Pirminių būdvardžių semantikos derivacinis aspektas

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJI MAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) RITA ŠEPETYTĖ PIRMINIŲ BŪDVARDŽIŲ SEMANTIKOS DERIVACINIS ASPEKTAS 1. Būdvardžių aukštas, gilus, žemas vartojimas reikšme „didelis, smarkus; geras“ resp. „mažas, menkas; prastas“ laikomas semantine lietuvių kalbos klaida®. Prof. J. Balčikonis ją taisydavo?® griežtai. Jo redaguotame „Lietuvių kalbos žodyno“ I tome? būdvardžio aukštas lizde nepateikiamos reikšmės „geras, puikus (apie ko- kybę)“ ir „didelis, žymus kiekiu, jėga ir pan.“ (plg. antrą leidimą*). J. Balčikonis gerai mokėjo, tiksliau tariant, išmanė lietuvių kalbą, juto, kas jai svetima. Vienas iš pagrindinių jo argumentų kalbos taisymuose buvo žodžio ar pasakymo tikrumas liaudies šnekamosios kalbos atžvilgiu“. „Lietuvių kalbos žodyno“ I tomo antrame leidime būdvardis aukštas pateiktas, mūsų nuomone, per daug atsižvelgiant į rusų kalbos būdvardžio esxcoxuū reikšmes. Subtiliais taisymais prof. J. Balčikonis ne stabdė lietuvių kalbos plėtotę, kaip kai kam galbūt atrodė, o puoselėjo jos savitumą. Juk kiekviena kalba savaip mode- liuoja pasaulio vaizdą, Atskleisti tai gali, žinoma, tik nuodugnus semantikos tyrinė- jimas. Prof. J. Balčikonis neparašė didelių teorinių darbų, tačiau jo taisymai, ver- timai rodo jį esant didelį lietuvių kalbos semantikos mokovą. 2. Norėdami kuo sistemiškiau aprašyti pirminių lietuvių kalbos būdvardžių semantiką, be kitų, pritaikėme ir darybos santykių analizės metodą. Pirminiai būd- vardžiai yra tam palanki sfera; jie pasižymi darybos santykių gausumu. Be to, deadjektyvinės darybos tipams® būdingas gana didelis reguliarumas ir produktyvu- mas’. Paprastai derivacinių santykių analizė taikoma norint išskaidyti daugiareikš- mio žodžio semantinę struktūrą į sememas (reikšmes)*?, tiksliau tariant, darinių 1 „Kalbos praktikos patarimuose“ šie žodžiai turi pažymą „geriau nevart. r.“ (geriau nevar- toti reikšme), žr.: Kalbos praktikos patarimai. — V., 1976, p. 40, 81, 312. Antrajame patarimų lei- dime šis draudimas švelninamas, žr.: Kalbos praktikos patarimai. — V., 1985, p. 41, 82. * Balčikonis J. Rinktiniai raštai/Sud. A. Pupkis. — V., 1978, t. 1, p. 155, 228, 291, 307, 332. * Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1941, t. 1, p. 396—397. 4 Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1968, t. 1, p. 488. ę 5 Keinys S. J. Balčikonio kalbos mokslo darbai. — Kalbos kultūra, 1985, sąs. 48, p. 7—8; Vitkauskas V. Juozas Balčikonis. — Kaunas, 1985, p. 66, 106. Žr. taip pat: Balčikonis J. Rinktiniai raštai, t. 1, p. 194. $ Dėl termino darybos tipas žr.: Urbutis V. Žodžių darybos teorija. — V., 1978, p. 249. 7 Dėl šių terminų žr.: Urbutis V. Min. veik., p. 262— 268. 