LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIYU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
JUOZAS
PIKCILINGIS
J.
BALCIKONIS
APIE
STILIU
P o eso ius
Juozas
Bal ikonis
ka u
su
sa o
moky oju
i
bend ada biu
Jonu
Jablonskiu,
egis,
galé y
pasaky i:
j
s iliy
nesikigu,
man
upi
kalbos
aisyklingu-
mas.
I8
ik ujy
ne
isai
Si aip
y a.
Teisybé,
iesioginiy
min iy
apie
s iliy
p o eso-
iaus
palikime
e andame
iena
ki a,
be
nemazZa
dalis
jo
aisymy
y a
ne
kas
ki a,
kaip
s ilis ika.
O
ka
i
kalbé i
apie
a
kelia,
ku is
jo
nuei as,
ieSkan
pa ies
ge iausio-
jo
s ilis inio
a ian o
e éian ,
edaguojan .
Juk
ilo
sakinio,
ku j
skai ome
»Tuks-
an io
i
ienos
nak ies“,
G imu,
Hau o,
Ande seno,
Pe o
pasaky
a
Dz.
S i o
»Guli e io
kelioniu“,
Z.
Ve no
g oziniy
ki iniy
e imuose,
galu iné
edakcija
a ink a
i§
daugio
galimu:
gal
iju,
gal
penkiy
a
ne
sep yniy.
Be
i
Siaip
a8yda-
mas
kalbos
p ak ikos
klausimais
ne e ai
ku
pasako
ka
iesiog
i
apie
s iliy.
Ta ki-
me,
kalbédamas
apie
mas yma
i
jo
san yki
su
okiomis
kalbos
ypa ybémis,
kaip
aiskumas,
sup an amumas.
S aipsnyje
,,Kodél
eikia
ge ai
moké i
sa o
kalba“,
skai ome:
,,Joks
ki as
dalykas
neigmoko
iek
logi’kai
gal o i,
kaip
kalba,
nes
be
kalbos
né a
min ies.
Tik
pe
kalbos
ai’kuma
pasiekiame
min ies
aiSkuma“*.
Gia,
o
i
da
ienu
ki u
kliudomos,
no s
i
konk ediais
a dais
nepa adin os,
ki os
s iliaus
ypa ybés:
gy umas,
suges y umas.
O
ai
a siminimuose
apie
J.
Jab-
lonskj
pab éZiama:
jei
kalbi
en,
ku
Zodis
a lieka
es e ine
paski i,
neiSleisk
i8
akiy
¥odiio
kono acijos
ypa ybiy
—
jo
a spal iy,
jausk
Zodzio
spal a.
Ci uojamas
ie
Jablonskio
p iekaiS as
iems,
ku ie
Si o
nepaiso:
,,kaip
Zi é y
jis,
kalbos
a o o-
jas,
i
apy ojo
da ba,
i§
ku io
ma y i,
jog
o
apy ojo
nesusi okiama
‘i
nesi -
pinama
nusi ok i
apie
spal y
eikSme
apyboje,
apie
apinio
medziaga,
ly i
( o -
ma)?“?
Tadiau
a i iausiai
apie
s iliy
p o eso ius,
kaip
i
J.
Jablonskis,
p asi a ia
pole-
mikoje
su
aSy ojais.
Skai ome
a sakyma
B.
S uogai:
Klys a
aSy ojai
manydami,
kad
ik
jie
Zino,
kas
y a
s ilius.
Sa o
méginimu
didziausias
kalbos
klaidas
iSaikin i
s iliaus
ypa u-
mais
pa odo
ik,
kad
jie
i
apie
s iliy
nekiek
nusi okia.
Ge o
s iliaus
pi mas
eika-
la imas
—
kalbos
aisyklingumas.
Ku
kalba
ne aisyklinga,
en
ji
negy a,
0
ku
negy a,
en
nesklandi,
ad
kaip
gali
bi i
ge as
s ilius.
S ilius
nuo
kalbos
nea ski-
iamas.
S ilius
gali
bi i
i ai us,
be
negali
iSei i
i
emy,
jam
kalbos
nus a y y“?.
1
Baléikonis
J.
Rink iniai
a3 ai.
—
V.,
1978,
.
1,
p.
106.
2
Baléikonis
J.
A siminimai
apie
J.
Jablonskj.
—
Kalbo y a,
1962,
.
5,
p.
61.
3
Baléikonis
J,
A sakymas
ponui
Baliui
S uogai.
—
Kn.:
Rink iniai
ax ai.
V.,
1978,
.
1,
p.
57.
