Indeks – słownik do „Daukšos Postilė“. Opracował Czesław Kudzinowski. Tom I (A–N). VI+543 p. Tom II (O–Ž), 527 p. Poznań, 1977

Rajonuose (Zarasy, Ignalinos, Svenéioniy ir kt.), kur i seno gyvena nemaza rusy ir kity tautybiy zmoniy, matyti dvi tendencijos: 1) socialiai aktyyaus lietuviy—rusu bilingvizmo formavimasis ir 2) palyginti nedidelis socialinis pareikalavimas aktyvaus rusy—lietuviy bilingvizmo. Sios tendencijos atsiranda dél to, kad nacionaliniu atZvilgiu miSriuose rajonuose rusy kalba placiai funkcionuoja kaip nacijy bendravimo priemoné. Lietuviy kalba iSmoksta tie rusai, kurie respublikoje gyvena ilgesnj laika ir kuriy darbe ir veikloje ji reikalinga. Lietuviy kalbos ypa¢ prireikia rusams —kaimo gyventojams. Lietuviy kalbos mokéjimas rusy tautybés gyventojy tarpe respublikoje apskritai yra atvirksciai proporcingas rusy gyventojy tankumui. Rajonuose, kur rusu gyventoju procentas didelis, lietuviy kalbos mokéjimas menkas. Antai, 1970 m. suraSymo duomenimis, Zarasy rajone rusy gyventojai sudaro 20,3%, bet lietuviy kalba temoka 41,1%. Tuo tarpu Siauliy rajone, kur Tusy tautybés gyventojy i8 viso yra tik 3,1% lietuviSkai moka 71% rusy tautybés Zmoniu. Tam tikras désningumas matyti ir bilingviams nustatant gimtaja kalba. Jei Seimoje yra vartojama viena kalba, tai visy tautybiy informantai (lietuviai, rusai, lenkai ir kt.) gimtaja kalba laiko savo tautybés kalba, o mi8riy Seimy informanty gimtoji kalba daZnai nesutampa su jy tautybés kalba. V. Michaléenko pagristai skiria antrosios kalbos mokéjima nuo jos funkcionavimo jvairiose gyvenimo sferose. Jaunesnioji ir vidurinioji respublikos gyventojy karta mokési rusy kalbos mokykloje, todél galima manyti, kad daugumas lietuviu daugiau ar maZiau moka rusy kalba. Bet visai kita padétis yra su jos funkcionavimu. Lietuviy—rusy bilingvizmas yra socialiai aktyvus tik tam tikromis etninémis salygomis (didelis procentas rusy ir kity tautybiy gyventojy). Rusy kalba Gia yra vartojama kaip jvairiy tautybiy susizinojimo priemoné; be to, ja yra skaitoma speciali literatiira, ji funkcionuoja radijo, televizijos, spaudos sferose. Socialiai aktyvus lietuviy —rusy bilingvizmas yra bidingas pramoniniams respublikos centrams ir kai kuriems rajonams (Saléininky, Vilniaus, Syendioniy ir kt.). Likusi respublikos gyventojy dalis rusy kalba moka menkiau, vadinasi, rusy kalbos funkcionavimas ¢ia yra Ppasyvesnis, mokymasis mokykloje gyvojo bendravimo gali biti ir neparemtas, todél panasiais atvejais apie bilingvizma tegalima kalbéti labai salygiskai. Simas Karalitinas Indeks — stownik do ,,DaukSos Postilé“. Opracowat Czestaw Kudzinowski. Tom I (A—N), VI+543 p. Tom II (O—Z), 527 p. Poznan, 1977. Mikalojaus DaukSos 1599 m. postilé yra vienas i8 pa¢iy reikSmingiausiy senosios lietuviy ra8tijos paminkly. Dél kalbos taisyklingumo, Zodyno turtingumo ir ypat dél kiréio vietos Zyméjimo Sios knygos duomenys pla¢iai kalbininky naudojami ne tik lituanistiniuose, bet ir apskritai indoeuropeistiniuose darbuose. Lenku kalbininkas Ceslovas Kudzinovskis dabar padaré tuos duomenis mokslininkams lengviau prieinamus: isleido didelj, dviejy tomy (net 1076 p.!) indeksa-Zodyna, kuriame suregistruoti visi DaukSos postilés ZodZiai ir jy formos. Poznanés universiteto profesorius C. Kudzinovskis—zinomas Lenkijos baltistas. Jis 1935 m. baigé Vilniaus universiteta, kur studijavo lyginamaja indoeuropieiy kalbotyra. 