LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
STASYS
KEINYS
J.
BALCIKONIO
DARBU
REIKSME
1985
m.
ko o
25
d.
suéjo
100
me y
nuo
zymaus
lie u iy
kalbininko,
akademiko,
p o eso iaus
Juozo
Bal&ikonio
gimimo.
Seis
deSim meégius
jis
uoliai
ipinosi
gim-
osios
kalbos
dalykais
i
paliko
i ai iuose
kalbos
ugdymo
i
y inéjimo
ba uose
neiSdildomus
pédsakus.
Pe
keliolika
po
J.
Bal ikonio
mi ies
p abégusiy
me y
jau
nemaZai
nu eik a,
iek
siekian
iSsaugo i
i
pada y i
isiems
leng ai
p ieinama
jo
palikima,
iek
bandan
ne¥aliSkai
j e in i
jo
da bus,
nus a y i
ju
ie a
i
eikSme.
Kas
pada y a?
1972
m.
i8leis as
J.
Baléikonio
uz a’y y
liaudies
dainy
inkinys.
»D uskininky
dainos“!,
aki aizdZiausiai
odan is
jo
begaline
meile
liaudZiai,
jos
kul i ai
i
paga ba
pap as iems
Zmonéms,
ku iuos
isa
sa o
gy enima
pa s
b an-
gino
i
moké
o
pa ies
ki us.
1978—
1982
m.
i8éjo
J.
Bal&ikonio
»Rink iniy
as y“
d i omis?,
pa eng as
i
i8leis as
pagal
espublikos
Minis y
Ta ybos
nu a ima
dél
J.
Baléikonio
a minimo
jamZinimo
(,,Tiesa“,
1970,
ko o
24
d.).
[
Si
aS y
inki-
nj
sudé i
isi
s a besnieji
kalbininko
s aipsniai
bei
s aipsneliai
kalbos
klausimais,
paskelb as
pluoS as
jo
skai y y
paskai y
konspek u
bei
kalbos
mokslui
s a biy
laiSky.
Pasi odé
nauji
J.
Baléikonio
e s y
pasaky
i
ku iy
ne
ku iy
ki y
g oZinés
li e a i os
ki iniy
leidimai.
Mokslo
leidiniuose
bei
laik a&éiuose
i
Zu naluose
pas~
kelb as
pluoS as
s aipsniy
apie
p o eso iaus
gy enima
i
da bus.
Ypaé
daug
i ai iy
J.
Baléikoniui
ski u
skelbiniy
i
enginiy
bu o
jo
100- ujy
gimimo
me iniy
p oga.
Vilniuje
i yko
Siai
da ai
ski a
jubiliejiné
moksliné
kon e-
encija,
ku ia
su engé
Vilniaus
als ybinis
V.
Kapsuko
uni e si e as
i
Moks-
ly
Akademijos
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u as,
espublikos
sos inéje,
ki-
uose
mies uose
i
ajonuose,
aip
pa
i
p o eso iaus
é iskéje
E iSkiuose
yko
i$kilmingi
minéjimai.
Siai
p ogai
ski as
isas
48- asis
,,Kalbos
kul i os“
sasiu-
inis,
ku iame,
be
kele o
s aipsniy,
idé a
daug
a siminimy
apie
kalbininka®.
Sukak-
inis
s aipsnis
i
pluo% elis
a siminimy
apie
J.
Baléikonj
paskelb as
aip
pa
,,Mi-
sy
kalbos“
leidinyje*.
O
,,S iesos“
leidykla
mokykloms
iSleido
V.
Vi kausko
kny-
gele
apie
kalbininko
gy enima
i
moksline
bei
pedagogine
eikla®.
Pla iai
sukak j
paminéjo
espublikiné,
mies y
i
ajony
spauda,
espublikos
adijas
i
ele izija.
*
D uskininky
dainos
/
UZ a8é
J.
Bal ikonis.
—
V.,
1972.
—
216
p.
*
Balcikonis
J.
Rink iniai
a8 ai
/
Suda é
A.
Pupkis.
—
V.,
1978,
.
1.
—
408
p.;
1982,
$522.
332"-p.
*
Kalbos
kul ii a,
1985,
sas.
48.
—
80
p.
*
Missy
kalba,
1985, N .
1(119),
p.
3—31.
5
Vi kauskas
V.
Juozas
Bal ikonis.
—
K.,
1985.
—
112
p.
61
Visa
ai
leido
i
kalbininkams,
i
isuomenei
ge iau
pazin i
bei
sup as i
J.
Bal iko-
nio
da bus,
jy
s a ba
ne
ik
kalbo y ai,
li e a i inés
kalbos
plé o ei
i
ugdymui,
be
i
apsk i ai
d asinei
au os
kul i ai.
A ei yje
ne eiké y
uzmi 8 i
i
da
neskelb os
J.
Bal ikonio
palikimo
dalies.
Su-
kak ies
p oga
ne
ieno
bu o
minima,
kad
kalbos
mokslui
bi y
naudinga
iSleis i
kalbininko
i8 e s a
i
papildy a
J.
O embskio
,,Lie u iy
kalbos
g ama ika“.
Tau osakininkai
kélé
min i,
kad
de é y
paskelb i
J.
Baléikonio
uZ aSy a
pasakojama-
ja
au osakg.
Galimas
daik as,
e é y
pagal o i
i
dél
ank a8 iuose
likusiu
a
se-
niai
skelb y
jo
e imy
iSleidimo.
Reikalinga
i8sami
J.
Bal ikonio
bibliog a ija.
TeSkan ,
i isian
pe
laika,
be
abejo,
susi as
i
daugiau
kas
skelb ina.
Tad
iek
J.
Baléikonio
palikimo
skelbimas,
iek
iSsamus
mokslinis
nag inéjimas
bei
e inimas
u é y
bii i
esiamas
i
p asidéjus
an ajam
Sim me iui
po
kalbininko
gimimo.
I
kalbos
da ba
J.
Baléikonis
s ojo
anks i.
Jau
biidamas
s uden as,
jis
susipazino
i
émé
gy en i
bend ais
kalbos
iipes iais
su
Zymiausiais
Sio
Sim med io
p adizios
lie u iy
kalbininkais
J.
Jablonskiu,
K.
Biiga
i
ki ais.
