SOCIALINES
LINGVISTIKOS
PROBLEMOS
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XIX
(1979)
Angelé
KAULAKIENE
PRIESDELINIAIL
IR
PRIESAGINIAI
DARYBINIAI
VERTINIAI
LIETUVISKOJE
POLITECHNIKOS
TERMINIJOJE
1.
I adinés
pas abos
Vienas
s a biausiy
be
ku ios
mokslo
s i ies
e minologijos
klausimy
—
nauju
bend oji
sa osios
kalbos
leksika.
Ji
y a
pag indinis
naujy
e miny
da ybos
Sal inis.
ISo inis
ak o ius
—
ki y
kalby
e minija,
ku ios
po eikis
pasi ei8kia
skoliniais
i
e iniais'.
Ve iniy
p oblema,
apsk i ai
paémus,
né a
labai
sena.
Kalbininkai
j
Sia
sa oka
a k eipé
démesj
ik
XIX
a.
an oje
puséje.
Dél
e iniy
is
da
esama
p ieS a ingiausiu
nuomoniu:
nesu a iama
dél
jy
issky imo
k i e iju,
apib ézimo,
klasi ikacijos
i
k .
Ve iniy
kilmé
i gi
aiSkinama
d ejopai.
Vieni
kalbininkai
(L.
Bulacho skis,
S.
Buli-
cius,
B.
Unbegaunas
i
k .)
e iniy
da yba
y a
aisking
kaip
ienos
kalbos
idiniy
o my
pe da ima
ki ai,
o
ki i
(A.
Tomsonas,
V.
Po Zezinskis,
D.
USako as,
G.
Vi-
noku as)
—
ja
y a
nag inéje
mo ologinés
s uk ii os
aspek u.
An asis
aspek as
y a
labiau
papli es.
Kai
ku ie
kalbininkai
e inj
ak uoja
kaip
skolinj
i
pa ia
e -
iniy
da yba
nag inéja
kaip
daline
skoliniy
p oblema
[Mulina
R.,
1955,
135;
Pono-
ma enko
L.,
1962,
92;
I ano as
V.,
1973,
12;
Se geje a
L.,
1975,
156—160].
Taéiau
pas a uoju
me u
e inius
links ama
laiky i
a ski ais
leksiniais
iene ais,
nep iklau-
san iais
skoliniams
[Hegaj
M.,
1964,
299;
Sanskis
N.,
1955,
28;
Je emoyas
L.,
1960,
16—26;
Laua
A.,
1969,
147—150;
Osno y,
1974,
7986].
Be
abejo,
isi
panaSiis
p ieS’ a a imai
y a
a sispindéje
i
e iniy
klasi ikacijoje.
Pa yzdZiui,
okie iy
kalbo y os
li e a i oje
e iniy
iSys
y a
adin os
okiais
e minais:
Bedeu ungslehn-
wo e
(seman iniai
skoliniai),
Bildungslehnwé e
(da ybiniai
skoliniai)
[FlekenS ei-
nas
K.,
1966,
152],
Lehnbildungen
[FlekenS einas
K.,
1966,
154]
(da ybiniai
e i-
niai).
Si
g upé
ski s oma
da
smulkiau:
1)
Lehniibe se zungen
( ikslieji
da ybiniai
e iniai);
2)
Lehnschép ungen
(da iniai,
sa a ankiSkai
pe duodan ys
s e imo
Zodzio
u ini);
3)
Lehniibe agungen
(da ybiniai
e iniai,
lais ai
pe eikian ys
sa o
modelj).
A ski a
g upe
suda o
Lehnp dgungen.
Jai
p iklauso
seman iniai
i
azeologiniai
e -
iniai.
Angly
kalbo y oje
e iniai
klasi ikuojami
kiek
ki aip:
Joanwo ds
(skoliniai),
lJoanblends
(pusiau
e iniai),
loanshi s
[FlekenS einas
K.,
1966,
157].
Siai
g upei
p iklauso
da ybiniai
i
seman iniai
e iniai.
P anciizy
kalbinéje
li e a i oje
pa eik a
jau
gana
de ali
e iniy
klasi ikacija
[FlekenS einas
K.,
1966,
152]:
1)
emp un
seman ique
(seman iniai
skoliniai);
2)
emp-
un
du
aduc ion
( e s iniai
ZodZiai:
ikslis
e s iniai
ZodZiai,
ne ikslis
e s iniai
ZodZiai,
ne
isai
ikslis
e s iniai
ZodZiai,
pusiau
e iniai);
3)
azeologizmy
e i-
mai.
Si
klasi ikacija
i
y a
daba inés
e iniy
Klasi ikacijos
pama as.
Seman iniai
i
da ybiniai
e iniai
daba inéje
kalbo y oje
adinami
bend esniu
e minu
—
/eksiniai
ye iniai.
Leksiniu
poZi iu
oks
e iniy
sky imas
p iim inas,
1
Missy
kalboje
labiau
links ama
ie oje
e mino
kalké
a o i
lie u iSka
Zodj
e inys.
Ve inio
e minas
miisy
kalbo y os
li e a i oje
a si ado
mazdaug
XX
a.
an ame
deSim me yje.
Pi ma
ka a
8j
e mina
pa a ojo
Vydinas
1914
m.,
o
po
1930
m,
jj
i i ino
P.
Ska dzius,
A.
Salys
i
ki i_kalbininkai.
143
aciau
e iniy
Klasi ikacijoje
ikslingiau
i&ski i
Sias
e iniu
g upes
i
analizuo j
jas
a ski ai.
Seman inis
e inys
—
nauja
kalboje
a ojamo
Zodzio
eiksmé,
ku i
y a
kilusi
i8
ki os
kalbos,
p z.:
nuo a gis
i
(me aly)
nuo a gis
(plg.
us.
yeTalocTb,
p anc.
a igué,
ok.
E miidung);
senéjimas
i
(me alo)
senéjimas
(plg.
us.
c apenne,
angl.
age-
ing,
ok.
Al e ung)
i
pan.
Labiau
papli e
i
daug
j ai esni
y a
da ybiniai
e iniai,
p z.:
bango asis
(plg.
Tus.
BoHo pa dp,
ok.
Wellensch eibe );
pokalbé
(plg.
us.
noxbsasbik,
angl.
sublan-
guage);
smiigma is
(plg.
us.
Tow4KoMep,
angl.
bumpome e )
i
pan.
Pap as ai
kiek ienas
da ybinis
e inys
u i
sa o
Sal inj?
(pa yzdj,
pagal
ku j
jis
y a
suda y as).
Toks
da ybinis
e inys
gali
u é i
iesioginj
a i ikmenj
ku ioje
no s
kalboje,
p z.:
p ieSi ampis
(plg.
ok.
Vo spannung)
a ba
bi i
a éjes
pe
ki as
kalbas
—
a pininkes
(daZniausiai
pe
usy
kalba),
p z.:
neséjas
( izika)
—nocumeno<—
ok.
T age
|/
angl.
ca ie
i
pan.
