Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su kilmininku ir prielinksniais

GRAMATINĖS KATEGORIJOS IR JŲ RAIDA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XVIII (1978) A. RUŽĖ DABARTINĖS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU KILMININKU IR PRIELINKSNIAIS 0. ĮVADINĖS PASTABOS 0.1. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijos1, kurių pagrindinis dėmuo — veiksmažodžio forma, o priklausomasis — daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio kilmininkas su prielinksniais, yra gana produktyvios, gausiai vartojamos ir pasižymi nemažu reikšmių įvairumu. Šiaip jau kilmininkas be prielinksnių laiko konstrukcijoms sudaryti vartojamas labai ribotai — tik prie veiksmažodžių su neigiamu priešdėliu ne-, pvz.: Valandos nepasėdi be darbo (Grl). Tokiais atvejais priklausomuoju dėmeniu einantis daiktavardis paprastai dar pabrėžiamas neigiamomis dalelytėmis nė, nei, pvz.: Neišbuvau nė mėnesio, — spjoviau ir išėjau (BilR₁ I 79); Tik pasiimk ir skrynią, nei valandėlės nenoriu laikyti jos savo namuose! BalčAP 163. Laiko konstrukcijų su kilmininku ir prielinksniaiss pagrindinis dėmuo leksiškai neribotas — juo gali eiti įvairiausių reikšmių veiksmažodžiai. Priklausomąjį dėmenį, kaip matysime toliau, gali sudaryti ne tik daiktavardžių, bet ir daiktavardiškųjų įvardžių, o tam tikrais atvejais ir skaitvardžių kilmininkas su prielinksniais. Laiko konstrukcijų su kilmininku ir prielinksniaiss vienas svarbiausių struktūrinių elementų yra prielinksnis. Tad pirmiausia pravartu trumpai pasiaiškinti, kokią gramatinę ir leksinę vaidmenį prielinksnis atlieka apskritai konstrukcijoje. 0.2. Kalbinėje literatūroje dėl prielinksnio gramatinių ir leksinių savybių nėra vieningos nuomonės. Be abejo, vienokiomis specifinėmis ypatybėmis pasižymi analitinių, kitokiomis sintetinių kalbų prielinksniai, bet tiek vienu, tiek kitu atveju prielinksniai turi daug ir bendrų bruožų. Vienas toks pagrindinių prielinksnių bruožų yra tai, kad jie, kaip ir kiti tarnybiniai žodžiai, konstrukcijoje nėra savarankiški sintaksiniai vienetai (plg. И. И. Мещанинов 1945 : 295), o atlieka tik tarnybinę sintaksinę funkciją, reiškia tam tikrą žodžių sintaksinį ryšį (žr. A. Daużat 1947: 343; В. Н. Ярцева 1955 : 440; Е. Т. Черкасова 1967: 11; В. Г. Адмони 1973: 6). Lietuvių kalbos (žr. Lietuvių kalbos gramatika, 1965: 38; 1971: 577), kaip ir kitų kalbų (plg. В. В. Виноградов 1972: 531; Грамматика современного русского литературного языка 1970: 311; Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika 1959 : 720; Сучасна українська літературна мова 1969: 474; S. Szober 1966: 104; Die deutsche Sprache 1970 : 904–905), prielinksniai rodo daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio sintaksinius santykius su kitais 1 Laiko konstrukcijomis arba tiesiog konstrukcijomis čia vadinami laiko santykius reiškiantys žodžių junginiai. 139 savarankiškais žodžiais. Laiko konstrukcijose prielinksniai žymi daiktavardžio, daiktavardiškojo įvardžio, o kartais ir skaitvardžio sintaksinį santykį su veiksmažodžiu, pvz.: pamatė ← po pietų, ateisiu ← pirma tavęs, sutemo ← po septynių. 0.3. O koks prielinks­snio santykis su daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio linksniu? Lingvistinėje literatūroje labai dažnai pabrėžiamas prielinksnio ir linksnio sintaksinių funkcijų tapatumas (plg. А. М. Пешковский 1956: 40; W. Schmidt 1967: 125; Ch. J. Fillmore 1968: 15; T. A. Репина 1968: 92), prielinksnis laikomas formantu (И. И. Мещанинов 1945: 296), tam tikra morfema, prilygstančia linksnio galūnei (J. Kurylowicz 1960: 132, 134–135, 143; J. Kilius 1974: 52). V. Vinogradovas, kalbėdamas apie rusų kalbos prielinksnius, pažymi, kad prielinksnių reikšmė abstraktėja, darosi panaši į linksnių prefiksų reikšmę (1972: 546), kad gramatinės raiškos krūvis nuo linksnio formos pereina prielinksniui (1972: 140). Ne vienas kalbininkas nurodo, kad prielinksnis papildo, patikslina linksnio reikšmę (žr. А. А. Шахматов 1941: 275–276; R. Jakobson 1936: 246; A. Dauzat 1947: 343; В. В. Виноградов 1972: 531; В. М. Никитевич 1963: 78–79). Antra vertus, prielinksninėje konstrukcijoje negalima įžiūrėti savarankiškos linksnio reikšmės, linksnio formų traktuoti atskietai nuo prielinksnio (plg. А. В. Исаченко 1954: 132–134), pavyzdžiui, prielinksninės konstrukcijos atėjo po pietų prielinksnis po su kilmininku sudaro sintaksinį vienetą, reiškiantį laiką, o linksninės konstrukcijos atėjo pietų kilmininkas žymi tikslą. Šiame straipsnyje laikomasi to požiūrio, kad prielinksnis savo sintaksine funkcija yra artimas linksnio galūnei, kad jis su linksniu sudaro sintaksinį visetą, kuris funkcija ir reikšme prilygsta savarankiškam linksniui, plg.: kalbėjo per susirinkimą ir kalbėjo susirinkime, palijo per vidudienį ir palijo vidudienyje. 0.4. Nors prielinksnis sintaksinės funkcijos požiūriu iš esmės ir nesiskiria nuo linksnio galūnės, bet yra ne morfema, o atskiras žodis, tiesa, ne savarankiškas, bet tarnybinis žodis. Tad ar prielinksnis turi leksinę reikšmę? Ar laikytinas jis konstrukcijos savarankišku leksiniu elementu? Literatūroje dėl prielinksnio leksinės reikšmės vyrauja du požiūriai. Vieni kalbininkai pripažįsta tik sintaksinę prielinksnio funkciją (Ф. Ф. Фортунатов 1956: 169–170; А. А. Шахматов 1941: 281; А. М. Пешковский 1956: 39–40; Л. В. Щерба 1974: 82; И. И. Мещанинов 1945: 295; J. Kurylowicz 1960: 132, 134–135, 143), kiti pažymi, kad prielinksniui, be gramatinės reikšmės, būdinga ir stipresnė ar silpnesnė leksinė reikšmė (В. В. Виноградов 1972: 531; В. Н. Ярцева 1955: 440; А. И. Смирницкий 1957: 88; Е. Т. Черкасова 1967: 11–15; В. М. Жирмунский 1961: 4; Г. В. Царева 1969: 38). Akademinėje gramatikoje nurodoma, kad prielinksniai savarankiškos leksinės reikšmės neturi (Lietuvių kalbos gramatika 1971: 577). Jų, kaip ir apskritai tarnybinių žodžių, leksinė reikšmė sutapusi su gramatine reikšme (Lietuvių kalbos gramatika 1965: 32) ir atsiskleidžia žodžių junginiuose, kuriuose prielinksniai vartojami (Lietuvių kalbos gramatika 1971: 577). Šiame darbe prielinksniai taip pat nelaikomi savarankiškais laiko konstrukcijų leksiniais vienetais, o kalbant apie prielinksninių laiko konstrukcijų leksinę sudėtį, į juos neatsižvelgiama: laiko konstrukcijos, kurių tų pačių daiktavardžių linksnių formos sutampa, o tesiskiria tik prielinksniai, pvz.: ateisiu už valandos, ateisiu po valandos, yra tik skirtingos gramatinės sandaros, bet tos pačios leksinės sudėties. 0.5. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijoms sudaryti su kilmininku vartojami šie prielinksniai: arti, be, gale, iki, iš, iš po, lig(i), netoli, nuo, nuo – iki, nuo – lig(i), pabaigoj(e), pirm(a), po, pradžioj(e), prie, pusėj(e), pusia, tarp, už, vidur(y), viduryj(e). Toliau ir apžvelgsime laiko konstrukcijų su šiais prielinks­niais² gramatinę sandarą, leksinę sudėtį, sintaksines reikšmes ir vartosenos polinkius. ² Kadangi apie laiko konstrukcijas su prielinksniais arti, netoli ir pirm(a) kalbėta jau anksčiau (žr. A. Ružė 1971: 10–12; 1972: 41–46), šiame straipsnyje jos nebeaptariamos. 140 1. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU be 1.1. Konstrukcijos su prielinksniu be ir kilmininku reiškia veiksmą ir jo realizavimo laiką. Laiko reikšmė beveik visada turi ryškų sąlygos ar nuolaidos reikšmės atspalvį. Literatūrinėje kalboje šios konstrukcijos gana retos. Pagrindinį jų dėmenį dažniausiai sudaro tiesioginės nuosakos būsimojo laiko ir liepiamosios nuosakos veiksmažodžių formos. Vyrauja konstrukcijos su veiksmažodžiais, turinčiais neiginį ne-. Priklausomuoju dėmeniu dažniau eina laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, iš kurių gausiau vartojami paros dalių, metų laikų ir laiko mato vienetų pavadinimai. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi. Jab|BRR I 649. Be rudens nepardžiausiu. ŽingždLKG II 34. Be šeštadienio nebaigs rugių. Ut. Atsikėlė da be šviesos (nepraėjus). LKŽ I 702. Konstrukcijos su laiko mato vienetų pavadinimais turi dar kiek kitokią reikšmės atspalvį: jomis pasakomas veiksmas ir laiko kiekis, kuriam praėjus gali būti realizuojamas tas veiksmas. Be pusvalandžio negerk. Dov. Be poros valandų nebaigs kulti. Grl. 2. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS gale, pabaigoj(e), pradžioj(e), pusėj(e), pusiau, vidur(y), viduryj(e) 2.1. Prie aiškių prielinksnių paprastai skiriama tik pusiau ir vidur(y), viduryj(e) (J. Endzelīns 1971 : 500; J. Jablonskis 1957 : 664, 667; P. Būtenas 1930 : 138–139; Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 605–606). Gale, pabaigoj(e), pradžioj(e) ir pusėj(e) atskirai kaip prielinksniai neiškeliami. Tačiau akademinėje gramatikoje pažymima, kad šitokie žodžiai „savo funkcija prie prielinksnių priartėja“ (Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 581). Iš tikrųjų jie nei vartosena, nei reikšme niekuo nesis skiria nuo vidur(y), viduryj(e). Todėl tais atvejais, kai vartojami daiktavardžio kilmininko prepozicijoje, šiame straipsnyje jie, kaip ir pusiau, vidur(y), viduryj(e) laikomi prielinksniai. 