LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMATI,
XXVI
(1987)
RITA
SEPETYTE
PIRMINIU
BUDVARDZIU
SEMANTIKOS
DERIVACINIS
ASPEKTAS
1.
Bid a dziy
auks as,
gilus,
Zemas
a ojimas
eik’me
»didelis,
sma kus;
ge as“
Tesp.
,,mazas,
menkas;
p as as“
laikomas
seman ine
lie u iy
kalbos
klaida?.
P o .
J,
Baléikonis
ja
aisyda o®
g ieZ ai.
Jo
edaguo ame
»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
I
ome*
biid a dZio
auks as
lizde
nepa eikiamos
eik’més
»ge as,
puikus
(apie
ko-
kybe)“
i
,,didelis,
Zymus
kiekiu,
jéga
i
pan.“
(plg.
an a
leidima*).
J.
Bal&ikonis
ge ai
mokéjo,
iksliau
a ian ,
i’mané
lie u iy
kalba,
ju o,
kas
jai
s e ima.
Vienas
i8
pag indiniy
jo
a gumen y
kalbos
aisymuose
bu o
Zodzio
a
pasakymo
ik umas
liaudies
Snekamosios
kalbos
a z ilgiu®.
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
I
omo
an ame
leidime
bid a dis
auks as
pa eik as,
miisy
nuomone,
pe
daug
a sizZ elgian
i
usu
kalbos
biid a dZio
e icoxwii
eikSmes.
Sub iliais
aisymais
p o .
J.
Baléikonis
ne
s abdé
lie u iy
kalbos
plé o e,
kaip
kai
kam
galbii
a odé,
0
puoseléjo
jos
sa i uma.
Juk
kiek iena
kalba
sa aip
mode-
liuoja
pasaulio
aizdg.
A skleis i
ai
gali,
zinoma,
ik
nuodugnus
seman ikos
y iné-
jimas.
P o .
J.
Baléikonis
nepa a¥é
dideliy
eo iniy
da by,
a iau
jo
aisymai,
e -
imai
odo
jj
esan
didelj
lie u iy
kalbos
seman ikos
moko ya.
2.
No édami
kuo
sis emi8kiau
ap agy i
pi miniy
lie u iy
kalbos
biid a dZiy
seman ika,
be
ki y,
p i aikéme
i
da ybos
san ykiy
analizés
me oda.
Pi miniai
biid-
a dziai
y a
am
palanki
s e a;
jie
pasizymi
da ybos
san ykiy
gausumu.
Be
o,
deadjek y inés
da ybos
ipams®
biidingas
gana
didelis
egulia umas
i
p oduk y u-
mas’.
Pap as ai
de i aciniy
san ykiy
analizé
aikoma
no in
iSskaidy i
daugia eik’-
mio
Zodzio
seman ine
s uk i a
i
sememas
( eikSmes)®,
iksliau
a ian ,
da iniy
*
,,Kalbos
p ak ikos
pa a imuose“
Sie
Zodziai
u i
pazyma
,,ge iau
ne a .
.‘‘
(ge iau
ne a -
o i
eikSme),
Z .:
Kalbos
p ak ikos
pa a imai.
—
V.,
1976,
p.
40,
81,
312.
An ajame
pa a imy
lei-
dime
Sis
d audimas
S elninamas,
Z .:
Kalbos
p ak ikos
pa a imai.
—
V.,
1985,
p.
41,
82.
*
Bal ikonis
J.
Rink iniai
as ai/Sud.
A.
Pupkis.
—
V.,
1978,
.
1,
p.
155,
228,
291,
307,
332.
*
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1941,
.
1,
p.
396—397.
*
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1968,
.
1,
p.
488.
®
Keinys
S.
J.
Bal ikonio
kalbos
mokslo
da bai.
—
Kalbos
kul ii a,
1985,
sas.
48,
p.
7—8;
Vi kauskas
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
Kaunas,
1985,
p.
66,
106.
Z .
aip
pa :
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai,
.
1,
p.
194.
®
Dél
e mino
da ybos
ipas
Z .:
U bu is
V.
Zodziy
da ybos
eo ija.
—
V.,
1978,
p.
249.
7
Dél
Siy
e miny
Z .:
U bu is
V.
Min.
eik.,
p.
262—268.
*
Menuukozsa
3.
M.
3xHayenne
cnona
u
MeTOJIBI
e o
OmMCcaHuA.
—
M.,1974,
c.
60—61;
Kalendiené
D.
Bad a dzio
senas
leksiné-seman iné
cha ak e is ika.
—
Kalbo y a,
1981,
.
32
(1),
p.
38—51.
Sios
analizés
aikymo
pama as
—
eiginys,
kad
da iniai
pap as ai
emiasi
iena
(apib éz-
a)
pama inio
zodzio
eikime,
Z .:
U bu is
V.
Min.
eik.,
p.
152-156;
Tuxonos
A.
H.
