
da
nuo
pe ei o
udens
i
Ziemos
bu o
uzsilike
isokiy
Sapy.
Myk-Pu R
VI
169.
Nuo
Ju gio
die as
da zing
a ida o.
L
V
379.
Tik
nuo
ju giniy
pa sisamdyda o
me gq.VienIMA
7.
Mes
nuo
kalédy
ka éms
k a ini
k a om.
LKZ
V1
450—451.
Ka é
da
nuo
pie y
nepe kel a.Ds.
Jiedu
abudu
gi uoklia o
nuo
pa
p iespieciy.VaizgRR
I
451.
Nuo
pa
kiidikys és
jis
p adéjo
sa a ankiska
gy enimg.
Ma cBR
36.
Tu éjo
as
siinus
nuo
jaunys és
auginamg
jau elj.
LTR
232.
Jau
nuo
ugia-
pju és
niekas
nebejojo
nak ies.
L lV
565.
Nuo
ano
sekmadienio
su
manimi
nebekalba.
SimonNTP
143.
Nuo
balandzio
di bu
Ce pinéje,
be
i
en
as
pa s.
Vk&.
Sesu és
miisy
nuo
senobés
dé éjo
ma gus
iibelius.
Mai PB,
41.Misy
Bal-
ija
nuo
amziy
plaka
smélj.
SNé P,
241.
8
Pe
g ieZ as
K.
Mus eikio
eiginys,
kad
lie u iy
kalbos
laiko
kons ukcijy
su
p ielinksni
nuo
eiksmazodzio
eiksmas
neuzg iebia
daik a a dziu
pasaky o
laiko
(1972:
257).
Pagal
okj
eigima
pasakymas
nuo
1955
me y
gy ena
Vilniuje
eikS y,
jog
1955
me ais
Vilniuje
da
negy eno,
o
p adéjo
gy en i
ik
1956
me ais;
pasakymas
muo
pi madienio
lyja
eiks y,
kad
pi -
madienj
nelijo,
o
p adéjo
ly i
ik
an adienj
i
.
.
10*
147
9.3.
NemaZa
dalis
ki y
eik’miy
(pa yzdziui,
bido,
salygos,
ie os
i
k .)
kon-
s ukeijy
su
p ielinksniu
p ie
sakinyje
i gi
ne e ai
jgyja
laiko
eik’més
a spal i‘.
Snek ose,
be
anks iau
miné y,
a ojama
i
ki okiy
laiko
eikSmiy
kons uk-
ciju,
a iau
li e a i inei
kalbai
jos
nebidingos.
Jy
ie oj
a ojamos
ki os
laiko
kons ukcijos
(z .
J.
K uopas
1953:
27).
10.
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIU
a p
10.1.
Laiko
kons ukcijos
su
p ielinksniu
a p
i
kilmininku
eigkia
eiksma
i
jo
laiko
ibas.
Daba inéje
li e a ii inéje
kalboje
jos
nelabai
populia ios.
Pag indiniu
démeniu
eina
abiejy
eiksly
eiksmazodJiai.
P iklausomaji
dé-
meni
gali
suda y i
laiko
sa okas
a
p ocesus
eiSkian ys
daik a a dZiai.
10.2.
Su
ienu
daik a a dziu
kalbamos
kons ukcijos
suda omos
e ai.
Tuo
a eju
daik a a dis
isada
u i
daugiskai os
kilmininko
o ma.
Ta p
S enéiy
ge okai
padi béjome.
BalkS
204.
Ta p
seansy
spindulia-
imas
padidéjo
kelias
dexim is
ka y.
T
1970
290.
Daznesnés
kons ukcijos,
ku iy
p iklausomaji
démenj
suda o
du
daik a a -
dziai,
sujung i
jung uku
i ,
ka ais
—
bei.
d
daba
jis
lauké
a einan
ki o
a no
a p
ienuolikés
i
pusiau
d ylikés.
BaléAZ
11.
MésSlas
i
laukus
Pap as ai
biida o
ezZamas
a p
pa a-
sa io
séjos
i
Sienapji és.
MLTE
II
565.
Sudegé
a p
pus y¢io
i
pie y.
Ba PM
132.
Ta p
kalédy
bei
ijy
ka aliy
y a
d ylikinés.
KG
401,
10.3.
Laiko
ma o
iene us
Zymin ys
daik a a dziai
okiose
kons ukcijose
isada
u i
s uk i iSkai
ba iny
pazyminiy.