24
Ma
esama
au o iy,
s iliy
ku ian iy
uo,
kad
nuk yps a
nuo
isuo inai
p iim y
i
p ak ikuojamy
Zodyny
bei
g ama ikos
no my,
Siy
iziliu
i
niekuo
nepag is u
lauzymu,
eisinamu
neben
a
uni e saliaja
,,poe ikos
lais e“.
Si okiy
uzuominy
bi a
i
B.
S uogos
polemikoje
—
s aipsnyje
,,Apie
kalbininkus
i
aSy ojus“
(,,Lie-
u a“,
1927).
Cia
p o eso iaus
J.
Baléikonio
ZodZiais
sakan ,
,,sa o
( .y.
a8y oju)
didZiausias
klaidas“
links ame
em i
,,s iliaus
ypa umais“.
Po
kiek
laiko
B.
S uoga
pa a¥o
s aipsnj
,,RaSy ojas
i
g ama ika“,
ku iame,
a p
ki y
eiginiy,
andame:
,,Jei
g ama ikas,
na,
egu
bus
kalbininkas,
y a
la oni-
nés
specialis as,
ai
kaip
ik ai
i
y a
jo
p iede mé
nus a iné i
bii inuosius
gy ybés
palaikymo
désnius,
gy ojo
o ganizmo
i8
pa ojy
gelbéjimo
désnius!*“
Kalbininkas
—
ana omas,
pjaus an is
la onus,
di bas
nelabai
malony
da ba,
o
kiek ge o
zmo-
nijai
pada qs:
mokan is,
kaip
eikia
gy ybe
palaiky i.
Siuo
a eju
B.
S uoga
u i
gal oje
kalbos
gy ybe.
Manyéiau,
kad
Sis
s aipsnis
y a,
no s
i
ne iesioginis,
be
nuo’i dus
a siliepimas
j
J.
Jablonskio
i
J.
Bal&ikonio
aSy ojams
p imenama
dalyka:
paisyki e
kalbos
aidos
désniy,
jos
aisyklingumo.
I
isy
pi ma,
manyéiau,
u bi
ai
a sip aiymas
J.
Bal ikonio,
ku is
bu o
uzkabin as
miné ame
s aipsnyje.
S ilius
kliudomas
i
ne
iename
ki ame
J.
Baléikonio
s aipsnyje,
ecenzijoje.
Sakysim,
,,Keliose
pas abose
dé]
V.
Mykolai io-Pu ino
omano
,,Al o iy
Sesély“
kalbos“
(1935).
Plg.:
,,.Kai
dél
misy
(=
dél
misy),
ai
galéjai
a os ogau i
no s
i
isa
Ziema“;
,,Jis
nujau é,
kad
paZin is
i yko
ba onienei
no in
(=
ba onie-
nés
no u)“;
Juk
Si aip
a giau
8Snekamosios
kalbos,
anaip
—
knygi8kiau.
Romano
au o ius
a ojas
Salu inius
sakinius
be
pag indiniu:
,,Nes
aS
ams a
is
dél o
a siminsiu“.
Be
juk
ai
y a
p idu iamoji
kons ukcija,
ku ia
Gia
s ilizuojama.
Tad
a gu
a
Gia
ecenzen as
eisus,
eikalaudamas
os
kons ukcijos
no malesnés.
Da
ienas
ki as
pa yzdys
i8
ki y
s aipsniy
bei
ecenziju:
—
,,P aSau
(=
p aSom)
iei i,
—
pasaké
Rimukas“;
,,Jos
siekia
(=
no i,
ipinasi)
pakel i
de liu“; ,,gi ia-
mai
a siliepes
apie
knygas
(=
ge ai
a siliepes,
pagy es
knygas)“.
Tiesa,
p o .
J.
Baléikonis,
galimas
daik as,
miné uosius
dalykus
aiso
daugiau
kaip
ne aisyk-
lingumus,
be ,
Zi in
misy
akimis,
jie
p ide é y
s iliui
—
aisymas
daZniausiai
es i
a iau
Snekamosios
kalbos
a ba
ben
jau
nebe
oks
knygiSkas
bei
da
ki aip
s ilis-
iSkai
ge esnis.
Ypa
Si a
pasaky ina
apie
uos
a ejus,
ku
duodami
keli
a i ikmenys.
Pa yzdziui,
ecenzijoje
,,Gogolio
aS y
e imai
j
lie u iy
kalba“
eikian
pa-
sakyma
,,puiki
bobiké“
keis i
,g azia
me gai e“,
o
jei
ne,
—
,,dailia
me guze“
a
ne
,,g azia
a liikS e“.
A ba
V.
Mykolaigio-Pu ino
,,Sukiléliy“
pasakyma
» uosési...
Sienapjii ei“
—
keis i:
,,gal ojo
apie
Sienapji e“,
,, aisési
Sienau i“,
» engési
i
pie as“.