Oce-
MAaHTH4eCKOH
COOTHOCHMOCTH
Mpon3ROAAIMX
H
MpOH3BOAHBIX
OCHOB,
—
BA,
1967,
Ne
1,
c.
114.
158
ski ingumu
no in
pa i in i
sememy
( eikSmiy)
ski uma.
Mes
analizuojame
biid-
a dZiy
de i acinius
san ykius
ki u
aspek u.
Pi miniai
lie u iy
kalbos
bid a dZiai
pasizymi
egulia iais
da iniais
—
iS
ju
pada omi
daik a a dziai
su
o man ais
-umas,
-uma,
p ie eiksmiai
su
o man u
-di,
eiksmazodZiai
su
o man ais
-é i,
-in i
i
da
daug
didesnio
a
mazesnio
egu-
lia umo
i ai ioms
kalbos
dalims
p iklausan iy
da iniy.
Pas ebéjome,
kad
bid a -
diy
da iniai,
,,p odukuo i*
o maliai
pagal
a
pa iq
da ybos
schema,
daZnai
u i
ski ingas
da ybos
eikSmes,
0
ka ais
es i
nu ole
nuo
iké inos
(da ybos
schemai
,bid a dis
+
o man as“
bidingos)
eikSmés,
.y.
leksikaliza esi®.
Misy
hipo e-
ze
—
1)
pama iniy
bid a dziu
seman inj
a imuma
seka
ju
a i inkamy
da iniy
seman inis
a imumas;
2)
jei
egulia iis”®
da iniai
y a
nu ole
sa o
eik’mémis
nuo
iké inos
da ybos
schemos
eikSmés,
ai
pama iniy
bid a dziy
seman inés
s uk-
ii os
ski iasi
s a biais
seman iniais
komponen ais.
Siame
s aipsnyje
analizei
pasi inkome
ke u ias
pi miniy
biad a dziy
seman-
ines
g upes,
.y.
biid a dzius,
i
ku iy
seman inge
s uk a a
jeina
semos
(ne ienodo
ango)
,,e d é“,
kiekis“,
,spal a“,
,,laikas“.
Semy
nomenkla ii a
suda éme
emda-
miesi
Z.
Sokoloyskajos
modeliu”.
Semy
bu imas
nus a omas
i8
Zodynuose
pa ei-
kiamy
eik’miy
de inicijy.
S aipsnis
pa aSy as
emian is
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“*
i
,Daba inés
lie-
u iy
kalbos
Zodyno“™
ilius acine
medZiaga
i
eik’miy
ai’kinimais.
Akcen uo-
jame,
kad
misy
p ielaidos
i
i8 ados
y a
hipo e inés,
i
ai
susije,
su
1)
da iniy
ik-
sacija
Zodynuose
( egulia iis
da iniai
ne
isuome
iksuojami);
2)
negausia
jy
ilius-
acija;
3)
s a biausia,
galimu
da iniy
he e ogeniSkumu
i
he e och oniSkumu ®>
(p z.,
ne
isai
aiSkus
da ybos
pama as
—
sends
—senin i
a
sen i—senin i
i
pan.).
Be
o,
miisy
analizé
neapima
pe kel iniy
eik8miy
( iek
da iniy,
iek
pama iniu
Zo-
dziy).
3.
Analizei
pasi inkome
egulia ius
da inius:
a)
su
o man u
-uma.
»Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“?®
jie
ap aSomi
p ie
d iejy
da ybos
ka ego iju
—
,abs ak ai“
i
., ie a“.
Ka u
eigiama,
kad
abs ak ai
Zy-
mi
,,abs ak¢ia
ypa ybe
a ba
me a,
laiko
biiyj“??,
o
ie os
eikSme
u in ys
da iniai
da
gali
Zymé i
,,...
daik o
dali®
i
laika’®;
®
Dél
leksikalizacijos
Z .:
U bu is
V.
Min.
eik.,
p.
146-148;
KyOpaxosa
E.
C.
Tums
SGHIKOBLIX
3HAYeHUi ,
CeMaHTHKa
Ipou3BOAHOTO
cnopa.
—
M.,
1981,
c.
57.
19
Minimaliu
egulia umu
laikome
2
da inius,
p iklausan ius
ai
pa iai
da ybos
schemai-
11
Sema
i
seman inis
komponen as
Siame
s aipsnyje
a ojama
sinonimiSkai.
12
CoxomoscKaa
2K.
II.
Ons
cuc emno o
ommcaHna
CeMaHTH4eCcKHX
OTHOMICHHH
B
J1eK-
cuxke
(Ha
MaTepHasie
pycCKUX
HMeH
pusa aTesbHEIX):
As oped.
uc.
...
2-pa.
PHNOM.
HayK.
—
Kuep,
1981.
—
28
c.
5
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1956—1984,
.
1-13
( oliau
a ojamas
su umpinimas.
LKZ).
14
Paba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1972
(su umpinimas
D2).
