LIETUVIU
KALBOS
SPECIALIOJIL
LEKSIKA
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXII
(1983)
K.
GAIVENIS
S.
SALKAUSKIO
TERMINOLOGIJOS
TEORIJA
1.
I adinés
pas abos
P o .
S.
Salkauskis
(1886—1941)
—
jZymus
bu zuazinis
misy
isuomenés
eikéjas
i
neoscholas inés
k yp ies
iloso as
—
e minologija
susidoméjo
mokyda-
masis
Mask os
uni e si e e.
Siam
da bui
ji
paska ino
ame
paciame
uni e si e e
1905—1912
m.
s udija es
publicis as
i
kalbininkas,
RSDDP
na ys
R.
By au as
(1886—1915),
uo
laiku
pa aSes
kele a
eikSmingy
s udijiniy
s aipsniy
(i8éjusiu
a ski omis
knygelémis)
apie
lie u iy
kalba
(p z.,
,,Kaip
a i
i
aSy i
s e imZodzius*,
»Sis
as
i8
lie u iy
kalbos
iloso ijos*
i
k .).
Apie
ji
S.
Salkauskis
aip
asé:
,,Si-
as
b angus
mano
d augas
(R.
By au as.
—
K.
G.)
i
Mask os
uni e si e o
ig
dalies
uzk é é
mane
sa o
ka S a
e minologijos
Klausimo
meile,
odél,
kalbédamas
apie
e minologijos
eikala,
neisken iu
jo
nepaminéjes
kaipo
iesioginio
sa o
ik épéjo“?.
Spausdin asis
S.
Salkauskio
palikimas
susideda
i
2
daliy:
a)
e minologijos
eo ijos
y inéjimo®
i
2)
ke u kalbio
(lie u iy—p ancizy— okie iu— usu)
iloso ijos
e miny
inkinio,
pa adin o
,,Bend oji
iloso ijos
e minija“‘.
Be
o,
y a
ilike
S.
Salkauskio
ank as iniai
pedagogikos
e miny
Zodynélio
agmen ai.
Su. e minolo-
gija
aip
pa
i8
dalies
siejasi
S.
Salkauskio
mokslinio
da bo
me odikos
y inéjimai.
2.
Te miny
ki imo
i
no minimo
p incipai
2.1.
Teo iniais
e minologijos
klausimais
S.
Salkauskis
susidoméjo
anks iau,
negu
p adéjo
no min i
lie u iSka
iloso ijos
e minija.
Jis
paskelbé
Siuo
klausimu
pla oka
s udija,
ku ioje
ap a é
e mino
esme
i
sa ybes,
e miny
Sal inius,
ka ego-
ijas,
a osenos
ypa ybes
i
su o mula o
bend asias
aisykles
lie u iSkai
e minie
jai
suda y i.
Aiskindamas
e mino
ypa ybes,
jo
san ykius
su
loginémis,
g ama i-
némis
i
iloso inémis
ka ego ijomis,
S.
Salkauskis
daugiausia
émési
idu amziy
iloso o
scholas o
Dunso
Sko o
(1265
—1308)
eikalu
,,G amma ica
specula i a“
i
p anciizy
kalbininky
y ingjimais,
p z.:
M.
B ealio
(1832-1915)
,,Essai
de
séman-
4
Plagiau
apie
Jo
iloso ines
pazi as
Z .
Pleékai is
R.,
Slioge is
A.
Vladimi o
Soloy-
jo o
iloso ijos j aka
S asio
Salkauskio
pasaulézid ai
iki ibu giniu
laiko a piu.{—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija,
1973,
.
4(45);
S e diolas
A.
Kul i os
i
eligijos
p oblema
S asio
Salkauskio
da buose.
—
Ten
pa ,
1978,
.
4(65);
aip
pa
jo.
Zmo-
gaus
koncepcija
S asio
Salkauskio
kul i os
iloso ijoje.
—
Ten
pa ,
1978,
.
1(62).
2
Salkauskis
S.
Te minologijos
eo ija
i
lie u iSkoji
iloso ijos
e minija.
—
Logos,
1927,
N
a,
pid:
*
Ten
pa ,
1935,
N .
1;
1927,
N .
1,
2;
1934,
N .
1;
Gim oji
kalba,
1935,
N .
4.
*
Salkauskis
S.
Bend oji
iloso ijos
e minija.
—
Logos,
1937,
N .
2;
1938,
N .
1.
128
ique“,
Z.
Vand ijeso
(1875
—
1960)
,,La
Language“
i
k .{S.
Salkauskio
ling is inis
pasi engimas
e minologijos
da bui
nebu o
isiskai
be
sp agu,
odél
o
me o
kalbi-
ninkai
—
J.
Bal ikonis,
A.
Salys,
P.
Ska dzius
—
jo
s aipsnius
eo iniais
e minolo-
gijos
Klausimais
y a
Siek
iek
aise.
Dél
os
pa ios
p ieZas ies
kai
ku ie
elemen a ie-
ji
kalbo y os
e minai
(p z.,
galiiné
i
k .) jo
s aipsniuose
a ojami
kiek
ki okia
eikSme,
negu
apsk i ai
kalbo y os
li e a ii oje.
2.2.
Kalbédamas
apie
e minologijos
objek a,
S.
Salkauskis
pab éZda o,
kad
e minologija
né a
a ski a,
sa a anki$ka
mokslo
disciplina.
Te minas
kaip
Zodis
p iklausas
g ama ikos
mokslui,
o
kaip
sa oka
—
logikos
mokslui.
Pe
g ama ika
e minas
jeinas
ij
kalbo y a,
o
pe
logika
—
j
iloso ija.
S.
Salkauskis
ienas
i8
pi mujy
pas ebéjo,
kad
Zodis
e minologija
y a
d i eikSmis.
Jis
a8é:
,,Lie u iy
kalba
gali
a -
o i
Salia
ienas
an o
j ai ia
p asme
du
Zodzius
—
e minija
i
e minologija,
—
uo
a pu
kai
ki os
kalbos
pap as ai
e a oja
a i inkamais
a ejais
iena
e minologi-
jos
Zodj.