Tuo
a eju
daik a a dis
dazniausiai
(be
ne
isada)
pasakomas
ik
an ojoje
p iklausomojo
démens
dalyje,
einanéioje
po
jung uko,
o
pi mojoje
é a
pazyminio
unkcija
a liekan is
Zodis.
Ta p
400
i
800
m.
Lie u os
e i o ijoje
i yko
nauji
dideli
pasikei imai.
LI
I
32.
Ta p
15
—14000
m.
p .
m.
e.
i
8000
m.
p .
m.
e.
bu o
ys
Sal i
i
d égni
laiko a piai.
RimPLG
12.
Jaunikliai
¥e iasi
[...]
a p
ugpjicio
i
spa-
lio
mén.
I anLP
III
126.
De ynios
kelei és
bu o
sumedzio os
a p
XI.
25d.
i
II.
15
d.
WanLP
I
68.
Juk
ai
u i
i yk i
a p
ienuolik os
i
d ylik os
alandos
nak ies.
SimonVK
II
110.
11.
KONSTRUKCIJOS
SU
PRIELINKSNIU
uz
11.1.
Laiko
kons ukcijos
su
p ielinksniu
uz
i
kilmininku
Teigkia
eiksma
i
laiko
kiekj,
ski ian j
a
eiksma
nuo
anks esnio
laiko.
Jos
y a
a i inkamy
kons uk-
cijy
su
p ielinksniu
p ie¥
i
galininku
bei
kons ukcijy
su
p ielinksniu
pi m(a)
i
kilmininku,
eiSkianéiy
eiksma
i
laiko
kiekj,
ski ian j
a
yeiksma
nuo
élesnio
lai-
ko,
sin aksiniai
an onimai.
;
J.
Jablonskis
Si okiy
kons ukcijy
p ielinksnj
uz
iek
,,Linksniuose
i
p ielinks-
niuose“,
ick
sayo
s aipsniuose
y a
kei es
p ielinksniu
po
(Z .
1957:
667;
1959:
188,
231,
297).
Taisymo
mo y u,
odos,
nieku
né a
aikiai
su o mula es,
be
i§
a ski u
pas aby
ma y i,
kad
p ielinksnio
uz
a osena
laiko
eikSme
y a
laikes
ne aisyklin-
ga,
lie uyiy
kalbai
sye ima
(1959:
187—188,
229).
Ta iau
lie u iy
kalboje
p ielinksnis
u
Sia
eikSme
u i
i§
seno.
Jo
pa yzdziy
y a
as u
paminkluose
(Z .
A.
Bezzenbe ge
1877:
246;
E.
F aenkel
1929:
178).
Kaip
odo
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
medziaga
i
akademinio
,,Lie u iy
kalbos
Zo-
dyno“
ka o eka,
laiko
kons ukcijos
su
p ielinksniu
uz
gy os
daugelyje
lie u iy
__
4
Si okiy
kons ukcijy
pa yzdziy
y a
M.
Caikausko
s aipsnyje
(1963:
11—13),
ypaé
c
posky-
yje.
S aipsnio
au o ius
jas
ski ia
p ie
laiko
eikSmés,
be
aip
pa
pazymi,
kad
okios
kons ukcijos
u i
i
ki y
eikSmiy
a spal iy.
154

kalbos
Snek y’.
Jos
pazis amos
i
au osakoje.
Siy
kons ukcijy
aps u
akademiko
J.
Baléikonio
e imuose.
Jy
a osena
li e a i inéje
kalboje
daba
i eisin a
(Z .
B.
Vosyly é
1951
:
31;
J.
K uopas
1953:
28;
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1971:
645—646;
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodynas
1972
:
878).
Vadinasi,
dél
laiko
kons ukcijy
su
p ielinksniu
uZ
i
kilmininku
eik inumo
daba inei
li e a i inei
kalbai
né a
jokiy
abejoniu.
11.2.
Kons ukcijy
su
p ielinksniu
uz
p iklausomuoju
démeniu
eikiamas
laiko
kiekis,
ski ian is
eiksma
nuo
anks esnio
laiko,
gali
bi i
apib éZ as
(a)
i
neapi-
b éZ as
(b).
a)
Apib éZ as
laiko
kiekis
eiSkiamas
laiko
ma o
iene us
Zymin¢iais
daik a-
a dziais,
einan¢iais
su
kiekiniais
skai a dZiais
a
be
ju.
Uz
ménesio
pa aziuos
sinus.
K sn.
