LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
SAULIUS
AMBRAZAS
VEIKSMAZODZIV
ABSTRAKTU
DARYBOS
TIPU
ISTORINE
KAITA
Zodziu
da ybos
ka ego ija
suda o
da ybos
ipuy
pa adigma?.
S a biausia
ie a
joje
u i
ienas
a ba
keli
p oduk y iis
ipai,
ku iy
da ybos eik§mé
su ampa
su
isos
ka ego ijos
eik8me.
Jie
y a
ka ego ijos
seman inis
cen as,
o
ki i
da ybos
ipai,
u-
in ys
siau esnes
a
labiau
specializuo as
eik’mes
—
jos
pe i e ija®.
Sio
s aipsnio
ikslas
—
apZ elg i
paki imus
lie u iy
kalbos
eiksmazZodziy
abs ak y
(nomina
ac-
ionis;
olian
—
NA)
ka ego ijos
seman iniame
cen e.
Daba inéje
lie u iy
kalboje
NA
ka ego ijos
cen a
suda o
ik
p iesagos
-imas/
-ymas
ediniai.
Jie
gali
bi i
da omi
i
kiek ieno
eiksmazodzio
i
pap as ai
iSlaiko
ka ego ine
eiksmo
a ba
bilsenos
eikSme®.
Galiiniy
ediniai
daba
y a
pe i e iniai.
Jie
daba inéje
kalboje
daznai
a ojami
specializuo omis
eikSmémis
i
ne e ai
eina
i ai iy
s i iy
e minais‘.
Pa y inéjus
eiksmazZodZiy
abs ak us
XVI—
XVII
a.
aS uose,
ma y i,
kad
Sios
ka ego ijos
biiklé
uo
me u
bu o
ki okia.
Galiiniy
ediniai,
daba
u in ys
konk e-
esnes
a
specializuo as
eik3mes,
senuosiuose
aS uose
da
bu o
a ojami
iesiog
kaip
eiksmy
pa adinimai.
Tai
ma y i
i8
oliau
duodamy
pa yzdziy,
NA
miiSis
M.
Dauk§os
Pos iléje
da
u i
ik
»musimo“
eikSme:
mu ii
pldp aky
i
kim eiu
...
kakino
WiéBpa i
DP
167,5_29
( .
p.
160,1,
1612996;
o ig.
bicie,
ka anie,
policzki,
azy®).
Ta
pagia
eik’me
jis
bu o
a ojamas
i
daugelyje
ki y
XVI—
XVII
a.
lie u iu
kalbos
paminkly
(VinE
42.2,
514;
BB
Pa
17,10;
18,8;
20,30;
28,
6;
Lex
75,
84a;
SD*
13;
SIG
II
81,;
Ch?
Luk
12,18;
ApD
16,18;
2
P K
6,5;
11,23;
11,24;
1
P
2,24).
Reik&me
»ko a,
kau ynés“,
biidinga
daba inei
kalbai,
edinys
miis
pas ebé as
ik
keliose
senyju
a’ y
ie ose:
Bi wd.
Pugna.
Kawa
|
mu is
SD*
1
Wellmann
H.
Deu sche
Wo bildung:
Typen
und
Tendenzen
in
de
Gegenwa sp ache.
2,
Haup .
Das
Subs an i .
—
Diisseldo ,
1975,
S.
19—20;
Mopoxosckaa
9.
A,
Ocuosusie
ac-
HeKTEI
OOulel
TeopuN
WHHTBUCTHYeCKUX
Moyenei.
—
Kuen,
1975,
c.
82;
Is anenxo
I.
1.0
cmoBoo6pa30naTenbHol
Tapay“ mMe
—
OHOM
43
KOMMOHEHTOB
Teopuu
cioBoo6pa3z0BaHHA.
—
B
xu.:
Usyuenne
pamma ayecko o
c pos
#
mpenomapanne
TpaMMaTHKH
B
BY3e
H
UIKONe
(MaTe-
puasb
Beeco o3noi
xoud.).
Kummues,
1976,
c.72—73;
Mypscon
P.
3.0
cmoBoo6pa3ona enb-
HBIX
Tapaqu Max.
—
B
xx,:
Ciosoo6pa3onaHue
u
pasoo6pasonanne:
Tes.
yoxs.
Hay4.
KOH.
©
M.,
1979,
c,
57—59,
*
Pig.
Fu dik
J.
Zo
slo o o ného
y¥ oj
slo en iny.
—
B a isla a,
1971,
s.
16.
®
U bu is
V.
Zodziy
da ybos
eo ija.
—
V.,
1978,
p.
161,
215,
268—269.
*
Keinys
S.
Gal niné
e miny
da yba.
—
Kn.:
Socialinés
ling is ikos
p oblemos
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai).
V.,
1979,
.
19,
p.
167—168.
*
Kudzinowski
Cz.
Indeks-s ownik
do
»Dauk8os
Pos ilé“
( oliaa
—
KI).
—
Poznan,
1977,
.
1,
s.
647.
88
17
( .
p.
SD®
21,
136);
Feld chlach
abazo
mu is
Lex
35;
mu is
(bi wa)
PK.
53s,
plg.
da
panagia
eikSme
,,2mogzudys é
(zabojs wo)“:
Ka ali es
jiames
ieBko
...
way-
days
i
musieys
SP
II
155,;.
NA
Zinid
senuosiuose
aS uose
Zymi
ne
ik
»in o macija“,
be
i
,,Zinojima“.
Pas a aja
eik’me
Sis
edinys
ypaé
daznai
a ojamas
K.
Si ydo
Punk uose.
