GRAMATINES
KATEGORIJOS
IR
JU
RAIDA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XVIII
(1978)
Diskusijos
V .
GRINAVECKIS
DEL
*én
ATITIKMENY
LIET.
*@
KAM.
VARDAZODZIU
IR
[VARDZIU
GALUNESE
KILMES
1.
-a,
<a
(RYT.
-u,;
-@)
ATITIKMUO
Be eik isame
lie .
k.
plo e
senasis
aki inis
ZodZio
galo
*-dn
y a
iS i es
i
um-
pa
-a(:
Ik.
ns.
in.
a
diba
is a,
dgs.
gin.
as
dibas
is as),
ku is
ski ingose
Snek-
ose,
p iklausomai
nuo
jy
one inés
sis emos,
y a
a i inkamai
paki es?.
Vie omis
Siau iniu
i
pie iniy
aka y
aukS ai iy
Snek ose
galiinés
-a
<
*.dn
kaip
elik as
pa-
si aiko
ilgas
(no s
Salia
jo
dél
Ik.
j akos
joms
daba
jau
nebes e imas
bei
pasakomas
i
no minis
a i ikmuo
—
umpasis
a).
Mi u os
upyno
Snek oje
ski ingai
nuo
Ik.
ilgai
oks
-a
a iamas
j a dziy
and,
ji,
Jije
"joji’,
ka a,
Si,
Si a,
Siojé
*Sioji’,
a,
ojé
* oji’
i
i a dZiuo iniy
bid a dziy,
skai a dziu,
daly iy
ns.
in.
i
dgs.
gin.
galinése,
p z.:
su
and,
j4,
jaja,
ka d,
Sid,
Sidja,
Si a,
d,
dja;
ands,
jds,
jdsiqs,
ka ds,
Sids.
Sidsiqs,
Si qs,
ds,
dsiqs;
bal dja,
pi mdja,
audziancidjq;
bal dsigs,
pi mdsias,
audzian-
igsiqs
(G ina eckiené
1957
:
152—153;
Zinke i ius
1966
:
278,
310).
Ilgas
a<
<*-dn
ais
pa
a ejais
a iamas
i
g e imoje
Smalini iky
—
VieS ilés
apylinkiy
(Ju ba ko
aj.)
Snek oje
(:
sw
ge dja,
ge dsiqs,
ds,
ki dsiqs
*ki as’).
Ilgai
Sios
kilmés
-a
a iamas
i
i a dZiuo inio
j a dzio
jdji
11
démenyje
apie
ViSakio
Rida
(:
su
jéje)
i
k .
Kapsy-zana yky
Snek ose
su
ilguoju
-a
a iamos
i a dzZiy
ji,
a
ns.
in.,
dgs.
gin.
o mos
(:
su
d,
jd,
ds,
jas
||
jas,
Senkus
1962
:
213),
pala és
aka y
aukS ai iy
Snek oje
-and,
ji,
ka a,
Si,
a
dgs.
gin.
(:
ands,
jas,
Sas,
ka a’s,
ds,
Jonai y é
1969
:
201, 203,
204;
LKT
:
156.)
A.
Jonai y és
i inimu,
Sakynos
Snek oje
-a
ilgas
i
i a dZio
Si a
dgs.
gin.:
Si a's
‘Si as’.
Igai
Siu
j a dZiu
o my
a
a iamas
i
kai
ku
idu io
auk& ai iy
Snek ose,
p z.:
d's
* as’
(LKT
:
226).
F .
Ku Sai iui
paZis a-
mos
s
d,
Sid;
ds,
Sids,
J.
Jablonskiui
—
su
jd,
3id;
jds,
Sids,
ds
o mos
(Ku Sai is
1876:
236-237;
K iauSai is
1901
:
23,
25;
Jablonskis
1957
:
227).
Z.
Zinke i ius
(1966
:
310—311)
o mas
d
° a’,
ds
* as’
nu odo
pie iniu
aka y
aukS ai¢iy
Snek y
plo e,
i,
u.
~
a
(<* dn)
—
y u
auk& ai¢iu
Snek ose
(da
plg.
Valeckiené
1965
:
1
Kad
aki inis
*-dn
y a
bu usi
ik
iena,
isam
lis u iy
kalbos
plo ui
bend a
*d-kam.
a da-
Zodziy
(i
j a dziy)
dgs.
gin.
galiiné,
pag is ai
i
j ikinamai
y a
j odes
J.
Kazlauskas
(1968
:
162,
163,
189).
Tai
isiskai
pa i ina
i
ki y
y iné ojy
duomenys
(Sukys
1959
:
159;
JaSinskai é
1959
:
191;
Vidugi is
1969:
167).
2
T umpasisSios
kilmés
a i o
Zodzio
galo
-a
Zemai iy
Snek y
plo e
j
Siau és
aka us
nuo
Kly-
koliy,
Akménés,
Alsédziu,
Ga gédq,
(G ina eckis
1973:
214)
a liepia
edukuo a
-9
(:
maid
~
ma-
Za,
kiojo
~
kéja,
ge djo
~
ge dja),
y u
aukS ai iy
i
dziky
Snek ose
—
umpa
(kai
ku
edu-
kuo a
a
i
isai
iSk i usj)
-u
(:
mazi,
maz,
maz
~
maia,
kéju,
kdji,
k6j
~
kdja).
UZda ame
Siy
Snek y
Zodzio
gale
jis,
aip
pa
kiek ienas
uzZda o
i
a i o
Zodzio
galo
Sios
kilmés
-a-
likusiame
lie-
u iu
kalbos
a miy
plo e
a iamas
umpai,
o
po
j
da
i
sup ieSakéja.
125
:
655).
Zie elos
Snek oje
uzZ iksuo as
ienas
a ejis,
kai
ilga
-a
u i
*@-kam.
daik a-
a dzio
ns.
in.
galiiné,
p z.:
xma a:
~
chmo d
’debesimi’
(A umaa
1931
:
51)3.
Aki inis
j a dZiuo iniy
o mu
I
démens
*-dn
Ik.
i
pie iniy
bei
Siau és
aka y
auk& ai¢iy
Snek ose
y a
iS i es
ilguoju
-a
(zymimas,
a siZ elgian
j
kilme
-q);
ne--
ki Giuo as
jy
II
démens
*-dn,
i8 i es
i
-d,
Ga
i gi
su umpeéjo
(:
bal dja,
bal dsias,
ge idusiqja,
ge idusiqsias).
Ry y
auk8 ai¢iy
Snek y
plo e
apie
Medeikius,
UzuSilius,
Bi zus,
Vi skupénus,
Geidziiinus,
Papili,
An aza e,
Vabalniiika,
Paneminj,
Luk& is,
S 6biski,
An aSa a,
Suba iy,
Za asus,
Rukiske,
Seima i
aki inj
i a dziuo iniy
galiiniy
I
démens
*-d
désningai
a liepia
a mi8kas
-i
(:
bal isju
~
bal éja,
bal us'as
~
bal dsias,
plg.
ju
kisnis
~
k@snis)>.
Ta p
Su ainiskio,
R6kiskio,
Kupiskio,
S édas ,
Rubikiy,
Le-
li ny,
Balninky,
Molé y,
Biji i¥kio,
Nemen inés,
Kuk iskiy,
Dadgailiy,
Degi iy,
Si ieko
a mi8kas
-2
u imas
ik
i a dZiuo iniu
o my
ans.
in.
I
démens
galiinéje
(ge isju
~
ge gja).
Taciau
Snek u
i
smulkesniy
Snek eliy
pa ibiais
dél
glaudZiy
a pusa io
kon ak y,
be
Siy
o mu,
ne e ai
lygiag e iai
pasi aiko
a ojamos
i
o -
mos,
ku iu
senojo
aki inio
*-dn
e leksai
Ki oki
S al
Salia
bal uj
~
bal éja,
bal is’s’
~
bal gsias
Pa d éjoje
pasakoma
i
bal ioj
~
bal dja,
bal ios’s
~
bal dsias,
apie
Imb ada
—
i
bal és’as
~
bal dsias,
apie
Ka sakiSki®
—
i
bal déju
~
bal gja,
bal os’as
~
bal dsias,
apie
Ragu éle
i
Bi zus?