UZ
me y
die as
jiems
siiny
duoda.
L IV
98.
Da
mazdaug
uz
pusmecio
a éjo
pas
mane
Tamulio
pussese é.
SimonNTP
389.
Tegu
uz
pus alandZio
a eina
a o
pusb olis.
BalsHP
259.
UZ
sa ai és
i
Sienapjii é
p asidés.
Vnd.
T aukinys
a eis
uz
penkiy
minudciy.
Sk.
U%
d ie-
ju
pa y
iigs is
jau
a ojama.
Ka kR
243.
Da
uz
d iejy
sa aiciy
a éjo
ki os
melzéjos.
Lnky.
Jis
os
uz
d iejy
sa aiciy
a sipeikéjo
nuo
ka o
ispiudziy.
Pe kKMD
175.
UZ
pusés
alandos
jau
isa
as iné
Zinojo.
K é LZ
183.
I
ma-
lino
isada
uz
d ieju
dieny
pa aziuoja.
Sd.
b)
Neapib éZ as
laiko
kiekis
eiSkiamas
neapib éZ a
laiko
kieki
ZyminCiais
daik aya dZiais
a ba
laiko
ma o
iene us
Zymin iais
daik a a dZiais,
einan¢iais
su
neapib éz a
kieki
pasakanCiais
ZodZiais.
Uz
akimi kos
d ioks eléjo
ienas
Sa is
( 8.).
UZ
alandélés
Kauno
puséje
pasi odé
dimai.
G l.
UZ
kele o
minuéiy
jis
jau
ilkosi
Zingsniais
paji-
io
smélynais
i
Ryga.
VaizgRR
Il
62.
UZ
kiek
me y
niekas
i
neZinos.
Sd.
Uz
keliy
dieny
a ezé
Joniskélio
okiecio
gydy ojo
ecep a.
Pe kKMD
620-621.
11.3.
Visos
kons ukcijos
su
p ielinksniu
uz
i
kilmininku,
eiSkian ios
eiks-
ma
i
apib éZ a
(a)
a
neapib éZ a
(b)
laiko
kieki,
ski ian i
a
eiksma
nuo
anks es-
nio
laiko,
y a
sinonimiSkos
a i inkamoms
kons ukcijoms
su
p ielinksniu
po
i
kilmi-
ninku
(Z .
8.2.).
Jy
eiksmés
y a
isiSkai
iden iskos,
be
ski ingy
a spal iu,
ik
kons -
ukcijos
su
p ielinksniu
wz
daba inéje
li e a ii inéje
kalboje
Siek
iek
e esneés
negu
kons ukcijos
su
p ielinksniu
po
(Z .
P.
Bi énas
1930:
135;
Lie u iy
kalbos
g ama i-
ka
1971:
646).
Plg.:
a)
Mazdaug
po
ménesio
sug izo
i
Bagdadq.
Bal TVN,
146.
Po
me y
ixé-
jes
i
ka iuomenés,
di bo
j ai iy
laik as¢iy
edakcijose.
TysINR
5.0
Siko skio
liny
po
sa ai és
ik ai
nebe asime.
A yz[SK
79.
Po
aS uoniy
dieny
suso-
dino
mus
j
S a y
ecios
klasés
agonq
—
i
iS ezé
iS
Tilzés.
S uogR
V
39.
T aukinys
a éjo
ik
po
pusés
alandos.
Ins.
b)
Mo iejus
isnyko
i
po
alandélés
sug izo.
Myk-Pu R
VI
153.
Pe as
i¥éjo po
keliy
minuéiy.
VenclGD,
33.
Po
kele o
alandy
jis
jau
bu o
mies-
e.
LankNR
101.
Tik
po
keliy
dieny
g izo
P anas
S imas.
VenclGD,
240.
Papildomi
su umpinimai
BsRR
—
Basana iéius
J.
Rink iniai
aS ai. V.,
1970.
JuéLM
—
Juéas
M.
Lie u os
me ag iai.
V.,
1968.
LAB
—
Kulikauskas
P.,
Kulikauskiené
R.,
Tau a icius
A.
Lie u os
a -
cheologijos
b uoZai.
V.,
1961.
Las UD
—
Las auskiené
M.
Upés
do ana.
K., 1946.
Ma AD
—
Maéiulis
J.
Augo
diemedis.
V.,
1961.
Ma kPRL
—
Ma ke iéius
A.
Plaka as
es o ano
lange.
V.,
1967.
Ma ukZSG
—
Ma ukas
K.