2.2. Konstrukcijos su šiais prielinksniai reiškia veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), destis kurio – eigos ar įvykio veikslo veiksmažodis. Priklausomuoju dėmeniu eina laiko sąvokas arba procesus žymintys daiktavardžiai. Kalbami prielinksniai dar tebė turi aiškią leksinę reikšmę, todėl kartu tiksliai nurodo, kurioje daiktavardžiu žymimo laiko tarpo atkarpoje vyksta ar įvyksta veiksmas. a) O pradžioj ir pabaigoj mokslo metų [...] rekolekcijos trukdavo 3–5 dienas. Myk-PutR III 12. Bėgdavo iš bažnyčios vidury mišių. SimonR I 117. Viduryje dienos niekus pais tai. BorBM 92. b) Tėvą Kazys palaidojo gale tos pat savaitės. VaižgRR I 225. Pabaigoj metų sudegė Būkontas. Viekš. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos. KatkR 245. Pusiau pusryčių iš pelkių parsikūręs gandras jokių būdu nepriso nusileisti į lizdą. Vienas 31. O dabar vidury vasaros paliko mus be skerdžiaus. KrėvŠP 235. Aš nusidarbsiu sunkius darbelius vidur šviesios dienelės. JD₁ 32. Pasitaiko konstrukcijų ir su skaitvardžiais, kurie tuo atveju paprastai reiškia valandas. Paskutinis garlavis išplūdūkia pusėj aštuonių. VenclGD₁ 542. Pradėsime pusiau dešimtos. BalkS 204. 2.3. Laiko konstrukcijoms sudaryti prielinksnis pusiau pavartojamas ir su galininku. Pusiau septintą valandą skambindavo mišių. Myk-PutAŠ 8. 141 3. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS iki, lig(i) 3.0. Dabartinėje literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijose šie prielinksniai eina tik su kilmininku (žr. Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 592). Senesniuose raštuose ir tarmėse vartojama ir su kitais linksniais — dažniausiai su naudininku bei įnagininku (plg. A. Bezzenberger 1877 : 244; E. Fraenkel 1929 : 241; P. Būtenas 1930: 76—77; Z. Zinkevičius 1966: 419—420; J. Palionis 1967: 176—177). Laiko reikšmės konstrukcijose kilmininkas su prielinksniai iki, lig(i), kaip ir kitų reikšmių konstrukcijų kilmininkas su įvairiais prielinksniai, „nerodo polinkio stabarėti ar prieveiksmėti“ (K. Ulvydas 1964 : 24). Pagal reikšmę laiko konstrukcijos su prielinksniai iki, lig(i) čia skiriamos į dvi pagrindines grupes: 1) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir galinę jo laiko ribą, ir 2) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir apytikrę jo trukmę. 3.1 Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir galinę jo laiko ribą 3.1.1. Šios reikšmės konstrukcijos su prielinksniai iki, lig(i) ir kilmininku yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniu nuo ir kilmininku bei konstrukcijų su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, sintaksiniai antonimai. Jos sudaromos su abiejų veikslių veiksmažodžiais. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu gali eiti gana įvairių leksinių reikšmių daiktavardžiai, taip pat daiktavardiškieji įvardžiai, o tam tikrais atvejais ir skaitvardžiai. 3.1.2. Kalbamos reikšmės konstrukcijoms sudaryti be pažyminių vartojama dauguma laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių (išskyrus 3.1.7. ir 3.2.1. nurodytus atvejus). Produktyviausios yra konstrukcijos su paros dalių, metų laikų, valgymo meto, švenčių, savaitės dienų, mėnesių ir pan. pavadinimais. Bet lauksiu vis tiek aš lig ryto tavęs. BinkRn 41. Gaudo vėžius iki pusiau-nakčio. KrėvRg 163. Beveik iki aušros mirksėjo žiburys. LzPR II 52. Tad aš kirtau lig pavasario. Pkl. Iki žiemos jaunikliai spėja užsiauginti sparnus. IvanaŽP 224. Taip jie ligi priešpiečių kirtosi. BorJPK 100. Lig sekminių nemesk kailinių. Sk. Ligi Užgavėnių vaikų būna nedaug. KatkR 247—248. Povilį, aš visą padariau ir sutvarkiau, kad tavo malūnas iki sekmadienio būtų pasiruošęs malti. JankKK 126. Ar tu norėsi mušt iki spalio: iki darbai nenudirbti? Gud-GuzR V 21. Užteko duonos tik lig vasario. RdN. Belau­mi, kas traukia neturto keliu: juo pradeda eiti mažu vākeliu ir eina kasdien lig senatvės. JanR I 251. Jos (sulos) užtekdavo ligi rugiapjūtės. Myk-PutR VII 296. Lubos liks iki atostogų nebaltytos. VaižgRR II 445. Man tai tik iki turgadienio pritraukti... Iki neolito žmonės įrankius gamindavosi, skaldydami ir retušuodami akmenį. LAB 54. 3.1.3. Be laiko sąvokų pavadinimų, šioms konstrukcijoms sudaryti vartojami ir kitų leksinių reikšmių daiktavardžiai — dažniausiai žymintys procesus, veiksmus ir asmenis. Iki žydėjimo augalas pasinėręs vandenyje. F II 112. Ir duonos iki naujos kūlės užteksia. LKŽ VI 824. Ligi vedbybų gyvena su ja bendrabuty. DovŽE 358. Iki pat šalčių […] jis gyvena ant kranto. MarukŽSG 19. Bet sena pravardė prilipo ir laikėsi jo iki mirties. KrėvRg 7. Iki Galilėjaus […] Žemė vis tiek skyrėsi nuo kitų planetų. SlavėnSS 91. Iki Puzo čia gyveno Jankai. Grl. Pavasariais visuomet jau duoneliaudavo, skolindamasis iš turtingųjų iki šviežio derliaus. CvR IV 329. O ligi rugienų mažai žąsiukų telikdavo. KatkR 78. Iki universiteto mokiausi Marijampolės gimnazijoje (tsp.). 142 3.1.4. Konstrukcijos, kurių veiksmažodis reiškia arba suponuoja judėjimą, o priklausomuoju dėmeniu eina vietų ar daiktų pavadinimai, yra pereinamos: turi laiko-vietos reikšmę. Gerai, aš pakentėsiu iki kito šaltinio. BalcGP₁ 29. Barbora [žąsinas] džiaugdamas lydėjo ligi prieangio durų. KatKR 114–115. O atsisveikinant senis palydėjo mokytoją iki vartų. BaltrPS 69. Iki Dubysos mes nebeužjosim nė vienos sodybos. VienR IV 9. Ligi namų ėjo tylėdami. Myk-PutR VII 122. 3.1.5. Palyginti negausiai sudaroma konstrukcijų su daiktavardiškaisiais, paprastai asmeniniais, įvardžiais. Bergi iki mūsų tomis ganyklomis naudojosi ponas Siesickis. VienR V 24. Gamta atkakliai ėjo prie žmogaus ir neperbr aukė viso to, ką sukūrė iki jo. MarcinkPKJ 108. 3.1.6. Tiek šnekamojoje, tiek raštų kalboje pasitaiko konstrukcijų, kurių priklausomuoju dėmeniu eina kelintinis skaitvardis, o daiktavardis nepasakytas, bet jis aiškus iš konteksto ar kalbos situacijos. Paprastai nepasakomi daiktavardžiai diena, valanda, metai. Kad būtų užžvyruota, atlikta iki penkioliktos. CvR VIII 125. Ligi dvyliktos jie krūksis, o paskui pavirsta jaunikaičiais. SajJPK 166. Lig keturiasdešimtųjų tu kitaip šnekėjai. V kš. Tam tikros valandos reikšme kartais, ypač šnekamojoje kalboje, pavartojamas ir vienas kiekinis skaitvardis. Lig septynių reik išeiti. Jnš. 3.1.7. Laiko mato vienetus, neapibrėžtą laiko kiekį, bendras laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, taip pat žodžiai galas, pabaiga, pradžia, pusė, vidurys veiksmą ir galinę jo laiko ribą reiškiančių konstrukcijų priklausomąjį dėmenį sudaro, eidami su būtinais pažyminiais. Ligi rugpjūčio mėnesio stovės. Žg. Iki 1939 metų tai buvo mažai kam žinomas užke ms. SruogR V 19. Lizdas buvo kraunamas iš ryto ligi 11–12 val. IvanLP III 78. Ji (pilis) taip pat buvo gotikinė ir tokia išstovėjo iki XVI a. LI I 249. Tylomis išstovėjo Gruodis ligi paskutinio akimirksnio. GudzR V 359. Savo vaikų nepalieka jie iki paskutinio momento. IvanAŽP 243. Žalvario dirbinių ir žalvario žaliavos iki mūsų eros į Lietuvą patekdavo palyginti labai nedaug. LAB 105. Ligi to termino dvarų samdiniai ir valstiečiai pasilieka ponų valdžioje. Myk-PutR VI 18. Iki to laiko aš jo niekada nebuvau matęs. MarukŽSG 9. Kuršėnuose ir Viekšniuose puod ininkystė ligi pastarųjų laikų vertėsi ištisos šeimos. LEB 164. Ligi mėnesio galo tikėjomės atid irbs ią. Kv. Kiaulinius intensyviausiai deda gegužės viduryje iki pusės birželio. IvanLP II 21. Ligi pat vasaros vidurio užtekome bulbių. Jnš. Su būtinu pažyminiu paprastai eina ir daiktavardis diena. Dar iki rugpjūčio 7 dienos ši pora kranklių tebevedžiojo savo vaikus. IvanLP III 179. Iki vakar dienos nebuvo mūsų nė sykio didesnis kareivių būrys aplankęs. PetkKMD 111. Šio daiktavardžio junginys su pažyminiu kalbamos konstrukcijose gana dažnai jau yra apstabarėjęs ir įgijęs prieveiksmiams lig(i) šiol, iki šiol artimą reikšmę, plg: Ir ligi šios dienos stebisi Mataušas, kaip jis gyvas liko. BilR I 169. Šiltesnio ir švelnesnio klimato už atl antinį daugiau iki mūsų dienų nėra buvę. LI I 6. Visų aukščiau aptartų konstrukcijų daiktavardžio pažyminiu gali eiti įvairių kalbos dalių žodžiai, išskyrus kiekinius skaitvardžius ar juos pavad aviančius žodžius. Išimtį sudaro tie atvejai, kai daiktavardžiu kartu su kiekin iu skaitvardžiu nusakomas kieno nors amžius (plg. 3.2.1.). Vaikas augo iki trejų metų ir mirė. LzPR VII 141. Tarnavau lig pat aštuoniolikos metų. Mžk. Išgyveno ligi trijų savaičių. Grl. 143 3.