Sociolingvistiniai lietuvių kalbos tyrinėjimai

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) APZVALGA, RECENZIJOS Sociolingvistiniai lietuviy kalbos tyrinéjimai Kompleksinés problemos ,,Nacionaliniy kalby raidos désningumai rySium su socialistiniy nacijy raida* Mokslinés tarybos iniciatyva buvo parengtas ir 1969— 1976 m. m. igleistas veikalas bendru pavadinimu ,,TSRS tauty literatiriniu kalbu tarybinés epochos raidos désningumai™. §j daugiatomj kapitalinj veikala redagavo ir jam platy teorinj ivada parasé minétos Tarybos pirmininkas J. DeSerijevas. Veikala sudaro atskiros kolektyvinés monografijos, kurios sayo ruoZtu susideda i8 atskiry kalby apraSy. Pirmoji monografija ,,Iraneny ir ibery — kaukazietiy kalbu pagrindiniai struktirinés raidos procesai“ yra skirta tadZiky, osetiny, kurdy, adygéju, laky ir abchazy kalboms. Antrojoje monografijoje ,,Tiurky, finougru ir mongoly kalby pagrindiniai struktirinés raidos procesai* yra apibiidinamos kazachy, baSkiry, tuviu, gagaiizy, estu, komiy — zyrénu, buriaty ir samody bei kity Siaurés tauteliy kalbos. Arménu, lietuviy, moldavy, azerbaidZanietiy, uzbeku ir gruziny literaturiniy kalby pakitimai tarybiniais metais yra analizuojami monografijoje ,,Senarasciy kalby struktiriné raida“. Baigiamoji kalbamojo veikalo knyga yra J. DeSerijevo monografija ,,Literatiriniy kalbu visuomeniniy funkcijy raida“?. »TSRS tauty literatiriniy kalby tarybinés epochos raidos désningumai~ yra kompleksiniais metodais paremtas frontalinis tyrinéjimas, kokio néra buve nei tarybiniame, nei uZsienio kalbos moksle. IS vienos pus¢s, atskiry kalby specialistu paraSytuose skyriuose yra nagrinéjami kalby struktiiru pakitimai, leksinis, frazeologinis ir stilistinis TSRS tauty kalby turtéjimas tarybiniais metais, iS antros, J. DeSerijevo monografijoje j nagrinéjamasias kalbas Zitrima, taip sakant, i§ ,,i8orés“, sociologi8kai tiriamas kalbos funkcionavimas visuomenéje, nustatomos visuomeninio kalbos vartojimo sferos ir jy kitimas priklausomai nuo kulturos, ekonomikos ir visuomenés raidos. Minétoje monografijoje yra nagrinéjami TSRS tauty literatiriniy kalby vartojimo ir raidos désningumai. Si studija iSsiskiria keletu ypatybiu. Pirmiausia tai sociologinis tyrinéjimas, kur paisoma ne kalbos struktiiros, bet kalbos funkcionalinés pusés, t. y. jos vartojimo visuomenéje. Studijoje ieskoma, galima sakyti, tiesioginio kalbos vartojimo ir visuomeninés veiklos sri¢iy atitikimo, manoma, kad, pavyzdZiui, pramonés augimas intensyvina ja aptarnaujancios kalbos vartojima, pletia Siq kalbos taikymo sfera. Tokios ir panaSios problemos socialinés lingvistikos ir sociologijos literatiroje keliamos pirma karta, ir jau vien tai sudaro J. DeSerijevo knygos verte. Nuo sociologinio darbo pobidZio priklauso ir statistiniy metody taikymas. Darbe plagiai yra vartojami statistiniai duomenys, jie grupuojami ir analizuojami taip, 1 ZakOHOMepHOCTH pasBHTHs JIMTepaTyPHLIX AabIKOB Hapoos CCCP B coReTcKyIO 3N0Xxy. Tloa oOmeli pen. a-pa cua. nayK LO. JI. Jfemepnesa. (KH. 1]. OcnHopxbie mpowecchl BHYTPHCTPyKvee PasBHTHA HpaHCKHX H HOepHiicKO-KaBKA3CKHX ASHIKOB. OTB. pe, TOMA A-p pia. HayK H. A. Bacxaxos (M., 1969). [ku. 2.] Ochopnnie npouecct! BHYTPHCTPYKTYPHOFO PasBUTHA TIOPKCKHX, (pHHHO-YrOpCKHX H MOHTO.IbCKHX A3BIKOB. Ors. pea. Toma A-p Ha. Hayk H. A. Backakon (M., 1969). [kH. 3]. BuyrpuctpyktypHoe pasputue craponucbMeHHbIX astiKos. OTB. pea. roma w-p duu. HayK 10. JI. Jewepnes (M., 1973). [ku. 4]. Jlemepues 10. JI. Passntie 06WecTBReEHHBIX bynkunit anrepatypHBIX sapiKos. — M., 1976. 