I§
26.
pa a ojimo
a ejy
23-uose
NA
#inid
u i
eikime
,,Zinojimas“,
p z.:
gi uma
inios
/
ape
wi a
kas
de is
1
14,,.
Zodziai
umieje nosé,
wiadomosé,
ku iais
i$ e s as
K.
Si -
ydo
Zinid,
senojoje
lenku
kalboje
aip
pa
eiké
»Zinojima,
pazinima“*,
Tokia
eik$-
mé
iksuo a
i
ki uose
XVI—
XVII
a.
a¥ uose,
p z.:
Dok
mums
ine
i
d uk ibe
Mz
53;;
pa ddes
lobius
...
mok o
a ba
jinids
Jaws
DP
436,,
plg.
da
Szinne
(Ve -
s and)
BB
Pa
5,12;
acc.
sg.
szinne
(Klughei )
Ps
7,4;
Ape
ap ep a
zinia
Rozandiaws
SIG
II
71,;
u i
gine
wi u
pap ociu
Chi
ApD
26,3.
Daba inése
a mése
i
eikSmeé
i8-
liko
ik
aps aba éjusiuose
junginiuose:
mano
umpa
Zinia
,,maza
Zinau“
G d;
daug
Zinios
y
gal oj
,daug
Zinau“
Ps
(LKZK).
Tokia
pa
eiksme
M.
DaukSos
Pos iléje
u i
i
NA
Ppazinia:
ijg
paginios
ne
i i-
keiimo
awo
pajino
404,,
(o ig
wiadomosé).
Daba inése
a mése
Sis
edinys
a o-
jamas
specialesne
eikme
,,pazin is“
(,,pazinima,
Zinojima“
XVI—
XVII
a.
Zyméjo-
i
a i inkamas
p iesagos
- is
edinys
pazin is?).
P ieSinga
eik8me
—
,,neZinojimas“
senuosiuose
aS uose
u éjo
NA.
nezinia,
p z.:
kas
waik czioia
am umii ia
(ne jinios
i
niidjiy)
DP
510,
( .
p.
23455,
299.3,
52833,
6102,
—
o ig.
niewiadomosé);
NieSwiadomosé
|
Imp uden ia.
Nep i i imas
ne-
dinia
SD*
218
( .
p.
SPI
104,5,
117g,
24819,
29419;
II
829,
310g,
112,).
Daba
NA
nedi-
nia
dazniausiai
eiSkia
,,neZinoma“
a ba_,,neZinomybé“.
NA
malda,
be
y aujan ios
eikmés
,,k eipimasis
i
die a:
Sio
k eipimosi
eks as“,
XVI—XVII
a.
a8 uose
da
e ka éiais
pa a ojamas
eikSme_,,p a$ymas“
(M..
DaukSos
Pos iléje
2
a ejais
is
200):
/K is us]
mus
ma domis
e ia
Sawe p
DP
380,53
( .
p.
54552
—
o ig.
p osba);
klau ik
bal a
maldos
( ais.
i
a u oghimo)
mana
BB
Ps
28,2
( .
p.
Ps
31,23
—
o ig.
Flehen);
malda
(Bi e)
Job
6,8;
Lex
18;
Vo bi
malda
Lex
101a;
P ojba
|
Pe i io,
p eca io.
Malda
SD*
346
( .
p.
kai
ku iuose
élesniuose
. aS uose,
Z .
LKZ
VI 790).
Reikimé
,,p a8ymas“
su inka
su
eiksmazod¥io
*mel-|
/mol-
seno ine
eikSme
,,kalbé i,
p agy i“*,
ku ia
ligi
Siol
ilaiké
eiksmazodis
mels i
»p asy i“.
Panasia
k yp imi
konk e éjo
NA
p asymas,
XVI
amiiuje
iksuo as
eiks-
me
,,malda“:
daboie i
p a chimo
mana
BB
Ps
66,19
(o ig.
Gebe ,
.
p.
Mz
362;,
365;,
392;,
393,).
NA
niolaida,
daba
u in is
j ai ias
specializuo as
i
konk e ias
eik&mes
(LKZ
VIII
934),
M.
Dauk8os
Pos iléje
da
bu o
p oceso
pa adinimas:
nig
u ekéiimo
Saules
ne ’
ik’
nilaidai
ga bis
y d
wa das
io
487.
Ka ego ine
eikSme
Sis
edinys
*
Reczek
S.
Pod eczny
s ownik
dawnej
polszczyzny.
—
W oc aw
e c.,
1968,
s.
548.
7
Amb azas
S.
P iesaginés
da ybos
eiksmaZodzZiy
abs ak ai
M.
Dauk¥os
Pos iléje.
—
Kalbo y a,
1983,
.
34(1),
p.
80.
®
Szeme énnyi
O.
P inciples
o
E ymological
Resea ch
in
Indo-Eu opean
Languages.
—
In:
E ymologie
/
H sg.
on
R.
Schmi .
Da ms ad ,
1977,
S.
338—345
su li ;
Mpanos
Bax.
Be.
Cnapsuckni ,
Oan a ickui
1
pasneOankancKui
ia on:
Mngoespone icxue
uc oxu.
—
M.,
1981,
cI,
89
ka ais
pa a ojamas
i
élesniuose
aS uose,
p z.:
nuolaidos
( .
y.
nusileidimo)
i é
LC
1884,
5
(LKZ
VIII
934).
NA
pasaka
XVI—
XVII
a.
u éjo
TeikSme
,,pasakojimas“:
Nepaniekink
...
pd a-
kos
wi e niyiy
DP
66g
( .
p.