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir apytikrę jo trukmę 3.2.1. Konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) apytikrės trukmės reikšmė yra glaudžiai susijusi su galutinės laiko ribos reikšme. Prielinksnių iki, lig(i) teikiamas apytikrumo atspalvis palyginti su kitų prielinksnių (apie, arti, netoli) yra gana silpnas. Dėl to įmanomos ir sudaromos konstrukcijos, į kurių sudėtį įeina net neapibrėžtą kiekį žymintys žodžiai. Apskritai šios reikšmės konstrukcijos dabartinėje kalboje gana retos ir dažniausiai sudaromos su laiko mato vienetų pavadinimais, kurie gali eiti tiek vieni (a), tiek su kiekį žyminčiu žodžiu (paprastai kiekiniu skaitvardžiu ar skaitvardžiskuoju įvardžiu) (b). a) Lig mėnesio reikėjo gerti vaistus. Šts. Šiokia temperatūra bakterijos gali išlaikyti iki paros (trš.). Čia viščiukai auginami iki mėnesio (tsp). b) Kai kurios anty[s] pasinėrusios vandenyje gali išbūti net ligi 15 minučių. MastTZ 479. Taip vaistai vartojami iki kelių mėnesių, kol visiškai užgyja žaizda (trš.). Kaltininkai gali būti nubausti laisvės atėmimu ligi kelių parų (tsp). Tokioje būklėje jie gali išbūti iki 21 dienos. IvanPP 172. Paprasčiausia mūsų rūšis, naminė pelėda, peri iki 30 dienų. IvanAŽP 288. Šios reikšmės konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su prielinksniu apie ir galininku bei konstrukcijoms su prielinksniais arti, netoli ir kilmininku (žr. A. Ruzė 1971: 10—12). 4. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU iš 4.0. Prielinksnis iš su kilmininku laiko reikšme mūsų raštuose vartojamas iš seno. Dabartinėje literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijos su šiuo prielinksniu nelabai produktyvios, sudaromos išimtinai su laiko sąvokas žyminčiais daiktavardžiais (plg. M. Čaikauskas 1959: 40). Neretai šių konstrukcijų prielinksnis iš su daiktavardžio kilmininku jau yra labai artimas prieveiksmiui arba visai perėjęs į prie- veiksmo kategoriją (žr. P. Būtėnas 1930: 78; K. Ulvydas 1964: 15—16; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 464—466). Pagal reikšmę konstrukcijos su prielinksniu iš skirtinos į dvi pagrindines grupes: 1) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, 2) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir jo periodą ar įvykimo momentą. Tačiau labai aiškių formalių ribų tarp šių konstrukcijų reikšmių nėra. Nemažą įtakos konstrukcijų reikšmei gali turėti ir kontekstas (žr. 4.2.1.), kuriame jos vartojamos, ypač tuo atveju, kai jų priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių ir metų laikų pavadinimai. 4.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą 4.1.1. Veiksmą ir pradinę jo laiko ribą reiškiančios konstrukcijos su prielinksniu iš ir kilmininku yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniai[s] iki, lig(i) ir kilmininku sintaksiniai antonimai. Pagrindinį jų dėmenį dažniausiai sudaro eigos veikslo veiksmažodžių, ypač esamojo laiko, formos, o įvykio veikslo — tik sudurtinės formos ir dalyviai. Konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžių vientisinėmis asmenuojamosiomis formomis dažniau reiškia veiksmą ir jo įvykimo momentą (žr.4.2.1.). Konstrukcijų su prielinksniu iš pradinės laiko ribos reikšmę sakinyje sustiprina dalelytė pat, kuri šiais atvejais po prielinksnio gana dažnai vartojama (žr. Lietuvių kalbos gramatika 1971: 594). 144 P. Būtenas, kalbėdamas apie prielinksnio iš vartojimą laiko reikšme, nurodo, kad „pradėtinis veiksmo momentas yra vidury laiko tarpo, pažymėto kilmininku“ (1930 : 78). Čia reikalingas patikslinimas. Pradinis veiksmo laiko momentas yra daiktavardžiu pasakyto laiko tarpo ribose, bet nebūtinai jo viduryje: pradinis veiksmo laiko momentas gali būti tiek daiktavardžiu pasakyto laiko tarpo pradžioje, tiek viduryje, tiek gale ar kitame kuriame jo taške – to nei prielinksnis, nei daiktavardis nerodo, plg.: Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės. CvR₁ II 274. Jis jau iš vaikystės toks suglebęs. Grl. 4.1.2. Kalbamosios reikšmės konstrukcijoms sudaryti dažniausiai vartojami paros dalių (rytas, diena, naktis, vakaras), metų laikų (vasara, žiema, ruduo, pavasaris) ir žmogaus amžiaus periodų pavadinimai. Pavalgusi esu iš dienos – nenoriu vakarienės. Šts. Man galva iš nakties skauda. Als. Iš nakties gražiai pašalo. SruoGR V 112. Kieno žiemos iš rudens neapartos? Jurkūno! GričŽ 40. Iš žiemos suvažinėti keliai. Labai kelio nebuvo iš žiemos. LastUD 6. Stk. Iš mergystės dar du sijonu turi. Skdv. Apie tą slankį iš senovės dar pasakų išlikę. MačAD 76. Gana retos šios reikšmės konstrukcijos su laiko mato vienetų pavadinimais. Šiuo atveju daiktavardis visada turi struktūriškai būtiną pažyminį. Šie atsiminimai kyla iš 13–16 mano amžiaus metų. Myk-PutR VII 258. Pilies griuvėsiai išlikę iš XVI amžiaus (trš.). Kiek dažniau vartojamos konstrukcijos su daiktavardžiu laikas, kuris irgi visada eina su pažyminiu ir sudaro su juo apstabarėjusį junginį. Stiprieji akmeniniai mūrai stovi iš švedų laikų. SimonAŠL 89. 4.1.3. Konstrukcijos su prielinksniu iš, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, visada yra sinonimiškos tos pačios leksinės sudėties prielinksnio nuo konstrukcijoms (žr. 6.1.). Konstrukcijos su prielinksniu iš vartojamos, kai norima aiškiai pabrėžti, jog veiksmas būtinai prasideda daiktavardžiu pasakomo laiko ribose. O konstrukcijų su prielinksniu nuo reikšmė universalesnė: veiksmas gali prasidėti tiek daiktavardžiu pasakomo laiko ribose, tiek tam laikui pasibaigus, plg.: Nuo pat jaunystės jau turėjau nemažą tėvų paliktą turtą. BalčTVN₁ 123. Nuo pat ryto miestelis jau knibždėte knibžda. Nuo rudens burnoj šapelio neturėjo. BaltPV II 346. Aš jus stebiu nuo pirmos dienos. Myk-PutR III 46. Broliai vargdieniai dejuoja nuo senų laikų. MairPB₁ 21. 4.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo periodą ar įvykimo momentą 4.2.1. Veiksmą ir jo įvykimo momentą reiškiančių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu dažniausiai eina įvykio veikslo veiksmažodžių vienetinės asmenuojamosios formos. Tą pačią reikšmę turi konstrukcijos, kurių pagrindinį dėmenį sudaro eigos veikslo veiksmažodžių bendratis su fizinių veiksmažodžių (baigti, nustoti ir pan.) formomis (pvz.: iš vakaro nustojo lyti, iš pavasario baigė skusti). Retesnės konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo periodą, sudarytos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Pastarosios reikšmės konstrukcijos niekada nesudaromos su esamojo laiko veiksmažodžių formomis. Veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b) reiškiančių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių (paprastai rytas, vakaras, naktis) ir metų laikų pavadinimai. a) Negirk dienos iš ryto, o mergaitės prieš ištekant. Iš pavasario jis mylėjo daug už save vyresnę Baltažiedę. PP 215. VienR I 365. b) Iš ryto iškūlė du rugių klodus. Dar iš vakaro vadelės pamėrke. Arkliai buvo menki, o iš nakties palijo. Iš pavasario daržai išdžiūvo. Nubiro prie malnų rietuvės, sukirštos iš rudens. Msk. BaltPV I 88. Myk-PutAŠ₁ II 152. Vrš. Vkš. BaltPV II 359. 10. Gramatinės kategorijos ir jų raida 145 Kilmininkas su prielinksniu iš aiškiausią veiksmo periodo (a) ar jo įvykimo momento (b) reikšmę turi tuose sakiniuose, kuriuose, be kilmininko su prielinksniu iš, yra dar kitų tos pačios reikšmės linksnių ar prieveiksmių, siejamų su tuo pačiu ar vienarūšiškai vartojamu kitu veiksmažodžiu. a) Iš vakaro ir rytmetį, lydėdama jau į stotį, vis meldė pasilikti. ŽemR IV 221. Sukrypo Vincas visai: iš rudens kojas gelė gelė, o dabar – rankas. Srv. b) Kad taip man, išarčiau iš rudens, pavasarį pereičiau su drapaku… BaltR I 11. Kalbamų reikšmių konstrukcijų daiktavardžių kilmininkas su prielinksniu iš yra labiausiai priartėjęs prie prieveiksmio (plg. K. Ulvydas 1964: 15–18). 4.2.2. Konstrukcijos su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir jo įvykimo momentą, yra sinonimiškos tos pačios reikšmės daug rečiau vartojamoms konstrukcijoms su prielinksniu nuo ir kilmininku (pavyzdžių žr. 6.2.1.). (Veiksmą ir jo periodą reiškiančių konstrukcijų su prielinksniu nuo ir kilmininku iš viso nesudaroma.) Be to, konstrukcijos su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), visada yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su galininku ir konstrukcijoms su vietininku. Jų periodo ar įvykimo momento reikšmė visada aiški, nedviprasmiška. Dabartinėje literatūrinėje kalboje gausiausios yra sinonimiškos konstrukcijos, sudarytos su kalbamų daiktavardžių galininku (tik daiktavardžio vakaras, einančio be pažyminio, dažniau vartojamas ne galininkas, o vietininkas). a) Su kuo per tvorą rytą prie namų kūždėjais? SruogR III 10. Visi ūkininkai varžosi dabar pavasarį samdydami. PetkKMD 472–473. b) Pak yla rytą nuo mūriuko Domininkėlis. CvMS 64. Atėjo [lapė] vakarą pas gaspadorių (= šeimininką). Lt III 62. Naktį būrelis lietaus perėjęs. ŽemRII 238. Pavasarį išleido mane pas Babrą kiaulių ganyti. ŽemR II 174. Rudenį visos avys apsidalkste. Jnš. Sinonimiškos konstrukcijos su metų laikų pavadinimų ir žodžio naktis vi etininku, reiškiančios veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), būdingesnės tarmėms, tautosakai. Pavartotos grožinės literatūros kūriniuose jos visada turi archa iškumo, tarmiškumo atspalvį. Konstrukcijoms su žodžių rytas, vakaras toks atspalvis nebūdingas. a) Ryte ji bėgdavo į parduotuvę. MarkPRL 133. Ir dundėjo nakty mus sunkì dūtomāšina. Pirma kitų nereikia pavasarį sėt. Ds. Matau ją liekną, aukštą, kasančią pavasarį daržely lysves. VenclPU 289. b) Išėjau ryte krėsti. Dglš. Sako, kad jos išlįsdavo vakare arba ryte. SimonOBT 96. Pavasarį kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nuveis (nueis), kojas viršum pamėtedamas. Rod (LKŽ VIII 106). Rudenį ėmė žmonys (žmonės) kult i. SlančSA 291. 5. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU iš po 5.1. Konstrukcijos su prielinksniu iš po ir kilmininku reiškia veiksmą ir laiką, kuriam pasibaigus tas veiksmas realizuojamas. Dabartinei literatūrinei kalbai jos beveik nebūdingos: tam reikalui vartojamos sinoniminės konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku (žr. 8.1.). Šios konstrukcijos labai neproduktyvios: kiek dažniau jų pasitaiko su žodžiais naktis, žiema, kartkartėmis su vienu kitu procesą žyminčiu daiktavardžiu. Medyje iš po nakties radasdavo raudoną vėliavą. CvR IV 289. Iš po žiemos atkuvus musė atkakliai ropojo lango stiklu. BaltrTK I 109. Iš po kietos ir tvirtos žiemos pavasaris labai sparčiai aušo. ŽemR I 194. Vaikas iš po ligos atkuto. Grk. Išėjomės iš po kelionės. ŽemR IV 218. 146 6. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU nuo 6.0. Prielinksnio nuo laiko reikšmė iškeliama arba vienas kitas šios reikšmės pavyzdys pateikiamas įvairiuose gramatikos darbuose (žr. A. Schleicher 1856: 288; J. Jablonskis 1957: 655–656; P. Būtenas 1930: 94; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 598). Plačiau prielinksnio nuo laiko reikšmę aptaria E. Frenkelis (1929: 116–117). Laiko konstrukcijos su prielinksniu nuo ir kilmininku labai produktyvios ir gausiai vartojamos tiek šnekamojoje, tiek raštų kalboje. Jos reiškia: 1) veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, 2) veiksmą ir jo įvykimo momentą. 6.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą 6.1.1. Konstrukcijos su prielinksniu nuo ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, yra konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir galinę jo laiko ribą, sintaksiniai antonimai. Jų veiksmažodžiu reiškiamas veiksmas gali prasidėti tiek daiktavardžiu pasakyto laiko ribose, tiek pasibaigus daiktavardžiu pasakytam laikui3, plg.: Mano motina ja nuo jaunystės pažino. ČiuIRR 244. Langai tebebuvo užkalti dar nuo žiemos. SimonOBT 42. Nuo kūlimo nebebuvo atėjusi. Ér. Nuo pat sekminių nebebuvo rimto lietaus. CvR VIII 101. Jis jau nuo pusryčių siūtsčiojo skvernais. PaukštPM 56. Konstrukcijų su prielinksniu nuo, reiškiančių veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, pagrindinį dėmenį sudaro abiejų veikslų veiksmažodžiai. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu dažniausiai eina laiko sąvokas reiškiantys, rečiau — kitų leksinių reikšmių daiktavardžiai. Be pažyminių gali eiti dauguma laiko sąvokas žyminčių daiktavardžių (išskyrus 6.1.6.—6.1.8. nurodytus atvejus). Kalbamoms konstrukcijoms su prielinksniu nuo būdingas ir kiekybės reikšmės atspalvis. 6.1.2. Gausiausiai vartojamos konstrukcijos su paros dalių (paprastai su rytas), metų laikų, švenčių, valgymo meto, žmogaus amžiaus periodu, darbo, poilsio, apeigų laiko ir pan. pavadinimais. Gi nuo ryto vaikštome su tuo istoriku po muziejus. VienR VII 138. Jau tėvas nuo apvaušrio aria. Ds. Nuo gaidžiagystės du klojimus iškūlė. Dkš. Aš jau nuo pavasario šiaudų nebeturiu. Dov. Norbertas dirbo Vilniuje nuo vidurvasario. Gud-GuzKIT I 175. Čia dar nuo pereito rudens ir žiemos buvo užsilikę visokių šapų. Myk-PutR VI 169. Nuo Jurgio dienos daržinė atidaro. Lt V 379. Tik nuo jurginių parsisamdydavo mergą.VienIMA 7. Mes nuo kalėdų karvėms kratinį kratom. LKŽ VI 450–451. Karvė dar nuo pietų neperk elta. Ds. Jiedu abudu gir tuokliavo nuo pat priešpiečių.VaižgRR I 451. Nuo pat kūdikystės jis pradėjo savarankišką gyvenimą. MarcBR 36. Turėjo tas sūnus nuo jaunystės auginamą jautelį. LTR 232. Jau nuo rugiapjūtės niekas nebebėjo nak ties. Nuo ano sekmadienio su manimi nebekalba. Nuo balandžio dirbu čerpėje, bet ir ten tas pats. Vks. Sesutės mūsų nuo senobės dėvėjo margus rubelius. Mūsų Baltija nuo amžių plaka smėlį. SNėrP₁ 241. 3 Per griežtas K. Musteikio teiginys, kad lietuvių kalbos laiko konstrukcijų su prielinksniu nuo veiksmažodžio veiksmas neūžgriebia daiktavardžiu pasakyto laiko (1972: 257). Pagal tokį teigimą pasakymas nuo 1955 metų gyvena Vilniuje reikštų, jog 1955 metais Vilniuje dar negyveno, o pradėjo gyventi tik 1956 metais; pasakymas nuo pirmadienio lyja reikštų, kad pirmadienį nelijo, o pradėjo lyti tik antradienį ir t. t. 10* 147 6.1.3. Konstrukcijos su procesus žyminčiais daiktavardžiais leksiškai nėra ribotos, bet vis dėlto palyginti su konstrukcijomis, į kurių sudėtį įeina laiko sąvokų pavadinimai, vartojamos kiek rečiau. Nuo pat dvidešimti ketvirtųjų metų sukilimo nematytas kalėjime dalykas. Gud-GuzR V 243. Nuo Palangoje buvusio vaidinimo ir nuo nepasisekimo antrą vasarą Mintaujoje prasidėjo atvira kova už spaudą. PetK 684. Buvome nesimatę gana ilgai: nuo pat mano arešto. Gud-GuzR V 94. Nuo gimimo nebuvo matęs tokių medžių. Lknv. Nuo Petro išėjimo neapsakomai jai širdį sopėjo. BilR₁ I 231. Gana retai pasitaiko šios reikšmės konstrukcijų ir su kitokios leksinės reikšmės daiktavardžiais, pavartotais metonimiškai laiko reikšme. Ši tradicija gyvuoja jau nuo Jablonskio (trš.). Kai tik nuo sniego nelijo. Skr. 6.1.4. Apsčiai vartojama konstrukcijų, sudarytų su vietas ar daiktus žyminčiais daiktavardžiais. Jos yra pereinamos ir turi erdvės—laiko reikšmę. Jau nuo pat Dinbarko nebepavaldoma galva sviro į šalį. VaižgRR II 72. Nuo pusiauaklės pradėjo švisti. Vks. Nuo dešimto ketureilio kartojama sena lyrinė daina. LKŽ V 653. 6.1.5. Šnekamojoje kalboje pasitaiko konstrukcijų, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro vienas skaitvardžio kilmininkas su prielinksniu nuo. Kurį daiktavardį atstoja tuo atveju skaitvardis, būna aišku iš konteksto ar kalbos situacijos. Vakar atsiguliau nuo penkių. Jnšk. Nuo penkioliktos einu atostogų. Vks. 6.1.6. Laiko mato vienetus ir neapibrėžtą laiko kiekį žymintys daiktavardžiai, taip pat žodžiai diena, naktis veiksmo ir pradinę jo laiko ribą reiškiančiose konstrukcijose vartojami su struktūriškai būtinais pažyminiais. Nuo XVI a. samdiniai kariuomenei vadovo kiemo, arba lauko, etmonas. LI I 166. Nuo 63-čiųjų metų valdė jis žemės plotelį. LZPR II 13. Dar neatidavus nuo anų metų. Brt. Tai truko maždaug nuo lapkričio mėnesio per visą žiemą. IvanAŽP 113. Nuo šios valandos tau užsidaro mūsų durys. Vks. Juodu daug kas siejo nuo tos akimirkos, kai prieš pustrečių metų jie susitiko Merkinės areštinėje. BaltrTK I 309. Nes Greitė nuo pat savo vestuvių dienos neturi ramybės. Simon R V 13. Nuo pirmos dienos sekioja viena kitą piktomis akimis. ČiulRR II 243. Nuo pirmadienio nakties akių nesudėjau. Grl. Šitokių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu einantis daiktavardis kartu su pažyminiu dažnai reiškia datą ar kitą konkretų laiką, ypač kai pažyminys – kelintinis skaitvardis. Tačiau, kaip matyti iš pavyzdžių, daiktavardis kartu su pažyminiu gali sudaryti ir apstabarėjusį junginį, savo reikšme artimą prieveiksmiams nuo šiol, nuo tada. Ypač tai pasakytina apie neapibrėžtą laiko kiekį žyminčius daiktavardžius ir žodį diena. Tuo atveju daiktavardis kartu su pažyminiu reiškia ne konkretų, o tam tikrą apibendrintą laiką. 6.1.7. Neretos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina bendras laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai su struktūriškai būtinais pažyminiais. Šiuo atveju daiktavardis su pažyminiu paprastai sudaro apstabarėjusį junginį, savo reikšme artimą prieveiksmiui nuo tada. O aš nuo to karto nebeliečiau nei žiogo, nei paukštelio. SajK 32. Nuo to sykio jis dar gudriau apeina caro bernų akis. CvMS 129–130. Nuo šio laiko sumuštųjų senųjų kunigaikščių dinastijų palikuonys daugiau nebekėlė pretenzijų. LI I 84. Nuo Galilėjaus laikų žiūronų konstrukcijoje įvyko daug pasikeitimų. SlavėnSS 90. Ir vis dėlto nuo to meto padėtis lageryje ėmė pamažėli gerėti. SruogR V 26. 6.1.8. Konstrukcijos su daiktavardžiais galas, pabaiga, pradžia, pusė, vidurys, einančiais su būtinais pažyminiais, reiškia veiksmą ir konkrečią laiko tarpo dalį, nuo kurios tas veiksmas prasideda. Nuo XIX amžiaus galo revoliucinės nuotaikos ima ryškėti visuose šalies kampeliuose (tsp.). Elektrometalurgija pradėjo vystytis tiktai nuo XIX amž. 148 pabaigos. NovodvMT 41. Mūsų studentai jau nuo gegužio pradžios neturi kuomi už butus užsimokėti. Myk-PutR I 655. Nuo rugpjūčio vidurio paspartėja vaisių minkštėjimas. LKŽ VIII 227. 