Kadangi
misy
kalba
iena iSiy
daik y
inkiniui
eikS i
naudojasi
galine
-ija,
ai
e minija
a a inkamai
eiSkia
echni8ky
ieno
ku io
mokslo
a
meno
e mi-
ny
ise a...
Te minologija
y a
e minijos
mokslas
a ba ben
eo ija“®.
Te minolo-
gija
S.
Salkauskis
laiko
specialiaja
seman ikos
dalimi.
Taip
sup asdamas
e mino-
logija,
S.
Salkauskis,
aiskus
dalykas,
u éjo
pada y i
d i
bend o
pobiidZio
iS adas:
1)
kad
mokslo
paZanga
siau ina
pa ies
e mino
samp a a
i
2)
kad
e minas
nea -
siejamas
nuo
Zenklo
i
nuo
sa okos
samp a u.
Pagal
uome inj
logikos
sup a ima
bu o
manoma,
kad
Zenklai
y a
d ejopi:
na i aliis
(signum
na u ale)
i
su a iniai
(signum
a bi a ium
seu
con en ionale).
Ki u
a z ilgiu
zenklai
gali
bi i
o maliis
(signum
in
quo)
i
ins umen iniai
(signum
ex
quo).
Pagaliau
da
y a
ap eiSkiamie-
ji i
a s ojamieji
Zenklai
(signa
mani es a i a
e
supposi i a).
Remdamasis
Sia
zen-
kly
samp a a,
S.
Salkauskis
pa eiké
okias
kalbos,
a8 o,
ZodZio
i
e mino
de ini-
cijas:
1)
,,Kalba
y a
su a ujy
Zenkly
sis ema,
a naujan i
susizinojimo
eikalui“;
2)
..RaS as,
a ba
aSmeny
sis ema
(lo yniSkai
sc ip u a
a ba
s ip io),
y a
aSomie-
ji
Zenklai
ZodZiams
eikS i“;
3)
,ZodZiai
y a
ap eiskiamieji
zenklai
sa okoms
i
a s ojamieji
Zenklai
daik ams“;
4)
,,
Te minas
y a
Zodis,
eiSkias
sa oka,
u in¢ia
specialios
eik$més
ku iam
no s
mokslo
dalykui“.
Taigi,
S.
Salkauskio
ZodZiais
a-
ian ,
,, e minas
isuome
y a
Zodinis
Zenklas,
a s ojas
dalyka
i
ap ei’kias
sa oka,
no s
ne
isi
okie
ZodZiai
y a
e minai.
Kad
Si okis
Zodinis
Zenklas
ap y
e minu,
eik,
kad
jis
jei y
i
ku io
no s
mokslo
s i j
i
bu y
moksliskai
apdi b as“*.
Tokia
e mino,
e minijos
i
e minologijos
samp a a
uo
me u
bu o
gana
aukS o
lygio.
2.3.
S.
Salkauskis
sky é
3
pag indinius
e minijos
Sal inius:
1)
gy aja
Zmoniu
kalba;
2)
ZodZiy
da ybos
p iemoniy
in en o iu
i
3)
ki as
kalbas.
Sie
e minijos
Sal-
iniai
ka ais
minimi
i
daba ,
no s
i§
ik uju
oks
ju
ski s ymas
ne
isai
pa eisinamas.
Tiksliau
kalbé i
ik
apie
2
pag indinius
e minijos
Sal inius
(sa osios
kalbos
i
ki y
kalby
leksika)
a ba
kalbé i
apie
e miny
da ybos
biidus,
o
ne
apie
jy
Sal inius,
nes:
a)
e minijos
naujada ai
gali
bi i
da omi
panaudojan
i
liaudies
kalbos
Zodzius,
i
skolin us
bei
a p au inius
Zodzius
i
b)
sudé iniai
(d izodiiai
i
daugiazZodziai)
*
Salkauskis
S.
Te minologijos
eo ija
...
—
Logos,
1927,
N .
1,
p.
1.
*
Ten
pa ,
p.
6 .
5.
1019
129
e minai
gali
bi i
ku iami
kaip
pas o iis
Zodziy
junginiai
ne
ik
i8
j ai iy
Zodziu,
be
i
i
ZodZiy
bei
simboliy
de iniy.
2.3.1.
Mokslo
e minu
a ojama
Zmoniy
kalbos
Zodj,
S.
Salkauskio
Zodiiais
a ian ,
eikia
,,moksli8kai
apdi b i“
a ba,
daba iniu
e minu
apibidinan ,
—
e -
minologizuo i.
Ga a y
Zodziu
e minologizacijai
apibidin i
S.
Salkauskis
panaudo-
Jo
,, isos“?
(ex ensio)
i
,, alpos“
(comp ehensio)
sa okas.
Jo
nuomone,
,, e mino
isa
ma uojama
isais
ais
indi idais,
ku ie
y a
padengiami
sa okos
ysa,
o
e mino
alpa
ma uojama
isomis
omis
Zymémis,
ku ios
suda o
sa okos
alpa“.
Te mino
isa
su ampa
su
jo
eikSme,
0
jo
alpa
—
su
p asme.
Talpai
didéjan ,
isa
mazZéja,
©
e mino
p asmei
ampan
sudé ingesnei,
jo
eik’mé
siau éja,
.y.
apsi ibojama
mazesniu
dalyky
skai iumi.
Taip
sup asdamas
e minologizacija,
S.
Salkaus
kis
pab ézé,
kad
,, ienap asmiy
e miny
ne eik
painio i
su
iena eik¥miais
e minais.
Vienap asmis
y a
e minas
a z ilgiu
j
sa oka,
ku i
glidi
jo
pag inde;
iena eiks-
mis
y a
e minas
a Z ilgiu
j
ki a
e mina,
su
ku iuo
jis
u i
lygia
eikSme,
ki aip
a-
Tian ,
y a
aikomas
am
pa iam
a ba
iems
pa iems
dalykams.
Vienap asmis
e mi-
nas
u i
sa o
pag inde
iena
sa oka,
eiSkia
iena
p asme
i& isa
dalyky
eile.
Viena-
eikSmiai
e minai,
ei8kia
a
pa i
a ba
uos
pa ius
dalykus,
iS eiSkia
apie
juos
i ai-
ias
sa okas
i
odél
u i
i ai ios
p asmés“*.
