SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
APZVALGA,
RECENZIJOS
Socioling is iniai
lie u iy
kalbos
y inéjimai
Kompleksinés
p oblemos
,,Nacionaliniy
kalby
aidos
désningumai
ySium
su
socialis iniy
nacijy
aida*
Mokslinés
a ybos
inicia y a
bu o
pa eng as
i
1969—
1976
m.
m.
igleis as
eikalas
bend u
pa adinimu
,,TSRS
au y
li e a i iniu
kalbu
a ybinés
epochos
aidos
désningumai™.
§j
daugia omj
kapi alinj
eikala
edaga o
i
jam
pla y
eo inj
i ada
pa asé
miné os
Ta ybos
pi mininkas
J.
DeSe ije as.
Vei-
kala
suda o
a ski os
kolek y inés
monog a ijos,
ku ios
sayo
uoZ u
susideda
i8
a -
ski y
kalby
ap aSy.
Pi moji
monog a ija
,,I aneny
i
ibe y
—
kaukazie iy
kalbu
pa-
g indiniai
s uk i inés
aidos
p ocesai“
y a
ski a
adZiky,
ose iny,
ku dy,
adygéju,
laky
i
abchazy
kalboms.
An ojoje
monog a ijoje
,,Tiu ky,
inoug u
i
mongoly
kalby
pag indiniai
s uk i inés
aidos
p ocesai*
y a
apibiidinamos
kazachy,
baSki y,
u iu,
gagaiizy,
es u,
komiy
—
zy énu,
bu ia y
i
samody
bei
ki y
Siau és
au eliy
kalbos.
A ménu,
lie u iy,
molda y,
aze baidZanie iy,
uzbeku
i
g uziny
li e a u-
iniy
kalby
paki imai
a ybiniais
me ais
y a
analizuojami
monog a ijoje
,,Sena asciy
kalby
s uk i iné
aida“.
Baigiamoji
kalbamojo
eikalo
knyga
y a
J.
DeSe ije o
mo-
nog a ija
,,Li e a i iniy
kalbu
isuomeniniy
unkcijy
aida“?.
»TSRS
au y
li e a i iniy
kalby
a ybinés
epochos
aidos
désningumai~
y a
kompleksiniais
me odais
pa em as
on alinis
y inéjimas,
kokio
né a
bu e
nei
a-
ybiniame,
nei
uZsienio
kalbos
moksle.
IS
ienos
pus¢s,
a ski y
kalby
specialis u
pa aSy uose
sky iuose
y a
nag inéjami
kalby
s uk ii u
paki imai,
leksinis,
azeolo-
ginis
i
s ilis inis
TSRS
au y
kalby
u éjimas
a ybiniais
me ais,
iS
an os,
J.
DeSe-
ije o
monog a ijoje
j
nag inéjamasias
kalbas
Zi ima,
aip
sakan ,
i§
,,i8o és“,
sociologi8kai
i iamas
kalbos
unkciona imas
isuomenéje,
nus a omos
isuomeni-
nio
kalbos
a ojimo
s e os
i
jy
ki imas
p iklausomai
nuo
kul u os,
ekonomikos
i
isuomenés
aidos.
Miné oje
monog a ijoje
y a
nag inéjami
TSRS
au y
li e a i iniy
kalby
a oji-
mo
i
aidos
désningumai.
Si
s udija
iSsiski ia
kele u
ypa ybiu.
Pi miausia
ai
socio-
loginis
y inéjimas,
ku
paisoma
ne
kalbos
s uk ii os,
be
kalbos
unkcionalinés
pu-
sés,
.
y.
jos
a ojimo
isuomenéje.
S udijoje
ieskoma,
galima
saky i,
iesioginio
kal-
bos
a ojimo
i
isuomeninés
eiklos
s i¢iy
a i ikimo,
manoma,
kad,
pa yzdZiui,
p amonés
augimas
in ensy ina
ja
ap a naujancios
kalbos
a ojima,
ple ia
Siq
kal-
bos
aikymo
s e a.
Tokios
i
panaSios
p oblemos
socialinés
ling is ikos
i
sociologi-
jos
li e a i oje
keliamos
pi ma
ka a,
i
jau
ien
ai
suda o
J.
DeSe ije o
knygos
e e.
