Rajonuose
(Za asy,
Ignalinos,
S enéioniy
i
k .),
ku
i
seno
gy ena
nemaza
usy
i
ki y
au ybiy
zmoniy,
ma y i
d i
endencijos:
1)
socialiai
ak yyaus
lie u iy— usu
biling izmo
o ma imasis
i
2)
palygin i nedidelis
socialinis
pa eikala imas
ak y aus
usy—lie u iy
biling izmo.
Sios
endencijos
a si anda
dél
o,
kad
nacionaliniu
a -
Z ilgiu
miS iuose
ajonuose
usy
kalba
placiai
unkcionuoja
kaip
nacijy
bend a imo
p iemoné.
Lie u iy
kalba
iSmoks a
ie
usai,
ku ie
espublikoje
gy ena
ilgesnj
laika
i
ku iy
da be
i
eikloje
ji
eikalinga.
Lie u iy
kalbos
ypa¢
p i eikia
usams
—kaimo
gy en ojams.
Lie u iy
kalbos
mokéjimas
usy
au ybés
gy en ojy
a pe
espublikoje
apsk i ai
y a
a i ksciai
p opo cingas
usy
gy en ojy
ankumui.
Rajonuose,
ku
usu
gy en oju
p ocen as
didelis,
lie u iy
kalbos
mokéjimas
menkas.
An ai,
1970
m.
su-
aSymo
duomenimis,
Za asy
ajone
usy
gy en ojai
suda o
20,3%,
be
lie u iy
kal-
ba
emoka
41,1%.
Tuo
a pu
Siauliy
ajone,
ku
Tusy
au ybés
gy en ojy
i8
iso
y a
ik
3,1%
lie u iSkai
moka
71%
usy
au ybés
Zmoniu.
Tam
ik as
désningumas
ma y i
i
biling iams
nus a an
gim aja
kalba.
Jei
Sei-
moje
y a
a ojama
iena
kalba,
ai
isy
au ybiy
in o man ai
(lie u iai,
usai,
lenkai
i
k .)
gim aja
kalba
laiko
sa o
au ybés
kalba,
o
mi8 iy
Seimy
in o man y
gim oji
kalba
daZnai
nesu ampa
su
jy
au ybés
kalba.
V.
Michaléenko
pag is ai
ski ia
an osios
kalbos
mokéjima
nuo
jos
unkciona-
imo
j ai iose
gy enimo
s e ose.
Jaunesnioji
i
idu inioji
espublikos
gy en ojy
ka a
mokési
usy
kalbos
mokykloje,
odél
galima
many i,
kad
daugumas
lie u iu
daugiau
a
maZiau
moka
usy
kalba.
Be
isai
ki a
padé is
y a
su
jos
unkciona imu.
Lie u iy— usy
biling izmas
y a
socialiai
ak y us
ik
am
ik omis
e ninémis
saly-
gomis
(didelis
p ocen as
usy
i
ki y
au ybiy
gy en ojy).
Rusy
kalba
Gia
y a
a oja-
ma
kaip
j ai iy
au ybiy
susizinojimo
p iemoné;
be
o,
ja
y a
skai oma
speciali
li-
e a ii a,
ji
unkcionuoja
adijo,
ele izijos,
spaudos
s e ose.
Socialiai
ak y us
lie u-
iy
— usy
biling izmas
y a
bidingas
p amoniniams
espublikos
cen ams
i
kai
ku-
iems
ajonams
(Saléininky,
Vilniaus,
Syendioniy
i
k .).
Likusi
espublikos
gy en-
ojy
dalis
usy
kalba
moka
menkiau,
adinasi,
usy
kalbos
unkciona imas
¢ia
y a
Ppasy esnis,
mokymasis
mokykloje
gy ojo
bend a imo
gali
bi i
i
nepa em as,
odél
panasiais
a ejais
apie
biling izma
egalima
kalbé i
labai
salygiskai.