6.1.9. Veiksmą ir pradinę jo laiko ribą reiškiančios konstrukcijos su prielinksniu nuo ir daiktavardžiu, žyminčiu žmogaus amžių, paros dalis, metų laikus bendras laiko sąvokas, kilmininku yra sinonimiškos konstrukcijoms su prielinksniu iš ir atitinkamu daiktavardžiu kilmininku (dėl šių konstrukcijų reikšmių atspalvių žr. 4.1.), plg.: Nuo kūdikystės svajota svajonė išsipildė. SimonR V 300. Aš jau iš pat vaikystės temoku lėtai galvoti. SimonNTP 371. Iš pat ankstaus ryto slankioja pakluonėmis. GričŽ 60. Rūbus turėjome iš vasaros. ŠRagSD1 71. Daug plotų mūsų krašte liko iš rudens neapsėta. PetkKMD 463. Mūsų žmonės Lietuvoje iš senovės taip galvoja. BinkRn 107. Ir iš pirmos dienos toji ragana pradėjo nekęsti tųdviejų vaikučių. BsRP 144. Pažino dar iš tų laikų, kai ir jis gyveno Šeliki­nų kaime. VienR V 33. 6.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo įvykimo momentą 6.2.1. Konstrukcijų su prielinksniu nuo ir kilmininku veiksmo įvykimo momento reikšmė nėra aiškiai atsiskyrusi nuo pradinės veiksmo laiko ribos reikšmės ir susikristalizavusi į visiškai savarankišką reikšmę. Galima kalbėti tik apie tokios reikšmės užuomazgas, nes beveik visada galimas dvejopas tokių konstrukcijų traktavimas. Todėl tokiose konstrukcijose vartojamo prielinksnio nuo reikšmė gramatikos darbuose atskirai dažnai nė nekeliama (plg. P. Būtėnas 1930: 94; J. Kruopas 1953: 26; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 598). Veiksmo įvykimo momento reikšmę vartojamą prielinksnį nuo išskiria ir pavyzdžių duoda tik E. Frenkelis (1929: 116–117). Kalbamos reikšmės konstrukcijos literatūrinėje kalboje sudaromos su įvykio veikslo veiksmažodžiais, žyminčiais vienkartinį veiksmą. Bene ryškiausią veiksmo įvykimo momento reikšmę turi konstrukcijos su daiktavardžiais rytas, vakaras, pavasaris ir ruduo. Kedulis nuo pat ryto vėl išėjo į kalvę. Myk-PutR VI 219. Jurgaitis nuo vakaro atsigulė visai sveikas. LKŽ. Mykoliuką nuo pavasario gan­ytų išleisiu. VienIMA 72. Kiti ūkininkai visus laukus nuo rudens suaria. Vvr. Apie šių konstrukcijų sinonimus žr. 4.2.2. Su kitų reikšmių daiktavardžiais tokios konstrukcijos yra atsitiktinės. Nuo XV a. pradžios Lietuvoje buvo sudarytos Vilniaus ir Trakų vaivadystės. LI I 166. Štai nuo XIX amžiaus pusės buvo panaikinta baudžiava. KatkR 10. Šitokiais atvejais literatūrinėje kalboje paprastai vartojamos sinoniminės konstrukcijos su vietininku. Jų veiksmo įvykimo momento reikšmė visiškai aiški, nedviprasmiška, plg.: XV a. antroje pusėje ypač daug valstiečių buvo išdal yta didikams. LI I 155. 7. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS nuo – iki, nuo – lig(i) 7.1. Dabartinėje literatūrinėje kalboje neretos laiko konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina du prielinksniai su linksniais: prielinksnis nuo su kilmininku ir prielinksnis iki arba lig(i) su kilmininku (nuo ryto iki vakaro lakstau, baudžiama nuo trejų ligi penkerių metų). Šitokiomis konstrukcijomis reiškiamas veiksmas ir jo laiko ribos. Jų, kaip ir konstrukcijų su prielinksniu tarp (plg. 10.), priklausomuoju dėmeniu pasakoma pradinė ir galinė laiko ribos, tarp kurių vyksta ar įvyksta veiksmas. Skirtingai nuo konstrukcijų su prielinksniu tarp kalbamos 149 konstrukcijos turi labai ryškų trukmės reikšmės atspalvį. Antra vertus, išleidus vieną kurį šių konstrukcijų priklausomojo dėmens elementą (kilmininką su prielinksniu nuo arba kilmininką su prielinksniais iki, lig(i)), dažnai įmanomos konstrukcijos ir su likusiu priklausomojo dėmens elementu, tačiau tokios konstrukcijos turės tokią reikšmę, kaip konstrukcijos su prielinksniu nuo arba konstrukcijos su prielinksniai iki, lig(i). 7.2. Konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu gali eiti abiejų veikslių veiksmažodžiai, tačiau vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Šios konstrukcijos iš esmės sudaromos su tų pačių reikšmių daiktavardžiais, kaip ir konstrukcijos su prielinksniais nuo, iki, lig(i). Dažniausiai vartojamos konstrukcijos su laiko sąvokas reiškiančiais daiktavardžiais, rečiau su procesus žyminčiais daiktavardžiais. Nuo ankstaus ryto iki vakaro skambėjo priekalas. KrėvRg 185. Kazimieras dabar nuo ryto iki vakaro pražūdavo laukuose. BaltPV I 254. Nuo rudens iki pavasario avėdavau klumpėmis. VenclPU 46. Ir nuo kalėdų iki Naujųjų metų Barbė tikrai nesijuokė. SimonR V 104. Nuo pietų ligi vakarienės nupjovė visą pievą. Gll. Mėnuo švietė nuo saulės laidos iki užtekėjimo. BalcAP 275. Kai pradinė ir galinė laiko riba reiškia tas pats daiktavardis, konstrukcijos priklausomajame dėmenyje to daiktavardžio kilmininkas gali būti pasakytas tik su vienu prielinksniu, o su kitu gali eiti jį pavaduojančio įvardžio kilmininkas. Nuo vieno sekmadienio iki kito su Tamošienės pagalba siuvo ir perdirbinėjo senus motinos rūbus. LzPR II 379. 7.3. Laiko mato vienetus, bendras laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, taip pat žodžiai galas, pabaiga, pradžia, pusė, vidurys visada eina su būtinais pažyminiais. Tie pažyminiai kartu su daiktavardžiais labai dažnai sudaro junginius, žyminčius tam tikras datas. Nuo 1942 metų rugsėjo mėnesio iki 1943 metų rugpjūčio mėnesio [...] nacistai čia sunaikino daugiau kaip 500 tūkstančių kalinių. T 1970 297. Tokie kapinynai pajūrio ruože nuo pirmųjų mūsų eros amžių išsilaikė iki VI a. LI I 29. Nuo žilos senovės ligi šių laikų dreba mūsų žemė. LzPR VII 287. Medžioti galima nuo liepos mėn. 20 d. iki vasario mėn. 1 d. MastTZ 507. Jų galima matyti nuo balandžio pradžios iki spalio. IvanAŽP 220. Lietuvoje šviežiai padėti kiaušiniai randami (=padėtų kiaušinių randama) nuo balandžio mėnesio pusės iki gegužės mėnesio pradžios. IvanLP III 86. 7.4. Ypač aiškią veiksmo ir jo trukmės reikšmę turi konstrukcijos, į kurių priklausomąjį dėmenį įeina kiekiniai skaitvardžiai ar juos pavaduojantys kitų kalbos dalių žodžiai. Šis procesas trunka nuo 15 iki 30 valandų. NovodvMT 51. Vienas toks supulsavimas trunka nuo kelių valandų iki keliasdešimt dienų. MG1969 6 4. 7.5. Pasitaiko konstrukcijų, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro ne daiktavardžiai, o skaitvardžiai. Tokiais skaitvardžiais dažniausiai pasakomos valandos arba mėnesio dienos. Išsėdėjome prie to nelemto stalčiaus nuo trečios iki pusės devintos. PetkK 704. Nuo aštuntos ryto iki dešimtos vakaro sukdavaus lotyniškoje virtuvėje kaip vijurkas. VienlMA 197. Pareiškimai priimami kiekvieną mėnesį nuo šešioliktos iki dvidešimtos. (tsp.). 8. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU po 8.0. Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku, išskyrus apstabarėjusias būdo reikšmės konstrukcijas, paprastai reiškia laiką (plg. Lietuvių kalbos gramatika 1971: 649—650). 150 Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku yra konstrukcijų su prielinksniu prieš ir galininku bei konstrukcijų su prielinksniu pirm(a) ir kilmininku sintaksiniai antonimai. Senesniuose raštuose prielinksnis po laikui reikšti buvo vartojamas dar ir su naudininku bei įnagininku (žr. E. Fraenkel 1929: 154–157; J. Otrębsky 1956: 332–334; J. Palionis 1967: 182–183). Tarmėse prielinksnis po su šiais linksniais laiko reikšme ir dabar dar vartojamas (žr. Z. Zinkevičius 1966: 423). Pavienių laiko konstrukcijų su prielinksniu po ir naudininku pasitaiko grožinės literatūros kūriniuose, pvz.: O po kiaulienai, po dešrų pats [alus] į gerklę sunkias. VaižgR VIII 77. Egi po maištui kad pakilo, pakilo. Gud-GuzR I 14. Dabartinei literatūrinei kalbai laiko konstrukcijos su prielinksniu po ir naudininku ar įnagininku visiškai nebūdingos. Literatūrinėje kalboje vartojamos konstrukcijos su prielinksniu po ir galininku čia nebus aptariamos, nes nepriklauso svarstomai temai. Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku reiškia: 1) veiksmą ir laiką, kuriam pasibaigus tas veiksmas realizuojamas, 2) veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko. 8.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir laiką, kuriam pasibaigus tas veiksmas realizuojamas 8.1.1. Konstrukcijų su prielinksniu po linksniuojamuoju žodžiu reiškiamas laikas tėra tik orientyras laiko linijoje, kurio atžvilgiu veiksmažodžio veiksmas yra vėlesnis. Kitaip tariant, veiksmas realizuojamas ne linksniuojamuoju žodžiu pasakyto laiko tarpo viduje, o po jo galinės ribos. Tačiau to, ar veiksmas seka betarpiškai po galinės pasakyto laiko tarpo ribos, ar yra atsijęs nuo jos, kalbamų konstrukcijų dėmenys nerodo, plg.: Po priešpiečių važiuojame toliau. VencIJA 427. Pelytė grįžo namo jau po vidudienio. VienR II 276. Kai būtina akcentuoti, kiek laiko skiria veiksmažodžio veiksmą nuo daiktavardžiu žymimo ankstesnio laiko, tada konstrukcija išplečiama dar kitu linksniuojamojo žodžio linksniu ar linksniu su prielinksniu, plg.: Lygiai savaitė po vestuvių senis staiga pasimirė. ŽemR IV 420. Atsiradau pasaulyje kelios savaitės po baudžiavos panaikinimo. PetkK 326. Už keturių dienų po apsiveršiavimo karvė jaučiasi visai gerai (tsp.). 