LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
ANA
ROMANCIUK
DEL
LEKSINES
INTERFERENCIJOS
KALBOS
SALOJE
( emian is
Ge yé iy
apylinkiy
leksika)
Leksikos
sis ema
—
labiausiai
kin an i
kalbos
dalis
i
dél
gebéjimo
gy ai
eaguo i
i
eks aling is inius
dalykus,
pasak
Vain aicho,
y a
labiausiai
skoliniams
palanki
s i is'.
Ypa inga
susidoméjima
kelia
in e e encijos
y inéjimai
kalby
salose.
Jie
eikia
galimybe
am
ik u
mas u
nus a y i:
a)
Siy
kalby
sis emy
a pusa io
sa eikos
is o ija;
Cia
nemazZa
eikSme
u i
sa eikaujanéiy
kalby
unkcijy
nus a ymas
i ai iuo-
se
e apuose
( oks
kalbos
eiSkiniy
ap a imas
galimas
y inéjan
jas
diach oniskai);
b)
daba ine
salos
kalbos
asimiliacijos
s adija,
kon ak uojanéiy
kalbu
socialini
s a-
usa
( y inéjan
sinch oni8kai)
i
c)
Siu
kalby
olesnio
unkciona imo
pe spek y as.
Siame
s aipsnyje
bandoma
paanalizuo i
lie u iy
kalbos
salos
—
Ge ééiy
apy-
linkiy
—
leksine
in e e encija,
emian is
ienos
eminés
g upés
leksika
—
gy ena-
mojo
namo
i
kiniy
pas a y
bei
jy
daliu,
k osnies,
o y
pa adinimais
lie u iy
i
bal a usiy
kalbose.
S aipsniui
medZiaga
bu o
im a:
lie u iy
kalbos
duomenys
—
i8
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
I
dalies
(,,Leksika“).
—
V.,
1977
( oliau
LKA)
i
LTSR
MA
LKLI
dialek ologijos
medzZiagos
ondy,
bal a usiy
kalbos
—
iS
Sios
kalbos
dialek ologijos
Sal iniy:
«J[bisnex ana iane
a mac
6enapyckali
MoBbIy,
Mixck,
1963
i
«CnoyHik
Sexapyckix
apopax
nayHouna-3axosHsii
Benapyci
i
ae
na pa-
Hiway
1—4
omy,
Mixck,
1979-1984.
Be
o,
papildomai
abieju
Siu
kalby
duo-
menys
bu o
enkami
Ge é iy
apylinkése.
Ge ééiy
a més
lie u iSkoji
leksika
sa o
kalbos
u ingumu
i
a chaiskumu
seniai
domina
lie u iy
ling is us®.
P o .
J.
Baléikonis
ne
ka a
lankési
Ge é iy
apylinkése
—
apie
ai
su
dékingumu
p isimena
monog a ijos
apie
Ge é iy
a me
au o é
J.
Ka dely é*.
Del
ilgalaikés
aplinkiniy
sla y
kalby
apsup ies
Ge éciy
a -
méje
,, a um
uzsikonse a o
nemaza
a chaisky
mo ologijos,
sin aksés,
leksikos
ypa ybiy,
a¢iau,
an a
e us,
dél
speci iniy
izoliacijos
salygu
i
glaudziy
kon ak y
su
sla y
kalbomis
¢ia
p adéjo
o muo is
daug
naujy
mo ologiniy,
ypaé
da ybiniy
o my
(...),
as is
naujy
sin aksiniy
kons ukcijy
i
ypaé
i ai iy
leksikos
naujo iy
—
sa y
Zodziy,
skoliniy,
e iniy,
senujy
zodzZiy
eikSmés
paki imy“*.
*
Bai upaix
Y.
SAspiKoppie
Kon ax s .
—
M.,
1979,
c.
95.
2
Z .
Lipskiené
J.
Ge é iy
a més
azeologizmai.
—
Kn.:
Leksikos
y inéjimai
(Lie u-
iy
kalbo y os
klausimai).
V.,
1972,
.
13,
p.
111—141;
Vidugi is
A.
I§
Ge é iy
a més
seman i-
niy
dialek izmy.
Ten
pa ,
p.
19-29;
Vidugi is
A.
Ge éciy
a més
leksiniai
dialek izmai.
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija,
1974,
.
1(46),
p.
117-125.
*
Ka dely é
J.
Ge éciy
a mé.
Fone ika
i
mo ologija.