Simas
Ka ali inas
Indeks
—
s ownik
do
,,DaukSos
Pos ilé“.
Op acowa
Czes aw
Kudzinowski.
Tom
I
(A—N),
VI+543
p.
Tom
II
(O—Z),
527
p.
Poznan,
1977.
Mikalojaus
DaukSos
1599
m.
pos ilé
y a
ienas
i8
pa¢iy
eikSmingiausiy
senosios
lie u iy
a8 ijos
paminkly.
Dél
kalbos
aisyklingumo,
Zodyno
u ingumo
i
ypa
dél
ki éio
ie os
Zyméjimo
Sios
knygos
duomenys
pla¢iai
kalbininky
naudojami
ne
ik
li uanis iniuose,
be
i
apsk i ai
indoeu opeis iniuose
da buose.
Lenku
kalbininkas
Ceslo as
Kudzino skis
daba
pada é
uos
duomenis
mokslininkams
leng iau
p iei-
namus:
isleido
didelj,
d iejy
omy
(ne
1076
p.!)
indeksa-Zodyna,
ku iame
su egis -
uo i
isi
DaukSos
pos ilés
ZodZiai
i
jy
o mos.
Poznanés
uni e si e o
p o eso ius
C.
Kudzino skis—zinomas
Lenkijos
bal is-
as.
Jis
1935
m.
baigé
Vilniaus
uni e si e a,
ku
s udija o
lyginamaja
indoeu opie-
iy
kalbo y a.
1935—
1937
m.
specializa osi
iny
—ug y
kalbo y os
s i yje
Helsinkyje,
1937-1939
m.
—
BudapeS e,
ku
apgyné
ilologijos
dak a o
dise acija
(,,Suomiy
ga sy
sis ema“).
Gy endamas
i
s udijuodamas
Vilniuje,
ismoko
lie u iy
kalba
i
jsi auké
j
j ai iy
bal y
kalbo y os
p oblemy
y inéjima.
1958
m.
jis
ka u
su
ki ais
lenky
kalbininkais
pagal
B i y
muziejuje
Londone
sau-
goma
S.
Chilinskio
biblijos
e imo
ank ai j
isleido
,,Naujojo
es amen o“
eks a.
Y a
pa enggs
spaudai
lenky
e nog a o
i
olklo is o
O.
Kolbe go
aS y 53-iajj
oma
188
(,,Li wa“,
1966
m.),
ski
li uanis ikai.
Paskelbé
s aipsniy
apie
sla y
kalby
skoli-
nius
lie u iy
kalboje,
apie
bal izmus
sa o
gim ojoje
lenky
a méje
(jis
gimé
1908
m.
Vodzilo koje,
Bialys oko
ai adijoje)
i
aSé
ki ais
bal is ikos
bei
li uanis ikos
klau-
simais.
C.
Kudzino skis
u i
nemaZza
indeksu-Zodyny
suda inéjimo
pa i j.
Jis
apsk i ai
y a
okio
pobadZio
li uanis iniy
da by
p adininkas.
1964
m.
pasi odé
jo
suda y as
S.
Chilinskio
,,Naujojo
es amen o“
indeksas ,
eigiamai
j e in as
misy
ling is i-
néje
spaudoje®.
Daba
ecenzuojamas
indeksas—nepalyginamai
didesnis
(mazdaug
6
ka us)
da bas,
ski iasis
nuo
ano
da
i
uo,
kad
Gia
nu odoma
i
j
indeksa
j auk y
zodziy
eikSmé.
Indekso
au o ius
DaukSos
pos ile
susidoméjo
da
1947
m.,
kada
Lenkijoje
bu o
minimos
J.
Vujeko
350-osios
me inés.
P o .
J.
O embskio
pasi ilymu,
C.
Kudzino s-
kis
bu o
numa es
naujai
mokslo
eikalui
iSleis i
J.
Vujeko
pos ilés
lenkiSkajj
1596
m.
leidima,
i8
ku io
e é
M.