1935— 1937 m. specializavosi finy —ugry kalbotyros srityje Helsinkyje, 1937-1939 m. — BudapeSte, kur apgyné filologijos daktaro disertacija (,,Suomiy garsy sistema“). Gyvendamas ir studijuodamas Vilniuje, ismoko lietuviy kalba ir jsitrauké j jvairiy balty kalbotyros problemy tyrinéjima. 1958 m. jis kartu su kitais lenky kalbininkais pagal Brity muziejuje Londone saugoma S. Chilinskio biblijos vertimo rankraitj isleido ,,Naujojo testamento“ teksta. Yra parenggs spaudai lenky etnografo ir folkloristo O. Kolbergo raSty 53-iajj toma 188 (,,Litwa“, 1966 m.), skirt lituanistikai. Paskelbé straipsniy apie slavy kalby skolinius lietuviy kalboje, apie baltizmus savo gimtojoje lenky tarméje (jis gimé 1908 m. Vodzilovkoje, Bialystoko vaivadijoje) ir raSé kitais baltistikos bei lituanistikos klausimais. C. Kudzinovskis turi nemaZza indeksu-Zodyny sudarinéjimo patirtj. Jis apskritai yra tokio pobadZio lituanistiniy darby pradininkas. 1964 m. pasirodé jo sudarytas S. Chilinskio ,,Naujojo testamento“ indeksast, teigiamai jvertintas misy lingvistinéje spaudoje®. Dabar recenzuojamas indeksas—nepalyginamai didesnis (mazdaug 6 kartus) darbas, skiriasis nuo ano dar ir tuo, kad Gia nurodoma ir j indeksa jtraukty zodziy reikSmé. Indekso autorius DaukSos postile susidoméjo dar 1947 m., kada Lenkijoje buvo minimos J. Vujeko 350-osios metinés. Prof. J. Otrembskio pasitilymu, C. Kudzinovskis buvo numates naujai mokslo reikalui iSleisti J. Vujeko postilés lenkiSkajj 1596 m. leidima, i8 kurio verté M. DaukSa. Nors toks leidimas nepasirodé, bet jdétas darbas nenuéjo veltui. Turédamas po ranka J. Vujeko tekstus, C. Kudzinovskis galéjo sudaryti Dauk8os postilés ne paprasta indeksa, bet indeksa-Zodyna (su ZodZiy reiksmés nurodymu). Tai labai pakélé leidinio verte. Sudarytojas atliko milzino darba: kruopStiai suregistravo visus DaukSos postiléje pavartotus ZodZius; sulygindamas su J.Vujeko originalu, nustaté ty Zodziy reikSmes; pateiké visas kiekvieno Zodzio pavartotas formas. Tai — C. Kudzinovskio gyvenimo darbas, savoti8ka DaukSos postilés kalbiné enciklopedija, kuri taps kiekvieno baltisto parankine knyga. Siuo darbu naudosis ne tik leksikos tyrinétojai, bet ir kiti specialistai. Jis labai pravers morfologijos studijoms (surégistruotos visos Zodziy formos!), istorinés fonetikos tyrinéjimams (plg. *@ virtimui o tirti reikSmingus DaukSos duomenis kopyéia <1. kapica, mandotas <1. mandat, balsiy ispraudimus Zodziuose cimentorius “1.cmyntarz’, elemozina “1. jatmuzna’), istorinei dialektologijai (plg. /ytelius ‘lietutis’, pabanga “pabaiga’) ir apskritai lietuviy kalbos istorijai (plg. Zodzius pekus, penukSlas, velinas, siela ‘saziné’, sokoras “cukrus’ ir kt.). Is ©. Kudzinovskio darbo matyti nepaprastas DaukSos postilés Zodingumas: indeksas-Zodynas turi vos ne dvigubai daugiau puslapiy, negu pati DaukSos postilé. Nors Dauk§a, kaip ir daugelis kity ano meto vertéjy, laikési