1664,
27241,
371
23,
4755,
—
o ig.
powiesé,
p zypowiesd»);
An
os
pa akos
dkis
a kielki e
S G
II
20,5
(panasiai
II
21,,
26,);
nieku
ki u
nebowijos,
yk
pa akomis
naujenu
Ch1
ApD
17,21
( .
p.
P Ti
1,14;
PK
48,,.);
Wadiname
ja
Hi o ia,
del o
jog
uz akina...
yk a
pa aka
ape
ey,
kas
nu idawe
Ch
Job
(jzanga)
( .
p.
2
Moz
(izanga);
Ch!
2
P Im
4,4).
NA
p iepuolis
(p ypuolis)
XVI—
XVII
a.
eiské
»nelaime;
nuopuolij;
ne-
lauk a
i yki“:
ij¢
we imy
p iepulg
|
mékiki es
DP
65,
(11x
—
o ig.
p zypadek,
p zypadlosé,
p zygoda™);
wi oki
p iepuoley
(w elakie
p 3ypdd-
ki)
SP
I
109,
( .
p.
IT
14,;);
1.
sg.
wi okiame
p ipiiliy
SIG
I
2,
(w
Zadnej
p zygodzie;
.
p.
IL
16,9,
40.6");
P gypadek
|
p aygoda.
Ca us
epen inus,
euen-
um
P iepuolis
SD*
364
( .
p.
SD+
147,
148,
171;
SD*
242,
319,
364,
414,
446);
Zu-
Jall
p ipillis,
p igadas
Lex
110a
(pana8iai
PK.
73,9,
112,5,
251,
...
9x;
AK
85,5;
BK
54,5;
Ch
1
P K
7,15);
i
p iepiilo
okio
ipli ii as
(w
swym
upadku
...
podZwignio-
ny”).
Daba
papli usi
eik8mé
,,ligos
pasma kéjimas“
y a
isai
nauja;
ji
iksuo a
ik
XX
a.
Sal iniuose?®.
Kad
galiiniy
ediniai
XVI—
XVII
a.
ge iau
bu o
iSlaike
ka ego ine
NA
eikime
negu
daba inéje
kalboje,
odo
da
i
a
aplinkybé,
jog
a
pa ia
e minologizuo a
eikSme
daznai
u éjo
ne
ien
galiinés
edinys,
be
i
pag e iui
a ojamas
p iesagos
-imas|-ymas
edinys
a
koks
ki as
p iesaginis
NA.
Pa yzdziui,
M.
Dauk%a
g e a
galiinés
edinio nuodZid
(187x)
specializuo a
» eliginio
nusikal imo“
eik’me
a ojo
p iesagos
-mé
edini
nuodémé
(K.
Si ydas
i
S.
M.
Sla odinskis
—
ik
pas a aji),
o
MazZosios
Lie u os
senuosiuose
a3 uose
andamas
da
i
nusidéjimas.
Tokia
pa
eikSme
u i
i
e as
p iesagos
- is
edinys
p asi as is
(g zech)
AK
23,,,
36s,
394
8,013
BK
65,
16,5.
Galiinés
-é
edinys
gailé
K.
Si ydo
a8 uose
a ojamas
ne
ik
ka ego ine
eiks-
me
,,gailes is“
(p z.:
Zal
|
sé owdnie
|
jdlosé.
Poeni en ia,
dolo .
Gayli a
|
gaile
SD*
520),
be
i
,,a gaila“
(p z.:
Sak amen o
gailes
—
Sak amen a
poku y
SP
II
130,)
pag eéiui
su
ki u
galiinés
ediniu
gailius
(poku a)
SP
I
159,,
i
p iesaginiais
e-
diniais
gailys a,
gailys é,
gailys a imas,
p z.:
Poku d
|
Poeni en ia,
poena,
mulc a,
Sa is ac io
p o
de ec ibus
u cep a.
Gayli a
|
gayle
SD®
319;
da i u
gayli i
aju
Sawo
nu ideiimus
(34
g gech
woy
poku owal)
SP
II
116;;
acc.
sg.
gayli awimu
(poku a)
SP
I
57;!4.
Ki i
XVI—
XVII
a.
au o iai
Siam
eikalui
a ojo
p iesaginius
NA:
gailéjimas(is)
DP
143x;
SE
123;
AK.
10,_,,
24,;
BK
23,;
gailes s
(gailesis)
®
Kudzinowski
Cz.
KI,
.
2,
s.
50.
*°
Kudzinowski
Cz.
KI,
.
2,
s.
153.
™
Lebedys
J.
Zodynélis.
—
Kn.:
Sla odinskis
S.
M.
Giesmés
ikéjimui
ka olickam
p i-
de andios.
V.,
1958,
p.
502.
12
Lebedys
J.
Ten
pa .
*
Plg.
da
Baga
K.
Rink iniai
a8 ai
/
Sud.
Z.
Zinke igius.
—
V.,
1959,
.
2,
p.
39.
“
Pig.
da
Zinke igius
Z.
Kelios
pas abos
lie u iy
XVI—XVII
a,
leksikos
is o ijai.
—
Kn.:
Socialinés
ling is ikos
p oblemos
(Lie u iy
kalbo y os
Klausimai).
V.,
1979,
.
19,
p.
121—
122.
90
MZ
335,;
Vin
69,,;
BP
II
229,;
MT
2,9,
54,,
6111,
6715
...;
DP
6x;
gailys é
SE
57o¢,.
257,;
gailys a
BK
43,3;
p isi e imas
BP
6x;
lio imas(is)
Vin,
VInE
4x;
BP
2x.