18
Plg.:
KyOpsaxopa
E. C.
Teopu
HoMHHauHM
1
cnosooOpa3osanne.
— B
KH.:
A3BIKO-
pas
HOMHHaUHA
(BHabI
HaumenosaHui ).
M.,
1977,
c.
270.
16
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1965,
.
1,
p.
311,
399.
W
Ten
pa ,
p.
311.
18
Ten
pa ,
p.
399—400.
159
b)
su
o man u
-é i.
Sie
da iniai
eixkia
»laipsniska
pag indiniu
(=
pama iniu
—
R.S.)
ZodZiu
pasaky os
ypa ybés
a si adima
a
s ip éjima“!®,
Siek
ick
o mali-
za us,
da ybos
eikme
galima
pa eik i
aip:
,,da y is
X-am/X-esniam“9;
c)
su
o man u
-in i.
Pag indiné
da ybos
eikSmé:
,,da y i
oki,
kas
iS eiks a
pama iniu
biid a dziu“*
(,,da y i
X-a
/X-esni‘);
d)
be
o,
bu o
analizuojami
bid a dziy
su
,,spal os“
sema
egulia iis
da iniai
su
o man u
-uo i
i
bid a dziy
su
,,laiko“
sema
da iniai
su
o man u
-y as.
Analizés
me u
bu o
k eipiamas
démesys
j:
1)
a
konk e aus
da inio
eikSmé
a i-
inka
da ybos
eikime
( .y.
nus a omas
leksikalizacijos
laipsnis);
2)
kokia
eikSme
igyja
(y a
igijes)
da inys
a siZ elgian
j
pama inio
biid a dzZio
sema.
4.1.
,,Spal os*
sema.
Bid a diiai:
bal as
»Sniego,
pieno
spal os“,
juodas
»anglies
spal os“,
gel onas
,, éd yno
Ziedo,
sie os
a
aukso
spal os“,
mélynas
»Viena
iS
pag indiniy
spek o
spal u
—
idu iné
a p
iole inés
i
Zalios“,
audonas
»esan is
ai o ykS és
Sil osios
spal os“
(,,k aujo
spal os“
DZ),
udas
» amsiai
gel-
onas“,
Zalias
,,zolés
spal os“
DZ.
a)
ReikSmé
,,X
spal os
ie a
(pa i gius)“.
Pyz.:
bal uma
,,bal a
ie a“,
juoduma
»juoda
ie a,
juodulys“,
gel onuma
»gel-
ona
ie a“,
mélynuma
,,mélyna
ie a“,
audonuma
»pa audusi
ie a“
(galé y
bi i
i
» audona
ie a“),
uduma
,, cuda
ie a,
uda
démé“,
Zaluma
( a mése
Zaliuma)
»Zalioji
ie a,
Zaliasis
pa i gius“
DZ.
b)
Labiau
po encialus
negu
ealus
da ybos
ipas.
Zodynuose
iksuojamas,
be
be eik
be
ilius acijy.
ReikSmé
»da y is
X/X-esniam“.
P z.:
bal é i
ci i
bal yn,
bal i“
(be
ilius acijos);
juodé i
,,juodam
...
da y is;
juos i*
(5
j ai ios
eik’més
ilius-
aciniai
pa yzdziai);
*gel oné i®®,
mélyné i
»da y is
mélynam,
meélynesniam“
(2
P z.),
audoné i
,,da y is
audonam“
(1
p z.;
an ojo
laipsnio da iniai
i audoné i,
iS audoné i
e c.
dubliuoja
eiksmazodzio
su
o man u
-y i
eikSmes
a ba
y a
a mi-
niai
jo
a ian ai),
analogigkai
udé i
»da y is
udam“,
Zalé i
,,da y is
Zaliam,
Zales-
niam“
(DZ;
be
ilius acijos).
c)
Reiksmé**
,,dazy i
( ep i)
X
spal a“.
Pyz.:
bal in i
,,dazy i
kuo
no s
bal u“
(,bal ai
dazy i*
DZ),
juodin i
»da y i
juoda,
ep i*,
gel onin i
,,da y i
gel ona“
(,,da y i
gel ona, gel onai
dazy i*
DZ;
ilius acija
LKZ
—
Ga dakuliais
gel onina
gijas
S s),
mélynin i
»da y i
mels o
a -
spal io,
mels in i*
(Egliniai
pelenai
ne
bal ina,
be
mélenina
Zlug j
S s),
audonin i
» audonai
dazy i*,
udin i
,, udai
dazy i“,
Zalin i
,,da y i
Zaliq;
dazy i
Zaliai*
DZ.
d)
Reik&més:
1)
,,bii i,
a ody i
X
spal os“*4,
pyz.:
bal uo i
,,bal am
bi i,
bal-
am
ody is“,
juoduo i
,,bii i,
ody is
juodam;
Juodam
daik ui
ei i,
slink i“,
gel o-
#®
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1971,
.
2,
p.
258.