paZodinio vertimo principo, bet savo vertimo kalba samoningai stengési jvairinti, padaryti ja Zzodingesne. Tam buvo rimty prieZastiy. Norédamas prisitaikyti prie anuomet lietuviSkai silpnai mokéjusiy arba visai nemokéjusiy dvasininky, jis gausiai vartojo leksinius paralelizmus : poromis pateiké skolinj ir lietuviska Zzodj. Daug paralelizmy atsirado dél Dauk§os noro jtikti jvairiy tarmiy atstovams, biti jy teisingai suprastam. Bet pabréztina, kad tik dalis vadinamuyju paralelizmy yra visiSkai vienodos reikSmés ZodZiai, neturj stilistiniy niuansy ar reikSmés skirtumo. Pvz., Salia tokiy kaip Zvejys || Zuklijas, isgydyti \\ ifvaistyti randame gausiai ir tokiy, kaip Sapelis || Siaudelis, arklys || Zirgas \| kuinas ir pan, Daznai vienam originalo zodziui DaukSa duoda po kelis lietuviskus atitikmenis su skirtingais stilistiniais atspalviais. Pvz., vargSas vadinamas béduliu, benamiu, nuvargusiu, pavargéliu, pavarguliu, pavargusiu, ruduliu, vargeta. Taigi Dauka nesitenkino bespalviais, perdém bendros reikSmés originalo Zodziais, bet ieSkojo tikslesniu lietuviSky atitikmenu, geriau nusakanciy kalbama dalyka. Indekso-Zodyno sudarytojas deja, ty DaukSos pastangy nesuprato ir tinkamai nejvertino. Tai matyti kad ir i8 jvade pasakymo, esa, DaukSa sinonimus daZnai vartojas bez widoeznej potrzeby“. Vietoj Zodzio reik8més nusakymy indekse-Zodyne pateikti lenkiSki Vujeko atitikmenys, Zinoma, negali perteikti visy ty reik’més niuansy, daZnai apskritai néra 1 Biblia litewska Chylifskiego, Nowy testament. Tom Il—indeks. Wydat Czestaw Kudzinowski. Poznan, 1964, VII[+169 p. : 2 Zr. V. Zulio recenzija: Baltistica, t. I (1), p. 88-91. 189 adekvatiski DaukSos Zodziams, nes nuo jy skiriasi tiek forma (pvz., tukas—wielu), tiek reik’me (pvz., Sionai — dzi§). NeZitirint to, lenkiSko originalo atitikmeny pateikima reikia vertinti labai teigiamai: C. Kudzinovskis tuo biidu tyrinétojams padaré didele paslauga, kadangi originalas daugeliui prakti8kai néra prieinamas. Lingvistinéje literattiroje jau prieS keliasdeSimt mety imta abejoti, ar DaukSa pats vienas iSverté visa postile*. Tokiam abejojimui pagrinda sudaré esamos skirtingy tarmiu formos ir ZodZiai, nevienodas ju kirciavimas. C. Kudzinovskis taip pat linkes palaikyti Sia nuomone, iSkeldamas dar tokius argumentus: 1) tik nuo p. 512 balsis e perteikiamas ia raidémis; 2) nes vartojama tik p. 175—254, 0 nesa_p. 199—252; 3) é randame tik knygos pradZioje; nuo p. 495 — sporadiSkai; 4) v bina tik skyriy pradZioje; 5) Wieszpats tik iki p. 69, véliau — Wieszpatis. Taviau Sie argumentai, kaip ir panaSis ankséiau kelti, néra jtikinantys. Tokio pobidiio kalbos skirtybiy gali biti ir vieno asmens darbe. Ra8ybos jvairavimas, atskiry dalyky kaitaliojimas yra bidingas ir kitoms ano meto knygoms, tarp jy ir tokioms, kurias parengé tikrai vienas asmuo, Postilés tituliniame puslapyje vertéju nurodytas Dauk§a. Abejose prakalbose (lotyniSkoje ir lenkiSkoje) jis vertima vadina savo paties darbu. Jokie kiti vertéjai ar talkininkai niekur neminimi ir vargu ar anuomet tokiy galéjo biti. O kalbos nevienodumai bei prieStaravimai daugeliu atvejy gali biti paaiskinti DaukSos