Priešdėliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje

SOCIALINES LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Angelé KAULAKIENE PRIESDELINIAIL IR PRIESAGINIAI DARYBINIAI VERTINIAI LIETUVISKOJE POLITECHNIKOS TERMINIJOJE 1. Ivadinés pastabos Vienas svarbiausiy bet kurios mokslo srities terminologijos klausimy — nauju bendroji savosios kalbos leksika. Ji yra pagrindinis naujy terminy darybos Saltinis. ISorinis faktorius — kity kalby terminija, kurios poveikis pasirei8kia skoliniais ir vertiniais'. Vertiniy problema, apskritai paémus, néra labai sena. Kalbininkai j Sia savoka atkreipé démesj tik XIX a. antroje puséje. Dél vertiniy vis dar esama prieStaringiausiu nuomoniu: nesutariama dél jy isskyrimo kriteriju, apibrézimo, klasifikacijos ir kt. Vertiniy kilmé irgi aiSkinama dvejopai. Vieni kalbininkai (L. Bulachovskis, S. Bulicius, B. Unbegaunas ir kt.) vertiniy daryba yra aisking kaip vienos kalbos vidiniy formy perdavima kitai, o kiti (A. Tomsonas, V. PorZezinskis, D. USakovas, G. Vinokuras) — ja yra nagrinéje morfologinés struktiiros aspektu. Antrasis aspektas yra labiau paplites. Kai kurie kalbininkai vertinj traktuoja kaip skolinj ir patia vertiniy daryba nagrinéja kaip daline skoliniy problema [Mulina R., 1955, 135; Ponomarenko L., 1962, 92; Ivanovas V., 1973, 12; Sergejeva L., 1975, 156—160]. Taéiau pastaruoju metu vertinius linkstama laikyti atskirais leksiniais vienetais, nepriklausantiais skoliniams [Hegaj M., 1964, 299; Sanskis N., 1955, 28; Jefremoyas L., 1960, 16—26; Laua A., 1969, 147—150; Osnovy, 1974, 7986]. Be abejo, visi panaSiis prieS’taravimai yra atsispindéje ir vertiniy klasifikacijoje. PavyzdZiui, vokietiy kalbotyros literatiroje vertiniy riSys yra vadintos tokiais terminais: Bedeutungslehnworter (semantiniai skoliniai), Bildungslehnwérter (darybiniai skoliniai) [FlekenSteinas K., 1966, 152], Lehnbildungen [FlekenSteinas K., 1966, 154] (darybiniai vertiniai). Si grupé skirstoma dar smulkiau: 1) Lehniibersetzungen (tikslieji darybiniai vertiniai); 2) Lehnschépfungen (dariniai, savarankiSkai perduodantys svetimo Zodzio turini); 3) Lehniibertragungen (darybiniai vertiniai, laisvai perteikiantys savo modelj). Atskira grupe sudaro Lehnprdgungen. Jai priklauso semantiniai ir frazeologiniai vertiniai. Angly kalbotyroje vertiniai klasifikuojami kiek kitaip: Joanwords (skoliniai), lJoanblends (pusiau vertiniai), loanshifts [FlekenSteinas K., 1966, 157]. Siai grupei priklauso darybiniai ir semantiniai vertiniai. Pranciizy kalbinéje literatiroje pateikta jau gana detali vertiniy klasifikacija [FlekenSteinas K., 1966, 152]: 1) emprunt semantique (semantiniai skoliniai); 2) emprunt du traduction (verstiniai ZodZiai: tikslis verstiniai ZodZiai, netikslis verstiniai ZodZiai, ne visai tikslis verstiniai ZodZiai, pusiau vertiniai); 3) frazeologizmy vertimai. Si klasifikacija ir yra dabartinés vertiniy Klasifikacijos pamatas. Semantiniai ir darybiniai vertiniai dabartinéje kalbotyroje vadinami bendresniu terminu — /eksiniai yertiniai. Leksiniu poZitriu toks vertiniy skyrimas priimtinas, 1 Missy kalboje labiau linkstama vietoje termino kalké vartoti lietuviSka Zodj vertinys. Vertinio terminas miisy kalbotyros literatiroje atsirado mazdaug XX a. antrame deSimtmetyje. Pirma karta 8j termina pavartojo Vydinas 1914 m., o po 1930 m, jj itvirtino P. Skardzius, A. Salys ir kiti_kalbininkai. 143 taciau vertiniy Klasifikacijoje tikslingiau i&skirti Sias vertiniu grupes ir analizuotj jas atskirai. Semantinis vertinys — nauja kalboje vartojamo Zodzio reiksmé, kuri yra kilusi i8 kitos kalbos, pvz.: nuovargis ir (metaly) nuovargis (plg. rus. yeTalocTb, pranc. fatigué, vok. Ermiidung); senéjimas ir (metalo) senéjimas (plg. rus. crapenne, angl. ageing, vok. Alterung) ir pan. Labiau paplite ir daug jvairesni yra darybiniai vertiniai, pvz.: bangorasis (plg. Tus. BoHorpatdp, vok. Wellenschreiber); pokalbé (plg. rus. noxbsasbik, angl. sublanguage); smiigmatis (plg. rus. Tow4KoMep, angl. bumpometer) ir pan. Paprastai kiekvienas darybinis vertinys turi savo Saltinj? (pavyzdj, pagal kurj jis yra sudarytas). Toks darybinis vertinys gali turéti tiesioginj atitikmenj kurioje nors kalboje, pvz.: prieSitampis (plg. vok. Vorspannung) arba biti atéjes per kitas kalbas — tarpininkes (daZniausiai per rusy kalba), pvz.: neséjas (fizika) —nocumeno<— vok. Trager |/ angl. carrier ir