185 kad duoty ikirevoliucinés padéties ir pasiekty Taryby valdZios metais visuomeninio kalby vartojimo rezultaty pilna vaizda. Kiekvienai sajunginei respublikai yra skiriamas atskiras skyrius. Nacionaliniy literatiiriniy TSR Sajungos kalby vartojimas apibiidinamas, i8skiriant pastovias kalbos funkcionavimo sferas, biitent: pramonés, zemés tkio, vidurinio bendrojo bei specialiojo ir auk8tojo mokslo, technikos ir mokslo, spaudos, groZinés literattiros ir meno, taip pat kitas visuomeninio gyvenimo ir veiklos sritis. Tokiu vienodu planu remiantis, detaliai apraSomos lingvosocialinés situacijos ir nacionaliniy literatiriniy kalby bei rusy, kaip TSRS tauty bendravimo kalbos, vartojimo ypatybés Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekijos, Kazachijos, Gruzijos, Azerbaidzano, Lietuvos, Moldavijos, Latvijos, Kirgizijos, Tadzikijos, Arménijos, Turkménijos ir Estijos TSR. Toks frontalinis gretinimas bei tyrinéjimas ir nacionaliniy literatiriniy kalby visuomeninio vartojimo bendra analizé duoda vertingu, didele teorine ir prakting reikSme turinéiy, sociolingvistiniy rezultaty. Taryby Salyje yra sudarytos bitinos salygos nevarzomam nacionaliniy kalby ir kultiry funkcionavimui bei plétojimuisi. Daugelis nacionaliniy kalby yra plagiai vartojamos Svietimo sistemoje, mokslo, technikos, dvasinés kultiros ir kt. srityse. Ne vienai autonominés respublikos ar srities tautai ir tautelei tarybinés santvarkos metais buvo sukurta rastija gimtaja kalba, susiformavo nacionaliné inteligentija, gimtaja kalba leidziamos knygos ir Zurnalai. Antra vertus, natiraliai yra iSkilusi socialiné bitinybe turéti viena visu TSRS nacijy ir tauty naciju bendravimo kalba, ir tas vaidmuo atiteko rusy kalbai. Rusy kalbos ,,vaidmens didéjimas tarybinés visuomenés gyvenime, atsirandant ir vystantis tarybinei liaudZiai, naujai istorinei Zmoniy bendrijai, intensyvéjant nacijy, tauty ir jy kultiry artéjimo procesams, yra salygotas socialiniy veiksniy, objektyviu socializmo ir komunizmo statybos désningumu“, — pabrézia knygos autorius (p. 420), Kad iS visy TSRS nacijy ir tauty kalby bendravimo kalbos vaidmuo teko kaip tik rusy kalbai, priklausé nuo to, kad rusy kalba yra gimtoji kalba daugiau nei pusei TSRS gyventojy; ukrainietiai ir baltarusiai lengyai iSmoksta ir gerai moka rusy kalba, kuri yra jy kalboms genetiSkai labai artima; rusy kalba taip pat moka ir likusi TSRS gyventojy dalis, pirmiausia inteligentija. Teisingai pabréziamas tas momentas, kad TSRS tautos pasirinko rusy kalba nacijy bendravimui paGios, savo noru, iskeliamas progresyvus rusu kalbos vaidmuo tarybinés visuomenés gyvenime. Skiriami keturi rusy kalbos visuomeninio vaidmens aspektai, bitent: rusy kalba kaip didZiosios rusy tautos nacionaliné kalba; rusy kalba kaip TSRS