—
V.,
1975,
p.
4.
“
Vidugi is
A.
I8
Ge é iy
a més
seman iniy
dialek izmy.
—
Kn.:
Leksikos
y inéjimai
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai).
V.,
1972,
.
13,
p.
20.
140
Iki
Siy
dienu,
sp endZian
iS
daugybés
gana
p ieS a ingy
p aei o
amziaus
pabaigos-
i
miisy
amZiaus
p adZios
au o iy
duomeny,
p aéjo
daugiau
kaip
Sim as
me y,
kai
Ge e iu
apylinkés
a sisky é
nuo
pag indinio
lie u iu
kalbos
masy o®.
Taciau
lie u iu
i
sla y
kalby
kon ak ai
daba inéje
lie u iy
i
bal a usiy
kalby
pie y inéje
pa ibio
e i o ijoje
u i
senas
adicijas,
i
ai,
be
abejonés,
negaléjo
nea sispindé i
in e e-
encigkai
gia
unkcionuojan iose
lie u iy,
bal a usiy
i
lenky
kalby
a mése.
Ap a -
dami
in e e encija
lie u iu
a méje,
ka u
i&kelsime
kai
ku iuos
Sio
p oceso
b uozus
ie inés
bal a usiy
a més
leksikoje.
Kadangi
lenky
kalba
a ojama
Ge é iu
apy-
linkése
e omis
p ogomis
—
pokalbiuose
su
a ykusiais
lenkais,
ie iniy
bal a-
usiy
a
lie u iu
paSnekesiuose
kaip
kalbos
eksp esijos
p iemoné
bei
kon esiné-
je
s e oje
—
jos
duomenys
s aipsnyje
nelieciami.
Nag inéjamoji
leksikos
g upeé
pasizymi
uo,
kad
joje
mes
ma ome
is o inés
ai-
dos ezul a us.
Be
o,
dél
aukS esnio
bal a usiy
kalbos
s a uso,
palygin i
su
lie u iu
kalba
( ik iausiai
ne
ik
lie u iy
kalbos
salai
a sisky us,
be
jau
i
daug
anks¢iau),
leksiné
in e e encija
s ip iau
pasi eiSké
lie u iu
kalboje
negu
bal a usiu.
Reikia
pa-
zymé i,
kad
pag indiniy
ealijy,
ieinan iy
i
nag inéjamaja
leksikos
g upe,
pa adini-
mai
i
lie u iu,
i
bal a usiu
kalby
a mése
y a
sa i,
p z.:
a slaimas
~
b us.
deapenya,
nanadedpak
,kiemas“;
lie .
da ziné
~
b us.
adp ina
,,sieno
laikomas
obesys“;
lie .
namai,
pi kia
~
b us.
xdma
“gy enamasis
obesys“;
lie .
pi is
~
b us.
AGZHA
,maudymosi
obesys“,
,,linu
dizio inimo
pa alpa“;
lie .
o d
~
b us.
naom
» VO-
“
a“.
Kiek ienoje
i§
Siu
kalby
sa i
y a
i
Siu
ealijy
pag indiniy
daliy
pa adinimai,
p z.:
lie .
abislé é
~
b us.
3dcaanka
k osniadang é“;
lie .
aZuda in s
~
b us.
sdeapadka
,,gy uliy
ap a as“;
lie .
da ig is
(da igs is)
~
b us.
cmpaxd
»s ogas;
lie .
jduja
(da
a oj.
isienis)
~
b us.
mpecyénnik
“ ie a
kluone,
ku
pjaus omas
Sienas“
(linus
dZio inda o
a ski uose
obesiuose
—
pi yse);
lie .
klojimas
~
b us.
mok
,kluono
g endymas‘;
lie .
/ai as
~
b us.
cnod
»k osnies
padas“;
lie .
Japé
~
b us.
3dxpymxa
—
,,du y
sklas io
i8is“;
lie .
/dbos
~
b us.
cmaanednne
lubos“;
lie .
pi kia@
~
b us.
xdma
»gy enamojo
namo
kamba ys“;
lie .
p iené
~
b us-
céni
,,p iemené“;
lie .
s iumé
( a .
s iimiklis)
~
b us.
sdcayxa
du u
sklas io
iSis“;
lie .
Saliné
~
b us.
3acmapéuka
,,len a
a
as as,
ku iuo
a ski iama
ja y
k o imo
ie-
a
nuo
g endymo*;
lie .