—
i
bal uos’s’
~
bal dsias,
apie
Kazi i8ki
—
i
ge ioju
~
ge dja,
ge és’as
~
ge dsias,
apie
Spi énus
—
i
ge d
~
ge dja.
Ma y ,
dél
o
y u
aukS aigiu
o mas
bal iije
~
bal dja,
bal iisos
~
bal ésias
Z.
Zinke icius
(1957
:
75)
laiko
nyks anéiomis.
Kokiu
bidu
senasis
aki inis
*-dn
Siau inése
i
Pie inése
aka y
aukS ai¢iy
Snek ose
bei
lk.
i a dZiuo iniy
o my
I
démens
galiinése
(kaip
ZodzZio
Saknyje)
y a
da-
es
ilga
-a,
o
nu ody ame
y y
aukS aiciy
Snek y
plo e
miné ais
a ejais
ilga
-i,
i-
sais
likusiais
a ejais
—
umpa
a,
u?
Sp endiian
i8
o,
kad
ilgasis
i
umpasis
-a
iS
*-dn-
Siau és
i
pie iniy
aka y
aukS aiciy
Snek ose
bei
Ik.
y a
pla us
i
ne u i
jokios
nazalizacijos,
y a
im o
pama o
many i,
kad
-n
aki inése
galiinése
(kaip
i
Saknyje)
ia
bus
nykes
nepalikdamas
balsiui
nazalizacijos
i
odél
nosinio
balsio
nesu o mayo.
Vadinasi,
-n
nykimo
p ocesas
éia
bus
bu es
oks
umpas,
kad
I
io
d iga sio
sandas,
balsis
-d
i¥
-n
epa eldéjo
ien
ilguma.
Dél
o
*@
kam.
a dazo-
dziy
iS
p igim ies
ilgas
kamiengalio
-a
Sia
bus
ien
ik
da
labiau
pailgéjes.
J.
Kaz-
lauskas
(1972
:
83-84)
pama uo ai
i ina,
jog
p ieS
aki iniy
galiniy
paki ima
lie u iy
kalboje
,,Zodzio
gale
i
Zodzio
idu yje
p ieS
puciamuosius
p iebalsius
i
d iga siy,
u in iy
an uoju
komponen u
nosinj
p iebalsi,
bu o
susi o ma e
nosi-
niai
balsiai*.
Masy
nuomone,
oks
i inimas
ealus,
nes
élesniais
laikais
n
nyki-
mas
akU iniuose
d iga siuose
ose
pa iose
lie u iy
kalbos
a mése
daugiau
nebesi-
ka oja.
Taigi,
galimas
daik as,
kad
i
aki inio
*-Gn
p iebalsis
-n
kaip
ik
uo
me u
Siose
Snek ose
galéjo
bi i
jau
isnykes.
Jo
palikuonis
ilgasis
-a
ZodZio
gale
su umpéjo
(:
ge d
<
*ge dn,
ge as
<
*ge dns,
Pi mdja
<
*pi manjdn,
pi mdsias
<
*pi mdns-
Jans),
0
i a dZiuo iniy
o my
I
démenyje
(kaip
i
Saknyje)
iSliko
ilgas
(:
ge dja
<
*ge-
dnjan,
ge dsias
<
*ge dnsjdns).
Taciau,
kaip
ma éme,
ienu
ki u
aka y
auk8 ai-
iy
Snek ose
Sios
kilmés
-a
i8likes
ilgas
i
galiinéje.
I a dZiu
galiinése
ilgas
-a
Gia
g eiCiausiai
galéjo
iSsilaiky i
dél
galiininio
ki éia imo
(plg.
and,
ani,
ka d,
ka ij...,
IG
ji,
q,
ii...
i
ang’ana’,
ands
’anas’,
q
° a’,
ds
’ as’,
ka ¢’ka a’,
ka ds
*ka as’
*
Abejo ina,
mums
odosi,
E.
F aenkelio
(1936:
47)
nuomoné,
jog
Zie elos
xma a*
ilgasis
;a
galiinéje
galé y
bi i
kiles
iS
-ai(<-gja)
dél
apokopés,
kadangi
apokopé
pap as ai
yks a
ik
ne-
Ki éiuo uose
skiemenyse
i
jai
bidingas
ien
mechaniskas
ga so
nume imas.
G ei iau,
kad
ilga-
sis
-a,
Siuo
a eju
bidamas
iéniSas,
ak uo inas
kaip
elik inis,
esan is
Snek oje
i§
seno
i ,
galimas
daik as,
y a
a si ades
iesiog
i8
*-Gn
(>
-d).
*
S ip iausios
galiniy
edukcijos
plo e
(MiiSos
upyno
i
g e imose
Snek ose)
i a dZiuo iniy
o my
IL
démens
galiinés
y a
edukuo os
a
i
isai
nuk i usios.
Pa eikiamuose
pa yzdziuose
gia
(i
ki u ),
kai
nenu odoma
iksli
ie a,
kalbamieji
one iniai
paki imai
nezymimi.
°
Da
pig.
y y
aukS ai¢iu
seni-ji
~
sengja
(D o inas
—
G ina eckis
1970:
97;
da
Z .
Zinke icius
1957:
95;
JaSinskai é
1959:
191;
Zinke i ius
1966:
291),
®
Vns.
jn.
o ma
bal dja
i§
Ka sakiskio
pa eikia
i
Z.
Zinke i ius
(1966:
290).
”
Z.
Zinke iéius
(1957:
95)
i§
Bi zy
pa eikia
ik
o mas
bal ijo
i
bal iises.
126
i
pan.),
i a dZiuo iniy
o my
IL
démens
galinése
—
u ba
dél
ji a dziu
galini-
nio
ki éia imo
pa eik y
o my
analogijos
(pagal
d,
ds,
jd,
jds
i
pan.
—
i
jdja,
jasiqs,
dja,
dsiqs
bei
ge djq,
ge dsiqs...
i
pan.).
Miné ose
y y
aukS ai¢iy
Snek ose
aki inio
d ibalsio
*-dn
-n
i gi
bus
nykes
J.
Kazlausko
nu ody u
laiku,
a iau
Gia
Sis
p ocesas
bus
bu es
ki oks.
Sp endZian
i$
o,
kad
Gia
*-dn
e leksas
|
i a dZiuo iniy
o my
démenyje
y a
siau as
ilgas
-i
(II
démenyje
a iamas
- ),
y a
pama o
many i,
jog
-n
ose
Snek ose
bus
nykes
lé ai.
Dél
o
ka u
su
ilgumu
balsiui
-@
bus
bu usi
pe eik a
i
-n
nazalizacija.
O,
pas a-
osios
eikiamas,
@
spa ciai
siau éjo,
bu o
susiau in as
labiausiai
(Kazlauskas
1972
:
84;
Zinke igius
1972
:
227—228)
i ,
iS i es
siau u
ilguoju
-a@
(Il
démenyje
umpuoju
- ),
pasieké
misy
laikus.
A gumen u,
p ieS a aujan iy
okiai
*-da
aidai,
kalbamose
Snek ose
ben
uo
a pu
nema y i,
kadangi
ji
iesiogiai
iSplaukia
i§
u
Snek y
one inés
sis emos,
ku i
iS
esmés
i
padéjo
a
aida
a skleis i
i
iS ySkin i.
2.
-ai
ATITIKMUO
Pie iniy
aka y
bei
idu io
aukS ai¢iy
Snek ose
a p
Kudi kos
Naiimies io,
G iSkabiadzio,
Ga lia és,
Jiézno,
Nemajiiny,
Na ini iky
ki iuo o
senojo
aki inio
*.dn
ie oje
(Salia
naujesniy,
dél
lk.
j akos
a si adusiy,
no miniy
o my)
daba
u-
imas
e leksas
-ai.
Cia
jis
pasi aiko ZodZio
Saknyje
(kamiene),
j a dZiy
i
bid a -
dziy
galiinése,
bei
i a dZiuo iniy
o my
I
démens
galiinése,
p z.:
kdisnis,
sdispa a,
pageldisk;
su
di
ge di
me ga;
andis
mo e is;
su
ge dija,
ge disias
i
k .,
da
Z .
Senkus
1955
:
64,
126-127;
1960
:
146—147;
1962
:
213,
Zinke i ius
1966
:
137;
LKT:
193-213,
232,
234-235).