Daugeliu
a ejy
iSlaikydami
ka ego ine
eikSme,
galiiniy
da ybos
NA
XVI—
XVII
a.
seman iniu
poZi i iu
maza
kuo
sky ési
nuo
a i inkamy
p iesagos
-imas|-ymas
ediniy.
Senuosiuose
aS uose
pas ebimas
polinkis
ne a o i
p iesagos
-imas/-ymas
ediniy
su
sinonimiskais
galiiniy
ediniais,
pada y ais
i§
o
pa ies
eiksmazodzio.
XVI-—XVII
a.
lie u iy
kalbos
paminkluose
galiiniy
da ybos
NA,
ne u in ys
a i-
inkamy
p iesagos
-imas/-ymas
ediniy,
pap as ai
suda o
nuo
48
iki
90%,
o
a p
u,
ku ie
u i
okius
g e u inius
edinius,
dazniau
a ojami
galiiniy
ediniai
negu
a i-
inkami
p iesagos
-imas/-ymas
NA.
Sis
san ykis
a p
miné y
NA
g upiy
a ski uose
eks uose
y a
ne ienodas.
Tam
u éjo
j akos
d i
aplinkybés:
1)
bend as
galiiniy
da-
ybos
NA
kiekis;
2)
au o iy
polinkis
a o i
sinonimus.
Ku
galiiniy
da ybos
NA
pa-
lygin i
nedaug,
eiau
pasi aiko
i
a i ikmeny
su
p iesaga
-imas/-ymas.
Taip
y a
Ma-
Zosios
Lie u os
aS uose
(Mz,
Vin,
BP,
BB
i
k .).
Pa yzdZiui,
B.
Vilen o
aS uose
a i inkamus
edinius
su
p iesaga
-imas|-ymas
u i
ik
9%
galiniy
da ybos
NA.
DidzZiosios
Lie u os
aS uose,
ku
galiiniu
da ybos
NA
y a
Zymiai
daugiau,
daZniau
a ojami
i
a i inkami
ediniai
su
p iesaga
-imas/-ymas.
Daugiausia
okiy
g e ybiu
y a
M.
Dauk§os
Pos iléje!®,
ku i
apsk i ai
pasizymi
sinonimy
gausumu
i
j ai umu?®.
Tuo
a pu
M.
Dauksos
Ka ekizme,
ku
sinonimy
y a
maziau,
a i inkamy
p iesagos
-imas/-ymas
ediniy
u i
apie
17%
galiiniu
da ybos
NA.
XVI—
XVII
a.
daugelis
galiiniy
da ybos
NA
ipu
(ypaé
ediniai
su
galiinémis
-d,
-is|-ys,
-id)
bu o
p oduk y esni
negu
daba .
Daugumoje
o
laiko a --
pio
a’ y
galiniy
da ybos
NA
y a
daugiau
negu
p iesaginiy
(isky us
Pp iesagos
-imas|-ymas
edinius).
Galiiniy
da ybos
NA
ypaé
papli e
M.
Dauk&os,
K.
Si ydo,.
S.
M.
Sla oéinskio
as uose.
Nemazai
galiiniy
ediniy,
a o y
XVI—XVII
a.
as-
uose,
Siuo
me u
a ba
isai
ne a ojami
a ba
y a
labai
e i.
Pa yzdziui,
daba inei
kalbai
nebiidingi
46%
Sios
g upés
NA,
iksuo y
K.
Si ydo
Punk uose,
28%
—
M.
DaukSos
Pos iléje,
26%
—
K.
Pe ke i iaus
Ka ekizme,
22%
—
S.
M.
Sla oéinskio
giesmyne.
Cia
pa eik i
duomenys
leidzia
many i,
kad
XVI-XVII
a.
NA
da ybos
ka ego-
Tijos
seman inj
cen a
suda é
ne
ik
p iesagos
-imas/-ymas
ediniai
( aip
y a
daba ),
be
i
galiiniy
ediniai.
P iesagos
-imas/-ymas
ediniai
iSpli o
lie u iy
kalboje
ik
jos
sa a ankixkos
aidos
laiko a piu’’.
Da
senesniais
laikais,
i8
ku iy
ne u ime
aSy iniy
Sal iniy,
NA
ka ego ijos
seman inj
cen a
suda é
ieni
galiiniy
ediniai,
ku ie
uzima
s a bia.
ie a
i
ki u
giminisky
kalby
da ybos
pa adigmose.
Sla y
kalbose
galiniy
da ybos
4®
Amb azas
S.
Galiiniy
da ybos
eiksmaZodziy
abs ak ai
M.
Dauk¥os
Pos iléje.
—
Bal-
is ica,
1980,
.
16(1),
p.
68.
16
Pig.
Tang]
E.
De
Accusa i us
und
Nomina i us
cum
Pa icipio
im
Al li auischen.
—
Weima ,
1928,
S.
8-11;
Ska dzius
P.
DaukSa
pi masis
bend inés
kalbos
ki éjas
DidzZiojoji
Lie u oj.
—
A chi um
Philologicum,
1933,
.
4,
p.
12,
15;
Lebedys
J.
Mikalojus
Dauk§a,
—
V.,
1963,
p.
308—318.
1”
Amb azas
S.
Dél
eiksmazodziy
abs ak y
su
p iesaga
-imas/-ymas
da ybos
aidos.
—
Bal is ica,
1983,
.
19(1),
p.
66—69.
OL
NA
jsigaléjo
p ie¥.
pasi odan
Pi miesiems
aS o
paminklams,
galbi
sla y
kalby
bend ys és
epochoje*.
Daug
Sio
ipo
ediniy
nuo
seniausiy
laiky
andama
indoi a-
nény
kalbose’*.