tauty nacijy bendravimo kalba; rusy kalba kaip vienas pagrindiniy TSRS tauty kalbu plétojimosi ir turtéjimo Saltiniy; rusy kalba kaip viena tarptautinio bendravimo kalbu. Butinybeé padidinti rusy kalbos, kaip TSRS tauty nacijy bendravimo kalbos, vaidmenj tarybinés liaudies gyvenime priklauso, pirma, nuo reikalo uZbégti uz akiy kalbiniy barjery stipréjimui tarp respubliky, antra, nuo to, kad visu TSRS nacijy ir tauty atstovai galéty perimti tarybinj ir uzsieninj kultirinj palikima, tre¢ia, kad mokslinés-techninés revoliucijos pasiekimai ir kiekvienos tarybinés respublikos ekonomikos ir kultiiros laiméjimai priklausytyu visoms tautoms. Kalby kontaktavimo ir bilingvizmo situacijy empiriniai stebéjimai rodo, kad konstitutyviniai kalbos elementai i8 esmés yra pastoviis. Vadinasi, jokia kalba negali asimiliuoti kitos kalbos, pasisavindama pastarosios bidinguosius bruozus. AtvirksGiai, nacionalinés kalbos plétojasi ir klesti. Nepaprasta teorine ir praktine verte turi toks autoriaus teiginys: ,,K okiy nors bendry bruozy atsiradimas TSRS tauty kalbose (fonetikoje, gramatikoje) yra gana ilgas procesas. Todél, nagrinédami kalbinés raidos TSR Sajungoje prognozavimo problema, mes negalime vadovautis kalby artéjimo, liejimosi, kalbinés sajungos darymosi koncepcija, kaip didelés socialinés reik’- més ir rezultatyyumo koncepcija* (p. 425). Nedideliy ir raSto neturinéiy tauteliy ir etnografiniy grupiy kalbinei raidai yra bidinga, kad jy atstovai savo noru ima vartoti literatirine kalba tos nacijos, kurios 186 tarpe jie gyvena ir kurios kultira bei ekonomika yra aukStesnés, o ty tauteliy ir etnografiniy grupiy kalbos savo vartojimo sferas palaipsniui siaurina ir eina i8 vartosenos (pavyzdziui, i$ 6900 karaimy tik 16,5% gimtaja kalba laiko karaimy). Degimtajame knygos skyriuje ,,Lietuviy ir kity literatiiriniy kalby visuomeniniy funkcijy plétojimasis Lietuvos TSR“ yra apibiidinami Zymiausi lietuviy tautos istoriniai jvykiai, socialinio-ekonominio gyvenimo, socialinés gyventojy struktiros pakitimai, etnolingvistiniai procesai ir jy itaka kalby (lietuviy, rusy, lenky) vartojimui. Gausiais statistiniais duomenimis remiantis, parodoma, kaip Taryby Lietuvoje kyla pradinis, bendrasis ir specialusis, taip pat vidurinis bei aukStasis mokslas, vystosi mokslas ir technika, gauséja visuomeniné-politiné, moksliné-techniné, pedagoginé literatiira ir periodiné spauda, pletiasi kultiiros-Svietimo ir vaiky jstaigy tinklas, plétojasi menas ir groZiné literatura ir kaip Gia yra vartojama lietuviy kalba. Statisti$kai yra taip pat apibidinamas lietuviy kalbos funkcionavimas pramonés, Zemés ikio, transporto ir rysiy, prekybos, visuomeninio maitinimo, buitinio gyventojy aptarnavimo, sveikatos apsaugos ir finansy, ra8tvedybos ir oficialiosios korespondencijos, radijo ir televizijos srityse. RySium su tuo J. Deéerijevas pazymi: .,Lietuviy kalbos, kaip ir latviy, visuomeninés funkcijos maksimaliai iSaugo, neregétai iSsiplétojo jos leksiné-semantiné, stilistiné ir sintaksiné sistemos. Per ilgaamze Lietuvos istorija lietuviy kalba nematé tokio visapusisko funkcionalinio ir struktirinio i8sivystymo~ (p. 230). Tokiam lietuviy kalbos