Si okio
ki iuo o
-ai
<*-dn
a ejy
Salia,
be
abejo,
naujesnio
-q
<
*-dn
pa eikia
i
F .
Ku Sai is,
1883:
dino
Bai,
419,
Sdno ai,
366,
Sdna os,
365;
lai is,
218,
leBikas,
228;
aip
pa
LKZ,
I:
dizuolas
~
dzuolas,
48;
LKZ,
III:
g aiZas
g iz é,
ySys’,
504,
g az is
’ .
p.’,
544,
g dizy i
( ankas)
lauzy i,
sukio i’,
504,
g @Zin i
( ankas)
’ .
p.’,
541
i
k .
Apie
Gi di8ke
Salia
Zemai isky
o -
my
su
-dn
~
-q
g eiGiausiai
dél
g e imy
aka y
aukS ai iy
Snek y
i akos
e ai
pasi-
aiko
i
o my
su
-ai
(:
ge dnsias
||
ge disias
~
ge dsias).
Senojo
*-dn
a liepimo
-ai
a ejy
pa eiké
J.
Ge ullis
i
Ch .
S ang’as
(1933
:
11,
41,
42,
44),
p z.:
ge esné-ises
~
ge esnidsias,
saldié-ises
~
saldzigsias;
dizuols
~
dZuolas,
kd-is i
~
k@s i
i
k .
Zie elos
Snek oje
ie oj
senojo
*-dn
i ap adis
d ibalsis
ai
pasi aiko
Saknyje
i
a i oje
a dazodziu
(ypa
daik a a dziy)
galiinéje,
p z.:
kdisnis
~
kdsnis;
sa
sa di
padi
’su
saya
pa ia’
i
d.
k .
(A umaa
1931
:
42, 43,
44,
45,
47,
50,
51,
70;
S ang
1958
:
184—190;
Vidugi is
1959
:
198,
201, 204,
206,
207,
209;
1960
:
119,
121,
122, 125,
130;
1969
:
166;
1974:
283,
286).
Zie elos
Snek oje
a i inkamai
ei
d ibal-
sis
ie oj
*-én
pasi aiko
*é-kam.
daik a a dziy
a i ame
Zodzio
gale,
pyz.:
kul u éi
*su
kul u e’,
bi éi’su
bi e’.
ai
d ibalsis
ie oj
*-dn apie
Paldmene
i
Zasli s
pazis-
amas
ien
ik
a i oje
ki iuo oje
bid a dZiy
i
i a dZiy
galiinéje,
p z.:
su
di,
g azidi, Si okiai
bal di,
okidi
jaundi
i
k .
(Valeckiené
1965
:
483,
655);
su
di,
su
jai
pasakoma
i
apie
Geguzine,
VandZidgala
i
k .
(LKT
:
222).
A i oje
i a dziy
ga-
linéje
d ibalsis
ai
u imas
i
apie
Sakyna,
A iksu ius,
p z.:
andi
||
dnai
‘su
ana’,
Séi
‘Sia’,
ai
a’,
ka é i‘ka a’
(Jonai y é
1964
:
169;
1969
:
201,
203,
204;
LKT
:
155)8,
aip
pa
apie
Saukénus,
p z.:
di’su
a’
(G ina eckis
1973
:
215;
Rosinas
1975
:77).
Apie
Pabaiska,
Vep i is,
Zeimj,
Bagasla iski
*d-kam.
a dazodZiy
ns.
in.
y a
isigaléjusi
edukuo a
galiiné
-aj
(ki iuo a
— i agalé),
p z.:
su
lazdai,
bébaj,
sa ai,
ge ai,
unka{
’su
lazda,
boba,
sa a,
ge a,
anka’.
Sios
o mos
u bi
y a
kilusios
ne
iesiog
i8
senyju
*/azddn,
*ge dn...,
0,
ma y ,
y a
ély esni
da iniai,
a si ade
8
Fo ma
dnai
’su
ana’
( éliau
kons a uo oji
A.
Jonai y és),
biidama
Sios
Snek os
sis emoje,
galima
saky i,
da
nelabai
jp as a
(alia
ka di,
andi
’su
ka a,
su
and),
g ei iausiai
laiky ina
nauju
andi
a ian u,
sukel u
ki cio
a i aukimo,
plg.
da
g e imy
Snek y
analogiskus pa yzdZius:
dna’
~
an@, anie
~
anié
(LKT:
151, 152,
155).
127
jau
iS
a miniy
/azdi
~
lazda,
ge i:
~
ge d...,
p idéjus,
galimas
daik as,
epen e ini
-i,
panagiai
kaip
dziky
i
jy
a imiausiy
kaimyny
Snek os
a i ame
zodzio
gale
(dazniausiai
ilgame)
p ideda
-j(-j)
g ei iausiai
odél,
kad
a i os
galiinés
o my
pa-
adigmoje
(kaip
i
linksnia imo
sis emoje
apsk i ai)
maziau,
i
dél
o
jos
,,p ia ina-
mos“
p ie
daugumos
linksniy
su
uZda a
galiine
o my.
Sakysime,
g ei iausiai
del
o
pie inése
aka y
dziiky
Snek ose
-j(-j)
y a
p idedamas
p iebalsinio
kamieno
daik-
a a dziu
ns.
a d.
gal inéje
(:
piemudj
~
piemud,
akmudj
~
akmué,
sasudj
—
se-
sud,
plg.
F aenkel
1936
:
47;
Zinke i ius
1965
:
256,
Zemél.
N .
60),
o
y y
dziky
Snek ose
—
dgs..
ie .
galiinéje,
pyz.:
Jakdsui
Sakose’
Ty ,
miskdosuj
’mi8kuose’
Ign,
ku uosuj
*ku iuose’,
aF uosuj
‘ a uose’
Lz
(da
Z .
F aenkel
1936
:
37,
47;
Mo kiinas
1964
:
149-150).
Plg.
aip
pa
isai
analogiSka
j
p idéjima,
daugiausia
pasi aikan j
dziky
i
joms
g e imy
Snek y
i a dziy
ns.
in.
i
dgs.
ya d.
galiinése,
p z.:
kiioi
*kuo’
(LKT
:
380),
si udj
’Si uo’
(LKT
:
386),
*Si a’
(LKT
:
390);
ku iej
*ku ie’,
ka a ei
*ka ie’
(LKT
:
378),
aniei
’anie’
(LKT
:
382),
Sic ej
’Si ie’
(LKT
:
:
381,
402
)
i
k .
Kad
o my
Jazdaj...
-(a)i
u bi
y a
dél
y
Snek y
daba inés
one inés
sis e-
mos
désningumy
paki usio
anks esnio
a mi8ko
-u
(<
*-dn)
i
p idé inio
-j,
adinasi,
naujai
susida iusio
dyiga sio
-wj
(ne
aj!)
iesioginis
a i ikmuo,
sa o
a imu
isai
su-
apes
su
senesniu
a més
-aj
(<-ui,
ne
i8
-ai!),
ody y
jo
palyginimas
su
ki ais
Cia
u imais
e leksais
cj
iS
-wi
i
-«j
i8
-ai.
I8
ik yju
jis
y a
isai
su apes
ik
su
ki ¢iuo u
i
neki éiuo u
-aj
<
-ui,
pyz.:
bébai
’su
boba’,
lazdaj
*su
lazda’
i
aikaj
~
aikui,
idei
~
idij
’ iduje’.
Kadangi
nuo
ki éiuo o
-«j
<
-ai
jis
ski iasi
(:
aikaj,
ne
aikei
~
aikai)
i
su ampa
ien
ik
su
neki iuo u
-ai
<
-ai
(:
i ai
~
y ai),
iesioginis
jo
kildinimas
i8
-ai
a k in a.
Silpniau
edukuo as
Sis
naujai
susida es
d i-
ga sis
-ui
y a
g e imoje
Cidbiskio
Snek oje,
p z.:
su
lazduj
’su
lazda’.
Taigi
Cia
jis
ypaé
aiskiai
a siski ia
nuo
a mi8ko
-aj <
-ai,
isiSkai
su apdamas
su
os
Snek os
ui
(Mo kiinas
1959
:
199;
1960
:
32—35;
Zinke i ius
1966
:
93,
208).