Silas
~
b us.
cayn
,, as as,
p ie
ku io
i inamos
o os
ka ys“;
lie .
a ai
~
b us.
acSpoxi
,ka éiy
o a™,
,,i8ilginés
o os
ka ys,
p ie
ku iy
p imuSamos
len elés“;
lie .
Zémé
~
b us.
3ama4
asia“.
Kai
ku ie
iS a dy ieji
lie u iSki
pa adinimai
u i
sla ikus
duble us,
p z.:
da -
Ziné
—
ad ynia®,
azuda inys
—
zaha adka,
lapé
—
zak u ka,
a iau
iy
duble y
a -
ojimas
y a
de e minuo as
kalbanéiuju
amZiaus
(skolinius
ad ynia
i
zak u ka
dau-
8
Tayyac
T.,
Buay apac
A.
STHONMH BHCTHYecKad
cCHTyallHa
MHTOBCKO-Geslopyc-
cko o
mo pannubs
c
Kona
XVIII
mo
Hayao XX
pp.
—
Lie u os
TSR
auks yjy
mokyklu
Mokslo
da bai.
Geog a ija,
1983,
.
19.
p.
44—50.
6
»
mink& inimas
Zodyje
ad ynia
i yko
u ba
lie u iy
Snek oje
kaip
b us.
adpeina
i
lie .
da -
Ziné
kon aminacija
i
paskui
pe éjo
j
bal a usiy
Snek a
(dél
Sio
Zodzio
papli imo
bal a usiy
k.
a -
mése
plg.
,,/[biasiex ana i He
a mac
GenapycKali
MosbI,
c.
794,
%.
236).
141
-giau
a oja
jaunesniojo
amZiaus
i§
miS iy
Seimy
Zmonés)
a ba
ki y
ypa ybiu
(p z.,
-dzuda injs
pap as ai
eiskia
gy uliy
ap a a
a e,
zaha adka
—
lauke).
Zodis
céxi
bal a usiy
Snek oje,
ka ais
da
be
anks¢iau
nu ody os
eikSmés,
ei8-
kia
i
an aja
nekii enama
gy enamojo
obesio
puse,
ku ioje
pap as ai
y a
sandélis.
Lie u iy
Snek oje
8i
obesio
dalis
adinama
pi kdi e,
ns.
a d.
pi kdi é.
Bal izmy
bal a usiy
Snek oje
miisy
pasi ink oje
leksikos
g upéje
y a
nedaug:
-2apyo
,a uodas“,
xpywua
,,i8
akmeny
suk au a
k osnis
pi yje“, xpSiixa
,,s ogo
- i Sus“,
ceipan
,,klé is“,
mapnd
,, ie a
da zinéje,
ku
k aunamas
Sienas“,
,,suk au-
as
da Zinéje
Sienas“
( isi Sie
zodziai
omis
pa iomis
eikSmémis
a ojami
i
lie u-
iu
Snek oje,
plg.:
a iodas,
k ésnis,
k iekis,
s i nas,
e pupédis).
Is o ijos
Sal iniuo-
se
Sie
skoliniai
minimi
nuo
XV—
XVI
amZiy,
kai
nag inéjamoji
e i o ija,
esan i
e -
-Nog a inés
Lie u os
i
sla y
Zemiy
pa ibyje,
bu o
ak y iy
bal y
i
sla y
kalbu
kon-
ak y zona,
a iau
miné i
skoliniai
biidingi
ne
ik
Siai
e i o ijai;
jie
ge okai
i8pli e:
zapyd
ap inkamas
bal a usiy,
lenky
i
usy
kalbose;
xpjwna
i
Kp3iixa
—
bal a-
usiy
i
lenky;
c
eipan
—
bal a usiy,
lenky,
usy
bei
uk ainie iy
;
mapnd
—
bal a usiu,
denku
i
usy
kalbose’.
Naujesniy
skoliniy
pasi ink oje
leksikos
g upéje
ne as a
dél
jau
susi o ma usios
-Sios
leksikos
dalies
sis emos,
nemazq
eikSme
Gia
u éjo
i
lie u iy
bei
bal a usiy
kalby
s a usas.
Galima
kons a uo i,
kad
bal a usiy
Snek oje
leksinés
in e e encijos
p ocesas
Sioje
leksikos
g upéje
y a
pasibaiges.
Leksiné
in e e encija
Ge é iy
apylinkiy
lie u iy
Snek oje
y a
daug
j ai esné
negu
bal a usiy
Snek oje.