Zaliakalny
Sluoja
ga es.
V.,
1962.
Mas TZ
—
Mas auskas
S.
Taikomoji
zoologija.
K.,
1947.
5
Kai
ku iose
Snek ose
laiko
kons ukcijy
suda oma
su
p ielinksniu
uz
i
naudininku
(z .
Z.
Zinke i ius
1966:
429).
Daba inéje
li e a inéje
kalboje
Si okios
kons ukcijos
ne a ojamos.
155
MG
—
Mokslas
i
gy enimas.
Lie uyes
TSR
Zi ijcs*
d augijos
Zu ales.
MLTE
—
Maioji
lie u iskoji
a ybiné
enciklo ediia.
T.
1—I11.
V.,
18€€=1971.
Mons P
—
Mons ilai é
J.
Pik zolés.
V.,
1967.
RimPLG
—
Riman iené
R.
Pi mieji
Lie u os
gy en ojai.
V.,
1972.
Si Gi SV
—
Si ijos
Gi a
V.
S ai
i
iskas.
V.,
1963.
SlanéSA
—
Slanéiauskas
M.
Siau és
Lie u os
sakmés
i
anekdo ai.
V.,
1975.
SRagSD,
—
Sa ijos
Ragana.
Sename
d a e.
V.,
1969.
TysINR
—
Tyslia a
J.
Nemuno
ankose.
V.,
1967.
ZiugzdLKG
—
Ziugida
J.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
D.
II.
Sin aksé.
K.,
1957.
LITERATORA
Bezzenbe ge
A.
Bei ige
zu
Geschich e
de
li auischen
Sp ache
au
G und
li auische
Tex e
des
XVI.
und
des
XVII.
Jah hunde s,
G6 ingen,
1877.
Bi énas
P,
Lie u iy
kalbos
p ielinksniy
mokslas.
K.,
1930.
Caikauskas
M.
VeiksmazZodiniai
lie uyiy
kalbos
Zodziy
junginiai
su
p ielinksniu
iS“.
—
,,Vil-
niaus
als ybinio
pedagoginio
ins i u o
mokslo
da bai.
Lie u iu
kalba
i
li e a i a“,
1959,
.
VIL,
p.
31-48.
Caikauskas
M.
VeiksmazZodiniai
ZodZiu
junginiai
su
P ielinksniu
,,p ie“
daba inéje
lie u iy
kal-
boje.
—
,,Kalbo y a‘,
1963")
EX
p ys=1s:
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodynas.
Il
papildy as
leidimas.
V.,
1972.
Dauza
A.
G ammai e
aisonée
de
la
Jangue
ancaise,
3
éd.
Lyon,
1947,
Die
deu sche
Sp ache.
Bd.
2,
Leipzig,
1970.
Endzelins
J.
Da bu
izlase.
I.
Riga,
1971.
Fillmo e
Ch.
J.
The
Case
o
Case.
—
In:
Uni e sals
in
Linguis ic
Theo y.
New
Yo k
e.
a.,
1968,
p.
1—88.
F aenkel
E.
Syn ax
de
li auischen
Pos posi ionen
und
P aposi ionen.
Heidelbe g,
1929.
Jablonskis
J.
Linksniai
i
p ielinksniai.
—
Kn.:
Rink iniai
ag ai.
Tle¥.,.1957;
p.
551-672.
Jablonskis
J.
Rink iniai
a8 ai.
T.
IL.
V.,
1959,
Jakobson
R.
Bei ag
zu
allgemeinen
Kasusleh e.
—
In:
T a aux
du
Ce cle
Linguis ique
de
P ague,
T.
VI.
P ag,
1936,
p.
240—288.
Kilius
J.
Dél
p ielinksnio,
—
»Kalbo y a“,
1974,
.
XXV(1),
p..43—52.
K uopas
J.
Laiko
aplinkybés
eiSkimas
lie u in
kalboje.
—
,,Ta ybiné
mokykla“,
1953,
N .
7,
p.
21~+30.
Ku y owicz
J.
Le
p obléme
du
classemen
des
cas.
—
Esquisses
linguis iques.
W oc aw—K a-
kow,
1960,
p.
131—150.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
T.
I.
Fone ika
i
mo ologija.
V.,
1965.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
T.
IL.
Mo ologija.
V.,
1971.
Misdienu
la iegu
li e a as
alodas
g ama ika.
I.
Foné ika
un
mo ologija,
Riga,
1959.
O ebski
J.
