LIETUVIY
KALBOS
SINTAKSES
TYRINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXV
(1986)
KAZIMIERAS
GARSVA
LATVIJOS
LIETUVIU
TARMIU
SINTAKSES
YPATYBES.
IR
TEKSTAI*
1.
TVADAS
La ijos
TSR
y a
maZiausiai
6
senbu iy
lie u iy
a més:
ilniSkiai
(Ciskodas,
Ind ica,
Uodegénai
i
k .),
u eni’kiai
(Suba ius,
Ga S iné,
Aknys a),
kupi’kénai
(Né e os),
pane éZiSkiai
(Sky énys),
Siauli’kiai
(Uk ai)
i
el&i8kiai
(Vadaks is)
(plg.
Ga S a
1985),
I8sky us
Ind ica,
i
ku ig
lie u iai
a sikélé
1893—
1903
m.
i€
Ig-
nalinos—Rim¥’és
apylinkiy,
i
galbii
Ciskoda,
isos
ki os
Snek os
gali
bi i
pag indi-
nio
lie u iy
kalbos
plo o
Siau inis
esinys.
Ta p
Ciskodo
i
Ne e ii
senbu iai
sa e
daZniausiai
adina
lie i ninkais.
Visos
os
Snek os
eikia
daug
duomeny
lyginamajai
dialek ologijai
i
bal y
kal-
by
kon ak ams
i i.
La ijos
lie u iy
Snek y
eks ai
papildo
miisy
Zinias
i
apie
a -
miy
sin akse.
IS
pak aS iniy
lie u iy
a miy
iki
Siol
nebu o
iSspausdin a
ik
La ijos
lie u iu
kalbos
eks y;
ju
iiks a
i
pilniausiuose
inkiniuose
(Lie u iy
kalbos
a més
1970;
Zinke i ius
1978).
Cia
pa eikiami
eks ai
y a
ne
ik
pi mieji,
be
i
daugelio
ie y
—
i
pasku iniai
(s a an
Daigpilio
hid oelek ine,
Ind ica,
Augus ini8kiai,
Misi inai
i§
iso
bus
i8kel i
i
uZlie i).
1977-1983
m.
au o iaus
La ijoje
bu o
i agy a
30
magne o ono
juos y
(j aSy
ukmé
~ 25
alandos).
Daugelj
eks y
Si a o
au o ius,
kai
ku iuos
(siekian
didesnio
ikslumo)
—
uni e si e o
dés y ojai
A.
Gi denis
(N .
28),
O.
Kosiené
(N .
8,
22,
23),
B.
S undZia
(N .
7,
24).
T ansk ipcija
a ojame
ip as ine
i
ka u
—
kuo
pap as esne.
Kadangi
lie u iy
kalbos
p iegaidés
y a
ik
ilguosiuose
skiemenyse,
i ap adés
a
i agalés
p iegai-
dés
Zenklas
sa aime
odo,
kad
ki giuo o
skiemens
pag inda
suda an is
balsis
y a
il-
gas,
o
pi masis
a
an asis
d iga sio
komponen as
—
pusilgis.
Igieji
balsiai
specia-
liai
zymimi
ik
uose
ki giuo uose
skiemenyse,
ku ie
i8 a i
su
idu ine
(*)
p iegaide,
i
isuose
neki iuo uose
skiemenyse.
D iga syje
i
akii o,
i
ci kum lekso
Zenklu
(di)
Zymima
idu iné
p iegaidé,
nu es a
pe
abu
komponen us,
o
g a iu
(ie,
ai
i
.
.)
—
ypa ingai
umpas
ga so
a
ku io
no s
komponen o
iS a imas,
p imenan-
is
ad.
ki s ine
p iegaide.
G a iu
i
a8ku
Zemai
(i.)
Zymimi
ki éiuo i
pusilgiai
balsiai,
ne u in ys
p iegaidés'.
Kai
Zodyje
du
a
daugiau
ki éiu,
pag indinis
dazniau-
*
Ge iausiai
eks y
pa eikéjai
Geno e ai
Misi inienei
(1891.X.25—1984.V.7)
i
daugeliui
ki y
La ijos
lie u ninky
a min i.
*
Pagal
adicija
ki ¢iuo y
balsiy
pusilguma
Zymé i
idu inés
p iegaidés
Zenklu
y a
i
nelogiska
(plg.
Ga S a
1977,
77—78;
da
anks iau
p ie
panaSios
nuomonés
bu o
p iéje
J.
Kazlauskas,
A.
Gi -
denis).
218
siai
y a
pasku inysis
ki is
(plg.
gaidzis
i
.
.);
Salu inis
ki is
poki iniuose
ga suo-
se
ie,
uo
(ypaé
iS es uose
i
nugiedamuose)
Zymimas
aSku
i Suje.
Kai
balsis
e
p ieS
kie uosius
p iebalsius
i
balsis
a
po
minkS yjy
p iebalsiy
one i8-
kai
i
onologi’kai
su ampa,
jis
Zymimas
ienodai
—
Zenklu
a
(e='4),
nu odan
p ieSais
esan io
p iebalsio
minkS uma.
NeZymios,
daznai
i
sa aime
numanomos
one ikos
ypa ybés
nede alizuojamos
(jos
bus
ap a os
ki ame
s aipsnyje).
Teks y
one inés
ypa ybés
ne ienodinamos.
Pauzés
a p
sakiniy
Zymimos
ienu
ikypu
b ikSniu
(/),
o
a p
sin agmy
—
kableliu,
d i aSkiu
a
pan.
I8
u imy
eks y
a ink os
kalbo y ai
s a besnés
i
jdomesnio
u inio
i8 aukos.
Daugiausia
(apie
eédalj)
magne o ono
j aSy
y a
i$
Uodegény.
Ciskode
é y
kalba
ik
,,paci uojama“
nelabai
iSliuose
eks uose,
ad
Uodegénai
daba
y a
olimiausia
-senbuyiy
La ijos
lie u iy
sala,
ku ios
labai
sa i a
a mé
iki
Siol
a o a
da
kaip
bend a imo
p iemoné
(daugiausia
a p
G.
Misi inienés
i
jos
duk e s
Elenos;
em a-
si
i
pas a osios
au o iui
a mi8kai
a8y ais
lai’kais,
jie
neki iuo i).
IS
mazdaug
40
likusiy
uodegéniSkiu
(apie
1900
m.
bu o
47
Seimos,
daugiau
kaip
200
Zmoniy)
10
da
gali
pakalbé i
lie u i8kai?.
Apie
1935
m.
Uodegény
gy en ojai
gauda o
lie u-
isky
laik aS iy
i
knygu,
bu o
ne
su aSinéjami
no in ys
lanky i
lie u i8ka
mokykla.
Pagal
Uodegény
Snek a
galima
sp es i,
kaip
bu o
kalbama
mazdaug
10
ki y
K as-
la os
apyl.
kaimy
(plg.
Ga S a
1984,
88),
nes
subal a uséjusios
pasku inés
Misi iny
k.
(7
km
j
p.
.)
gy en ojos
G.
Misi inai és
p isimin i
Zodziai*
panaSiis
j
Uodegé-
nu.
G ei iausiai
nedaug
esisky é
kalba
i
isame
nu au usiame
plo e
a p
Uodegény
i
Sk udél¥nés®,
-ski iamame
Daugu és
upés:
Naujinio
(20
km
j
.),
Jéunbo nés
(Neibo no,
8
km
ip.
.)
i
ki ose
-apylinkése®.
Ta p
deSiniojo
bei
kai iojo
Daugu ds
k an o
lie u iy
y a
neabejo inas
ySys.
Nuo
Jéunbo nés
lie u iy
kaimai
j
deSiniji
upés
k an a
y a
isi e pe
a p
bal a usiy,
la galiy
i
sen ikiy
usy
kaimy.
Kon ak us
su
kai iuoju
Daugu és
k an u
odo
gau-
soki
skoliniai
i
bal a usiy
kalbos,
ku iy
ie inéje
la galiy
Snek oje
né a.
Senieji
Uodegény
kapai
aip
pa
bu o
ne
Bo d koje,
be
a iau
Daugu és
bei
subal a u-
-séjusio
plo o
—
Uzinkalne
(ki aip
—
S ygé i iuose,
uZ
Dze galiSkiy).
Misi inu,
Augus iniskiy
gy en ojai
eida o
ij
Jaunbo nés
bagny ia;
G.
Misiiinienés
p osenelé
Biéiuol’,
gimusi
apie
1820
m.
i
kalbéjusi
lie u i8kai,
j
Uodegénus
a i ekéjo
aip
pa
2
TS
ju
4
gy ena
ki u .
3
J,
Endzelynas
(1981,
279)
y a
nu odes,
kad,
be
Uodegény,
lie u iai
gy ene
i
Mulkiuosé.
Vie iniy
Zmoniy
a minimu,
en
daugiau
kalbé a
la galiSkai.
4
A klis,
Ge as,
kdjas,
kaliddas
,,kalédos“,
me gei a
i
pan.
5
Sk udélyné
y a
20
km
j
pie aka ius.
P ie
jos
ki giuo as
balsis
o
aip
pa
da
bu o
a iamas
‘kaip
a
(G ina eckiené
1980,
223,
i8n.
Dy:
®
(J
Elle noje
(p ieSais
Naujinj
—
K.
G.)
seniaus
ku -ne-ku
gy eno
lie u iai.
[...]
UZ
is
daugiau
jy
bu o
apie
Neibo j.
Pusamiiai
sako,
kad
augdami
negi déjo
cze
Zmoniy
kalban
ki aip
kaip
lie u iszkai.
Ta si
paminklui
kele as
lie u iy
uZsiliko
iki
sziai
dienai.
Isz
ku
jie
a éjo
nieks
neZino
i
seniausieji
nea mena.
[...]
1864
m.
[...]
nu a ge
Zmonés,
iszgi de,
kad
eiks
moké i
ke-
‘e a
deszimeziy
[i8pi k i
Zeme],
pa sigando,
palike
e gijos
ie a,
iszsidangino
ku
kam
kliu o*.
—
Z algas.
Isz
Zemga os.—Té ynés
sa gas,
1898,
N .
7,
p.
17.
219
i§
ki os
Daugu és
pusés
(Jaunbo néje
lie u iai
Bi i oliai
gy ene
iki
1920
m.;
en
bu o
pa a dziyu
K auklis,
Miki is,
Té wid
i
.
.).
Kiek
ankséiau
K asla os
apyl.
lie u iai
galéjo
sie is
i
su
B eslaujés
apyl.
lie u-
iais.
Sp endZian
i¥
a imiausio
Plidsy
(Plius ij)
k.
(nuo
Augus iniskiy
7
km
j
p.)
pa a dziy
G odz’,
Ka del',
Luksza,
Pi kun,
Ragiel’,
Székel',
Szemel’
i
ki y
duome-
ny
(1984
m.
apklaus i
8
y esni
Pli sy
gy en ojai
kada
no s
kalbéjus
lie u i8kai
nebep isimena),
as
kaimas
i
esmés
galéjo
subal a usé i
iki
XIX
a.
idu io.
A.
Vi-
dugi is
(Tayyac,
Buny upuc
1983,
48)
mano,
jog
da
XIX
a.
pabaigoje
ie
gy en-
ojai
bu o
d ikalbiai
a
mi& iis,
o
B.
Makauskas
(Makowski
1983,
236),
emdamasis
1919,
1921
m.
gy en ojy
su a8ymais
i
1939
m.
inkimais,
nu odo
da
ada
iki
10
%
»lie u iu“
bu us
nuo
Pliisy
i8 isai
ne
80
km
j
pie yéius
(Pe eb ody,
Mio u,
Niko-
laje o
als iuose
—
uo laiku
ai
bi y
labiausiai
j
y us
nu ole
lie u iy
salos).
K asla os
apylinkéje,
kaip
i
daugelyje
ki y
La ijos
ie y,
senbu iai
lie u iai
gali
ba i
isika-
e
XIII1—
XVII
a.
1982—1984
m.