Negalédamas
i8si e s i
su
»Vienap as-
miy“
i
,, iena eikSmiu“
e miny
sa okomis,
S.
Salkauskis
a ojo
da
i
a ping
—
analoginiy
e miny
—
sa oka.
Ap a damas
pas a uosius
e minus,
jis
émési
3
scho-
las inés
logikos
analogijomis:
analogia
p opo ionis,
analogia
p opo ionali a is
i
analogia
a ibu ionis.
Sios
analogijos
jam
bu o
eikalingos
kalban
apie
ga a y
liaudies
kalbos
Zodziy
e minologiza ima
3
biidais:
a)
ZodZio
eikémés
ikslinimu;
b)
Zodzio
eikSmés
p aplé imu
i
c)
ZodZio
eikSmés
pe kélimu.
Te minologizacija
S.
Salkauskis
laiké
apsk i ai
nesibaigianciu
yksmu,
nes
e mino
u inys
isa
laika
papildomas
naujais
pozymiais.
Pap as ai
e minologizacija
p aeinan i
okius
gene inius
a psnius:
,,1)
e mino
suda ymas
i§
e imologinio
pag indo
i
jo
paais-
kinimas
sinonimais;
2)
nominalinis
e mino
ap a imas,
emian is
iesiogine
i
pag-
indine
jo
p asme;
3)
nominalinis
e mino
suski s ymas,
jei
e minas
u i
daugiau,
negu
iena
p asme;
4)
e mino
sup a imo
ikslinimas
(p eciza imas),
nus a an
g ieZiau
jo
p asmés
alpa
i
jo
eik’més
ysa;
5)
e mino
sup a imo
iSplé oji-
mas
sa ySyje
su
pa io
dalyko
pazinimo
pazanga“®.
‘
Apsk i ai
S.
Salkauskio
ga a u
Zodziy
e minologiza imo
samp a a
bu o
gana
paini,
logis iné
i
pe nelyg
a ibo a
nuo
bend uyju
i
specialiujy
ling is inés
seman i-
kos
p ocesy.
Te minologizacija
jis
sup a o
ik
kaip,
eiksma
i
nek eipé
domés
j
Ja
kaip
i
yksma.
Be
o,
e minologizacijos
p oceso
negalima
sékmingai
analizuo i,
nesiejan
jo
su
dialek ine
p ieSp ieSa
—
de e minologizacija.
2.3.2.
Kalbédamas
apie
e minologijos
naujada us,
S.
Salkauskis
ski ia
2
jy
da ybos
bidus:
,,nauju
Zodziy
is adziojima“
( edinius)
i
~Zodziy
du s yma“
(di i-
nius).
ZodZiy
da yboje
uz
p ieSdélj
s a besne
jis
laiko
galing.
S.
Salkauskis
da
pazymi,
kad
juo
p iesaga
y a
sudé ingesné,
juo
labiau
a i auk a
nuo_,,konk e i-
7
§.
Salkauskis
a8é
,, ysa“,
be
mes
§
jo
e ming
p i aikome
p ie
daba inés
a’ybos.
*
Salkauskis
S.
Te minologijos
eo ija
...,
p.
11
.
*
Ten
pa ,
1925,
N .
1,
p.
21.
130
niy
dalyku
sa oka“
ji
ei’kia.
Zodzio
galiine
jis
i gi
sup a o
sa aip:
galiné
jam
—
Zodzio
dalis,
ku i
eina
nuo
Saknies
iki
jo
galo.
Sudé ingos
daugialypés
p iesagos
kaip
ik
i
labiausiai
inkan ios
e minijai.
S.
Salkauskis
jz algiai
pas ebéjo,
kad
p ieS-
délis
i
p iesaga
naujada y
da yboje
e ai
kada
daly auja
d auge,
aizdingai
sakyda-
mas:
,,p ieSdélis
u i
linkmés
apsiei i
be
p iesagos,
i ,
a i kSGiai,
p iesaga
a y um
blogai
sugy ena
su
p ieSdeliu“.
Tai
jz algus
pas ebéjimas.
Sekdamas
A.
Leskyno
eikalu
,,Die
Bildung
de
Nomina
im
Li auischen*
(1891),
S.
Salkauskis
pi masis
imasi
nag iné i
e miny
ka ego ijas
i
ju
ei’kimo
biidus.
Jis
pa eikia
okia
e miny
ka ego ijos
de inicija:
,,
Te miny
ka ego ija
mums
y a
ne
kas
ki a,
kaip
e minu
g upé,
ipiSka
sa o
ly imi,
daZniausiai
—
sa o
p iesa-
ga
i
a i inkan i
u in¢iy
am
ik a
bend uma
sa oky
g upe“!°.
Sekdamas
A is o-
eliu
i
idu amZiy
logikais,
jis
ski ia
subs ancija—subjek a
i
subs ancija
—
objek-
a.
Smulkiau
klasi ikuodamas,
abiem
a ejais
jis
isski ia
da
po
4
ka ego ijas:
ssubs ancijos
—subjek o
—
eiksmo
subjek a,
yksmo
—
nus a ymo
subjek a,
kokybés
subjek a
i
san ykio
subjek a;
subs ancijos—
objek o
—
eiksmo
objek a,
an ine
medZiaga,
j ankj-p iemone
i
alpos
daik a.
S.
Salkauskis
de aliai
ap a¥é
Siy
e mino-
Jogijos
ka ego ijy
da ybos
p iemoniy
in en o iu.
Reikalaudamas
i§
e minologijos
naujada u
ipiskumo
i
g ieZ ai
aikydamas
analogijos
p incipa,
S.
Salkauskis
k i ika o
kai
ku iuos
o
me o
e minus.
Ypa¢
jam
nepa iko
lie u i8ki
linksniy
pa adinimai.
Apie
juos
S.
Salkauskis
aip
a8é:
Sia
p oga
enka
kons a uo i,
kad
miisu linksniy
e minai
su
galiine
-ininkas
y a
su-
da y i
isai
ne ykusiai.
Visu
pi ma
galiné
-ininkas
panaudo a
juose
isai
ne ipis-
ku
bidu.