G ama yka
jezyka
li ewskiego.
T.
III.
Nauka
o
o mach.
Wa szawa,
1956.
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i iné
kalba
XVI-—XVII
a.
V.,
1967.
Ruzé
A.
Apy ik io
laiko
kons ukcijos
su
p ielinksniais,
—
»Kalbos
kul i a‘,
1971,
sas.
20,
p.
10—13.
Ruzé
A.
Laiko
kons ukcijos
su
p iclinksniu
Pi ma
(pi m).
—
,,Kalbos
kul i a“,
1972,
sas.
23,
p.
41-46.
Schleiche
A.
Handbuch
de
li auischen
Sp ache.
Li auische
G amma ik.
P ag,
1856.
Schmid
W.
G und agen
de
deu schen
G amma ik.
Be lin,
1967.
Szobe
S.
G ama yka
iezyka
polskiego.
Wydanie
siédme.
Wa szawa,
1966.
Ul ydas
K.
Vienaskai os
kilmininko
P ie eiksméjimas
i
p ie eiksmiai
su
o man ais
-(i)o,
~(i)os,
-és
daba inéje
lie u iu
kalboje.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
(,,Lie u iy
kalbo y os
Kiausimai“,
.
VID.
V.,
1964,
p.
11—46.
Vosyly é
B.
Kada
laika
nusakan
a o i
p ielinksnj
po,
kada
uz?
—
»Ta ybiné
mokykla‘“,
1951,
N .
12,
p.
31.
Zinke iéius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V.,
1966.
Aamouu
B.
T.
Cun axcuc
coppeMeHHO O
HeMeLKo o
si3biKa.
JI.,
1973.
Buno pagopB.
B.
Pycckuii
aux.
Haqanne
p opoe.
M.,
1972.
Tpucha ace
CoBpeMeHHo O
pyccKo o
«MTepaTypHo o
sabiKa.
O n.
pea.
H.
10:
UIsegopa,
Kupmyncxuii
B.
M.
O
pawuuax
c1oBa.
—
,Bonpocs
ASbIKO3HaHHA“,
1961,
Ne
3,
c.
3-21.
Mcauenxo
A. B.
Tpamma uuecknii
c pol
pyccko o
a3bIKa
B
conoc asaeHin
c
CIOBALKUM,
Mopdosio ua.
Y.
1.
Bpa ueyapa,
1954.
Memanunos
H. H.
Unens
Mpeanoxenua
u
yac u
peun.
M.—JI.,
1945.
Myc eiixuc
K.
Conoc asu eabnaa
Mop boio us
pyccKo o
H
AH
TOBCKO O
A3EIKOB,
Buapu oc,
1972.
Huxu esuy
B.
M.
[pamma uaeckne
KaTe opaH
B
cOBpeMeHHOM
pycckoM
s3bike.
M.,
1963.
Tleukosexui
A.
M.
Pycckui
cun axcuc
HaywHom
ocsemenuu.
Mapanne
cezpmoe.
M.,
1956.
Penuna
T.
A.
O
npo asonoc apaennn
»Maq@K
—Tpeqo
B
COBPeMeHHOM
PYMBIHCKOM
si3EIKe.
—
»Hayunple
JoKayE
pa cu el
WKONIbI.
DPynono nyeckne
Hayku“,
1968,
No
5,
c.
91—99.
156
Cmup unknii
A.
HW.
Cun axcue
au ui cko o
sabixa.
M.,
1957.
Cyuacua
yKpaiucbka
1i epa ypua
mopa.
Mopdono ia.
Kuis.
1969.
®op yna on
©.
©.
Cpapnu enpuce
saspKosegenne.
—
B
xu.:
Va6pannue
pyau.
T.
1.
M.,
1956,
c.
23-197.
Iapesa
I.
B.
CaoGo nnie
c osocoue anua
c
npejuo om.
—
,BecTHuK
MocKoscKo o
yHuRepcH-
Te a.
Pusono ua”,
1969,
No
2,
c.
31—41.
Uepkacosa
E. T-
Tepexog
noaHosnayupix
cos
B
npegso u.
M.,
1967.
IMaxma os
A. A.
Ouepx
coppemen io o
pyccko o
au epa ypxo o
saniKa. M.,
1941.
Mlep6a
JI.
B.
O
uac ax
pew
B
pycckom
asuike. —
B
KH.:
Sspikopan
cuc ema
u
peyepaa
es-
enbuoc b.
JI.,
1974,
c.
77—100.
Apuesa
B.