Nuo
sociologinio
da bo
pobidZio
p iklauso
i
s a is iniy
me ody
aikymas.
Da -
be
plagiai
y a
a ojami
s a is iniai
duomenys,
jie
g upuojami
i
analizuojami
aip,
1
ZakOHOMepHOCTH
pasBHTHs
JIMTepaTyPHLIX
AabIKOB
Hapoos
CCCP
B
coReTcKyIO
3N0Xxy.
Tloa
oOmeli
pen.
a-pa
cua.
nayK
LO.
JI.
J emepnesa.
(KH.
1].
OcnHopxbie
mpowecchl
BHYTPHCTPyK-
ee
PasBHTHA
HpaHCKHX
H
HOepHiicKO-KaBKA3CKHX
ASHIKOB.
OTB.
pe,
TOMA
A-p
pia.
HayK
H.
A.
Bacxaxos
(M.,
1969).
[ku.
2.]
Ochopnnie
npouecc !
BHYTPHCTPYKTYPHOFO
PasBUTHA
TIOPK-
CKHX,
(pHHHO-Y OpCKHX
H
MOHTO.IbCKHX
A3BIKOB.
O s.
pea.
Toma
A-p
Ha.
Hayk
H.
A.
Backa-
kon
(M.,
1969).
[kH.
3].
Buy puc pyk ypHoe
paspu ue
c aponucbMeHHbIX
as iKos.
OTB.
pea.
oma
w-p
duu.
HayK
10.
JI.
Jewepnes
(M.,
1973).
[ku.
4].
Jlemepues
10.
JI.
Passn ie
06-
WecTBReEHHBIX
bynkuni
an epa ypHBIX
sapiKos.
—
M.,
1976.
185
kad
duo y
iki e oliucinés
padé ies
i
pasiek y
Ta yby
aldZios
me ais
isuomeni-
nio
kalby
a ojimo
ezul a y
pilna
aizda.
Kiek ienai
sajunginei
espublikai
y a
ski-
iamas
a ski as
sky ius.
Nacionaliniy
li e a ii iniy
TSR
Sajungos
kalby
a ojimas
apibiidinamas,
i8ski ian
pas o ias
kalbos
unkciona imo
s e as,
bii en :
p amonés,
zemés
kio,
idu inio
bend ojo
bei
specialiojo
i
auk8 ojo
mokslo,
echnikos
i
moks-
lo,
spaudos,
g oZinés
li e a i os
i
meno,
aip
pa
ki as
isuomeninio
gy enimo
i
eiklos
s i is.
Tokiu
ienodu
planu
emian is,
de aliai
ap aSomos
ling osocialinés
si uacijos
i
nacionaliniy
li e a i iniy
kalby
bei
usy,
kaip
TSRS
au y
bend a imo
kalbos,
a ojimo
ypa ybés
Uk ainos,
Bal a usijos,
Uzbekijos,
Kazachijos,
G uzi-
jos,
Aze baidzano,
Lie u os,
Molda ijos,
La ijos,
Ki gizijos,
Tadzikijos,
A ménijos,
Tu kménijos
i
Es ijos
TSR.
Toks
on alinis
g e inimas
bei
y inéjimas
i
naciona-
liniy
li e a i iniy
kalby
isuomeninio
a ojimo
bend a
analizé
duoda
e ingu,
di-
dele
eo ine
i
p ak ing
eikSme
u inéiy,
socioling is iniy
ezul a y.
Ta yby
Salyje
y a
suda y os
bi inos
salygos
ne a zomam
nacionaliniy
kalby
i
kul i y
unkciona imui
bei
plé ojimuisi.
Daugelis
nacionaliniy
kalby
y a
plagiai
a -
ojamos
S ie imo
sis emoje,
mokslo,
echnikos,
d asinés
kul i os
i
k .
s i yse.
Ne
ienai
au onominés
espublikos
a
s i ies
au ai
i
au elei
a ybinés
san a kos
me ais
bu o
suku a
as ija
gim aja
kalba,
susi o ma o
nacionaliné
in eligen ija,
gim aja
kalba
leidziamos
knygos
i
Zu nalai.
An a
e us,
na i aliai
y a
iSkilusi
socialiné
bi-
inybe
u é i
iena
isu
TSRS
nacijy
i
au y
naciju
bend a imo
kalba,
i
as
aidmuo
a i eko
usy
kalbai.