Todél
e inj,
iesiogiai
suda y a
pagal
ku ios
no s
kalbos
pa yzdi,
galima
adin i
iesioginiu
e iniu,
0
a éjusj
j
lie u iy
kalba
pe
kal-
bas
a pininkes
—
ne iesioginiu
e iniu.
Ve ian
a ojami
sa i
da ybos
o man ai,
sa os
da ybinés
p iemonés.
Todél
okiy
e iniy
da yba
y a
d ilypé.
Jai
biidinga
ne-
a siejama
ye imo
i
da ybos
ienybé,
pag is a
Sal inio
mo y acija.
Sia
mo y acija
ge iausiai
iS ySkina
da ybos
analizé.
Dél
o
e inius
naudinga
apz elg i
da ybos
ana-
lizés
aspek u.
Misy
nuomone,
okia
apz alga
ikslinga
odél,
kad
ji
i8 ySkina:
1)
e -
inio
san yki
su
Sal iniu
i
2)
e inio
san ykj
su
pag indiniu
sa osios
kalbos
%o-
dziu.
Da ybiniai
e iniai
suda o
didziausia
leksiniy
e iniy
pog upj.
Kalbo y os
li-
e a oje
Siy
e iniy
pa adinimas
da
i ai uoja:
ka ais
jie
adinami
mo ologi-
niais
e iniais
[Mulina
R.,
1955,
133:
Lybe is
A.,
1958,
104].
Daznai
da ybinis
e -
inys
ak uojamas
kaip
pamo emé
Zodzio
kopija
[Sanskis
N.,
1972,
306].
Pas a uoju
me u
da ybinj
e inj
si loma
adin i
s uk i iniu-seman iniu
e iniu,
nes
oks
e -
inys
kopijuoja
Sal inio
s uk i a
i
pe ima
jo
seman ika®.
Da ybinis
e inys
—
Zodis,
suda y as
iS
sa y
da ybos
o man u,
pag is as
Sal inio
mo y acija
i
a gaminan is
Sal inio
eikSme.
Pa-
p as ai
da ybinis
e inys
u i
daba ine
Sal inio
eikSme,
no s
ka ais
jis
gali
a ku i
i
e imologing
jo
eikime.
Pas a aja
e inys
a ku ia
ik
okiu
a eju,
kai
i8
Sal inio
mo y acijos
nema y i,
kodél
oks
Zodzio
u inys
u i
okig
i8 ai8ka,
pa yzdziui,
g .
geome ia,
plg. us.
semaemepue.
Da ybinio
e inio
sa oka
ka ais
be
eikalo
es i
p apleciama:
jis
sup an amas
ne
ik
kaip
Zodis,
be
i
kaip
Zodziy
jJunginys,
nukopijuo as
i§
sudu inio
Sal inio.
Tokiais
a ejais
eigiama,
jog
Sal inis
y a
sudu inis
Zodis,
odél
pagal
jj
suda y as
e inys
u i
bi i
da ybinis.
Tai
né a
eisinga
nuomoné.
Pap as ai
e iniai
ski s omi
i
da ybinius
ne
pagal
Sal inj,
be
pagal pacio
e inio
suda ymo
bida.
Todél
Zodziy
junginys
negali
bi i
da ybiniu
e iniu.
Tokios
nuomonés
laikomasi
i
Siame
s aips-
nyje.
®
Kai
ku ie
kalbininkai
okiai
sa okai
nusaky i
a oja
e mina
ucmoukux
Ka oxupoeanua
(Don-
duko as
U.
—
Z.
§.,
1972,
105).
Ki i
—
aa zx-ucmounu
[I ano as
V.,
1973,
11;
Sanskis
N.,
1955,
32;
Bulacho skis
L.,
1953,
127].
Da
ki i
kalbininkai
a oja
e minus
npomomun
a
unonszelUHOl
i
opueunaa
[De ibas
V.,
1972,
84:
Roi enbe gas
F.,
1953,
15;
Je emo as
L.,
1960,
21].
Daba iniu
me u
L.
Je emo as
si ilo
a o i
e mina
KazoKupyembiii
odoexm
[Osno y,
1974,
61—64].
Lie u iy
kalbo y oje
giai
sa okai
nusaky i
p adé as
a o i
e minas
kalba-Sal inis
[Keinys
S.,
1974,
41].
Masu
nuomone,
iksliausiai
Sia
sa oka
iS eikS y
e minas
ye inio
sal inis.
*
Tokios
nuomonés
laikosi
B.
Ta a ince as
(1974,
7),
adindamas
e inj
seman ine
a
s uk ii ine-
seman ine
ki os
kalbos
Zodzio
kopija.
E.
Saachmedo as
(1974)
i&ski ia
du
pag indinius
e iniu
da ybos
biidus
—
s uk i inj
i
seman inj.
S uk i iniy
i
s uk i iniy-seman iniy
e iniy
e -
minus
a oja
V.
Ja ce a
(1969,
21)
i
V.
I ano as
(1973,
105),
144
1
len elé
Da ybiniu
e iniy
klasi ikacija
|
San ykis
su
Sal iniu
San ykis
su
,
ikslieji
ne ikslieji
adek a ieji
|
neadekya ieji
|
iesioginiai
|
ne iesioginiai
pag indiniu
|
e iniai
e iniai
e iniai
e iniai
|
e iniai
|
e iniai
zodziu
|
—
E
(seman ikos
a z ilgiu)
|
(da ybos
a z ilgiu)
(kilmés
a z ilgiu)
. .
sa:
.
eae
|
P ieSdéliniai
p ieSdéli-
P ieSdélinis
|
p ieSdélinis
|
p ieSdélinis
|
p ieSdélinis
|
p ieSdélinis
e iniai
nis
ikslu-|
ne ikslusis
adek a usis
/neadek a usis,
iesioginis
|
ne iesioginis
SIS
|
1
2
3
P
ee
P iesaginiai
_p iesagi-
|
p iesaginis
|
p iesaginis
|
p iesaginis
_p iesaginis
|
p iesaginis
e iniai
nis
ikslu-|
ne ikslusis
adek a usis
|
neadek a usis
iesioginis
ne iesioginis
|
sis
|
|
7
8
9
10
ll
|
12
1
j
es
Galuniniai
galininis
|
galininis
galininis
galininis
|
galininis
|
galininis
e iniai
ikslusis
|
ne ikslusis
adek a usis
neadek a usis
iesioginis
_|
ne iesioginis
13
4
15
[oe
emeiy
eee
ig
Sudu iniai
|
sudu inis
sudu inis
sudu inis
|
sudu inis
|
sudu inis
_|
sudu inis
e iniai
ikslusis
|
ne ikslusis
adek a usis
|
neadek a usis
iesioginis
_|
ne iesioginis
ee)
2
|
2
e
alpa
eM
s g
24
|
|
Kai
ku ie
kalbininkai
da ybinius
e inius
ski s o
ik
j
iksliuosius,
ne iksliuosius
i
pusiau
e inius.