funkcionavimo apibidinimui belieka tik pritarti. Kolektyvinés monografijos ,,Nacionalinio-rusy bilingvizmo raida“? jvade J. DeSerijevas nusako nacionalinio-rusy bilingvizmo reikSme, teorinius-metodologinius bilingvizmo tyrinéjimo pagrindus ir aspektus. Tarybinés tikrovés salygomis bilingvizmo, pirmiausia jo pagrindinio tipo, nacionalinio-rusu, tikslas yra visokeriopai padéti tautoms suartéti, nacionalinéms kultiroms turtéti. Cia padeda mokéjimas rusu kalbos — vienos labiausiai i8plétoty tarptautinio ir nacijy bendravimo kalby. 1S keleto bilingvizmo tyrinéjimo aspekty pirmenybé teikiama sociologiniam. Siuo aspektu tiriamos: 1) socialinés-ekonominés, etnolingvistinés ir istorinés bilingvizmo raidos AzerbaidZano, Lietuvos, Estijos TSR ir Buriatijos ATSR prielaidos ir 2) socialinés, demografinés bei nacionalinés kalby funkcionavimo ypatybés. Viena i8 teigiamu monografijos ypatybiy yra ta, kad bilingvizmas tiriamas dinamiskai, t. y. Zitrima jo kvalitatyviniy ir kvantitatyviniy parametry ir socialinio variavimo. Siuo atzvilgiu lietuviy—rusy bilingvizmas skirstomas i keturis laipsnius. Pirmojo laipsnio lietuviy—rusy bilingvizma atitinka 1i—IV klasiy rusy kalbos mokéjimo programy reikalavimai, antrojo laipsnio— V—VIII klasiy programy reikalavimai. Treviojo laipsnio lietuviy—rusy bilingvizmas nustatomas remiantis viduriniy mokykiy IX—XI klasiy programy rusy kalbos mokymo reikalavimais. Ketvirtojo laipsnio bilingvizma atitinka aukstujy mokykly studenty Zinios i§ rusy kalbos. Sie keturi lietuviy—rusy bilingvizmo laipsniai yra detaliai apibidinami V. Michaléenkos. Respublikoje yra Zymi tendencija pleéstis lietuviy—rusy bilingvizmui ir rusy— lietuviu bilingvizmui. 1970 m. gyventojy suraSymo duomenimis, 34,8% lietuviy laisvai moka rusu kalba. Rusy kalba lietuviy gyventojy platiausiai vartojama respublikinés reikSmés miestuose, maziau ji paplitusi rajony centruose. Kaimo gyventojai rusy kalba moka silpniau — vyresnioji karta jos daZniausiai nemoka. ,,Bidingas lietuviy —rusy bilingvizmo bruodas yra tas, kad lietuviy kalba yra nacionaliné kalba, turinti turtingas raSto tradicijas. Jos didelis funkcionalinis issiplétojimas tarybiniais metais suaktyvino literatiirinés kalbos formos normalizacijos procesus, smarkiai iXpléte literattirinés kalbos vartojima lietuviy tautoje. Lietuviu kalba patenkina visas socialistinés lietuviy nacijos bendravimo reikmes“, — pazymi V. Michaléenko. =a § cane HaLMOHABHO-pyccKoro ABysabMINA. Ors. peaakTop A-p. dpiato.t. H. Zlemepues 10. I. 9 LOT. 187 Rajonuose (Zarasy, Ignalinos, Svenéioniy ir kt.), kur i seno gyvena nemaza rusy ir kity tautybiy zmoniy, matyti dvi tendencijos: 1) socialiai aktyyaus lietuviy—rusu bilingvizmo formavimasis ir 2) palyginti nedidelis socialinis pareikalavimas aktyvaus rusy—lietuviy bilingvizmo. Sios tendencijos atsiranda dél to, kad nacionaliniu atZvilgiu miSriuose rajonuose rusy kalba placiai funkcionuoja kaip nacijy bendravimo priemoné. Lietuviy kalba iSmoksta tie rusai, kurie respublikoje gyvena ilgesnj laika ir kuriy darbe ir veikloje ji reikalinga. Lietuviy kalbos ypa¢ prireikia rusams —kaimo gyventojams. Lietuviy kalbos mokéjimas rusy tautybés