pan. Todél vertinj, tiesiogiai sudaryta pagal kurios nors kalbos pavyzdi, galima vadinti tiesioginiu vertiniu, 0 atéjusj j lietuviy kalba per kalbas tarpininkes — netiesioginiu vertiniu. Vertiant vartojami savi darybos formantai, savos darybinés priemonés. Todél tokiy vertiniy daryba yra dvilypé. Jai biidinga neatsiejama yertimo ir darybos vienybé, pagrista Saltinio motyvacija. Sia motyvacija geriausiai iSrySkina darybos analizé. Dél to vertinius naudinga apzvelgti darybos analizés aspektu. Misy nuomone, tokia apzvalga tikslinga todél, kad ji i8rySkina: 1) vertinio santyki su Saltiniu ir 2) vertinio santykj su pagrindiniu savosios kalbos %odziu. Darybiniai vertiniai sudaro didziausia leksiniy vertiniy pogrupj. Kalbotyros literattroje Siy vertiniy pavadinimas dar ivairuoja: kartais jie vadinami morfologiniais vertiniais [Mulina R., 1955, 133: Lyberis A., 1958, 104]. Daznai darybinis vertinys traktuojamas kaip pamorfemé Zodzio kopija [Sanskis N., 1972, 306]. Pastaruoju metu darybinj vertinj sitloma vadinti struktiriniu-semantiniu vertiniu, nes toks vertinys kopijuoja Saltinio struktira ir perima jo semantika®. Darybinis vertinys — Zodis, sudarytas iS savy darybos formantu, pagristas Saltinio motyvacija ir atgaminantis Saltinio reikSme. Paprastai darybinis vertinys turi dabartine Saltinio reikSme, nors kartais jis gali atkurti ir etimologing jo reikime. Pastaraja vertinys atkuria tik tokiu atveju, kai i8 Saltinio motyvacijos nematyti, kodél toks Zodzio turinys turi tokig i8rai8ka, pavyzdziui, gr. geometria, plg. rus. semaemepue. Darybinio vertinio savoka kartais be reikalo esti prapleciama: jis suprantamas ne tik kaip Zodis, bet ir kaip Zodziy jJunginys, nukopijuotas i§ sudurtinio Saltinio. Tokiais atvejais teigiama, jog Saltinis yra sudurtinis Zodis, todél pagal jj sudarytas vertinys turi biti darybinis. Tai néra teisinga nuomoné. Paprastai vertiniai skirstomi i darybinius ne pagal Saltinj, bet pagal pacio vertinio sudarymo bida. Todél Zodziy junginys negali biti darybiniu vertiniu. Tokios nuomonés laikomasi ir Siame straipsnyje. ® Kai kurie kalbininkai tokiai savokai nusakyti vartoja termina ucmoukux Karoxupoeanua (Dondukovas U. — Z. §., 1972, 105). Kiti — aavzx-ucmounur [Ivanovas V., 1973, 11; Sanskis N., 1955, 32; Bulachovskis L., 1953, 127]. Dar kiti kalbininkai vartoja terminus npomomun ar unonszelUHOl i opueunaa [Deribas V., 1972, 84: Roitenbergas F., 1953, 15; Jefremovas L., 1960, 21]. Dabartiniu metu L. Jefremovas sitilo vartoti termina KazoKupyembiii odoexm [Osnovy, 1974, 61—64]. Lietuviy kalbotyroje giai savokai nusakyti pradétas vartoti terminas kalba-Saltinis [Keinys S., 1974, 41]. Masu nuomone, tiksliausiai Sia savoka iSreikSty terminas yertinio saltinis. * Tokios nuomonés laikosi B. Tatarincevas (1974, 7), vadindamas vertinj semantine ar struktiirinesemantine kitos kalbos Zodzio kopija. E. Saachmedovas (1974) i&skiria du pagrindinius vertiniu darybos biidus — struktirinj ir semantinj. Struktiriniy ir struktiriniy-semantiniy vertiniy terminus vartoja V. Jarceva (1969, 21) ir V. Ivanovas (1973, 105), 144 1 lentelé Darybiniu vertiniy klasifikacija | Santykis su Saltiniu Santykis su , tikslieji netikslieji adekvatieji | neadekyatieji | tiesioginiai | netiesioginiai pagrindiniu | vertiniai vertiniai vertiniai vertiniai | vertiniai | vertiniai zodziu | — E (semantikos atzvilgiu) | (darybos atzvilgiu) (kilmés atzvilgiu) . . sa: . eae | PrieSdéliniai prieSdéliPrieSdélinis | prieSdélinis | prieSdélinis | prieSdélinis | prieSdélinis vertiniai nis tikslu-| netikslusis adekvatusis /neadekvatusis, tiesioginis | netiesioginis SIS | 1 2 3 Pt ee Priesaginiai _priesagi- | priesaginis | priesaginis | priesaginis _priesaginis | priesaginis vertiniai nis tikslu-| netikslusis adekvatusis | neadekvatusis tiesioginis netiesioginis | sis | | 7 8 9 10 ll | 12 1 j es Galuniniai galininis | galininis galininis galininis | galininis | galininis vertiniai tikslusis | netikslusis adekvatusis neadekvatusis tiesioginis _| netiesioginis 13 \4 15 [oe emeiy eee ig Sudurtiniai | sudurtinis sudurtinis sudurtinis | sudurtinis | sudurtinis _| sudurtinis vertiniai tikslusis | netikslusis adekvatusis | neadekvatusis tiesioginis _| netiesioginis ee) 2 | 2 fet alpa eM stg 24 | | Kai kurie kalbininkai darybinius vertinius skirsto tik j tiksliuosius, netiksliuosius ir pusiau vertinius. Paprastai tokj skirstyma