H.
TMpex oxeune
u
caosocoue anue.
—
B
xii.:
Bonpoce
pamma uyecko o
cTpos
M.,,
1955,
¢,
436—451.
4
e
oe
A.
PYKE
BPEMEHHDIE
MPEJJIO)KHBIE
KOHCTPYKUMH
C
POJMTEJIBHbIM
NMAJE)KOM
B
COBPEMEHHOM
JIMTOBCKOM
JIMTEPATYPHOM
SA3bIKE
Pes wme
B
c a se
aiianusipyio ca
Bpemenubie
KoucTpyKuHu',
B
pO
OCHOBHO O
KOMMOHeHTA
KO-
TOPIX
BLICTYMaeT
ia o/,
B
POM
3aBHCHMO O
KOMMOHEHTa
—
pOMNTeTbHBIM
Mage
UMeHH
Cy-
UECTBUTEIbHOFO
HJIH
MCCTOUMeHHA
C
Npelo aMu,
a B
HEKOTOPBIX
CyyanX
H
MMeHH
YMCIHTEeIb-
Ho o
c
Mpeqno amu.
Ocsemae ca
poh
Mpeqso os
B
cTpyKType
KOHCTPyKWHM,
seKcHYeCKHi
COCTAB
OFMHCbIBAeMbIX
KOHCTPYKUHH,
HX
NPOAYKTHBHOCTH,
TeHACHURH
YNOTPeOeHHA,
BbIAB/eHBI
WX
SHAYCHHA
H
CHHTAKCHYeCKHe
CHHOHHMLI.
:
B
pos
3aBHCHMO o KOMMOHEHTa
H3y4aeMBIX
KOHCTPYKILMi
BLICTYMalOT
MMeHa
CyUecTBH-
TenbHble,
OOosHayaloli e
BpeMs,
NpoueccH,
a
HHO
Za
u
KOHKpeTHBIe
OGBEKTHI,
KaK
C
0693aTeJIbHbI-
MH
Olpe eeHHaAMH,
TaK
H
6e3
HHX.
MBIMH
TIPOLYKTHBHBIMH
H
HaHOowee
YACTO
yNOTpeG.iseMbIMH
ABJIAIOTCH
KOHCTPyKUMH
C
npeano amn
iki,
lig(i),
nuo,
po
u
uz.
Kone pykuun
¢
npequo amu
iki,
lig(i)
esipaxaio :
|)
geiicTBHe
u
e o
KoHeuHBIi
npeyen
Bo
Bpemenu
(Kulia
iki
nak ies
,.monoTa T
Jo
HOun",
éjo
lig(i)
pie y
men
Wo
o6ena“,
2)
AelicTBHe
H
e o
Mpu6sMsHTenbHy!O
MpoomKUTeNbHOCTH
(pe i
lig(i)
(iki)
d iejy
sa aiciy
,,BbICMKUBAaeT
oKOn0
AByX
Hejenb“).
Kouc pykuni
c
mpeano amu
iki,
lig(i),
Beipa ka oujue
jelic BHe
H
e o
NpHONH3KTEIBHYIO
NPOAOMKUTeIBHOCTS,
CHHOHUMHUNBI
aHaOTHYHIM
KOHCTPYKUHAM
C
TIpes10-
TaMu
apie
(Cc
BUHHTeIBHBIM
NazexKoM),
a i,
ne oli
(pe i apie
d i
sa ai es,
pe i
a i
(ne oli)
d iejy
Sa aiciy
,,BbICHKUBAeT
OKONO
AByX
Hese1b“).
Kouc pykuuu
c
mpesso om
nuo
yale
Bce o
BLIPaKaloT
Jelic aHe
H
e o
HaYaTDHBIi
Mpeqe
BO
Bpemenu
(di ba
nuo
jaunys és
,paOoTaeT
c
10HOCTH“).
OTHM
KOHCTPYKUMAM
CHHOHHMHUHDI
KOHCTPYKUHH
¢c
Npezuo om
is
(di ba
i
jaunys és
,,pabo ae
c
;HOCTU"),
HO
TOCMeAHHe
OBO/IbHO
o panuue bi
nexcuyecku.
M3peqka
BeTpeyalo ca
KOHCTpyKUHH
C
MpeqO OM
uo,
KOTOpBIe
BbI-
paxkaio
jlelicTa e
1
MoMeHT
e o
cosepmlenus
(nuo
y o
susi go
,,yTpoM
3a601e1").