8 MennuurxosBa 3. M. 3magenmne cnosa H MeTOJIbI ero ommcamms, — M.,1974, c. 60—61; Kalendienė D. Būdvardžio senas leksinė-semantinė charakteristika. — Kalbotyra, 1981, t. 32 (1), p. 38—51. Šios analizės taikymo pamatas — teiginys, kad dariniai paprastai remiasi viena (apibrėž- ta) pamatinio žodžio reikšme, žr.: Urbutis V. Min, veik., p. 152—156; Tunxoxos A. H. O ce- MAHTHYECKONH COOTHOCHMOCTH IIDOH3BO/ISINIHX UM NPOM3BOAHBIX OCHOB, — BA, 1967, Ne 1, c. 114. 158 skirtingumu norint patvirtinti sememų (reikšmių) skirtumą. Mes analizuojame būd- vardžių derivacinius santykius kitu aspektu. Pirminiai lietuvių kalbos būdvardžiai pasižymi reguliariais dariniais — iš jų padaromi daiktavardžiai su formantais -umas, -uma, prieveiksmiai su formantu -ai, veiksmažodžiai su formantais -ėti, -inti ir dar daug didesnio ar mažesnio regu- liarumo įvairioms kalbos dalims priklausančių darinių. Pastebėjome, kad būdvar- džių dariniai, „produkuoti“ formaliai pagal tą pačią darybos schemą, dažnai turi skirtingas darybos reikšmes, o kartais esti nutolę nuo tikėtinos (darybos schemai „būdvardis + formantas“ būdingos) reikšmės, t.y. leksikalizavęsi?. Mūsų hipote- zė — 1) pamatinių būdvardžių semantinį artimumą seka jų atitinkamų darinių semantinis artimumas; 2) jei reguliarūs?" dariniai yra nutolę savo reikšmėmis nuo tikėtinos darybos schemos reikšmės, tai pamatinių būdvardžių semantinės struk- tūros skiriasi svarbiais semantiniais komponentais. Šiame straipsnyje analizei pasirinkome keturias pirminių būdvardžių seman- tines grupes, t.y. būdvardžius, į kurių semantinę struktūrą įeina semos** (nevienodo rango) „erdvė“, „kiekis“, „spalva“, „laikas“. Semų nomenklatūrą sudarėme remda- miesi Ž. Sokolovskajos modeliu!?. Semų buvimas nustatomas iš žodynuose patei- kiamų reikšmių definicijų. Straipsnis parašytas remiantis „Lietuvių kalbos žodyno“? ir „Dabartinės lie- tuvių kalbos žodyno““* iliustracine medžiaga ir reikšmių aiškinimais. Akcentuo- jame, kad mūsų prielaidos ir išvados yra hipotetinės, ir tai susiję, su 1) darinių fik- sacija žodynuose (reguliarūs dariniai ne visuomet fiksuojami); 2) negausia jų ilius- tracija; 3) svarbiausia, galimu darinių heterogeniškumu ir heterochroniškumu?* (pvz., ne visai aiškus darybos pamatas — senas—seninti ar senti—seninti ir pan.). Be to, mūsų analizė neapima perkeltinių reikšmių (tiek darinių, tiek pamatinių Zo- džių). 3. Analizei pasirinkome reguliarius darinius: a) su formantu -uma. „Lietuvių kalbos gramatikoje“!® jie aprašomi prie dviejų darybos kategorijų — „abstraktai“ ir „vieta“. Kartu teigiama, kad abstraktai žy- mi „abstrakčią ypatybę arba metą, laiko būvį““*“, o vietos reikšmę turintys dariniai dar gali žymėti ,,... daikto dalį“ ir laiką*?; * Dėl leksikalizacijos žr.: Urbutis V. Min. veik., p. 146—148; Ky6psxrosa E. C. Tans S3LIKOBbIX 3HaueHnHi. CeMaHTHKa IIpOH3BOJIHOTO CJIroBa., — M., 1981, c. 57. 10 Minimaliu reguliarumu laikome 2 darinius, priklausančius tai pačiai darybos schemai. 11 Sema ir semantinis komponentas šiame straipsnyje vartojama sinonimiškai. 