La ijos
TSR
is o ijos
ins i u o
a cheology
kasinéjimy
duomeni-
mis,
Misi inuose
Zmonés
gy eno
jau
X
a.,
p ie
Augus iniskiy
(3
km
j .)
—
XIII
a.
Ben
XIT
a.
gy enus
lie u ius
ose
ie ose
galé y
ody i
i
uodegéniSkiy
skolinys
kidumalas
,,ke alas“
Geigu
yai
né a
hipe ko ekcija;
XIII
a.
la galiai
a
Zodj
bus
p adéje
a i
éaumala,
plg.
Baga
1961,
97—
98,
275—276,
572). P ieS
1519—1753
m.
(Baga
1961,
570—574)
gal
pasiskolin as
i
Zodis
sSks as
» asus“
<siks s>
seiks s.
K.
Baga
(1961,
99—100,
266)
mané,
kad
Ti al e,
ku is
y a
nuo
Uode-
gény
5
km
j
Siau e,
lie u ninkai
u éje
gy en i
da
uome ,
kai
pa ys
la galiai
Zz oldo
ie oje
ebe-
i8 a da o
*Uz alda
(nemaia
os
apylinkés
ie o a dziy
ode
lie u ius
gy enus
da
neseniai).
Pa s
Uodegény
a das,
kaip
i
Augus ini8kiy,
Misi iny
kaimy
pa adinimai,
y a
lie u iSkas,
kiles
i
Zodzio
( )uodega
(la galiai
ja
adina
(s )as e,
o
edegés
ie iniai
gy en ojai
né a
gi déje).
Lie u-
iSki
y a
i
daugelis
ki y
kaimo
ie o a dziy:
Liks upelis,
pie a
Liks ai
(la iskai
Liu
pla as)
i
.
.
(Z .
eks a
N .
11).
Toliau
a ojami
Sie
su umpinimai:
Akn
—
Aknys a
(o ic.
Aknis e,
Jékabpilio
aj.),
Cs
—
Ciskodas
(Tiskadi,
Rézeknés
aj.,
Saks agalio
apyl.),
Dgp
—
Daiipgilio
pie inés
apylinkés
(G y-
a,
Kalkuoné,
Médinas,
G endza),
Eg
—
Egldi é
(Eglaine,
Da gpilio
aj.),
G s
—
Gd s iné
(Ga -
sene,
Jékabpilio
aj.),
In
—
Ind ica
(Ind ica,
K asla os
aj.,
KalnieSy
apyl.),
N
—
Né e os
(Ne e a,
S i kos
aj.),
Sbé
—
Suba ius
(Suba e,
Daugpilio
aj.),
Sk n
—
Sky énys
(Shi ani,
Bauskés
aj.,
B iina os
apyl.),
Uk
—
Uk ai
(Uk i,
Dudbelés
aj.),
Vdks
—
Vadaks is
(Va-
daks e,
Saldaus
aj.).
Daugiausia
pa yzdziy
uZ a8y a
iS
Uodegény
(
Vodigéni, Odigjani,
K asla os
aj.,
Bo o kos
apyl.);
p ie
jy
ne a ojama
jokia
san umpa.
Vie o iy
lokalizacija
smulkiau
ap a -
a
anks esniame
s aipsnyje
(Ga S a
1985).
2.
SINTAKSES
YPATYBES
Zinomas
J.
Endzelyno
(1979
510,
515)
eiginys,
kad
la iu
kalbos
sin aksé
dau-
giau
p imena
Eu opos
aka us
( okie iy
kalba),
o
lie u iy
sin aksé
—
y us
(sla-
u
kalbas).
Dauguma
La ijos
lie u iy
kalbos
sin aksés
ski umy
nuo
ki y
lie u iu
a miy
y a
ne
a chaizmai,
be
a si ade
dél
la iu
kalbos
j akos.
I
is
dél o
kokio
no s
didesnio
a o ikio
a p
lie u iy
kalbos
abiejose
espublikose
né a.
Kaip
i
g e imose
y y
aukS aigiy
Snek ose,
plo e
a p
Ciskodo
i
Sky éniy
a -
ojamos
kons ukcijos
ne
ik
su
loka y u
(plg.
gy idna
m isu
bainyciaj
Cs),
be
i
su
ilia y u:
aik
d an
Cs,
Aknis én
aS ioni
kilome ai
Sbé,
pé ei i
La ijan
G é ,
dedi
pé iun
Akn,
é%e
Su ainiskin
N ,
a a
idon
Sk n.
Vienaskai os
ilia y as
a o-
220
jamas
i
pane éZiskiy
a méje,
ik
galinis
p iebalsis
n
daba
daYniausiai
y a
nuk i es
plg.:
aik
lai ka
|
laiikan,
Sal’n’
,,Sali i“,
li.pk
Zémé
|
Zémén
i
pan.
Ta p
Uodegény
i
Eglai és
( ilnigkiy
i
g e imy
u eniSkiy,
i8sky us
gal
ik
Ciskoda
i
Ind ica)
loka y as
painiojamas
su
ilia y u,
.
y.
ie oj
loka y o
labai
daznai
(ypa
Uodegénuose)
a ojamas
ilia y as,
0
ie oj
ilia y o
—
e ka éiais
i
loka y as,
p z.:
a)
bi . a’
éis
a éliai:
iena i
ka ie,
ki an
a kljs,
ecia
a i-
Za's;
mum
gi
&emadanas
mesds
bi . a"
azipkalin;
aka an,
y an,
unksci
giéda;
pi-
pas
da zah
pja ie;
a an
nieka
nié ,
dykas;
b)
kaimyn is
ind i ie
akp iej;
a eina
baz-
nyciai
Dgp;
nidja
ka ciamdéj
mana
y as
Eg.
A si ik inai
os
o mos
pa a ojamos
i
sa o
ie oje:
liniis
mina
ijdj;
imp iolau
an
upialin;
sdul ie
Ididzes
debesin.
Panasiai
abu
ie ininkai
eiSkiami
omis
pa iomis
o momis
pie y
auk& ai iy
a méje
(Zin-
ke iéius
1978,
46,
54),
o
loka y o
a ojimas
ie oj
ilia y o
La ijos
y y
aukS ai-
&iy
a méje
bu o
aiskinamas
g ei¢iausiai
la iy
kalbos
i aka
(G ina eckiené
1983,
113-114).
Tam
ik uose
Uodegénu
pasakymuose
ilia y as
a ojamas
i
ie oj
galininko,
inagininko,
plg.:
idenin
bi . a
daug
misiu';
mana’
me ga
pyleie
ka an
su
manim.
Neai&ku,
a
ilia y o
a ian u
galima
laiky i
iena
ka a
uz asy qa
o ma
dnas
da -
bani
,,da bé.
]
Siau e
nuo
linijos
Ragu a
—
Ukme gé
—
Molé ai
—
Salakas
a ojamos
su um-
pin os
daugiskai os
ilia y o
o mos,
one i8kai
su ampan ios
su
loka y u
(
Zinke-
i ius
1978,
54):
kuniguos
ndja
Cs,
iS aza a
kapuds
Laukesés
Dgp,
Zagenys
sudieja
Eg,
aziuiosiu
s eciuds
pa
juos
Sbé,
déda
medi.niuos
siiduos
G 8 ,
a sigabianam
Na a-
16s
N ,
si . io¥
kiilios
Sk n.
Nuo
senbu iy
La ijos
lie u iy
kalbos
ski iasi
ik
Ind icos
kolonis ai,
daznai
i8laikan ys
daugiskai os
ilia y a
pilna:
dali.na
chu a iosna;
di -
ysna
pasp abi ja.
Be
Uodegénuose
i
daugiskai os
ilia y as
(plg.
apyni s
si .dedu
iduh
amuds
bu akuos,
la g.
e mu's
bu aku's)
e ka éiais
pa a ojamas
loka y o
eik&me
(niazeinaii,
kas
amuos
namuos
gy iana).
Vienaskai os
loka y as
ka ais
a ojamas
ie oj
galininko,
p ielinksnio
pe
su
galininku,
o
daugiskai oje
—
ie oj
inagininko
(ypa
skai a dZiy)
i
.
.:
d nesa
S iA iej
(,,sekmadienj“)
piena;
pinkiazdiaSeim
kapaiku
diendi
(,,pe
diena“)
ai-
kia
makié
Cs;
d idegxim
de in ués [mid uos]
suddlue
Si u
salu;
kia u iazdesim ios
"
mid uos
isala
Dgp;
ij ios,
kia u i ios
(,, isé,
ke u iése“)
Kila;
misa
ijuds
Akn;
a eina
pis iej
pi masias
adjnas;
kasdiena's
aSa oju,
kad
nie
mamy ies.
Pagal
la galiy
pasakyma
gaja
ganws
Uodegénuose
sakoma
i
aikia
ai
gan ios,
gany ;>
ys
diéna’s
namios,
a
ke i a
ganios.
Ry inése
Snek ose,
odos,
a ojamas
i
ejopos
auk& iausiojo
bid a dziy
laips-
nio
o mos,
suda y os
i
i a dZio
pa s,
pa i
i
nelyginamojo,
aukS esniojo
i a dziuo-
iniy
bid a dZiy
laipsnio
o mos
a ba
nelyginamojo
laipsnio
daugiskai os
kilminin-
ko
i
jo
aukS iausiojo
laipsnio
o my
(plg.
G ina eckiené
1983,
115;
pas a oji
o -
ma
au o iaus
neuz agy a):
a. e. isis
,, ie e sys“
pa s
pi masei
sk i ida
Dgp;
pa s
si@nasai
a&
In;
pa s
seniesnisei
im
pénsija’s.
Uodegénuose
ie oj
ip as iniy
i a dZiy
as,
a
i
sa és
ienaskai os
kilmininko,
naudininko
( egiau)
i
galininko
o my
a ojamas
inagininkas:
a im
ie as
sw
mdamu
peni,
aikai
manim
nepieniés;
and’
gi
Zeli.ja,
a im
ge si;
daba
anys
manim
221
pami ie
,,paliko“;
niw idie
manim
da
namais;
d.nys
pa
manim
pa
asa u
bina;
ni
iéna
nié a
pa
sa im.
Bid a dziy
be a dé
giminé,
beasmeniai
eiksmazZodziai,
daly iy
daugiskai os
a dininkas
(pas a oji
ypa ybé
uz asy a
i
Suba iuje)
pakeigiami
biad a dZiy
a
da-
ly iy
y iskosios
giminés
ienaskai os
a dininku,
p ie eiksmiu:
man
§sil as
ka-
Jja.m;
au
baisis,
ka
agai
a i
nesumis um;
nigid as
bi . a:
pa i kas
pa
Mikaldjui,
sunkei
bi. a';
nekadi
nepamisli as,
kad
eiks
Ski ies
Siemie
nuo
meiluosies
ma’
mi ies;
bi u
palaida i
i
is
pabaig as
bu is;
maza
pali.kis
aki
Zma‘nigj,
kas
kalbia
pa
lie i. iskei;
paFda iem
kadi
nupja is;
a pai
S
z dnijis
Sbé.
Uodegénuose
da
ka ais
iS a iami
i
be a dZiai
biid a dZiai
(Juzupéliui
bi. a’
sunki),
aigi
jy
pakei imas
y a
nesenas
i
kiles
dél
la iy
kalbos
j akos
(plg.
bia‘
umsas,
la .
umss).
Daiigpilio
apyl.
y iSkosios
giminés
o momis
mo e iskoji
giminé
eigkiama
ik
labiau
Snek a
p imi Susiy
Zmoniy
(plg.
G ina eckiené
1983,
112).
Po
slink ies
eiksmazZodziu
kai
ku ie
y y
auk8 ai iai
a oja
ne
ik
ilia y a,
be
i
siekinj:
eisu
ndma
gi.l u
(1.
d.)
Cs;
néja
pa.pu
pjdu u;
b alis
nu aza a
padaba u;
neida a
né
aka io u
N .