Be
abejo,
ai
i
pasuko
isa
jo
gy enimg
j
lie u iu
kalba,
jos
y inéjima,
puoseléjima
i
ugdyma.
J.
Bal ikonis
y a
a s o as
pasku inés
lie u iy
kalbininky
ka os,
ku i
auk& osio-
se
mokyklose
ne u éjo
p ogos
s udijuo i
lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
specialybés,
nes
ca inés
Rusijos
uni e si e uose
dél
sup an amy
p ieZas iy
okios
né
nebu o.
Jos
nebu o
i
nieku
ki u .
Gim osios
kalbos
y inéjimui
i
ugdymui
a sidéjusiems
kalbininkams
eko
sa a ankiSkai
iSei i
os
kalbos
s udijas,
jy
lie u iy
kalbos
uni-
e si e ai
bu o
kaimy
obelése.
Beje,
okius
uni e si e us
p aéjusiame
i
Siame
Sim me yje
baigé
i
ne
ienas
ki y
k a’ y
kalbininkas,
pano es
i’mok i
lie u i8kai
i
ge iau
paZin i
pacia
lie u iy
kalba.
P aéjusio
Sim me io
galo
i
io
amZiaus
p adzios
lie u iy
kalbininkai
u éjo
pa ys
pasine i
i
kalbos e smes,
nuodugniai
pa-
Zin i
jos
pi minius
Sal inius
—
gy aja
Zmoniy
kalba,
senaja
ad ijg
i
ge iausiy
nau-
jesniy
laiky
a8y ojy
ki yba.
Sie
dalykai
ka u
su
ik uosiuose
uni e si e uose
gau-
ais
da bo
me odologijos
igiidZiais
i
lémé
ano
me o
lie u iy
kalbininku
da bo
sék-
me.
Pagaliau,
be
abejo,
ai
bu o
i
iena
i8
p ieZas iy,
dél
ku iy
Sie
kalbininkai
kaip
niekas
ki as
b angino,
ge bé
i
e ino
liaudies,
pap as y
kaimo
da bo
Zmoniy
kal-
ba.
Toki
poZi i j
kaip
senyjy
kalbos
da bininky
p iesaka
i8 J.
Bal ikonio
ga o
i
daba iné
lie u iu
kalbo y a.
Baiges
Pe e bu go
uni e si e a,
J.
Baléikonis
di bo
p ak inj
kalbos
da ba
lie u-
isky
laik a8 iy
edakcijose,
o
ne ukus
p adéjo
i
moky ojo
da ba
lie u iy
gimna-
Zijose,
éliau
esé
Pane ézio
moky ojy
semina ijoje,
Lie u os
uni e si e e
Kaune
i
Vilniaus
als ybiniame
uni e si e e.
|
Lie u os
mokykly
is o ija
J.
Baléikonis
iéjo
ne
ik
kaip
ga sus
gim osios
kalbos
moky ojas,
be
i
kaip
8 ie imo
o ganiza-
o ius.
Po
Pi mojo
pasaulinio
ka o
jis
bu o
eiklus
Pane ézio
lie u isky
mokyk-
ly
(iS
p adziy
be niuky
gimnazijos,
o
po
o
moky ojy
semina ijos)
kii éjas
i
di ek-
o ius.
Nuo
1970
m.
J.
Bal ikonio
Pane ézZyje
p aleis us
me us
(¢ia
jis
i
pa s
baigé
ealing
gimnazija)
p imena
jo
a du
pa adin a
idu iné
mokykla.
I in
didelés
mokslinés
i
pilie inés
s a bos
da bai
J.
Baléikoniui
eko
po
An ojo
pasaulinio
ka o.
Jam
bu o
pa es a
a ku i
lie u iy
kalbos
y inéjima
espublikos
Moksly
Akademijoje.
Nuo
1945
m.
iki
1952
m.
J.
Baléikonis
bu o
Moksly
Akademi-
62
Jos
Lie u iy
kalbos
ins i u oTdi ek o ius
(1946
m.
ig ink as
Akademijos
ik uo-
ju
na iu),
ypa
a sidéjes
pag indiniams
lie u iy
leksikog a ijos
da bams.
Daug
lai-
ko
J.
Baléikoniui
eko
ski i
i
moky ojy
li uanis y
engimui.
Jis
bu o
ienas
Lie-
u iy
kalbos
ka ed os
a ki éjy
Vilniaus
als ybiniame
uni e si e e
(1944—1950
m.
jos
edéjas,
1948
m.
ga o
p o eso iaus
a da),
pe
15
poka io
me y
labai
daug
pasida ba o,
ka u
su
ki ais
ugdydamas
gy ybiskai
k aS ui
eikalingus
lie u iy
kal-
bos
i
li e a i os
moky ojus.
Kaip
au o i e ingiausiam
kalbininkui,
J.
Baléikoniui
eko
didziausias
k ii is
i
ugdan
lie u iy
kalbininkus.
Daugiau
kaip
20
pi myju
a ybiniais
laikais
apgynusiy
ilologijos
moksly
kandida o
dise acijas
kalbininky
li uanis y
bu o
a ba
jo
ado au i,
a ba
oponuo i.
Ka u
su
saujele
jaunesnés
ka os
bend ada biy
J.
Bal ikonis
neleng ais
poka io
me ais
o ganiza o
i
plé ojo
lie u iy
kalbos
y inéjimus,
ugdé
i
puoseléjo
li uanis y
kad us.
Si
J.
Bal ikonio
eikla
ypa
s a bi
i
eiSminga,
nes
padéjo
spa éiai
kil i
i
plé o is
lie u iy
kalbos
y iné-
jimams,
iSaug i
i
sukles é i
daba inei
lie u iy
kalbo y ai.
Pedagoginé
J.
Bal ikonio
eikla
issi esé
be eik
pe
penkis
deSim me ius.
Tad
ne-
nuos abu,
kad
daugumai
daba iniy
lie u iy
kalbininky
i
nemazZai
daliai
y esnés
ka os
lie u iy
kalbos
i
li e a i os
moky ojy
J.
Baléikonis
y a
moky ojas,
p o e-
so ius.
Né
ienam
jo
mokiniui
p o eso iaus
pa eikslas
niekada
neiblés.
Lé a
eise-
na,
Tamus,
nega sus
balsas...
I
meilé,
gim osios
kalbos
meilé,
spinduliuojan i
i
isos
p o eso iaus
esybés.