Ta iau,
a i kS iai,
esama
a eju,
ku
aisy i
bei
kq
eik i
nesii-
mama,
o
ik
papeikiama.
Si aip
es i
en,
ku
kliudomi
specialesni
s iliaus
dalykai.
S ai
,Abejo iny
V.
Mykolaigio-Pu ino
,,Sukiléliy“
kalbos
dalyku“
pabaigoje
da
p idedama:
,,Vie omis
au o ius
kazkaip
negy ai
eiSkia
sa o
min is“.
Kas
u ima
gal oje?
,,Domiai
i8klauses
isq
skai yma“.
Juk
ai
iS
ik yjy
ne
i in
ykes,
di b inokas
ZodZiy
junginys!
Ne
i in
j ikinamai
suku os
i
me a o os
,,glidé i*
aizdas:
,,Visa
sodyba
glidéjo
skaudulingame
amume*“;
,,Bagyny
iimas
*
S uoga
B.
RaS ai.
—
V.,
1957,
.
6,
p.
333.
25
ebeglidi
Siuk§lése
kaip
koks
apleis as
lokio
lauzas“,
A
iimai
gali
gliidé i
Siuk8-
lése?..
Be
o,
8iq
me a o a
esame
p a e
ma y i
a ojama
ka
eigiamai
apibidinan ,
Xil ai
apie
ka
a siliepian ,
plg.:
.,.Kai
sinus
duona
u és,
i
mo ina
galés
p ie
jo
glidé *
(Su iliskis).
,,Pa
man
glidéjo
da
ana
daina“
(DaugéliSkis).
,,Re oliu-
cinés
jégos
glidi
liaudies
i
ka ei iy
sajungoje“.
O
i& is
ecenzen ui
daugiausia
Kliiina
eiksmazodis
uos i(s),
a ojamas
ik ai
ne
i in
s ilingai
i
p a yjan is
ne
iena
ki a
—
aisy i(s),
i i,
gamin i,
da y i,
eng i,
kel i,
asy i
i
k .,
plg.:
,,liepé
uos i
(=
aisy i)
s e iui
nak yne“;
,mo ina
su
Gene
pus y i
pa uoSé
(=
pa aisé,
i8 i é,
pagamino)“;
,, es u es
uoSki e
(=
da yki e,
enki e,
kelki e)“;
,, ik asis
mani es as
jau
uoSiamas
(=
aSomas?)“,
da
jau
miné as
,, uoSési...
Siena-
pjii ei*.
Pas abose
apie
J.
Bal uSio
,,Pa duo y
asa u“
(I)
kalba:
,, iskas
pa uoS a
(=
pa aisy a,
su a ky a)“;
,,.pamokas
pa uosé
(=
iSmoko )?‘;
,,pa oda
Kaune
uogiama
(=
aisoma,
da oma)“;
Koki
en
jo ala
uosi
(=
aisai,
maisai)
uz
du u?“;
,,Mendelis
aziuoja!
Ruoski
(=
Giupki ,
imki ,
aisyki ...)
bo agus!“
1§
o mu
daugiausia
s iliui
nusidé a
abiejuose
miné uose
ki iniuose
a ojan ,
pasak
p o eso iaus,
,nei
ienai
musy
a mei
nepazZis ama
esamojo
laiko
pi maji
asmenij
p asau,
Sio
ie oj
a o inas
p ie eiksmis
p aSom.
»P a¥au
sés i“;
,,.P aSau
a leis i,
kad
pasi élinau“;
,,...
0
daba
p aSau
i
idy...“
,,—
I
aip
pe
isa
kny-
ga“,
—
apmaudauja
ecenzen as.
Tas
pa
a siliepime
apie
J.
Bal uSio
»Pa duo y
asa u“
kalba,
ku
andame
aisoma:
P a¥au,
pone
inspek o iau;“
,,Tai
p aSau
ams as
obon“.
Sia
o ma
p o eso ius
i gi
laiko
ne aisyklinga.
Mes,
s ilis ai,
many ume,
jog
¢ia
de é y
pap iekai8 au i
au o iams
dél
o,
kad
jie
nepasinaudoja
ais
galimais
s ilis iniais
niuansais,
ku iy
eik y
sinoniminés
o mos
p aSom,
p asy-
éiau,
p asy ume,
i
ep abyla
1
pas’neko a
pe
daug
o icialiai,
Sal ai.
Visa
pas aipa
,,Sukiléliy“
ecenzijoje
paski iama
sin aksinéms
padaly io
kons-
ukcijoms
—
jy
aisymui.