Pap as ai
okj
ski s yma
apsp endZia
e inio
san ykis
su
Sal i-
niu.
Ki i
kalbininkai
da ybinius
e inius
ski s o
pagal
da ybos
o man us
(da ybos
a iksus).
Toks
ski s ymas
iS ySkéja
i$
e inio
san ykio
su
pag indiniu
sa osios
kal-
bos
zodziu.
Ma y ,
ikslinga
im i
abu
klasi ikacinius
poZymius:
e inio
san ykj
su
Sal iniu
i
e inio
san yki
su
pag indiniu
ZodZiu.
Si o
eikalauja
i
pa i
da ybiniy
e iniy
d ilypé
p igim is.
Tokia
analizé
iS ySkina
de alesne
da ybiniy
e iniy
kla-
si ikacijg.
Ve inius
pagal
san ykj
su
pag indiniu
Zodziu
galima
ski s y i
j
p ieSdéli-
nius,
p iesaginius,
galininius
i
sudu inius,
o
pagal
san ykj
su
Sal iniu
—
j
iksliuo-
sius
i
ne iksliuosius
(seman ikos
a zZ ilgiu),
i
iesioginius
i
ne iesioginius
(kilmés
a z ilgiu),
j
adek acius
i
neadek acius
(da ybos
a z ilgiu)
i
pan.
(z .
1
len ele).
Be
abejo,
okia
klasi ikacija
lemia
lie u iy
kalbos
da ybos
polinkiai
bei
ki y
kalby
analogija.
Ta¢iau,
miisy
nuomone,
da ybiniy
e iniy
klasi ikacija
u i
em is
d iem
pag indiniais
klasi ikaciniais
pozymiais:
e inio
san ykiu
su
Sal iniu
i
e inio
san-
ykiu
su
pag indiniu
zodZiu.
Siame
s aipsnyje
ap a iami
p ieSdéliniai
i
p iesaginiai
da ybiniai
e iniai.
Analizuojami
Siy
e iniy
san ykiai
su
Sal iniu
i
pag indiniu
sa osios
kalbos
zodziu.
I§
okios
analizés
iS yskéja
e iniy
mo y acija
i
pa i
e iniy
da yba.
Medziaga
imama
i§
j ai iy
spausdin y
Sal iniy:
e miny
Zodynuy,
moksliniy
i
mokslo
populia-
inimo
Zu naly,
aukS yju
i
specialiyjy
idu iniy
mokykly
ado éliy
i
k .
Tokia
i ai ia iSé
medziaga
padeda
ge iau
nus a y i
a i inkamus
p ieSdéliniy
i
p iesagi-
niy
da ybiniy
e iniy
da ybos
polinkius
bei
is ySkin i
jy
e inimo
k i e ijus.
10,
Uzs.
N .
1554
,
145
2.
P ieSdéliniy
ye iniy
apzyalga
S a bi
ypa ybé,
ski ian i
p ieSdéliy
edinius
nuo
p iesagu
ediniy,
y a
a,
kad
p ieSdéliai
daugeliu
a ejy
nepakei ia
pag indinio
Zodzio
g ama inio
s a uso,
.
y.
jo
p iklausymo
ku iai
no s
kalbos
daliai.
Kai
ku ie
kalbininkai
Sia
jy
ypa ybe
adina
Klasi ikacinés
eikSmés
ne u éjimu
i
laiko
sya biu
Sios
iSies
ediniy
ski iamuoju
b uozu
[Le ko skaja
K.,
1960,
86].
Si
ypa ybé
leidzia
g e in i
p ieSdéliy
edinius
su
-sudu iniais
ZodZiais.
Be
o,
p ieSdélis,
kaip
zodziy
da ybos
o man as,
edinyje
iSlieka
one iSkai,
mo ologiSkai
i
seman iSkai
sa a ankiSkesnis,
negu
p iesaga.
Ta-
iau
p oduk y umu
p ieSdéliy
ediniai
is
dél o
oli
a silieka
nuo
ki y
ediniy.
S.
Kei-
nio
duomenimis,
,,Rusy—lie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne“
(V.,
1959)
i
»,Rusy—lie u iy—angly
kalby
skaigia imo
echnikos
e miny
Zodyne“
(V.,
1971)
daugiau
kaip
ys
ke i adaliai
pa eik y
da iniy
(i8
iso
pe
4300)
y a
p iesagy
e-
diniai
(apie
3400).
Te miny
su
p ieSdéliais
da oma
ik
apie
2%
[Keinys
S.,
1975a,
15].
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
nu odoma,
kad
li e a i inés
kalbos
daik a a dziu
da yboje
y a
a ojami
Sie
p ieSdéliai:
an -,
apy-
(ap-,
api-),
a -
(a a-,
a o-),
be-,
i-,
i§-,
ne-,
nuo-,
pa-,
pe -,
po-,
p a-,
p ie-,
p ies-,
p o-,
sq-
(sam-,
san-),
uz-
(uzu-,
uZuo-)
[G ama ika,
1965,
423].
Pagal
p oduk y uma
V.
U bu is
Siuos
p ieSdélius
iSdés o
aip:
pa-,
uz-
(uzu-,
uzuo-),
an -,
p ie-,
ne-,
(-,
apy-
(ap-,
api-),
po-,
be-,
p ies-,
a -
(a a-,
a o-),
ix-,
pe -,
p o-,
nuo-,
p a-,
sq-
(sam-,
san-)
[U bu is
V.,
1971,
30].
Be
o,
miné oje
g ama ikoje
pa eikiama
i
19
ySkesniy
a p au iniy
p ieSdéliy:
a-,
an i-,
a k(i)-,
dis-,
eks-,
o -,
in a-,
ko(n)-,
kon (a)-,
me a-,
pe i-,
p o-,
p o o-,
e-,
sub-,
supe -,
ans-,
ul a-,
ice-.
Daba inéje
miisy
poli echnikos
e minijoje
e iniai
dazniau
da omi
ik
su
Siais
p ieSdéliais:
a)
lie u iskais
an -,
a (o)-,
ne-,
pa-,
po-,
p ies-,
i s-;
b)
a p au iniais
an i-,
in a-,
p o-,
sub-,
supe -,
ul a-
i
. .
Daik a a dZiai
su
a p au iniais
p ieSdé-
liais
pap as ai
iSlaiko
nepakeis a
pag indinio
daik a a dzio
galiine.
Be
o,
dalis
okiy
e iniy
da oma
i§
da ybiSkai
sudé ingy
p iesaginiy
ediniu,
P z.:
pos iS alymas
(skai ia imo
echnika),
an isu apimas
(Fizika),
supe laidininkas
( izika)
i
pan.
P ie
Siu
ediniy
g e inami
da
su
j ai iais
ki ais
p e iksoidais
suda y i
e iniai,
p z.:
milikiu alande
( izika),
s opmyg ukas
(skaigia imo
echnika),
ele aldymas
(au oma-
ika),
se odaugin u as
(skaigia imo
echnika)
i
pan.