Rusy
kalbos
,, aidmens
didéjimas
a ybinés
isuomenés
gy eni-
me,
a si andan
i
ys an is a ybinei
liaudZiai,
naujai
is o inei
Zmoniy
bend ijai,
in ensy éjan
nacijy,
au y
i
jy
kul i y
a éjimo
p ocesams,
y a
salygo as
socialiniy
eiksniy,
objek y iu
socializmo
i
komunizmo
s a ybos
désningumu“,
—
pab ézia
knygos
au o ius
(p.
420),
Kad
iS
isy
TSRS
nacijy
i
au y
kalby
bend a imo
kalbos
aidmuo
eko
kaip
ik
usy
kalbai,
p iklausé
nuo
o,
kad
usy
kalba
y a
gim oji
kal-
ba
daugiau
nei
pusei
TSRS
gy en ojy;
uk ainie iai
i
bal a usiai
lengyai
iSmoks a
i
ge ai
moka
usy
kalba,
ku i
y a
jy
kalboms
gene iSkai
labai
a ima;
usy
kalba
aip
pa
moka
i
likusi
TSRS
gy en ojy
dalis,
pi miausia
in eligen ija.
Teisingai
pab ézia-
mas
as
momen as,
kad
TSRS
au os
pasi inko
usy
kalba
nacijy
bend a imui
pa-
Gios,
sa o
no u,
iskeliamas
p og esy us
usu
kalbos
aidmuo
a ybinés
isuomenés
gy enime.
Ski iami
ke u i
usy
kalbos
isuomeninio
aidmens
aspek ai,
bi en :
usy
kalba
kaip
didZiosios
usy
au os
nacionaliné
kalba;
usy
kalba
kaip
TSRS
au-
y
nacijy
bend a imo
kalba;
usy
kalba
kaip
ienas
pag indiniy
TSRS
au y
kalbu
plé ojimosi
i
u éjimo
Sal iniy;
usy
kalba
kaip
iena
a p au inio
bend a imo
kalbu.
Bu inybeé
padidin i
usy
kalbos,
kaip
TSRS
au y
nacijy
bend a imo
kalbos,
aid-
menj
a ybinés
liaudies
gy enime
p iklauso,
pi ma,
nuo
eikalo
uZbég i
uz
akiy
kal-
biniy
ba je y
s ip éjimui
a p
espubliky,
an a,
nuo
o,
kad
isu
TSRS
nacijy
i
au y
a s o ai
galé y
pe im i
a ybinj
i
uzsieninj
kul i inj
palikima,
e¢ia,
kad
moks-
linés- echninés
e oliucijos
pasiekimai
i
kiek ienos
a ybinés
espublikos
eko-
nomikos
i
kul ii os
laiméjimai
p iklausy yu
isoms
au oms.
Kalby
kon ak a imo
i
biling izmo
si uacijy
empi iniai
s ebéjimai
odo,
kad
kons i u y iniai
kalbos
elemen ai
i8
esmés
y a
pas o iis.
Vadinasi,
jokia
kalba
negali
asimiliuo i
ki os
kalbos,
pasisa indama
pas a osios
bidinguosius
b uozus.
A i ks-
Giai,
nacionalinés
kalbos
plé ojasi
i
kles i.
Nepap as a
eo ine
i
p ak ine
e e
u i
oks
au o iaus
eiginys:
,,K
okiy
no s
bend y
b uozy
a si adimas
TSRS
au y
kalbose
( one ikoje,
g ama ikoje)
y a
gana
ilgas
p ocesas.
Todél,
nag inédami
kalbinés
ai-
dos
TSR
Sajungoje
p ognoza imo
p oblema,
mes
negalime
ado au is
kalby
a éji-
mo,
liejimosi,
kalbinés
sajungos
da ymosi
koncepcija,
kaip
didelés
socialinés
eik’-
més
i
ezul a yyumo
koncepcija*
(p.
425).