%
Zenklas
X
Gia
i
oliau
eiSkia
pama inj
bid a dj.
™
Jakai iené
E.
Veiksmazodziy
da yba.
(P iesagy
ediniai.)
—
V.,
1973,
p.
21.
%
Zenklu*
zymime
Zodynuose
ne iksuojamus
(po encialius)
da inius
a ba
ju
eik$mes.
*
Pig.
Jakai iené
E.
Min.
eik.,
Pp.
21,
ik
Gia
au o és
minimi
daik a a dZiy
da iniai
(auk-
sin i
i
pan.),
*
Z .
Jakai iené
E.
Min.
eik.,
p.
43.
Cia
pa eikiamas
u bi
ikslesnis
aiSkinimas
ni
olo
ody is,
ma y is
okiam,
kas
i& eikS a
pama iniu
Zodziu“.
160
nuo i
,,gel onam
bi i,
gel onam
a ody i“,
mélynuo i
,,bu i
a
a ody i
mélynam“,
audonuo i
,, ody is,
S y é i
audona
spal a“
(,, audonam
ody is,
bi i
audonam“
D2),
uduo i
,, ody is,
ma y is
udam“,
Zaliuo i
,,bii i,
ody is
yaliam“
DZ
(Sis
eiks-
mazodis
da%niau
a ojamas
leksikalizuo a
eik’me
,,apie
pie as,
laukus,
augalus
(pa asa i
i
asa a)“);
2)
,palaipsniui
igy i
X
spal a; deng is
( auk is)
X
spal a“,
p z.:
*bal uo i,
juoduo i
,da y is
juodam,
juodé i“
(,,juos i,
juody i*
DZ),
*gel onuo i
(8i
eikSmé
ux iksuo a
an ojo
laipsnio
da inyje
apgel onuo i
,i8
pa i Siaus pasida y i
gel o-
nam“),
mélynuo i
,,da y is
mélynam“,
audonuo i
,,bi i,
da y is
audonam“,
uduo i
,da y is
udam“,
Zaliuo i
,,zaliomis
idimis,
pelésiais
auk is“
DZ;
3)
,, ep i
( e 8 i)
X
spal a“,
p z.:
*bal uo i
( eik8mé
neuZ iksuo a,
no s
imanoma,
p z.,
an ojo
laipsnio
da inyje
Ku
iSsibal a ai
nuga q?),
*juoduo i
analog.,
gel-
onuo i
,,da y i
gel ona,
gel onin i“,
*mélynuo i
analog.,
* audonuo i
(be
i audo-
nuo i
,, audonai
is ep i“,
nu audonuo i
,nudazy i
audonai*
i
pan.),
* uduo i
(be
su uduo i
,,su ep i
udai“);
Zaliuo i
,da y i
Zalia,
e S i
Zalésiais“
DZ.
Pi moji
eik’mé
mani es uojama
i
an ojo
laipsnio
da iniuose
su
p ieSdéliais
a -,
i§-,
nu-,
pa-,
pa -,
SU-,
an oji
eikSmé
—
su
p ieSdéliais
ap-,
i-,
iS-,
nu-,
pd-,
Su-,
uz-,
e ioji
eik’mé
—
su
p ieSdéliais
i3-,
mu-,
su-.
4.1.1.
,,Spal os“
bid a dzin
g upé
pasizymi
seman ikos
a imumu
(galbi
odél
mégs ama
ink is
ja
analizés
ema).
Tai
aki aizdu
i
i§
de i aciniy
san ykiu
apz algos.
I8siski ia
i8
g upés
bid a dis
Zalias.
Jo
seman iné
s uk i a
sudé in-
gesné,
palygin i
su
ki ais
spal os
bid a dZiais
(p z.,
eikSmiy
~zolés
spal os“
i
..ne-
p inokes,
nesub endes“
bei
,,ne i as
(neapdo o as)“
koegzis encija).
Be
o,
de-
i aciniy
san ykiy
analizé,
misy
nuomone,
pa i ina,
kad
spal os
bid a dziams
aip
pa
ele an i’ka
sema
pa i sius*
(Z .
da iniy
eik&miu
aiSkinimus).
4.2.
,,.E d és*
sema.
Bid a dziai:
auks as
,, u in is
dideli
auk& i,
dideli
mas a
nuo
apa ios
i
i sy“,
gilus_,, oli
einan is
nuo
pa i Siaus“,
Zemas
» u in is
nedidelj
mas a
nuo
apa ios
i
i sy*
DZ,
a us
,,a imas
( ie os
a z ilgiu)“
(a imas
.ne oli
esan is“),
olus
,, olimas
e d és
a Z ilgiu
DZ
( olimas
,, oli
esan is
(e d és
a z ilgiu)“).
a)
ReikSmé
,,X
ie a®“.