Visus
okius
edinius
su
a p-
au iniais
p ieSdéliais
i
p e iksoidais
laikysime
pusiau
e iniais
i
siame
s aips-
nyje
jy
neap a sime.
Be
o,
p ie
pusiau
e iniy
p i ampa
i
ediniai,
pada y i
iS
lie-
u iSko
p ieSdélio
i
a p au inio
ZodZio,
p z.:
pap og amé
(skai ia imo
echnika)
—
us.
nodnpoepamaa
|/
angl.
subp og am(me).
Tokie
e iniai
daba
da osi
is
dazZnes-
ni,
i
jie
e ka iais
es i
ko eguojami
da
ienu
p ieSdéliu
(p z.,
subpap og amé).
Poli echnikos
e minijoje
Salia
p ieSdéliniy
e iniy
—
ik uju
Sios
s i ies
e mi-
ny
—
y a
i
okiy
ediniu,
ku ie
suda y i
ne
kaip
Sios
s i ies
e minai,
be
pe im i
jau
ga a i
i a dy i
specialioms
j ai iy
echnikos
Saky
sa okoms,
P z.:
pog upis
(skai ia-
imo
echnika)
i
pan.
Tokie
e iniai
aip
pa
nejeina
j
musy
apZ algos
objek a.
Toliau
ap a sime
lie u iskus
poli echnikos
e minijoje
a ojamus
e inius
pa-
gal
a ski us
p ieSdélius.
P ieSdéliy
an -,
i s-4
e iniai.
Su
p ieSdéliu
an -
suda y i
e iniai
poli ech-
nikos
e minijoje
daZniausiai
nu odo
pag indiniu
Zodziu
i a dijamo
e minologinio
designa o
pe i sj.
Tam
padgiam
eikalui
ka ais
pa a ojamas
i
p ieSdélis
i s-
(plg.
an j ampis
i
i sj ampis).
Abu
e iniy
p ieSdéliai
a i inka
usiskus
p ieSdélius
xa0-,
ceepx-,
ok.
iibe -,
angl.
supe -,
o e -.
P ieSdéliy
an -
i
i s-
a osena
Siuo
a eju
da
né a
kaip
eikian
suno min a,
daZnesni
y a
p ieSdélio
an -
e iniai,
P z.:
an s o is
( izika)< us.
ceepxmox,
angl.
supe cu en ,
an slégis
( izika)< us.
ceepxdaenenue,
angl.
supe p essu e
i
pan.
4
Siuo
a eju
p ielinksnis
i ¥
pe eina
j
p ieSdéliy
g upe.
Su
juo
suda y i
e iniai
laikomi
p ieSdé-
lio
i s-
ye iniais.
146
P ieSdélio
p ies-
e iniai.
Siais
p ieSdéliais
daZniausiai
ye ciama:
usiSkas
p ieSdélis
npomue-,
okiski
gegen-,
o -,
angliskas
coun e -
(i
a p au inis
kon a-).
Ve iniai
dazniausiai
nu odo
pag indiniu
Zodziu
j a dijamo
e minologinio
designa-
o
am
ik a
p ieSp iesq,
p z.:
p ieSslégis
( izika)<—
us.
npomueodaeaenue,
ok.
Gegend uck
i
pan.
Ve iniai
okiu
a eju
da omi
i8
p iesagy
bei
galiiniy
ediniy,
p z.:
p iess ip in u is
( izika)< us.
npedycuaumeao,
p iexi ampis
( izika)— ok.
Vo span-
nung
i
pan.
P ieSdéliy
po-,
pa-
e iniai.
Siais
p ieSdéliais
dazZniausiai
e ciama:
usi’kas
p ieSdélis
nod-,
angliSkas
(i
a p au inis)
sub-,
okiskas
un e -.
Ve iniai
daZniausiai
nu odo
pag indiniu
ZodZiu
j a dijamo
e minologinio
designa o
smulkesnj
iene a;
p z.:
pokalbé
(kibe ne ika)< us.
nodoaae k,
angl.
sublanguage,
pos i é
(skai ia imo
echnika)< us.
nodo6zacmp,
angl.
sub egion,
poe d is
( izika)— us.
nodnpocmpax-
emeo,
angl.
subspace,
ok.
Un e aum
i
pan.
P ieSdélio
ne-
e iniai.
Siuo
p ieSdéliu
pap as ai
e ¢iama:
usiSkas
p ie’-
délis
#e-,
angliSki
non-,
un-,
okiSkas
nich -,
un-.
Ve iniai
pap as ai
nu odo
pag indi-
niu
ZodZiu
j a dijamo
e minologinio
designa o
neig ine
p ieSp ie’a,
p z.:
nelai-
dininkas
( izika)< us.
xenposodxux,
ok.
Nich lei e
i
pan.
P ieSdéliniy
e iniy
negausumas
lie u iskoje
poli echnikos
e minijoje
neleidZia
da y i
pla esniy
apibend inamyjy
iS adu.
IS
o,
kas
misy
pasaky a
apie
p ieSdélinius
e inius,
galima
kons a uo i
ik
du
dalykus:
1)
p ieSdéliniai
e iniai
lie u iSkoje
poli echnikos
e minijoje
pap as ai
ku iami
uo a eju,
kai
iS es inis
e minologinis
designa as
iS eiSkiamas
pe
pag indinj
designa a
i
su
pas a uoju
es i
susijes
am
ik-
ais
klasi ikaciniais
ySiais;
2)
daba inéje
lie u iSkoje
poli echnikos
e minijoje
p ie3-
déliniai
e iniai
is
daZniau
da omi
i8
j ai iy
p iesagy
ediniu.
3.
P iesaginiy
e iniy
apz alga
Visus
poli echnikos
e minijoje
a ojamus
p iesaginius
da ybinius
e inius
ga-
jima
ski s y i
j
d i
g upes.
Pi majai
g upei
p iklauso
okie
e iniai,
ku ie
pagal
san-
yki
su
Sal iniu
i
pag indiniu
zodZiu
laiky ini
ealiaisiais
( ik aisiais)
e iniais.
Pap as ai
okiy
e iniy
jau
pa s
pag indinis
Zodis
es i
e inys.
An ajai
g upei
ski -
ini
okie
p iesaginiai
da ybiniai
e iniai,
ku ie
ik
pagal
san ykj
su
Sal iniu
laiky i-
ni
e iniais.
Pagal
san ykj
su
pag indiniu
sa osios
kalbos
zodZiu
okie
e iniai
es i
elia y iis,
nes
jy
pag indinis
Zodis
sa as,
lie u iSkas.
Todél
g iez ai
a ski i
e inj
i
edinj
Siuo
a eju
neimanoma.
Galima
ik ai
nu ody i
ienos
a
ki os
kalbos
po-
eiki,
dél
ku io
a si anda
panasiy
neologizmy.
Pi majai
g upei
p iklauso
daugelis
poli echnikos
e minijoje
a ojamu
e iniu
su
p iesaga
-imas.