DaukSa.
No s
oks
leidimas
nepasi odé,
be
jdé as
da bas
nenuéjo
el ui.
Tu édamas
po
anka
J.
Vujeko
eks us,
C.
Kudzino skis
galéjo
suda y i
Dauk8os
pos ilés
ne
pap as a
indeksa,
be
indeksa-Zodyna
(su
ZodZiy
eiks-
més
nu odymu).
Tai
labai
pakélé
leidinio
e e.
Suda y ojas
a liko
milzino
da ba:
k uopS iai
su egis a o
isus
DaukSos
pos i-
léje
pa a o us
ZodZius;
sulygindamas
su
J.Vujeko
o iginalu,
nus a é
y
Zodziy
eikS-
mes;
pa eiké
isas
kiek ieno
Zodzio
pa a o as
o mas.
Tai
—
C.
Kudzino skio
gy-
enimo
da bas,
sa o i8ka
DaukSos
pos ilés
kalbiné
enciklopedija,
ku i
aps
kiek ie-
no
bal is o
pa ankine
knyga.
Siuo
da bu
naudosis
ne
ik
leksikos
y iné ojai,
be
i
ki i
specialis ai.
Jis
labai
p a-
e s
mo ologijos
s udijoms
(su égis uo os
isos
Zodziy
o mos!),
is o inés
one ikos
y inéjimams
(plg.
*@
i imui
o
i i
eikSmingus
DaukSos
duomenis
kopyéia
<1.
kapica,
mando as
<1.
manda ,
balsiy
isp audimus
Zodziuose
cimen o ius
“1.cmyn a z’,
elemozina
“1.
ja muzna’),
is o inei
dialek ologijai
(plg.
/y elius
‘lie u is’,
pabanga
“pabaiga’)
i
apsk i ai
lie u iy
kalbos
is o ijai
(plg.
Zodzius
pekus,
penukSlas,
elinas,
siela
‘saziné’,
soko as
“cuk us’
i
k .).
Is
©.
Kudzino skio
da bo
ma y i
nepap as as
DaukSos
pos ilés
Zodingumas:
indeksas-Zodynas
u i
os
ne
d igubai
daugiau
puslapiy,
negu
pa i
DaukSos
pos ilé.
No s
Dauk§a,
kaip
i
daugelis
ki y
ano
me o
e éjy,
laikési
paZodinio
e imo
p in-
cipo,
be
sa o
e imo
kalba
samoningai
s engési
j ai in i,
pada y i
ja
Zzodingesne.
Tam
bu o
im y
p ieZas iy.
No édamas
p isi aiky i
p ie
anuome
lie u iSkai
silpnai
mokéjusiy
a ba
isai
nemokéjusiy
d asininky,
jis
gausiai
a ojo
leksinius
pa ale-
lizmus
:
po omis
pa eiké
skolinj
i
lie u iska
Zzodj.
Daug
pa alelizmy
a si ado
dél
Dauk§os
no o
j ik i
j ai iy
a miy
a s o ams,
bi i
jy
eisingai
sup as am.
Be
pab éz-
ina,
kad
ik
dalis
adinamuyju
pa alelizmy
y a
isiSkai
ienodos
eikSmés
ZodZiai,
ne u j
s ilis iniy
niuansy
a
eikSmés
ski umo.
P z.,
Salia
okiy
kaip
Z ejys
||
Zuk-
lijas,
isgydy i
i ais y i
andame
gausiai
i
okiy,
kaip
Sapelis
||
Siaudelis,
a klys
||
Zi gas
|
kuinas
i
pan,
Daznai
ienam
o iginalo
zodziui
DaukSa
duoda
po
kelis
lie-
u iskus
a i ikmenis
su
ski ingais
s ilis iniais
a spal iais.
P z.,
a gSas
adinamas
béduliu,
benamiu,
nu a gusiu,
pa a géliu,
pa a guliu,
pa a gusiu,
uduliu,
a ge a.