Klasikinéje
g aiky
kalboje
labai
i8pli o
galinés
*-G-
NA2,
‘Ge many
kalby
g upéje
galiniy
da ybos
NA
(ypaé
su
galiine
*-0-)
biidingiausi
go-
y
i
senyju
okie iy
aukS ai iy
kalboms2!,
Daugelis
y iné ojy
galiniy
ediniy
pli ima,
ku is
a ski ose
indoeu opie iy
kalbose
yko
ne
ienu
me u,
sieja
su
y i8-
kosios
i
mo e i’kosios
giminés
di e enciacija
i
su
uo
susijusiu
o i
@
kamieny
p oduk y umo
didéjimu®?,
P ie&
iSplin an
galiiniy
ediniams
indoeu opie iy
kalby
NA
da ybos
pa adig-
moje
p i ilegijuo a
ie a
uzémé
ediniai
su
o man ais
*- ei-/- i-
i
*- eu-|- ou-|- u-,
ku ie
u éjo
ski ingas
eik3mes?*,
IS
NA
su
o man u
*- -
bal y
kalbose
iS iedéjo
siekinys,
o
p isy
kalboje
—
aip
pa
bead a is
su
o man u
- ei.
Taéiau
y y
bal y
kalbose
Sis
da ybos
ipas
anks-
i
p a ado
p oduk y uma.
I§
senyjy
NA
su
o man u
*- y-
lie u iy
i
la iy
kalbose
*®
Me e
A.
OOmecnassncKni
a3piK,
—
M.,
1951,
c.
273;
Beppm ei u
C.
B,
Ouepx
cpas-
HATeIbHOH
TpaMMaTHKM
CNABAHCKHX
s3bIKOB:
Uepenosanus,
VWmenusie
ocnona,
—
M.,
1974,
¢.
276-277, 302-333;
Vond ak
W.
Ve gleichende
sla ische
G amma ik,
—
Gé ingen,
1924,
Bd.j
1,
S.
494
.;
S awski
F.3
Za ys
s owo wé s wa
p as owianskiego.
—
In:
S ownik
p as owianski.
W oclaw
e c.,
1974,
.
1,
s.
58-61;
Woj y a-Swie zowska
M.
P as owia skie
nomen
agen is.
—
W oclaw
e c.,
1974,
s.
12-16,
**
Wacke nagel
J.,
Deb unne
A.
Al indische
G amma ik.
—
Go ingen,
1954,
Bd.
2,
T.
2,
S.
219-235,
238-251;
Bu ow
T.
The
Sansk i
Language,
—
London,
1959,
p.
123
.;
TepuenOep
JI.
I.
Mopdono mueckas
CTPYKTypa
ci OBa
WpeBHUX
HHOUpaHCKHX
s3bIKOB,
—
JI.,
1972,
c.
240,
245;
Enusapenxkosa
T.
A,
Tpamma uka
seguiicko o
s3p ca.
—
M.,
1982,
136
cm.
2°
Deb unne
A.
G iechische
Wo bildungsleh e.
—
Heidelbe g,
1917,
S.
141—142;
Chan-
aine
P.
La
o ma ion
des
noms
en
g ec
ancien,
—
Pa is,
1933,
p.
19-23;
A end
E.
Ve balabs-
ak a
bei
He odo
und
ih e
Vo geschich e.
Teild uck:
Die
Ve balabs ak a
au
-oc
und
~n.
—
Be -
lin,
1936,
S.
13-41.
*
Bahde
K.
Die
Ve balabs ak a
in
den
ge manischen
Sp achen.
—
Halle
(Saale),
1880,
S.
40
.;
Meid
W.
Ge manische
Sp achwissenscha .
Bd.
3.
Wo bildung.
—
Be lin,
1967,
S.
59—60;
Hinde ling
R.
S udien
zu
den
s a ken
Ve balabs ak a
des
Ge manischen,
—
Be lin,
1967,
S.
42
.;
Cpapun ensuas
TpaMMaTHKa
TepMaHCKHX
s3bIKOB.
—
M.,
1963,
T.
35,05
76-77.
*
Pig.
Bu ow
T.
Op.
ci .,
p.
121
.;
Gagnepain
J.
Les
noms
g ecs
en
-oc
e
en
~%:
Con-
ibu ion
a
l'é ude
du
gen e
en
indo-eu opéen.
—
Pa is,
1959;
Ku y owicz
J.
The
In lec ional
Ca ego ies
o
Indo-Eu opean.
—
Heidelbe g,
1964,
p.
216—217;
Bi nbaum
H.
Indo-Eu opean
Nominal
Fo ma ion
Subme ged
in
Sla ic.
—
In:
The
Sla ic
Wo d:
P oceedings
o
In e na ional
Sla is ic
Colloquium
a
UCLA/Ed.
by
D.S.
Wo h.
The
Hague,
1972,
p.
162—163;
Maziulis
V.
Bal y
i
ki y
indoeu opie iy
kalby
san ykiai
(Deklinacija).
—
V.,
1970,
p.
306—308;
Geo giey
V.
I.
Die
lu ische
Abs ak a
au -ahi,
die
he hi ischen
Nomina
ac ionis
au -(a)ai
und
die
@
S émme.
—
KZ,
1974,
Bd.
88,
H.
1,
S.
121;
Wa kins
C.
Die
Ve e ung
de
La ingale
in
gewissen
mo p~
hilogischen
Ka ego ien
in
den
indoge manischen
Sp achen
Ana oliens.
—
In:
Flexion
und
Wo -
bildung:
Ak en
de
V.
Fach agung
de
indoge manischen
Geselscha .