Pagal
ipiskiausia
Sios
galiinés
p asme
a dininkas
u é y
eikS i
zmogu,
ku iam
upi
a das,
a
a dai;
kilmininkas
—
zmogu, ku iam
ipi
kilmé;
naudi-
ninkas
—
zmogu, ku iam
iipi
sa o
nauda;
galininkas
—
zmogy,
ku is
uZima
ga-
line
ie a;
jnagininkas
—
zmogu,
ku is
e éiasi
inagiais;
ie ininkas
—
zmogy,
ku-
is
ilgai
ie oje
gy ena,
ku is
kieno
ki o
ie a
laiko;
Sauksmininkas
—
zmogu,
ku is
eiskiasi
Sauksmais,
ku iam
ik
Sauk i
ipi.
Zodzio
linksnius
Si ie
e minai
galé u
eikS i
neben
pagal
analogija
su
apa ininkémis
a
sp indininkais.
Aisku,
kad
Si oks
e miny
suda ymas,
pa em as
labai
abejo ina
analogija,
eina
p ieS
p igim a
i
ipiS-
ka
misu
kalbos
linkima.
Be
o,
ie
dalykai,
pagal
ku iuos
linksniai
igauna
okiu
a eju
sa o
i a dus,
bi en :
a das,
kilmé,
nauda,
galas,
inagis,
ie a,
Sauksmas,
didZiausioje
sa o
daugumoje,
iSsky us
ik
ie a,
y a
linksniams
a si ik iné
p oga
aip
a
ki aip
adin is.
Tik
ie ininkas
y a
pa adin as
pagal
isuo ina
bei
esmine
linksnio
Zyme.
Visi
ki i
linksniy
i a dai
y a
g ynai
a si ik iniai.
Vis
dél o
linksniy
adinimas
a diniu,
kilminiu,
naudiniu,
galiniu,
inaginiu,
ie iniu,
Sauksminiu
bi y
ge-
esnis,
negu
ju
adinimas
a dininku,
kilmininku
i
. .“™
Sios
S.
Salkauskio
k i inés
pas abos
bu o
eisingos
ik
i8
dalies,
nes
a dazo-
dinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
—
p iesagos
-ininkas
ediniai
—
y a
ne
ik
asmeny,
be
i
negy u
daik y
pa adinimai.
Be
o,
p iesagos
-ininkas
ediniai
da omi
ne
ik
i§
daik a a dziy,
be
i
i
eiksmazodziy,
biid a dziy,
skai a dziu.
%
Ten
pa ,
1934,
N .
1,
p.
6.
4
Ten
pa ,
p.
35,
=
131
Ne
isai
eisingai
S.
Salkauskis
a8é
i
dél
e mino
a is:
,,Visai
nepa eisinama.
a p
a is y
jsigaléjusi
a ena.
Sis
Zodis
egalé y
u é i
analogijos
neben
su
gy ena
i
ie enomis
( iejimosi
p asme),
ku ios
aip
pa
ne eiSkia
konk e iniy
daik y.
Be
jei
a ena
u é y
eik8 i
a imo
biida,
ai
ji
isai
nepa eisinamu
bidu
uzu puoja
isai
eisé a
i
ipiska
a sena,
ku i
pagal
analogija
su
bégsena,
eisena,
aSysena
kaip
ik
u é y
eik& i
a imo
bida.
Sidiloma
Cia
a is
a senos
negali
a s o i,
nes
bidama
sudaik a a din o
eiksmazodiZio
a i
bend a is
j a dija
g yna
eiksma,
nieko
nesa-
kydama
apie
biida;
o
uo
a pu,
kai
no ima
iS eik& i
dikcijos
momen a,
kaip
ik
s a -
bu
a imo
biida
pab é% i.
Taigi
dikcija
lie u iSkai
j a dy a
ik ai
a senos
Zodziu“?*.
Daba inéje
kalbo y oje
is
dél o
a ojamas
a ies
e minas.
P iesagos
- is
edi-
niai
pap as ai
y a
konk e esni,
negu
p iesagy
-imas
a
-ymas
abs ak ai.
Pasi aiko
Sios
p iesagos
ediniu,
igijusiy
isai
konk e ia
eikSme
(p z.,
s o is,
kli i is
i
pan.).
I
isu
Siy
pas aby
galima
pada y i
ada,
kad
S.
Salkauskio
e minu
ka ego-
ijy
issky imas
i
da ybos
p iemoniy
p i aikymas
joms
eikS i
uo
me u
bu o
naujas
Zodis
e minologijoje,
a iau
jis:
1)
neapémé
i
nesusis emino
nei
e miny,
nei
pap-
as y
ZodZiy
da ybos
j ai o és;
2)
nenag inéjo
da ybos
p iemoniy
specializa imo
a ejy
pagal
a ski as
mokslo
s i is,
kas
o
me o
e miny
da yboje
jau
bu o
ysku
i
apciuopiama.
Zodziy
da yba
y inéja
3
a imus,
be
is
dél o
ski ingus
dalykus:
Zodziy
su-
dé j,
giminiSky
ZodZiy san ykius
i
naujada u
ki ima.
Su
pi maisiais
d iem
dalykais
daugiausia
susidu ia
moky ojai
i
aukS ujy
mokykly
dés y ojai,
o
e iasis
u i
ypa
ipé i
e minologams
i
kalbos
kul ii in ojams.
No s
S.
Salkauskio
e minolo-
gijos
eo ijoje
démesio
cen e
bu o
naudaja ai,
be
apie
ju
da yba
jis
nedaug
e a-
8é,
o
daugiausia
ap a inéjo
giminiSky
Zodziy
da ybinius
i
seman inius
san ykius.
2.3.3.
Te miny
skolinimasis
i
ki y
kalby
—
neiS engiama
bi inybé.
Né a
i
negali
bi i
né
ienos
kalbos,
ku i
bii u
isiSkai
g yna.
S.
Salkauskis
sako,
kad
Zo-
dziy
skolinimasis
i$
kalbos
j
kalba
y a
iek
pa
papli es
kalby
is o ijoje
ak as,
kaip
i
au y
mig acija
pasaulinéje
is o ijoje.
Kalbédamas
apie
skolinius
e minologi-
joje,
S.