12 CorxojnoBcras XK. II. OrtbiT CHCTEMHOr0 ONHCAHHS CEMAHTHYEeCKHX OTHONIECHHHŪ B JIEK- cHxe (Ha MaTrepHnajie pycCKHX HMEH NpHjJIaraTejIbHbIX): Asroped. HEC. ... Įt-pa. QHION. HayK. — Kues, 1981. — 28 c. 13 Lietuviy kalbos Zodynas. — V., 1956—1984, t. 1—13 (toliau vartojamas sutrumpinimas 1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1972 (sutrumpinimas DZ). 15 Plg.: Ky6psixosa E. C. Teopust HomMuHauuu H ciioBooGpasosanme. — B xH.: S3bIKO- Bas HommHaAs (Bums mamMmewoBanmit). M., 1977, c. 270. 16 Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1, p. 311, 399. 17 Ten pat, p. 311. 18 Ten pat, p. 399-400. 159 b) su formantu -ėti. Šie dariniai reiškia „laipsnišką pagrindiniu (= pamatiniu — R.Š.) žodžiu pasakytos ypatybės atsiradimą ar stiprėjimą“!?, Šiek tiek formali- zavus, darybos reikšmę galima pateikti taip: „darytis X-am/X-esniam“??; c) su formantu -inti. Pagrindinė darybos reikšmė: „daryti tokį, kas išreikšta pamatiniu biidvardZiu“® („daryti X-ą [X-esnį“); d) be to, buvo analizuojami būdvardžių su „spalvos“ sema reguliarūs dariniai su formantu -woti ir būdvardžių su „laiko“ sema dariniai su formantu -yvas. Analizės metu buvo kreipiamas dėmesys į: 1) ar konkretaus darinio reikšmė ati- tinka darybos reikšmę (t.y. nustatomas leksikalizacijos laipsnis); 2) kokią reikšmę įgyja (yra įgijęs) darinys atsižvelgiant į pamatinio būdvardžio semą. 4.1. „Spalvos“ sema. Būdvardžiai: baltas „sniego, pieno spalvos“, juodas „anglies spalvos“, geltonas „vėdryno žiedo, sieros ar aukso spalvos“, mėlynas „viena iš pagrindinių spektro spalvų — vidurinė tarp violetinės ir žalios“, raudonas „esantis vaivorykštės šiltosios spalvos“ („kraujo spalvos“ DŽ), rudas „tamsiai gel- tonas“, žalias „žolės spalvos“ DŽ. a) Reikšmė „X spalvos vieta (paviršius)“. Pvz.: baltuma „balta vieta“, juoduma „juoda vieta, juodulys“, geltonuma „gel- tona vieta“, mėlynuma „mėlyna vieta“, raudonuma „paraudusi vieta“ (galėtų būti ir „raudona vieta“), ruduma „ruda vieta, ruda dėmė“, žaluma (tarmėse žaliuma) „žalioji vieta, žaliasis paviršius“ DŽ. b) Labiau potencialus negu realus darybos tipas. Žodynuose fiksuojamas, bet beveik be iliustracijų. Reikšmė „darytis X/X-esniam““. Pvz.: baltėti „eiti baltyn, balti“ (be iliustracijos); juodėti „juodam ... darytis; juosti“ (5 įvairios reikšmės ilius- traciniai pavyzdžiai); *geltonėti*?, mėlynėti „darytis mėlynam, mėlynesniam“ (2 pvz.), raudonéti „darytis raudonam“ (1 pvz.; antrojo laipsnio dariniai jraudonéti, išraudonėti etc. dubliuoja veiksmažodžio su formantu -yti reikšmes arba yra tarmi- niai jo variantai), analogiškai rudėti „darytis rudam“, žalėti „darytis žaliam, Zales- niam“ (DŽ; be iliustracijos). c) Reikšmė** „dažyti (tepti) X spalva“. Pvz.: baltinti „dažyti kuo nors baltu“ („baltai dažyti“ DŽ), juodinti „daryti juodą, tepti“, geltoninti „daryti geltoną“ („daryti geltoną, geltonai dažyti“ DŽ; iliustracija LKŽ — Gardakuliais