gyventojy tarpe respublikoje apskritai yra atvirksciai proporcingas rusy gyventojy tankumui. Rajonuose, kur rusu gyventoju procentas didelis, lietuviy kalbos mokéjimas menkas. Antai, 1970 m. suraSymo duomenimis, Zarasy rajone rusy gyventojai sudaro 20,3%, bet lietuviy kalba temoka 41,1%. Tuo tarpu Siauliy rajone, kur Tusy tautybés gyventojy i8 viso yra tik 3,1% lietuviSkai moka 71% rusy tautybés Zmoniu. Tam tikras désningumas matyti ir bilingviams nustatant gimtaja kalba. Jei Seimoje yra vartojama viena kalba, tai visy tautybiy informantai (lietuviai, rusai, lenkai ir kt.) gimtaja kalba laiko savo tautybés kalba, o mi8riy Seimy informanty gimtoji kalba daZnai nesutampa su jy tautybés kalba. V. Michaléenko pagristai skiria antrosios kalbos mokéjima nuo jos funkcionavimo jvairiose gyvenimo sferose. Jaunesnioji ir vidurinioji respublikos gyventojy karta mokési rusy kalbos mokykloje, todél galima manyti, kad daugumas lietuviu daugiau ar maZiau moka rusy kalba. Bet visai kita padétis yra su jos funkcionavimu. Lietuviy—rusy bilingvizmas yra socialiai aktyvus tik tam tikromis etninémis salygomis (didelis procentas rusy ir kity tautybiy gyventojy). Rusy kalba Gia yra vartojama kaip jvairiy tautybiy susizinojimo priemoné; be to, ja yra skaitoma speciali literatiira, ji funkcionuoja radijo, televizijos, spaudos sferose. Socialiai aktyvus lietuviy —rusy bilingvizmas yra bidingas pramoniniams respublikos centrams ir kai kuriems rajonams (Saléininky, Vilniaus, Syendioniy ir kt.). Likusi respublikos gyventojy dalis rusy kalba moka menkiau, vadinasi, rusy kalbos funkcionavimas ¢ia yra Ppasyvesnis, mokymasis mokykloje gyvojo bendravimo gali biti ir neparemtas, todél panasiais atvejais apie bilingvizma tegalima kalbéti labai salygiskai. Simas Karalitinas Indeks — stownik do ,,DaukSos Postilé“. Opracowat Czestaw Kudzinowski. Tom I (A—N), VI+543 p. Tom II (O—Z), 527 p. Poznan, 1977. Mikalojaus DaukSos 1599 m. postilé yra vienas i8 pa¢iy reikSmingiausiy senosios lietuviy ra8tijos paminkly. Dél kalbos taisyklingumo, Zodyno turtingumo ir ypat dél kiréio vietos Zyméjimo Sios knygos duomenys pla¢iai kalbininky naudojami ne tik lituanistiniuose, bet ir apskritai indoeuropeistiniuose darbuose. Lenku kalbininkas Ceslovas Kudzinovskis dabar padaré tuos duomenis mokslininkams lengviau prieinamus: isleido didelj, dviejy tomy (net 1076 p.!) indeksa-Zodyna, kuriame suregistruoti visi DaukSos postilés ZodZiai ir jy formos. Poznanés universiteto profesorius C. Kudzinovskis—zinomas Lenkijos baltistas. Jis 1935 m. baigé Vilniaus universiteta, kur studijavo lyginamaja indoeuropieiy kalbotyra. 1935— 1937 m. specializavosi finy —ugry kalbotyros srityje Helsinkyje, 1937-1939 m. — BudapeSte, kur apgyné filologijos daktaro disertacija (,,Suomiy garsy sistema“). Gyvendamas ir studijuodamas Vilniuje, ismoko lietuviy kalba ir jsitrauké j jvairiy balty kalbotyros problemy tyrinéjima. 1958 m. jis kartu su kitais lenky kalbininkais pagal Brity muziejuje Londone saugoma S. Chilinskio biblijos vertimo rankraitj isleido ,,Naujojo testamento“ teksta. Yra parenggs spaudai lenky etnografo ir folkloristo O. Kolbergo raSty 53-iajj toma 188