apsprendZia vertinio santykis su Saltiniu. Kiti kalbininkai darybinius vertinius skirsto pagal darybos formantus (darybos afiksus). Toks skirstymas iSrySkéja i$ vertinio santykio su pagrindiniu savosios kalbos zodziu. Matyt, tikslinga imti abu klasifikacinius poZymius: vertinio santykj su Saltiniu ir vertinio santyki su pagrindiniu ZodZiu. Sito reikalauja ir pati darybiniy vertiniy dvilypé prigimtis. Tokia analizé iSrySkina detalesne darybiniy vertiniy klasifikacijg. Vertinius pagal santykj su pagrindiniu Zodziu galima skirstyti j prieSdélinius, priesaginius, galininius ir sudurtinius, o pagal santykj su Saltiniu — j tiksliuosius ir netiksliuosius (semantikos atzZvilgiu), i tiesioginius ir netiesioginius (kilmés atzvilgiu), j adekvacius ir neadekvacius (darybos atzvilgiu) ir pan. (zr. 1 lentele). Be abejo, tokia klasifikacija lemia lietuviy kalbos darybos polinkiai bei kity kalby analogija. Ta¢iau, miisy nuomone, darybiniy vertiniy klasifikacija turi remtis dviem pagrindiniais klasifikaciniais pozymiais: vertinio santykiu su Saltiniu ir vertinio santykiu su pagrindiniu zodZiu. Siame straipsnyje aptariami prieSdéliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai. Analizuojami Siy vertiniy santykiai su Saltiniu ir pagrindiniu savosios kalbos zodziu. I§ tokios analizés iSryskéja vertiniy motyvacija ir pati vertiniy daryba. Medziaga imama i§ jvairiy spausdinty Saltiniy: terminy Zodynuy, moksliniy ir mokslo populiarinimo Zurnaly, aukStyju ir specialiyjy viduriniy mokykly vadovéliy ir kt. Tokia ivairiariSé medziaga padeda geriau nustatyti atitinkamus prieSdéliniy ir priesaginiy darybiniy vertiniy darybos polinkius bei isrySkinti jy vertinimo kriterijus. 10, Uzs. Nr. 1554 , 145 2. PrieSdéliniy yertiniy apzyalga Svarbi ypatybé, skirianti prieSdéliy vedinius nuo priesagu vediniy, yra ta, kad prieSdéliai daugeliu atvejy nepakeitia pagrindinio Zodzio gramatinio statuso, t. y. jo priklausymo kuriai nors kalbos daliai. Kai kurie kalbininkai Sia jy ypatybe vadina Klasifikacinés reikSmés neturéjimu ir laiko syarbiu Sios riSies vediniy skiriamuoju bruozu [Levkovskaja K., 1960, 86]. Si ypatybé leidzia gretinti prieSdéliy vedinius su -sudurtiniais ZodZiais. Be to, prieSdélis, kaip zodziy darybos formantas, vedinyje iSlieka fonetiSkai, morfologiSkai ir semantiSkai savarankiSkesnis, negu priesaga. Taiau produktyvumu prieSdéliy vediniai vis délto toli atsilieka nuo kity vediniy. S. Keinio duomenimis, ,,Rusy—lietuviy kalby politechniniame Zodyne“ (V., 1959) ir »,Rusy—lietuviy—angly kalby skaigiavimo technikos terminy Zodyne“ (V., 1971) daugiau kaip trys ketvirtadaliai pateikty dariniy (i8 viso per 4300) yra priesagy vediniai (apie 3400). Terminy su prieSdéliais daroma tik apie 2% [Keinys S., 1975a, 15]. ,,Lietuviy kalbos gramatikoje“ nurodoma, kad literatirinés kalbos daiktavardziu daryboje yra vartojami Sie prieSdéliai: ant-, apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, i-, i§-, ne-, nuo-, pa-, per-, po-, pra-, prie-, pries-, pro-, sq- (sam-, san-), uz- (uzu-, uZuo-) [Gramatika, 1965, 423]. Pagal produktyvuma V. Urbutis Siuos prieSdélius iSdésto taip: pa-, uz- (uzu-, uzuo-), ant-, prie-, ne-, (-, apy- (ap-, api-), po-, be-, pries-, at- (ata-, ato-), ix-, per-, pro-, nuo-, pra-, sq- (sam-, san-) [Urbutis V., 1971, 30]. Be to, minétoje gramatikoje pateikiama ir 19 rySkesniy tarptautiniy prieSdéliy: a-, anti-, ark(i)-, dis-, eks-, for-, infra-, ko(n)-, kontr(a)-, meta-, peri-, pro-, proto-, re-, sub-, super-, trans-, ultra-, vice-. Dabartinéje miisy politechnikos terminijoje vertiniai dazniau daromi tik su Siais prieSdéliais: a) lietuviskais ant-, at(o)-, ne-, pa-, po-, pries-, virs-; b) tarptautiniais anti-, infra-, pro-, sub-, super-, ultrair t. t. DaiktavardZiai su tarptautiniais prieSdéliais paprastai iSlaiko nepakeista pagrindinio daiktavardzio galiine. Be to, dalis tokiy vertiniy daroma i§ darybiSkai sudétingy priesaginiy vediniu, Pvz.: postiSvalymas (skaitiavimo technika), antisutapimas (Fizika), superlaidininkas (fizika) ir pan. Prie Siu vediniy gretinami dar su jvairiais kitais prefiksoidais sudaryti vertiniai, pvz.: milikiurvalande (fizika), stopmygtukas (skaigiavimo technika), televaldymas (automatika), servodaugintuvas (skaigiavimo technika) ir pan. Visus tokius vedinius su tarptautiniais prieSdéliais ir prefiksoidais laikysime pusiau vertiniais ir siame straipsnyje