Taigi
Dauka
nesi enkino
bespal iais,
pe dém
bend os
eikSmés
o iginalo
Zodziais,
be
ieSkojo
ikslesniu
lie u iSky
a i ikmenu,
ge iau
nusakanciy
kalbama
dalyka.
Indekso-Zodyno
suda y ojas
deja,
y
DaukSos
pas angy
nesup a o
i
inkamai
nej-
e ino.
Tai
ma y i
kad
i i8
j ade
pasakymo,
esa,
DaukSa
sinonimus
daZnai
a ojas
bez
widoeznej
po zeby“.
Vie oj
Zodzio
eik8més
nusakymy
indekse-Zodyne
pa eik i
lenkiSki
Vujeko
a i-
ikmenys,
Zinoma,
negali
pe eik i
isy
y
eik’més
niuansy,
daZnai
apsk i ai
né a
1
Biblia
li ewska
Chyli skiego,
Nowy
es amen .
Tom
Il—indeks.
Wyda
Czes aw
Kudzi-
nowski.
Poznan,
1964,
VII[+169
p.
:
2
Z .
V.
Zulio
ecenzija:
Bal is ica,
.
I
(1),
p.
88-91.
189
adek a iski
DaukSos
Zodziams,
nes
nuo
jy
ski iasi
iek
o ma
(p z.,
ukas—wielu),
iek
eik’me
(p z.,
Sionai
—
dzi§).
NeZi i in
o,
lenkiSko
o iginalo
a i ikmeny
pa ei-
kima
eikia
e in i
labai
eigiamai:
C.
Kudzino skis
uo
biidu
y iné ojams
pada é
didele
paslauga,
kadangi
o iginalas
daugeliui
p ak i8kai
né a
p ieinamas.
Ling is inéje
li e a i oje
jau
p ieS
keliasdeSim
me y
im a
abejo i,
a
DaukSa
pa s
ienas
iS e é
isa
pos ile*.
Tokiam
abejojimui
pag inda
suda é
esamos
ski ingy
a miu
o mos
i
ZodZiai,
ne ienodas
ju
ki cia imas.
C.
Kudzino skis
aip
pa
linkes
palaiky i
Sia
nuomone,
iSkeldamas
da
okius
a gumen us:
1)
ik
nuo
p.
512
balsis
e
pe eikiamas
ia
aidémis;
2)
nes
a ojama
ik
p.
175—254,
0
nesa_p.
199—252;
3)
é
andame
ik
knygos
p adZioje;
nuo
p.
495
—
spo adiSkai;
4)
bina
ik
sky iy
p adZioje;
5)
Wieszpa s
ik
iki
p.
69,
éliau
—
Wieszpa is.
Ta iau
Sie
a gumen ai,
kaip
i
panaSis
ankséiau
kel i,
né a
j ikinan ys.
Tokio
po-
bidiio
kalbos
ski ybiy
gali
bi i
i
ieno
asmens
da be.
Ra8ybos
j ai a imas,
a ski y
dalyky
kai aliojimas
y a
bidingas
i
ki oms
ano
me o
knygoms,
a p
jy
i
okioms,
ku ias
pa engé
ik ai
ienas
asmuo,
Pos ilés
i uliniame
puslapyje
e éju
nu ody as
Dauk§a.
Abejose
p akalbose
(lo yniSkoje
i
lenkiSkoje)
jis
e ima
adina
sa o
pa-
ies
da bu.
Jokie
ki i
e éjai
a
alkininkai
nieku
neminimi
i
a gu
a
anuome
o-
kiy
galéjo
bi i.
O
kalbos
ne ienodumai
bei
p ieS a a imai
daugeliu
a ejy
gali
bi i
paaiskin i
DaukSos
no u
j ik i
pla esniam
skai y ojy
a ui
—
iek
aukS ai¢iams,
iek
i
Zemai¢iams'.
Pa ys
indekso-Zodyno
suda ymo
p incipai
C.