Diach oniniu
aspek u
Gia
galima
ski i
kelis
sla i8kos
leksikos
skolinimosi
e apus.
Visuo inai
p ipazin a
y a
ZodZio
uinas
,,s a iniy
o a“
sla iska
kilmé.
Sis
skolinys
i¥
sla y
kalby
nag inéjamoje
leksikos
g upéje
y a
seniau-
sias.
Ski ian
olesnius
skolinimosi
e apus,
miisy
nuomone,
ikslinga
y a
i8siaiSkin i
Siu
skoliniy
papli ima
ki ose
lie u iy
kalbos
a mése.
Labiausiai
papli e
lie u iy
kalbos
a mése
y a
Sie
sla izmai,
biidingi
i
Ge é iy
apylinkiy
lie u iy
Snek ai:
_ undémen as
,,pama as“
(papli ima
Z .:
LKA,
p.
35),
génkos
,,p iebu is*
(LKA,
p.
39),
k iiikas
(k iikas)
,,kablys,
an
ku io
pakabinamos
du ys“
(LKA,
p.
56),
pécius
»duonkepé
k osnis“
(LKA,
p.
42)
i
da iniai:
peci kas
,,k osnis
ap3ildymui*
(LKA,
p.
42),
pecdang é
,,k osniadang é“
(LKA,
p.
44,
zemélapis
8);
aip
pa
skoliniai
pédmu kas
(padmu kas,
padmi kas)
,,pama as“
(LKA,
p.
36),
sklepenia
,,k osnies
dangus
(gomu ys)“
(LKA,
p.
43)8,
s ankié as
,, o os
iiis“
(LKA,
p.
60),
zo iésai
du u
y iai*
(LKA,
p.
56).
Sie
skoliniai
ienu
maZiau,
ki u
daugiau
papli e
isoje
Lie u os
e i o ijoje,
odél
galima
many i
juos
pa ekus
j
lie u iy
kalba
anks iau
nei
‘ki us.
Ki os
nag inéjamosios
leksikos
g upés
a ealas
—
y iné,
pie y iné,
pie iné
aukS ai iy
a miy
dalys
i
lie u iy
kalbos
salos
BTSR®.
Siose
ie ose
andami
okie
7
Jlayuw e
IO.
A.
Cnosapb
Gan u3Mop
B
cilaBaHCKHX
A3bIKax.
—
JI.,
1982,
c.
27,
46,
22,
33.
®
Ge é iy
apylinkése
(lie u iy
i
bal a usiy
Snek oje)
Sis
Zodis
u i
da
ieng
eikS’me
—
,,skliau-
y
o mos
klé ies
lubos“.
®
Su
lie u i$kos
salos
Punksko
(LLR)
leksika
Siai
g upei
bend as
ik
ienas
pa adinimas
—
zémé
,asia®.
142
pa adinimai:
ad ynia
(i
a .)
,,8ieno
laikomas
obesys*
(LKA,
p.
57),
dzedzin-
dius
(i
a .)
,,didelis
kiemas“,
,,d a o
kiemas
“(LKA,
p.
45),
pa élas
(i
a .)
,,skliau-
y
o mos
klé ies
lubos“
(LKA,
p.
49),
padlogas
(padloga)
(i
a .)
»g indys*
(LKA,
p.
37),
palai
(i
a .)
,,plau as“
(LKA,
p.
59),
p ipeckas
(i
a .)
,,k osnies
p iezda“
(LKA,
p.
44.
Zemélapis
7),
s alia onia
(i
a .)
,,luby
iigis*
(LKA,
p.
36),
zdsau-
ka
(i
a .)
,,du y
sklas is“
(LKA,
p.
41).
Nedidelé
Ge ééiu
apylinkiy
lie u iy
Snek oje
ap inkamy
sla izmy
dalis
papli u-
si
ik
siau ame
lie u iy—bal a usiy
kalby
pa ibio
uoze
i
lie u i8kose
Bal a usijos
TSR
salose;
p z.:
ki nykas
(i
a .)
is idé“
(LKA,
p.
52);
mékinyCia
(i
a .)
,,pe-
ludé“
(LKA,
p.
54,
Zemélapis
15),
padnebenia
(ix
a .)
,,k osnies
dangus
(gomu ys)“
(LKA,
p.
43),
padmu éuka
(i
a .)
,pama as“
(LKA,
p.
35),
peck
(i
a .)
,,k os-
nies
Zidinys“
(LKA,
p.