Regensbu g,
9—14.
Sep .
1973/H sg.
on
H.
Rix.
Wiesbaden,
1975,
S.
363
.;
Bepum eiix
C. B.
Yas.
cou,
c.
134—135;
B osman
P.
W.
The
De elopmen
o
he
PIE
Feminine.
—
The
J.
o
Indo-Eu opean
S udies,
1982,
ol.
10,
N
3—4,
p.
253—272.
**
Ben enis e
E.
Noms
d’agen
e
noms
d’ac ion
en
indo-eu opéen.
—
Pa is,
1948,
p.
112.
pe

liko
os
kele as:
lie.
lie i s
(Iy iis),
la.
lié us
:
lie.
I i,
la.
li ;
lie.
pié is,
plg.
py i
»ge i
d égme,
biu i,
Zliug i;
a leis i
piena
<
ide.
*pi-/poi-
,ge i4;
la.
il us
»apga ys é":
il
,,apgau i*;
mi us
(i
mié us)
,,pasikei imas*:
mi iés
_
,,kai alio i,
keis i“;
dés i
(1.
sg.)
lik
,,(Samen)
in
die
Keime
legen“?5.
Daugelis
NA
su
i ai iais
o man o
*- eu-/- ou-/- u-
a ian ais
bal y
kalbose
ga o
ins umen y
eik8mes.
Pa-
yzdziui,
uo biidu
susi o ma o
lie u iy
kalbos
ins umen y
pa adinimai
su
p iesa-
gomis
- u as,
- u é.
Ry y
bal y
kalbose
NA
ka ego ijos
seman inj
cen a
i8
p adziu,
ma y ,
suda é
ediniai
su
o man u
*- i-.
Tik
po
o,
kai
Sis
da ybos
ipas
p a ado
p oduk y uma,
o
daugelis
ediniy
su
o man u
*- i-
sus aba éjo
i
i o
bend a ies
o momis,
jy
ie-
a
NA
da ybos
pa adigmoje
uzémé
galiiniy
ediniai.
Tai
u éjo
i yk i
da
lie u iu
i
la iy
kalby
bend ys és
laikais,
nes
iek
lie u iy,
iek
la iy
kalboje?®
NA
su
o -
man u
*- i-
y a
nedaug,
o
galiiniy
ediniai
y a
gausiis
i
nemaza
dalis
jy
u i
a i ik-
menis
abiejose kalbose.
Lie u iy
kalbos
sa a ankiSkos
aidos
laikais,
iSpli us
p iesagos
-imas|-ymas
NA,
galuniy
ediniy
da ybinés
iSgalés
émé
pamazu
siau é i.
Tas
p ocesas
jau
a sispindi
XVI—XVII
a.
lie u iy
kalbos
paminkluose.
Mazosios
Lie u os
aS uose
galiiniy
da ybos
NA
uo
me u
buyo
a ojami
ge okai
e iau
negu
DidZiojoje
Lie u oje.
Pa yzdziui,
galiiniy
da ybos
NA
J.
B e kiino
Pos iléje
y a
du
ka us
maZiau
negu
mazZesnés
apim ies
K.
Si ydo
Punk uose.
Panaus
y a
galiiniy
da ybos
NA
skai-
Ciaus
san ykis
ank aS iniame
Lexicon
Li huanicum
i
K.
Si ydo
Zodyne.
Ma y ,
Mazosios
Lie u os
aka y
aukS ai¢iy
a méje
galiiniy
da ybos
NA
p oduk y umas
sumazéjo
anksdiau.
Galiiniy
ediniai
DidzZiosios
Lie u os
XVI—
XVII
a.
aS uose
papli e
ne ieno-
dai.
Palygin i
nedaug
jy
y a
anoniminiame
1605
m.
i
ad.
Bela mino
ka ekizmuose,
no s
jie
pa aSy i
y y
aukS ai¢iy
a més
pag indu,
kaip
i
K.
Si ydo
aS ai,
pasizy-
min ys
galiiniy
ediniy
gausumu.
Galiiniy
ediniy
kiekio
s y a imui
galéjo
u é i
i akos
a
aplinkybé,
kad
ne
isi
senieji
a3 ai
ienodai
a spindi
gy aja
liaudies
kalba.
Pazymé ina,
kad
daugiausia
galiniu
ediniy
andame
M.
DaukSos,
K.
Si ydo,
S.
M.
Sla oéinskio
aS uose,
ge iausiai
ep ezen uojan¢iuose
Didziosios
Lie u os
liaudies
Snekamosios
kalbos
leksika.
An a
e us,
p iesagos
-imas/-ymas
ediniu
s anda izacija,
ypaé
pas ebima
B.
Vilen o
aS uose
i
y ie iSkuose
ka ekizmuose,
a i iko
knyginio
s iliaus
eikala imus.
Y a
pas ebé a,
kad
senojoje
sla y
kalboje
ga-
liniy
da ybos
NA
i
p iesagos
-nije/- ije
ediniy
a ojimas
i gi
p iklauso
nuo
a8-
u
s iliaus?’.
Senuosiuose
lie u iu
kalbos
paminkluose
iksuo a
pabaiga
o
NA
aidos
e apo,
kai
galiiniy
yediniai
da
bu o
ka ego ijos
cen e.
NA
da ybos
pa adigmos
pe sig u-
pa imas,
p asidéjes
p ieS
aS ijos
p adzia,
pe
pas a uosius
kelis
Sim me ius
baigési:
4
F aenkel
E.
Die
bal ischen
Sp achen.
—
Heidelbe g,
1950,
S.