Salkauskis
isai
pag is ai
ski ia
2
a ejus:
isigaléjusiu
skoliniy
kei ima
sa-
ais
Zodiiais
i
s e imy
naujazodZiy
jsileidima
j
kalba.
Pi muoju
a eju
S.
Salkaus-
kis
y a
apdai us
i
jZ algus.
Jis
aSo:
,,Todél
ypa ingai
u ingi
sa o
u iniu
e mi-
nai,
ku ie
u i
a p au iniame
Zmonijos
bend a ime
ilgy
adicijy
i
sueina
j
g e i-
mus
san ykius
su
daugeliu
a imy
sa oku,
nep i alo
bi i
pakei iami
naujada ais,
ku ie
pap as ai
ik
iek
suges ionuoja
u inio,
kiek
jo
e imologiSkai
gali
u é i
o-
kie
ku iamieji
seman iniai
p adai,
kokiais
y a
Saknis,
p iesaga
i
p ieSdélis“!*.
An-
uoju
a eju
jis
—
pa i su iniskas,
nes
i ina,
kad
s e img
Zodj
eikia
skolin is
ada,
,,kai
eikiamas
e minas
negali
bi i
gau as
nei
pap as os
Zmoniy
kalbos
Zo-
dzio
p i aikymu,
nei
naujo
e mino
suda ymu
du s ymo
a ba
i8 edZiojimo
bidais“*.
Tai
sekli
nuomoné,
nes
i8
ik yjy
né a
okiy
a ejy,
kad
da ybos
p iemonés
bi y
nepajégios
suku i
a i ikmens,
ek i alen isko
ku iam
no s
ki os
kalbos
e minui.
Ki as
dalykas,
kad
ne
isada
ikslinga
naujaZodj
keis i
naujada u.
Tai
p iklauso
ne
ik
nuo
ling is iniy,
be
i
nuo
eks aling is iniy
aplinkybiu.
12
Ten
pa ,
1934,
N .
1,
p.
45.
18
Ten
pa ,
1927,
N .
1,
p.
25.
132

2.4.
Te minologizuo i
i
j
mokslo
kalba
pa eke
ZodZiai
seman iniu
a Z ilgiu
mesus ings a,
o
kin a
oliau.
Te minijoje
sa i ai
eiSkiasi
isi
pag indiniai
seman i-
niai
p ocesai
—
polisemija,
sinonimija,
an onimija
i
. .
[domi
S.
Salkauskio
min is,
kad
e mino
eikSmé
p iklauso
nuo
kon eks o
(p ieSinga
1959
m.
A.
Re-
o ma skio
nuomonei,
be
su ampan i
su
1977
m.
V.
Danilenkos
nuomone).
Ap-
‘ a damas
e mino
a osena
am ik ame
kon eks e,
S.
Salkauskis
jsi eda
supozi-
cijos
e mina,
apib éZdamas
jj
aip:
,,Te mino
supozicija
y a
jo
a ojimas
ie oje
dalyko,
ku iam
jis
y a
a s ojamasis
Zenklas“*.
Jis
ski ia kelias
supozicijos
iSis
—
pi miausia
ma e ialine
i
o maline
supozicija
(supposi io
ma e ialis
e
o malis).
Siy
supozicijy
negalima
pakeis i
ienos
ki a.
An oji
supozicija
ski s oma
da
i
loging
i
ealing
(supposi io
ealis
e
logica).
P o a imas,
kada
ealiné
supozicija
pakeigiama
logine
(a ba
a i kS iai),
negalis
bi i
eisingas.
Realiné
supozicija
sa o
uoz u
ski s oma
j
iena ing
i
bend inge
(supposi io
singula is
e
communis),
0
pas a oji
—
j
lygs amaja
i
nelygs amaja
(supposi io
absolu a
e
ela i a
si e
pe so-
nalis).
Lygs amoji
bend iné
supozicija
gali
bi i
isuo iné
(supposi io
uni e salis)
i
daliné
(supposi io
pa icula is)
i
. .
Toks
de alus
supozicijos
po iSiy
ski s ymas
e mino
kon eks inés
a osenos
ypa ybiu
eikiamai
neiSaiSkino,
juoba
kad
S.
Sal-
kauskis
jas
ilius a o
loginiais
eiginiais,
e minais
laikydamas
ne
ik
bend inius,
be
i
ik inius
ZodZius.
2.5.
Didelis
S.
Salkauskio
nuopelnas
miisu
e minologijai
bu o
as,
kad
jis
‘pi masis
pabandé
su o muluo i
pag indinius
e miny
da ybos
p incipus.
Siuos
p in-
cipus
jis
o mula o,
emdamasis
miné ais
eo iniais
e minijos
Sal iniu
i
e mino
ypa ybiy
y inéjimais.
Nema y i,
kad,
suda ydamas
Siuos
p incipus,
jis
ba y
naudo-
jesis
J.
Pab éZos,
J.
G iniaus,
F.
Bu ke i iaus
i
k .
au o iy
da bais,
ku iuose
aip
pa
bu o
o muluo i
a ski y
mokslo
s i iy
e miny
a kybos
p incipai.
S.
Salkaus-
kis
pabandé
suda y i
bend us
isy
mokslo
Saku
e miny
ki imo
p incipus,
suski s-
es
juos
j
3
g upes:
1)
seno és
p incipus,
2)
naujo és
p incipus
i
3)
e oliucijos
p in-
cipus.
Pi mosios
g upés
p incipai
lie ig
kalbos
p aei j.
Jie
esq
du:
a)
nede a
nei
sko-
lin is
s e ima
e mina,
nei
gamin is
nauja
sa a,
jei
galima
pa enkinamai
p i aiky i
mokslo
eikalui
Zmoniu
kalbos
4odj
i
b)
joks
isigy enes
kalboje
Zodis
negali
bi i
Salinamas
i§
mokslinés
apy a os
be
aiSkiai
pa eisinamy
p ieZas iy.
Pi maji
p in-
cipa
jis
pa adino
didZiausio
panaudojimo
p incipu,
o
an aji
—
adicinio
isigalé-
jimo
p incipu.