Re as
aukS osios
mokyklos
dés y ojas
sugebéjo
palaiky-
i
okj
nuola inj
dalykinj
y8j
su
Klausy ojais.
Jis
ienin elis
nuola
a k eipda o
sa-
o
s uden y
akis
j
a
neiSsenkama
aSomosios
kalbos
gy ybés
Sal ini
—
é y,
seno-
liy,
pap as y
Zmoniy
kalba.
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
ka o ekos
lapeliy
a sa gos
p o eso iaus
po elyje
niekada
nesibaigda o.
Kiek ienas
jo
s uden as
bu o
i8mo-
ky as,
kaip
i
kokius
Zodzius
eikia
ink i.
Tas
Zodziy
inkimas
bu o
ne
ik
alka
zodynui,
be
i
gy as,
nenu iks amas
s uden y
y3ys
su
gy aja
kalba,
ak y aus
san ykio
su
ja
ugdymas.
Tik
ie
nepamégo
p o eso iaus,
ku ie
jo
nesiklausyda o,
ku ie,
no édami
pasida y i
lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
specialis ais,
a8y ojais
a
edak o iais,
mokslininkais
a
moky ojais,
neno éjo
page in i
sa o
pa iu
os
kal-
bos
mokéjimo.
Tie
ik
skleisda o
kalbas
apie
p o eso iaus
keis enybes,
Saipyda o-
si
i8
jo
duodamy
aSiniy
emy
a
ne
pik inda osi
dél
ju,
ku ie
nesup a o
o
au aus
zZmogaus
i
a sidéjusio
moky ojo
didZiausio
no o
iSmoky i
sa o
mokinius
s uden-
us
aisyklingy
aisyklingiausios,
g aziy
g aziausios,
gy u
gy iausios
kalbos,
ku iems
laik aS¢iy
a
aS iniy
s ilius
odési
a um
isaip
siek inas
i
ienin elis
kalbos
ide-
alas.
Bu o
i
okiy
s uden u,
ku ie
i§
J.
Baléikonio
nieko
a ba
be eik
nieko
neig-
moko
i
a simena
ik
d ebéjima
uz
audi o ijos,
ku ioje
p o eso ius
duoda o
iskai-
as
a
egzaminuoda o,
du y
a
s udijy
knygelés
Giuz eléjima
s alu
—
a eisi
ki a
ka a.
Taéiau
negi
i§
o
eiké u
sp es i,
koks
J.
Baléikonis
bu o
pedagogas?
Negi
galima
uZmi S i,
kad
jis
bu o
labai
ak i8kas,
niekada
niekam
nep imesda o
sa o
nuomonés!
Ne gi
s uden ams.
O
juk
isuome
pasi aiko
i
okiy
s uden y,
ku ie
a iasi
iSmanq
daugiau
uz
be
ku j
p o eso iy.
J.
Baléikonis
saké,
kad
nebi inai
s uden ai
u i
lygiai
aip
gal o i,
kaip
jo
gal ojama
i
aigkinama.
Taéiau
bii inai
eikia
moké i
sa o
gal ojimo
eisinguma
i ody i.
P o eso ius
sa o
ai’kinamus
da-
lykus
s engési
pa em i
iSsamiais
i
aki aizdziais
j odymais.
Jis
isada
liks
iesumo,
63
mokéjimo
gin i
sa o
nuomone,
nesa anaudigkumo
i
ka u
eiklumo,
eisingo
‘g iezZ umo
bei
p incipingumo
pa yzdys.
Nuo i dziai
J.
Bal&ikonis
dziaugda osi
sa o
mokiniu
laiméjimais.
NeuZmi s-
ama,
jaudinama
kalba
jis
pasaké
pe
Z.
Zinke igiaus
ilologijos
moksly
dak a o
dise acijos
gynima.
Apsk i ai,
bidamas
mokslo
laipsniy
eikimo
a ybos
na ys,
pe
dise aciju
gynimus
J.
Baléikonis
kalbéda o
daznai.
Ne
ienas
dise an as
u
kalby
u bi
labai
bijoda o,
nes
p o eso ius
eikliai
i
be
nuolaidy
i§
isy
eikala o
ge o
gim osios
kalbos
mokéjimo.
I
ypaé
eiklus
jis
bu o
mokslo
laipsniy
siekian-
iems
kalbininkams.
Kaip
p iesakas
i
Siandien
skamba
Sie
p o eso iaus
Zodziai:
»Filologijos
moksly
kandida as
u i
moké i
apie
kiek iena
a8 q
pasaky i
ikslig
‘Sa o
nuomone
—
pasaky i,
a
o
aS o
kalba
ge a,
ko
jai
iks a.
Kad
galé y
ai
pa-
saky i,
pa s
u i
sa o
kalboj
neda y i
klaidy,
kalbé i
gy ai“*
i
,,Li uanis ai
pi mi
u é y
a8y i
aisyklingai,
gy ai
i
sklandZiai“?,
J.
Baléikonio
ki ybiniame
palikime
y a
i
s aipsniy
gim osios
kalbos
mokymo
‘Hausimais,
aip
pa
ado eéliy
Tecenzijy.
IS
jy
ai’kiai
ma y i,
kaip
im ai
p o eso-
Tiaus
Ziii é a
i
kalbos
mokymo
klausimus
i
i
pa ius
moky ojus
bei
ju
engima
(..A gi
lie u iy
kalbos
moky oju
gali
bi i
kiek ienas,
ku is
ski ia
aides
nuo
aké-
iu?“
—
ne
be
paSaipos
Klausé
J.
Bal&ikonis
1927
m.
paskelb ame
s aipsnyje
»Lie u iu
kalba
miisy
uni e si e e“*),
Jo
pa ies
pedagoginé
eikla
ka u
su
ais
s aipsniais
y a
ySkus
p ak inés
lie u iy
pedagogikos
i
me odikos
puslapis,
s a -
bus
bei
eikSmingas
i
Siu
dieny
j ai ioms
mokykloms.
No in
obulin i
i
ge in i
gim osios
kalbos
mokyma,
eikia
i§samiai
i8 i i
ge iausiy
jos
moky ojy
pa y img
i iji
a siz elg i.
Siuo
a % ilgiu
nemazai
ka
i
daba iné
me odika,
odos,
da
ga-
lé y
pasiim i
i8
J.
Jablonskio
bei
J.