Rusy
kalboje
Siq
p iesaga
a i inka
p iesaga
-exue,
okieciy
-ung,
angly
-ing.
P iesagos
-imas
e iniais
pa adinamas
pa s
eiksmas,
yksmas,
bi-
sena.
Sios
iiSies
e iniai
y a
suda y i
i§
p ieSdéliniu
eiksmaZodziy.
Tokie
e iniai
pagal
san yki
su
Sal iniu
y a
adek a iis
(da ybos
a zZ ilgiu)
i
daZniausiai
iksliis
(se-
man ikos
a z ilgiu).
Todél
juos
lengya
a ski i
i§
ki y
okio
pa
ipo
lie u isky
ediniu.
Be
o,
Siu
e iniy
pag indinis
Zodis
pa s
es i
e inys.
Siy
p iesagos
-imas
e iniy
mo y acija
nus a oma
d igubais
ySiais,
i$
ku iy
is ySkéja
mo y uojanCiojo
i
mo y-
uojamojo
s uk i iné
i
seman iné
sasaja,
p z.,
ap andenin i
—
ap andeninimas
( e-
chnika)
plg.
us.
o6e00HeHue,
ok.
Bewdsse ung;
janglin i
—
janglinimas
( echnika)
pig.
us.
xaye eponcusa ue,
ok.
Du chkohlung
;
nuanglin inuanglinimas
( echnika)
plg.
us.
o6esyeaepoocueanue,
ok.
Kohlens o en ziehung;
nu iebalin inu ieba-
linimas
( echnika)
plg.
us.
o6esscupueanue,
ok.
En e ung;
nu andenin inu an-
deninimas
(skaigia imo
echnika)
plg.
us.
o6e360%cueanue,
ok.
En wdsse ung.
Ka ais
pagal
ieng
Sal inj
suda omi
du
lie u iSki
p iesagos
-imas
e iniai
i
lygia-
10*
147

g e iai
a ojami
poli echnikos
e minijoje,
p z.,
jnulin i—inulinimas
( echnika)
i
iZemin i—>jZeminimas
( echnika)
plg. us.
3asemaenue,
angl.
ea ing.
An oji
g upé
kiek
j ai esné.
Jai
p iklauso
okie
p iesaginiai
e iniai.
P iesagos
- u as
e iniai.
Rusy
kalboje
Sia
p iesaga
a i inka
p iesagos
-MeAb,
-HUK,
-4UK,
okieciy
-e ,
angly
-e ,
-o .
P iesagos
- u as
e iniais
pa adinami
i ai is
j ankiai,
p ie aisai,
mechanizmai.
Tai
i§
esmés
su ampa
su
li e a ii inés
i
liaudies
kalbos
p iesagos
- u as
ediniy
da ybos
polinkiais.
Tik
li e a ii inéje
kalboje
a ojami
okie
ediniai
da ybiSkai
dazZniausiai
es i
susije
su
nep ieSdéliniais
eiks-
mazodZiais,
o
e iniai
—
su
p ieSdéliniais.
P ieSdéliniai
eiksmaZodziai,
ma y ,
daZniau
pasi enkami
dél
ki y
kalby
e minijos
j akos.
Tokie
p iesagos
- u as
e i-
niai
kilmés
poZii iu
(pagal
san ykj
su
Sal iniu)
laiky ini
e iniais,
o
s uk i os
po-
Zi iu
(pagal
san yki
su
pag indiniu
ZodZiu)
—
ediniais.
Todél
panaSis
e iniai
a-
din ini
elia y iaisiais,
p z.,
a ski i—a ski u as
(Siluminé
echnika)
plg.
us.
omde-
aumeab,
angl.
sepa a o ;
isk au i—isk au u as
( echnika)
plg. us.
pasepyoameao,
ok.
Auslade ,
angl.
discha ge ;
nuim i—nuim u as
(skaigia imo
echnika)
plg.
us.
co emnuKk,
ok.
Abnehme
;
numes inumes u as
( echnika)
plg.
us.
cOpacoieameao,
angl.
kicke ;
pasildy i—pasildy u as
( echnika)
plg. us.
nodoepeeameao,
angl.
hea-
e ;
pe kai in i—pe kai in u as
(Siluminé
echnika)
plg.
us.
nepeepeeamea o,
ok.
Ube hi ze :
pe auk i~pe auk u as
( echnika)
plg.
us.
npepoeamea s,
angl.
in e up e ;
p aplau i—p aplau u as
( echnika)
plg. us.
npomoleame o,
ok.
Wasche ,
angl.
washe ;
p iim i—p iim u as
( izika)
plg.
us.
npuemHuk,
ok.
Emp dnge
i
pan.
Be
o,
daugelis
Siy
e iniy
poli echnikos
e minijoje
a ojami
g e a
nep ie3-
déliniu
p iesagos
- u as
ediniy.
Tokia
a osena
pa odo,
kad
p ieSdéliniai
a ian ai
y a
a si ade
dél
ki y
kalby
i akos,
odél
jie
laiky ini
e iniais,
p z.,
ski u as
i
a -
ski u as
(Siluminé
echnika)
plg.
us.
omdeaumeao,
angl.
sepa a o ;
im u as
i
p i-
im u as
( izika)
plg. us.
npuemnux,
ok
Emp dnge ;
k eip u as
i
nuk eip u as
( echnika)
plg.
us.
omxkaonumeao,
angl.
de lec o
;
Sildy u as
i
paSildy u as
( echnika)
plg.
us.
nodoepeeameas,
angl.
hea e ;
plau u as
i
p aplau u as
( echnika)
plg.
us.
npomoleameno,
ok.
Wasche ,
angl.
washe
i
. .
Siy
e iniy
mo y acija
nus a oma
d igubais
ySiais
(seman ine
i
s uk ii ine
e inio
—
Sal inio
i
e inio
—
pag in-
dinio
zodZio
sqsaja).
Ka ais
na i alus
e inio
san ykis
su
pag indiniu
ZodZiu
pazeidziamas.
Tuome
p ieSdéliniai
p iesagos
- w as
e iniai
es i
ne aisyklingi
i
nek ybiSki,
p z.,
nuk eip-
u as
( echnika)
plg.
us.
omKaoxumea o,
angl.
de lec o ;
pasildy u as
( echnika)
plg.
us.
nodoepeeameao,
angl.
hea e
i
k .
P iesagos
-iklis
e iniai.
Sios
p iesagos
e iniais
poli echnikos
e mini-
joje
pa adinami:
a)
pap as esni
p ie aisai
a ju
dalys
i
b)
i ai ios
cheminés
medZia-
gos.
Didelé
dalis
p ie aisus
pa adinanciy
p iesagos
-iklis
( us.
-mezo,
angl.
-e ,
-o ,
ok.
-e )
e iniy
suda y a
iS
p ieSdéliniy
eiksmaZodZiy.