Siekinio
unkcijos
okios
pa ,
kaip
bend a ies;
abi
os
o -
mos
uo
pa iu
ikslu
gali
bi i
a ojamos
i
po
in ini y o:
kas
au
na
ai
da
y u
|
aikia
ai
sldZi .
Uodegénuose
g e a
sang azinés
siekinio
gal inés
-is
a ojama
uos:
ais
mazga is
|
mazga uos,
az inié uos
(bend a yje
y a galiiné
-ies,
bid-
a dziuose
—
iis
/
uos,
plg.
nie
ki
bija ies;
bdl iis
|
bdl uos).
Salia
siekinio
gali
ei i
daik a a déio
kilmininkas.
Lie u iy
kalboje
siekinj
u i
kupiSkénai,
anykS énai
i
labai
nedidelé
dalis
g e i-
my
u eni8kiy
(apie
V¥Zuonas,
Alan a,
U ena)
bei
pane éziskiu
(apie
Vabalni ika)
(plg.
Zinke igius
1966,
390; 1978,
70,
72).
Ki ose
a mése
siekinys
i’nyko.
Vilniskiy
a méje
siekinys
a ojamas
ik
La galos
lie u iy
salose
—
Ciskode
( e ai,
uZ asy-
as
liaudies
dainoje)
i
Uodegénuose.
G ei iau
ai
y a
ne
skolinys,
be
a chaizmas
no s
la galiai
siekinj
i gi
u i
(plg.
es
iSu
ds u
,,a8
eisiu
algy i“,
aizb auce
laulo is
»(jie)
i8 azia o
uok is“,
Cxpuuga
1908,
48;
Endzelins
1982, 587).
Sang azinés
o mos
galiiné
- os
nesu ampa
su
la galiy
-iis;
ie oj
jos
K asla os
apyl.
la galiai
a oja
galing
-ys.
Siekinj
gy ai
a oja
i
i8like
Siau iniai
kupiSkénai
apie
Né-
e as,
Suséja.
Kaip
i
ki ose y y
auk8 ai iy
ie ose,
apie
Kalkuone
(G ina eckiené
1983,
119),
Ciskoda
su
eiksmazodzZiu
eikia
i
bend a imi
eina
a dininkas,
plg.:
aikia
da -
bas
da ,
nie
kam
kalbid
Cs.
Uodegénuose
gal
dél
sla y
k.
j akos
pasi aiké
ie-
naskai os
a dininkas
i
po
eiksmaZodzZio
ds i:
kad
gale‘ ume
as
Zmogus
{be
nega]
as i
Zmagaus,
as i
ge us
Zma nius).
Da
plg.
namie
nié
kas
paliek
Uk.
Ma y ,
dél
sla y
kalby
i akos
a dininkas
ka ais
p adé as
a o i
i
ie oj
pa-
pildinio
galininko,
k eipinio
Sauksmininko:
é§
au
diiosu
pi agielis
Cs;
nd
au
kdu-
linis,
duok
man’
gialuz .ni;
kiskidlis
nidbagialis,
aik
miezZaliu
pjdu u
(1.
d.).
Visu
pasieniu
dél
la iy
kalbos
j akos
ie oj
a dininko
kons ukcijos
su
u é i
papli es
naudininkas
su
eiksmaZodZiu
bi i
(pas a asis
gali
bi i
i
p aleis as):
b a-
liam
%méina
lie i ia
bi . a
Cs;
man
¥s
b élei
bi . a’;
jam
bi. a
b alis
Zani as;
pa
mum
bi. a
iénui
b aliui
é s
s inai;
isiém
pa
iénai
paduskj ei
a sisiés u;
aikialwiénu
kiek
man
daigil;
mam
a.ki
k imu
niabi. a.
Akn;
Na a és
jam
bi . a
cen as
N
222

i . .
Kaip
ma y i,
eiksmaZodis
bé i
ne e ai
nukeliamas
isakinio
gala
(plg.
K as-
layos
apyl.
bal a usiy
a a
nas
li d. ec
buil).
ZodZiy
a ka
sukei iama,
no in
ku i
no s
Zodj
pab éz i,
plg.:
@
k%
anys
man
pada s
sidnai;
Gnas
pad oda
ié ui
ada u
u ié ;
jau man
senei
eikie
numi .
Nuo
Aknys ds
uz agy as
pasakymas
a2
do.
d
iaka
jéji.s
man
da
i gi
eko
jo i“.
Zodiiu
linksniy
kons ukcijos
Snek ose
ne e ai
e éiamos
p ielinksninémis
(plg.:
anas
dale
a izas
diel’
a kliq
,,a kliams‘;
dppili
su
kd S u
indiniu),
no s
pasi aiko
i
p ieSingai
( am
ki .nigui
i.su
émi
a ojeme
N ).
Y a
i8laiky y
pilnesniy
p ielinks-
niu
(nudg,
é pi),
be
daug
ju
eik’miy
(a ,
nud
i
.
.)
i
ne
pa iu
p ielinksniy
(aiz,
da,
pié
s a p)
pasiskolin a.
P ieliksniai
eikalauja
ienaskailos
kilmininko
(dél,
na,
nuo),
naudininko
(da,
p ie),
galininko
(an ,
pa ),
kilmininko
i
galininko
(aiu),
naudininko
i
inagininko
(lig),
daugiskai os
kilmininko
(dél,
nuo),
galininko
(a#u),
inagininko
(da),
galininko
i
inagininko
(pa )
i
. .
Toliau
pa eikiame
uZ aSy y
p iclinksniniy
kons ukcijy
pa yzdzius.
Jos
papli e
labai
ne ienodai.
aid,
plg.
la.
aiz
uz“:
da zinie
bi. a:
aiz
kélia’;
i§ dukie
manim
aizZ
pasmak ia’.
Uodegénuose
i
Ciskode
aiz
(aiz)
a ojamas
kaip
p ielinksnis
i
p ieSdélis.
a
,,i,
pas“:
aina
un
Eglai i,
Tluki u
Sbé;
un
maliino
nu eZe
Sk n;
éde
un
sa-
ya
sese im.
P ielinksnio
i
eik8me
an
labiausiai
papli es
a p
Subaéiaus
i
Sky éniu,
da
plg.
Uodegénuose
i
Ciskode
a ojama
jo
one ini
a ian a
na.
aplink
apie“:
mid u
aplik
§aSiazdiaSim
adgal
Dgp.
azn
(a2)
,,uzZ,
inagininkas“
i
.
.:
uz
aze iéka,
azu
Ski scinia.
Dgp
(da
plg-
uiu
SkaFdupja.
Akn;
ia
pi masis
u
gal
p ide in as
p ie
bend inés
kalbos);
iséjaw
az
y a
Eg;
azu
Subaciaus
Le u a
Sbé;
jam
eikia
dikSGia
azu
ilku
Sbé;
as
dédia.
pa.jemia.
jj
aZu
s inu
Akn;
baigia
i au é ,
paliéka
az
la iis
Akn;
isimékia
az(iu)
mi nika
N .
da
,j,
iki,
pas,
p ie“:
a)
b alis
ienas
naja
da
a akui,
da
RYgai;
nesidabaja
da
ié ui
su
mamu;
naina
da
pi ei,
da
namais;
b)
ni ali
da
Té al ui
nuo
Viodigiénu;
kia u i
kilomé ai
da
bain iai;
c)
pajimie
ji
da
sa im,
do
siinui,
duk ié
d eina
da
manim;
a k
da
aikais;
d)
d eina
da
lungéliui.
Tas
p ielinksnis
(i
a i inkamas
p ieSdé-
lis)
labai
papli es
Uodegény
Snek oje.
Jis
i
sla y
kalby
pasiskolin as
pe
ie ine
la galiy
Snek a,
plg.:
kacia,
na a
da
géldam
,,ka e,
negalima
p ie
s alo“,
da
mezam
i
miska“
i
pan.
(da
plg.
Endzelins
1982,
602-603).
dél:
dnas
daleie
a izas
diel’
a klii
|
a di iem
ka ei;
a idie
id ini
ba dnku
diel’
kiicias;
del
siekla's,
siéklai
Eg;
ki lis
dél’
du keiu
dingima
Akn;
pusik a s
del
kd és
Uk.
Tose
pa
ie ose
ikslui
eikS i
Salia
kons ukcijos
dé!
+
kilmininkas
_
da
pa a ojamas
i
naudininkas
(+
bend a is).
i
,i,
pas,
ie ininkas“:
nea dja
in
da ba;
a aik
in
mim
|
mims
Cs;
in
a
Sni i a
sep yni
kazidinai;
im
pénsijas.
P ielinksnis
uz a8y as
Uodegénuose
i
Ciskode
kaip
an
pakai alas
(a
i
i
y ie iai
daug
ku
painioja,
plg.
Zinke i ius
1978,
55).
Kons -
ukcija
in
mims
( ie oj
in
mium)
g eigiausiai
y a
ély esné,
a si adusi
dél
la iy
kalbos.
po eikio.
223
lig:
lig
Daiiga ai
bi. a
Lie u a
Dgp;
lik
Né e ai
Akn;
lig
ka
,ka a“
Sk n.
‘Sky onyse,
kaip
i
pane éZiSkiy
plo e
Lie u oje,
Jig
a ojamas
ne
su
ienaskai os
naudininku,
o
su
jnagininku
(i
kilmininku).
na
,,an ,
i,
pe
(uZ),
naudininkas,
ie ininkas“,
Z .
an ,
in:
a)
a sisiédis
nu
kidl-
ma;
a
kaip
siediéjau
na
a
zlas ana:,
bip
nu
Zamies;
siedié
nu
linga;
b) u
dlgyk,
nesidabak
nu
man ,
kad
a¥
laju;
daba
nu
(im)
pénsijas
néja;
Zi iu
nu
bliiida;
c)
a
kiek
gi
nu
diéna’s
eiks
makié ?
Cs;
d)
diedienia
saka’
nu
manjs;
e)
galéjau
iskiap
isadi
nu
ié a's;
kai
nu
salds
gi idnam;
u
nu
laiika:
niaguloiesi;
y u
no
aing
niimuSie.
Fone iSkai
na
(mz)
gali
su ap i
su
p ielinksniu
nuo.
Seman iskai
Uodegé-
nuose
i
Ciskode
na
y a an
i
in
pag indinis
a ian as,
ku is
daugiau,
odos,
nieku
neuz aSy as.
G ei¢iausiai
as
p ielinksnis
y a
one iskai
pe im as
sla y
na,
o
ne
a si-
ades
un( )
ga sams
(wu
i
n)
susikei us
ie omis.
La galiy
oks
skolinys
nepapli es,
plg.:
pidleie
nu
a udda
nisp aks a
—
pele
uz
a iida
nesp aks .
nud
,,nuo,
i$“:
a)
Gnas
na°
iZdaiigu a's
bu. a‘;
u ikas
s6pa
nu
da ba
Cs;
a a-
Za a
a sipiis
na
da ba;
ski ies
no
ma‘mu e:s
(=
su
mamu é);
b)
no
Lia u ds
bu. a
a aza is
Cs;
Zmanu
a a ede
nu
Lia u aés
Cs;
na
médzia’
su aisy as;
dunkscjs
bi. a
na
Saudij;
na
as
mamds
a iemie.
Reik&mé
,,i8“
pe im a
i8
la iy
kalbos;
ji
pasi aiko
i
Lie u os
pasienyje
(Endzelins
1982,
604—
606).
Su
a
eikSme
(la galiai
a ia
nu)
siejasi
i
okios
Uodegény
kons ukcijos:
linws
iskils a
nu
sp@liu
,i8
liny
iskulia
spalius“;
Sdudus
isblagza
nuo
i
a pY iu
i$
Siaudy
i8blo’kia
as
a py es“
(8nek oje
kilmininkas
apkei¢iamas
ie omis
su
galininku
i
muo
,,i8“
nukeliamas
p ie
kilmininko).
nudg:
a si duki
nug
manj
(1.
d.)
Cs.