Vadinasi,
Pabdisko,
Vép iu
i
joms
g e imy
Snek y
o mos
Jazdai,
ge aj...,
kaip
i
Cidbiskio
lazdui,
ge uj
su
lazda,
su
ge a’,
y a
naujos.
Jy
galiiné
-«j
(-wi)
su
senuoju
aki iniu
*_dn
iesioginio
ySio
ne u i
( ik
pe
a mi8ka
-
<
*-dn).
O
ju
-j
Gia
bus
p idé as,
kaip
K.
Mo kiinas
(1959
:
201)
eisingai
nu odo,
jau
po
ki ¢io
Siose
Snek ose
a i-
aukimo.
Visai
analogigkai
ak uo inos,
misy
nuomone,
i
O.
B ocho
(1960
:
:
28—29)
i a dZiuo inémis
o momis
nepama uo ai
laikomos
Azie ku
i
Padi io
Snek u
mo .
g.
as.
in.
o mos
Si d
||
Si ui
“Si a”,
j
||
ug
’ a’
i
k .
Ki éiuo a
i agalé
galiiné
-ai
misy
kons a uo a
i
Laz iny
Snek os
skai a -
diy
i
i a dZiy
mo .
g.
ns.
in.,
p z.:
Raikia
ge e
iska
pa
ienai;
ka y
pa
iena ;
dnas
po
jai
sku€aii
’jis
jos
li idéjo’.
Bene
daugiausia
p ieS a ingy
nuomoniy
y a
sukéles
Sis
*-dn
ie ininkas.
Kokia
iS
ik ujy
y a
e lekso
-ai
kilmé?
Kas
jo
pi m akas?
Zie elos
Snek os
*a-kam.
a -
da%odziu
ns.
in.
galiinés
-ai
P.
A umaa
(1931
:
70)
i a é
gau a
iS
i a dZiuo i-
niu
o my,
pas a osioms
umpéjan :
jaja
>
jai.
Placiau
Sio
klausimo
nenag i-
nédami,
P.
A umos
nuomone
apibend ine
ka oja
i
ki i
kalbininkai
(F aenkel
1936
:
49;
Zinke i ius
1957
:
100;
Vidugi is
1959
:
201;
1960
:
125;
1969
:
167;
1974
:
283),
ju
a pe
i
nag inéjan ys
ne
Zic elos
Snek os
e leksa
-ai
ie oj
*_dn
(Senkus
1962
:
213;
Zinke i ius
1966
:
312-313;
Rosinas
1968
:
249).
Ta iau
okia
nuomoné
maiai
pa ikima,
kadangi
Snek ose,
ku
Sis
e leksas
pasi aiko,
aki-
inés
kilmés
Sio
linksnio
galiinés
ak iSkai
nenyks a.
Tai,
be
ki a
ko,
ge ai
odo
i
Z.
Zinke i iaus
(1966
:
137)
pa eik as
pa yzdys
d-je
* aja’
Salia
Zemd-ises
’Zemasias’.
Taigi
is
ik o
sunku
pa iké i
(Zinke i ius
1966
:
310),
jog
apie
Liuba a,
Vilka iski,
Ga lia a,
Punia,
Zie ela,
Sakyna,
ne
Ku Sénus
di
bi y
galéjusi
a si as i
iS
¢j
( en
o ma
dj
niekieno
nepaliudy a;
ji
one i8kai
ose
Snek ose
i
neimanoma).
Dél
o
kai
ku ie
kalbininkai,
susidii e
su
ski ingy
Snek u
*d-kam.
a daZzodziy
i
i a dZiu
ns.
in.
o momis
su
galine
-ai
i
nebidami
dél
okios
P.
A umos
nuomonés
ik i,
ka ais
p adeda
kel i
galimas
ki as
e lekso
-ai
( aip
pa
i
-j)
kilmés
p ieZas is.
Pa yzdiziui,
A.
Vidugi is
(1969
:
167)
spéja,
kad
ns.
in.
gal inés
-ai
Zie elos
Snek oje
128
(i
ki u )
galéjes
a si as i
,,dél
nosinumo
nep a adimo“
i8
-d,
a iau
juk
pa s
Siy
o -
my
-ai
nosinumo
a spal io
ak iSkai
ne u i
jokio.
Z.
Zinke i ius
(1966
:
137)
da-
lies
aka u
aukS ai iy
i
Zie elos
Snek y
kdis i
’kas i’,
dis
as’,
ge dises
’ge asias’
o mas
su
-di
ie oj
Ik.
-q
abejodamas
spéja
esan ias
i$
-ain.
Be
Sia
Z.
Zinke i ius
lyg
i
sau
p ieS a auja.
Jei
aki inis
-q
bi y
i8 e s as
j
-ai,
ai
uo
pa iu
as
-ai
jau
ne-
galé y
bi i
kiles
i8
-ain
(ku is
da ,
be
ki a
ko,
niekieno
nepaliudy as).
*-ain
okiu
bidu
egalé y
bi i
ik
ap a iamojo
p oceso
pasekmé,
ne
p ieZas is.
K.
Mo kinas,
suabejojes
i a dZiuo iniy
o my
j aka pie inés
y y
aukS aigiy
Snek os,
a ojamos
Pabdisko,
Gél ony
i
g e imose
apylinkése,
*4-kam.
a daZodZiy
i
j a dziy
ns.
in.
o moms
su
galiine
-aj
dél
ski ingy
p iegaidziu
(j a dZiuo iniy
o my
Sio
linksnio
p iegaidé
i ap adé,
ki iuo y
kalbamujy
o my
—
ki s iné,
i§
i aga-
lés),
spéja
a
galiine
esan
mo ologiSkai
a si adusia
dél
i a dZiuo iniy
i a dziu
i akos
(Mo kiinas
1959
:
199-201;
1969
:
111,
130).
Ta iau
i
oks
os
galinés
kildinimas,
i§
esmés
be eik
nesiski damas
nuo
anks esniojo,
padé ies
lyg
i
nekei ia:
juk
i a dZiuo iniy
j a dZiy
ns.
in.
o ma,
ku i,
kaip
spéjama,
galéjusi
pada y i
i aka
Sio
linksnio
pap as yju
i a dZiu
o mai,
I
démens
galinéje
aip
pa
u i
i -
ap ade
p iegaide.
J.
Kazlauskas
(1958
:
57),
emdamasis
uo,
kad
lie u iy
kalboje
né a
P.
A umos
nuomonei
pa em i
pa aleliy
eiSkiniy,
s a¢iai
p ipazis a
ja
nepa ikima
i
i8kelia
nau-
ja
hipo eze.
A me es
mo ologine
mo .
g.
ns.
in.
gal inés
-ai
kilme,
J.
Kazlauskas
&ia
spéja
ja
esan
one iniu
keliu
a si adusig
i8
senesnés
o
linksnio
galiinés
*-ajan
(plg.
* ankajan,
sla y
akoja),
galéjusios
lie u iy
kalbos
seno éje
egzis uo i
Salia
ip as inés
galiinés
*-dn
(plg.
* ankdn,
sla y
qkq).
Ta iau
sa o
g ama ikoje
(Kaz-
lauskas
1968
:
188)
mo .
g.
ns.
in.
galiine
*-dn
jis
p ipazis a
esan
bend a
lie u iy
-la iy
i
sla y
kalboms,
o
sla y
galiine
-ojq
( qkojq)
laiko
ély esne.
Lie u iy
dialek ologinéje
li e a ii oje
i8
seno
y a
isigaléjusi,
bene
J.
Senkaus
pi ma
ka a
paskelb a
nuomoné
(Cenkyc
1955
:
10;
Senkus
1960
:
147),
kad
kal-
bamasis
e leksas
-ai
pie inése
aka y
aukS ai iy
Snek ose
gali
bi i
one iSkai
a si-
ades
i8
*-dn.
Si
nuomoné
ak iSkai
nep ieS a auja
nei
pie iniy
aka y
aukS ai iy,
nei
joms
g e imy
ki y
lie u iu
kalbos
Snek y
one ikos
désningumams
i ,
a odo,
ga-
na
pa ikima.
Dél
o
ne
be
pama o
misu
(G ina eckis
1973
:
215)
su
ja
siejama
i
Saukénu
bei
Ku 8énu
Snek y
e a
i a dziy
ns.
in.
galiné
-ai.