P z.:
aukS uma
,,aukS a
ie a,
aukS as
plo as,
kalnas,
kal a“,
giluma
,,gili
ie a,
gelmé“,
Zemuma
,,zema
ie a,
lyguma,
nedaug
epakilusi
nuo
jii os
pa i siaus“
DZ,
a uma
,a ima
ie a,
oluma
,, oli
esan i
ie a,
olis“
Dz.
b)
Reik’més
ne ienodos,
p z.:
aukg é i_,da y is
auks am“
(be
ilius acijos;
misy
manymu,
pama iné
Sio
da inio
eik’mé
—
auks as
2.
,daug
nu oles
nuo
Ze-
més
j
i su*
i
1
||
,,i8kiles
i §
ip as o
lygio
( ie o e,
anduo)*),
gilé i
,,ei i
gilyn“
(kadangi
Sis
biid a dis
ne u i
a i inkamo
pi minio
eiksmazodzio,
ai
eiksmazo-
dis
gilé i
gali
u é i
i
eik’me
,,da y is
gilesniam,
giliam“
(an ojo
laipsnio
de i-
a as
pagilé i)),
Zemé i
analog.
auks é i,
a é i
,ei i
a yn,
a in is
(a s umo
a Z il-
_giu
“
(didesnio
laipsnio
leksikalizacija;
an ojo
laipsnio
da iniai
su
p ieSdéliais
p i-,
su-),
olé i
,da y is
olimesniam,
ol i®
DZ.
c)
Ge okai
leksikalizuo a
eik&mé
,,da y i
X/X-esni*;
da y i
eiskia
ealy
eiks-
ma,
p z.:
aukS in i
,da y i
auk8 esni“
(Gausim
o g
auks in i
G g),
gilin i
,da y i
161
gilesni,
aus i“,
Zemin i
,,da y i
Zema;
leis i
Zemyn“
DZ,
a in i
»da y i,
kad
a é y*
(, auk i
a yn“),
olin i
,,da y i
olimesnj
e d és
a z ilgiu“
DZ
( ai
gali
bi i
edi-
nys
i8
ol i)
(,,s um i
olyn“,
plg.
ilius acija
Senis
cia
a ino,
Cia
olino
abokine
8).
An ojo
laipsnio
da iniai
su
p ie&déliais
nu-,
pa-
u i
eikSmés
komponen a_,,pe
daug“,
p z.:
nuauks in i
,,pe
aukS a
pada y i“,
paauks in i
,,pe
auk8 a
pada y i®,
nugilin i
pe
daug
pagilin i“,
pagilin i
»pada y i
pe
daug
gily“,
muzemin i
,,pa-
da y i
pe
zema“,
paa in i
,.pe
daug
a in i“.
4.2.1.
,,E d és*
bid a dziy
(analizuojamaja)
g upe
galé ume
suski s y i
j
du
po-
g upius:
1)
auks as,
Zemas,
gilus;
2)
a us,
olus.
Sio
pog upio
bid a dziy
da iniai
pasizymi
didesne
eikSmiy
leksikalizacija.
,,E d és“
semg
u i
aip
pa
biid a dZiai
ilgas,
umpas,
pla us,
siau as.
Ta iau
Siems
s a besné
y a
,,kiekio“
sema;
o
biid-
a dziams
auks as,
Zemas,
gilus
,,kiekio“
sema
né a
s a bi.
Be
o,
galima
pas ebé i,
kad
,,e d és“
bid a dziy
da iniy
eik¥més
gali
bi i
in e p e uojamos
a i inkamu
p ie eiksmiu
(aukS ai,
giliai,
Zemai:
a i,
oli).
4.3.
,Kiekio“
sema.
Bid a dziai:
ilgas
sNMusi eses
j
ilguma;
unkan is*
(kom-
piliacinis
apib ézimas
i§
DZ
i
LKZ),
umpas
,nedidelio
ilgio“
DZ,
plonas
,,siau o
ske smens“,
s o as
,,ku io
didelis
a s umas
a p
abiejy
ploks umos
pa i 8iy“,
pla-
us
,,didelis
pe
ske si,
siau as
,,.ku is
mazo
ske sio,
plo io“,
didelis
,Zymus
sa o
apim imi“,
maZas
,,nedidelio
iigio,
auk8¢io,
nedideliy
ma meny“,
kie as
»a spa us
ki o
kino
spaudimui,
nesuspaudZiamas,
nesumaigomas“,
minkS as
sleng ai
ispau-
dZiamas,
nes ang us“
DZ.
a)
ReikSmé
,,X-oji
dalis“.