noru jtikti platesniam skaitytojy ratui — tiek aukStai¢iams, tiek ir Zemai¢iams'. Patys indekso-Zodyno sudarymo principai C. Kudzinoyskio gerai apgalvoti. Sudarytojas stengési leidinj taip sutvarkyti, kad skaitytojui bity patogiau juo naudotis. Leidinio sandara paprasta: po didZiosiomis raidémis pateikto antraStinio ZodZio be jokio skyrybos Zenklo nurodoma jo reikSmé, tiksliau, J. Vujeko lenkiSkas atitikmuo; toliau, taip pat be jokiy skyrybos Zenkly, tam tikra tvarka surasytos DaukSos pavartotos to ZodZio formos ir ju metrika rodantys skaitmenys. Viskas akivaizdu ir ai8ku. Sudarytojas neuzgozé teksto santrumpomis, kableliais ir kitais Zenklais, kaip reikalauja normatyvai. Tokio pobidZio leidinyje i8 tikryjy visa tai buty nereikalinga, apsunkinty naudojimasi ir gerokai padidinty knygos apimti. AntraStinio Zodzio forma sudarytojas pateikia apdairiai ir net per daug atsargiaiJei kurio Zodzio Dauk%a pavartojo tik daugiskaitos formas, paprastai (bet ne visuomet) pateikiamas daugiskaitos vardininkas, pvz., bromos, ponios. Jei téra tik moteriSkosios giminés pavyzdziai, daznai pateikiamas moteriSkosios giminés vardininkas, pvz., burnotina, darbinga, prieteliskos. Kartais moteriSkosios giminés forma einaatskiru straipsniu, kartais abi sudedamos j viena straipsnj, pvz., bursinyké Salia bursinykas, bet draugetarnis, -é (= draugiatarnis, -é). Net lietuviy kilmininkas vietoj lenky biidvardio iskeliamas antraStiniu zodziu (pvz., gyvatés “wezowski’, uZmariy “zamorski’), taip pat tokiu kartais eina jvardZiuotiné bidvardzio forma, jei nepavartota atitinkama paprastoji (pvz., rodnasis). Atskirai iskeliamos ir sangrazinés veiksmazodziy formos, pvz., draskytis Salia draskyti, driitintis Salia drittinti, gadintis Salia gadinti. Atrodo, kad Gia visur sudarytojas persistengé. Nurodytas formas pakakty iSskirti tik gramatiniy formy grupéje. Kaip ir S. Chilinskio ,,Naujojo testamento“ indekse, sudarytojas antraStinius Zodiius dirbtinai priartino prie dabartinés bendrinés kalbos. Taip elgdamasis, jis nepaisé ne tik Dauk§os kalbos fonetiniy, bet ir morfologiniy ypatybiy. Antai prieSdélj atakeité dabartiniu ati-, taigi vietoj DaukSos ataduoti, atadengti antraStiniu Zodziu iskélé atiduoti, atidengti. Vietoj prielinksnio varianty ing, in iskélé dabartinj { (nors 8 Zr. Biga K. Rinktiniai ra8tai, V., 1961, t. III, p. 331; Gerullis J. Senieji lietuviy skaitymai. K., 1927, p. 124; Gerullis G. Baltica. — AfSIPh, t. XXXIX,{p. 52; Tang! E. Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altlitauischen. Weimar, 1928, p. 21 tt. 4 Dar #. SkardZius P. DaukSa pirmasis bendrinés kalbos kOréjas DidZiojoj Lietuvoj. — APh, t. IV, p. 7-19; Lebedys J. Mikalojus DaukSa. V., 1963, p. 231 tt. 190 Dauka tokio visai nevartojo), vietoj antras liekas, trecias liekas ir t. t. — dvyliktas, tryliktas, vietoj Sesios deSimtys, trys deSimtys ir t. t. — SeSiadeSimt (sic!), trisdeSimt. Sudarytojas daZnai nekreipé démesio j DaukSos sudétiniy ZodZiy jungiamajj balsi (pvz., i8kélé vienSirdziai vietoj vienaSirdziai), prieSdéliniy veiksmaZodZiy sangraZos dalelytés vieta (pvz., susizadéti, prisivakaravus vietoj suzZadeétis, privakaravusi), senovines