44);
zascénkas
(i
a .)
,mazas
kaimelis*
(LKA,
p.
46).
Tik
Ge ééiu
apylinkése
ap inkamas
Zodis
pad élas
(pa élas)
,,skliau y
o mos
klé ies
Iubos“
(LKA,
p.
49),
aéiau
ai
gali
bi i
a si ik inis
pa a ojimas,
kadangi
kalboje
Sio
ZodZio ne eko
gi dé i.
Naujausiais
skoliniais
i
sla y
kalby
ge é i8kiy
lie u iy
Snek oje
laiky ini
pa a-
dinimai
ealiju,
susijusiy
su
kolikiniu
gy enimu,
p z.:
kaniusna
,,kolikio
a klidé“
(apie
Sio
Zodzio
a ian y
papli ima
z .:
LKA,
p.
51),
ka éunykas
,,kolikio
ka idée“,
ku id nykas
,,kolikio
is idé“
(i
a .,
papli ima
Z .
LKA,
p.
52),
suilka
,,kolikio
g idy
dzio inimo
pa alpos“,
s ind nykas
»koliikio
kiaulidé“
(papli ima
z .:
LKA,
p.
52),
aléunykas
,,koliikio
jauéiy
a as“
(papli ima
Z .
LKA,
p.
50).
Ski ingai
nuo
senesniy
sla isky
skoliniu,
pa ekusiy
j
lie u iy
kalba
daugiausia
i8
lenky
pe
bal a usiy
kalba
a
iesiog
iS
Siu
kalby,
pas a ieji
skoliniai
j
lie u iy
kal-
bq
a éjo
pe
bal a usiy
kalba
i8
usy
kalbos
(a
iesiog
i
usy
kalbos).
Sie
Zodziai
ge é iskiy
lie u iy
su okiami
kaip
ba ba izmai,
.
y.
s e imi
ju
kal-
bai,
i
odél
pokalbiuose
su
a ykusiais
lie u iais,
Snekanéiais
bend ine
kalba,
kei-
Gia,
ju
pozi i iu,
,neu alesniu“
Zodziu,
p z.,
é ma.
Kasdieninéje
kalboje
Sie
ZodZiai
ne u i
duble u.
Skolinan is
jie
bu o
ik
neZymiai
p ide in i
p ie
lie u iy
kalbos
one inés
i
mo ologinés
sis emos,
p z.,
susilka—kie-
as
¥
a iamas
minkS ai
Gi iy,
Knys iSkiy
kaimuose,
ku
p iebalsiai
nekie inami.
Sie
ZodzZiai
Ge é iy
apylinkiy
lie u iy
Snek oje
odo
okia
salos
a minés
ai-
dos
s adija,
kai,
ne u édama
idiniy
esu sy
sa o
Zodynui
papildy i
sa ais
ZodZiais
a
da iniais,
$nek a
pasisa ina
s e imos
kalbos
Zodzius,
Si
eiskinj
u bi
galima
paaiSkin i
uo,
kad
dél
didelio
s aiga
a si adusiy
naujy
objek y
s au o
pap as iau
bu o
iesiog
pe im i
jy
pa adinimus
i8
os
kalbos,
ku i
jau
u éjo
juos,
.
y.
i8
bal a-
usiy
kalbos.
Tai
odo
is
didéjanéia
lie u iy
kalbos
asimiliacija
saloje,
no s
pa-
g indinis
jos
leksikos
ondas
iSlieka
sa as.
Tad
galima
da y i
is ada,
kad
leksinés
in e e encijos
aidoje
i
lie u iy
kalba
Ge -
é iy
apylinkése
pa eko
zymiai
daugiau
sla izmy
negu
i
bal a usiy
kalba
li uanizmu.
I
ienu,
i
ki u
a eju
mes
ma ome
jau
pasibaigusios
lie u iy
i
bal a usiy
kalby
lek-
sinés
a pusa io
sa eikos
ezul a us;
Sio
p oceso
me u
a p
Siy
kalby
jsigaléjo
am
ik os
,a i ikmenu
aisyklés“,
.
y.
susi o ma o
sa o i8kas
,,lie u iy
—
bal a usiy
kal-
143
by
Zodynas“,
zinomas
isiems
d ikalbiams
a més
a s o ams.
Sis
p ocesas
yko
ke-
liais
e apais
—
ai
ma y i
i§
nag inéjamosios
leksikos
g upés
ZodZiy
papli imo
lie-
u iy
kalbos
a mése.