jy neaptarsime. Be to, prie pusiau vertiniy pritampa ir vediniai, padaryti iS lietuviSko prieSdélio ir tarptautinio ZodZio, pvz.: paprogramé (skaitiavimo technika) — rus. nodnpoepamaa |/ angl. subprogram(me). Tokie vertiniai dabar darosi vis dazZnesni, ir jie retkariais esti koreguojami dar vienu prieSdéliu (pvz., subpaprogramé). Politechnikos terminijoje Salia prieSdéliniy vertiniy — tikruju Sios srities terminy — yra ir tokiy vediniu, kurie sudaryti ne kaip Sios srities terminai, bet perimti jau gatavi ivardyti specialioms jvairiy technikos Saky savokoms, Pvz.: pogrupis (skaitiavimo technika) ir pan. Tokie vertiniai taip pat nejeina j musy apZvalgos objekta. Toliau aptarsime lietuviskus politechnikos terminijoje vartojamus vertinius pagal atskirus prieSdélius. PrieSdéliy ant-, virs-4 vertiniai. Su prieSdéliu antsudaryti vertiniai politechnikos terminijoje daZniausiai nurodo pagrindiniu Zodziu ivardijamo terminologinio designato pervirsj. Tam padgiam reikalui kartais pavartojamas ir prieSdélis virs- (plg. antjtampis it virsjtampis). Abu vertiniy prieSdéliai atitinka rusiskus prieSdélius xa0-, ceepx-, vok. iiber-, angl. super-, over-. PrieSdéliy antir virsvartosena Siuo atveju dar néra kaip reikiant sunorminta, daZnesni yra prieSdélio antvertiniai, Pvz.: antsrovis (fizika)<rus. ceepxmox, angl. supercurrent, antslégis (fizika)<rus. ceepxdaenenue, angl. superpressure ir pan. 4 Siuo atveju prielinksnis vir¥ pereina j prieSdéliy grupe. Su juo sudaryti vertiniai laikomi prieSdélio virsyertiniais. 146 PrieSdélio priesvertiniai. Siais prieSdéliais daZniausiai yerciama: rusiSkas prieSdélis npomue-, vokiski gegen-, vor-, angliskas counter- (ir tarptautinis kontra-). Vertiniai dazniausiai nurodo pagrindiniu Zodziu jvardijamo terminologinio designato tam tikra prieSpriesq, pvz.: prieSslégis (fizika)<— rus. npomueodaeaenue, vok. Gegendruck ir pan. Vertiniai tokiu atveju daromi i8 priesagy bei galiiniy vediniy, pvz.: priesstiprintuvis (fizika)<rus. npedycuaumeao, priexitampis (fizika)—vok. Vorspannung ir pan. PrieSdéliy po-, pavertiniai. Siais prieSdéliais dazZniausiai verciama: rusi’kas prieSdélis nod-, angliSkas (ir tarptautinis) sub-, vokiskas unter-. Vertiniai daZniausiai nurodo pagrindiniu ZodZiu jvardijamo terminologinio designato smulkesnj vieneta; pvz.: pokalbé (kibernetika)<rus. nodoaaetk, angl. sublanguage, posrité (skaitiavimo technika)<rus. nodo6zacmp, angl. subregion, poerdvis (fizika)—rus. nodnpocmpaxemeo, angl. subspace, vok. Unterraum ir pan. PrieSdélio nevertiniai. Siuo prieSdéliu paprastai ver¢iama: rusiSkas ptie’- délis #e-, angliSki non-, un-, vokiSkas nicht-, un-. Vertiniai paprastai nurodo pagrindiniu ZodZiu jvardijamo terminologinio designato neigtine prieSprie’a, pvz.: nelaidininkas (fizika)<rus. xenposodxux, vok. Nichtleiter ir pan. PrieSdéliniy vertiniy negausumas lietuviskoje politechnikos terminijoje neleidZia daryti platesniy apibendrinamyjy iSvadu. IS to, kas misy pasakyta apie prieSdélinius vertinius, galima konstatuoti tik du dalykus: 1) prieSdéliniai vertiniai lietuviSkoje politechnikos terminijoje paprastai kuriami tuo atveju, kai iSvestinis terminologinis designatas iSreiSkiamas per pagrindinj designata ir su pastaruoju esti susijes tam tikrais klasifikaciniais rySiais; 2) dabartinéje lietuviSkoje politechnikos terminijoje prie3déliniai vertiniai vis daZniau daromi i8 jvairiy priesagy vediniu. 3. Priesaginiy vertiniy apzvalga Visus politechnikos terminijoje vartojamus priesaginius darybinius vertinius gajima skirstyti j dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso tokie vertiniai, kurie pagal santyki su Saltiniu ir pagrindiniu zodZiu laikytini realiaisiais (tikraisiais) vertiniais. Paprastai tokiy vertiniy jau pats pagrindinis Zodis esti vertinys. Antrajai grupei skirtini tokie priesaginiai darybiniai vertiniai, kurie tik pagal santykj su Saltiniu laikytini vertiniais. Pagal santykj su pagrindiniu savosios kalbos zodZiu tokie vertiniai esti reliatyviis, nes jy pagrindinis Zodis savas, lietuviSkas. Todél grieztai atskirti vertinj ir vedinj Siuo atveju neimanoma. Galima tiktai nurodyti vienos ar kitos kalbos poveiki, dél kurio atsiranda panasiy neologizmy. Pirmajai grupei priklauso daugelis politechnikos terminijoje vartojamu vertiniu su priesaga -imas. Rusy kalboje Siq priesaga atitinka priesaga -exue, vokieciy -ung, angly -ing. Priesagos -imas vertiniais pavadinamas pats veiksmas, vyksmas, bisena. Sios riiSies vertiniai yra sudaryti i§ prieSdéliniu veiksmaZodziy. Tokie vertiniai pagal santyki su Saltiniu yra adekvatiis (darybos atzZvilgiu) ir daZniausiai tiksliis (semantikos atzvilgiu). Todél juos lengya atskirti i§ kity tokio pat tipo lietuvisky vediniu. Be to, Siu vertiniy pagrindinis Zodis pats esti vertinys. Siy priesagos -imas vertiniy motyvacija nustatoma dvigubais rySiais, i$ kuriy isrySkéja motyvuojanCiojo ir motyvuojamojo struktiriné ir semantiné sasaja, pvz., apvandeninti — apvandeninimas (technika) plg. rus. o6e00HeHue, vok. Bewdsserung; janglinti — janglinimas (technika) pig. rus. xayereponcusarue, vok. Durchkohlung ; nuanglintinuanglinimas (technika) plg. rus. o6esyeaepoocueanue, vok. Kohlenstoffentziehung; nuriebalintinuriebalinimas (technika) plg. rus. o6esscupueanue, vok. Entfetung; nuvandenintinuvandeninimas (skaigiavimo technika) plg. rus. o6e360%cueanue, vok. Entwdsserung. Kartais pagal vieng Saltinj sudaromi du lietuviSki priesagos -imas vertiniai ir lygia10* 147 gretiai vartojami politechnikos terminijoje, pvz., jnulinti—inulinimas (technika) ir iZeminti—>jZeminimas (technika) plg. rus. 3asemaenue, angl. earting. Antroji grupé kiek jvairesné. Jai priklauso tokie priesaginiai vertiniai. Priesagos -tuvas vertiniai. Rusy kalboje Sia priesaga atitinka priesagos -MeAb, -HUK, -4UK, vokieciy -er, angly -er, -or. Priesagos -tuvas vertiniais pavadinami ivairis jrankiai, prietaisai, mechanizmai. Tai i§ esmés sutampa su literatiirinés ir liaudies kalbos priesagos -tuvas vediniy darybos polinkiais. Tik literatiirinéje kalboje vartojami tokie vediniai darybiSkai dazZniausiai esti susije su neprieSdéliniais veiksmazodZiais, o vertiniai — su prieSdéliniais. PrieSdéliniai veiksmaZodziai, matyt, daZniau pasirenkami dél kity kalby terminijos jtakos. Tokie priesagos -tuvas vertiniai kilmés poZiiriu (pagal santykj su Saltiniu) laikytini vertiniais, o struktiros poZitriu (pagal santyki su pagrindiniu ZodZiu) — vediniais. Todél panaSis vertiniai vadintini reliatyviaisiais, pvz., atskirti—atskirtuvas (Siluminé technika) plg. rus. omdeaumeab, angl. separator; iskrauti—iskrautuvas (technika) plg. rus. pasepyoameao, vok. Auslader, angl. discharger; nuimti—nuimtuvas (skaigiavimo technika) plg. rus. covemnuKk, vok. Abnehmer ; numestinumestuvas (technika) plg. rus. cOpacoieameao, angl. kicker; pasildyti—pasildytuvas (technika) plg. rus. nodoepeeameao, angl. heater; perkaitinti—perkaitintuvas (Siluminé technika) plg. rus. nepeepeeamearo, vok. Uberhitzer: pertraukti~pertrauktuvas (technika) plg. rus. npepoeamears, angl. interrupter; praplauti—praplautuvas (technika) plg. rus. npomoleamero, vok. Wascher, angl. washer; priimti—priimtuvas (fizika) plg. rus. npuemHuk, vok. Empfdnger ir pan. Be to, daugelis Siy vertiniy politechnikos terminijoje vartojami greta neprie3déliniu priesagos -tuvas vediniy. Tokia vartosena parodo, kad prieSdéliniai variantai yra atsirade dél kity kalby itakos, todél jie laikytini vertiniais, pvz., skirtuvas ir atskirtuvas (Siluminé technika) plg. rus. omdeaumeao, angl. separator; imtuvas ir priimtuvas (fizika) plg. rus. npuemnux, vok Empfdnger; kreiptuvas ir nukreiptuvas (technika) plg. rus. omxkaonumeao, angl. deflector ; Sildytuvas ir paSildytuvas (technika) plg. rus. nodoepeeameas, angl. heater; plautuvas ir praplautuvas (technika) plg. rus. npomoleameno, vok. Wascher, angl. washer ir t. t. Siy vertiniy motyvacija nustatoma dvigubais rySiais (semantine ir struktiirine vertinio — Saltinio ir vertinio — pagrindinio zodZio sqsaja). Kartais natiralus vertinio santykis su pagrindiniu ZodZiu pazeidziamas. Tuomet prieSdéliniai priesagos -twvas vertiniai esti netaisyklingi ir nektrybiSki, pvz., nukreiptuvas (technika) plg. rus. omKaoxumearo, angl. deflector; pasildytuvas (technika) plg. rus. nodoepeeameao, angl. heater ir kt. Priesagos -iklis vertiniai. Sios priesagos vertiniais politechnikos terminijoje pavadinami: a) paprastesni prietaisai ar ju dalys ir b) ivairios cheminés medZiagos. Didelé dalis prietaisus pavadinanciy priesagos -iklis (rus. -mezo, angl. -er, -or, vok. -er) vertiniy sudaryta iS prieSdéliniy veiksmaZodZiy. PanaSiai kaip ir priesagos -tuyas vertiniy daryboje Sio tipo vertiniams prieSdéliniai veiksmaZodZiai pasirenkami dél kity kalby analogijos. Todél pagal santyki su Saltiniu