Kudzinoyskio
ge ai
apgal o i.
Su-
da y ojas
s engési
leidinj
aip
su a ky i,
kad
skai y ojui
bi y
pa ogiau
juo
naudo is.
Leidinio
sanda a
pap as a:
po
didZiosiomis
aidémis
pa eik o
an aS inio
ZodZio
be
jokio
sky ybos
Zenklo
nu odoma
jo
eikSmé,
iksliau,
J.
Vujeko
lenkiSkas
a i ikmuo;
oliau,
aip
pa
be
jokiy
sky ybos
Zenkly,
am
ik a
a ka
su asy os
DaukSos
pa-
a o os
o
ZodZio
o mos
i
ju
me ika
odan ys
skai menys.
Viskas
aki aizdu
i
ai8-
ku.
Suda y ojas
neuzgozé
eks o
san umpomis,
kableliais
i
ki ais
Zenklais,
kaip
ei-
kalauja
no ma y ai.
Tokio
pobidZio
leidinyje
i8
ik yjy
isa
ai
bu y
ne eikalinga,
apsunkin y
naudojimasi
i
ge okai
padidin y
knygos
apim i.
An aS inio
Zodzio
o ma
suda y ojas
pa eikia
apdai iai
i
ne
pe
daug
a sa giai-
Jei
ku io
Zodzio
Dauk%a
pa a ojo
ik
daugiskai os
o mas,
pap as ai
(be
ne
isuome )
pa eikiamas
daugiskai os
a dininkas,
p z.,
b omos,
ponios.
Jei
é a
ik
mo e iSkosios
giminés
pa yzdziai,
daznai
pa eikiamas
mo e iSkosios
giminés
a dininkas,
p z.,
bu no ina,
da binga,
p ie eliskos.
Ka ais
mo e iSkosios
giminés
o ma
einaa ski u
s aipsniu,
ka ais
abi
sudedamos
j
iena
s aipsnj,
p z.,
bu sinyké
Salia
bu sinykas,
be
d auge a nis,
-é
(=
d augia a nis,
-é).
Ne
lie u iy
kilmininkas
ie oj
lenky
biid a -
dio
iskeliamas
an aS iniu
zodziu
(p z.,
gy a és
“wezowski’,
uZma iy
“zamo ski’),
aip
pa
okiu
ka ais
eina
j a dZiuo iné
bid a dzio
o ma,
jei
nepa a o a
a i inka-
ma
pap as oji
(p z.,
odnasis).
A ski ai
iskeliamos
i
sang azinés
eiksmazodziy
o mos,
p z.,
d asky is
Salia
d asky i,
d ii in is
Salia
d i in i,
gadin is
Salia
gadin i.
A odo,
kad
Gia
isu
suda y ojas
pe sis engé.
Nu ody as
o mas
pakak y
iSski i
ik
g ama iniy
o my
g upéje.
Kaip
i
S.
Chilinskio
,,Naujojo
es amen o“
indekse,
suda y ojas
an aS inius
Zodiius
di b inai
p ia ino
p ie
daba inés
bend inés
kalbos.
Taip
elgdamasis,
jis
ne-
paisé
ne
ik
Dauk§os
kalbos
one iniy,
be
i
mo ologiniy
ypa ybiy.
An ai
p ieSdélj
a a-
kei é
daba iniu
a i-,
aigi
ie oj
DaukSos
a aduo i,
a adeng i
an aS iniu
Zodziu
iskélé
a iduo i,
a ideng i.
Vie oj
p ielinksnio
a ian y
ing,
in
iskélé
daba inj
{
(no s
8
Z .
Biga
K.
Rink iniai
a8 ai,
V.,
1961,
.
III,
p.
331;
Ge ullis
J.
Senieji
lie u iy
skai ymai.
K.,
1927,
p.
124;
Ge ullis
G.
Bal ica.
—
A SIPh,
.
XXXIX,{p.
52;
Tang!
E.