37;
Li auisches
e ymologi-
sches
Wé e buch.
—
Heidelbe g,
Gé ingen,
1962,
S.
588;
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymo-
logisches
Wé e buch.
—
Be n,
1959,
Bd.
1,
S.
839-840.
25
Endzelins
J.
La ieSu
alodas
g ama ika.
—
Riga,
1951,
lpp.
380.
26
Endzelins
J.
Op.
ci .,
Ipp.
380.
7
Ba an
A.
PyxosogcTso
mo
c apocnaBsHcKomy
ssbiky.
—
M.,
1952,
c,
228.
93.
Sios
ka ego ijos
cen e
liko
ieni
Pp iesagos
-imas/-ymas
ediniai.
Galiniy
ediniy
a ojimo
s e a
zymiai
susiau éjo.
Siuo
me u
jie
jau
nebé a
p iesagos
-imas|-ymas
ediniy
sinonimai,
o
u i
specialesnes
eik8mes,
plg.
miisis
i
musimas,
pasaka
i
pa-
sakojimas,
Zinid
i
Zindjimas
i
pan.
La iu
kalboje
aip
pa
links ama
galiiniy
edinius
specializuo i®’,
o
eiksmo
p o-
cesui
eikS i
apibend inami
bei
s anda izuojami
p iesagos
-Sana
ediniai,
ku ie
sa o
ie a
NA
da ybos
pa adigmoje
mazdaug
a i inka
lie u iy
kalbos
-imas|-ymas
edi-
nius.
Panaus
p ocesas
yko
i
sla y
kalbose.
Senojoje
sla y
kalboje
galiiniu
ediniai
da
bu o
a ojami
kaip
-nije/- ije
ediniu
sinonimai?®.
Nus a y a,
kad
senojoje
usu
kalboje
galiiniu
ediniai
suda é
apie
80%
isu
eiksmaZodiniy
daik a a dziy®,
A ski y
sla y
kalby
sa a ankigkos
aidos
laiko a piu
galiniy
da ybos
NA
a oji-
mo
s e a
susiau éjo,
ju
eikSmés
bu o
specializuo os,
o
p iesagos
-nije|- ije
ediniai
sma kiai
i8pli o
i
apo
NA
ka ego ijos
b anduoliu.
Toks
da ybos
ipy
pe sig upa i-
mas
pas ebé as
usy*,
bulga u3?,
éeky%s,
slo aky*,
lenku?®
kalbose.
Taigi
ma ome
aisky
bal y
i
sla y
kalby
galiniy
da ybos
NA
aidos
pa aleliz-
ma.
Ypaé
e a
démesio
a
aplinkybé,
kad
abiejose
kalby
g upése
galiniu ediniy
ie a
NA
da ybos
pa adigmoje
uzémé
Pp iesaginiai
da ybos
ipai,
iSpli e
ik
a ski-
u
kalby
sa a ankiskos
aidos
laikais.
?®
Misdienu
la ieSu
li e a as
alodas
g ama ika.
—
Riga,
1959,
s.
I,
Ipp.
100,
106—108;
Cxyuua
B.
O6pa3osanne
T€PMHHOB
TCXHHYECKHX
HaYK
B
ATBINICKOM
s3BIKe:
As oped.
muc.
++.
Kany.
busion.
wayx.
—
Pu a,
1969,
c.
12.
*°
Bai an
A.
Yxa3.
cow.,
c.
228—229,
%0
Bap6oT
XK.
K.
Zipes epyccxoe
nmenHoe
cnosoo6pa3onaHne,
—
M.,
1969,
c.
18.
*
Aue bach
I.
Nomina
abs ac a
im
Russischen
des
16.
Jah hunde s:
Ein
Bei ag
zu
Geschich e
de
Abs ak su ixe
im
Sla ischen,
—
Miinchen,
1973,
S.
118—139
su
anks esne
li .;
Menge-Ve beeck
R.
Nullsu ix
und
Nullsu igie ung
im
Russischen:
Zu
Theo ie
de
Wo -
bildung.
—
Miinchen,
1973;
Dulewiczowa
I.
Nomina
ac ionis
we
wspélczesnym
Jjezyku
osijs-
kim.—
W oc aw
e c.,
1976,
s.
17-22;
Bonxos
C. C.
HaOmonenna
nan
MpousBogzHEIMH
Geccyd-
buKcHBIX
cyjec auTenbHBIX
B
aKTax
XVII
B.
(mexcuyeckne
HOBOOOpa30BaHHA).
—
B
ku.:
Bompocs
TeOpHM
M
HcTOpHH
A3bIKa:
COopHUK
B
YecTb
Mpodeccopa
B.
A.
Jlapuna.
JI.,
1963,
c.
53
cn;
Aly-
So paena
M.
Beccydduxcansupie
OTTaTOMbHBIe
CYMECTBUTENHBIe
B
pycCKOM
s3bIKe
XI—
XVII
sp.:
Ap oped.
auc.
...
kan.
(punom.
Hayx,
—
Muxcx,
1970,
c.
20;
Axme ona
I:
A.
Ume-
Ha
WeicTBud
B
pyccKOM
s3bIKKe
XV—XVI
sp.
(cnosoo6pa3ona Tembubie
TaMEI
1
JI@KCHKO- ':paMMa-
TuYeckue
cBolic Ba):
AsToped.
quc.
...
Kay.
dbuson.
wayK.
—
JI.,
1975,
c.
15,
17;
Pycckas
pam-
Ma Tuka.
—
M.,
1980,
1.
I,
c.
220—221.
**
Szymanski
T.