Seny
Zmoniy
kalboje
nudg
da
pasi aiko
i
ki ame
y y
aukS ai iy
gale
—
pa yzdZiui,
apie
Li iku a.
pa?
,,pe ,
pas,
p ie,
i8,
uZ,
inagininkas,
ie ininkas*:
a)
pa
miisu
laiiku
gialu-
Zinkelis
@ja
Eg;
a§ jai su
plid ku
pa
ié ais;
b)
j
Saka
pa
mani
Cs;
duga
pa
ma-
nim;
ki
aS
di baii
pa
ié u,
pa
ma i,
y
a¥
aimi Sa i
Cs;
bi . a
d i
sdsa is
pa
jau-
nésniji
b ali
In;
a§
indi
kiilau
pa
juos
In
(i
G 8 );
pa
jim
nids ema
delgies?;
akig{
baliq
pa
mim
né
(a)
Sbé
(i
Cs,
Dgp);
jau
Li a
pa
mim
isibeiks;
pa
,,nuo“
Se i
nia éli
Eg;
c)
siiklumpam
pa
s alu,
pa
du im,
pa
pusp iem;
pa
kapais
Sa ikias
Al ki ka;
4)
pa
idu
saiisiis;
e)
and
gi
jauniésnie
pa
manim;
deka ajam
pa
klapa ais;
kalbam
pa e us
pa
a s
be nia’kéliais;
)
nas
bu a
pa
ka u,
pa
dok o u;
pa
liiino
Saiike
Sk n;
pa
kaimynam
Saiikia
Cs;
g)
di,
isaka
bi . a’
pa
gy i;
pa
idu i
lyknié;
aina
alnis
pi masei,
ma@Zasei
pa
i.du i
Akn
(pa
idu j
, idu yje“
sakoma
i
apie
Zeimeli,
plg.
Slia as
1972, 430).
»Pas“
eik8me
uZ aSy a
ne
ik
pa ,
be
i
pas
i8
o
pa ies
pa eikéjo
Daiigpilio
apyl.
(G y ojé,
Kalkuonéje,
Mediné,
G endzojé),
Suba iuje,
Aknys ojé
(i
Daugé-
liSkio
apyl.).
Toks
a ojimas
g eiéiau
gali
bii i
au en i$kas,
o
ne
paim as
i§
uzZ agi-
né ojo
a o os
bend inés
kalbos.
,,Pa “
,,pas“
eikSme
gali
bi i
a ojamas
iki
Ne-
e ij.
Po
p ielinksnio
pa
(pas)
i a dziy
gali
bi i
ki oks
linksnis
negu
ki y
a dazo-
dziy.
Vienaskai oje
po
pa
Uodegénuose
y a
ne
galininkas
(kaip
isu
ki y),
be
ina-
gininkas
(kaip
la iy
kalboje,
plg.
Kabelka
1975,
136,
208):
pa
kiiom
kidl a a's,
pa
om
piniga ;
pa
jiom
pame a
manim
,,pas
ji
palieka
mane“;
pa
kuo iom
224
a as.
Daugiskai oje
po
pa
(pas)
da%niausiai
a ojamas
inagininkas
(Ciskodas,.
Uodegénai,
G y a,
Suba ius,
Aknys a;
Sky énys,
Uk ai),
be
izoliuo ose
ie o ése
(Ind icd,
G endza,
Ga S iné)
pasi aiko
i
galininkas.
Kons ukcijos
ipo
kas
pa
(pe )
+
a dininkas
(galininkas)
(plg.
a
kas
cia
pa
a kli ku
Dgp,
pazu e e ,
kas
pa
ma k a'm)
lie uyiu
i
la iy
y a
pasiskolin os,
ma y ,
i$
lenky
(plg.
co
za)
a
okie iu
(plg.
was
ii ,
Endzelins
1982,
610).
Uodegénuose
junginys
pa
kij
(Kalkuonéje
—
azu
ki)
eiSkia
kodél*:
pa
ka
iek
mada
algei?;
dzu
ki
nidsuka?
Uodegény
pa
i
(Ciskode
—
pa
mdy
y a
,, odél:
man
o
maia
aikie
ai
ganuds,
pa
ij
ka
a
maza
bu aii.
paskui
,,po“:
a
ié as
neZemai
kiek
mid u
gy iana
paskui
mamas.
pé:
adzidja
pa
dzidziji
kéli
,,didziuoju
keliu.
Uodegénuose
i
Ciskode
sakoma
i
pa
la iskei
(-u)
i
pan.
p ié
,p ie,
apie,
pas“:
a)
dugau
p ie
ié ui;
p ie
paciai
Eglainiai
gi iana
Eg;
k i. a
2éme
p ie
balai
Sbé;
neldide
pi k
Zémes
p ie
ubeZiui
Akn;
p ie
kialmais
duga
Dep;
b)
apsi dlga
Séi a
miesa
p ie
udiniui
,apie
udenji,
udeni“;
p ie
aka ui
apie
aka a,
aka e“
kielies
empe a ii a;
c)
p ie
mum
(s)
jau
bu a:
daug
ka u
lie us.
Ta p
Ind icds
i
Aknys és
po
p ielinksnio
p ie
a ojamas
ienaskai os
naudi-
ninkas,
Vadaks yje
(Zemai iy
plo e)
—
kilmininkas
(p ie
Zaga és),
ben
apie
G e i-
dza,
Suba iy
—
daugiskai os
jnagininkas,
Vadaks yj
—
kilmininkas
(p ie
pdny)-
Uodegénuose
i
ypa
apie
Ciskoda
ie oj
p ie
pasakomas
i
la iSkas
pie.
p é:
pié mala
p a
gi nam
»gi nomis*;
p ia.
sku s ini
i§sk ianda
G an.
é pi :
e pu
mum
kalbe ,
siinus
labai
augs ai
sa im
nia§a.
Va ojamas
a p
Ciskodo
i
Subaéiaus
su
ienaskai os
kilmininku
(Uodegénuose
—
i
su
naudinin-
ku);
e pi
sa
Cs
(Biga
1911),
id. pu
sd. i
Dgp
gal
y a
kilmininkas
su
nuk i usiu
s
(plg.
sd. is
—
Uodegénai,
sa is
—
Médinas).
Pagal
la iy
kalba
Sky ényse
pasa-
koma
sd a
s a p',
Suba iuje
—
s d pa.
Ciskode,
Uodegénuose
lyginamujy
junginiu
p ie eiksmis
kaip
one i’kai
su am-
pa
su
kai:
aina
(biisi)
kai
pa diio a
Cs;
aki's
kai
guzikai;
kai
su
bidzdalu
smi -
dieja;
aks
kai
ilkas
bi. a
as
Su a;
algi-k
smélnai,
kai
namios;
‘da
plg.
a¥
di bau
kai
(=
sl.
kak)
i u ies
me gicka
Vdks.
Re ka éiais
as
kai
i8 a iamas
ka*
(plg.
la.
ka
,,kaip“):
akie
ka’
Sa mi .kSne
lapai.
Va ojamas
jung ukas
kélaik:
Sak
Sak
jduna
mé ge,
kalaik
ydiniuk io a
Cs;
i
da
g aba
da isime,
kalaik
numi seime;
da
plg.
kdlai
(=
kOlei)
idbas
sukélam
G 8 .
Kaip
i
la iy
kalboje,
p ijungiamasis
jung ukas
kas
a ojamas
i
eikSme
ku is“
(ka ais
a
pa ia
unkcijq
a lieka
i
ku );
nie
akiij
Zmaniy,
kas
pa
lie u is-
kai
pakalbié u;
padeda
ma‘my ei,
kas
si gs a;
sinus,
kas
padeda
lie u iam,
kas
i§-
augam
su
namini
kalbu;
as
i
Ikas,
kas
e‘ iukiis
pjduna;
ie
kia u i
biwa
akié,
kas
(ku )
kalbid-ja.
pa
lie i . isku
Cs
(i
plg.
ku
2a]
e1
pjduna,
as
pjdu ewas;
s ala
bi. a,
ku
dude).
Tuose
pa
Uodegénuose
Zinomas
i
jung ukas
,,ku is,
ku i“:
ku d's
supi ielo
[bil'ba's],
a an.
Teks uose
y a
sujungiamyju
sakiniy
su
a pusa yje
susijusiais
jung ukais,
be
daugiau
okio
pobidzio
p ijungiamujy
sakiniu,
plg.:
a)
kKaks
gi
u
Zma'gis,
kaks
gi u
gi' in a.jis?;
kas
aina
da
bainjéiai,
kas
namios
pali ika;
man
jau
éip
i
éip
ge éi;
b)
kad
eljka.s
pasisupsi,
i
iodai
niakiis
Dgp;
aikai
kad
nepenié's,
ki
225
aS
adi
da ysu;
kadu
jum
bus
ge ei,
adu
a azuosi ;
a¥
kai
jaund
bu a ,
ai
s ip a
bu ai
Dgp;
kai
si. e ia
ny ys,
ai
didda
skie an;
kaip
p adeda
aip
eké
[pienas],
ai
k i.ziskal
pamélzi
Akn;
kaip
j ,
aip
i
gy idna.m
(...
gia ai);
ki
u
pada ysi,
kaip
,
aip
y ;
ki
u
i
sup asi,
kas
,
%
i
algai;
k&
pa dlgiau,
as
gia al;
kiek
galéjau,
iek
p i emkai ;
kiek ézu
apsi. eda,
iek
isi.ski ia
G é ;
ku
miisu
nié a,
i
ge ai;
a
ku g
siéklai,
i
siéklai.
Va ojami
jung ukai
kad...
ai,
kada...
ad,
kai...
ai,
kaip...
ai,
kaip...
aip,
kas...
d,
kq...
as,
kiék...
i&k,
ku ...
e ,
ku iq...
@
i
. .
Tam
ik as
jung uky
kai...
ai
pakai alas
galé y
bi i
kai...
aigi
( aigi
sakinj
i8ski ia,
sus ip ina,
pab éZia):
kai
jauni
bi a.m,
aigi
kaimynai
su eida a.
Akn.
I ai aus
ipo
sakiniuose
pas ip inamieji
i
a liepiamieji
ZodZiai
nei,
ai,
en,
iek
i
k .
daZniau
negu
bend inéje
kalboje
(plg.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1976,
$42)
gali
bi i
p aleidZiami,
nepazeidzian
sakinio
p asmés:
p idé
ni
a im
niand-
iu
Dgp;
jau
sidnas,
kam
gi
u
gid as;
iékas
gy in ,
ne
maisas
si i
Sbé;
jau
senoii
g ie,
niadiok
dié e
bi. a.;
ku
duga
apiniai,
a dzialas
eina
Dgp;
g ébia
su
abiém
inka.m,
kiek
pasig éps.
3.
TEKSTAI
Ciskodas
1.
Ma.ma
mana
n‘abi. a
lie i. ’a
/
pa
i.sam
n’akalb’aja*.
/
ié as,
i
ié a
ié-
as
kalb’Aja
lie h. iSku
/
gaspada ’ai
isi
kalb‘aja
lie i. iSku
sen’Ai
/a
as
jau
Zma-
nas,
ki. ’as
n’amakiéja,
as
nigal4ja
kalb’a ’
lie i. iSku,
as
jau
kalb’aja
La iski
/
e§
ge éi
a men’u,
mana
é a
b illis,
ju gis,
as
jau
kuda
lie i. is
/
mana
é as
i-
lika
m’‘a u
jaunésnis
pa
i:
/
i
seniéji
Zmanas
numi ’a,
nie
kam
kal’b’a
/
kai
e§
numi su,
ié
ni iena
a- da
negi diési,
nika.s
i
nikalb’ds
/
ka
mika,
i
ge éi
kal’b’a ,
a
ka
n'amaku,
ki
gi
kalb’asi
/
as
pa
nédél’
izamokéj
i.na ’
lie u iski,
ka
i'n
li a ieSi
ebi
/
pi.nk’asdéSpim
sep ini
m‘a ai,
kai
bi. au
A mijai,
Sa¥éi.s
m’a us
i
du.
m‘€an’asus
/
su
aukSin’g’am
a§
galajau
kalb’a ,
a
su
Z’amai8’am
ni
i.puc’a
/
mana
i
ié eis,
i
ié a
ia as
jau pa
la iski
pa e ’us
kal'b’aja
/
du. lie i ’ai
bi. a
kunigéi
pa
mim,
uma%ii.nas
i
'belis
/
iéns
a gi ’ana
pink’alika
m’a u,
a
in as
sep in’alika
/ a’s
nuo
iln’as
bi.ja
p opeso s
[P.