De
Accusa i us
und
Nomina i us
cum
Pa icipio
im
Al li auischen.
Weima ,
1928,
p.
21
.
4
Da
#.
Ska dZius
P.
DaukSa
pi masis
bend inés
kalbos
kO éjas
DidZiojoj
Lie u oj.
—
APh,
.
IV,
p.
7-19;
Lebedys
J.
Mikalojus
DaukSa.
V.,
1963,
p.
231
.
190
Dauka
okio
isai
ne a ojo),
ie oj
an as
liekas,
ecias
liekas
i
. .
—
d ylik as,
ylik as,
ie oj
Sesios
deSim ys,
ys
deSim ys
i
. .
—
SeSiadeSim
(sic!),
isdeSim .
Suda y ojas
daZnai
nek eipé
démesio
j
DaukSos
sudé iniy
ZodZiy
jungiamajj
balsi
(p z.,
i8kélé
ienSi dziai
ie oj
ienaSi dziai),
p ieSdéliniy
eiksmaZodZiy
sang aZos
dalely és
ie a
(p z.,
susizadé i,
p isi aka a us
ie oj
suzZadeé is,
p i aka a usi),
seno-
ines
pilnesnes
ly is
(p z.,
ie oj
elinas,
isokias
andame
elnias,
isoks),
Zodzio
p iklausyma
ki ai
pa adigmai
(p z.,
DaukSos
amzias
pakeis as
daba iniu
amZius).
Pa eikiame
daugiau
j ai esniy
pakei imo
pa yzdziyu
(pi masis
po os
na ys
—
Dauk8os
kalbos
duomuo,
an asis
—
indekso
an aS inis
Zodis):
iena okas—- ie-
ne iokas
(sic!),
Z aizdé->Z aigzdé,
(ne)seniai—(ne)senai,
gandziaus—-gandiiau,
his-
o ija—is o ija,
byskupas— yskupas,
biedna—bédna,
lilija—lelija,
pa dos é—pa -
duos é,
penuk§laspeniukélas.
Pg.
ik inius
a dus
(jie
pa eik i
leidinio
gale)
G ekai—>
G aikai,
K oka as—~K oku a,
Poznania—Poznané.
Ta iau
aip
elgiamasi
ne
isu
nuosekliai.
An ai
ie oj
bend inés
kalbos
p iesa-
gos
-ininkas
pap as ai
paliko
DaukSos
-inykg
(i
ge ai
pada é),
a iau
andame
i
i kininka imas,
ie ininka imas
(su
-inink-;
DaukSa
u i
ik
-inyk-).
Salia
elnias
iSkélé
elinu a,
Salia
kaznadéja
( ie o}
DaukSos
-ieja)
—
koznadieja
(kaip
DaukSos),
Salia
p azios i
( ie oj
-Zos i)
—
Zosmé
(kaip
DaukSos).
Da
plg.
Macedonai
“makedonieCiai’,
Rymas
‘Roma’
Salia
G aikija
(DaukSos
é a
G ecija).
Visu
Gia
nu ody y
pakai aly
Dauk§a
ne a ojo.
Tai
jo
kalbai
s e imos
o mos.
Toks
o my
pa eikimo
indekse
bidas
pa ogus
iems
kalbininkams,
ku ie
né a
susipa-
Zine
su
DaukSos
kalba
a ba
ku ie
ieSko
o
a
ki o
ZodZio
(leksikog a ai,
leksikologai),
be
jis
ne inka
DaukSos
kalbos
y iné ojams,
nes
pe dém
ni eliuoja
DaukSos
kalbos
ypa ybes.
Jos
pa eik os
ik
s aipsniu
iduje.
Suda y ojas
labai
sup as ino
DaukSos
kalbos
j ai o e
da
i
uo,
kad
i$
esamy
keliy
g e iminiy
a ian y
an aS iniu
ZodZiu
iSkélé
ik
iena
ku j,
pap as ai
a imesnj
bend inés
kalbos
no mai,
p z.,
i
duble o
a ba
||
alba
iSkélé
ik
a ba,
i8
be
||
be i
||
ba
—
ik
be ,
i8
pe sona
|
pe suna
(pe siina?)