Leksiné
in e e encija
Ge é iy
apylinkiy
lie u iu
kalbos
Snek-
oje
bu o
Sio
p oceso,
ykusio
ki ose
a mése,
esinys.
K
HPOBJIEME
ONHCAHHA
JIEKCHYECKOA
HHTEP®EPEHILWH
B
OCTPOBHOM
FOBOPE
(Ha
MaTepHane
neKCHKH
OKpecTHocTeH
2,
Tepsa )
Pe3iome
B
uccilezyemok
pyn e
sexcuku,
dyHkunounpy omeli
B
OKpecTHocTsx
4.
Teppa
(B
Hee
Bxo-
AAT
HASBAHHA
AKHIGIX
H
TOMCOOHEIX
CesbCKOXO3MICTBEHHBIX
MOCTPoeK,
e¥H,
3aG0pa
H
HX
YacTeli),
HaOMOMaloTCA
pesyJIbTATHI
JeKcM4ecKOH
HHTepiepeHIMH
B
MCTOpH4eCcKOH
MocnenoBaTenbHOCTH.
S allsl
3aMMcTBOBAHUA
CHABAHCKOM
seKCHKM
B
NHTOBCKOM
#36IKe
BBINeNsOTCH
Cc
y4eTOM
ee
pacipocTpaneHud
B
APY HX
JIMTOBCKUX
TOBOpax.
OOo3HaYaloTcs
TakHe
apealbi
neKcHkKu
WaH-
Hol
pynul,
@yHkyMOHMpy om el
B
OKpecTHocTaX
4.
Tepes :
a)
Gozee
ws
MeHee
MocHeqOBaTe b-
HO
Ha
Bcei
Teppu opun
JIuTBpI
(Takue
3aMMcTBOBAHKS,
KaK
Hamp.:
unddmen as
,,bynyamen “,
gonkos
,,nepauna“,
pédius
new“
u
ap.);
6)
BOCTOYHAA,
FO O-BOCTONHAA
H
1OKHAA
YacTH
ayKII-
TaliTckux
osopos
(ad ynid
,,omemenne
Aad
XpaneHus
cena“,
padlégas
,,nom",
s alia onia
,,3um
moTonKa“
4
up.);
B)
TeppuTopusx
MMToBcKO-GenopyccKo o
TMO paHH4bA
HW
STMTOBCKOAS3bIMHBIC
OC-
Tposa
B
Benopyccuu
(ki nykas
,,xypa uux",
mékinyéia
,,Mec o
B
TYMHE
Jjis
CCbIMaHHA
MAKHHBI“,
padmu éuka
,byHnamex
c poenus
u
ap.).
CaMbimH
HOBBIMH
3aHMCTBOBAHHAMH
H3
CuIaBAHC-
KHX
ABBIKOB
ABIAIOTCA
Ha3BaHHA
pealiuli,
CBAZAHHBIX
C
KOXO3HOM
%xu3HBIO
(B
ZaHHO
pynue
Takue
HasBaHua,
Kax:
ka dunykas
,,konxo3Hbii
KopopunK™,
susilka
,, loMeu eHue
m
CyMIKH
3ep-
Ha“
uw
op.).
3aHMcTBORAHHA
B
CHABAHCKHX
A3bIKAX
M3
NMTOBCKOTO
B
WaHHOM
pyn e
seKcHKH
BecbMa
HEMHOTOYHCIEHHBI
H
YMOMHMHAIOTCA
B
MaMATHHKaX
MHCbMeHHOCTH
Cc
XV—
XVI
sp.
Hemasyio
poi
B
TaKOM
HepaBHOMepHOM
TeYeHMH
mMpouecca
mMeKcH4ecKOi
MHTepiepen-
HHH
B
JIMTOBCKOM
M
CilaBAHCKUX
ABbIKAX
CbIFpasI
CTATYC
9THX
ABBIKOB
Ha
UCCHeLyeMoi
TeppuTo-
pH.
Jlexcueckan
wu epbepeHAA
B
IHTOBCKOM
oBope oKpecTHocTei
x.
eppaT
B
naHHOI
py
Te
JCKCHKM
HbIHe
Mpeyc aeT
mepey]
HAMM
KaK
3aBepu HBUMMiica
Mpouecc,
KOTOpsii
mponcxommT
Ha
Gonee
WIMpoKO
TeppuTopHH
mMMTOBCKUX
oBOpoB.