geltonina gijas Šts), mėlyninti „daryti melsvo at- spalvio, melsvinti“ (Egliniai pelenai ne baltina, bet mėlenina žlugtį Šts), raudoninti „raudonai dažyti“, rudinti „rudai dažyti“, žalinti „daryti žalią; dažyti žaliai“ DŽ. d) Reikšmės: 1) „būti, atrodyti X spalvos“*4, pvz.: baltuoti „baltam būti, bal- tam rodytis“, juoduoti „būti, rodytis juodam; juodam daiktui eiti, slinkti“, gelto- 19 Lietuvių kalbos gramatika, — V., 1971, t. 2, p. 258. 20 Ženklas X čia ir toliau reiškia pamatinį būdvardį. #1 Jakaitienė E. Veiksmažodžių daryba. (Priesagy vediniai.) — V., 1973, p. 21. ?2 Ženklu* Zymime žodynuose nefiksuojamus (potencialius) darinius arba jų reikšmes. * Plg. Jakaitiené E. Min. veik., p. 21, tik čia autorės minimi daiktavardžių dariniai (auk- sinti ir pan.). *“ Žr. Jakaitienė E. Min. veik., p. 43. Čia pateikiamas turbūt tikslesnis aiškinimas „iš tolo rodytis, matytis tokiam, kas išreikšta pamatiniu žodžiu“. 160 nuoti „geltonam būti, geltonam atrodyti“, mėlynuoti „būti ar atrodyti mėlynam“, raudonuoti „rodytis, švytėti raudona spalva“ („raudonam rodytis, būti raudonam“ DŽ), ruduoti „rodytis, matytis rudam“, žaliuoti „būti, rodytis žaliam“ DŽ (šis veiks- maZodis dažniau vartojamas leksikalizuota reikšme „apie pievas, laukus, augalus (pavasarį ir vasarą)“); 2) „palaipsniui įgyti X spalvą; dengtis (trauktis) X spalva“, pvz.: *baltuoti, Juoduoti „darytis juodam, juodėti“ („juosti, juodyti“ DZ), *geltonuoti (ši reikšmė užfiksuota antrojo laipsnio darinyje apgeltonuoti „iš paviršiaus pasidaryti gelto- nam“), mėlynuoti „darytis mėlynam“, raudonuoti „būti, darytis raudonam“, ruduoti „darytis rudam“, žaliuoti „žaliomis rūdimis, pelėsiais trauktis“ DŽ; 3) „tepti (teršti) X spalva“, pvz.: *baltuoti (reikšmė neužfiksuota, nors įmanoma, pvz., antrojo laipsnio darinyje Kur išsibaltavai nugarą?), *juoduoti analog., gel- tonuoti „daryti geltoną, geltoninti“, *mélynuoti analog., *raudonuoti (bet įraudo- nuoti „raudonai ištepti“, nuraudonuoti „nudažyti raudonai“ ir pan.), *ruduoti (bet suruduoti „sutepti rudai“); žaliuoti „daryti žalią, teršti žalėsiais“ DZ. Pirmoji reikšmė manifestuojama ir antrojo laipsnio dariniuose su priešdėliais at-, iš-, nu-, pa-, par-, su-, antroji reikšmė — su priešdėliais ap-, į-, iš-, nu-, pa-, su-, uz-, trečioji reikšmė — su priesdéliais iš-, nu-, su-. 4.1.1. „Spalvos“ būdvardžių grupė pasižymi semantikos artimumu (galbūt todėl mėgstama rinktis ją analizės tema). Tai akivaizdu ir iš derivacinių santykių apžvalgos. Išsiskiria iš grupės būdvardis žalias. Jo semantinė struktūra sudėtin- gesnė, palyginti su kitais spalvos būdvardžiais (pvz., reikšmių „Žolės spalvos“ ir „ne- prinokęs, nesubrendęs“ bei „nevirtas (neapdorotas)“ koegzistencija). Be to, de- rivacinių santykių analizė, mūsų nuomone, patvirtina, kad spalvos būdvardžiams taip pat relevantiška sema „paviršius“ (žr. darinių reikšmių aiškinimus). 