PanaSiai
kaip
i
p iesagos
- uyas
e iniy
da yboje
Sio
ipo
e iniams
p ieSdéliniai
eiksmaZodZiai pasi enkami
dél
ki y
kalby
analogijos.
Todél
pagal
san yki
su
Sal iniu
jie
laiky ini
e iniais,
o
pagal
san ykj
su
pag indiniu
ZodZiu
gali
bi i
ediniai.
G ieZ ai
a ski i
okiy
e iniy
aip
pa
nejmanoma.
Galima
kons a uo i
ik
a
ak a,
kad
lie u iy
li e a i inéje
kal-
boje
ip as esni
y a
nep ieSdéliniai
Sios
p iesagos
ediniai.
P ieSdéliniai
p iesagos
-iklis
e minologiniai
naujada ai
poli echnikos
e minijoje
y a
a si ade
dél
ki y
kal-
by
i akos.
Dalis
ju
laiky ini
e iniais,
nes
jie
da ybiSkai
i
seman iSkai
adek a iis
su
sa o
Sal iniu,
p z.,
a sky iklis
( echnika)
plg. us.
omdeaumeao,
angl.
sepa a o ;
nume iklis
(Siluminé
echnika)
plg.
us.
cOpaco eameao,
angl.
kicke ;
nus imiklis
( echnika)
plg.
us.
ommaakueame.a,
angl.
epele ;
pe jungiklis
( echnika)
plg. us.
nepekaiouamenb,
ok.
Umschal e ;
sujungiklis
( echnika)
plg.
us.
coedunumeazo,
angl.
connec e ;
pe k o iklis
( echnika)
plg.
us.
nepeepyscameao,
angl.
shi e ,
?
148
p aplo iklis
( echnika)
plg.
us.
npomo eameas,
ok.
Wésche ,
angl.
washe ;
iss ii-
miklis
( echnika)
plg.
us.
eoimecnumeao,
ok.
Ve d dnge .
Kele as
p iesagos
-iklis
e iniy
poli echnikos
e minijoje
eina
j ai iy
cheminiu
medZiagy
pa adinimais.
Tokie
e iniai
susije
su
p ieSdéliniais
eiksmaZodiiais,
p z.,
nuspal iklis
( echnika)
plg.
us.
oxkpacumeao;
p askiediklis
(chemija)
plg. us.
pas-
6aeumeao
i
pan.,
no s
ka ais
p ieSdéliniai
eiksmazZodZiai
pasi enkami
be
eikalo
(p askiediklis
plg.
us.
pas6aeumeab).
Daba inéje
poli echnikos
e minijoje
gana
daug
a ojama
i
nep ieSdéliniy
p iesagos
-iklis
e minologiniy
naujada u,
ei8-
kianéiy
cheminiy
medZiagy
pa adinimus.
Sie
neologizmai
aip
pa
laiky ini
e i-
niais,
nes
suda y i
pagal
ki y
kalby
analogija,
p z.,
ausiklis
( izika)
plg.
us.
ox2a-
Oumeao;
ésdiklis
( echnika)
plg.
us.
mpaeumeao,
ok.
A ze ;
jungiklis
( echnika)
plg.
us.
coedunxumeao,
ok.
Ve bindungsmi e ;
kie iklis
( echnika)
plg. us.
omeep-
Oumeao,
angl.
ha dene ;
liesiklis
( echnika)
plg. us.
omouumeao;
lé iklis
( echnika)
plg.
us.
s3amedaumeas,
ok.
Ve zége e ;
minkS iklis
( echnika)
plg.
us.
maewumeao,
angl.
so ene .
;
P iesagos
-ik/is
e iniai
lie u iSkoje
poli echnikos
e minijoje
suda omi
i8
p iesdé-
liniy
eiksmazodZiy.
Sie
e iniai
elia y is,
nes
pag indinis
Zodis
es i
sa as,
lie u-
iskas.
Toks
da ybos
polinkis
bidingas
i
p iesagos
- u as
e iniams.
Todél
labai
g ieZ ai
ski i
p iesagu
- u as
i
-ik/is
e iniy
neimanoma.
Galima
da y i
p ielaida,
kad
daZniausiai
Siy
p iesagy
e iniai
susije
su
p ieSdéliniais
eiksmazZodziais,
Da y-
biné
p iesagy
- u as
i
-iklis
e iniy
mo y acija
is ySkéja
iS
s uk i inés
i
seman i-
nés
e inio
—
Sal inio
i
e inio
—
pag indinio
Zodzio
sasajos.
Pas a uoju
me u
poli echnikos
e minijoje
labai
daznai p iesagu
- u as
i
-iklis
e iniai
a ojami
sudé iniuose
pilnu iniuose
e minuose®,
kaip
s ip in u as-islygin-
u as
( echnika)
plg.
us.
ycuaumea o-6oinpamumedo,
angl.
ampli ie - ec i ie
;
pe jun-
giklis-sky iklis
( echnika)
plg.
us.
nepexamuame o-omdeaumeao,
angl.
swi ch-sepa-
a o ;
pe auk u as-ski s y u as
( echnika)
plg.
us.
npepoleame o-pacnpedeaumeao,
angl.
in e up e -dis ibu o ,
ok.
Un e b eche -Ve eile
i
pan.
Tokia
sudé iniy
pilnu iniy
e miny
a osena
—
pa eisinama.
Juose
b iikSneliu
jungiami
du
lygia-
eikSmiai,
ienodai
a p
sa es
san ykiaujan ys
daik a a dZiai,
ku iu
ienas
es i
e inys.
Taciau
apsk i ai
okie
sudé ingy
maSiny
pa adinimai
né a
pa ogiis.
To-
kiais
a ejais
siiloma
j a dy i
ik
speci ine
unkcija
(bend esné
bus
i
aip
sup an a-
ma).
Ki ais
a ejais
okius
sudé inius
pilnu inius
e minus
e é y
pakeis i
de ina-
maisiais
junginiais
—
sudé iniais
e minais
[BalaSai is
A.,
1977,
20].
Rusy
kalbos
p iesaga
-me.o,
angly
-e ,
-o ,
okieciy
-e
lie u iy
kalboje
a i inka
da
p iesagas
-éjas,
- ojas.
Su
Siomis
p iesagomis
usu,
daZnai
angly
i
okieciy
kalbose
suda y i
daik a a dZiai
i a dija
i
eikéjus,
i
daik us.
Apsk i ai
pagal
eiks-
me
usy
k.
p iesaga -meao
daba iniu
me u
eiké y
laiky i
abs ak¢ia,
maZiausiai
u-
inéiqa
konk e¢ciy
eikSmiuy,
p iski ian¢iy
ja
p ie
am
ik os,
g ieZ ai
ap ibo os
seman-
inés
Zodziy
g upés.
Daug
ikslesné
p iesagos
-mezo
senoji
g ama iné
eikSmé,
a i-
inkan i
lie u iskas
p iesagas
-éjas,
- ojas.
Todél
su
p iesagos
-mezo
a osena
susijes
seman inis
d ilypumas.