P z.:
ilguma
»pa i
ilgoji
dalis“*
(DZ
—
,,ilgoji
ie a“,
be
ilius acijos),
plonuma
,,plonoji
ie a“
( aéiau
i$
ilius acijy
ma y i,
kad
eikSmé,
ma y ,
.,plonoji
dalis“,
p z.:
LaSiniy
plonuma
DZ,
Eiki
[Sieno]
plonumy
g ébs y
Dsi . .),
s o uma
,,s o oji
dalis,
ie a,
s o mena“
(s o mena
»S o oji
dalis,
s o u-
ma“),
pla uma
,,pla i,
plagioji
ie a*
(galé y
bi i
i
»dalis“),
siau uma
analog.,
diduma®®
,,didesné
dalis,
dauguma“,
maZuma
»mazZoji
dalis“,
kie uma
,,kie a
ie a*
(galé u
bi i
i
,dalis“,
p z.:
Minks umq
su algé,
o
kie uma
man
paliko
i
pan.),
minkS uma_,,mink& oji
dalis,
mink& imas“.
b)
ReikSmé
,,da y is
X-esniam“.
P z.:
ilgé i
,,da y is
ilgesniam,
umpé i
,,da-
y is
umpam
( umpesniam)“
DZ,
pla é i
,da y is
pla iam
(pla esniam)“*
DZ
(LKZ
pa eik a
eik&mé
,
ci i
pla yn,
plés is
j
Salis“
i¥
dalies
leksikalizuo a,
nes
susi-
jusi
su
,,e d és“
sema
biid a dzio
Ppla us
s uk i oje),
siau é i
analog.,
ploné i
,,eci-
i
plonyn,
da y is
plonam
(plonesniam)“,
s o é i
,,ci i
s o yn,
da y is
s o esniam“,
didé i*
,,da y is
didesniam“
(LKZ
,ei i
didyn,
aug i
(pla é i,
s o é i)“,
mazée i*
»da y is
mazesniam“
(,,ei i
mazyn“
—
LKZ),
kie é i
»da y is
kie am“
(,,da y is
kie am
(kie esniam)“
DZ;
pa eikiama
i i¥
dalies
leksikalizuo a
eik’mé
»s i i,
s ing i,
i é i“,
susijusi
su
ki omis,
Sia
neminimomis
biid a dzio
kie as
semomis),
minkS é i
,,da y is
mink§ am,
mink$ esniam“.
Ta
pa i
eik’mé
mani es uojama_
i
an ojo
laipsnio
da iniuose
su
p ieSdéliu
pa-.
c)
ReikSmé
,,da y i,
kad
bii y
X-esnis“.
Pyz.:
ilgin i
,,da y i
ilga“,
umpin i
»da y i
umpa“
DZ,
pla in i
,,da y i
pla y
(pla esnij)“,
siau in i_,,da y i
siau a,
25
Dél
seman inio
i
o malaus
da iniy
pama a imo
nesu apimo
Z.:
U bu is
V.
Min.
eik.,
p.
84.
162

siau esnj“,
plonin i
,,da y i
plona“,
s o in i ,,da y i
s o a,
s o esni“,
didin i
,,da y i
didesni*
(LKZ
—
caus.
didé i:
Pa asa j
eikés
sodq
didin
Gs),
mazin i
»da y i
ma-
Zesnés
apim ies“,
kie in i
,,da y i
kie a,
kie esnj“,
minkS in i
,,da y i
minkS a,
minks-
esnji“.
Sie
eiksmazodziai
(isky us
kie in i
ix
minks in i),
aip
pa
aukS in i,
Zemin i,
gilin i,
a in i,
olin i,
u i
Zodynuose
ne iksuojama
(no s
ka ais
i
ilius uojama)
eikime
,,da y i,
kad
a ody y
esas
X“,
p z.:
T umpas
sijonas
ilgina
kojas,
G aziau
a odo
e ikalios
linijos
—
jos
igii a
aukS ina
i
plonina
8,
Pla iis
d abuZiai
s o-
ina
mogy
DZ,
Ziii onas
p o
ienq
galq
a ina,
p o
ki q
olina
DZ,
Didinamasis
s iklas
DZ,
O andiné
spal a
e d e
siau ina,
mazina
é
i
. .
VeiksmazodzZiai
kie in i
i
minks in i,
iksliau
jy
an ojo
laipsnio
da iniai
su
p iesdéliu
pa-
u i
eik’me
pliegian
pamégin i,
a
X“,
p z.:
pakie in i
,pamégin i
kie uma“,
paminks in i
,.paspaudy i,
pazi é i,
a
minkS as“
(plg.
paleng in i
ix
pasunkin i
»pakilno i
no in
nus a y i
s o j“).
An ojo
laipsnio da iniai
su
p ieSdéliu
nu-
igyja
eikSme
»pada y i,
kad
bi u
pe
X“,
p z.:
nuilgin i
,,pada y i
pe
daug
ilga“,
nu umpin i
,pada y i
pe
umpa“
DZ,
nudidin i
,pada y i
pe
didelj*,
nupla in i
»pada y i,
pasili i
pe
pla y“
i
. .
Tokia
eikSme
uz iksuo a
i
eiksmazodzio
nukie in i:
,pada y i
pe
kie a“.
4.3.1.
Kaip
jau
minéjome,
bid a dziai
ilgas,
umpas,
pla us,
siau as
u i
i
,,e -
d és“
sema
(i
kai
ku iy
jy
da iniy
eikSmés
a i inka
bid a dzin
auks as,
gilus,
Zemas
da iniy
eikSmes).