8.1.2. Dažniausiai vartojamos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina paros dalis, metų laikus, savaitės dienas, šventes, valgymo metą, darbo, poilsio, apiegų, istorijos laikotarpius žymintys daiktavardžiai. Tik po nakties mums pateka aušrinė. Myk-PutBV 138. Po nusigunaičio buvo girdėti klyksiojimas, šūtinimas. LKŽ VI 87. Po žiemos ir senelė atkuto. Alk. Ir vasarą tik po pavasario teateina. Vdk. Po sekmadienio pjausime kviečius. T 1967 111. Tais metais užšalo tik po kalėdų. AvyžISK 29. Po pusryčių tuoj ir išvažiavo. PaukštK 143. Po rugiapjūtės kviečiai užžgrius. BaltPV II 282. Po mėšlavežio buvo stengiamasi laukus tuojau aparti. LEB 67. Po pertraukos eina į kitą klasę. PaukštPM 150. Po atostogų grįžęs į Kauną, vėl redagavau žurnalą. VencIJA 215. Po adventų ir vestuvės būvo sutartos. GricŽ 302. Tik po lenkmečio šitos gimnazijos durys ir „klopų“ vaikams atidaryta. BsRR I. Po dvylikės vėl prapuola. Lt IV 642. 8.1.3. Kitą labai produktyvią grupę sudaro konstrukcijos su procesus ir būsenas žyminčiais daiktavardžiais. Jis po ligos atsikvošėjo. Lp. Po vienos savaitės apsiausties jie […] paėmė Pskovą. LI I 71. Vėl po ilgų ginčų ir kalbų, po kudakavimų, bliovimų 151 ir šauksmų atidavė kiaulaitę auklėti katinui. CvR VII 314. Po varžytinių Jurgis Kilpa pradėjo kvaitelioti. LKŽ VI 1032. Po apvaisinimo piestelinių žiedų burbuolė labai išauga. F II 20. Martelė, lyg negera padariusi, visai po maudyklės nesirodo. CvMS 201. Po šito kivirčo Domantienė keletą dienų galvojo, kas jai toliau veikti. GruŠK 53. Po liuobos einam pusryčių. BaltPV II 347. Po draugo operacijų Krizas šiek tiek mažiau kenčia. CvMS 305. Po audrų spindės saulutė. JanR I 189. 8.1.4. Ne tokią ryškią laiko reikšmę turi konstrukcijos su kitu leksiniu reikšmių daiktavardžiais: su asmenų, gyvūnų, vietų, valgių, daiktų, istorinių dokumentų ir pan. pavadinimais. Po Bagdono atėjo ir jam eilė. Vkš. Po provinciališko Kauno J. Tysliava pateko visai į kitą aplinką. TyslNR 8. Po kopūstų atnešė prielaidienos. KatkR 183. Po versio karvė davė pilną kibirą krekenų. Grš. Po arbatos, kaip kas vakarą, žmona dėliojo pasjansą. VienR II 222. Po valgį ir gėrimų meistro namas ištuštėja. CvMS 183. Po ašarų nusikrizens, ir bus gerai. Vj. Po trečiojo Lietuvos statuto bitininkystės teisėje žymesnių pakitimų nebuvo padaryta. LEB 147. Juodasis pūdymas dažniausiai laikomas po vasarojaus. MonstP 161. 8.1.5. Tokią pat reikšmę turi konstrukcijos, sudarytos su daiktavardiškaisiais (paprastai asmeniniais) įvardžiais. Po manęs kitas ateis. JablRR I 660. Jis vis labiau pradeda galvoti apie tuos, kurie turės gyventi po jo... VencLGD 79. Po mūsų nebus mūsų. Klvr. Nuomininkas, nuo to, gyveno rankas nuleidęs; juo blogiau, juo arčiau galo; lyg tyčia, kad po jo niekas kitas nebepagyventų. VaižgRR I 272. Tik po visko atvažiavo milicininkai. Vkš. 8.1.6. Sudaroma konstrukcijų ir su skaitvardžiais, vartojamais valandų, mėnesio dienų ar metų reikšme. Tokios konstrukcijos būdingesnės šnekamajai kalbai. Po devynių atėjo dar viena sanitarė. SirGirŠV 16. Po keturiasdešimtųjų iš esmės pasikeitė Lietuvos valstiečių padėtis (trš.). Skolą žadėjo grąžinti po penkioliktos. Grl. Po septynių aš jau nebegaliu. Iš. 8.1.7. Bendras laiko sąvokas ir laiko kiekį žymintys daiktavardžiai šios reikšmės konstrukcijose visada turi struktūriškai būtiną pažyminį. Šitokios leksinės sudėties konstrukcijų pasitaiko labai retai. Po ledynų laikotarpio klimatas vėl atšilo. IvanAŽP 53. Po maudymosi sezono paplūdimys apmiršta (tsp.). Po aštuntos valandos čia vaikščioti pavojinga (trš.). 8.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko 8.2.1. Konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu eina abiejų veikslų veiksmažodžiai. Priklausomąjį dėmenį paprastai sudaro laiko sąvokas reiškiantys daiktavardžiai, vieni ar su kiekį žyminčiais žodžiais. Procesus reiškiantys daiktavardžiai šitokioms konstrukcijoms sudaryti vartojami labai retai ir visada su kiekį žyminčiu žodžiu, plg.: Po poros reisų tokio „žvejo“ nė su auksu nebeviliosi į jūrą (tsp.). 8.2.2. Laiko kiekis, skiriantis veiksmą nuo ankstesnio laiko, būna apibrėžtas (a) ar neapibrėžtas (b). a) Apibrėžtas laiko kiekis reiškiamas laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais, kurie gali eiti tiek vieni, tiek su kiekiniais skaitvardžiais. Su kitas laiko sąvokas žyminčiais daiktavardžiais šiuo atveju visada vartojami kiekiniai skaitvardžiai. Pastarosios leksinės sudėties kalbamos konstrukcijos neproduktyvios. Po mėnesio bulvės kast pradėsim. Rk. Po pusvalandžio ji atsirado vėl prie Šariukų. PaukštK 187. Po savaitės Jadvyga grįžo iš Vilniaus. Myk-PutR 152 VII 108. Po šešių mėnesių jis atsiminė tėvą. BalčTVN 76. Pirmą kartą po keturių parų kovotojai valgo pasigardžiuodami. MarcBR 224. Truputį pastovėti gandriukai pradeda tik po dviejų savaičių. IvanAPŽ 246. Užeik pas mus po poros dienų. Als. Po dviejų žiemų mečiau mokyklą. Grl. b) Neapibrėžtas laiko kiekis reiškiamas vienais neapibrėžtą laiko kiekį žyminčiais daiktavardžiais arba kitas laiko sąvokas žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su neapibrėžtą kiekį žyminčiais žodžiais. Staiga tolumoje kažkas sušlejo, o po akimirkos sugriaudžia jau virš galvų. MarkPRL 48. Misiulis išėjo ir p o minutėlės grįžo su pinigais. KrėvRg 227. Po kelių savaičių pašaukė į teismą vieną tik Cinoką. ŽemR II 105. Po keleto metų senis pasimirė. Myk-PutR VI 265. Po keliolikos minučių Povilas laikė du gražius ir stiprius popierėlius, ant kurių pažymėtas šimtinis skaičium. MarcBR 79. O paskui po daugelio dienų buvo laidotuvės. Po keleto nemiegotų naktų ir dienų [...] Stenia pabaigė darbą. SimonOBT 31. LzPR 394. Neapibrėžtą laiko kiekį rodo ir daiktavardis laikas su kiekį žyminčiu žodžiu, su kuriuo sudaro apstabarėjusį junginį. Po ilgoko laiko mokytojas grįžo. VenclR II 45. Po kurio laiko pasigirdo anoje vartų pusėje žingsniai. KrėvRg 262. Po kiek laiko atsikvošėjo, lyg iš miego pabudo, kad jam pinigų nebėra. Lnkv. §.2.3. Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir apibrėžtą (a) ar neapibrėžtą (b) laiko kiekį, skirianti tą veiksmą nuo ankstesnio laiko, yra sinonimiškos konstrukcijoms su prielinksniu už ir kilmininku (žr. 11.), plg.: a) Atidavė skolą už mėnesio. Ant. Eisim už metų pas tavo tėvus. BsRP 235. Juk mama už savaitės dar tik parvažiuos. Tas už trijų dienų ir numirė. Už pusės valandos pradės rinktis žmonės. LzPK 41. Lt IV 481. LzPR VII 168. b) Sugrįšiu už valandelės. Pn. Už kelių minučių jis paleido šį daiktą iš snapo. IvanLP III 27. Mano traukinys Tilžės – Klaipėdos link išeina už keleto valandų. SimonNTP 154. 9. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU prie 9.1. Prielinksnis prie senesniuose raštuose laiko reikšme buvo vartojamas ne tik su kilmininku, bet ir su naudininku (E. Fraenkel 1929: 35; J. Palionis 1967: 184–185). Dabartinėje literatūrinėje kalboje šis prielinksnis visada eina su kilmininku (J. Būtenas 1930: 116–118; J. Kruopas 1953: 27; M. Čaikauskas 1963: 11–13; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 604–605). Laiko konstrukcijos su prielinksniu prie literatūrinei kalbai nelabai būdingos (J. Kruopas 1953: 27), ribotos leksiškai. Jomis reiškiamas veiksmas ir jo realizavimo laikas. 9.2. Ryškesnę laiko reikšmę turi tos konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro asmenis, procesus, tam tikrus reiškinius bei laiką žymintys daiktavardžiai. Kronika buvo rašoma prie Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio. JučLM 185–186. Bet prie jaunos mergaitės taip kalbėti. Prie tarnaitės ir grafas Marijonas bei viešnia vengė savo dirbtinės užuojautos. SruogR III 231. VienR II 51. Prie marčios mirė. Prie pietų tarnavo ir padavėjinėj valgius kitas būrys dvasių. Prie kavos permetė rytinį laikraštį. Kelkis, išsiklibinsi prie darbo. Prie laužo prisimena žmonas. Prie vakaro vėl ima niauktis. Skr. BalčGK 20. VencIGD₁ 175. Šts. MarukŽSG. Všt. Vietoj daiktavardžių laiko reikšme kartais pavartojami ir daiktavardiškieji įvardžiai. Prie jo ir mums bus geriau gyventi. LKRŽ 93. Nedrįso prabilti prie jų lietuviškai. LKŽ. 153 9.3. Nemaža dalis kitų reikšmių (pavyzdžiui, būdo, sąlygos, vietos ir kt.) konstrukcijų su prielinksniu prie sakinyje irgi neretai įgyja laiko reikšmės atspalvių4. Šnektose, be anksčiau minėtų, vartojama ir kitokių laiko reikšmių konstrukcijų, tačiau literatūrinei kalbai jos nebūdingos. Jų vietoj vartojamos kitos laiko konstrukcijos (žr. J. Kruopas 1953: 27). 10. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU tarp 10.1. Laiko konstrukcijos su prielinksniu tarp ir kilmininku reiškia veiksmą ir jo laiko ribas. Dabartinėje literatūrinėje kalboje jos nelabai populiarios. Pagrindiniu dėmeniu eina abiejų veikslių veiksmažodžiai. Priklausomąjį dėmenį gali sudaryti laiko sąvokas ar procesus reiškiantys daiktavardžiai. 10.2. Su vienu daiktavardžiu kalbamos konstrukcijos sudaromos retai. Tuo atveju daiktavardis visada turi daugiskaitos kilmininko formą. Tarp švenčių gerokai padirbėjome. BalkS 204. Tarp seansų spinduliavimas padidėjo kelias dešimtis kartų. T 1970 290. Dažnesnės konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro du daiktavardžiai, sujungti jungtuku ir, kartais — bei. Ir dabar jis laukė ateinant kito tarno tarp vienuolikės ir pusiau dvylikės. BalčAŽ 11. Mišlas į laukus paprastai būdavo vežamas tarp pavasario sėjos ir šienapjūtės. MLTE II 565. Sudėgė tarp pusryčio ir pietų. BūtPM 132. Tarp kalėdų bei trijų karalių yra dvylikinės. KG 401. 