4.2. „Erdvės“ sema. Būdvardžiai: aukštas „turintis didelį aukštį, didelį mastą nuo apačios į viršų“, gilus „toli einantis nuo paviršiaus“, žemas „turintis nedidelį mastą nuo apačios į viršų“ DŽ, artus „artimas (vietos atžvilgiu)“ (artimas „netoli esantis“), tolus „tolimas erdvės atžvilgiu“ DZ (tolimas „toli esantis (erdvės atžvilgiu)“). a) Reikšmė „X vieta“. Pvz.: aukštuma „aukšta vieta, aukštas plotas, kalnas, kalva“, giluma „gili vieta, gelmė“, žemuma „žema vieta, lyguma, nedaug tepakilusi nuo jūros paviršiaus“ DŽ, artuma „artima vieta, toluma „toli esanti vieta, tolis“ DZ. b) Reikšmės nevienodos, pvz.: awkstéti „darytis aukštam“ (be iliustracijos; mūsų manymu, pamatinė šio darinio reikšmė — aukštas 2. „daug nutolęs nuo že- mės į viršų“ ir 1 || „iškilęs virš įprasto lygio (vietovė, vanduo)“), gilėti „eiti gilyn“ (kadangi šis būdvardis neturi atitinkamo pirminio veiksmažodžio, tai veiksmažo- dis gilėti gali turėti ir reikšmę „darytis gilesniam, giliam“ (antrojo laipsnio deri- vatas pagilėti)), žemėti analog. aukštėti, artėti „eiti artyn, artintis (atstumo atžvil- gin)“ (didesnio laipsnio leksikalizacija; antrojo laipsnio dariniai su priešdėliais pri-, su-), tolėti „darytis tolimesniam, tolti“ DŽ. c) Gerokai leksikalizuota reikšmė „daryti X/X-esnį“; daryti reiškia realų veiks- mą, pvz.: aukštinti „daryti aukštesnį“ (Gausim tvorą aukštinti Grg), gilinti „daryti 161 gilesnį, rausti“, žeminti „daryti žemą; leisti žemyn“ DŽ, artinti „daryti, kad artėtų“ („traukti artyn“), tolinti „daryti tolimesnį erdvės atžvilgiu“ DŽ (tai gali būti vedi- nys iš tolti) („stumti tolyn“, plg. iliustraciją Senis čia artino, čia tolino tabokinę rš). Antrojo laipsnio dariniai su priešdėliais nu-, pa- turi reikšmės komponentą „per daug“, pvz.: nuaukštinti „per aukštą padaryti“, paaukštinti „per aukštą padaryti“, nugilinti „per daug pagilinti“, pagilinti „padaryti per daug gilų“, nužeminti „pa- daryti per žemą“, paartinti „per daug artinti“. 4.2.1. „Erdvės“ būdvardžių (analizuojamąją) grupę galėtume suskirstyti į du po- grupius: 1) aukštas, žemas, gilus; 2) artus, tolus. Šio pogrupio būdvardžių dariniai pasižymi didesne reikšmių leksikalizacija. „Erdvės“ semą turi taip pat būdvardžiai ilgas, trumpas, platus, siauras. Tačiau šiems svarbesnė yra „kiekio“ sema; o būd- vardžiams aukštas, žemas, gilus „kiekio“ sema nėra svarbi. Be to, galima pastebėti, kad „erdvės“ būdvardžių darinių reikšmės gali būti interpretuojamos atitinkamu prieveiksmiu (aukštai, giliai, žemai; arti, toli). 4.3. „Kiekio“ sema. Būdvardžiai: ilgas „nusitęsęs į ilgumą; trunkantis“ (kom- piliacinis apibrėžimas iš DŽ ir LKŽ), trumpas „nedidelio ilgio“ DŽ, plonas „siauro skersmens“, storas „kurio didelis atstumas tarp abiejų plokštumos paviršių“, pla- tus „didelis per skersį“, siauras „kuris mažo skersio, pločio“, didelis „žymus savo apimtimi“, mažas „nedidelio ūgio, aukščio, nedidelių matmenų“, kietas „atsparus kito kūno spaudimui, nesuspaudžiamas, nesumaigomas“, minkštas „lengvai įspau- džiamas, nestangrus“ DŽ. a) Reikšmė „X-oji dalis“. Pvz.: ilguma „pati ilgoji dalis“ (DZ — „ilgoji vieta“, be iliustracijos), plonuma „plonoji vieta“ (tačiau iš iliustracijų matyti, kad reikšmė, matyt, „plonoji dalis“, pvz.: Lašinių plonuma DZ, Eikit [šieno] plonumų grėbstyt Dsirt.t.), storuma „storoji dalis, vieta, stormena“ (stormena „storoji dalis, storu- ma“), platuma „plati, plačioji vieta“ (galėtų būti ir „dalis“), siauruma analog., diduma®® „didesnė dalis, dauguma“, mažuma „mažoji dalis“, kietuma „kieta vieta“ (galėtų būti ir „dalis“, pvz.: Minkštumą suvalgė, o kietumą man paliko ir pan.), minkštuma „minkštoji dalis, minkštimas“. b) Reikšmė „darytis X-esniam“. Pvz.: ilgėti „darytis ilgesniam, trumpėti „da- rytis trumpam (trumpesniam)“ DZ, platėti „darytis plačiam (platesniam)“ DZ (LKŽ pateikta reikšmė „eiti platyn, plėstis į šalis“ iš dalies leksikalizuota, nes susi- jusi su „erdvės“ sema būdvardžio platus struktūroje), siauréti analog., plonėti ,.ei- ti plonyn, darytis plonam (plonesniam)“, storėti „eiti storyn, darytis storesniam“, didėti* „darytis didesniam“ (LKŽ „eiti didyn, augti (platėti, storėti)“, mažėti* „darytis mažesniam“ („eiti mažyn“ — LKZ), kietėti „darytis kietam“ („darytis kietam (kietesniam)“ DZ; pateikiama ir iš dalies leksikalizuota reikšmė „stirti, stingti, tvirtėti“, susijusi su kitomis, Čia neminimomis būdvardžio kietas semomis), minkštėti „darytis minkštam, minkštesniam“. Ta pati reikšmė manifestuojama ir antrojo laipsnio dariniuose su priešdėliu pa-. c) Reikšmė „daryti, kad būtų X-esnis“. Pvz.: ilginti „daryti ilgą“, trumpinti „daryti trumpą“ DZ, platinti „daryti platų (platesnį)“, siaurinti „daryti siaurą, #5 Dėl semantinio ir formalaus darinių pamatavimo nesutapimo žr.: Urbutis V. Min. veik., p. 84. 162 siauresnį“, ploninti „daryti ploną“, storinti „daryti storą, storesnį“, didinti „daryti didesnį“ (LKŽ — caus. didėti: Pavasarį reikės sodą didint Gs), mažinti „daryti ma- žesnės apimties“, kietinti „daryti kietą, kietesnį“, minkštinti „daryti minkštą, minkš- tesnį“. Šie veiksmažodžiai (išskyrus kietinti ir minkštinti), taip pat aukštinti, žeminti, gilinti, artinti, tolinti, turi žodynuose nefiksuojamą (nors kartais ir iliustruojama) reikšmę „daryti, kad atrodytų esąs X“, pvz.: Trumpas sijonas ilgina kojas, Gražiau atrodo vertikalios linijos — jos figūrą aukština ir plonina trš, Platūs drabužiai sto- rina žmogų DŽ, Žiūronas pro vieną galą artina, pro kitą tolina DŽ, Didinamasis stiklas DŽ, Oranžinė spalva erdvę siaurina, mažina trš ir t.t. Veiksmažodžiai kietinti ir minkštinti, tiksliau jų antrojo laipsnio dariniai su priešdėliu pa- turi reikšmę „liečiant pamėginti, ar X“, pvz.: pakietinti „pamėginti kietumą“, paminkštinti „paspaudyti, pažiūrėti, ar minkštas“ (plg. palengvinti ir pasunkinti „pakilnoti norint nustatyti svorį“). Antrojo laipsnio dariniai su priešdėliu nu- įgyja reikšmę „padaryti, kad būtų per X“, pvz.: nuilginti „padaryti per daug ilgą“, nutrumpinti „padaryti per trumpą“ DŽ, nudidinti „padaryti per didelį“, nuplatinti „padaryti, pasiūti per platų“ ir t.t. Tokia reikšmė užfiksuota ir veiksmažodžio nukietinti: „padaryti per kietą“. 