A.
Gi denis
i
A.
Rosinas,
Sia
nuomone
p iski dami
mums,
be
i odymy
k ali-
ikuoja
kaip
méginima
one iSkai
in e p e uo i
dél
mo ologiniy
ak o iy
a si adu-
sius
eiSkinius
(Gi denis
—
Rosinas
1974
:
202).
Jie
i ina
(Gi denis
—
Rosinas
1974
:
203),
jog
,,[nagininkas
ai...
gali
bi i
ik
mo ologiskai
a si ades
a ba
is
i a dZiuo iniy
o my
( ai
nelabai
iké ina
p iclaida),
a ba
naujai
suda y as
dél
ns.
naudininko
po eikio
(Z .
Bal is ica,
XI(1)“.
Ta iau
Ga
ci uojamos
d i
iena
ki a
g iaunan ios
e lekso
-ai
mo ologinés
kilmés
p ielaidos
nea odo
j ikimos.
Be
o,
an oji
p ielaida
g indZiama
ne iksliais
i
nepilnais
Saukény
Snek os
o
linksnio
one ikos
duomenimis.
S ai
1976
m.
misy
a lik i
Saukeny
Snek os
y iné-
jimai
odo,
kad
mo .
g.
i a dZio
a
ns.
naud.
Cia
d ejopas.
Seniesiems
Snek os
a -
s o ams
bidingesné
i
labiau
ip as esné
one iSkai
paki usi
o ma
a’
~
di,
p z.:
saké-u
a:
biioba:
~
sakdu(=sakai)
di
bobai;
eig
di i
gé' i
d’
mina
ka e’
~
eikia
dio i
gé i
éi
mimo
(=
mano)
kd ei;
di k
mi?
u
d
is a
~
diiok
miézZin
di
ig ai
(Vincas
Kaspa as,
89
m.,
gimes,
auges
i
gy enan is
Saukénuose);
kas
i a
é
muna
gd-l a‘
|
ska is
~
kas
y a
ai
mi no
(=
mano)
gdl ai
—
skaiis a
(S anislo as
Ju gilas,
86
m.,
gimes,
auges
i
gy enan is
Saukénuose);
bludg
gi é-n i
d
me géle’
~
bléga
gy én i
di
me gélei;
nuli za
ga ls
d:
laza’
~
nuli Zo
galas
ai
lazai
(=
lazdai)
(Julius
Raila,
88
m.,
gy enan is
Saukénuose,
gimes
i
iki
16
m.
gy-
enes
Pasilény
k.,
5
km.
i
aka us
nuo
Saukény);
eig
di i
lés i
a
is a’
~
eikia
dijo i
lés i
ai
is ai;
a’
mio iska:
biwa
iézZi‘s
~
di
mé iskai
(=
mo e iskei)
bi o
éz is
(Kons ancija
K ie kiené,
70
m.,
gimusi,
augusi
i
gy enan i
LaikSiy
k.,
4
km.
j
pie us
nuo
Saukény).
Jaunesniosios
i
idu iniosios
ka os
lipose
daZnesné
su
Ik.
9.
G ama inés
ka ego ijos
i
ju
aida
129

su ampan i
o ma
di.
D ejopos
o mos pazis amos
i
ki y
os
Snek os
gimininiy
mo .
g.
i a dZiy
ns.
naud.:
and:
|
andi,
pacé
|
pacéi
*pa iai’.
PanaSus
aizdas
i
g e imose
Vidsodzio
bei
Ku Sény
Snek ose
(Z .
LKT,
97;
plg.
Vi kauskas
1960
:
65).
Ta iau
A.
Rosinas
(1975
:
78),
umpesniosios
(su ienbalséjusios)
j a dZio
d
ns.
naud.
o mos
isai
neminédamas,
i ina:
,,Saukény
Snek oje
pagal
bend a
désni
u é ume
lauk i
mo .
g.
yns.
naud.
* d-,
plg.
buoba’,
a¢iau
gimininiy
i a dZiy
mo .
g.
ns.
naud.
Cia
iSlaiky as
su
-di,
.
y.
di
( esp.
andi,
ka di
i
k .)“.
AnalogiSkai
elgiasi
A.
Rosinas
(1975
:
79)
i
su
Ku Sény
a més
mo .
g.
ki y
gimininiy
j a dziy
ns.
naud.
o momis,
cia
nu odydamas
ien
jam
pa ankias
ilgesniasias.
Abejo inas
i
eo inis
os
p ielaidos
pag indimas.
Aiskindamas,
kodél
ns.
naud.
-ai
Saukény
Snek oje
u éjes
i8 i s i
j
ilga
-a,
isliko
nesu ienbalséjes,
A.
Rosi-
nas
(1975
:
78)
sako:
,,...i a dZio
a
pag indiné
unkcija
Snek oje
y a
a ikelio
unkcija
(Si
A.
Rosino
nuomoné
y a
a gumen uo ai
k i ikuo a,
Z .
Valeckiené
1974
:
37;
pas aba
misy
—
V.
G.).
Todél
j a dzio
o ma,
daznai
a sidu dama
ne-
ki giuo oje
padé yje,
galéjo
iSlaiky i
nepaki usi
d iga sj
-di...“.
Be
lie u iy
kalboje
i
jos
a mése
(jy
a pe
i
Saukény)
y a
kaip
ik
isai
a i kS iai:
ZodZiai,
a sidi e
neki ciuo oje
padé yje,
pap as ai
umpéja,
edukuojami.
Tai
ge ai
ma y i
i i8
pa-
ies
A.
Rosino
uZ a’y y
pa yzdziy
i8
Saukénu,
p z.:
p’ iiein
p’ i
(=
p y)
s ala
(LKT
:
100);
nimi i
i
(=
ai)
nimi i;
du
ka u
gimis,
ne
(
=
né,
nei)
ka? a
ne-
k ikS i-c;
isigélbie i
nu
(=
nuo)
mi i-s;
a nduju
p i
(
=
p y)
puénu
i
k .
(Rosi-
nas
1960
:
Reg.
N .
590
/
194).
Vadinasi,
i inimas,
kad
neki éiuo a
padé is
bus
padéjusi
Saukény
j a dzio
di
d ibalsiui
-ai
ilik i
nesu ienbalséjusiam,
y a
neabe-
jo inai
klaidingas.
Ka u
pas ebé ina,
kad
Saukény
( aip
pa
i
Ku Sény)
snek oje
d ejopas
mo .
g.
yns.
naud.
o mas
—
su
su ienbalsin u
a:
( a més
a s o y
duome-
nimis,
ji
senesné
i
jp as esné)
i
su
iSlaiky u
s eiku
-ai
—
u i
i
d iskiemeniai
i a dZiai
ka d,
isa
bei
*a-kam.
bid a dzZiai:
ka d:
||
ka d-i,
isa:
||
iséi, bal a:
|
||
bal ai,
naujé-
||
naujéi.
O
ai,
galimas
daik as,
ody u,
kad
p ie
o mos
su
-ai
(Snek oje
kaip
naujesnés;
kad
ji
nesena,
p ipazjs a
i
A.
Rosinas
1975
:
78)
pli imo
bus
p isidéjusi
Ik.
i
g e imy
aka y
aukS ai¢iy
Snek y
j aka,
plg.
da
i
okias
dél
Ik.
i akos
SAukény
Snek os
jaunesniosios
ka os
a s o y
a ojamas
o mas,
kaip
Zieda
(ne
Zi-da),
a i-n
(ne
a i-),
jis
(ne
uns),
ji
(ne
and),
jai
(ne
andi), ma:n
(ne
min)
i
pan.
Bene
maiZiausiai
pag is a
A.
Rosino
p ielaidos
dalis,
pagal
ku ia
Saukény
Snek-
os
gimininiy
mo .
g.
i a dZiy
ns.
naud.
galiiné
-ai
dél
s uk i os
spaudimo
pe é-
musi
senosios
ns.
in.
o mos
( )d
unkcijas.
S ai
ji:
,,Su umpéjus
mo .
g.
dgs.
inagininkui
( ums)
i
y .
g.
ns.
inagininkui
( um),
da
ySkesnis
pasida é
naudi-
ninko
i
jnagininko
o my
san ykis,
ku j
galima
uzZ aSy i
okiomis
p opo cijomis:
ims
:
di
=
ums
:
xix
am:
ai
=
um
:
x.