jie laikytini vertiniais, o pagal santykj su pagrindiniu ZodZiu gali biti vediniai. GrieZtai atskirti tokiy vertiniy taip pat nejmanoma. Galima konstatuoti tik ta fakta, kad lietuviy literattirinéje kalboje iprastesni yra neprieSdéliniai Sios priesagos vediniai. PrieSdéliniai priesagos -iklis terminologiniai naujadarai politechnikos terminijoje yra atsirade dél kity kalby itakos. Dalis ju laikytini vertiniais, nes jie darybiSkai ir semantiSkai adekvatiis su savo Saltiniu, pvz., atskyriklis (technika) plg. rus. omdeaumeao, angl. separator; numetiklis (Siluminé technika) plg. rus. cOpacoteameao, angl. kicker; nustimiklis (technika) plg. rus. ommaakueame.a, angl. repeler; perjungiklis (technika) plg. rus. nepekaiouamenb, vok. Umschalter; sujungiklis (technika) plg. rus. coedunumeazo, angl. connecter; perkroviklis (technika) plg. rus. nepeepyscameao, angl. shifter, ? 148 praploviklis (technika) plg. rus. npomoteameas, vok. Wéscher, angl. washer; isstiimiklis (technika) plg. rus. eoimecnumeao, vok. Verdrdnger. Keletas priesagos -iklis vertiniy politechnikos terminijoje eina jvairiy cheminiu medZiagy pavadinimais. Tokie vertiniai susije su prieSdéliniais veiksmaZodiiais, pvz., nuspalviklis (technika) plg. rus. oxkpacumeao; praskiediklis (chemija) plg. rus. pas6aeumeao ir pan., nors kartais prieSdéliniai veiksmazZodZiai pasirenkami be reikalo (praskiediklis plg. rus. pas6aeumeab). Dabartinéje politechnikos terminijoje gana daug vartojama ir neprieSdéliniy priesagos -iklis terminologiniy naujadaru, rei8kianéiy cheminiy medZiagy pavadinimus. Sie neologizmai taip pat laikytini vertiniais, nes sudaryti pagal kity kalby analogija, pvz., ausiklis (fizika) plg. rus. ox2aOumeao; ésdiklis (technika) plg. rus. mpaeumeao, vok. Atzer; jungiklis (technika) plg. rus. coedunxumeao, vok. Verbindungsmitter; kietiklis (technika) plg. rus. omeepOumeao, angl. hardener; liesiklis (technika) plg. rus. omouumeao; létiklis (technika) plg. rus. s3amedaumeas, vok. Verzégerer; minkStiklis (technika) plg. rus. maewumeao, angl. softener. ; Priesagos -ik/is vertiniai lietuviSkoje politechnikos terminijoje sudaromi i8 priesdéliniy veiksmazodZiy. Sie vertiniai reliatyvis, nes pagrindinis Zodis esti savas, lietuviskas. Toks darybos polinkis bidingas ir priesagos -ftuvas vertiniams. Todél labai grieZtai skirti priesagu -tuvas ir -ik/is vertiniy neimanoma. Galima daryti prielaida, kad daZniausiai Siy priesagy vertiniai susije su prieSdéliniais veiksmazZodziais, Darybiné priesagy -tuvas ir -iklis vertiniy motyvacija isrySkéja iS struktirinés ir semantinés vertinio — Saltinio ir vertinio — pagrindinio Zodzio sasajos. Pastaruoju metu politechnikos terminijoje labai daznai priesagu -tuvas ir -iklis vertiniai vartojami sudétiniuose pilnutiniuose terminuose®, kaip stiprintuvas-islygintuvas (technika) plg. rus. ycuaumearo-6oinpamumedo, angl. amplifier-rectifier ; perjungiklis-skyriklis (technika) plg. rus. nepexamuamero-omdeaumeao, angl. switch-separator; pertauktuvas-skirstytuvas (technika) plg. rus. npepoleamero-pacnpedeaumeao, angl. interrupter-distributor, vok. Unterbrecher-Verteiler ir pan. Tokia sudétiniy pilnutiniy terminy vartosena — pateisinama. Juose briikSneliu jungiami du lygiareikSmiai, vienodai tarp saves santykiaujantys daiktavardZiai, kuriu vienas esti vertinys. Taciau apskritai tokie sudétingy maSiny pavadinimai néra patogiis. Tokiais atvejais siiloma jvardyti tik specifine funkcija (bendresné bus ir taip suprantama). Kitais atvejais tokius sudétinius pilnutinius terminus vertéty pakeisti derinamaisiais junginiais — sudétiniais terminais [BalaSaitis A., 1977, 20]. Rusy kalbos priesaga -me.o, angly -er, -or, vokieciy -er lietuviy kalboje atitinka dar priesagas -éjas, -tojas. Su Siomis priesagomis rusu, daZnai angly ir vokieciy kalbose sudaryti daiktavardZiai ivardija ir veikéjus, ir daiktus. Apskritai pagal reiksme rusy k. priesaga -meao dabartiniu metu reikéty laikyti abstrak¢ia, maZiausiai turinéiqa konkre¢ciy reikSmiuy, priskirian¢iy ja prie tam tikros, grieZtai apribotos semantinés Zodziy grupés. Daug tikslesné priesagos -mezo senoji gramatiné reikSmé, atitinkanti lietuviskas priesagas -éjas, -tojas. Todél su priesagos -mezo vartosena susijes semantinis dvilypumas. Pirma, ir toliau sudaromi su priesaga -me.2o rusu k. daiktavardZiai, turj veikéjo (zmogaus) reikSme. Antra vertus, vis daugiau, ypac specialioje technikos terminijos vartosenoje, atsiranda su ta priesaga ZodZiu, reiSkian¢iy daiktus, priemones ar net abstrak¢ius komponentus [Sorokinas J., 1965, 229]. Be abejo, toks Sios priesagos semantinis dvilypumas turéjo jtakos lietuviy kalboje vartojamiems atitinkamiems Sios priesagos vertiniams. Todél dél tokios analogijos su rusy, kartais angly ir vokieciy kalbomis lietuviSkoje politechnikos terminijoje atsiranda dvejopa Sios priesagos vertiniy vartosena: a) taisyklinga, b) netaisyklinga. ® Rusy lingvistinéje literatiroje panaSis terminai vadinami ,,c,10xKHOCOCTaBHBIe TepMuHBI arba stByxocHosble cyloxKeHHA™ [Andrejevas N., 1963, 119—134]. 