An osios
g upés
p incipy
esq
ys:
a)
i8
d iejy
naujada y
a ba
sko-
liniy
as
y a
p iim inesnis,
ku is
leidZia
pada y i
daugiau
i8 es iniy
ly iy,
isoms
‘ki oms
sqlygoms
esan
lygioms;
b)
kiek ienas
naujada as,
imamas
mokslo
e minu,
-p i alo
bi i
suda y as
pagal
ipi8kas
a i inkamy
sa oky
ka ego ijos
ypa ybes;
c)
i8
d iejy
naujada y
a ba
skoliniy
as
y a
p iim inesnis,
ku is
ge iau
pa enkina
es-
e inius
kalbos
eikala imus,
isoms
ki oms
salygoms
esan
lygioms.
Pi maji
Siu
p incipy
S.
Salkauskis
pa adino
didZiausio
naudingumo
p incipu,
an aji
—
i-
piskumo
p incipu,
eéiajj
—
es e iskumo
p incipu.
T e iosios
g upés
p incipy
i -
gi
esq
du:
a)
ka ego inis
galiinia imas,
.y.
ipiSky
galiiniy
panaudojimas
e minams
gamin i
pagal
a i inkamas
sq oky
ka ego ijas,
u i
bi i
palaiky as
gy as
kalbos
apy-
- a oje
i
nuosekliai
i8 ys y as
iki
sa o
eisés
iby;
b)
bi inai
p i eikus
ZodzZiy
p as-
“3
Ten
pa ,
1927,
N .
1,
p.
29
.
.
133
més
bei
eikSmés,
iek
jas
naujai
p i aikan ,
iek
i
a ski ame
kon eks e,
u i
bi i
kei iamos
okiais
bidais,
ku ie
gali
bi i
pa eisin i
kalbos
i
logikos
mokslo
désniais.
Pi maji
Sios
g upés
p incipa
S.
Salkauskis
adino
ka ego inio
galinia imo
p inci-
pu,
o
an aji
—
ZodZiy
p asmés
bei
eikSmés
kei imo
p incipu.
Sie
S.
Salkauskio
p incipai
uo
me u
bu o
eikSmingi
i
o iginaliis.
Kai
ku ie
ju,
ypaé
pi mosios
(seno és)
g upés
p incipai,
nep a ado
ak ualumo
i
Siu
dieny
e minologijai.
3.
Bend oji
iloso ijos
e minija
3.1.
Lie u iskus
iloso ijos
e minus
p adéjo
ink i
p o .
V.
Sezemanas
1935
m.
Tuo
me u
Lie u iy
kalbos
d augijos
(LKD)
Te minologijos
sekcija
(TS)
iloso i-
jos
e minijos
a kybos
eikala
pa edé
p o .
S.
Salkauskiui.
Jis
ge okai
papildé
p o .
V.
Sezemano
inkinj,
i
Sis
jo
da bas
bu o
aps a s y as
pe
35
LKD
TS
posé-
dzius,
daly aujan
jzymiems
o
me o
kalbininkams
J.
Bal ikoniui,
A.
Saliui
i
P.
Ska dZiui.
1937
m.
aps a s y i
e minai
bu o
susis emin i
i
iSspausdin i
Zu nale
Logos“
(N .
2),
o
éliau
iSleis i
da
i
a ski u
a spaudu.
S.
Salkauskio
da bas
,,Bend oji
iloso ijos
e minija
susideda
i
2
daliy:
1)
ke u kalbio
(lie u iy—p anciizy— okie iy— usy
kalby)
Zodynélio
bei
okisko-
sios
jo
e sijos,
paskelb os
zu nale
..Logos“
1938
m.,
i
2)
paaiSkinimy
i
pa yzdziu
inkinio,
ku
umpiau
a
iSsamiau
ap a os
302
e miny
g upés
(jo
pa ies
e minu
a ian ,
seman inés
Seimos),
S.
Salkauskio
Zodynélyje pa eikiami
ik
lie u iski
iloso ijos
e minai,
odél
daugelio
specialiy
Sios
mokslo
s i ies
sa oky
pa adinimy
jame
ne asime.
Visi
lie u iSki
e minai
y a
P.
Ska dZiaus
suki éiuo i,
o
p ie
kai
ku-
iy
pa eik os
da
i
s a besnés
o mos:
daik a a dziy
—
ienaskai os
kilmininkas
i
naudininkas,
eiksmaZodziy
—
esamasis
i
bi asis
ka inis
laikas.
Te minai
pa-
eik i
eikSminémis
g upémis
pagal
abécéle,
be jos
ne
isada
g ieZ ai
laikomasi.
Dauguma
Siame
Zodynélyje
pa eik y
e miny
—
e minologizuo i
li e a ii inés
kal-
bos
ZodZiai,
be
pasi aiko
i
naujada y.
P a a yje
S.
Salkauskis
sako,
kad
naujada-
y
daugiausia
pasi ile
J.
Vabalas-Gudai is
i
A.
Va nas.
A odo,
kad
i
pa s
S.
Sal-
kauskis
nemaZai
jy
y a
suki es.
Naujada ais
laiky ini,
pa yzdziui,
Sie
e minai:
ais iskas
(passionné,
leidenscha lich,
cmpacmu iii),
a i gam is,
-cio
(su na u-
e,
Ube na u ,
ceepxeecmecmeennan
obaacme),
aii laikis,
-io
(su emps,
Ube -
zei ,
ceepxepema),
a i samoné
(sou conscience,
U be bewuss sein,
ceepxcosnanue),
a dai a,
-6s
(éga d,
espec ,
Riicksich ,
Ach ung,
enumanue,
yeancenue,),
a pa-
eigdjimas
(dispénse,
exemp ion,
Dispensa ion,
En bindung,
oceo6oadenue
om
o6nzannocmu),
gy énzi i a
(concep ion
de
ie,
Lebensanschauung,
ocuzHeco3zep-
yanue), i’mana,
-os
(in elligence,
Ve s dndnis,
nonumanue,
pa3zymenue),
isp o-
is,
-Cio
(conclusion,
syllogisme,
Ve nun schluss,
ymozaxaiouenue),
mas inys
(ob-
jek
de
pensée,
Denkgegens and,
npedmem
mobnuasenun),
pazings
(objek
de
co-
nnaissance,
E kenn nisgegens and,
npedmem
nosuanus),
mégis,
-io
(plaisi ,
Lus ,
yoosoascmeue)
i
k .