Taigi
abi
p opo cijos
odo,
kad
x
=
(di...
Vadinas,
pagal
$i
san ykj
i a dZio
( )-a
ns.
inag.
o mos
senoji
galiiné
-a
bus
pa-
keis a
-di
( okia
pa ,
kaip
i
ns.
naudininko)“
(Rosinas
1975
:
79).
Ta¢iau
a gu
a
$i
p ielaida,
emian is
lie u iy
kalbos
duomenimis,
gali
bi i
j odoma.
Juk
lie u-
iy
kalbos
i
a miy
duomenys
jos
isiSkai
nepa i ina.
Sakysime,
isai
panaSus
ne
ik
i a dziy,
be
i
a daZodZiy
naudininko
i
inagininko
o my
san ykis
(i
isai
o-
kio pa
yskumo
kaip
Saukény
Snek oje!)
u imas
i
ki ose
misy
a mése.
I
am
ju
san ykiui
uZ aSy i
isai
inka
A.
Rosino
pa eikiamas
p opo cijyu
modelis.
O
jose,
beje,
gimininiy
mo .
g.
i a dZiy
ns.
naud.
di
né a
pada es
(i
neda o!)
né
maZiau-
sios
j akos
ns.
in.
o mai
d
i
jos
unkcijos
nepe ima.
Be
o,
s aipsnyje
isai
nepa-
aiSkin a,
kodél
i
ku iam
eikalui
s uk i os
spaudimas
¢ia
y a
da es
impulsa
ik
mo .
g.
ns.
naud.
da y i j aka
ns.
in.
Tam
isai
ne u i
eikSmés
nei
A.
Rosino
i8-
keliamas
mo .
g.
dgs.
in.
i
ne
y .
g.
ns.
in.
o my
one inis
su umpéjimas,
ykes,
be
ki a
ko,
palygin i
senokai
ne
ik
i iamojoje
Snek oje,
be
ne
daugelyje
i
ki y
lie u iy
kalbos
a miy.
Juk
mo .
g.
dgs.
naud.
i
in.
o mos
ne
i
oje
pa ioje
Saukénu
8nek oje
a pusa yje
daug
a imesnés,
be
s uk i os
spaudimo
ienos
ki ai
pada iniy
né
ienoje
jy
né a. Be
o,
jei
p opo cija
p ipazis ama
,,d iejy
san ykiu
lygybé“
(TZZ
:
623),
ci uo yjy
p opo cijy
neZinomojo
eik y
lauk i
ik ai
130
i agalio
e lekso
(sakysim,
kad
i
* ai,
ik
jau
jokiu
badu
ne
di,
ka
y a
ga es
A.
Rosinas.
Visa
ai
odo,
kad
A.
Gi denio
i
A.
Rosino
,,Bal is icoje“
paskelb as
Saukénu
Snek os
gimininiy
mo .
g.
i a dZiy
ns.
jn.
galiinés
-ai
mo ologinés
kilmés
aiSkini-
mas
p ice
klausimo
iSsp endimo
ben
uo
a pu
nep isidéjo.
Taciau
kaip
one iniu
keliu
iS
*-dn
galéjo
a si as i
-ai?
Pas ebé ina,
kad
e leksas
-ai,
a s o aujan is
senaji
*-dn,
ne u i
jokios
nazali-
zacijos.
Tuo
emian is,
y a
pag indo
many i,
kad
aki inio
*-dn
II
sandas
nu ody o-
je
lie u iy
pie iniy
Snek y
dalyje,
kaip
i
*-dn
> d
a ejis
ki ose
aka iniy
auk8 ai-
¢iu
Snek ose,
nyko
labai
seniai,
aip
pa
nepalikdamas
balsiui
d
nazalizacijos.
Po
jos
p a adimo
senajj
*-dn
suda iusiame
skiemenyje
bus
susi o ma es
neip as as
aki inis
balsis,
p ilygs an is
d iejy
balsiy
ilgumo
sumai
(:
aki inio
@
ilgumas
+
ilgumas,
gau as
isnykus
m).
Tokiu
pe nelyg
dideliu
ilgumu
Sis
aki inis
balsis
u éjo
sma kiai
iSsiski i
(i ,
be
abejo,
bus
iSsisky es)
i8
ki y
ilgujy
balsiy
sis emos.
O,
bidamas
la-
bai
ilgas
i
u édamas
i ap ade
p iegaide,
dél
jos
jis
negaléjo
ilgai
oje
sis emoje
iSsilaiky i.
Susida é
one inés
salygos
(plg.
3ungep
1960
:
217—222;
Vai ke i ia é
1960
:
213;
1961
:
39)
jam
i s i
d ibalsiu.
Dél
o
g ei iausiai
jis
i
bus
sud ibalsé-
jes,
p i apdamas
p ie
d ibalsio
ai
(dél
ilgojo
d
i8 i imo
ai,
o
ne
ku iuo
ki u
d ibal-
siu
plg.
a i kS inj
ai
i imo
a:
p ocesa,
yks an i
Zemaiciu
a mése:
ma a:
||
ma a:
<
ma di,
a‘ka@
<
aikai).
Tapes
d ibalsiu,
Sis
*-dn
e leksas
ZodZio
kamiene
oliau
kis i
negaléjo
i
oks
i8liko
iki
Siol
(kd-isnis,
ge d'ija,
ge d-isias).
Ta iau
oksi oniniy
i a dziy
galinése
dél
ki cio
akii iniy
galiniy
umpéjimas
jo
nepalie é,
i
jis
iSliko
s eikas
(su
di,
andi,
ka di;
dis,
andis,
ka dis).
Pap as ujy
bid a dziy
galinése
s eikas
e leksas
-di
iS
*-dn
g ei iausiai
bus
iSsilaikes
dél
i a dZiuo iniy
o my
ana-
logijos
(ge di,
’ge a’,
ge dis
’ge as’).
Remian is
isu
uo,
y a
pama o
i a i,
kad
e leksas
-ai
y a
pa s
seniausias,
pa s
pi masis
senojo
aki inio
*-dn
II
sando
nykimo
pada inys,
susi o ma es
olimoje
seno éje
isy
anks¢iausiai
i
kiekybe
bei
siau umu
likes
a imiausias
sa o
pi m akui
*-dn.
Taéiau
ne
kiek ienos
a més
senojo
*-dn
ie oje
esan is
-ai
(-aj,
-ui)
gali
ba i
os
pa ios
kilmés.
Kaip
aiSkiai
o
do
jau
miné i
Gél ony
i
CidbiSkio
Snek y
duome-
nys,
*d-kam.
daik a a dZiy
ns.
in.
galinéje
as -ai
gali
bi i
ély esnis,
a si ades
*-Gn
iS i us
ienabalsiu,
galini
7
p idéjus
po
o.
Kad
-ai
Gia’
galé y
bi i
a si ades
éliau
dél
p ia inimo
a ski y
*
@-kam.
o my
p ie
daugumos
linksniy
su
uzda a
galiine
sis emos,
isy
pi ma
ge iausiai
ody y
jo
ne u in i
dgs.
gal.
o ma.
G ei iau-
siai
panaSiu
keliu
-ai
y a
a si ades
i
*a-kam.
( aip
pa
j
ji
pe éjusiy)
bid a dZin
ns.
in.
galiinéje
Palémenés
i
Zasliy
Snek ose.
Zie elos
Snek oje
e leksas
-ai
ie-
oj
*-dn,
bidamas
egulia esnis,
kaip
i
ki y
pie iniy
aka y
aukS ai iy
Snek y,
g ei-
Giausiai
y a
senas.
Ta iau
jo
nebu imas
*@-kam.
dgs.
gal.
galiinéje
leidzia
j a i,
kad
Sio
kam.
yns.
in.
o mose
jis,
kaip
i
Gél ony
—
Zasliy
Snek ose,
galé u
ba i
i
naujesnis.
Ki aip
sakan ,
Zie elos
Snek oje
Salia
-ai
e lekso,
a si adusio
iesiog
iX
*-dn,
galé y
bi i
i
naujesnés
kilmés
-ai.