Bi ée-
nas]
a aza is
pie
kun'ga
i ’bel’a.
/
o ,
a
in'am,
am
i
ddkumen i,
ka
eip
i
eip
/
e
i
bi. is’
yiés u é,
sen’au
p e a¥ei a
bi a,
ka
é
i a
a ’ és’ i
de i‘ni
gaspada ’ai
/
Ppanas
bi. a
gu.das,
a
i.n’am
Zmana
bila
lie i. ’a.
/
yd.
and
a a ed’a. de i-n’us
gaspad& ’us
/
o
ands
a aZa a,
di,
Zbma’,
i
a
i
kalb’aja,
ka
di i
Sxim i
pink’as-
deSim
m’a u,
kai
ié
/i
o ,
kas
gal’a
kal’b’a
pa
la . i8ku,
sup in a
/
nu
o ,
su
ki.nigu
i
aziniaja
/
kinigas
a kli-
bi. a
sukinkis,
i
aZbmiéja
/
a
ha’
/
nu
kas
maka
kal’b’a
pa
la u iSku?
i
p isak’a,
alp,
ka
aika.
Zanijas,
ka
I'a i. i-
Za-
ni us
/su
l’a u i,
Zmanu
I’a h. i
im u,
a
n’a
la i@ i
/
add
pa i.sam
igne .ks
jau
Ya i 'ai
/de i-ni
sim i
di desmi
S’a8 a
m‘a u
bi. a
a aZa is
/
pi
mani
a
bija
/
*
Vie oj
laukiamo
akO o
Zymimas
ci kum leksas,
kai
balsis
a iamas
nes ip iai
i
sma kiai
nu-
esiamas.
Sj
eiSkinj,
aip pa
a i auk inio
ki io
neoak a
(Gia
neski iama
nuo
neoci kum lekso)
226
nal
/
ie
'4 pu
sa. i
kalba
ik ai*
lie U. i8kai
/jiis
nu eini.
un
janénu
/
Sa iki
da
mumi,
ka
lauZni as
I’azi is
/
'a i.kas
bi. a.
silpnas
isei
/ligd as
|
més
isi
li.-
ka.m
eip
kaip
gi.mi.
/
nu éja i
az
kusnéli.
d iona.s
da b o ’a.s
ié aj
mokikla.s
/
gan’a i
gi- ul’us
/nu
pa
déd’a.m,
pa
e i.ka.
b dleis
/
mo.kikla.j
n’agaléja.
lais
/
ka
n’abi. a.
k6
algi
/
sd a
ku.snélis
bi. a.
Zé.me.s,
c’a
pa
isde’im
gik-
a u
/
un
Sé as
Zémes
i
a8
gim’aii
/
i
é ai cindi
gi.me.
/
bi8k’ .ku
ol’ai,
ku
ja.-
nénas
/a
c’a
i§
iéna
pi ka.
Si u
Zémi
/
ol’aii
isis a e,
kaip
sdka
pas’dlok
/
Se a
ié a
sanibine.,
p ie
nikaléjui
jau
bi. a.
/
di.delis
bi. a
mi.8kas,
a
daba
él
pie -
gime
Anas
/
i
Saiik’a
juos
aps i ai,
kaip
a¥
a amenu
/
Janénas
Juzé,
g.
1907
m.
PapuSinéje.
Médinas
16. o
lauk’asa
Si a
muSisk’a.,
g i a,
s ’a i as,
g ’a idza
skai ’a.s
p a
lié u ai,
pask’a i
d ideSim ais
m’a. ais
pé éja.
/
o
jau
m’a’s
&s am
pa
1a. ijai
/
sm‘a‘li.n’a’s
pa apija
pali.ka
pa
lié u ai,
a
Si a
pu.se
pa dpijas
pali.ka
¢’a
/
n’a oli.,
azu.
sm’a.-
Iin’as
#Z’a a
Okis,
bi. a
s ilpas,
gube nija
ka ina.,
a
¢’a
ku l’andija
/
i$
kai a.
kalkuon’a.s
als ‘us
bi. a,
a
paskui
p adéja.
ligin 'ai
/
adu
bi. a
ki cuma,
médu-
mu
/
pa
mum
bi. a.
bibl’d eka’s
medumi.,
g e idzoj,
kalni$k’uos,
daukpili
/
ak’6s
ja.ne.ni 'a.s
n’asup asda a
kalbés
ki ak’ds
/
jai
pasike nu eik
pas
kaiminu
sie a
pap asi
pasijé ,
sié as
—
si o
/
ana
kal’
a aja
—
azmi Sa.
/
aZu.
d
i.so
iéna
le u é
bii. a
i8éjus
az
i a
/
j6‘s
n’abi. a,
adi.nas,
namuds
/
ji
klaus’a,
ku
u
a ajai
/
azmi Saii
kaip
adi.nas
|
nu
ai
sika
u
pa dédai,
ko
au
aik’a
/
ana
éda
kaip
sij
o
/
gaudziéjus
okis
bu. a.,
ai
jis
pé si aSe.
gaudze,
kaip
i
la ’u
/
man
ik
s’ lije,
ndé i
pé si asi. i
kaip
i
ki 6j
au éj
/
4,
sakai,
ne eik’a
/anies
man’
bu a
pé asi
élks-
nis
/
aiki
jus
p‘aklai,
n’an6 ’u
/
a8
liskini's
/
s a. éja
ilgu
laiku
I’u e énu
bazZnié’a,
ulmanas
pa aise
/pas
mim
koki:
Sa3i
1a. ’ai,
ku
skai as
l'u e dnai
/
pa
mim
skli.pus
ga i
la galiéé’ai
/
mé¢dumas,
g endza,
s én as,
lauk’asa,
daug’aus’a
isi.
lie-
i. ’ai
;
daba
jau
susijaiike,
sup as
labai
suiku
/
papul i.
pas
misu
kaiminu,
Ani's
la galie ’ai
/
saki u
ka
andi
né
le u ’
/
dadk
i
daba
l’a u ’
i a,
daik
apli ik
/
kaiminas
asa a,
sen’Okai
bi. a
du.,
nu.mi e.,
duk é
uz
i a
i8éja,
da ikpili
gi. 'ana,
isiblaski
/ e. ai
nd.mi e,
pdime.,
pa da e,
indi
nupi ka.
la is, iisas,
bal gudis,
a
kokis
/
i
mana
su.nus
daikpili
gi ’ana,
ki. as
i.gdi
/
duk é
i8’ajus
uz
i a
alek énuos
/
Siém’a
binda is
mi. ’a,
ja.n’anai
uZ
aze ’dka,
azZu
ski scin’a.
/
Zm6n‘a.s
labai
mainas,
kaip
andué
/
misu
c’a
apilink’ai,
su eina
da k
zman'
isa.k’
/
su ’aji
u.sikai*
daug’aus’a
isi
moka
i
kalba
/
ienas
la is,
un as
i8
bal gudija.s,
bal gi.das,
’ac'as
él
kokis
/anas
saka
a§
I’a. i. iSkai
n‘amdku,
as
la iSkai
n’améka
/
abelnai
un
ijii
kalbi:
bu in’dus’
a
kalba
kiek iénas
/
Liskin s
Augis as,
g.
1911
m.
6
km
i
8.
.
nuo
Médino
(p ie
Ilgio
eZe o),
buy.
Smil Ynés
pa ap.
*
Taisyklingai.
*
Ci kum leksu
i
pusilgumo
Zenklu
(7.,
2.)
ka ais
Zymimas
pailgéjes
a i o
skiemens
balsis,
a pinis
a p
pusilgio
i
ilgojo.
233

G endza
17.
yi.sa.s
G'a
pa ,
ié in’a.s
/
mama
unk%¢’aii
p ie
pi nikais
gi ’a.na,
/
d.
&’a
g éndza.s
pa apija.s
and
a4ugus
/mama
kaip
gi.m’a.,
jau
Sim as
/
aS ion’asdeSim
pink’ali
mani.sk’ai
mamai
bi. a.
/
sen’ala
p ’a.
mi.Skui,
a gi
¢’ondi
(gimé)
/
g’al-
dnaja
bala,
gi aé’u
daiik,
apli ik
miskas
/
iséjau
aZd
1a. ’a.,
i
azmi 8ah
kalbé '
/
i.
bi. a
k’a u i.
b dlei
aki. a.s,
isi
le u ei
/
ai ié
g aZel
kalbéja.
le d. i8kai,
anie
i8
le u a.s
/
mi ’iniSk‘a.
aZu
ma.kikla.s,
na
musu
pinki
kild.me ai,
na.
s elmuize.s
iéSkelis
aina
/du
gaspado6 ’ai
gi ’dna
/ i
a8
da
éj
mokikloj
mok’anais
/
pa
gaspad6 i
i aisi a
mokikla,
kdlai
&a
i ais’a,
/
mes
ik
g’adé
I’a i. iSkai
mok’ana-
ma.s,
bi. a
maki oje
le u é
/
da k
[ aiki]
bi. a
misu
laiki,
p akél’a.,
¢ibl’ai.,
jane.nai
/
daba
isi
susenéja.
/a
niéku [paskiau]
e as
gi
n’alaid’a.,
a
Z.na.
seniéji
Zm6n’a.s
/
ka es
ganik,
laukan
aik
/
i.s
ka is,
i
k’a ilp s,
i.sa,
a ‘alas
/
aS
kiék
na. éjau
mokin ies,
gi
n’aldid’a.
/
man
iSmak’a.na
s‘ i ’a.,
o
i
isa
/
!é-
as
bu. a.
k ’aiiéis
/
mum
unkS¢’aii
n’abi. a
s i a
Zé-me.s,
un
a unda.s
gi ’a.na
/
nu
i
paskui
nupi ka.
aki
mi.Sku,
ak’u6s
k imus,
ka
jézau
mina
/
kélai
mes
i8-
ki a.m,
k6lai
su aise.m
namu,
i
susenéja.m
/
pali.ka.
namas,
daba
niékas
negi.-
'a.na
/
o
au
i
sa. a
Zéme
/
medini
gi ’ana
sese iés
s inus
/
isa.k’i"
Z e. ’ -,
lio-
s‘ai
a eina
/
kaip
b iédei,
a
kéja.s
kaip
ka ‘a.s
/
&a
nie
b iéd’u
/
azupé n’ai
k’a-
u ’as
a ’alas
iSpjo ‘a.
s ‘an muizZ’a.
k’a u i
ilkai
/
aja.
ka as
su
Sau i. ais
/
ai
ilkiéne
i&béga,
a
ilkas
pali.ka
/
Zakiené-Jé ai é
Zod ija,
g.
1912
m.
Eglai é
18.
la. iSkai,
i
lie i. iSkai,
i
linkiSkai
kalbe eja.,
isaip,
i
i.8i¥kai
/
isi.
A4ugam
ka u,
pa
Side es
d a u
/
I’a. i iSkai
kalbéja.
i
mama,
i
’a ’a,
kol’al
aikal
bu. a
mazai
/
su
sp i.gulais
kula
/
’a .Snis
s és ’a.,
kad
(1850
m.)
ZmOn‘as
i.joj
aZda.-
/a,
kad
n’aiZb’a.k
/
i.jaj
aZdu.sa.
Zmon’a.s
/
dni.s
iendj
duobéj
paka é i
;
pi -
miuios‘uo’s
ka éja.
nu aga is,
apac’éj
g abai
/
inéelis
Zi.na.