S owo wé s wo
zeczownika
w
bulga skich
eks ach
XVIT—
XVIII
wieku.—
W oclaw,
1968,
s.
94.
88
T o éni
slo
y
é& iné.
—
P aha,
1967,
s.
592—607,
610—617;
Aunnen
B.
II.
Cno-
BooOpasopanne
aOc paKTHBIX
CYIIeCTRUTENBHEIX
B
¥eWICKOM
s3bIke:
AB oped.
auc.
...
KaHI.
(bunon.
Hayx.
—
Muucx,
1979,
c.
7—8.
**
Fu dik
J.
Op.
ci .,
s.
54
.
**
Klemensiewicz
Z.,
Leh -Sp awinski
T.,
U ba iezyk
S.
G ama yka
his o ycz-
na
jezyka
polskiego.
—
Wa szawa,
1955,
s.
207;
Fokke
A.A.
De i a ion
o
Nouns
om
Ve bs,
in
Con empo a y
Li e a y
Polish.
—
Lingua,
1964—1965,
ol
13,
p.
395
.;
Puzynina
J.
Naz-
wy
czynnosci
we
wspéiczesnym
jezyku
polskim,
—
Wa szawa,
1969,
s.
34—40;
Rospond
S.
G ama yka
his o yczna
jezyka
polskiego.
—
Wa szawa,
1979,
s.
181.
94
SUTRUMPINIMAI
BK
-—
T umpas
Moks o
K ikscioniszko
Su inkimas/Nuog
Robe o
Bella mino
Ka dyno-
o
pd dsi as.
—
Vilnae,
1677.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
—
V.,
1957—1984,
.
1-13.
LKZK
—
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka.
KZ
—
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge mani-
schen
Sp achen,
beg .
on
A.
Kuhn.
—
Be lin
e c.
Ki i
su umpinimai
okie
pa
kaip
didziajame
»Lie u iy
kalbos
Zodyne“‘.
MCTOPHYECKAA
CMEHA
CJIOBOOBPA3OBATEJIBHbIX
THNOB
MMEH
JIEACTBHA
Pe3iome
B
apesxenm oscKol
MHcbMeHHOCTH
3acBHeTeMBCTBOBAH
KOHEI|
To o
Mepuoma,
Ko a
d eK-
THBHBIC
MPOH3BOTHbIC
BMECTe
C
MpoM3BORHEIMU
c
CydduKcoM
-imas/-ymas
o6pa30Bai H
ceMaH-
TuYecku
WeHTp
KaTe opum
uMex
Jelic eua
(nomina
ac ionis;
B
mampHelimem
—
YW).
B
XVI-—
XVII
ss.
buex ususie
MJ
e e
B
ocHoBHOM
coxpaHssIm
KaTe opuasbHOe
3Ha eHHe
HU
ynoTpeOsms-
MCh
Kak
Ha3BaHMA
TelicTBuli
M
CocTosHMM,
Hamp.:
miijis
,,OuTEe“,
HEIHe
,,cpaxeHue”,
p iepuolis
»OeHa,
Hec¥acTbe;
yuayox“,
HEIHe
,pumanoK",
Zinid
»3HaHWe,
Mo3sHaH e,
NOHHMaHHe,
HBIHe
,cooOijenHe,
uHopmayua‘,
B
Texenne
mocnenyiommmx
c ome Hi
(buekTHBHEIe
Mpo“3sBoO7HEIE
TocTemeHHo
cy3ui u
chepy
yno peOs enua,
nonyamm
Gomee
chenmanbHbie
3Ha eHHA
Hw
mepemec-
THIMCh
B
epudepuio
Ka e opuu
WJI,
B
ueu pe
Ka e opuu
ocTasMcb
IMI
MpousBomHEIe
c
cyh-
@uxcom
-imas/-ymas.
Cxonue
mpouecc
cheynanmsannu
diexTHBHEIX
Uj],
wa6mopae ca
B
ne-
PHOX
CaMOCTOATENBHOTO
Pa3sBUTUA
NATEIICKOTO
H
MHOTHX
CIABAHCKHX
A3BIKOB,
Pe
MecTo
¢biex-
THBHBIX
IPOH3BOTHEIX
B
CiOBOOOpaz0BaTeIbHO
Mapagu me
WJ
sans
Tamxe
cmoBoobpa30-
BaTesIbHbIe
THIbI
cyPUKcawbHEIX
MpOH3BOTHEIX:
B
WaTBuIcKoM
—
VJ
wa -sana,
B
CnhaBAHCKUX
s3piKax
—
WJ
ua
-nije/- ije.
Ha
ocnopanum
cpapHu enbHo o
aHamm3a
OasTHiicKHX
s3bIKOB
BbIsBuIeHa
cHenyIoUlas
mOCc-
JI€HOBATEMBHOCTh
CMcHBI
CHOBOOOpaz0BaTeIBHBIX
THIIOB
B
CeMaHTHYeCKOM
LeHTpe
KaTe opun
MZ
na oscxo o
s3p1ka:
1)
Uji
c
hbopman om
*- i- u
*- u-
(8
o6mjeOan uiicxom);
2)
UJI
c
@opmax-
To
*- i-
(B
paHHeM
BOcTOWHO-OanTulicKom);
3)
buex upuEie
UJI
(B
nosqHemM
BocTOYHO-SanTHiic-
KOM);
4)
dbnex upubie
MJ]
smec e
c
mpom3BogzHEIMH
c
cydiuKcom
-imas/-ymas
(B
RpeBHeMTOBC-
om);
5)
MJ
c
cyduxcom
-imas/-ymas
(8
coppeMeHHOM
JIMTOBCKOM
S 35IKe).