4.3.1. Kaip jau minėjome, būdvardžiai ilgas, trumpas, platus, siauras turi ir „er- dvės“ semą (ir kai kurių jų darinių reikšmės atitinka būdvardžių aukštas, gilus, žemas darinių reikšmes). Tačiau svarbesnė jų struktūroje yra „kiekio“ sema. Tai galėtų patvirtinti ir psicholingvistinis aiškinimas. Juk kad daiktą galėtume kvali- fikuoti esant, pvz., aukštą, mums svarbu jo padėtis erdvėje (vertikalumas, pamatas, viršus ir kt.). O ilgas ar platus daiktas gali būti nepriklausomai nuo padėties erdvė- je, svarbiausia čia daikto dalių kiekybiniai santykiai. ; 4.4. „Laiko“ sema. Būdvardžiai: ilgas „kiek laiko trunkantis“, trumpas „neilgai trunkantis“ DŽ, senas „turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvulius); ilgai augantis (apie augalus)“, jaunas „nedaug metų turin- tis, nesenas“, naujas „neseniai atsiradęs, padarytas, įsigytas“, ankstus „kurio nors laiko tarpo pradžios“, vėlus „toli nusitraukęs, einantis į galą (apie laiką)“ DŽ. a) Ilguma „pats ilgasis laikas“ (Ilgumoj dienos aš ir tai tiek nesuverpiu Sdk), trumpuma analog. (pvz., iš LKŽ kartotekos 7rumpumoj nakties), senuma „Ssenu- mas; senas daiktas“, jaunuma „jaunystė“ (jaunystė „jauni metai, jaunas amžius“), naujuma „kas nors nauja“, ankstuma „ankstumas, ankstus laikas“, vėluma, „vėlus laikas“ DŽ. b) Iš būdvardžių su dominuojančia „laiko“ sema nepadaromi, pvz., ilgėti ir trum- pėti manifestuoja „kiekio“ semą, o ne „laiko“. Senėti „darytis senam (senesniam)“ ir jaunėti „darytis jaunesniam, jaunyn eiti“ (matyt, pagal analogiją su senėti; turi reliatyvumo požymį) susiję su sema „būsena“. c) Reikšmės leksikalizuotos, pvz.: ilginti „delsti, tęsti“, ankstinti „per anksti ka daryti, skubinti“, vėlinti „daryti ką vėliau, negu reikia“ DŽ, naujinti „naikinti vartojimo, dėvėjimo, senėjimo žymes“, jauninti „daryti jauną; grąžinti jaunystės jėgas“, seninti „žr. sendinti“ (sendinti caus. senti „daryti seną“) (pastarųjų reikšmės mažiausiai leksikalizuotos, manoma, dėl to, kad pamatiniai būdvardžiai turi semą „būsena““). 163 d) Iš būdvardžių, vienijamų semos „laiko fazė“, padaromi būdvardžiai su for- mantu -yvas; tačiau jų reikšmės nevienodos: ankstyvas „anksti įvykstantis...“, vėlyvas * „vėlai įvykstantis“, jaunyvas „apyjaunis, nesenas“ DZ (tikslesnė defini- cija), senyvas „pagyvenęs, apysenis“. Kaip matyti, pirmųjų dviejų darinių reikšmė gerokai leksikalizuota, o antrųjų dviejų — modifikacinė. 