Nedideliy
i
aS o
ne u inéiy
au eliy
i
e nog a iniy
g upiy
kalbinei
aidai
y a
bidinga,
kad
jy
a s o ai
sa o
no u
ima
a o i
li e a i ine
kalba
os
nacijos,
ku ios
186
a pe
jie
gy ena
i
ku ios
kul i a
bei
ekonomika
y a
aukS esnés,
o
y
au eliy
i
e no-
g a iniy
g upiy
kalbos
sa o
a ojimo
s e as
palaipsniui
siau ina
i
eina
i8
a osenos
(pa yzdziui,
i$
6900
ka aimy
ik
16,5%
gim aja
kalba
laiko
ka aimy).
Degim ajame
knygos
sky iuje
,,Lie u iy
i
ki y
li e a ii iniy
kalby
isuomeniniy
unkcijy
plé ojimasis
Lie u os
TSR“
y a
apibiidinami
Zymiausi
lie u iy
au os
is o-
iniai
j ykiai,
socialinio-ekonominio
gy enimo,
socialinés
gy en ojy
s uk i os
pa-
ki imai,
e noling is iniai
p ocesai
i
jy
i aka
kalby
(lie u iy,
usy,
lenky)
a ojimui.
Gausiais
s a is iniais
duomenimis
emian is,
pa odoma,
kaip
Ta yby
Lie u oje
kyla
p adinis,
bend asis
i
specialusis,
aip
pa
idu inis
bei
aukS asis
mokslas,
ys osi
mokslas
i
echnika,
gauséja
isuomeniné-poli iné,
moksliné- echniné,
pedagoginé
li e a ii a
i
pe iodiné
spauda,
ple iasi
kul ii os-S ie imo
i
aiky
js aigy
inklas,
plé-
ojasi
menas
i
g oZiné
li e a u a
i
kaip
Gia
y a
a ojama
lie u iy
kalba.
S a is i$kai
y a
aip
pa
apibidinamas
lie u iy
kalbos
unkciona imas
p amonés,
Zemés
ikio,
anspo o
i
ysiy,
p ekybos,
isuomeninio
mai inimo,
bui inio
gy en ojy
ap a na-
imo,
s eika os
apsaugos
i
inansy,
a8 edybos
i
o icialiosios
ko espondencijos,
adijo
i
ele izijos
s i yse.
RySium
su
uo
J.
Deée ije as
pazymi:
.,Lie u iy
kalbos,
kaip
i
la iy,
isuomeninés
unkcijos
maksimaliai
iSaugo,
ne egé ai
iSsiplé ojo
jos
leksiné-seman iné,
s ilis iné
i
sin aksiné
sis emos.
Pe
ilgaamze
Lie u os
is o ija
lie u iy
kalba
nema é
okio
isapusisko
unkcionalinio
i
s uk i inio
i8si ys ymo~
(p.
230).
Tokiam
lie u iy
kalbos
unkciona imo
apibidinimui
belieka
ik
p i a i.
Kolek y inés
monog a ijos
,,Nacionalinio- usy
biling izmo
aida“?
j ade
J.
De-
Se ije as
nusako
nacionalinio- usy
biling izmo
eikSme,
eo inius-me odologinius
biling izmo
y inéjimo
pag indus
i
aspek us.
Ta ybinés
ik o és
salygomis
biling-
izmo,
pi miausia
jo
pag indinio
ipo,
nacionalinio- usu,
ikslas
y a
isoke iopai
padé i
au oms
sua é i,
nacionalinéms
kul i oms
u é i.
Cia
padeda
mokéjimas
u-
su
kalbos
—
ienos
labiausiai
i8plé o y
a p au inio
i
nacijy
bend a imo
kalby.
1S
kele o
biling izmo
y inéjimo
aspek y
pi menybé
eikiama
sociologiniam.
Siuo
aspek u
i iamos:
1)
socialinés-ekonominés,
e noling is inés
i
is o inés
biling izmo
aidos
Aze baidZano,
Lie u os,
Es ijos
TSR
i
Bu ia ijos
ATSR
p ielaidos
i
2)
so-
cialinés,
demog a inés
bei
nacionalinés
kalby
unkciona imo
ypa ybés.
Viena
i8
eigiamu
monog a ijos
ypa ybiy
y a
a,
kad
biling izmas
i iamas
dina-
miskai,
.
y.
Zi ima
jo
k ali a y iniy
i
k an i a y iniy
pa ame y
i
socialinio
a-
ia imo.
Siuo
a z ilgiu
lie u iy— usy
biling izmas
ski s omas
i
ke u is
laipsnius.