Balgikonio
pedagoginio
palikimo.
Daug
idu inés
i
senesnés
ka os
li uanis u
laiko
didele
ga be
gali
adin is
J.
Baléikonio
mokiniais.
Tai
ge iausias
moky ojo
da bo
i e inimas.
Toki
e inima
pap as ai
pelno
ie
moky ojai,
ku ie
daug
ko
i8moko.
J.
Bal ikonis
sa o
moki-
niams
a yé é
ik uosius
kalbos
a uodus,
i ikinamai
pa odé,
kad
i
gim osios
kalbos
eikia
moky is
né
kiek
ne
maziau
a sidéjus
negu
ki y
kalby
i
ki y
dalyky.
J.
Baléikoniui,
kaip
kalbininkui
i
pedagogui,
eko
ypa inga
misija.
Jis,
biida-
mas
pi myjy
p o esionaliyjy
lie u iy
kalbininky
amZininkas
i
bend azygis,
bu o
a si
il as,
sujunges
Sim me io
p adiios
lie u iy
kalbo y os
palikima
su
daba i-
niu
kalbos
mokslu.
Tas
ka y
ySys,
paga ba
sa o
mokslo
s i ies
palikimui
i
a idus
jo
mokslinis
e inimas,
ge iausiy
adicijy
pe imamumas,
odos,
bus
bu e
a p
s a biausiy
dalyky,
laida usiu
spa y
kokybinj
lie u iy
kalbo y os
augima
daba .
J.
Baléikonis
isa
gy enimg
b angino
J.
Jablonskio
i
K.
Bigos
a minimg.
Paga ba
i
meile
didiesiems
lie u iy
kalbininkams
jis
nuola
diegé
sa o
mokiniams,
pa yz-
dziu
jy
da bus
odé
isiems
i
pa s
bu o
i& ikimiausias
i
nuosekliausias
jy
da bo
eséjas.
O
daba
i
pa ies
J.
Bal ikonio
a das
ne
S en agiskai
i a8y as
j
lie u iu
kalbos
mokslo
is o ija
g e a
Zymiausiy
o
mokslo
da bininky,
p o eso iaus
ben-
d aZygiu
a dy.
®
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
.
1,
p.
302.
7
Ten
pa ,
p.
362.
®
Ten
pa ,
p.
61.
64
Bemaz
ke u is
deSim medius
J.
Bal&ikonis
esé
K.
Biigos
p adé a
,,Lie u iy
kal-
bos
Zodyno“
da ba,
didesn¢
puse
o
laiko
bu o
i
Zodyno
y iausiasis
edak o ius,
da bo
ado as
bei
pag indinis
o ganiza o ius.
Zodynui
bu o
lem a
pasida y i
di-
diiausiu
J.
Baléikonio
da bu.
Sio
Zodyno
is o ija
u i
iena
ypa inga
b uoza
—
isa
laika
jo
engéjai
e ia-
mi
skubé i,
kuo
g eiéiau
duo i,
kaip
sakoma,
isuomenei
baig a da ba.
T eciojo
deSim me¢io
p adzioje
a p
K.
Bigos
agin ojy
i
skubin ojy
bu o
i
pa s
J.
Bal-
éikonis.
Véliau,
nuo
1930
m.
galo
s ojusj
p ie
Sio
li uanis ikos
eikalo
ai o,
pa i
J.
Baléikonj
akino
i
ne
isaip
e é
skubé i
ki i.
Tagiau
uzsimo as
didZiulis
da bas
—
esminis
Zodyno
ka o ekos
papildymas
(i8
ik yjy
jos
suda ymas,
nes
anks esné,
K.
Bios
u é oji,
bu o
p anok a
kelis
ka us),
Zodyno
engimo
pama y
nus a y-
mas
(J.
Baléikonio
im as
eng i
Zodynas
bu o
isai
ki okio
pobidzio
negu
K.
Bi-
gos
os
p adé asis,
ad
iS
eisybés
né a
i
jo
esinys;
K.
Biigos
Zodynas
y a
ik
didzio-
jo
.,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
iS akos)
i
pa s
Zodyno
aSymas,
edaga imas,
ko ek-
a y
kalny
skai ymas
—
eikala o
daug
daugiau
jégu
i
laiko
negu
i8
p adziu
bu o
manes
i
pa s
y iausiasis
edak o ius.
Pi majam
Zodyno
omui
p i eiké
iso
deSim -
me io.
Da bas
lyg
i
émé
ei i
spa éiau,
a¢iau
J.
Baléikoniui
pa yko
iSleis i
ik
du
pi muosius
omus
(I .
—
1941
m.,
I
.
—
1947
m.).
Po
o,
pa engus
e iaji
i
p a-
déjus
ke i aji
oma,
jau
ki y
bu o
uZsimo a
kiek
pakeis i
Zodyno
san a ka,
i
ai él
ku iam
laikui
p is abdé
Zodyno
engima
(III
omas,
naujai,
jau
be
J.
Baléi-
konio,
pe edaguo as,
iSéjo
1956
m.).
Daba
i8leis a
14
didziojo
,,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
omy.
Zodynas
jau
seniai
y a
didziausias,
ispiidingiausias
i
s a biausias
lie u iy
kalbo y os
eikalas,
pelnes
pla y
p ipazinima
ne
ik
Lie u oje,
be
i
oli
uzZ
jos
iby.
Zodynininky
ga bés
da-
lykas
pasis eng i,
kad
skai y ojai
gau y
i
ankas pasku inj
akademinio
Zodyno
o-
mq
Siame
Sim me yje.
Zodynas
i
J.
Baléikonis
i
Siandien
ebé a
neiSski iami,
o
daugelio
me y
jo
i -
sas
duoda
ge q
de liy.
[
lie u iy
kalbo y os
is o ija
J.
Baléikonis
iéjo
kaip
ienas
didZiausiy
leksikog a y,
didzZiojo
zodyno
o ganiza o ius,
ado as
i
engéjas.
Tad
simboligka
i
eisé a,
kad
kiek iena
ieinan j
i
didiji
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Zodyny
sky iaus
kamba j
pasi inka
J.
Bal ikonio
po e as.
J.
Baléikonis
bu o
aip
pa
iS ikimiausias
J.
Jablonskio
bend aZygis,
o
po
jo
mi -
ies
nuosekliausias
da bo
eséjas.