S ai:
,,ISpi k i
Zeme
galima
ik
susi a us
su
ponu
i
jam
su inkan
(=
su
jo
su ikimu);
Sk odskis,
a sisakius
als ie iams
(=
dél
als iediy
a sisakymo)
uzZ auké
aiska;
bausme
i ykdys
d a o
ko as
Rubikis,
d a-
ginams
padedan
(=
d aginu
padedamas;
su
d aginy
pagalba);
MaiS inin-
kams
a sisakius
a iduo i
aldZiai
sa o
ada
(=
i
mai& ininkus,
a sisakiusius
a iduo i
aldziai
sa o
ada)...
ka iuomené
paleido
Si ius“.
Cia
aisy a
be
kokiy
aigkinimy,
ad
sunku
pasaky i,
a
os
kons ukcijos
laiky os
ne aisyklingomis,
a
negy omis,
a
gal,
ko
ge o,
i
okiomis,
i
okiomis.
Daba
jas
laiky ume
—
i8-
sky us
gal
ik
p ieS
pasku injji
a eji,
ku is
y a
ne aisyklingas,
—
aisy inomis
dél
o,
kad
y a
pe nelyg
knygi8kos,
u i
laik aS ini
skambesj.
Da
keli
pa yzdziai,
ku iuos
many¢iau
esan
s ilis iSkai
aisomus,
nes
jie
es i
ie-
naip
a
ki aip
meniSkai
nei ikinami,
di b inoki
i
ne
isai
iksliis:
,,I
daba
jis
(lai-
k odis)
nenuils amai
(=
be
palio os,
nuola )
ikséjo;
Va Su ai
kaina o
(=
a siéjo)
daug
pinigu;
da
sekan ia
diena
(=
ki a
dienq)
d ideSim
y y...
u i
s o i
j
d a a.
(J.
Bal uSio:
(bi é)
palypéjo
Zemyn
p ie
sekanéio
(=
ki o)
Ziedo.)
Ta
Zinia,
be
abejo,
Zalingai
a siliep u
(=
pakenk y)
jo
s eika ai;
Diena
u éjo
bi i
pa asa iSkai
dZiugi
(=
smagi,
linksma);
Koki
milZini8ka
(=
didelij,
bai-
su:..)
ispiidi
pada é;
ISdé i
isa
elgesio
ne inkamuma
(=
ne ikima);
Vel ui
duona
édq
i
alina
(=
sku dina,
a gina)
juos
padius“.
26
Si
sa a8q
galé ume
p a es i
pas abomis
J.
Bal u3io
,,Pa duo y
asa y“
(I)
kalbai,.
ju
ZodZiui,
8iy
i gi
esama
okiu,
ku ios
y a
daugiau
ne
aisyklingumo,
o
s iliaus
da~
iykas.
A
isu
ecenzen as
bu o
eisus?
Vienu
ki u
a eju
gal
i
ne!
P adékime
nuo:
labai
elemen a aus
pa yzdzio.
Sakysim,
jau
paba damas
V.
Mykolai i-Pu ina
uz
»ka oliy“,
a ojam@
ie oj
,,kal io“:
,—
Ka oliau(=
kal i),
S ai
nudilo
i
iko:
ienas
b izgilo
Ziedas*.
Ma
Su iliSkio
apylinkése
Zmonés
pap as ai
saka
,,kal is“.
Taisomas
as
Zodis
i
,,Pa duo ose
asa ose“:
,,Ka oliu
(=
kal iu)
a8
nebisiu“.
Be
juk
Gia
aSy ojai
s ilizuoja.
Juk
,,Sukiléliy“
kalba
—
ai
p ie’
Sim a
me y
Su i-
liSkyje
skambéjusi
kalba,
i
gal
ada
joj
ie oj
kal io
bu o
ka olis.
Ne,
neginu
Sio
ba ba izmo.
UZ enka
p imin i,
kad
negalima
isko, ko
bi a
Zmoniy
kalboje,
be
a -
ankos
pe kel i
i
g oZini
ki inj.
Tik
Gia
jau
nebeuZ enka
aisyklingumo ma o
—
de a
a siZ elg i
i
ZodzZio
a ojimo
ikslinguma.
Tad
Si okie
aisymai ne u é y
pa ek i
j
okiq
pa
plo me,
kaip,
a kime,
ne aisyklingi
jnagininkai
a
ie ininkai.
Juk
ai
a8y ojo
idéjinio
meninio
sumanymo
ap aiska.
I
jau
isigkai
nep i a iama
keis i
ZodZius,
ku ie
y a
senas
adicinis
klodas
bei
isuo inai
a ojami:
gand a
—
guzu,
sukilélius
—
maiS ininkais,
beZdzione
—
malpa
i
. .