10.3. Laiko mato vienetus žymintys daiktavardžiai tokiose konstrukcijose visada turi struktūriškai būtinų pažyminių. Tuo atveju daiktavardis dažniausiai (bet ne visada) pasakomas tik antrojoje priklausomojo dėmens dalyje, einančioje po jungtuko, o pirmojoje tėra pažyminio funkciją atliekantis žodis. Tarp 400 ir 800 m. Lietuvos teritorijoje įvyko nauji dideli pasikeitimai. LI I 32. Tarp 15 – 14000 m. pr. m. e. ir 8000 m. pr. m. e. buvo trys šalti ir drėgni laikotarpiai. RimPLG 12. Jaunikliai šėrėsi […] tarp rugpjūčio ir spalio mėn. IvanLP II 126. Devynios keleivės buvo sumedžiotos tarp XI. 25 d. ir II. 15 d. IvanLP II 68. Juk tai turi įvykti tarp vienuoliktos ir dvyliktos valandos nakties. SimonVK II 110. 11. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU už 11.1. Laiko konstrukcijos su prielinksniu už ir kilmininku reiškia veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko. Jos yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniu prieš ir galininku bei konstrukcijų su prielinksniu pirm(a) ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo vėlesnio laiko, sintaksiniai antonimai. J. Jablonskis šitokių konstrukcijų prielinksnį už tiek „Linksniuose ir prielinksniuose“, tiek savo straipsniuose yra keitęs prielinksniu po (žr. 1957: 667; 1959: 188, 231, 297). Taisymo motyvų, rodos, niekur nėra aiškiai suformulavęs, bet iš atskirų pastabų matyti, kad prielinksnį už vartosena laiko reikšme yra laikęs netaisyklinga, lietuvių kalbai svetima (1959: 187–188, 229). Tačiau lietuvių kalboje prielinksnis už šią reikšmę turi iš seno. Jo pavyzdžių yra raštų paminkluose (žr. A. Bezzenberger 1877: 246; E. Fraenkel 1929: 178). Kaip rodo „Lietuvių kalbos atlaso“ medžiaga ir akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka, laiko konstrukcijos su prielinksniu už gyvos daugelyje lietuvių 4 Šitokių konstrukcijų pavyzdžių yra M. Čaikausko straipsnyje (1963: 11 – 13), ypač c poskyryje. Straipsnio autorius jas skiria prie laiko reikšmės, bet taip pat pažymi, kad tokios konstrukcijos turi ir kitų reikšmių atspalvių. 154 kalbos šnektų5. Jos pažįstamos ir tautosakoje. Šių konstrukcijų apstu akademiko J. Balčikonio vertimuose. Jų vartosena literatūrinėje kalboje dabar įteisinta (žr. B. Vosylité 1951 : 31; J. Kruopas 1953: 28; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 645 – 646; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 1972 : 878). Vadinasi, dėl laiko konstrukcijų su prielinksniu už ir kilmininku teiktinumo dabartinei literatūrinei kalbai nėra jokių abejonių. 11.2. Konstrukcijų su prielinksniu už priklausomuoju dėmeniu reiškiamas laiko kiekis, skiriantis veiksmą nuo ankstesnio laiko, gali būti apibrėžtas (a) ir neapibrėžtas (b). a) Apibrėžtas laiko kiekis reiškiamas laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su kiekiniais skaitvardžiais ar be jų. Už mėnesio parvažiuos sūnus. Krsn. Už metų dievas jiems sūnų duoda. Lt IV 98. Dar maždaug už pusmečio atėjo pas mane Tamulio pusseserė. SimonNTP 389. Tegu už pusvalandžio ateina tavo pusbrolis. BalčHP 259. Už savaitės ir šienapjūtė prasidės. Vnd. Traukinys ateis už penkių minučių. Šk. Už dviejų parų rūgstis jau vartojama. KatkR 243. Dar už dviejų savaičių atėjo kitos melžėjos. LnkV. Jis vos už dviejų savaičių atsipeikėjo nuo karo įspūdžių. PetkKMD 175. Už pusės valandos jau visa raštinė žinojo. KrèvLŽ 183. Iš malūno visada už dviejų dienų parvažiuoja. Šd. b) Neapibrėžtas laiko kiekis reiškiamas neapibrėžtą laiko kiekį žyminčiais daiktavardžiais arba laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su neapibrėžtą kiekį pasakančiais žodžiais. Už akimirkos driokstelėjo vienas šūvis (trš.). Už valandėlės Kauno pusėje pasirodė dūmai. Grl. Už keleto minučių jis jau vilkosi žingsniais pajūrio smėlynais į Rygą. VaižgR. II 62. Už kiek metų niekas ir nežinos. Šd. Už kelių dienų atvežė Joniškėlio vokiečio gydytojo receptą. PetkKMD 620–621. 11.3. Visos konstrukcijos su prielinksniu už ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir apibrėžtą (a) ar neapibrėžtą (b) laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko, yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su prielinksniu po ir kilmininku (žr. 8.2.). Jų reikšmės yra visiškai identiškos, be skirtingų atspalvių, tik konstrukcijos su prielinksniu už dabartinėje literatūrinėje kalboje šiek tiek retesnės negu konstrukcijos su prielinksniu po (žr. P. Būtėnas 1930: 135; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 646). Plg.: a) Maždaug po mėnesio sugrįžo į Bagdadą. BalčTVN₁ 146. Po metų išėjo iš kariuomenės, dirbo įvairių laikraščių redakcijose. TysINR 5. O Sikorskio linų po savaitės tikrai neberasim. AvyžISK 79. Po aštuonių dienų susodino mus į švarų trečios klasės vagoną – ir išvežė iš Tilžės. SruogR V 39. Traukinys atėjo tik po pusės valandos. Jnš. b) Motejaus išnyko ir po valandėlės sugrįžo. Myk-PutR VI 153. Petras išėjo po kelių minučių. VenclGD₁ 33. Po keleto valandų jis jau buvo mieste. LankNR 101. Tik po kelių dienų grįžo Pranas Strimas. VenclGD₁ 240. Papildomi sutrumpinimai BsRR – Basanavičius J. Rinktiniai raštai. V., 1970. JučLM – Jučas M. Lietuvos metraščiai. V., 1968. LAB – Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. V., 1961. LastUD – Lastauskienė M. Upės dovana. K., 1946. MačAD – Mačiulis J. Augo diemedis. V., 1961. MarkPRL – Markevicius A. Plakatas restorano lange. V., 1967. MarukŽSG – Marukas S. Žaliakalny šluoja gatves. V., 1962. MastTZ – Mastaušas S. Taikomoji zoologija. K., 1947. 5 Kai kuriose šnektose laiko konstrukcijų sudaroma su prielinksniu už ir naudininku (žr. Z. Zinkevičius 1966: 429). Dabartinėje literatūrinėje kalboje šitokios konstrukcijos nevartojamos. 155 MG — Mokslas ir gyvenimas. Lietuvos TSR „Žūrijos“ draugijos žurnalas. MLTE — Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. I–III. V., 1966–1971. MonstP — Monstvila itė J. Piktožolės. V., 1967. RimPLG — Rimantienė R. Pirmieji Lietuvos gyventojai. V., 1972. SirGirŠV — Sirijos Gira V. Štai ir viskas. V., 1963. SlanŠA — Slančiauskas M. Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai. V., 1975. ŠRagSD₁ — Satirios Ragana. Sename dvare. V., 1969. TysINR — Tysliava J. Nemuno rankose. V., 1967. ŽiugždLKG — Žiugžda J. Lietuvių kalbos gramatika. D. II. Sintaksė. K., 1957. LITERATŪRA Bezzenberger A. Beiträge zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litauischer Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts. Göttingen, 1877. Būtėnas P. Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas. K., 1930. Čaikauskas M. Veiksmažodiniai lietuvių kalbos žodžių junginiai su prielinksniu „iš“. – „Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto mokslo darbai. Lietuvių kalba ir literatūra“, 1959, t. VIII, p. 31–48. Čaikauskas M. Veiksmažodiniai žodžių junginiai su prielinksniu „prie“ dabartinėje lietuvių kalboje. – „Kalbotyra“, 1963, t. IX, p. 5–15. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. II papildytas leidimas. V., 1972. Dauzat A. Grammaire raisonnée de la langue française. 3 éd. Lyon, 1947. Die deutsche Sprache. Bd. 2. Leipzig, 1970. Endzelīns J. Darbu izlase. I. Rīga, 1971. Fillmore Ch. J. The Case for Case. – In: Universals in Linguistic Theory. New York e. a., 1968, p. 1–88. Fraenkel E. Syntax der litauischen Postpositionen und Präpositionen. Heidelberg, 1929. Jablonskis J. Linksniai ir prielinksniai. – Kn.: Rinktiniai raštai. T. I. V., 1957, p. 551–672. Jablonskis J. Rinktiniai raštai. T. II. V., 1959. Jakobson R. Beitrag zur allgemeinen Kasuslehre. – In: Travaux du Cercle Linguistique de Prague. T. VI. Prag, 1936, p. 240–288. Kilius J. Dėl prielinksnio. – „Kalbotyra“, 1974, t. XXV(1), p. 43–52. Kruopas J. Laiko aplinkybės reiškimas lietuvių kalboje. – „Tarybinė mokykla“, 1953, Nr. 7, p. 21–30. Kuryłowicz J. Le problème du classement des cas. – Esquisses linguistiques. Wrocław–Kraków, 1960, p. 131–150. Lietuvių kalbos gramatika. T. I. Fonетika ir morfologija. V., 1965. Lietuvių kalbos gramatika. T. II. Morfologija. V., 1971. Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika. I. Fonētika un morfoloģija. Rīgā, 1959. Otrębski J. Gramatyka języka litewskiego. T. III. Nauka o formach. Warszawa, 1956. Palionis J. Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a. V., 1967. Ružė A. Apytikrio laiko konstrukcijos su prielinksniaiis. – „Kalbos kultūra“, 1971, sąs. 20, p. 10–13. Ružė A. Laiko konstrukcijos su prielinksniu pirmą (pirm). – „Kalbos kultūra“, 1972, sąs. 23, p. 41–46. Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. Litauische Grammatik. Prag, 1856. Schmidt W. Grundfragen der deutschen Grammatik. Berlin, 1967. Szober S. Gramatyka języka polskiego. Wydanie siódme. Warszawa, 1966. Ulvy das K. Vienaskaitos kilmininko prieveiksmėjimas ir prieveiksmiai su formantais -(i)o, -(i)os, -ės dabartinėje lietuvių kalboje. – Kn.: Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida („Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. VII). V., 1964, p. 11–46. Vosilytė B. Kada laiką nusakant vartoti prielinksnį po, kada už? – „Tarybinė mokykla“, 1951, Nr. 12, p. 31. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. Адмони В. Г. Синтаксис современного немецкого языка. Л., 1973. Виноградов В. В. Русский язык. Издание второе. М., 1972. Грамматика современного русского литературного языка. Отв. ред. Н. Ю. Шведова. М., 1970. Жирмунский В. М. О границах слова. – „Вопросы языкознания“, 1961, № 3, с. 3–21. Исаченко А. В. Грамматический строй русского языка в сопоставлении с словацким. Морфология. Ч. 1. Братислава, 1954. Мещанинов И. И. Члены предложения и части речи. М.–Л., 1945. Мустейкис К. Сопоставительная морфология русского и литовского языков. Вильнюс, 1972. Никитевич В. М. Грамматические категории в современном русском языке. М., 1963. Пешковский А. М. Русский синтаксис в научном освещении. Издание седьмое. М., 1956. Репина Т. А. О противопоставлении „падеж–предлог“ в современном румынском языке. – „Научные доклады высшей школы. Филологические науки“, 1968, № 5, с. 91–99. 156 Смирницкий А. И. Синтаксис английского языка. М., 1957. Сучасна українська літературна мова. Морфологія. Київ. 1969. Фортунатов Ф. Ф. Сравнительное языкознание. – В кн.: Избранные труды. Т. 1. М., 1956, с. 23–97. Царева Г. В. Свободные словосочетания с предлогом. – „Вестник московского университета. Филология“, 1969, № 2, с. 31–41. Черкасова Е. Т. Переход полнозначных слов в предлоги. М., 1967. Шахматов А. А. Очерк современного русского литературного языка. М., 1941. Щерба Л. В. О частях речи в русском языке. – В кн.: Языковая система и речевая деятельность. Л., 1974, с. 77–100. Ярцева В. Н. Предложение и словосочетание. – В кн.: Вопросы грамматического строя М., 1955, с. 436–451. А. РУЖЕ ВРЕМЕННЫЕ ПРЕДЛОЖНЫЕ КОНСТРУКЦИИ С РОДИТЕЛЬНЫМ ПАДЕЖОМ В СОВРЕМЕННОМ ЛИТОВСКОМ ЛИТЕРАТУРНОМ ЯЗЫКЕ Резюме В статье анализируются временные конструкции1, в роли основного компонента которых выступает глагол, в роли зависимого компонента — родительный падеж имени существительного или местоимения с предлогами, а в некоторых случаях и имени числительного с предлогами. Освещается роль предлогов в структуре конструкции, лексический состав описываемых конструкций, их продуктивность, тенденции употребления, выявлены их значения и синтаксические синонимы. В роли зависимого компонента изучаемых конструкций выступают имена существительные, обозначающие время, процессы, а иногда и конкретные объекты, как с обязательными определениями, так и без них. Самыми продуктивными и наиболее часто употребляемыми являются конструкции с предлогами iki, lig(i), nuo, ро и už. Конструкции с предлогами iki, lig(i) выражают: 1) действие и его конечный предел во времени (kūlį iki nakties „молотят до ночи“, ėjo ligi pietų „шел до обеда“), 2) действие и его приблизительную продолжительность (perį lig(i) (iki) dviejų savaičių „высиживает около двух недель“). Конструкции с предлогами iki, lig(i), выражающие действие и его приблизительную продолжительность, синонимичны аналогичным конструкциям с предлогами apie (с винительным падежом), arti, netoli (perį apie dvi savaites, perį arti (netoli) dviejų savaičių „высиживает около двух недель“). Конструкции с предлогом nuo чаще всего выражают действие и его начальный предел во времени (dirba nuo jaunystės „работает с юности“). Этим конструкциям синонимичны конструкции с предлогом iš (dirba iš jaunystės „работает с юности“), но последние довольно ограничены лексически. Изредка встречаются конструкции с предлогом nuo, которые выражают действие и момент его совершения (nuo ryto susirgo „утром заболел“). В этом случае они синонимичны аналогичным конструкциям с предлогом iš, а также конструкциям с винительным или с местным падежом (iš ryto susirgo, rytą susirgo, ryte susirgo „утром заболел“). Конструкции с предлогом ро выражают: 1) действие и время, по истечении которого это действие реализуется (ро rusyčių pradėjo kasti „после завтрака начали копать“, ро susirinkimo susipyko „после собрания поссорились“), или 2) действие и количество времени, которое отделяет это действие от предшествующего времени (ро mėnesio grįžo „через месяц возвратился“). Конструкции с предлогом ро, выражающие действие и количество времени, отделяющее это действие от предшествующего времени, всегда синонимичны аналогичным конструкциям с предлогом už (už mėnesio grįžo „через месяц возвратился“), но последние в литературном языке встречаются реже, чем конструкции с предлогом ро. Конструкции с предлогами nuo – iki (nuo ryto iki vakaro verkia „с утра до вечера плачет“), nuo – lig(i) (nuo pietų lig(i) vakarienės ilsisi „с обеда до ужина отдыхает“), а также с tarp (ateik tarp dešimtos ir dvyliktos valandos „приходи между десятью и двенадцатью часами“) выражают действие и пределы во времени, между которыми это действие реализуется. Конструкции с предлогами gale, pabaigoj(e), pradžioj(e), pusėj(e), pusiau, vidury, viduryj(e) выражают действие и его период (miega vidury dienos „спят в середине дня“) или момент его совершения (pradžioj metų mirė „в начале года скончался“, gale vasaros atšilo „в конце лета потеплело“). Временные конструкции с предлогами be, iš ро и prie в современном литературном языке непродуктивны, встречаются довольно редко. 1 Временными конструкциями или конструкциями здесь называются словосочетания выражающие временные отношения. 157 A. RŪŽĖ TEMPORAL CONSTRUCTIONS WITH GENITIVE AND PREPOSITIONS IN MODERN STANDARD LITHUANIAN Summary The paper discusses temporal constructions the principal component of which is a verb and the subordinate component is a noun, pronoun and in special cases a numeral in the genitive case with prepositions. The role of prepositions in the constructions, their different meanings, lexical structure, the productivity, the usage and their syntactical synonyms are also considered in the paper. The subordinate component of the constructions in question is expressed by nouns denoting time, processes and in certain cases objects with or without attributes. The most productive and frequently used are temporal constructions with the prepositions iki, lig(i), nuo, po and už. Constructions with the prepositions iki, lig(i) express 1) action and its time limit (kulia iki nakties “he threshes till the night“, ėjo lig(i) pietų “he was walking till the afternoon“); 2) action and its approximate continuation (per(i) lig(i) (iki) dviejų savaičių “they hatch about two weeks“). Constructions with the prepositions iki, lig(i) expressing action and its approximate continuation are synonymous to the corresponding constructions with the prepositions apie, arti, netoli (per(i) apie dvi savaitės, peri arti (netoli) dviejų savaičių “they hatch about two weeks“). Constructions with the preposition nuo mostly express action and its initial limit (dirba nuo jaunystės “they work from youth“). These constructions are synonymous to the constructions with the preposition iš (dirba iš jaunystės “they work from youth“) which are rather limited lexically. Constructions with the preposition nuo rarely express action and the moment it took place (nuo ryto susirgo “he fell ill in the morning“). In this case they are synonymous to the corresponding constructions with the preposition iš, accusative or locative (iš ryto susirgo, rytą susirgo, rytè susirgo “he fell ill in the morning“). Constructions with the preposition po express 1) action and the time after the expiration of which the action is realized (po pusryčių pradėjo kasti “they began digging after breakfast“, po susirinkimo susipyko “they quarrelled after the meeting“) or 2) action and the period separating it from the previous time (po mėnesio grįžo “he returned after a month“). Constructions with the preposition po expressing action and the period separating it from the previous time are always synonymous to the constructions with the preposition už which are not so frequently used in standard Lithuanian (už mėnesio grįžo “he returned after a month“). Constructions with the prepositions nuo – iki (nuo ryto iki vakaro verkia “she cries from morning till night“), nuo – lig(i) (nuo pietų lig(i) vakarinės ilsisi “she rests from dinner till supper“) and with tarp (ateik tarp dešimtos ir dvyliktos valandos “come between ten and twelve“) express action and time limits within which it is realized. Constructions with prepositions gale, pabaigoj(e), pradžioj(e), pusėj(e), pusiau, vidury, viduryj(e) express action and its period (miega vidury dienos “she sleeps in the middle of the day“) or the moment it took place (pradžioj metų mirė “she died at the beginning of the year“, gale vasaros atšilo “it got warmer at the end of the summer“). Temporal constructions with the prepositions be, iš po and prie are not productive and are very rarely used in modern standard Lithuanian.