Gal oje
u ima
ne
ien
k uopS¢iai
J.
Baléikonio
pa eng i
i
penkiais
omais
iSleis i
be eik
isi
J.
Jablonskio
s aipsniai®.
Visy
pi ma
&ia
neuzmi s amas
pa ies
J.
Baléikonio
li e a i inés
kalbos
i
jos
kul i os
ugdo-
masis
da bas.
Visa
sa o
kalbininko
gy enima
jis
bu o
nuoseklus
li e a i inés
lie-
u iy
kalbos
liaudiskumo
sa gas,
pa s
bu o,
be
abejo,
ge iausias
liaudies
kalbos
mo-
ko as.
Kaip
i
J.
Jablonskiui,
J.
Baléikoniui
bu o
s e imos
pu is inés
nuo aikos,
ku ias
jis
isada
i
isu ,
ick
e minologijos
da be,
‘ ick
kalbos
aisymuose
bei
pedagoginiame
da be,
yZ ingai
sme ké.
Kaip
i
J.
Jablonskis,
J.
Baléikonis
isa
laika
u éjo
g ieZ y
sa o
da bo
eiséjy.
Ta iau
jis
niekuome
nenuleido
élia os,
isuome
iki
galo
i
ga bingai
ko ojo.
®
Jablonskio
RaS ai
/
Redaga o
J.
Bal ikonis.
— K.,
1932—1936,
.
1-5.
3.
1835
65

Kalbos
aisymai
y a
sudé ingas,
didelio
ismanymo
eikalaujan is
da bas.
Daba --
inés
li e a ii inés
lie u iy
kalbos
is o ijoje
daug
kas
y a
ienaip
a
ki aip
émesis
Sio
da bo.
Kalba
aisé
i
didZiausia
pa y ima
u in ys
kalbininkai,
ku iuos
d q-:
siai
Siandien
galima
laiky i
li e a ii inés
kalbos
no minimo
Klasikais,
i
p adedan--
ys
kalbos
y iné ojai,
i
isai
ne
kalbininkai,
aisé
iSmanan ys
i
isai
nekompe-
en ingi
Zmonés.
I ai iy
aisy ojy
esama
i
daba .
Kaip
i
kiek iename
da be,
gia
nesunku
suklys i.
Ki a
e us,
p igyja
oli
g azu
ne
isi
i
labai
ge i
kalbos
aisy ojy
si lymai.
Tai
pasaky ina
iek
apie
J.
Jablonskio,
iek
apie
po
jo
mi ies
susibi usiy:
»Gim osios
kalbos“
kalbininky
eiklq.
Toks
i
J.
Bal&ikonio
dalies
aisymy
likimas.
A ski i
jo
aisymai
a odé
keis i
iek
s uden ams,
iek
kai
ku iems
kalbininkams,
iek
Siaip
ak y iau
sa o
nuomone
dél
i ai iy
dalyky
eiSkian iems
zmonéms.
I8 ies
keis okai
u éjo
a ody i
si lymai
susi o ma usios
li e a i inés
kalbos
leksikoje
im is
keis i,
pa yzdziui,
s ogung
cibuliu,
gand q
guzu,
ské j
pa asonu
a
koliikj
kol-
chozu.
Ku ie
ne
ku ie
J.
Bal ikonio
aisymai
bu o
labai
sma kiai
k i ikuojami2®_
Tiesa,
gin o
jka S yje
k i ikai
i gi
ne
dél
isy
dalyky
sugebéjo
islik i
objek y iis.
Daba ,
p aéjus
daugiau
kaip
ke i éiui
Sim me io
nuo
any
dieny,
ai
zymiai
leng-
iau
i
pas ebé i,
i
pas e i.
Laikas
i
Siuo
a z ilgiu
y a
ge iausias
eiséjas.
Daba
iek
kalbininkai,
iek
isi,
kas
domisi
kalbos
dalykais,
u i
leng ai
p iei-
namus
J.
Baléikonio
da bus,
ski us
kalbos
kul i ai.
Jie
sudé i
miné uose
»Rink i--
niuose
aS uose“.
I
i8
ju
aki aizd3iai
ma y i,
kad
absoliu i
y
aisymy
dauguma
y a
didZiai
e inga
i
eikalinga.
Po
jais
pasi aSy y
kiek ienas
kompe en ingas
kalbos
no min ojas.
J.
Baléikonio
kalbos
ugdomosios
eiklos
negalima
ibo i
i
ien
miné ais
s aip-
sniais.
Ripindamasis,
kad
jaunuomené
u é y
kuo
daugiau
gy a,
aisyklinga
kal-
ba
pa aSy y
knygu,
jis
pa enge
spaudai
i
naujai
su edaga o
M.
Valan iaus
»Ras-
us“
(Kaunas,
1931).
Be
s a biausia
—
isiems
Lie u os
aikams
J.
Baléikonis
y a
izymus
pasaku
senelis.
Tuo
seneliu
jis
pasida é,
iesa
sakan ,
jau
sa o
jaunys é-
je
i
juo
iSliko
isa
gy enima.
Jau
kelios
lie u iy
ka os
Za isi
H. K.
Ande seno,
b o-
lin
G imy,
V.
Hau o,
5.
Pe o
pasakomis,
lie u iSkai
papasako omis
J.
Bal&ikonio.
Be
o,
jis
y a
i8 e es
a aby
pasakas
,,Tiks an is
i
iena
nak is“,
Z.
Ve no,,
Aplink
Zeme
pe
80
dieny“,
Dz.
S i o
»Guli e io
keliones“,
neminin
ku iy
ne
ku iy
mazai
Zinomy
A.
Cechoyo,
G.
de
Mopasano,
L..
Tols ojaus
i
k .
au o iy
dalykéliy
jaunys és
e imy.
G azios,
aisyklingos
kalbos
J.
Bal&ikonio
e imai
y a
puiki
gim osios
kalbos
mokykla,
ku iq
Siandien
i¥eina
ik iausiai
kiek ienas
aikas.
Kalbininkai,
inkdami:
isokiausiems
sayo
da bams
medziaga
iS
gy osios
kalbos,
lie u iy
li e a ii os
klasi-
ky,
au osakos
i
ki y Sal iniy,
neuzZmi s a
i J.
Baléikonio
e imu.