Ta iau
s a besné
jy
s uk i oje
y a
,,kiekio“
sema.
Tai
galé y
pa i in i
i
psicholing is inis
aiSkinimas.
Juk
kad
daik a
galé ume
k ali-
ikuo i
esan ,
p z.,
auks q,
mums
s a bu
jo
padé is
e d éje
( e ikalumas,
pama as,
i gus
i
k .).
O
ilgas
a
pla us
daik as
gali
bi i
nep iklausomai
nuo
padé ies
e d é-
je,
s a biausia
Gia
daik o
daliy
kiekybiniai
san ykiai.
4.4,
,,Laiko“
sema.
Bid a diiai:
ilgas
wkiek
laiko
unkan is“,
umpas
neilgai
unkan is“
DZ,
senas
,, u in is
daug
amZiaus,
sulaukes
sena és,
nejaunas
(apie
Zmones,
gy ulius);
ilgai
augan is
(apie
augalus)“,
jaunas
,nedaug
me y
u in-
is,
nesenas“,
naujas
,,neseniai
a si ades,
pada y as,
isigy as“,
anks us
ku io
no s
laiko
a po
p adZios“,
élus
, oli
nusi aukes,
einan is
i
gala
(apie
laika)“
DZ.
a)
Ilguma
,,pa s
ilgasis
laikas“
(Ilgumoj
dienos
a
i
ai
iek
nesu e piu
Sdk),
umpuma
analog.
(p z.,
i¥
LKZ
ka o ekos
F umpumoj
nak ies),
senuma_,,senu-
mas;
senas
daik as“,
jaunuma
,,jaunys é“
(jaunys é
,,jauni
me ai,
jaunas
amzius*),
naujuma
,,kas
no s
nauja“,
anks uma
,anks umas,
anks us
laikas“,
éluma,
,, élus
laikas“
DZ.
b)
I8
biid a dziy
su
dominuojan ia
Jaiko“
sema
nepada omi,
p z.,
ilgé i
i
um-
pé i
mani es uoja
wkiekio“
sema,
0
ne
,,laiko“.
Sene i
,,da y is
senam
(senesniam)*
i
jauné i
,,da y is
jaunesniam,
jaunyn
ei i“
(ma y ,
pagal
analogija
su
sené i;
u i
elia yyumo
pozymi)
susijg
su
sema
,
biisena“.
c)
ReikSmés
leksikalizuo os,
p z.:
ilgin i
,,dels i,
es i“,
anks in i
,,pe
anks i
ka
da y i,
skubin i“,
élin i
»da y i
ka
éliau,
negu
eikia®
DZ,
naujin i
,naikin i
a ojimo,
dé éjimo,
senéjimo
zymes“,
jaunin i
,,da y i
jauna;
g azin i
jaunys és
jégas“,
senin i
,,Z .
sendin i“
(sendin i
caus.
sen i
,da y i
sena“)
(pas a yju
eik8més
ma iausiai
leksikalizuo os,
manoma,
dél
o,
kad
pama iniai
bid a dzZiai
u i
sema
»biisena“).
163
d)
I§
bid a dziy,
ienijamy
semos
,laiko
azé“,
pada omi
biid a dzZiai
su
o -
man u
-y as;
a iau
jy
eikSmés
ne ienodos:
anks y as
,anks i
i yks an is...“,
ély as *, élai
i yks an is“,
jauny as
»apyjaunis,
nesenas“
DZ
( ikslesné
de ini-
cija),
seny as
,,pagy enes,
apysenis“.
Kaip
ma y i,
pi myjy
d iejy
da iniy
eik’mé
ge okai
leksikalizuo a,
o
an yjy
d iejy
—
modi ikaciné,
5.1.
Siame
s aipsnyje
pa eikéme
i8
esmés
ik
da ybos
san ykiy
analizés
aikymo
pa yzdj.
Tagiau
galime
pada y i
i
am
ik as
iS adas,
pa i inandias
misy
hi-
po eze:
1)
jei
pama iniai
bid a dZiai
u i
bend a
sema,
ai
jy
a i inkami
da iniai
igyja:
a)
ienodas
da ybos
eik’mes
(a ba
paka oja
eikSmiy
epe ua a
(p z.,
da iniai
su
o man u
-wma),
ypa
kai
a
sema
y a
dominuojan i
(p z.,
,,spal os“
biid a dziai);
b)
ienodo
leksikalizacijos
laipsnio
eikSmes
(p z.,
da iniai
su
o man-
u
-é i).
2)
da ybos
eikSmés
nesu apimas
odo
pama iniy
bid a dziy
ski umg
ki y
semy
a z ilgiu
(p z.,
seny as
i
anks y as
a ba
bal uo i
i
Zaliuo i).
5.2.
Kalboje
eikia
ai8kos
p iemoniy
ekonomijos
désnis.