Pi mojo
laipsnio
lie u iy— usy
biling izma
a i inka
1i—IV
klasiy
usy
kalbos
mo-
kéjimo
p og amy
eikala imai,
an ojo
laipsnio—
V—VIII
klasiy
p og amy
eika-
la imai.
T e iojo
laipsnio
lie u iy— usy
biling izmas
nus a omas
emian is
i-
du iniy
mokykiy
IX—XI
klasiy
p og amy
usy
kalbos
mokymo
eikala imais.
Ke i ojo
laipsnio
biling izma
a i inka
auks ujy
mokykly
s uden y
Zinios
i§
usy
kalbos.
Sie
ke u i
lie u iy— usy
biling izmo
laipsniai
y a
de aliai
apibidinami
V.
Michaléenkos.
Respublikoje
y a
Zymi
endencija
pleés is
lie u iy— usy
biling izmui
i
usy—
lie u iu
biling izmui.
1970
m.
gy en ojy
su aSymo
duomenimis,
34,8%
lie u iy
lais-
ai
moka
usu
kalba.
Rusy
kalba
lie u iy
gy en ojy
pla iausiai
a ojama
espubli-
kinés
eikSmés
mies uose,
maziau
ji
papli usi
ajony
cen uose.
Kaimo
gy en ojai
usy
kalba
moka
silpniau
—
y esnioji
ka a
jos
daZniausiai
nemoka.
,,Bidingas
lie u iy
— usy
biling izmo
b uodas
y a
as,
kad
lie u iy
kalba
y a
nacionaliné
kalba,
u in i
u ingas
aS o
adicijas.
Jos
didelis
unkcionalinis
issiplé ojimas
a ybiniais
me ais
suak y ino
li e a ii inés
kalbos
o mos
no malizacijos
p ocesus,
sma kiai
iXplé e
li e a i inés
kalbos
a ojima
lie u iy
au oje.
Lie u iu
kalba
pa enkina
isas
socialis inés
lie u iy
nacijos
bend a imo
eikmes“,
—
pazymi
V.
Michaléenko.
=a
§
cane
HaLMOHABHO-pyccKo o
ABysabMINA.
O s.
peaakTop
A-p.
dpia o. .
H.
Zlemepues
10.
I.
9
LOT.
187
Rajonuose
(Za asy,
Ignalinos,
S enéioniy
i
k .),
ku
i
seno
gy ena
nemaza
usy
i
ki y
au ybiy
zmoniy,
ma y i
d i
endencijos:
1)
socialiai
ak yyaus
lie u iy— usu
biling izmo
o ma imasis
i
2)
palygin i nedidelis
socialinis
pa eikala imas
ak y aus
usy—lie u iy
biling izmo.
Sios
endencijos
a si anda
dél
o,
kad
nacionaliniu
a -
Z ilgiu
miS iuose
ajonuose
usy
kalba
placiai
unkcionuoja
kaip
nacijy
bend a imo
p iemoné.
Lie u iy
kalba
iSmoks a
ie
usai,
ku ie
espublikoje
gy ena
ilgesnj
laika
i
ku iy
da be
i
eikloje
ji
eikalinga.
Lie u iy
kalbos
ypa¢
p i eikia
usams
—kaimo
gy en ojams.
Lie u iy
kalbos
mokéjimas
usy
au ybés
gy en ojy
a pe
espublikoje
apsk i ai
y a
a i ksciai
p opo cingas
usy
gy en ojy
ankumui.
Rajonuose,
ku
usu
gy en oju
p ocen as
didelis,
lie u iy
kalbos
mokéjimas
menkas.
An ai,
1970
m.
su-
aSymo
duomenimis,
Za asy
ajone
usy
gy en ojai
suda o
20,3%,
be
lie u iy
kal-
ba
emoka
41,1%.
Tuo
a pu
Siauliy
ajone,
ku
Tusy
au ybés
gy en ojy
i8
iso
y a
ik
3,1%
lie u iSkai
moka
71%
usy
au ybés
Zmoniu.
Tam
ik as
désningumas
ma y i
i
biling iams
nus a an
gim aja
kalba.