Sie
e imai
u-
i
ne gi
iena
labai
s a by
p anaSuma
p ie’
daugelj
ki y
Sal iniy
—
galima
neabe-
jo i
né
ieno
Zodzio,
né
ieno
sakinio
liaudiSkumu,
aisyklingumu.
Jeigu
p o eso-
ius,
de ynis
ka us
a ma a es,
deSim aji
nuki po,
adinasi,
oks
pasakymas
y a:
a ba
i§
gy osios
kalbos,
a ba
isai
su ja
su inka.
*°
Plagiau
Z .:
Kalbininky
pasi a imas.
—
Ta ybinis
s uden as,
1959,
geguiés
7
d.
66
Sa o
e imais
J.
Bal&ikonis
a liko
didelj
pozi y yji
gim osios
kalbos
kul i os
-ugdymo
da ba.
I8
eisybés
s a biausia
kalbos
kul ii os
mokykla
i
y a
ne
kalbos
aisymai,
kalbininky
paba imai
i
pamokymai,
kaip
ne eikia
i
kaip
eikia
a¥y i
bei
saky i,
o
nep iekai8 ingos
kalbos
pa yzdyiai,
i& isi
eks ai.
Tai
ge ai
su oké
Zy-
mieji
lie u iy
kalbos
moky ojai
J.
Jablonskis
i
J.
Baléikonis.
Siuo
a Z ilgiu
J.
Bal-
ikonis
p alenké
i
pa j
J.
Jablonski.
Tad
ik
sudéjus
j
k ii a
iesiogini
pa ies
J.
Bal-
€ikonio
pedagogini
da ba
(ypaé
engian
lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
moky ojus),
jo
e imus,
kalbos
aisymus,
leksikog a ijos
da ba
( aip
pa
i
o ganizuojan
bei
engian
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zzodyno“
pi maji
leidima,
iéjusi
Vilniuje
1954
m.),
a dyno
no minima,
J.
Jablonskio
a’ y
pa engima
i
iSleidima,
galima
su-
ok i,
kiek
daug
i
naSiai
li e a i inés
kalbos
ugdymui
i
jos
kul i ai
p o eso iaus
di b a.
Lie u iy
kalbo y os
is o ijoje
i
Siuo
a z ilgiu
jo
a das
isada
bus
aSomas
ka u
su
Zymiausiy
jos
da bininky
a dais.
Nemazai
laiko
J.
Baléikonis
y a
pasky es
lie u iskiems
ie o a dziams
i
asmen-
a dziams,
daug
jy
pa s
uz a8é,
ak y iai
no mino.
Tuo
eikalu
jis
paskelbé
i
s ai-
psniy.
No mindamas
ie y
a dus,
p o eso ius
nuosekliai
pa s
laikési
i
a sidéjes
moké
ki us
laiky is
au en i8kumo
pama o.
Pi mybé
isais
a ejais
jo
duo a
ie os
Zmoniy
a ojamiems
a dy
a ian ams,
ak y iai
s o a
p ie$
di b inius
naujai
ku-
iamus
ie o a dZius.
Jis
a k eipé
démesj,
kad
Vilniuje
i ekan i
i
Ne i
upelé
nuo
se-
no
lie u iSkai
adin a
Vilnia,
o
ne
Vilnélé,
kad
ne oli
Vilniaus
esanzio
mies elio
a das
y a
ne
MaiSidgala,
be
MdiSiagala
i
k .
J.
Baléikonis
diegé
i
li e a ii ine
a oseng
i
ne
iena
ki a
au en i’ka
lie u iska
ie os
a da,
no s
i
Gia
ne
isais
a ejais
jo
eikiniai
bu o
be
iSlygu
p iimami,
o
ku ie
ne
ku ie
ne
k i ikuo i.
Laikyda-
mas,
kad
,,kiek ienas
ie os
a das
y a
misy
p aei ies
paminklas,
seniau
gy enusiy.
ka y
palik as
dokumen as“",
ne
ka a
jis
y a
kéles,
kad
pi miausias
a dyno
s i-
ies
uzda inys
y a
su ink i
isus
ie o a dzius,
nuo
s ambiausiy
lig
smulkiausiy.
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
a dyno
y iné ojai
su
gausiais
sa o
alkinin-
kais
Siuo
me u
a
da ba
jau
a o
p ie
galo.
J.
Baléikonis
bu o
plaéiy
in e esy
kalbininkas
i
ilologas.
Jis
doméjosi
lie u iy
kalbos
i
aS ijos
is o ija,
pa a8é
s aipsniy
apie
lie u iy
kalbininkus,
usy
moksli-
ninky
jna8q
j
lie u iy
kalbos
mokslg.
[ ai iomis
p ogomis
a8é
apie
ki y
au y
moks-
lininkus,
susijusius
su
li uanis ika,
dziaugési
kiek ienu
nauju
da bu
apie
lie u iy
kalba,
ne
iena
jy
palankiai
p is a é
isuomenei.
Neuzmi S amas
J.
Baléikonio
a-
pinimasis
lie u iy
kalbos
paminklais.
J.
O embskio
pa eng o
senyju
lie u iy
kalbos
eks y
inkinélio
,,Teks y
li ewskie.
I.
Teks y
dawne“
(Va Su a,
1957)
ecenzijoje
aiSkiai
pasaky a:
,,No in
ge ai
paZin i
sa o
Siy
dieny
kalba,
eikia
pazin i
jos
is-
o ija.
Daba
apsk i ai
mes
maZa
pazis ame
sa o
senaja
kalba.
Ta p
ki y
nepa-
Zinimo
p ieZaséiy
y a
leng ai
gaunamy
eks y
ikumas,
o
s a biausia
—
komen-
a y
nebu imas“”.
Tai
su okdamas,
jis
jau
p ieS’
ka a
pa engé
o og a uo ini
M.
Pe ke iciaus
ka ekizmo
leidima,
o
minin
pi mosios
lie u iy
kalbos
g ama ikos
i-
4
Baléikonis
J.
Rink iniai
aS ai,
.
1,
p.
73.
43
Ten
pa ,
p.
278.
ag
67
ju
Sim y
me y
sukak i,
ak y iai
padéjo
eng i
i
os
g ama ikos
bei
jos
san auko
leidima
su
e imu
j
lie u iy
kalba.
Be
o,
apie
a ski us
kalbos
paminklus,
ypaé..
ju
naujus
leidimus,
J.