Daugelis
cia
miné y
naujada y
nei
iloso ijos
e minijoje,
nei
misy
li e a i inéje
kalboje
nep igijo.
Kai
ku ie
ki i
S.
Salkauskio
pa eik i
e minai
bu o
naujada ai,
be
ne
jo
suku -
i,
a ba
Zmoniy
kalbos
ZodZiai,
p z.:
a eika,
-6s
( éac ion,
Reak ion,
Gegen-
134
wi kung,
peaxyua,
npomusodeiicmeue)
—
J.
Ba ono
a ba
P.
A izZonio
naujada as,
daik bé
(ma ie e,
subs ance,
S o ,
Ma e ie,
geuyecmeo)
—
J.
Jablonskio
nauja-
da as,
esybé
(é e,
Sein,
Selende,
cywyee,
G imue)
—
Zodis,
a o as
K.
Si ydo,
J.
Basana i iaus,
V.
Kudi kos,
ju ings
(objek
de
sensa ion,
Emp indungsgegens-
and,
npedmem
owywenua)
—
A.
Vi eli ino
naujada as,
n iok ypa
(déclinaison,
Abweichung,
ykaon,
omkaonenue)
—
P.
A izonio
naujada as
i
k .
Te minologijos
eo ijai
eik’mingesné
an oji
S.
Salkauskio
,,Bend osios
i-
loso ijos
e minijos“
dalis,
ku ioje
jis
nag inéjo
giminisky
e minu
g upes.
Cia
S.
Salkauskis
nu odo,
ka
as
a
ki as
e minas
a
Zodis
u é y
eikS i,
kaip
jis
gali
bi-
i
e iamas
j
ki as
kalbas,
pa eikia
e miny
kon eks inés
a osenos
pa yzdziy.
Ta iau
kai
ku ie
jo
samp o a imai
p ies a ingi.
Pa yzdZiui,
165
p.
jis
aSo:
,,[§
moks-
lo
i
ikslo
gaunamos
d i
aip
pa
gausios
seman inés
S imos,
bi en ,
is
ienos
pu-
sés:
mokslingas,
mokslingumas,
mokslinis,
moksliskas,
moksligkumas,
mokslus,
mokslumas,
o
i§
an os
pusés:
ikslingas,
ikslingumas,
ikslinis,
iksliskas,
iksliSku-
mas,
ikslus
ix
ikslumas.
Mokslingas
ix
ikslingas
eiSkia
mokslo
i
ikslo
gausa.
Mokslinis
i
ikslinis
pa odo
p iklausyma
mokslo
i
ikslo
s i iai;
moksligkas
i
ik-
sli kas
apibidina
subjek a
a
objek a
pagal
mokslo
a
ikslo
p igim a
a i ikima;
mokslus
i
ikslus
nu odo
i8
ienos
pusés
palinkima
ij
moksla,
o
i§
an os
pusés
—
j
iksla“.
205
p.
andame:
,,Mokslas
y a
ienas
i§
Zmogaus
iksly.
Tikslingas
moksli-
nis
y inéjimas
eikalauja
sis emos
i
me odo.
Apsk i ai
mokslo
s i yje
sis ema
i
me odas
y a
ikslingumo
sqlygos.
Tikslo,
a ba
ikslinis,
klausimas
y a
p i alus
kiek ienam
Zmogaus
eikimui.
Tikslingas
y a
da bas,
ku is
u i
sa o
ikslg.
Me-
nininkas
iksliSkai
skap uoja
pa idala
i
medZio.
Bi iy
da bo
iksli kumas
y a
labai
didelis.
Tikslin i
y a
nus a iné i
a i ikima
a p
dalyko
i
jo
ikslo
a ba
no -
mos.
Tikslinimu
dazniausiai
s engiamasi
nus a y i
a i ikima
a p
dalyko
i
iesos.
Tikslus
y a
dalykas,
linkes
i
iks/q,
nuo
jo
nenuk yps as.
Zmogus
gali
iksliai
ie-
sq
pazin i.
Pazinimo
ikslumas
y a
ienas
i8
pazinimo
iksly“.
An osios
ci a os
eiginiai
ikslesni.
Pa yzdZiui,
bid a dis
ikslingas
i§
ik yjy
eiSkia
ne
,, ikslo
gausa“,
be
,,a i inkan is
iksla,
iksliai
da omas“
i
. .
§.
Salkauskis
Siame da be
bandé
e minologizuo i
kai
ku iuos
liaudies
kalbos
Zodiius
i
da y is
iS
jy
naujada y
(pyz.,
omé,
omingas,
omingumas,
ominis,
omiskas,
omiskumas;
iilas,
ile iopas,
ile iopumas;
iii a,
Zi i us,
Zi i umas
i
pan.),
be
mok-
slo
kalboje
jie
nep igijo.
PaaiSkinimuose
i
komen a uose
ap a iama
daugiau
e -
miny,
negu
ju
pa eik a
Zodynélyje,
p z.:
amZinuma,
apyb éZa,
bend ama iskas,
pag indumas,
pojii iskas,
p ie apus
i
k .
No mindamas
iloso ijos
e minija,
S.
Sal-
kauskis
apsk i ai
pag indu
émé
Zodi,
o
ne
sa oka,
leksema,
0
ne
semema.
Te mino-
logines
sa okas
jis
klasi ika o
pagal
Zodzio
o mas.
Siuo
a Z ilgiu
ne
galima
jZ el-
g i
p ie’ a a ima
a p
jo
e minologijos
ka ego ijy
samp a os
(Z .
2.3.2.)
i
me o-
.do,
ku iuo
emdamasis
jis
nag inéja
bend osios
iloso ijos
e minijos
seman ines
Zodziy
Seimas.
4,
T ados
4.1,
S.
Salkauskis
—
neoscholas inés
k yp ies
iloso as
—
e minologija
susi-
.doméjo,
mokydamasis
Mask os
uni e si e e
(1905-1911),
0
eikSmingiausius
Sios
s i ies
da bus
(,,Te minologijos
eo ija
i
lie u iSkoji
iloso ijos
e minija“,
135
.Bend oji
iloso ijos
e minija“
i
k .)
paskelbé
1925—
1938
m.,
dés ydamas
Kauno
uni e si e e.