Ku
kas
p oblemigkesnis
dalykas
—
peikiamieji
aSy ojy
me a o i8kai
a o-
jami
Zodziai.
S aipsnyje
,,Sis
as
dél
,,Pa duo y
asa y“
kalbos“
a ie yno
pa é-
néj
dainuojan is
,,gi as
nuo
saulés
uodas“
kei iamas
zyzian¢iu,
z imbian-
éiu
uodu,
o
balandis...,
sédin is
sau
apmi es
—
upinéiu.
Siu
j aizdziy
au o-
ius,
kaip
a simename,
nieku
gy u
né a
linkes
a sisaky i>.
I
Gia
jam
p ide a
lemia-
mas
Zodis.
Juk
no é a
pasaky i
igi iSkai!
Uodas
dainuoja,
balandis
sédi
nely-
ginan
Zmogus.
I
Cia
sunku
oki
opa
a ojan¢iam
aSy ojui
p ieS a au i.
Lygia
dalia
a gu
a
de a
gin i
jam
debesis
adin i
S ininiais,
ne
juodais,
amsiais,
o
snaiges
upian¢éiomis,
ne
gulanéiomis,
k in anéiomis.
NemazZa
s iliui
a imy
dalyky
i
pa a imy,
kaip
ge iau
pasaky i,
andame
s aip-
snyje
,,Reikia
ge in i
spaudos
kalba“.
Jie
S ai
kokie:
,,Sieme ,
p ieS
p asidedan
a iniam
laiko a piui
(=
p ie§
uZda an
gy ulius
j
a us),
koliikio
ado ai
Zadéjo
panaSiy
klaidy
neka o i“;
,,Né
ienas
i
kombainy
nepanaudojamas
kilimui
(=
nepa a ojamas
kul i)“;
,,Zliaubia
Sal as
udeninis
(=
udens,
udenio)
lie us“.
Juk
ik ai
¢ia
isais
a ejais
min is
p aSy e
p aSosi
pasakoma
ne
aip
pasiduodan
madai
—
be
y,
ku
eikia
i
ku
ne eikia,
b ukamy
a iniy
laiko a piy,
be
eiksmaZodinio
daik a a dZio
naudininko
kons ukcija
ei8kiamos
ikslo
aplinkybés,
be
i8 es iniu
biid a dziu
eiSkiamo
de inamojo
pazyminio,
ku
gy oji
kalba
pa a ia:
a ok
nede inamojo
pazyminio
kilmininka.
Da
keli
pa yzdZiai:
,,.Vado ai
p i alo
(=
u i)
i
koliki
pasiys i
(=
nusiys-
i)
sa o
ke amasias“;
Spa iai
ys omas
(=
keliamas,
ple iamas)
kiauliu
ikis“:
»Ba kinas
biéiy
labai
no iai
lankomas
(=
I8
ba kiino
bi és
labai
ne%é)“;
»Kolikie iy
lenk ynia imas
da
labiau
plésis,
a neSdamas
(=
i
a ne§)
naujas
pe gales
Zemés
kiui“;
,,O ganizuoja
kolikie iy
mases
(=
kolikie ius)
a y-
bos
sesijos
sp endimy
igy endinimui
(=
sp endimams
igy endin i);
,,Ge iau-
*
Bal uSis
J.
Apie
ki ybinj
da bg.
—
Kn.:
RaS ai.
V.,
1959,
.
3,
p.
71—72.
27
siai
a spindi
(=
yaizduoja,
iSkelia,
a S iedia...)
esama
padé i
misy
li e a ii i-
néje
k i ikoje“;
,,Lais e
mylin i
(=
lais e
b anginan i,
lais inga)
Egip o
liaudis
ieningai
s oja
i
ko a“;
»Negali
bi i
né
kalbos,
kad Egip as
pasi enges
mes is
(=
pul i)
Ame ikai
i
glébi“;
,,Mo e ys
uoSiasi
(=
namus
a kosi)“;
,,Pe da é
Zeme
da bo
als ie ijai
(=
als ie iams);
,,VieSpa auja
gili
(=
didelé,
isiSka)
yla“;
,,Kalbasi
su
aukS y
(=
dideliy,
gausiy)
de liy
meis ais“.
Gy oji
kalba
aip
pa a ia
—
Si aip
galé ume
nusaky i
p o .
J.
Baléikonio
aisy-
mu
mo y us
bei
pama a,
jo
samp a a,
ku
de a
ieSko i
a amos
ge am
s iliui.
Gy ai
pasaky a
a
ne
—
Si
kaip
Gia
esas
kel inas
klausimas.
Esama
nemaza
a o izmy
apie ge a
s iliy.