Bal ikonis
y a
paskelbes
am
ik y
s aipsneliy.
P o eso iaus
ilologiniame
palikime
s a bi
y a
au osakos
ie a.
Kaip
i
daugelis.
senosios
ka os
ilology,
J.
Baléikonis
ne
ik
b angino
au osaka,
ja
naudojo
sa o
mokslo
da buose
i
pedagoginéje
eikloje,
be
i
inko.
P is a ydamas
skai y o-
Jui
p o eso iaus
su ink as
i
pa eng as
spausdin i
»D uskininky
dainas“,
L.
Sauka
asé,
kad
as
inkinys
y a
,, eik’mingas
Zingsnis,
ySkinan
lie u iy
liaudies
dainy
geog a ines
koo dina es.
Sis
leidinys
dainuojamosios
au osakos
skelbimo
Zemé-
lapyje
y a
Zenklus
iek
pa eik os
medziagos
i8
siau o,
ne i o
egiono
gausumu,
iek
i
jos
au en iSkumu‘“°,
ka u
iSkeldamas
i
publikacijos
sa i uma
bei
e in-
gumg
dél
ling is inio
eks y
uz a8ymo
pobidzio:
»Ling is inio
p o ilio
au osaki-
niy
leidiniu
Siuo
me u
nedaug
epasi odo.
XIX
a.
blyks eléjes
kalbininku
—
A.
Sleiche io,
F.
Fo una o o,
F.
Ku Sai io,
A.
Leskyno,
K.
B ugmano,
J.
Jablons-
Kio
i
k .
—
susidoméjimas
lie u iy
au osaka
da é
g aziy
aisiy.
Véliau
$i
da bo
aga
liko
apleis a.
Tad
i
Siuo
a Z ilgiu
p o .
J.
Bal ikonio
»D uskininky
dainos“
y a
eikSminga
knyga,
a gai inan i
mokslininky
démesj
dainy
kalbai“*.
Ve in i
J.
Baléikonio
da bus
i
eikla
eikia,
kaip
i
ip as a
moksle,
isy
pi ma
pagal
ai,
kas
jis
bu o
i
ka
pada é
sa o
me o
a Z ilgiu,
a
jo
da bai
i
eikla
padéjo
mokslo
paZangai
i
kokia
jy
i8liekamoji
e é
bei
s a ba
daba iniam
mokslui
i
kalbos
p ak ikai.
Daba ,
be eik
d iem
deSim me iams
p abégus
po
J.
Baléikonio
mi ies,
aki aizdZiai
ma y i
jo
neeiliniai
nuopelnai
lie u iy
kalbo y ai
i
pa iai
kal-
bai.
Tiesa,
ne
iskas
y a
da oma
lygiai
aip,
kaip
si ilé
J.
Bal&ikonis
a
bu o
jo
p a-
dé a
i
sumany a.
Sa o
apz alginiame
eikale
»Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija“,
u édamas
gal oje
abejo inus
J.
Baléikonio
eiklos
dalykus,
A.
Sabaliauskas
agé:
»Ne
su
isais
jo
kalbiniais
aisymais
su iko
iek
anks esnieji,
iek
i
daba iniai
lie-
u iy
kalbininkai.
Akademinis
,,Lie u iy
kalbos
Zodynas“
edaguojamas
ne
isi8-
kai
pagal
uos
p incipus,
kaip
ji
bu o
p adéjes
Bal&ikonis.
Jo
e imai,
biidami
i&
ik yjy
puikis
liaudies
kalbos
pa yzdziai,
gal
ne
isada
iksliai
a spindi
o iginalo
s iliy.
Taéiau
Sie
dalykai
jokiu
bidu
negali
sumenkin i
didZiuliy
Baléikonio
nuopel-
ny
lie u iy
kalbai
—
jos
mokslui
i
p ak ikai‘®,
Dauguma
J.
Baléikonio
moksliniy
minégiy
i ai
jaugo
i
lie u iy
kalbo y a,
y a
pasida iusios
nea ski iama
jos
dalis.
Pag indinis
jo
p adé as
da bas
—
didysis.
»Lie u iy
kalbos
Zodynas“
—
sékmingai
esiamas.
Mokslinis,
aip
pa
i
kalbos
p ak ikai
ski as
J.
Baléikonio
palikimas
u i
neabejojama
isliekamaja
e e,
padé-
jo
i
padeda
plé o i
lie u iu
kalbos
y inéjimus,
ugdy i
bei
obulin i
pagia
li e a i-
ing
kalba.
Jo
nuopelnai
engian
gim osios
kalbos
moky ojus
i
ugdan
bei
ke-
lian
Siuolaiking
lie u iy
kalbo y a
niekada
nebus
uzmi s i.
48
Sauka
L.
P o .
J.
Bal ikonio
»D uskininky
dainos“.
—
Kn.:
D uskininky
dainos
/
Uz-
aSé
J.
Bal ikonis,
p.
7.
4
Ten
pa ,
p.
8.
*®
Sabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija.
1940-1980
m.
—
V.,
1982,
p.
42.
68
P asmingas
i
eikSmingas
bu o
p o .
J.
Baléikonio
gy enimas.
Biidamas
dide-
dis
bi ininkas
mégéjas,
isa
gy enima
i
jis
pa s
i
a
da b8 ioji
bi elé be
iukSmo,
nuola
i
a sidéjes
i isé
gim osios
kalbos
labui.
Simboligka
bu o
i
jo
pasku iné
kelioné
—
g iZimas
i
é i8kés
Zeme,
su
ku ia
bu o
aug e
suauges
i
niekada
nuo
jos
nea i ikes.
Bal ais,
kaip
pasaky
ka alai és
d abuziai,
gim ojo
k a& o
keliais
i
se-
nojo
Vilniaus
gedulo
maSinos
su
dideliu
bi iu
p o eso iaus
mokiniu
i
bend a-
da biy
pe
isa
Lie u a
lydéjo
sa o
moky oja,
Zymy
kalbininka
j
jo
gim aji
sodziy.
‘Ten, pas
sa o
é us,
gimines,
kaimynus,
jis
pageida o
sug iZ i
isam
laikui.
Ten,
-gim inés
kapuose,
pu¢ian
Z a biam
Ziemos
éjui,
1969
m.
asa io
8
d.
iSkilo
smé-
lio
kaubu élis,
b angus
isai
Lie u ai.