4.2.
Te minologijos
eo ija
S.
Salkauskis
ki é,
emdamasis
an ikos
i
idu am-
2iy
logiky
eikalais
i
naujujy
laiky
(XX
a.
p .)
p anciizy
kalbininky
(M.
B éal,
J.
Vend yes
i
k .)
y inéjimais.
Jam
padéjo
aip
pa
Zymils
o
me o
misy
kalbinin-
kai
J.
Baléikonis,
A.
Salys,
P.
Ska dZius.
4.3.
S.
Salkauskio
e minologijos
eo ija
p iklauso
ling is inés
e minologijos
k yp@iai.
Ji
lie é
isus
s a biausius
e minologijos
aspek us:
e mino
esme
i
sa y-
bes,
e minijos
Sal inius,
ka ego ijas,
a ojimo
ypa ybes
i
pag indinius
e miny
da ybos
p incipus.
O iginalumu
i
mokslinés
min ies
gilumu
$i
jo
eo ija
uo
me u
buyo
eu opinio
mokslo
lygio.
4.4.
S.
Salkauskio
e minologijos
eo ija
—
p ieS a inga.
Ji
u i
i
s ip iaja,
i
silpnaja
puse.
Jos
s ip ioji
pusé
y a
Si:
1)
S.
Salkauskis
eisingai
sky é
,, e minijos*
i
,, e minologijos“
sa okas,
inkamai
apibidino
e minologijos
objek a
i
jos
san-
ykius
su
ki omis
g e imomis
mokslo
Sakomis;
2)
i8 ySkino
pag indinius
e minijos
Sal inius
i
kai
ku ias
s a bias
jos
a osenos
ypa ybes;
3)
su o mula o
s a biausius
e miny
ki imo
bei
no minimo
p incipus;
4)
eisingai
su oké
a p au iniy
ZodZiu
eikime
e minijai
i
Sios
iSies
e minijos
san ykius
su
lic u i’ka
leksika
i
k .
Sios
eo ijos
silpnoji
pusé
y a
Si:
1)
ienaZodZiy
e miny
S.
Salkauskis
nesky é
nuo
ik i-
niy
a dy,
o
sudé iniy
—
nuo
loginiy
eiginiy;
be
o,
e minais
jis
laiké
ne
ik
a -
dazodiius,
be
i
eiksmazZodzius,
p ie eiksmius;
2)
e minologizacijg
sup a o
ien-
pusiskai,
neminédamas
dialek inés
jos
p ie’ybés
—
de e minologizacijos;
dél
o
liko
neai’kiis
e minijos
san ykiai
su
li e a i inés
kalbos
leksika;
3)
pe
maZai
dé-
mesio
sky é
e minologiniy
sa oku
klasi ikacijai
i
su
ja
susijusiai
da ybos
p iemoniy
specializacijai
i
k .
Be
o,
p ak iné
S.
Salkauskio
e miny
a kybos
eikla
ne
ie-
nu
a eju
p ieS a auja
jo
skelb iems
eo iniams
e minologijos
p incipams.
TEPMHHOJOPMYECKAS
TEOPHA
C.
IMAJIKAYCKHCA
Pesiome
C.
Ilanxaycxuc
(1886—1941)
—
nu oscxnii Gypxya3np ii
oOiwecTBeHHBI
neaTenb
Hu
(buso-
cob
—
TepMuHONO Heli
3aMHTepecoBasica
emie
B
onbl
yyeOb
B
MockoBcKoM
yHuBepcMTeTe
(1905—1911).
A
B
1925—1938
.,
yxe
Gynyun
mpo beccopom
KayHaccko o
yHuBepcHTe a,
OH
Ony-
6nmKoBas
CepHio
Hay4HBIX
CTaTel
NO
TeOpHH
JHTOBCKOM
TepMHHOJIO HH.
B
ocuosy
csoeli
Teopuu
C.
Mankayckuc
NOOxKHI
YYCHHA
AHTHYHBIX
H
CPpeHHeBeKOBLIX
(bH-
OCOOB
NOTHKOB
H
PpaHUy3CKHX
A3bIKOBeNOB
Hayana
XX
B.
(M.
B éal,
J.
Vend yes
uw
zp.).
TepmuHono mueckaa
Teopua
C.
Mlamkayckuca
kKacamlacb
BC€X
OCHOBHBIX
BONPOCOB
JIMTOBC-
Koi
TepMHHOJIO‘HM:
KaTe OpHH,
CBOlicTBa
HM
MCTOYHHKM
TepMHMHONeKCHKn,
ynoTpeGneHHe
Tep-
MUHOS,
OCHOBHBIC
IPHHUMIbI
TePMHHOTBOpYeCTBa
H
T.1.
OpH uHabHasd
MH
Hay4HO
OGOcHOBaHHAaA,
97a
Teopua
uMee
Gonbiloe
3HAYeHMe
KaK
MIA
WHTOBCKOM
TepMHHOJOTHH,
TaK
H
MIA
HCTOPHH
TepMHHOZ0 HM
BooOme.
OnHakKO
Ona
NpOTHBOpeyHBa.
C
ODHOM
CTOPOHEI,
B
Hei
NpaBHJIbHO
Onpe-
HeneH
OObEKT
TepMHHOMOTHH,
He
OTOAKTCCTBIAIOTCA
TePMHHONOTHA
H
TEPMHHOJICKCHKa,
IpaBi b-
HO
ON€HHBaIOTCA
HHOCTpaHHble
copa
u
T.1.
C
Apy oi
CTOpOHEI,
ce
aBTOP
TePMHHAaMH
C4HTAM
He
TONLKO
MOMHHBIe
TEPMHHEI,
HO
HM
HMeHa
COGCTBeHHEIe,
WaxKe
HEKOTOPbIe
NO HYeCKHe
Te3HCHI,
cBoeo6pa3HO
H
y3KO
NOHHMas
TepMHHONOTH3alM1O,
MasIO
BHUMAaHHA
yoenAN
KaccupuKaunn
no
HATH
MW
T.0.
136