149 Lietuviy kalboje &i Sios priesagos skiriamos. Veikejy ar veiksmaZodinés ypatybés turétoju pavadinimams nusakyti vartojamos priesagos -éjas, -tojas plg. rus. -meab, angl. -er, -or, vok. -er, 0 jvairiy prietaisy, mechanizmy ar jy daliy pavadinimai sudaromi su priesagomis -tuvas, -iklis plg. rus. taip pat -me.o, angl. -er, -or, vok. -er, pvz., angl. finder plg. liet. 1. ieSkiklis. 2. ieSkotojas; rus. depscame.ao, angl. holder, vok. Halter plg. liet. 1. laikiklis. 2. laikytojas; rus. Hocumedb, angl. carrier, vok. asager plg. liet. 1. neSéjas. 2. neiklis ir pan. Lietuvi8koje politechnikos terminijoje su Siomis priesagomis sudaryti vertiniai yra artimesni veiksmazodinés ypatybés turétojy pavadinimams. Tokiais vertiniais dazniausiai pavadinami ne patys asmenys, pvz., vartotojas plg. rus. nompeOumearo, sukéléjas plg. rus. eo36yOumene: Nagrinéjamas optimizacijos uzdavinys, kai turima vartotoju, kuriy kiekvienas sudarytas i§ k; (i=1, ...) resursq vartojanciy elementy. Deguonis laikomas negincijamu katilo metalo korozijos sukéléju. Siais vertiniais negyviems objektams perkeltine prasme suteikiamas veikéjo, greiGiau veiksmaZodinés ypatybés turétojo pavadinimas plg. dar gamykla gamintoja Tus. 3ae00-npouseodumeab, gamykla terséja rus. 3a600-3aepasHumeno, gamykla tiekéja rus. 3a600-nocmaeiuuk ir pan. Tik loginiu atzvilgiu tokie terminai, kaip gamykla gamintoja, gamykla tiekéja nesuprantami, nes kiekviena gamykla kq nors gamina ir tiekia. Apskritai tokia priesagu -ejas, -tojas vertiniy vartosena politechnikos terminijoje yra pateisinama, nes semantiné ir struktiriné sasaja vertinio — Saltinio ir vertinio — pagrindinio Zodzio nepaZeista. Vertinys darybiskai motyvuotas ir perima darybine Saltinio motyvacija. Kartais dél semantinio priesagos -me.zo dvilypumo lietuvi8koje politechnikos terminijoje ver¢iama ir gana daug vartojama netaisyklingy vertiniy. Jy esti trejopyVieny vertiniy netaisyklingumas susijes su pagrindiniu ZodZiu, kuris netinkamai parinktas. Tokiais atvejais pazeidziama vertinio ir pagrindinio Zodzio semantiné sasaja. Toks darybiSkai adekvatus savo Saltiniui priesaginis darybinis vertinys semantiniu atzvilgiu yra netikslus ir netaisyklingas, pvz., neséjas plg. rus. Hocume ao, angl. carrier, vok. Trager || izotopo neSéjas®, rus. Hocumeab w3somona, angl. izotopic carrier, vok. Izotopentrdager || kriivio neséjas, rus. Hocumeab sapada, angl. charge carrier, vok. Ladungstréger || Salutinis neSéjas, rus. HeocHosHoti HOcumeAd, angl. minority carrier, vok. Minoritdtstrdger (fizika). Kity vertiniy, vartojamy politechnikos terminijoje, netaisyklingumas susijes su patios priesagos netaisyklinga vartosena, pvz., atSakotojas (technika) plg. rus. omeemeumedao, angl. coupler; perjungéjas (technika) plg. rus. nepekarovamerb, angl. reverser, yok. Umschalter; Zadintojas (technika) plg. rus. s036ydumeare, angl. exciter; nutraukéjas (technika) plg. rus. npepeteameao, angl. interrupter ir pan. Dar kitais priesagy -éjas, -tojas vertiniais netaisyklingai pavadinamos medzZiagos, pvz., iliepsnodintojas (technika) plg. rus. eocnaamenumearo; gaivintojas (technika) plg. rus. 6ocemanoeumearo; atsaldytojas (technika) plg. rus. oxaadumeab ir pan. Daugiausia tokiu netaisyklingy priesaginiy darybiniy vertiniy esti specialiyjy viduriniy mokyklu vadovéliuose ir moksliniuose Zurnaluose. Siu vertiniy motyvacija yra nepagrista. Neaiski ir darybiné bei semantiné vertinio ir pagrindinio ZodZio sasaja. Todél tokie akli vertiniai neatitinka lietuviy kalbos ZodZiy darybos normy. Terminologijoje panaSiems prietaisams ar medziagoms pavadinti vartotinos kitos priesagos, kurias galima specializuoti [Keinys S., 1975b, 7—53]. Priesagu -éjas, -tojas vertiniai, vartojami lietuviSkoje politechnikos terminijoje, yra artimesni veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimams. Dél rusy k. priesagos -meab bei kitose kalbose vartojamy analogisky priesagy semantinio dvilypumo ® Sie sudétiniai terminai nelaikomi darybiniais vertiniais. Tatiau jy komponentas — neséjas — yra darybinis vertinys, todél analizuojama Sio vertinio semantika. 