SHAYEHME
HAYYHBIX
TPYOB
MW
DEATEJIbHOCTH
10.
BAJIbUHMKOHHCA
Pesiome
Aeic au enbubi
unex
Akayemun
Hayx
JIu CCP,
mpo beccop
FO.
Banbunkonuc
(1885—
1969)
Ha
HPOT#KEHMM
WecTH
TeciTueTHk
HeycTaHHO
u3y4a
ponHOi
#3bIK.
Ilocne
cmMep u
a3bIKOBea
HeMao
H31aHO
e o
Tpyzos
(B
1972
,
u37aH
cCOopHaK
NMTORCKMX
HapomHEX
Tecen,
coOpanHn x
-M
MOTOTOBICHHEIX
K
Me¥aTu
mpodeccopom.
B
1978—1982
.
spunen
aByXTOMHUK
u30paHHBx
HayTHBIX
TPYHOB,
MOABIAIOTCA
HOBbIe
U3aHHA
MepeBeweHHbIX
HM
Ha
SHTOBCKHM
A3BIK
CKa30K
H
Ap.
Mpowsseqenuli
xyqOxecTBeHHOH
suTepa ypbl).
B
Hayao
mu
oOiec BeHHo-monuTH4ecKoi
MeyaTu
omyOumKoBaH
lens i
pay
c a e,
B
KOTOPbIX
OCBSIeHa
%U3HE
HM
NeATenbHOCTE
FO.
Basb-
‘amkonuca.
K
100-neTu1o
co
WHA
poxyeHud
a3bIKOBena
B
u3qaHHAx
,,Kalbos
kul i a“
(,,Kyn y-
pa
pew“,
1985,
peu .
48)
uw
,,Musy
kalba“
(,,Hama
peun“,
1985,
Nol),
omyOmmKosaHsI
cTaTBH
0
HesiTe bHOcTm
uw
Tpyzax
1O,
Bansunkonuca
u
BOCHOMHHaHMS
e o
O1M3KUX
M
YYeHUKOB,
u37aHa
kau a
B.
Bu xaycxaca
,,Juozas
Bal ikonis
(,,FOo3ac
Bampunxonnc“.
—
Kaysac,
1985.
—
112
C3):
Bee
9To
WaeT
BO3MOXHOCTE
T1yOxXe
MOHATE
HM
OCMbICMHTb
TBOPYeCKOe
Hac eqMe
M
JesTeNBHOCTS
sSBIKOBE
TA.
B
c a se
o meyae cs
Gompi ad
Mena o myeckas,
HaywHad
MH
Op aHM3aTOpcKas
yesTeMBHOCTS
O.
Banpunkonuca,
HaumHad
c
Ha ana
XX
c ome us.
A
mocne
Benuxoi
O e ec sennoi
Boi HEL
Ha
e o
Wicd
Se ia
Op anM3alMa
HAYYHBIX
HCCHeLOBAaHMi
ILO
JMTOBCKOMY
s3bIKy
B
BOCCTAHOBIIEH-
HOw
pec yOnmkancKxok
Akanemun
HayK
(70
1952
.
on
Osim
AMpeKTopom
Viuc a y a
mu oscKo o
asbika),
15
WeT
OH
AKTHBHO
Y4acTBOBa
B
MOATOTOBKe
yunTeneli
pomHo o
#3b1Ka
B
BubHIOCcCKOM
TOcyHapcTBeHHOM
YHMBepcuTeTe,
BEMMKH
eFO
3aCIyIM
B
MOMTOTOBKe
Hay4HBIX
WH
HaydHO-Mena-
TO m¥eckMX
Ka{pos.
BosIIMHCTBO
NHTOBCKHX
COBETCKHX
S3bIKOBeOB-IMTYaHHCTOB
cTapmie o
u
cpeqHe o
MoKoNeHui
sBIa oTcA
yueHukamu
IO.
BanbunKonuca,
B
caoe
nayyHo
yed enbuoc u
1O,
Banbunkosuc
mpogomKun
paOo y,
HayaTy o
M3BecTHEI-
MH
JHTOBCKUMH
sA3bIKOBenaMU
MM,
AGnoHcKUcoM
(1860—
1930)
u
K.
By oi
(1879—
1924).
C
1930
,
40.
Bansumkonuc
Opi
maBHEIM
peyjakTOpOM,
Op aHH3aTOpOM,
BAOXHOBUTeIeEM
H
pyKOBOZHTe-
HM
KalldTabHO O
MHOTOTOMHOTO
CHOBApA
JMTOBCKOTO
A3bIKa,
a
BIOCIeCTBUM
cTam
Kpy Heli-
IMM
JIMTOBCKUM
seKcuKo pa bom.
Bna onapa
e o
ycunusm
Opa
cosmaHa
Oonbiiax
KapTo exa,
BBIpadoTaHsI
MPMHIMIEI
CO3TaHHA
HM
M37aHEI
WBa
MepBEIX
TOMa.
B
HacTosillee
BPeMa
HayaTyIO
FO.
Bamsuxonucom
cnosapxyio
paOo y
yclemmHo
mpowomKaioT
MMTOBCKHe
s3bIKOBemEI
(H3a~
HO
14
ToMoB
akKagemMu4ecKo o
ciOBaps).
Beio
cso o
xu3Hb
LO.
Banbunkonuc
akTHBHO
HccieqOBal
MMTOBCKMi
WMTepa ypHE
s3nIK,
SABIAACL
COPaTHUKOM
H
IpoMoOuKaTeseM
Te a
KwaccHka
HOPMasM3alun
STO O
s3EIKa
I.
A6nonc-
xkuca.
O
3acny ax
FO.
Banbunkonuca
mepex
MMTOBCKUM
JIMTepaTyPHEIM
A3BIKOM
HM
eTO
KyBTypoi
CBUMeTeNBCTBYeT
eFO
Mea o MyecKas,
HayIHas ,
MepeBON4eckad
M
PeMaKTOpcKasd
peaTeMbHOCTB.
On
nop o osun
K
u3qaHM o
counHeHua
MI.
AGnoncKuca
B
MATH
TOMax
(Kaynac,
1932—1936),
CaM
IIMcall
CTaTbH
HM
pel|eH3HM
MO
BOMpOcaM
KY.BTYpPEI
Pew
M
Bes
COOTBETCTBYIONIMe
paqMo-
69