B
s oM
cayuae
OHM
CHHOHHMHYHEI
aHaIO HYHbIM
KOHCTPYKUMAM
C
Mpeso om
is,
a
TaKKe
KONCTPYKUHAM
C
BH-
HUTEJIBHBIM
HJIH
C
M@CTHBIM
Tajlexom
(i
y o
susi go,
y a
susi go,
y e
susi go
,yTpoM
3a6one.1“).
Konc pykuuu
¢
mpego om
po
spipaxa io :
|)
Aelic aue
H
BpeMa,
NO
HCTeYeHHH
KOTOpO O
370
elic sue
peausye es
(po
pus yciy
p adéjo
kas i
,,nocae
3aBTpaka
Hayaq
KOMaTb™,
po
su-
si inkimo
susipyko
,, iocae
co6paiua
noccopuauce"),
uu
2)
AelicTBHe
H
KONMYeCTBO
BpeMeHH,
KoTOpoe
OTAeNAeT
9TO
AelicTBHe
OT
NpegMIecTByioM e o
BpeMeHH
(po
ménesio
g izo
,uepe3
MeCsaIL
BogppaTHaca“).
Koxc pykuMu
¢
npesso om
po,
Bbipaxkaiomjne
AelicTBHe
H
KOHNeCTBO
BPeMeHH,
OTAeamONlee
STO
AeiicTBHe
OT
MpegUecTByloMle o
BPeMeHH,
BCe a
CHHOHHMHUYHDI
a aOTHYHIM
KOHCTpyKUHAM
C
Mepesno om
uz
(uz
ménesio
g izo
,.uepes
Mecal,
BOsBpaTHJICA"),
HO
NocseAHHe
B
JHTepaTyPHOM
ABbIKe
BCTPeualOTCA
pexke,
YeEM
KOHCTpyKUHH
C
Mpelo oM
po.
Koue pyxunu
c
mpego amu
nuo
—
iki
(nuo
y o
iki
aka o
e kia
,,c
y pa
No
Beuepa
Ma-
ye “),
nuo
—
lig(i)
(nuo
pie y
lig(i)
aka ienes
ilsisi
,c
o6ena
Ao
yuna
OTAbIxXaioT”),
a
TakxKe
C
a p
(a eik
a p
desim os
i
d ylik os
alandos
,,11puxoqu
MEK
Ay
AECATbIO
H
ABeHAaLUATbIO
yacaMH“)
BEIpaKaioT
Aelic BHe
H
Mpexe bl
BO
BPCMEHH,
M@KAY
KOTOPbIMH
9TO
AelicTBHe
pea iusyeTcH.
Kouc pykuun
c
mpeguo amu
gale,
pabaigoj(e),
p adzioj(e),
puséj(e),
pusiau,
idu y,
idu yj(e)
pbipaxkaioT
jelic Bue
u
e o
nepuoy
(miega
idu y
dienos
,,cnaT
B
CepeaHHe
qua“)
Han
MOMeHT
e o
copepileHHa
(p adzioj
me y
mi é
,,B
Hauame
owa
cKonyasica,
gale
asa os
a silo
»B
KOHUe
JleTa
ToTe
e710“).
Bpemenubie
KoncTpyKuMH
c
npeao amn
be,
i
po
u
p ie
B
COBPeMeHHOM
JIHTepaTYPHOM
SA3bI-
Ke
HEMPOMYKTHBHEI,
BCTPe alOTCA
AOBObHO
PeTKO.
:
1
BpemewueiMd
KONCTPYKUMAMH
HIM
KOHCTPYKUMAMH
3/eCb
Ha3blBalOTCA
CJIOBOCOUeTAHHA
BEIPaKalOllHe
BPEMeHHBie
OTHOLIEHHA.
157
A.
RUZE
TEMPORAL
CONSTRUCTIONS
WITH
GENITIVE
AND
PREPOSITIONS
IN
MODERN
STANDARD
LITHUANIAN
Summa y
The
pape
discusses
empo al
cons uc ions
he
p incipal
componen
o
which
is
a
e b
and
he
subo dina e
componen
is
a
noun,
p onoun
and
in
special
cases
a
nume al
in
he
geni i e
case
wi h
p eposi ions.
The
ole
o
p eposi ions
in
he
cons uc ions,
hei
di e en
meanings,
lexical
s uc u e,
he
p oduc i i y,
he
usage
and
hei
syn ac ical
synonyms
a e
also
conside ed
in
he
pape .