Pasak
ieny,
o
ge umo
dominan é
—
aikumas,
pasak,ki y
—
ikslu-
mas,
e iems
—
glaus umas,
da
ki iems
—
aizdingumas,
skambumas
i
- e
P o eso iui
J.
Bal ikoniui
iso
ko
p adziy
p adzia
bei
ma as
—
gy umas:
»Kas
p ieS a auja
gy os
kalbos
d asiai,
as
negali
bi i ge as“*®,
—
sako
jis.
Zinoma,
nea me amos
i
ki os
s iliaus
ypa ybés.
Pa yzdZiui,
miné asis
aiskumas:
wTik
ai8-
kia
i
gy a
kalba
i8dés y os
min ys
pasiekia
klausy ojy
Si dis
i
en
ileidzia
giliai
Saknis,
o
kas
eikiama
a giai
ikandama
kalba,
nueina
pa i sium
neuZkliudZius
Zmogaus
sielos
i
isnyks a
kaip
muilo
bu bulas
o e“’.
O
Si aip,
y.
gy a
bei
pagau-
lu
bus,
jei
laikysimés
kuo
a iau
Snekamosios
kalbos.
Todél
ge iau
ne
ne
Zmona,
0
pa i,
ne
pasaga,
o
pasagas,
ne
debesis,
o
debesys
i
. .
Cia,
gy ojoje
Zmoniy
kalbo-
je,
gliidin ios
neiSsenkamos
gy ybe
ykS anéiy
i8 aiskos
p iemoniy
e smés
dos-
niai
mai ina
p o eso iaus
—
pasaky
bei
kelioniy
ap aSymy
e éjo
sakini,
Sio
lek-
sika,
sin akse:
,,P ieS
ka alai és
akis
anksojo
isoje
sa o
g azybéje
plagiausia
ji a*
—
Si
pa yzdys,
kokiy
deSim imis
andame
e imy
puslapiuo-
se
i
ku ie
odo,
ku
klausia
pa a imo
e éjas,
imdamas
Zodi,
Zodziy
jungini,
o ma,
sin aksine
kons ukcija.
Cia,
snekamosios
kalbos
e smése,
anda
i
da
e esni,
be
labai
eikalinga
zodi,
ku io
negebéda ome
pa a o i,
nes
gal
ne
nej a da ome
i8 is
ji
esan .
Ta kime,
eiksmazodi
ukin i:
,,Seimininkas
bu o
linksmo
biido,
sa o
pasakojimais
mokéjo
s e ia
ukin i
lig
idu nakéio“;
eiksmazodj
a -
Panasiy
pa yzdziy
galima
i8 aSy i
nemaza,
ik
ge iausiojo
ZodZio
ieSkojimas
i
a adimas
p o eso iaus
J.
Bal ikonio
pasaky
e imuose
—
ne
Sio
s aipsnio
ema.
“«
s eikin i:
,,Jaunikai is
gal os
link eléjimu
ji
a s eikino,
i
a é...
Cia
eno é iau
p idu i
pluos eli
s ilis iniy
aisymu,
neiéjusiy
i
skelbiamuju
skai iu,
nes
jie
e aSy i
anka
(pieS uku)
a p
ku iy
ne
ku iy
jau
spausdin os
knygos
eilu iy,
p ieS
do anojan
Sia
padéjusiam
skai y i
ko ek i a.
Tai
a ba
pa ies e é-
jo
susig ieb a,
kas
bu o
i&slyde
i8
akiy
e ian
a
pe zi in
e ima,
a ba
a s a y-
a,
ka
bu o
pakei es
edak o ius.
Taigi
,,Tuks an io
i
ienos
nak ies“
pasakose:
,,.Ma dZana
nepami go,
ka
bu o
liepes
Ali-Baba.
Pi miausia
ji
suie3kojo
jam
skal-
binius
i
pada é
nuneS i
ienai
e gei,
ku i
da
nebu o
a sigulus
(=...
e gei,
da
bu usiai
nea sigulus“).
6
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai.
—
V.,
1978,
.
1,
p.
106.
7
Ten
pa ,
p.
106.
28

Ne
ku i
...
kons ukcija
— ne
paZyminio
Salu inio
sakinio,
o
daly iné...
da
bu usiai
nea sigulus,
nes
pi moji
pe eik y
ne isai
a
in o macija,
be
o,
cia
pa-
a o a
kiek
knygiSkai.
An a,
eikia
neiginio
ne
eiksmazodZiui
bii i,
o
eiksmaZo-
dzZiui
a sigul i.
O
i
apsk i ai
gal
nebus
i8
kelio
paminéjus
J.