—
ik
pe sona,
i§
Sé onas
||
Sa onas
||
sa onas
—
ik
Sé onas,
i8
Zmogus
||
Zmuo
—
ik
Zmogus.
I
iena
s aipsnj
suplake
i-
sagalis
i
isagalis
(p ie
isagaljs).
Ugesni
a ian ai
neski iami
nuo
umpesniyjy,
p z.
(skliaus eliuose
nu odomas
an aS iniu
iSkel asis):
iki
||
ik
(iki),
jis
||
jisai
(jis),
jog'|
jogi
(jog),
mazai
||
maa
|
mazu
||
maz
(maZai),
neg
||
negu
(neg),
nes
||
nesa
(nes),
ne
||
ne e
(ne ),
nug
||
nugi
(nug),
pagal
||
pagaliai
(pagal),
pa s
||
pa is
||
pa sai
||
pa-
isaig
(pa s),
pen
||
pen
(pen ),
ada
||
ad
( ada),
a p
||
a pu
( a p),
as
||
asai
||
asjau
( as),
ienaip
|
ienaipo
( ienaip),
iespa s
||
ieSpa is
( ieSpa s).
Dazniausiai
a ski ai
neiSkeliami
ilgesni
a ian ai
su
dalely e
g(i),
p z.,
d inag
( é a
ik
d in),
jukaig
(juk),
kanag
(kana),
kod inag
(kod in),
no in ig
(no in ),
nuog,
nug,
nog
(nuo),
p ieg
(i
p i,
su asy a
p ie
Dauk&os
isai
ne a ojamo
a ian o
p ie),
eipag,
eipagu,
eipajag,
ei-
pajau,
eipajaug,
eipog,
eipogu
i
k .
( isi
su aSy i
p ie
DaukSai
s e imo
aip),
ieno-
king
( ienok).
Be
a ski ai
i8keliama
jeig,
kadaig,
kaipog
Salia
jei,
kada,
kaipo.
Da
plg.
ik iniy
a dy
a ian y
suplakima
(pap as ai
iSkel as
labiau
p imenas
lenki8ka
ek i-
alen a,
jis
nu odomas
skliaus eliuose):
Ab ahomas
||
Ab omas
(Ab ahomas),
Ba na-
ba
||
Ba nabas
(Ba naba),
Ch is us
K is us
(Ch is us),
E a
|
Je a
(E a),
Izido ius
||
Isodo as
(Izido as
—
Dauk§ai
s e imas),
Jobas
||
Jopas
(Jobas),
Jokiibas
||
Jakobas
(Jokiibas),
JudoSius
|
Judas
(Judosius),
Saulas
||
Saulius
(Saulas),
ne
Veng ai
|
Un-
ga ai
(Veng ai)!
Sup an amas
dalykas,
a ski ais
a ejais
suda y ojui
bi y
bu e
neleng a
nus a y i
Dauk§os
a ojamo
Zodzio
pama ine
o ma,
p z.,
i8
loc.
pl.
Synose
91gq
ekons uo i
Kinijos
pa adinimo
a dininka
(Sina,
Sinos?).
Be
p ie
okiy
ekons ukcijy
galima
bu o
p idé i
klaus uka.
P ie
o my,
ku ios
labai
ski iasi
nuo
daba iniu,
galima
bu o
p idé i
nuo odas
j
daba ines.
Nuo odas
p a a u
bu o
panaudo i
i
g e iminiams
a ian ams
iS ySkin i.
Reikia
pasaky i,
kad
suda y ojas
nuo ody
i§
iso
engia,
jos
191
gana
e os.
Pla¢iau
pa a ojus
nuo odas,
galima
buyo
pa enkin i
ne
ik
leksikog a y,
be
i
Dauk8os
kalbos
y iné ojy
po eikius.