pilnesnes lytis (pvz., vietoj velinas, visokias randame velnias, visoks), Zodzio priklausyma kitai paradigmai (pvz., DaukSos amzias pakeistas dabartiniu amZius). Pateikiame daugiau jvairesniy pakeitimo pavyzdziyu (pirmasis poros narys — Dauk8os kalbos duomuo, antrasis — indekso antraStinis Zodis): vienarokas—-vieneriokas (sic!), Zvaizdé->Zvaigzdé, (ne)seniai—(ne)senai, gandziaus—-gandiiau, historija—istorija, byskupas—vyskupas, biedna—bédna, lilija—lelija, pardosté—parduosté, penuk§laspeniukélas. Pg. tikrinius vardus (jie pateikti leidinio gale) Grekai—> Graikai, Krokavas—~Krokuva, Poznania—Poznané. Tatiau taip elgiamasi ne visur nuosekliai. Antai vietoj bendrinés kalbos priesagos -ininkas paprastai paliko DaukSos -inykg (ir gerai padaré), tatiau randame ir itkininkavimas, vietininkavimas (su -inink-; DaukSa turi tik -inyk-). Salia velnias iSkélé velinuva, Salia kaznadéja (vieto} DaukSos -ieja) — koznadieja (kaip DaukSos), Salia praziosti (vietoj -Zosti) — Zosmé (kaip DaukSos). Dar plg. Macedonai “makedonieCiai’, Rymas ‘Roma’ Salia Graikija (DaukSos téra Grecija). Visu Gia nurodyty pakaitaly Dauk§a nevartojo. Tai jo kalbai svetimos formos. Toks formy pateikimo indekse bidas patogus tiems kalbininkams, kurie néra susipaZine su DaukSos kalba arba kurie ieSko to ar kito ZodZio (leksikografai, leksikologai), bet jis netinka DaukSos kalbos tyrinétojams, nes perdém niveliuoja DaukSos kalbos ypatybes. Jos pateiktos tik straipsniu viduje. Sudarytojas labai suprastino DaukSos kalbos jvairove dar ir tuo, kad i$ esamy keliy gretiminiy varianty antraStiniu ZodZiu iSkélé tik viena kurj, paprastai artimesnj bendrinés kalbos normai, pvz., i dubleto arba || alba iSkélé tik arba, i8 bet || beti || bat — tik bet, i8 persona \| persuna (persiina?) — tik persona, i§ Sétonas || Satonas || satonas — tik Sétonas, i8 Zmogus || Zmuo — tik Zmogus. I viena straipsnj suplake visagalis ir visagalis (prie visagaljs). Ugesni variantai neskiriami nuo trumpesniyjy, pvz. (skliausteliuose nurodomas antraStiniu iSkeltasis): iki || ik (iki), jis || jisai (jis), jog'| jogi (jog), mazai || maa \| mazu || maz (maZai), neg || negu (neg), nes || nesa (nes), net || nete (net), nug || nugi (nug), pagal || pagaliai (pagal), pats || patis || patsai || patisaig (pats), pent || pen (pent), tada || tad (tada), tarp || tarpu (tarp), tas || tasai || tasjau (tas), vienaip \| vienaipo (vienaip), viespats || vieSpatis (vieSpats). Dazniausiai atskirai neiSkeliami ilgesni variantai su dalelyte g(i), pvz., drinag (téra tik drin), jukaig (juk), kanag (kana), kodrinag (kodrin), norintig (norint), nuog, nug, nog (nuo), prieg (ir pri, surasyta prie Dauk&os visai nevartojamo varianto prie), teipag, teipagu, teipajag, teipajau, teipajaug, teipog, teipogu ir kt. (visi suraSyti prie DaukSai svetimo taip), vienoking (vienok). Bet atskirai i8keliama jeig, kadaig, kaipog Salia jei, kada, kaipo. Dar plg. tikriniy vardy varianty suplakima (paprastai iSkeltas labiau primenas lenki8ka ekvivalenta, jis nurodomas skliausteliuose): Abrahomas || Abromas (Abrahomas), Barnaba || Barnabas (Barnaba), Christus \\ Kristus (Christus), Eva \| Jeva (Eva), Izidorius || Isodoras (Izidoras — Dauk§ai svetimas), Jobas || Jopas (Jobas), Jokiibas || Jakobas (Jokiibas), JudoSius \| Judas (Judosius), Saulas || Saulius (Saulas), net Vengrai \| Ungarai (Vengrai)! Suprantamas dalykas, atskirais atvejais sudarytojui bity buve nelengva nustatyti Dauk§os vartojamo Zodzio pamatine forma, pvz., i8 loc. pl. Synose 91gq rekonstruoti Kinijos pavadinimo vardininka (Sina, Sinos?). Bet prie tokiy rekonstrukcijy galima buvo pridéti klaustuka. Prie formy, kurios labai skiriasi nuo dabartiniu, galima buvo pridéti nuorodas j dabartines. Nuorodas pravartu buvo panaudoti ir gretiminiams variantams iSrySkinti. Reikia pasakyti, kad sudarytojas nuorody i§ viso vengia, jos 191 gana retos. Pla¢iau pavartojus nuorodas, galima buyo patenkinti ne tik leksikografy, bet ir Dauk8os kalbos tyrinétojy poreikius. Labai praversty platesnis ir iSsamesnis indekso-zodyno sandaros apraSymas, kuris skaitytojui palengvinty naudotis leidiniu. Reikéjo bent pagristi svarbiausius indekso-Zodyno sudarymo principus. Galbit tuo atveju atkristy bent dalis cia pareikSty priekaisty. Dar keletas pastaby dél atskiry DaukSos kalbos formy traktavimo. Sudarytojas antraStiniais ZodZiais pateikia, pvz., dangujejis, dienojejis, Zeméjejis, pragarejis, viduryjejis®, virSujejis ir kt. Turéty bati rasoma dangujejis, dienojejis, Zeméjejis, pragarejis, viduryjejis, virSujejis... Tai rodo tiek formy kilmé (plg. panaSios darybos jvardziuotine Zemai¢iy forma loc. sg. m. baltaméje “baltajame’), tiek ir DaukSos raSyba. Ne visur pasiseké atskirti priesaga -ymas nuo -imas, plg. iSdraskimas Salia papiktymas, sumisymas. Vietoj islépes, juodkunigai, pasimegti, paspalytas, prisiegti, treksti, Zekas, Ziegorius, Laurinas, Mednikai, Pilipas, Salamonas turéty biti islepes (plg. tarminj DaukSos raSyma g. sg. iszidpusio 167,s), juodaknygiai (!), pasimégti, paspalitas, prisiekti, tréksti, 2ékas, ziegorius, Laurynas, Mednykai, Pilypas, Saliamonas. Yra ir viena kita spaudos klaida, pvz., vietoj antraStiniy ZodZiy apsipaustyti, binges, isakymas, issiysti, kalinejis, parsiusti, pebausti, peleda, prizopostyjmas, susesti, sutariti, suzelusi, takotojas, sirijkas turi biti apsipjaustyti (apsipiaustyti), binges, isakymas, iSsiysti, kalnejis, parsiysti, perbausti, peléda, prizopostyjimas, susésti, sutaryti, suzélusi, tykotojas, sirijiskas. Tokio pobiidZio darbuose praktiSkai biina labai sunku iSvengti tam tikry traikumu bei netikslumu. Bet ne tai nulemia leidinio verte. Svarbiausia, kad C. Kudzinovskio déka tyrinétojai dabar jau turés suregistruotus visus DaukSos postilés ZodZius, visas ju formas, kad tyrinétojams ateityje nebereikés ieSkoti po visa postile to ar kito Zodzio, atskiros jo formos. C. Kudzinovskis atliko tikrai didelj ir labai reikalinga darba. UZ tai jam visi turime biti dékingi. Tai jspidingas leidinys, visiems mums pavyzdys, skatinas imtis kity lietuviy kalbos paminkly indeksy-zodyny sudarymo darbo. Zigmas Zinkevicius ® Salia f. naktijeja (su -ij-) DaukSos tarmé galéjo turéti ir -ij-, o ne -yj-, plg. dial. loc. sg. naktij ‘naktyje’. Ta¢iau sudarytojui reikéjo vartoti vienodos riiSies formas. 192