Jei
Sei-
moje
y a
a ojama
iena
kalba,
ai
isy
au ybiy
in o man ai
(lie u iai,
usai,
lenkai
i
k .)
gim aja
kalba
laiko
sa o
au ybés
kalba,
o
mi8 iy
Seimy
in o man y
gim oji
kalba
daZnai
nesu ampa
su
jy
au ybés
kalba.
V.
Michaléenko
pag is ai
ski ia
an osios
kalbos
mokéjima
nuo
jos
unkciona-
imo
j ai iose
gy enimo
s e ose.
Jaunesnioji
i
idu inioji
espublikos
gy en ojy
ka a
mokési
usy
kalbos
mokykloje,
odél
galima
many i,
kad
daugumas
lie u iu
daugiau
a
maZiau
moka
usy
kalba.
Be
isai
ki a
padé is
y a
su
jos
unkciona imu.
Lie u iy— usy
biling izmas
y a
socialiai
ak y us
ik
am
ik omis
e ninémis
saly-
gomis
(didelis
p ocen as
usy
i
ki y
au ybiy
gy en ojy).
Rusy
kalba
Gia
y a
a oja-
ma
kaip
j ai iy
au ybiy
susizinojimo
p iemoné;
be
o,
ja
y a
skai oma
speciali
li-
e a ii a,
ji
unkcionuoja
adijo,
ele izijos,
spaudos
s e ose.
Socialiai
ak y us
lie u-
iy
— usy
biling izmas
y a
bidingas
p amoniniams
espublikos
cen ams
i
kai
ku-
iems
ajonams
(Saléininky,
Vilniaus,
Syendioniy
i
k .).
Likusi
espublikos
gy en-
ojy
dalis
usy
kalba
moka
menkiau,
adinasi,
usy
kalbos
unkciona imas
¢ia
y a
Ppasy esnis,
mokymasis
mokykloje
gy ojo
bend a imo
gali
bi i
i
nepa em as,
odél
panasiais
a ejais
apie
biling izma
egalima
kalbé i
labai
salygiskai.
Simas
Ka ali inas
Indeks
—
s ownik
do
,,DaukSos
Pos ilé“.
Op acowa
Czes aw
Kudzinowski.
Tom
I
(A—N),
VI+543
p.
Tom
II
(O—Z),
527
p.
Poznan,
1977.
Mikalojaus
DaukSos
1599
m.
pos ilé
y a
ienas
i8
pa¢iy
eikSmingiausiy
senosios
lie u iy
a8 ijos
paminkly.
Dél
kalbos
aisyklingumo,
Zodyno
u ingumo
i
ypa
dél
ki éio
ie os
Zyméjimo
Sios
knygos
duomenys
pla¢iai
kalbininky
naudojami
ne
ik
li uanis iniuose,
be
i
apsk i ai
indoeu opeis iniuose
da buose.
Lenku
kalbininkas
Ceslo as
Kudzino skis
daba
pada é
uos
duomenis
mokslininkams
leng iau
p iei-
namus:
isleido
didelj,
d iejy
omy
(ne
1076
p.!)
indeksa-Zodyna,
ku iame
su egis -
uo i
isi
DaukSos
pos ilés
ZodZiai
i
jy
o mos.
Poznanés
uni e si e o
p o eso ius
C.
Kudzino skis—zinomas
Lenkijos
bal is-
as.
Jis
1935
m.
baigé
Vilniaus
uni e si e a,
ku
s udija o
lyginamaja
indoeu opie-
iy
kalbo y a.
1935—
1937
m.
specializa osi
iny
—ug y
kalbo y os
s i yje
Helsinkyje,
1937-1939
m.
—
BudapeS e,
ku
apgyné
ilologijos
dak a o
dise acija
(,,Suomiy
ga sy
sis ema“).
Gy endamas
i
s udijuodamas
Vilniuje,
ismoko
lie u iy
kalba
i
jsi auké
j
j ai iy
bal y
kalbo y os
p oblemy
y inéjima.
1958
m.
jis
ka u
su
ki ais
lenky
kalbininkais
pagal
B i y
muziejuje
Londone
sau-
goma
S.
Chilinskio
biblijos
e imo
ank ai j
isleido
,,Naujojo
es amen o“
eks a.
Y a
pa enggs
spaudai
lenky
e nog a o
i
olklo is o
O.
Kolbe go
aS y 53-iajj
oma
188