Pi ma,
i
oliau
suda omi
su
p iesaga
-me.2o
usu
k.
daik a-
a dZiai,
u j
eikéjo
(zmogaus)
eikSme.
An a
e us,
is
daugiau,
ypac
specialioje
echnikos
e minijos
a osenoje,
a si anda
su
a
p iesaga
ZodZiu,
eiSkian¢iy
daik us,
p iemones
a
ne
abs ak¢ius
komponen us
[So okinas
J.,
1965, 229].
Be
abejo,
oks
Sios
p iesagos
seman inis
d ilypumas
u éjo
j akos
lie u iy
kalboje
a ojamiems
a i inkamiems
Sios
p iesagos
e iniams.
Todél
dél
okios
analogijos
su
usy,
ka ais
angly
i
okieciy
kalbomis
lie u iSkoje
poli echnikos
e minijoje
a si anda
d ejopa
Sios
p iesagos
e iniy
a osena:
a)
aisyklinga,
b)
ne aisyklinga.
®
Rusy
ling is inéje
li e a i oje
panaSis
e minai
adinami
,,c,10xKHOCOCTaBHBIe
TepMuHBI
a ba
s ByxocHosble
cyloxKeHHA™
[And eje as
N.,
1963,
119—134].
149
Lie u iy
kalboje
&i
Sios
p iesagos
ski iamos.
Veikejy
a
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é oju
pa adinimams
nusaky i
a ojamos
p iesagos
-éjas,
- ojas
plg.
us.
-meab,
angl.
-e ,
-o ,
ok.
-e ,
0
j ai iy
p ie aisy,
mechanizmy
a
jy
daliy
pa adinimai
suda-
omi
su
p iesagomis
- u as,
-iklis
plg. us.
aip
pa
-me.o,
angl.
-e ,
-o ,
ok.
-e ,
p z.,
angl.
inde
plg.
lie .
1.
ieSkiklis.
2.
ieSko ojas;
us.
depscame.ao,
angl.
holde ,
ok.
Hal e
plg.
lie .
1.
laikiklis.
2.
laiky ojas;
us.
Hocumedb,
angl.
ca ie ,
ok.
asage
plg.
lie .
1.
neSéjas.
2.
neiklis
i
pan.
Lie u i8koje
poli echnikos
e minijoje
su
Siomis
p iesagomis
suda y i
e iniai
y a
a imesni
eiksmazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimams.
Tokiais
e iniais
dazniausiai
pa adinami
ne
pa ys
asmenys,
p z.,
a o ojas
plg.
us.
nompeOumea o,
sukéléjas
plg.
us.
eo36yOumene:
Nag inéjamas
op imizacijos
uzda inys,
kai
u ima
a o oju,
ku iy
kiek ienas
suda y as
i§
k;
(i=1,
...)
esu sq
a ojanciy
elemen y.
Deguonis
laikomas
negincijamu
ka ilo
me alo
ko ozijos
sukéléju.
Siais
e iniais
negy iems
objek ams
pe kel ine
p asme
su eikiamas
eikéjo,
g ei-
Giau
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojo
pa adinimas
plg.
da
gamykla
gamin oja
Tus.
3ae00-npouseodumeab,
gamykla
e séja
us.
3a600-3aepasHumeno,
gamykla
iekéja
us.
3a600-nocmaeiuuk
i
pan.
Tik
loginiu
a z ilgiu
okie
e minai,
kaip
ga-
mykla
gamin oja,
gamykla
iekéja
nesup an ami,
nes
kiek iena
gamykla
kq
no s
ga-
mina
i
iekia.
Apsk i ai
okia
p iesagu
-ejas,
- ojas
e iniy
a osena
poli echnikos
e minijoje
y a
pa eisinama,
nes
seman iné
i
s uk i iné
sasaja
e inio
—
Sal inio
i
e inio
—
pag indinio
Zodzio
nepaZeis a.
Ve inys
da ybiskai
mo y uo as
i
pe ima
da ybine
Sal inio
mo y acija.
Ka ais
dél
seman inio
p iesagos
-me.zo
d ilypumo
lie u i8koje
poli echnikos
e -
minijoje
e ¢iama
i
gana
daug
a ojama
ne aisyklingy
e iniy.
Jy
es i
ejopy-
Vieny
e iniy
ne aisyklingumas
susijes
su
pag indiniu
ZodZiu,
ku is
ne inkamai
pa-
ink as.
Tokiais
a ejais
pazeidziama
e inio
i
pag indinio
Zodzio
seman iné
sasaja.
Toks
da ybiSkai
adek a us
sa o
Sal iniui
p iesaginis
da ybinis
e inys
seman iniu
a z ilgiu
y a
ne ikslus
i
ne aisyklingas,
p z.,
neséjas
plg.
us.
Hocume
ao,
angl. ca ie ,
ok.
T age
||
izo opo
neSéjas®,
us.
Hocumeab
w3somona,
angl.
izo opic
ca ie ,
ok.
Izo open dage
||
k ii io
neséjas,
us.
Hocumeab
sapada,
angl.
cha ge
ca ie ,
ok.
Ladungs ége
||
Salu inis
neSéjas,
us.
HeocHosHo i
HOcumeAd,
angl.
mino i y
ca ie ,
ok.
Mino i d s dge
( izika).
Ki y
e iniy,
a ojamy
poli echnikos
e minijoje,
ne aisyklingumas
susijes
su
pa ios
p iesagos
ne aisyklinga
a osena,
p z.,
a Sako-
ojas
( echnika)
plg.
us.
omeemeumedao,
angl.
couple ;
pe jungéjas
( echnika)
plg.
us.
nepeka o ame b,
angl.
e e se , yok.
Umschal e ;
Zadin ojas
( echnika)
plg.
us.
s036ydumea e,
angl.
exci e ;
nu aukéjas
( echnika)
plg.
us.
npepe eameao,
angl.
in e up e
i
pan.
Da
ki ais
p iesagy
-éjas,
- ojas
e iniais
ne aisyklingai
pa adina-
mos
medzZiagos,
p z.,
iliepsnodin ojas
( echnika)
plg.
us.
eocnaamenumea o;
gai in-
ojas
( echnika)
plg.
us.
6ocemanoeumea o;
a saldy ojas
( echnika)
plg.
us.
oxaadu-
meab
i
pan.
Daugiausia
okiu
ne aisyklingy
p iesaginiy
da ybiniy
e iniy
es i
specialiyjy
i-
du iniy
mokyklu
ado éliuose
i
moksliniuose
Zu naluose.
Siu
e iniy
mo y acija
y a
nepag is a.
Neaiski
i
da ybiné
bei
seman iné
e inio
i
pag indinio
ZodZio
sa-
saja.
Todél
okie
akli
e iniai
nea i inka
lie u iy
kalbos
ZodZiy
da ybos
no my.
Te -
minologijoje
panaSiems
p ie aisams
a
medziagoms
pa adin i
a o inos
ki os
p ie-
sagos,
ku ias
galima
specializuo i
[Keinys
S.,
1975b,
7—53].