150 sudaroma nemaZa netaisyklingy vertiniy. Vieniems parenkamas netinkamas pagrindinis veiksmaZodis. Tokiy vertiniy esti terminy Zodynuose. Kituy vertiniy netaisyklingumas susijes su patios priesagos netaisyklinga vartosena. Sios riiSies vertiniy daZniausiai esti specialiyjy' viduriniy mokykly vadovéliuose. Priesagos -umas vertiniai. Rusu kalboje Sia priesaga atitinka priesaga -ocmb, angly -bility, vokietiy -keit. Priesagos -umas vertiniai pavadina apibendrinta, atsieta, i8 pagrindinio zodZio reik&més iSplaukiantia ypatybe, savybe arba biisena. Tokie vertiniai daZniausiai yra i8ver¢iami i8 rusy k. neveikiamosios riiies esamojo 1. dalyviu, pvz., apdirba—apdirbamas—apdirbamumas (technika) plg. rus. o6pa6amoleaem— oO pabamoleaemoui—o6pabamoleaemocmo, vok. Bearbeitbarkeit; pasikartoja — pasikartojamas—>pasikartojamumas (skaigiavimo technika) plg. rus. noemopsemca—noemopAemoli— noemopAemocmo; atstato—atstatomas—-atstatomumas (skaitiavimo technika) plg. rus. eoccmanaeaueaem—eoccmanaeaueaemelti> 6occmanaéauésaemocme, angl. restorability; igeria—igeriamas—igeriamumas (technika) plg. rus. enumoeaem—enumoleaemoliienumoleaemocme; neapvercia—-neapverciamas—neapverciamumas (Siluminé technika) plg. rus. Henepeeepmbieaem— Henepeeepmolede moll > Nenepesepmoieaemocmb, vok. Unkenterbarkeit; suspaudZia—suspaudziamas — suspaudziamumas (technika) plg. rus. cocumaem — cocumaeMolli>c#Hcumaemocme, angl. compressibility ir t. t. Sie vertiniai esti darybi8kai adekvatiis ir semantiSkai tikslis. Politechnikos terminijoje vartojama keletas Sios priesagos vertiniy, kurie semantiSkai tikslis, tatiau darybiSkai néra adekvatiis, nes lietuviy kalbos darybos polinkiai su vertinio Saltinio (Siuo atveju rusyu kalbos) darybos polinkiais nesutampa, pvz., uzsidegamumas (technika) plg rus. camoéoseapaemocm; atsistatomumas (skaitiavimo technika) pig. rus. camoeoccmanaeauéaemocmo, angl. self-restorability ir pan. Priesagos -wmas vertiniai dazZniausiai daromi i§ neveikiamosios riSies esamojo laiko dalyviy. Pagrindinis Siy vertiniy Zodis esti prieSdélinis. Tokie vertiniai su savo Saltiniu yra adekvatiis ir tikslis, tik kartais per daug griozdi8ki. Apskritai imant, priesagu -wmas vediniy darymas lietuviy kalboje i8 dalyviy néra jprastas. Ta¢iau tokie dalyviniai Sios priesagos vediniai yra iSplite ir toliau plinta terminologijoje. Jy plitima galima paaiskinti kity kalby, ypaé rusy kalbos, jtaka. Todél politechnikos terminijoje greta naujadary vartojami ir Sios priesagos reliatyvis darybiniai vertiniai, sudaryti i§ vardaZodZiy. Tokie vertiniai vadintini vardaZodiniais. Politechnikos terminijoje vartojami ir veiksmaZodiniai vertiniai (sudaryti i8 veiksmazodziy). Vadinasi, visus priesaginius darybinius vertinius galima skirstyti j realiuosius ir reliatyyuosius, veiksmaZodinius ir vardaZodinius. VeiksmaZodiniai priesaginiai darybiniai vertiniai esti 5 tipy su priesagomis -imas (veiksmy pavadinimai), -tuvas (jrankiy pavadinimai), -iklis (jrankiy pavadinimai), ~ éjas (veiksmazodinés ypatybés turétojy pavadinimai), -tojas(veiksmaZodinés ypatybés turétojy pavadinimai). VardaZodiniai priesaginiai darybiniai vertiniai vartojami tik su priesaga -wmas (ypatybiu pavadinimai). VeiksmazZodiniy ir vardaZodiniu priesaginiu darybiniu vertiniu darybiné motyvacija isrySkéja i$ dviguby rySiy: struktiirinés ir semantinés vertinio — Saltinio ir vertinio — pagrindinio ZodZio sasajos. Literatira Balagaitis A. Zemés Ukio specialisty kalbos riipestiai. — Kalbos kultira. V., 1977, sas. 33. Keinys S. Kurie-ne-kurie terminy darybos bruozai. — Kalbotyra. V., 1974, t. 25 (1). Keinys S. Lietuvisky technikos terminy darybos apzvalga. — Kalby déstymas. K., 1975 a. Keinys S. Priesaginé lietuvisky terminy daryba. — Lietuviy kalbotyros klausimai. V., 1975 b, t. 16. Lietuviy kalbos gramatika. V., 1965, t. 1. Laua A. LatvieSu leksikologija. Riga, 1969. Lyberis A. ir Ulvydas K. Lietuviy literatOrinés kalbos leksikos praturtéjimas tarybinés santvarkos metais. — Kn.: Literatiira ir kalba. V., 1958, t. 3. 151