Be
o,
naujesniam
-ai
a si as i
gia
galéjo
u é i
j akos,
kaip
iZ algiai
i ina
A.
Vidugi is
(1959
:
201),
sla y
kalbos.
Kad
okia
galimybé
isai
eali,
ge iausiai,
misy
nuomone,
ody u
Laziiny Snek os
pa yzdys
pa
ienai,
ku io
sla iska
kilmé
(ne
i
sin aksés
poZiii iu)
neabejo ina.
3.
-an
(an,
on,
9°,
un,
ou)
ATITIKMUO
Aki inis
j a dZiuo iniy
o my
I
démens
galiiniy
*-dn
dinininky
Snek ose
apie
Ku sénus,
UZ en i,
Kelme,
Ty u énus,
Lioli s,
K az%iis,
Upyna,
Zemai iy
Naiimies-
i,
Vaini a,
Z ingils,
Pag aman i,
Skaud ile,
NemakS is,
Vidikle,
Ta i age,
Ga i-
e,
E z ilka
y a
islikes
isai
s eikas,
p z.:
ge dnje
~
ge dja,
ge dnses
~
ge dsias,
laiminganje
~
laimingaja,
laiminganses
~
laimingasias
i
k .,
(da
Z .
Jonikas
1939
:
53;
Zinke i ius
1957
:
30,
78;
1965
:
136;
D o inas
—
G ina eckis
1970
:
96),
ge
132
plg.
da
jy
désningai
a iama
kdnsnis
~
kdsnis®.
Pasi aiko
Sis
-an-
isai
s eikas
i
kai
ku iy
su
Siuo
plo u
g e imy
aukS aidiy
Snek y
i a dzZiuo inéje
II
démens
galiinéje,
p z.:
su
a:jan
~
su
¢ja(Pakapé),
su
jd-jen
~
su
j¢ja
(Kai iai,
Siauli j
aj.).
Nepaki es
jis
i
kai
ku iy
senyjy
as y
i a dZiuo iniy
o my
I
démens
galiinéje
(:
pi manses,
schaukenczanses,
BP
:
170,3;
II
:
54).
Apie
Rie é a,
K éda na,
Silale,
La iku a,
T ySkius,
Vidsodi,
Va ni s
Sis
I
démens
senasis
*-dn
désningai
y a
iS i es
j
-on-
(:
ge énje
~
ge dja,
ge énses
~
ge dsias
i
k .:
Zinke i ius
1957
:
78,
92,
96;
1966
:
136;
D o inas
—
G ina eckis
1970
:
96,
148
—
149;
plg.
jy
désningai
a iama
konsnes
~
kdsnis),
no s
apie
Raudénus
(so
bdl loje
—
LKT
:
74),
Poze e,
ka ais
i
La iku a
pazis ama
i
o ma
ge iioje
~
ge dja
ge aja’
(dél
jos
kilmés
Z .
Zemiau).
Apie
Paji j,
Gi digke,
Ka klénus
j a dziuo iniy
o my
I
démens
galiiné
*_Gn
y a
i8-
i usi
j
un
(:
ge inje
~
ge dja,
ge unses
~
ge dsias,
ju'kingunses
~
juokingasias,
pig.
ju
a iama
kinsnis
~
kadsnis).
Ki u
lie u iy
kalbos
Snek ose
aki inio
*-dn
II
sandas
()
i a dziuo iniy
o mu
I
démens
galiinése
y a
iSnykes,
i ai iai
modi ikuodamas
1
sanda
(balsj
a).
Apie
S ékSna,
P iekule,
Dé ilus
aki inj
*-dn
a liepia
siau as
ienabalsis
-9°
(:
bal éje
~
bal éja,
bal éses
~
bal dsias,
aSi oje
~
ax qjq,
no s
apie
Bud ie ius
pasakoma
i
bal ioje
~
bal gja,
plg.
da
S ékSnos,
Do ilii
késnis
~
kdsnis),
apie
Palanga,
Da bénus,
Lenkimus
—
dyibalsis
-ou
(:
bal éuje
—
bal dja,
bal éuses
~
bal dsias,
plg.
da
ju
kéusnes
~
késnis).
|
-9°
désningai
i8 i es
i
ns.
in.
1
démens
*-dn
dou-
nininky
Snek ose
apie
Skudda,
Zidikis,
Ylakius,
Laizu a,
Séda,
Mésédj,
Salan-
us,
K é inga,
Ka ena,
Ga gzdus,
Vézai ius
(:
ge dje
~
ge dja,
plg.
kdsnes).
4.
-o
ATITIKMUO
_
Ry y
aukS aiéiy
Snek ose
apie
Lygumus,
K iukis,
Daglénus,
Sédu a,
Palonis,
PiSalo a,
Joniskéli,
Li iku a,
Pa8 i ini,
Laiiksodi,
Vaskus,
Pas ali,
Guds agali,
Pane ézj
senasis
*-dn
u i
a i ikmenj
-o'
(:
ge dji
||
ge dj
~
ge dja,
ge ésis
||
ge ds’s~
~
ge dsias”,
plg.
da
ju
kédsnis
||
kdsn’s’
~
kdsnis),
a iau
I
démens
galiiné
Gia
ie-
nu
ki u
dél
g e imy
Snek y
i akos
ka ais
i
i ai uoja.
Ta p
Jonigkélio,
Linku os,
P2S i inio,
La ksodzio,
VaSki,
Pas alio
dgs.
gin.
p adeda
jsigaleé i
i
e leksas
-uo,
p z.:
s o dji
||
s o dj
~
s o gja,
be
s o uosis’
||
s o ios’s’
~
s o dsias
(G ina eckie-
né
1962
:
164—165.
Fo ma
bal dje
i
Vaskij
nu odo
i
Z.
Zinke i ius
1957
:
78),
.o
Sedu dj
pa a ojamos
i
ge ioj
~
ge dja,
ge uiosis
~
ge dsias
o mos.
Re leksas
-o°
(zem.
-uo)
aki inio
*-dn
ie oje
y a
a ojamas
i
isai
siau u
uozu
zemai iy
Snek ose
apie
Pikelius,
Lecka a,
Zemiale,
Papile,
Va du a,
Alsédzius,
Gad na a,
Sa eiki s,
La iko
Soda,
S algénus,
T e iis,
Médingénus
(jaun ioje
~
jaundja,
jau-
niioses
~
jaundsias),
0
ik
dgs.
gln.
i a dziuo iniy
o my
I
démens
galiinése
y y
aukS ai¢iy
Snek ose
—
da
i
apie
Su aini8ki,
OnuSki,
Juodupe,
Pandéli,
Kup é-
liSki,
Kazli8ki,
Skemus,
Salamies i,
Alizi a,
J
iZin us,
ROkiSkj,
Obeli s,
K es id-
nis,
Aleksand a éle,
Si ieka,
Tu man a,
Tilze,
KipiSki,
Skapi8ki,
Palé ene,
Auks-
upénus,
Pudza,
Kamajus,
Kamajéli is,
Sidab a a,
S édasus,
Siménis,
UzZpali s,
An aliep e,
Degu i is,
Duse as,
And iéniski,
Debeiki s,
Vyzuonas,
Sudeiki s,
Daiigailius,
Rubiki s,
Tau agnis,
Kazi i8ki,
Ki deiki s,
Ignalina,
Ka é giske,
Labané a,
Paliige,
T e é iu,
Rime,
Mielagénus,
An iliede,
S en ionéli s,
S en id-
nis,
Skieménis,
Leliinus,
Alan a,
Skudi i8ki,
Sugin i s,
Kuk iSkes, Balninkus,
SeSuoli is,
Molé us,
Pas o éli,
K e ionis,
Biju i8ki,
PaZeimene,
Nemen ine
(:
ge-
és’as
~
ge dsias,
da
Z .
Zinke i ius
1957
:
27—28,
78;
1966
:
291.
Cia,
be
ki a
ko,
nu odoma,
kad
j a dZiuo iniy
dgs.
gln.
o my
I
démens
-o"
a ojamas
i
senuo-
®.
Miné ini
aip
pa
cia
kai
ku ie
g ynai
one iniai
o my
s y a imai.