/
pi a.gu
k’a.bda am
del’
S iné’u
/
nu
ki
gi,
kiék pa aisel,
iék
i
i
)
i.saka
kué’ds,
i
silk’a.s,
k iéc’us
is i da a.
/
kilbasa
iéna
miésa,
a
d’aSa as
i§
k oija.,
su
k iopa.m
/
masiniéla.s
nibi. a
kilbasa.m
dié
/
i
g’4 u.s
kapiis ai
biida a.
/
bi. ’a.s
negi ’ana.,
i8¢ja
keleis
/
subaé’u
si.piklas
pa aisida a,
un
pié a.s,
a
indj
ai
n’a
/
(i)luk8 éj
deSi h
d i.lika
kild.ma u
/
a
pieSéis
ajai,
a
su
a kle
az'a al
/
iZdz' .s «
ugei,
gubdé's
sus a. a,
adui
'adam
nama.
/
suk aunam
klo mi,
si.d’ada.m
g aZel,
ad
ki.li
/
Za.ga ‘a.m,
pa.skui
pligais
a da a.,
akieda a.,
sieda a.
Ze1 n’us
/
sie d. i
p i.pili,
i
sieji
/
i
da-
ba
se.di.na
bul’ as
/i
s iodas
bi. a.,
i
iogu
bu. a
auduon .,
sa bin u
/
baldj
ajam
spdélginu
i k
/ am
ki melini
ba a ikai
4ugda a.
/
pa
misu
la ku
g’ala-
Zemkelis
&ja.,
p a
man’
jau
bi. a.
/
SeSkiené,
g.
1883
m.
1,5
km
i
.
nuo
Eglai és.
Sios,
gal
i
olimesnés
(N .
19)
pa eikéjos
kalboje
jau iama
lyg
i
didesné
sla y
kalby
i aka.
234
Subaéius
19.
gi ’dna.
iéna
babi.. e.,
iéna
Zma.ni e.
/
jai
bi. a
de i'ni
su.nai,
i
iéna
me -
gi e.
deSimi a
/
paskii
jai
bi. a
de i-ni
a kl’ai
i
iéna
moé‘a,
mama
iem
a kl’ .kam
/
me gi e.
azduga.,
ana
sdka.
mamai:
a
iéna
pa i
bu a ,
daug’ad.
man’
nié
niéka.,
ne
b él’u,
niéka?
saka
i ,
aikél’,
de ini
b olei
au
i a,
uS
de i.n’
m4 ’u
gi ’ana
/
aS
aZ' ios’u,
saika,
s ec’ ios
pa
j ios
/
ki
jiem
nu és e.,
dé anas
ka.k’a.s?
ana
p i.-
mezge.,
Sal’kas,
piiS ines
/
isiem
b él’am
da ’a
pa
a klali,
pa
kumel’ .ku
da ’a
/
yaz'as
me gi e.
un
uds
b él’us
/
uzjinge.
i
kumeli i
/
a%
ja u
ma ’u
az/a a
ana,
apsi ilka.
g azei,
apsi. enge.,
paim’a.
as
dé anas
/
az’a a
az'a a,
Z' i 'a,
p i a-
Z
a a
andeni,
né
ku
g i8 ’a.,
eik’a
andeni
[i.p ’a.
jo
/
ana
s é ’a.
/
Z’ ’a,
Tagana
az'‘ oja,
g’4ldaj
asijingus
/
me gi ’a.
eTk‘a,
eik’a
jai
ilk ’a.s,
eik’a
mau-
di 'a.s
Si- ai
U.pei
/
eik’a
pasimaudi ‘a
/
a
kuci ’a.:
k’a
k’ad,
k’au
k’a i
;
dé ini
b élai
Si ai
U.p’ai,
nésimaudik
/
Si. a
i.p’a.,
k oiija.
u.p’a.,
ki a
U.p’a.,
piéna.
i.p’a.
/
p i-
bégus
agana
kuci ei
ok ,
kéju
nu auke.
iénu
/
nulduze.
i
nu.me e.
/
ki
gi
da-
ba .
da i
ai
ani ei,
eik’a
mdudi ’a.s
/
li.pa
ana
nu
a u,
nusi ilka.
sa a
d abuzé-
Yus
/
eip
agana
jas
ibus
pasi.jem’a.,
ap éng’a.
ja.s
ubel’i.kus,
jas
a kli.
pajeme.,
isidéja.
jas
a uds
i
azZ/ oja
/
a8
ne eip
kalbu,
eik’a
smuilkei
kalbé ’a.
/
mana
Zin as
smulkei
kalba,
g ama nigkei
/
nabagi e.
al‘an . ’a.,
apsi. e ke.,
eik’a
aga-
nas
kailin’ .kus_ ilk ’a.s
/
Zablockiené
V.,
g.
1903
m.,
aikys éj
kalbéjusi
lenki8kai.
20.
mana
é a.
isa
e. ine.
bal muize../
mamas
méma
gil’a
bu
pa
dnuski,
moma
i§
i
es a
/
aS
as
na.
sd a
sanél’u
gi déjis,
ka
/a
i
bu. i.s
di.deli.s
g a- is,
Ta as,
i
i
sani
sen‘a
a klis
bal as
pa
u
a u
4ji.s,
i
ad
p adéji
8’aiik
bal as,
bal as,
i
bal muize.
/
misu
sanédja
méma
él’
s és ida a,
ka
kép
e
e’
p anciizai
Aji
pa
Si u
k aS u,
san‘ali
ka éda is
pa
Si as
balas,
ds
balds
/
isikazda i
és
samanés.
jéda i
p ancizai
un
a kl’
pa
as
balas
i
Sa i-gda i
jau,
ménidami:
aiki
nama
p io-
jam
jau,
iSjéja
i
&’a
jau
/
Saiigda i
a dais,
ka e,
ma e
/
ku
subaé’aus
I’u e ii
baz-
ni¢’a,
e
4
mo§
pasaka,
ka
i
o.
g apien’a.
p ag éjus
ka. ém
/
i
adi
na:
kalna.,
kaip
més
Saik’am,
kié’a us
su
d d.$ku
i
az’a is,
g apien’a.
su
daug’a
jau
a kl’ .,
i
adu
i
liépus
am
jau
lais
kiée ’ui,
i
ana
pa i
i
se.déjus,
l4is
na.
kalna
ah
aZa an
/
ana
i
i
nuski idus
su
isais
a kl’ais
/
a pai
i
z anijis,
is
d ilika
adinu
baZni ’a.i
/
bi. us
ka ali.ku,
p auda
o
baZnié’a,
kas
daba
lu ’a ii
/
o
pa
ga s-
ini
él’
i
ka
kas
kalbéjis,
ka
k6k’a
ba.b’ala.
ga S as
o us,
i
i
pons
kép
e
a-
#a i.s,
ans
gal
sdku.s,ku
u
¢’a
auni,
ana
gal’
sakun
ga ’ses
/
nu
i
ga sene
/
senieji
ga S iniSk’ai,
e
é.l
pasakada a,
dni‘s
baZni ’aj
kalba
la i8kai,
h. a
pamaldas,
li-
a ei
/
iSeina
o i,
kalba
I’a. i. i8kai:
kai
gdzZa,
ai
gd%a,
lié us
Si idei
—
,,labal
lija,
sma k’ai“
/
Ju kéniené
O.,
g.
1897
m.
Bal muizéje
(3
km.
.
nuo
Subadiaus),
Té as
ie inis,
mama
—
nuo
Onuskio.
235
Ga S iné
21.
jau
d ideSim
un ios
m’a. uos
gal’
a8
a éjai
&’anai
/
p adgjau
gi. in
/
bi. a.
sené.lei,
ni.mi e.
/
b élis
bi. a.,
as
usi.muse.
/liko
iéna
/
eike.
jieSka
gaspado ’aus
/
i.sa.s
’éba.s
suk i. i.,
sup . i.,
p a.
hingus
Su.ni's
lizda a,
iduh
|
niéka.
n’ab . a.
/
k6lai
’6bas
sukélém,
i.su
s eika u
padéja.m
/
i8éja.
ka ‘as,
i
ne ’d.ka
pagi‘ in
/
daba
negal’
Ze.la é is,
daba
man
da a.lei
i.saka
/
isu
&é-
su
a¥’ai
di bau,
i
duk é
di ba
/
u ’
ka i i,
i
piénas
i a,
i
isa
/
i
ma.n’,
kaip
sa.ka,
del’
i.
bl’a.
ne eik’a
audé
niekadd
/
g ama. iskai
dak
26d2’u
a&
n’asup un u
kaip
namie
i8mékau,
eip
i
i a
/
cin4i
ma.kikla.s
n‘abi. a.
nikOk’a.s
aku a nas
|
is
kl4sai
san’a ,
a8
is s
is
pa
kldsu
pé éjau
/
jau
koki
i
makikla
ka. ’a
Sési
bi. a.
/
maki a.jas
paSaiik’a
iénu
be n’dku
i
éda.
Si. u,
kaip
jau
Si. o
diin u ’a.,
ku
nglis
ka éli.s
pi. ’a
kal ej
/
anas
n’asa.ka
la i8kai,
be
I’a. d. iskai
sa.ka:
dun u é
/a
la iskai
ma ai
iSeina
pléSe.s
/ ai
isi
p a ika
judk is,
i
maki ajes
judk is
/
Gnas
lie d. iskai
Zi.na.,
a
la iSkai
n‘aZi.na.,
isi.
namié
lie i. iskai
kalba
/
an s
la ’ai,
I’u e anai,
isa
neZi.na.
la iskai
pasaki
/
Ramoniéné,
g.
1905
m.
B inkeny
k.
(4
km
j
p.
nuo
Ga S inés).
Aknys a
22.
m’A.s
ai
i
jllokem’a.s
/
sa.ka.m,
ai
m/a.s
gi.mi.
i
Augi.
la ijdj,
galéja.m
senei.
aZmi s ’
sa. a.
gi h u.
kalbu.
/
man’
di.jei
bi. a.
b élei
/k’A. u ’us
m/a is
gi. ’a.na.m
anan
pasauli.n‘an
ka i
/
add
g iza.m
i8
asiéja.s
/
b élei
_ka.k’A.s
m’a-
us
pagi. ’a.na.
i
i8 az’A. a.
kaunah
/
p adéja.
di p ’
i
mOki. is
pa. i.s
/
i. é.sne-
sai
bi. a.
lakinas
/j6nas
mikénas
/
ans
daba
dés a.
k’a a.miku.,
p a ’a.sa. ‘us
skai a.s/ ’a p
mi su.
deim.m’a. u.
ski umas
/
nu
jau
jis
kai
p adéja.
on
m‘a.na.
ma.kikla‘n
ai ,
ai
adU
jau
a az’ odamas
paiSida a.,
i
¢’a
p ipaiSida a.,
i
pa. a.-
das
da ida a.
/
iSeida a.,
padéda a.,
ka
kas
i a
i
nam’a.,
ka
kas
da. a.ma
[|
b’a
eip
jau
daug’ai
sa. a.
da bu.
di ba.
/
jis
isu ,
i
&’anai,
i
un
AukS a.
gulédaya.
ka ais
a.sa u.
/
ce.
paiSi ’
ai
i
pa.
sddu,
i
isu ,
i
da.
nu eida a.
i
pal’a
laukals
ka
ku
/
aida a.,
g i.bau u,
k’alda a.,
Zina,
mai’
ai
k’4lda a.,
ainam ainam
g i-
bau u.
/
aida am
g ibu.
i ik u.
/
¢’4
miSkai
daug’
a i
bi. a.
/
pask’ail.
ai
iém
nau-
jaku ’4m
sudali.ja.,
jau
pali.ka.
e ’a
/
labal
Zu au ’
mégda a.
/
e. é.l'ui
da.
ink-
lu
bi . a.,
i.sa
/
da.
i
e. é.li.s
add
bi. a.
gi as,
kai
a.nas
bu. a.
/a.
pask’a .
a.nas
i$ azé. a.
pa iZ‘un
s udijio ’,
i
kai
g iza.
i8
pa iz'aus,
add
jau
p asidéja.