P iesagu
-éjas,
- ojas
e iniai,
a ojami
lie u iSkoje
poli echnikos
e minijoje,
y a
a imesni
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimams.
Dél
usy
k.
p iesa-
gos
-meab
bei
ki ose
kalbose
a ojamy
analogisky
p iesagy
seman inio
d ilypumo
®
Sie
sudé iniai
e minai
nelaikomi
da ybiniais
e iniais.
Ta iau
jy
komponen as
— neséjas
—
y a
da ybinis
e inys,
odél
analizuojama
Sio
e inio
seman ika.
150
suda oma
nemaZa
ne aisyklingy
e iniy.
Vieniems
pa enkamas
ne inkamas
pag in-
dinis
eiksmaZodis.
Tokiy
e iniy
es i
e miny
Zodynuose.
Ki uy
e iniy
ne aisyk-
lingumas
susijes
su
pa ios
p iesagos
ne aisyklinga
a osena.
Sios
iiSies
e iniy
daZniausiai
es i
specialiyjy'
idu iniy
mokykly
ado éliuose.
P iesagos
-umas
e iniai.
Rusu
kalboje
Sia
p iesaga
a i inka
p iesaga
-ocmb,
angly
-bili y,
okie iy
-kei .
P iesagos
-umas
e iniai
pa adina
apibend in a,
a sie a,
i8
pag indinio
zodZio
eik&més
iSplaukian ia
ypa ybe,
sa ybe
a ba
biisena.
Tokie
e iniai
daZniausiai
y a
i8 e ¢iami
i8
usy
k.
ne eikiamosios
iiies
esamojo
1.
daly iu,
p z.,
apdi ba—apdi bamas—apdi bamumas
( echnika)
plg.
us.
o6pa6a-
moleaem—
oO
pabamoleaemoui—o6pabamoleaemocmo,
ok.
Bea bei ba kei ;
pasi-
ka oja
—
pasika ojamas—>pasika ojamumas
(skaigia imo
echnika)
plg.
us.
no-
emopsemca—noemopAemoli—
noemopAemocmo;
a s a o—a s a omas—-a s a omu-
mas
(skai ia imo
echnika)
plg.
us.
eoccmanaeaueaem—eoccmanaeaueaemel i>
6occmanaéauésaemocme,
angl.
es o abili y;
ige ia—ige iamas—ige iamumas
( ech-
nika)
plg.
us.
enumoeaem—enumoleaemoliienumoleaemocme;
neap e cia—-neap-
e ciamas—neap e ciamumas
(Siluminé
echnika)
plg.
us.
Henepeeepmbieaem—
Henepeeepmolede
moll
>
Nenepesepmoieaemocmb,
ok.
Unken e ba kei ;
suspau-
dZia—suspaudziamas
—
suspaudziamumas
( echnika)
plg. us.
cocumaem
—
cocumae-
Molli>c#Hcumaemocme,
angl.
comp essibili y
i
. .
Sie
e iniai
es i
da ybi8kai
adek-
a iis
i
seman iSkai
ikslis.
Poli echnikos
e minijoje
a ojama
kele as
Sios
p iesagos
e iniy,
ku ie
seman-
iSkai
ikslis,
a iau
da ybiSkai
né a
adek a iis,
nes
lie u iy
kalbos
da ybos
polin-
kiai
su
e inio
Sal inio
(Siuo
a eju
usyu
kalbos)
da ybos
polinkiais
nesu ampa,
p z.,
uzsidegamumas
( echnika)
plg
us.
camoéoseapaemocm;
a sis a omumas
(skai ia-
imo
echnika)
pig.
us.
camoeoccmanaeauéaemocmo,
angl.
sel - es o abili y
i
pan.
P iesagos
-wmas
e iniai
dazZniausiai
da omi
i§
ne eikiamosios
iSies
esamojo
laiko
daly iy.
Pag indinis
Siy
e iniy
Zodis
es i
p ieSdélinis.
Tokie
e iniai
su
sa o
Sal iniu
y a
adek a iis
i
ikslis,
ik
ka ais
pe
daug
g iozdi8ki.
Apsk i ai
iman ,
p iesagu
-wmas
ediniy
da ymas
lie u iy
kalboje
i8
daly iy
né a
jp as as.
Ta¢iau
okie
daly iniai
Sios
p iesagos
ediniai
y a
iSpli e
i
oliau
plin a
e minologijoje.
Jy
pli ima
galima
paaiskin i
ki y
kalby,
ypaé
usy
kal-
bos,
j aka.
Todél
poli echnikos
e minijoje
g e a
naujada y
a ojami
i
Sios
p iesagos
elia y is
da ybiniai
e iniai,
suda y i
i§
a daZodZiy.
Tokie
e iniai
adin ini
a daZodiniais.
Poli echnikos
e minijoje
a ojami
i
eiksmaZodiniai
e iniai
(suda y i
i8
eiksmazodziy).
Vadinasi,
isus
p iesaginius
da ybinius
e i-
nius
galima
ski s y i
j
ealiuosius
i
elia yyuosius,
eiksmaZodinius
i
a daZodinius.
VeiksmaZodiniai
p iesaginiai
da ybiniai
e iniai
es i
5
ipy
su
p iesagomis
-imas
( eiksmy
pa adinimai),
- u as
(j ankiy
pa adinimai),
-iklis
(j ankiy
pa adinimai),
~
éjas
( eiksmazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai),
- ojas( eiksmaZodinés
ypa-
ybés
u é ojy
pa adinimai).
Va daZodiniai
p iesaginiai
da ybiniai
e iniai
a oja-
mi
ik
su
p iesaga
-wmas
(ypa ybiu
pa adinimai).
VeiksmazZodiniy
i
a daZodiniu
p iesaginiu
da ybiniu
e iniu
da ybiné
mo y acija
is ySkéja
i$
d iguby
ySiy:
s uk-
ii inés
i
seman inés
e inio
—
Sal inio
i
e inio
—
pag indinio
ZodZio
sasajos.
Li e a i a
Balagai is
A.
Zemés
Ukio
specialis y
kalbos
iipes iai.
—
Kalbos
kul i a.
V.,
1977,
sas.
33.
Keinys
S.
Ku ie-ne-ku ie
e miny da ybos
b uozai.
—
Kalbo y a.
V.,
1974,
.
25
(1).
Keinys
S.
Lie u isky
echnikos
e miny
da ybos
apz alga.
—
Kalby
dés ymas.
K.,
1975
a.
Keinys
S.
P iesaginé
lie u isky
e miny
da yba.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1975
b,
.
16.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965,
.
1.
Laua
A.
La ieSu
leksikologija.
Riga,
1969.
Lybe is
A.
i
Ul ydas
K.
Lie u iy
li e a O inés
kalbos
leksikos
p a u éjimas
a ybinés
san a kos
me ais.
—
Kn.:
Li e a ii a
i
kalba.
V.,
1958,
.
3.
151