Labai
p a e s y
pla esnis
i
iSsamesnis
indekso-zodyno
sanda os
ap aSymas,
ku-
is
skai y ojui
paleng in y
naudo is
leidiniu.
Reikéjo
ben
pag is i
s a biausius
in-
dekso-Zodyno
suda ymo
p incipus.
Galbi
uo
a eju
a k is y
ben
dalis
cia
pa eikS y
p iekais y.
Da
kele as
pas aby
dél
a ski y
DaukSos
kalbos
o my
ak a imo.
Suda y ojas
an aS iniais
ZodZiais
pa eikia,
p z.,
dangujejis,
dienojejis,
Zeméjejis,
p aga ejis,
i-
du yjejis®,
i Sujejis
i
k .
Tu é y
ba i
asoma
dangujejis,
dienojejis,
Zeméjejis,
p aga-
ejis,
idu yjejis,
i Sujejis...
Tai
odo
iek
o my
kilmé
(plg.
panaSios
da ybos
j a -
dziuo ine
Zemai¢iy
o ma
loc.
sg.
m.
bal améje
“bal ajame’),
iek
i
DaukSos
aSyba.
Ne
isu
pasiseké
a ski i
p iesaga
-ymas
nuo
-imas,
plg.
iSd askimas
Salia
papik-
ymas,
sumisymas.
Vie oj
islépes,
juodkunigai,
pasimeg i,
paspaly as,
p isieg i,
eks i,
Zekas,
Ziego ius,
Lau inas,
Mednikai,
Pilipas,
Salamonas
u é y
bi i
islepes
(plg.
a minj
DaukSos
a-
Syma
g.
sg.
iszidpusio
167,s),
juodaknygiai
(!),
pasimég i,
paspali as,
p isiek i,
éks i,
2ékas,
ziego ius,
Lau ynas,
Mednykai,
Pilypas,
Saliamonas.
Y a
i
iena
ki a
spaudos
klaida,
p z.,
ie oj
an aS iniy
ZodZiy
apsipaus y i,
binges,
isakymas,
issiys i,
kalinejis,
pa sius i,
pebaus i,
peleda,
p izopos yjmas,
suses-
i,
su a i i,
suzelusi,
ako ojas,
si ijkas
u i
bi i
apsipjaus y i
(apsipiaus y i),
bin-
ges,
isakymas,
iSsiys i,
kalnejis,
pa siys i,
pe baus i,
peléda,
p izopos yjimas,
susés i,
su a y i,
suzélusi,
yko ojas,
si ijiskas.
Tokio
pobiidZio
da buose
p ak iSkai
biina
labai
sunku
iS eng i
am
ik y
aikumu
bei
ne ikslumu.
Be
ne
ai
nulemia
leidinio
e e.
S a biausia,
kad
C.
Kudzino skio
déka
y iné ojai
daba
jau
u és
su egis uo us
isus
DaukSos
pos ilés
ZodZius,
isas
ju
o mas,
kad
y iné ojams
a ei yje
nebe eikés
ieSko i
po
isa
pos ile
o
a
ki o
Zo-
dzio,
a ski os
jo
o mos.
C.
Kudzino skis
a liko
ik ai
didelj
i
labai
eikalinga
da -
ba.
UZ
ai
jam
isi
u ime
bi i
dékingi.
Tai
jspidingas
leidinys,
isiems
mums
pa yz-
dys,
ska inas
im is
ki y
lie u iy
kalbos
paminkly
indeksy-zodyny
suda ymo
da bo.
Zigmas
Zinke icius
®
Salia
.
nak ijeja
(su
-ij-)
DaukSos
a mé
galéjo
u é i
i
-ij-,
o
ne
-yj-,
plg. dial. loc.
sg.
nak ij
‘nak yje’.
Ta¢iau
suda y ojui
eikéjo
a o i
ienodos
iiSies
o mas.
192