é.1,
i
da bai
/
a aZ‘ oda a.
’a. ka eis,
bé.
jau
nebe
iék
/
a.
kai
pi ma,
ai
a.sa as
is
nam/A.
p alaizda a.
/
i$
pa iz’aus
n‘agaléja.,
é is
mi. ’a.,
i
add
a.ns
negaléja.
a az' o '
/
ku
i
s ud’a i as
iék
dauk
pi.ni.ga.
ga s,
s ipe idi.ju.
da. ’a.
al
/
nu
g/a al,
az
b éli.s
lakinas
ka
padéja.
/
a.
i8
nami.
n’abi. a.
kalp
/
pa ’is
pi mus
m/a is
ga.
akni.s 6n,
nézinal,
po a
m/A. u.
a
kiék
/
a.
pask’au
ja.ka(b)pili.
é.ja.
mo.kikla.n,
i
add
usij6j,
mék’a.s
a d.niZi,
pask’a
a.dé.sa.j
/
a.désa.j
an pa-
@ah
sui ii. e.j
m’a. u.
pink’dlika.s
b’a n’dkas,
ai
inal
pu.zbadz’u
gi. ’a.na.
/
a.
namués
¢'a
iséki
n’ada. eklei,
¢’a
Zem’‘a.la.
p as a
/
sak da a.
& is,
su
ld.pa u.
maisel’
g izi.s
/
ai
a
isi
eip
i
kiila.s
namu6s
i
isék’u
bu i.mu.
bi. a.
/
judg-
236
da a.s
a aZ’a. is,
a.ja.
S in ’a.s,
sa.ka.,
Z4.l'u.
bil’bu.
su
lupina.m
i(§)si-kep’a.m,
a.nei
niéka.,
sa.ka.,
algi. ’
né
/
iéna.sik
p a.8a.
ma.mai
da ba.,
ma.ma,
diog
da -
ba.
/
ma.ma
pad oda
dalgi.,
ku
k imus
pjauna,
i
a.k’i.
a a.Zal’u.
/
pask’a
jud-
kas
’a.
Zm6n’a.s,
sd.ka.,
m’as
n’a.
lépa.m
ja.kais
/
u
gi
pami.sli.k,
sa.ku.s,
ka
agil’
pjauna
mi.Sku.
su
dalgi
/
Mi eliené-Mikénai é
Liud ika,
g.
1913
m.
Ska dupyjé
(5
km
i
8.
.
nuo
Aknys és
>
sese s
p isiminimai
apie
dailininkus
Jona
i
Juoza
Mikénus).
22
i
23
eks e
é=e,
o=9.
23.
kas
a.ks
bu. a.
silpné.sn’a.
biida.
zmé-gus,
ai
a
i
a k i. a.
/ ai
a.nas
nebesi a.3’a.,
inal,
mikénas,
ai
a.nas
a.$’a.s
mik’a.ns
/
ne a.3’a.
aupi's,
b’a
aups
/
Si. ‘a.
sen eja., kas
li.ki.,
'a.,
ma ali,
do.
i
paliéka
p ’a.
sa. a.
/
a8
ai
jau
Siek
iék
skai i.s
is d. iju.
i
biSk’iku.
ma.kikla.n
a.ji.s,
ai
a8
jau
médku
a silaiki ’
/
la ’d
is d. ija
labai
i
u hpa
i
nes’ana
/
kai
aida a.m
m’as
da ban,
kai
jau
kaliki.s
su-
siki ’a.,
labai
dauk
la ’i:
aida a.
/
nu,
I’a. u ji:
maz’a
/
a8
jiem
sakida au,
jis
man’
pasakiki
eip
/
nu,
jeigu
jis
ik i
la ei,
pa a dinki
iénu.
ménesi.,
nuSauki.-
mu.
1a. iSku.
/
a.
m’a.s
i. im
sa. a.
26'd2’us,
musu.
i
kalba
i a pilné.sn’a.,
u in--
gé.sn’a.
/nu
a
is iom’a
a8
jiem
uSki zda au
ké.l’a.,
su
kelei(s)
Z6-dZeis_m’a.s
i
U.Zbaig’am
/
p ’a.
Glman’u
m‘a.s
u éja.m
sa. a.
d augiju.
a
aknis oj,
jauni.-
mas
bi. a.
susiki i.s
/
m‘as
da ida a.m
a.ka us
I’a. i. iskus,
ch"é as
misu.
bu. a.
Va uyju.
/
a
Si u.
aupju.
é as
labai.
ene gingas
bi. a.,
moki- a.ja
iéna
d’k’a,
paula.ni ’a.
/
ji
kaiini
kai
kad
pasku in’an
laiki
ma.ki. a.ja. a.
/m’a.s
a ,
b éli.s
ma.na.,
s‘asa.,
p asciéni.s,
mu al’a.n‘a.
i(S)
ska dupja,
isi
/
S iésa
i
i a,
d id au-
gija.s
bi. a.
akni.s dj
/
chd. as
bi. a., ’aa. ’a us
lozda a.m,
i8 aZ'ioda a.m
ne-
a és
168 u,
su.ba in
/
si.ba ij
bi. a.
eip
pa. ’
ik ai
ski ’us
/
a
aZ’ oda a.m
iéni
in
ki is
/
pa
mu h
eip
kalba,
nu eis a
ga 8 ién‘a.s,
jau ki eip
kalb’a.s,
nu-
els a
bAl muiZisk’a.s,
da
ki eip
kalb’a.s
/
ga 8 iénei
b o.li i.,
u
ne azZ’ osi,
ai
neisi
su
mimim
/
aZ
a
eip
jA
nu auk’a,
umpé.sn’a.
a m’a.
i a
n’agu
misu.
/
a.k’a,
pu. inai
bal muizi8kai
$n’a.ka
/a.ja.
gi. ’a.na
ka.k’a.
k’a u i
a
pinki
kilé.m’a -
ai
na.
su.baé’aus
p ’a.
pa. ’
ké.l’u
/
24.
k’a u %és
ni.kad
n‘a.kul’a,
i.j"6s
a bé
pin’k’"és
ku.l’a
/
d e.jiém
neiSei-
na
ku.li.mas,
aS a ai
ka
iénas
mi.8a,
a.
né.
kas
.SmuSa,
né
kas
da. a ’a
/
i
su
kil u u
ki.l’un
/
ei-ke
Ziné ,
kai.p
uSmi.8 ,
i
kadi
eik’a
uSmi.8
/
¢’a
padi.-
dela.
i.p’a.
/
ma.n’
éda.s,
i.zde.Sim
aS un ais
mé. ais
mela a. a.
/i8
akni.s a.s
p adéja.
na.
il a.,
ai
jl:
nu a. e.
lik
né. e ai
/
n
(i)
sa-k’a.
kad
lig
bauskei,
a
ku
a i.s
/
ai
¢’A
bia.
6k’a
s‘au i. ’a.
o.
i.p’a.,
i
labal
ok’a
aS eis
linkumais
/
a.
daba
ju.
i8 idsina.,
p a. iésina.
/
nu
i
gana
pla i,
a8 uéni
mié. ai
pla i.ma.
/
kai
kadi
pdsaka.da a.,
ka
sa.ka.,
i
Zméne.z
ben
i's
i a
p igg i.
Si o.j
U.p’a.j,
uds
ak a uds
/
ma ali,
jeigu
pap ola.
ah.
su.ku i ,
ai
nébeis*ikéla.
/
a.k a as
i a
gills
keib
da.b‘a:
/
i
i
is"d.me
si.kas
anda:
/
ua
eip
’4 da,
ka¥kaip
eip-
mu ul' iojas
/
galla,
ka
Sal aS
Césas,
nu es ’a,
pa édi. ’a,
pamaudi. ’a
i
a e8 ’a
pa. i.
i§
a.s
d.p’a.s
/
U bana i ius
Kazys,
g.
1903
m.
Ri iky
k.
237
Né e os
25.
jau
mona
a. al
nebea dmena,
kai
&’a.
s .se.ja
bi. a
ubéZ’us
/
mamas
babi.. a.
sdka,
kad
aja
§i. on
baZnié’on,
da.
Si
bi. a
le uyju.
douk,
o
po.sku h
isi
sula éja.
/
p adgja.
1d. ai
2&ni is
le u as,
le i. ei
la as,
i
susimai8e.
isi
/
ai
ie
zilgal ’ai
nusi u éja.,
i
da
koké.
éji
ke u i
namal
nusi u éja
i
sani
Sésu
le-
i. ju
/
mas
ki.gi,
jau
gi.ma.m,
gi. ana.m,
i
numi sma
¢’a
/
nebeisma
niéku
daba
/
daba ,
pa
Si. am
ka ‘ui,
ku
kas
nu éjis
/
ki. a.s
nd.mi a.,
él
ku
iSkli-
di
/
daba
ki&k
miés uos
iXaja,
ku
i§ az'a a.
/
isi
k aS ai
&’a
pilna
do
I’a. i. 'u.
/
a né a
pa
Zédnu.
gaspado ’u
/
gang ei
le. u is
bi. a
ma ga,
bundinikas
/
un
Si u
gdlu
pal’akai
p adéja
az‘ io
a ndu u.
/
é.Ze.
su aini.Skin
/
kai
ki.8k’u
kapus
paS in ina,
pali.ka.
/
a8
a sisidau
un
akmenél’o,
i
a sidisau
dé u.l‘au
mana.
/
é éli.s
s‘anas,
b a.l' .kas
mazZas,
©
ma.ni
jéunu
aiskan
aZ aSa
/
i. 'u
i. ’'u
is
s‘asu alas,
kaip
i
da Zéli
2a.l'as
u alas
/
iéna
ses‘i.la
Zi gu
balndjo,
un a
s‘asi.la
kilpas
seg’djo
/
©
6
eé’dja,
pa i
mazZdja,
A kéla
ai us
i
palidéja
/
b él’ukai
miusu,
jaunasai
miu,
kadu
sug i8i
i8
a Su alas
/
adu
sug i8’u
i§
a Su alas,
Ki uos
me él’os,
§i. oj
dendlaj
/
b ol’ukai
m su,
jaunasai
miusu,
©
ku.
a né.8i
iS
a Su alas
/
iénai
s’as’ .lai
i u
aini.ku,
un ai
s‘as‘ilai
Silka
kasniku
/
©
ai
eé’djai,
pa ei
mazojai,
auksa
Ziedéli
isam
iekél'ui
/
kélnai
kalnalei
pé s o éjo,
ka klai
ka klalei
pé zidgjo
/
nabasulauk’am
sd a_b al’i.ka,
g iS an
i
a Su alas
/
a biga
Zi gas,
a ap unkS ioja,
Sali
Sablala
a ablizgioja
/
b al’i.kai*
miusu,
jaunasai
misu,
a
ku
padéjai
b a.I’i.ku
miusu
/
jasu
b al’ i.kas
a%
a Su alas
gi.l’a
k aujiosi
i
pu inal(an)
/
*
Dainininkés
klaida;
6,
8
i
20
cilu és
paka o os
an a
ka a.
238

sdula
ekéja,
b éli
aZmi..se.,
sdulala,
sida,
kai
paka dje
/
ku
gal a
k i. o,
1 62Zé
Zi.déjo,
ku
k aiijas
i.3ko,
pa lai
mi géjo
/
Ginidéia
Elzbie a,
g.
1907
m.
Bui ydosé
(3
km
i
§.
nuo
Su ainiskio),
gy .
Tupi-
niuosé.