Sakysime,
Pag aman yje
°be
bal a'n’je
||
ba'l an’je
dél
nzj
me a ezés
u ima
i
bal d'ine
||
bél aine,
La ikuyoje
i
La iko
So-
.dojé
dél
os
pa ios
n
:/
kai os
g e a
bal Onje
pasakoma
i
bal iojne
(<
bal O:jne
<
bal O'nje).
10
“Ro ma
didzidsias
alia
didzidsias
a ojama
i
pala és
aka y
aukS ai iy
Snek oje
apic
‘SkAis gi j
dél
kon ak y
su
g e ima
y y
aukS ai¢iy
K iukq
Snek a
GJonai y é
1969:191).
132
siuose
aS uose),
Zemai iy
Snek ose
—
a p
LaiZu os,
MaZeikiy,
Salan i,
Ka e-
nos,
Ga gzd j,
K e ingds,
Skuédo(:
maz ioses
~
mazdsias,
da
Z .
Slpuuc
1908
—
1916:
32,
115;
LKT
:
70;
Zinke i ius
1957
:
28),
kai
ku
aka y
dziky
Snek ose
(:ge dsias
~
ge dsias
Vs;
dzidzidses
~
didzigsias
Vng,
LKT
:
374;
da
Z .
Zinke i-
Gius
1957
:
79,
94,
99).
Ta iau
i
Gia
ne e ai
pasi aiko
o my
i ai a imo
( aip
pa
g ei iausiai
dél
g e imy
Snek y
j akos).
Salia
o mos
ge és’as
~
ge dsias
apie
Sa-
laka
i
Li ikmenis
(Ka dely é
1961
:
14—15)
iSgi s i
i
ge uju
bei
ge uoju
~
ge dja,
o
Palé enéléje,
Skapiskyje,
U enojé,
VieSin osé
—
i
ge ju
bei
saldéju
~
ge dja,
saldéja
*saldziaja’
;
o
ie oj
*-dn
ns.
in.
pazjs amas
i
UL
:
15
(:
mazoja
’mazaja’).
Kalbédamas
apie
e leksa
-o
ie oj
*-dn
I
i a dZiuo iniy
galiniy
démenyje,
Z.
Zinke i ius
(1957
:
27)
sako:
,,Tau osilabinio
m
nykimas
p asidéjo
da
seny
seno éje
i
ne ienodu
laiku
palie é
j ai ias
ly is,
aigi,
i
j a dZiuo ines...
Labai
seniai
n
isnyko
i
y iskosios
giminés
daugiskai os
galininko
bal uosius...
Taip
pa
seniai
n
ne eko
mo e iskosios
giminés
daugiskai os
galininkas
bal dsias
*bal asias’“.
Taigi
ci a a
kalba
apie
neabejo ing
e lekso
-o
one ing
kilme.
Véliau
Z.
Zinke i-
ius
(1966
:
291),
pa emdamas
K.
Biga,
da
da a
pa i ina
ge dsias
esan
sena
o ma.
VisiSkai
eisiis
bus
A.
Valeckiené
(1965
:
498)
su
J.
Kazlausku
(1968
:
163)
ge ésias
laikydami
one iniu
keliu
a si adusia
pagal
pap as uju
bid a dziy
*ge ds.
18
ik yju
o ma
*ge ds
(<
*ge dns,
isnykus
n
p ies
s
i
pailgéjus
a),
be
isa
ki a,
i gi
bus
galéjusi
u é i
i akos
iSnyk i
j a dZiu o iniy
o my
-n
i
I
démenyje.
Taigi
one-
iné
Sios
o mos
kilmé
i
p ipaZinimas
e lekso
-o
senu
g ei¢iausiai
gali
bi i
ik as.
Lie u iy
kalbos
Snek ose,
kaip
J.
Kazlauskas
i
Z.
Zinke i ius
eisingai
i -
ina,
i
ik o
labai
seniai
p adéjo
nyk i
au osilabinis
n.
Ta iau
as
m
nykimas,
labai
p iklausydamas,
kaip
anks iau
ma éme,
nuo
ski ingy
Snek y
one inés
padé ies
i
jy
aidos
polinkiy,
ne
isu
i
ne
ienu
laiku
ienodu
in ensyy umu
yko
i
ienodai
dél
o
siau éjo
ilgasis
balsis
a.
Ten,
ku
daba
sakoma
ge dja,
ge dsias,
n
bus
isnykes
g ei ai,
i
a’,
jo
ne ekes,
siau é i
pa s
ienas
i8
p adziy
nesiau éjo.
Dél
o
Gia
-a"
i
*.dn
i
-a'
i§
ide.
*-d
u éjo
su ap i,
o,
a éjus
a’
i imo
laikui
jo,
ka u
su
-a’
iS
*@
jo
bus
iS i es
i
-a-
i8
*-dz.
Kad
aip
i8
ik o
galéjo
bi i,
ge ai
ody y
kai
ku
pan-
ininku
i
pon ininky
Snek y
isais
a ejais
-a"
iS
*-d
i
-a-
i8
*-dn
e leksy
su apimas®,
plg.
pan ininky
i
pon ininky
dZals
~
dZuolas
i
su
ge dji
||
ge éj
~
ge dja,
ge é-
sis’
~
ge dsias.
Si
pa alelé
kaip
ik
i
leido
A.
Jonai y ei
(1969
:
191)
pa i in i
K iuki
Snek os
skolinio
didzidsias,
a ojamo
Skais gi io
snek oje,
one ine
kilme.
Tu in
isa
ai
p ie’
akis,
miisy
nuomone,
sunku
su ik i
su
Z.
Zinke i iumi,
kad
a p
o mu
bal éju
~
bal dja
i
bal és’as
~
bal dsias
nebi y
nieko
bend a.
O
spéjimas,
kad
o ma
,,bal dja
su
o,
g ei iausiai,
i8
ki y
linksniy“
(Zinke i ius
1966
:
290),
y a
gana
abejo inas.
I
i8
ik o,
ku is
i8
linksniy
galé y
bi i
kal as
dél
y y
aukS ai iy
bal éju
~
bal dja?
Nei
kilmininkas
su
ie ininku,
nes
ski iasi
p iegaidés
(plg.
ns.
in.
bal éju,
ns.
kilm.
bal ésia.s,
ns.
.
bal 6ja.j),
nei
y y
aukS aiciy
u i-
mos
ns.
naud.
bdl a.jai
~
bdl ojai
*bal ajai’
i
yns.
gin.
bdl a.ju
*bal aja’,
nes
ski-
iasi
ki éio
ie a
i
ku iu
0,
kaip
mano
Z.
Zinke i ius
(1966
:
286,
290),
él
aip
pa
»g ei iausia,
i8
ki y
linksniy™,
nei
pagaliau
ns.
a d.,
nes
ski iasi
galiiné
(plg.
bal éju
’bal aja’
i
bal dja
*bal oji’).
Klausimo
sp endimui
nepadeda
né
eiginys,
jog
esan i
ma oma
,, endencija
ki y
linksniy
o mas
p ide in i
p ie
daZniau
a o-
jamos
nom.
sing.,
jy
pi mojo
démens
leksija
pakei ian
nomina y o
gal inés
balsiuo,
ku is
ka u
su
jo u
linkes
suda y i
sa o i8ka
su iksa
oj“
(Zinke i ius
1966
:
282).
Jei
-oj
ia
i8
ik o
bii y
su iksas,
isuose
linksni ose
oks
su iksas
pap as ai
désnin-
gai
u é y
iSlaiky i
ienoda
ki cio
ie a
i
a
pa ia
p iegaide.
Be ,
kaip
ma ome,
aip
né a.
Padé i
komplikuoja
i
su iksu
k ali ikuojamas
-oj,
esan is
y .
g.
ns.
gin.
o moje
dd/ oji.
Sunku
pa iké i,
kad
i
Sios
o mos
-o
aip
pa
galé y
a spindé i
1
Fo ma
salddju
~
salddja
’saldiiaja’
i&
Skapi8kio
pa eikia
i
Z.
Zinke i ius
(1966:
278,
310).
Cia
Ik.
u,
ia
kamienius
biid a dZius
a liepia
*o,
*q@
kam.:
sdldas,
salda.
12
Z,
Zinke i ius
(1966:
291)
oki
e leksy
-q
<
*.dn
i
-o
<
*-d
su apima
(abiem
a ejais
a ima
o)
adina
suplakimu.
133