Bal ikonj
os
hipo aksinés
paZymi-
nio
Salu inio
sakinio
kons ukcijos,
daba ,
pasaky ume,
aip
ag esy iai
daugiu
besi eiSkianéios,
p i engus,
ma y i,
j a us
Sia
ne
isu
su inkan
su
,,gy osios
kalbos
d asia“. Ta
p oga
—
ienas
ki as
pa yzdys.
Tiek
,,B oliai
G imai“,
ick
Ande se-
nas
pasak@
linke
p adé i
sakiniu
su
,,ku is“
kons ukcija.
,,Es
wa einmal
eine
F au,
die
sich
ein
ganz
kleines
Kind
winsch e...“;
,,Vo
Zei en
wa
ein
Schneide ,
de
d ei
Séhne
ha e
und
nu
eine
einzige
Ziege“;
,,Mi
den
einen
Handen
g i
sie
in
die
haBlichen
Nesseln,
die
wa en
wie
Feue “.
Ve éjas
okiqg
pasaka
p adeda:
»Gy eno
ka a
mo e iSké,
ji
labai
no éjo
u é i
mazq
aika...“;
,,Gy eno
ka a
siu éjas,
u éjo
is
sinus
i
ik
ieng
oZkq“;
,,Ji
émé
au i
sa o
dailiomis
ankomis
dilgynes,
os
ja
degino
kaip
ugnis“.
Salu inj
sakinj
¢ia anky
me a
kei ia
daly ine
kons ukcija,
pap as a
sakinio
dalimi,
be
i in
linkes
p abil i
j
skai y oja
,, as,
a“
...
kons ukcija.
Da
palyginkime
B oliy
G imy
pasakos
,,B émy
mies o
muzi-
kan y“
pabaiga:
Ach,
in
dem
Haus
si z
eine
g euliche
Hexe,
die
ha
mich
ih en
langen
Finge n
mi
das
Gesich
ze k a z ;
und
o
de
Tii
s eh
ein
Mann
mi
einem
Messe ,
de
ha
mich
ins
Bein
ges ochen;
und au
dem
Ho
lieg
ein
schwa zes
Unge iim,
das
ha
mi
eine
Holzk ule
au
mich
losgeschlagen;
und
oben
au
dem
Dach,
da
si z ,
de
Rich e ,
de
ie :
,,B ing
mi
den
Schelm
he “.
Namuose
y a
baisi
agana,
g iebé
ji
man
su
nagais
i
sud aské
eida;
o
p ie
du y
s o i
Zmogus
su
peiliu,
jis
man
blauzdq pe pjo e;
kieme
guli
juoda
baidyklé,
a
man
kad
da é
su
ézdu,
ko
gala
nega au;
o
an
s ogo
sédi
eiséjas,
ai
as
liepé
mane
sugau i
i
jam
nu es i.
Be
g izkime
p ie
palik os
min ies
gijos
—
p ie
a aby
pasaky:
»Ali-Baba
nuseké
Ma dzana
(=
su
Ma dzana)“.
Ma y ,
eikia
iSkel i
aikS-
én
d augés
aspek q:
juk
ne
as
pa
nusek i
ka
i
nusek i
su
kuo.
»Nak i
a SnypS é
baisioji
gy a é,
émé
SliauZio i
i$
isy
pusiy
aplink
mano
lauZa,
be
p o
(=
pe )
Sakas
i
aS ius
spyglius
negaléjo
manes
pasiek i“.
Pe ?
Kodél?
Dél
o,
kad
eikia
nusaky i
ne
p o
ka
nebu o
galima
p alis i,
o
pe
ka
negalima
bu o
pasiek i.
»Buyome
baisiai
nu a ge
(=
i8 a ge),
nebegaléjome
pa ilk i koju,
sugulém
i
kie ai
uzmigom“;
i¥ a ge,
ne
nu a ge;
nu a g i
bu o
pe
maza.
»Z ejys
ma é
plaukian
(=
plaukan )
po
andeniu
daugybe
Zu y...“;
plau-
kan ,
nes
eikia
nusaky i
eiksma
bu us
ka o ini.
»Z ejys
edé
kelia.
Ne ukus
jie
p ijojo
a
(=
oki)
kalna...“;
Toki,
nes p ie’
ai
bu o:
,,Sul onas
pasiSauké
a
Z eji
i
iSklausinéjes,
ku
jis
suga o
Zu is,
sédo
29
su
isais
sa o
kiemo
y ais
an
a kliy
i
liepe
jo i
i
a
ie a“.
Tas
kalnas
—
ne-
iksli
in o macija;
juk
Gia
eikia
pasaky i:...
p ijojo
kazkokj
nepazis ama
kalna,
ienq
kalna.