5.1. Šiame straipsnyje pateikėme iš esmės tik darybos santykių analizės taikymo pavyzdį. Tačiau galime padaryti ir tam tikras išvadas, patvirtinančias mūsų hi- potezę: 1) jei pamatiniai būdvardžiai turi bendrą semą, tai jų atitinkami dariniai įgyja: a) vienodas darybos reikšmes (arba pakartoja reikšmių repertuarą (pvz., dariniai su formantu -umd), ypač kai ta sema yra dominuojanti (pvz., „spalvos“ būdvardžiai); b) vienodo leksikalizacijos laipsnio reikšmes (pvz., dariniai su forman- tu -ėti). 2) darybos reikšmės nesutapimas rodo pamatinių būdvardžių skirtūmą kitų semų atžvilgiu (pvz., senyvas ir ankstyvas arba baltuoti ir žaliuoti). 5.2. Kalboje veikia raiškos priemonių ekonomijos dėsnis. Žodžių daryba pagal semantinę analogiją yra vienas iš šio dėsnio reiškimosi atvejų. Manome, kad toliau tiriant būdvardžių derivacinius santykius, galima nustatyti maksimaliai artimas semantines struktūras (semantemas). AEPHBATHBHBIA ACNEKT CEMAHTHKH HEMPOM3BOJIHBIX NMPHJATATEJIbHbBIX Pe3ome B craTee omMchiBaeTCS NpHMeHeHHe aHANW3A CJIOBOOGpa3OBATEJIbHELIX OTHONIEHMI ITpHiA- raTeJIbHBIX C HEJILIO MOATBEPKICHHA HX CEMAHTHYECKON G/IH30CTH IIO OTHOLIEHHIO K TOM HJIH HHOMN obuieit ceme, KOHCTHTYHPYIOLIEH HX CEMaHTHYECKYIO CTPYKTYpY. Llenecoobpa3nocTs Takoro ana- JIH3a OCHOBBIBACTCS HA THIIOTE3€ O TOM, YTO CeMaHTuyeckas GIHM30CTH MIPOM3BOJHBIX, BOCXOJIA- IHX K ONpeNesieHHON CJIOBOOOpa3OBATEJILHOČ MOEN, NO/KHA CBHJIETEJILCTBOBATL O ČEMAH- THYeCKOH OJIH3OCTH NpOH3BOJISINIHX; BO3MOXHOCTL TaKOTO aHAaJIH3A OCHOBAHA HA DPeryJiApHOCTH AeaTbeKTHBHOM! JIEDHBAIIMH B JIATOBCKOM S5i35IKE, HOMEHKNaTYpa CEM COCTABJIEHA C YYETOM MOJIEJIH X. II. Coronoscxoit. Hamaune ceM YycraHapjiuBaeros ITyTEM OOOGOnEHHS CJIOBADpHEIX OItpejteJreHHit. B crarbe maercs ommcaHWe HeKOTODpEIX CJIOBOOOpa30BaTeJIbHLIX OTHOLNeHHI! 4 rpynun Ipwiara- TENLHBIX, O0BEIMAAEMBIX COOTBETCTBEHHO OŠIIeii ceMoil (pa3Horo mopsiaka), user”, „TItpocT- pamcrBo“, ,KOJNHYECTBO, ,Bpems™, O630p 3HaveHWi NpOH3BOJIHEIX IIOKA3AJI, UTO AUIS HEKOTOPBIX PACCMATPHBAEMBIX MOJIeJIeit OTAaĮ[bEKTHBHOH JIEepHBAIHH KaTerOpHaJILHAS (JEKCHKO-rpaMMaThyeckasi) OGINHOCTL ItpOH3BO- BAnIUx (KauecTBEHHOCe NMpHIATaTeNbHOE) He SBISIETCA JIOCTATOHLIM OCHOBaHMEM UI 06pa3o- BaHHs IIDpOH3BOJIHbIX C OXHJIACMbIM (B COOTBETCTBHH C MOJIEJIbIO) CJIOBOOGpa30BATEJILHLIM 3HA- ueHmeM. HaOjitojaercs sexcukamuzauust (pasHOM CTemeHH) 3Ha€eHnii. VerakanpnuBaeTcs, “TO NpOoH3BOJSINHe, OGbejiuHSeMbIe OOnIeK cemoii (ocobenro, ecru Ta cema SBJIISeTCH NOMHMHMDYIONIEH), COOTHOCSTCA C IIDOH3BOJIHLIMH (B paMKaX OjIHOH MOJIEJIK), OOJIAJIAIOLIHMH OIMHAKOBBIM CJIOBOOGpAa3O0BATEJILHLIM 3HA4UCHHEM WIM 3HAYCHHAMH OJIKMHAKOBONŽ CTeIICHH JIEKCHKAJIH3AIKK; BapbHDpOBAHHe STHX 3HAYCHHMIH CHIHANM3MPYET O HAJIHYHH B CeMAH- TH4eCKOH CTPYKTYpe IIDOH3BOJŲSINHX JPYrHX pelIeBaHTHELIX ceM. Ilpeamonaraercs, YTO JIaJIbHel- Iiee KCCJIe/[fOBAHHEe CJIOBOOOpa3OBATEJILHbIX OTHONNIEHHĖ MOXET CIIOCOGCTBOBATL YCTAHOBJICHHIO- CEMAHTEM MAKCHMAJIbHON GJIM3OCTH. IlojrgepkuBaeTCH, YTO TIOJIOXEHHA H BbIBOJIbI HOCAT TMIOTETHYUeCKHŪ XApaKTEDp, YTO CBS3AHO- B NIEPBYIO O4epeJIb C BO3MOXHONH TETEpOMreHHOCTELIO H TETEDOXpOHHOCTEIO IpOH3BOJIHBIX, 164