The
subo dina e
componen
o
he
cons uc ions
in
ques ion
is
exp essed
by
nouns
deno ing
ime,
p ocesses
and
in
ce ain
cases
objec s
wi h
o
wi hou
a ibu es.
The
mos
p oduc i e
and
equen ly
used
a e
empo al
cons uc ions
wi h
he
p eposi ions
iki,
lig(i),
nuo,
po
and
uz.
Cons uc ions
wi h
he
p eposi ions
iki,
lig(i)
exp ess
1)
ac ion
and
i s
ime
limi
(kulia
iki
nak ies
“he
h eshes
ill
he
nigh “,
éjo
lig(i)
pie y
“he
was
walking
ill
he
a e noon“);
2)
ac ion
and
i s
app oxima e
con inua ion
(pe i
lig(i)
(iki)
d iejy
sa aiciy
* hey
ha ch
abou
wo
weeks“).
Cons uc ions
wi h
he
p eposi ions
iki,
lig(i)
exp essing
ac ion and
i s
app oxima e
con inua ion
a e
synonymous
o
he
co esponding
cons uc ions
wi h
he
P eposi ions
apie,
a i,
ne oli
(pe i
apie
d i
sa ai es,
pe i
a i
(ne oli)
d iejy
sa aiciy
hey
ha ch
abou
wo
weeks“).
Cons uc ions
wi h
he
p eposi ion
nuo
mos ly
exp ess
ac ion
and
i s
ini ial
limi
(di ba
nuo
Jaunys és
hey
wo k
om
you h“).
These
cons uc ions
a e
synonymous
o
he
cons uc ions
wi h
he
p eposi ion
i
(di ba
is
jaunys és
hey
wo k
om
you h“)
which
a e
a he
limi ed
lexi-
cally.
Cons uc ions
wi h
he
p eposi ion
nuo
a ely
exp ess
ac ion
and
he
momen
i
ook
place
(nuo
y o
susi go
“he
ell
ill
in
he
mo ning“).
In
his
case
hey
a e
synonymous
o
he
co esponding
cons uc ions
wi h
he
p eposi ion
is,
accusa i e
o
loca i e
(iS
y o
susi go,
y a
susi go,
y e
su-
si go
“he
ell
ill
in
he
mo ning“).
Cons uc ions
wi h
he
p eposi ion
po
exp ess
1)
ac ion
and
he
ime
a e
he
expi a ion
o
which
he
ac ion
is
ealized
(po
Pus yciy
p adéjo
kas i”’ hey
began
digging
a e
b eak as ‘,
po
s -
si inkimo
susipyko
“ hey
qua elled
a e
he
mee ing“)
o
2)
ac ion
and
he
pe iod
sepa a ing
i
om
he
p e ious
ime
(po
ménesio
g izo
“‘he
e u ned
a e
a
mon h“).
Cons uc ions
wi h
he
P eposi ion
po
exp essing
ac ion
and
he
pe iod
sepa a ing
i
om
he
p e ious
ime
a e
always
synonymous
o
he
cons uc ions
wi h
he
p eposi ion
uz
which
a e
no
so
equen ly
used
in
s and-
a d
Li huanian
(uz
ménesio
g izo
“he
e u ned
a e
a
mon h“),
Cons uc ions
wi h
he
p eposi ions
nuo
—
iki
(uo
y o
iki
aka o
e kia
”she
c ies
om
mo ning
ill
nigh “),
nwo
—
lig(i)
(nuo
pie y
lig(i)
aka ienés
ilsisi”’she
es s
om
dinne
illsuppe “)
and
wi h
a p
(a eik
a p
desim os
i
d ylik os
alandos
”come
be ween
en
and
wel e“)
exp ess
ac ion
and
ime
limi s
wi hin
which
i
is
ealized.
Cons uc ions
wi h
p eposi ions
gale,
pabaigoj(e),
p adzioj(e),
puséj(e),
pusiau,
idu y,
i-
du yj(e)
exp ess
ac ion
and
i s
pe iod
(miega
idu y
dienos
she
sleeps
in
he
middle
o
he
day“)
o
he
momen
i
ook
place
(p adZioj
me y
mi é
"she
died
a
he
beginning
o
he
yea “,
gale
asa os
a silo
i
go
wa me
a
he
end
o
he
summe “).
Tempo al
cons uc ions
wi h
he
p eposi ions
be,
is
po
and
p ie
a e
no
p oduc i e
and
a e
e y
a ely
used
in
mode n
s anda d
Li huanian,