Sky énys
26.
jam
daba
miézis’,
i
Apme k’
kok’a h
sodin’
/
pam’o ka
d é
dién,
nu.-
sonk’,
i
pakldj
on
s’ol os
g ’o idos
/
kd.I'
jie
sodiks ,
kaip
i
sodugis’
/
e
hoka
sg
o ikom
i.8 ’on,
ka
neb’abu u
daug’ai
sodugis,
i
dzZ'u i.n
/
a
on
pé ’,
a
ko
dz'u in o es’
i a
/
i
sudz’o i.n
ép,
kaip
isai
sa issis
i a
/
i
paskui
nu. ’on
ds
akudis
/
i.ka
si.mal/
be ’
eik’
i.pe
sumil’ ’
/
ne
mil es
sumal’ ’,
be ’
k iopom
sumial’ ’
/
ng
i
ika
da a
alu
/
be ’
apin’u
aik’
/
médZe
sudine
g’a us
i a,
ki dk’os
sudinos
n’agal’
/
eik’
éju
sudinu
médZe
/
ienos
i a,
ko
ii
salik-
lu
sdlin
/
ad
salin
ép:
apaé’6
a
m
io e ’
i8u b’
skils1,
i
am
ho e ’
sukl6j
ok’s
medél’s’,
dk’s’
mazo ’s’,
sk’a se
Sakalél’s’,
sk’a se
is p
k p
sukléj
/ng
i
on
a
Sakalél’u
d’ad
i Sdn
S4uds
/
on
u
S4udu
su i. ’on
ds
apin’s’,
su
’ds**
o
sul
L.Spil’
i So h’
on
u
Saiidu
/
pask
d’dd
saliklo,
kaip
i is’
indo,
ép
gan
g ai
uZ i- is’,
pil’
andeni
i Sn,
i
a.pmaiSa
/
no
i
susalen
pd ’
alondu,
i
ik
pask
éken
|
ole
a aisa
al’o
/
e
Saiikes’
o
miss**,
kas
’ak
/
i
d’ad
augu
’a p
os
misos,
i
ugi.n
/
iS ugi.n,
pi.l’
ba k6s,
uS aisa
kié e,
als
i a
/
a8
és’
I’ons
b iki.s
/
nu.k’a
gal’ ’als,
un
pagal’
suz4 da,
Apme ’k’
uos
sdujs’
an’dene
diiobés’
|
alk
o ’,
indom
iSk16j,
si. ’oS
kil’os
/
kil o s
oks
ilgs
pagall's,
un
i 'ales
p i iS s
sp in-
gulis
/
Fa a as
(Pa a s)
J.,
g.
1908
m.
Uk ai
27.
ién
s‘asuo gi ’an
ducie,
ké.
liglaucie
/
aniis
aka-
sula iéjie
/
ap
i
Sn’a-
kam
sa a
s a p
/
u
ik
néik
pa
uos
k ims,
aikel’
/
gik
u
gol' ,
a3
nieka
nébi-
jau
/
dkie
Zubu é,
i
ésa’
paka o i
pininga’
/
klikole’
kokié
k’a u i_
mums
i
/
kam
maiinél'es
i ,
nuo
i a
nilek
/
nikap
¢’a
negiés ,
nébie
kas
giés
/
yo
ap
i
pas
moms
/
ka alé.ku,
lie i. ’u
on
pasa’
i
maZa°
/
s nei
ie
é élei_mé. i
|
ié a
ié s
la i's
/
i s
bi. a
i$
U.k u
/suddna-
iSpu éji,
niéks
nébie
/
pusik a s
del
ka 'és
/
a
u
a is
namié
jau?
és
i
b iins
pas
mums
/
i
kazin
a
nel s
/
a ié 's
su
oguoms
dél’
kiosule
/
No bu iené
Paulina,
g.
1912
m.
Snike iy
d .,
a i ekéjusi
i
Bileikiy
k.
(Aucés
apyl.,
4
km
j
§.
nuo
Akménés).
Vadaks is
28.
is
ma.s
biudm
li u éi
/
bé ndo s,
1éd2’us
/
i
pu inskes
/
daug’au
nebi-
wo
/
&’A
néZendu
/
as
i
pa iésin i
ubé2’u
no iej,
un
ad
anie
jau
é.n
1a. ' u
ubéz""
uz ilk*,
o
&e
Sauk8 éléi
palika
la. ijiio
/
e(n)
ne udl
7
as
ubéz’us,
239
-adg
kilome ai
i
/
ja/
en
ducie,
pilno
auc),
li u i
i ,
¢
lAdgal’ )
/a
ma.na
mami )
mana
aik™s
muokina,
és
lie i iska
dainél®
/
mana
duk ié,
maz’i e
uoki
biwa,
mm)
sa.k
padain’iiok
sa.k,
kdip
sa.ko
m ok
/dain’uo
la.pes,
dain’Qo’
ki8-
kis
/
9.i
ka
&
bi.wa,
lié uwu:
da bininki
daiig,
p e
u:
paé’i
mis
lié uwii
/
€in
sa.k,
i
susiédis
paz
zienis,
pas
d aiigé(s)
sd.ka
kalbie ies
/
didelei
ndo ,
ka
lie-
i iskai
gdu u
padain’ o
/
kap
jau
éjom
é.p
i
einam
i
aiic®)
/
a
pe apej©)
skai-
ies,
ng
bileiké,
duc"
s
pagas s
/
Zagd e,
Zué‘uds)
gan’a
banda
/
mami e
pa éj
i8
bégl’ ,
kad
bu.w)
i8 a ie
/
babiine
sa.k
/
ku .
ji
aikai
éis ,
i
a
la e{
|
gi-
énke
lié uwudj
/*
Sabuliéné
Emilija,
g.
1907
m.
P iedulés
ls.,
Saky
d .
(6
km
j
.
nuo
Vadaks-
ies).
Gy eno
Zaga éje,
a i ekéjo
j
SaukS eli s
(Uk y
apyl.).
LITERATORA
Biga
K.
Ciskodo
pa apijos
lie u iy
Snek a.
1911,
ank aS is
(VVU
MB).
Baga
K.
Rink iniai
a8 ai.
—
V.,
1961,
.
3.
Endzelins
J.
Da bu
izlase,
—
Riga,
1979,
.
3,
d.
1;
1981,
.
4,
d.
1;
1982,
.
4,
d.
2.
Ga i a
K.
Akcen uacijos
i
okalizmo
sa ysis
Siau és
aka y
pane éziskiy
a méje.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai,
1977,
.
17,
p.
76—88.
Ga S a
K.
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
kon ak ai
La ijoje
(1.
Lie u iy
kalbos
a miy
La ijoje
“is o ija).
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija,
1984,
.
2(87),
p.
83-91.
Ga S a
K.
Lie u iy
kalbos
a més
i
jy
kon ak ai
La ijoje
(2.
Lie u iu
gy enamosios
ie os
i
kalby
unkciona imas).
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija,
1985,
.
1(90),
p.
118-126.
G inayeckiené
E.
Daugpilio
apylinkiy
lie u iy
Snek os
one ika.
—
Kn.:
Lie u iy
kalbo y os
‘Klausimai,
1980,
.
20,
p.
223-239.
G inayeckiené
E.
Kai
ku ios
Daugpilio
lie u iy
Snek os
g ama ikos
ypa ybés.
—
Kn.:
Lie u-
~ iu
kalbo y os
Klausimai,
1983,
.
23,
p.
107—123.
Kabelka
J.
La iy
kalba.
—
V.,
1975.
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1976,
.
3.
Lie u iy
kalbos
a més
(Ch es oma ija).
—
V5
1970.
Makowski
B.
Szkolnic wo
li ewskie
w
Polsce
w
la ach
1920-1939.
—
Ac a
bal ico-sla ica,
1983,
.
15,
s.
175-241.
Slia as
J.
Zeimelis.
—
1972,
masin ai is
(VVU
MB).
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
—
V.,
1966.
Zinke iéius
Z,
Lie u iy
kalbos
dialek ologija.
—
V.,
1978.
Taysac
I1.,
Buzy apue
A.
S nommu suc ayeckas
CHTyauHA
sTHTOBCKO-GenOpyccKo o
mo pa-
“auYba
C
Konia
XVIII
o
Ha ano
XX
Bs.
—
Hays.
p.
sy30n
JIu CCP.
Teo padus.
Bu e oc,
1983,
T.
19,
c.
26-73.
Cxpnuna
A.
JI.
Jla suuckaa
paMma uka
neT as bcKa o
Hapbuia.
—
CII6.,
1908,
*
Pakel as
(¢)=(¢).
240
K.
TAPIIBA
CUHTAKCHYECKME
OCOBEHHOCTH
M
TEKCTbI
JIMTOBCKUX
JMAJEKTOB:
JIATBHM
Pexiome
B
c a se
sm epsbie
oGcyxmaloTcA
cunTaKcHyeckue
ocoGeHHOcTH
14
THTOBCKHX
JMAJICKTOB,.
cym ecTyou ax
B
JIaTsaa,
M
MmpHia aloTca
28
exc os.
On cbiBaloTcd
OKaTHB,
WIATHB,
CYTE,
KOHCTpyKUMH
Cc
pes io amn
a i ,
au,
da,
dél,
i i,
lig,
na,
nud,
pa ,
p ié
1
T.1.,
a
Take
Ipy ue
paM-
MaTHYecKHe
ABIICHHA.
Yc aHOBieHo,
4TO
Ha
MECTHbIC
JHTOBCKHE
7{MasiekTbI
6ombulce
BIMAHHe
Oka3bIBaeT
aTBINCKHI
#3bIK,
a
B
BOCTOWHBIX
paiionax
—
M
CiaBAHCKHe
s3bIKH.
B
yka3aHHBDX
mynx ax
Jla auu
(3a
ucK o ennem
Mnzpiup
u,
Moxe
6p s,
Liickona)
KopeHHbIe
MIMTOBIIBE
mpoxupaio
c
XIII-XV
sp.
one uieckad
TpaHCKPHIMMA
B
CTATbe
HeCKONBKO
ympouleHa.
Kpome
apTopa
CTaTbH,
HeKO-
Topble
TexcTbI
paciMdposbiBasia
Mpe omapa e H
Bunpu occko o
ocywapcTBeHHO O
YyHHBepcH-
e a
A.
Pupasauc
(Ne
28),
O.
Kocen e
(Ne
8,
22,
23),
B.
C ynpxa
(8
7,
24).
HanGompuiee
sHHMaHHe
yaense ca
nuanex y
Yona énai
(Kpdcnancxui
p-4).
Tak
kak
B
Ilickoze
HTOBCKHI
#3bIK
B
Ka~
wecTBe
cpeyicTBa
OOMICHHA
MOUTH
He
MpHMeHseTcA,
B
HacTOsMIee
Bpema
Yons énai
sBiseTca
XHBLIM
OCTPOBKOM
JHTOBCKHX
cTapoxus0B,
HaMGozee
OTTANeHHEIM
(Ha
60
KM)
OT
OCHOBHOFO-
apeaia
pac pocTpaHeHKA
JMTOBCKOTO
s3biKa.
K.
GARSVA
SYNTACTICAL
FEATURES
OF
LITHUANIAN
DIALECTS
IN
LATVIA
AND
TEXTS
Summa y
Fo
he
i s
ime
syn ac ical
ea u es
o
14
Li huanian
dialec s
in
La ia
a e
being
discussed’
wi h
addi ion
o
28
ex s.
In
he
pape
loca i e,
illa i e,
supine,
cons uc ions
wi h
p e ixes
a i ,
a i,
da,
dél,
i i,
lig,
nd,
nud,
paF,
p ié,
e c.,
he
con ac s
o
he
Li huanian
language
wi h
he
Le ish
and
Sla onic
languages
a e
desc ibed.
In
14
locali ies
o
La ia
(excep ing
Ind icd
and
pe haps
Ciskodas,
Le ish
Tiskadi)
Li hua-
nian
people
li ed
om
he
13 h—15 h
cc.
G ea
a en ion
is
paid
o
he
dialec
o
Uodegénai
(Le ish
Vodigéni,
Odigjani,
K asla a
Dis ic ,
60
kilome es
away
om
he
main
e i o y
o
he
Li huanian
language).
O he
dialec s
desc ibed
exis
in
locali ies,
which
in
Le ish
a e
called
Ak-
nis e,
Ga sene,
G i a,
G endze,
Kalkiine,
Medumi,
Ne e a,
Suba e,
Ski dni,
Vadaks e.