Zodziy
da yba
pagal
seman ine
analogija
y a
ienas
i8
Sio
désnio
eigkimosi
a eju.
Manome,
kad
oliau
i ian
bid a dziy
de i acinius
san ykius,
galima
nus a y i
maksimaliai
a imas
seman ines
s uk ii as
(seman emas),
JEPHBATHBHBIA
ACNEKT
CEMAHTHKH
HEMNPOH3BO.HbIX
NPHJAATEJIbHbIX
Pes ome
B
c a se
omucbipae ca
mpuMenenue
anany3a
c oBO06pa30BaTeNbHBIX
OTHOMEeHHI
mpwia-
TATCHIBHBIX
C
UesbIO
MOATBEpXKNCHHA
HX
CCMAHTHYecKO!
ONM3ZOCTH
10
OTHOMIEHHIO
K
TOM
HIM
HOI
oOmeii
ceme,
KoncTHTympy om eii
ux
ceMaHTueckyio
c pyK ypy.
Llenecoo6pa3noc s
Taxo o
aHa-
1H3
OCHOBEIBACTCA
Ha
THMOTE3€
O
TOM,
YTO
CeMaHTHYecKad
ONM30CTE
MPOHSBOHBIX,
BOCXOIA-
TMHX
K
OMpeneneHHO!
cioBooOpasoBaTenbHO!
MOyeNH,
JOUKHA
CBHVeTeMBCTBOBATL
O
CeMaH-
THecKOi
Oxu30cTH
NPOHSBOAAMIMX;
BOSMOXKHOCTE
TaKo oO
aHayH3a
ocHORaHa
Ha
pe ysapHocTa
Tea
beKTHBHOH
AepMBallMH
B
IHTOBCKOM
s3bIke.
HoMeHKna ypa
cem
coc apiena
c
yueToM
mone
K.
TI.
Coxonoscxoi .
Hammune
cem
yc anapmmpae cs
TyTem
OGoOmeHHA
cnopapHEIx
ompenenenHi .
B
c a se
qae ca
ommcanue
HeKoToppx
cioBoo6paz0paTesbHBIX
OTHOMeHHI
4
pymm
mpyna a-
TEIbHEIX,
OOEMHHACMBIX
COOTBETCTBEHHO
ObmIel
cemoii
(pasHo o
nopsyKa),
,,upeT“,
,,poc -
PaHCTBO™,
,,koMYecTBO",
,,Bpems *.
O6sop
sHayenui
npou3sonHEx
MOKa3aI,
4TO
WIA
HEKOTOPBIX
paccMaTpyHBaeMBIX
MOzeNeli
OTATSEKTHBHOK
NepuBaunM
KaTe opHanbHas
(HeKcHKO- paMMaTH¥ecKas)
oGUIHOCTE
Tpou3B0-
aux
(Ka¥ecTBeHHOe
Mpusla aTembHoe)
He
ABIAeTCH
OCTATOYHBIM
OCHOBAHHEM
quia
o6pa3o0-
BaHHA
MPOH3BOTHBIX
C
OXHMAeMBIM
(B
COOTBETCTBHUK
C
MOsIe/IbIO)
c oBpoo6pa30BaTenbHEIM
3Ha-
yeunem.
Ha6m omae ca
nexcuKxann3anna
(pasHow
c enenu)
3Ha4yenuii.
Ye aHapmmpae cs,
4TO
MpowsBonAMMe,
OObeTMHAeMEIE
o6u el
cemoi
(ocobeHHo,
ecm
9Ta
CeMa
ABIACTCH
MOMMHMPY oUleli),
COOTHOCHTCA
Cc
NpoH3BOTHEIMH
(B
PaMkax
oOHOH
Moen),
O6sa2a10UIHMM
OTMHAKOBEIM
cOBOOOpaz0BATEBHBIM
3HAYeHHEM
UE
3HaYeHHAMH
OJMHAKOBOH
CTeNeHM
JI€KCHKaNM3aNMM;
BAPbUPOBAHMe
9THX
3HAYeHHI:
CHTHANM3MpyeT
O
HANHYHM
B
CeMaH-
THHECKOH
CTPYKTYpe
MPOUSBONAIMX
APy ux
peseBaHTHBIX
ceM.
Tipeqnona ae ca,
u o
mambue i-
lee
uccieqoBaHHe
cioBOOOpaz0RaTesbHbIX
OTHOMeEHHIi
MOxeT
cloco6cTBOBAaTS
ycTaHoBNeHHIo
CeMaHTeM
MaKCHManIbHOK
O1M30cTH.
TloayepKupae cs,
YTO
MONOKeHUA
H
BLIBONEI
HOCHT
HMoTeTHYECKHi
XapakTep,
¥TO
cBx3aHO-
B
TIEpBYIO
OYEPe/h
C
BOIMOXHOM
TeTepo eHHOCTBIO
MH
TeTePOXPOHHOCTIO
NMPOHIBOTHBIX.
164