».—
Mane
Siu pas
ima
pagal ojus,
kokia
iS ik y
jisy
didybe
(=
galesq)
nelai-
-mé,
jei
éja
sa o
ke S ais
uideg y
p incui
pik a
no a
nuye s i
jus
nuo
sos o...“3
Ne
didybé,
o
galesa...
Didybé,
ma y ,
ne u i
Zmoniy
kalboje
a ojimo
a-
dicijos.
.A8
leisiu
sa o
duk e j
uz
a o
s inaus,
jei
jis
man
a siys
ke u iasdeSim
auksi-
niy
padékly,
pilny
okiy
pa
b angiyjy
akmenu,
kokiy daba
a neSei.
Tuos
akme-
nis
u i
a neS i
ke u iasdeSim
juodyju
(=
juody)
e gu,
i$
ku iy
kiek ienas
egu
edasi
bal aji
(=
bal a)
e ga...““;
Kam
a o i
—
Xalia
b angiujy
akmeny
—
i
e gu
pazyminiy
i a dziuo ines
o mas?
Juk
éia
e eikia
pap as o poZzymiy
nusa-
kymo:
ne eikia
nei
igsky imo,
nei
pab ézimo.
Tuo
laiku
Aladinas
a siga o
i8
baimés
i
a é:
—
Ka
gi
a8
u iu
da y i?
P asom
saky i
(=
saky )?“;
Va ojama
su um-
péjusi
o ma,
nes
Si
biidingesné
Snekamajai
kalbai,
be
o,
palikus
pilng
saky i
o ma,
ka o ysi
- i:
da y i
—
saky i
—
i
bi y
lyg
i
kokia
mono oniné
o kes-
uo é.
Toliau
—
da
pluoi elis
aisymy
be
kokiy
aiSkinimy:
—
Ka,
mano
ka aliene,
—
a e
p incas,
—
sakai,
as
Skaiba as
a o
b olis?
Kad
i
kazkoks
jis
bi y
baisus,
a8
ji
ge bsiu
i
mylésiu
kaip
a imiausiq
sa o
(=
ma-
no)
gimine!“
»—
Daba
eik,
aike,
i
da yk,
kaip
aS
sakiau,
—
a é
Zynys!
—
Mes
abu
bisim
u ingi
isa
sa o
(=
misy)
gy enima“.
Ap ilko
ji
ka aliSkais
d abuZiais,
pasodino
an
sos o
i
p isieké
jam
sa o
i$ ikimuma
(=
i8 ikéjima)*.
,.Vie a,
ku
mane
pauk& is
a nedé,
bu o
i8
isy
pusiy
apsup a
debesis
(=
de-
o
emian iais
kalnais...“
(Pig.:
K.
Donelaigio:
Ge ins,
ik
debesiy
juody
dy inai
kopinédams...“)
,,Eidamas
aS
mindZiau
po
sa o kojy
deiman us
i
nei
nepagal ojau
ben
iena
ju
(=
i8
ju)
pakel i“.
Sia
p o eso iaus
J.
Bal ikonio
minéiy
apie
s iliy
i
ame
eiklos
ba e
iS a y os
agos
apz algéle
baigsiu
ienu
J.
Jablonskio
pamokymu:
,,Tu ime
moky i
ne
iek
g ama ikos
e miny,
kiek
gy uju kalbos
dalyku“
(mano
pab .
—
J.
P.).
W
ik yju
J.
Baléikonis
nepa asé
nei
g ama ikos
ado éelio,
nei
s ilis ikos,
nei
e imo
ado élio,
be
i
i§
dés y ojo
ibiinos,
i
ecenzijomis,
e imais
bei
ki okia
sa o
eikla
isa
laika
moké
,,gy uju
kalbos
dalyky“.
Ta p
Siy
gana
Yenkli
ie a
p ide a
i
s iliui-
30
10.
BAJIBYHKOHHC
O
CTHJIE
Pes wme
Tipodeccop
FOosac
bambuuKouuc
He
OcTaBA
HaM
CIelMaNIbHbIX
UCcHenOBanM
TO
JIMTOBC-
KOii
CTHJIMCTHKe,
TEM
He
MeHEE
K
CTHJIIO
H
CBAZAHHEIM
C
HAM
BOIpocaM
On
OOpaliasica
BO
MHOTHX
cpoux
pabo ax.
Han6onee
aco
H
MONHO
CBOIO
TOUKY
3PeHHA
Ha
CTHJIb
OH
U3102%KKII
B
MOMeMHKe
NHTOBCKUM
I uca enem
Bb.
Cpyo oi
(1927).
B
xayec pe
maBHolk
MpesMOcbIIKM
XOpomie o
cTH-
Ji
HM
B
TlepBY!0
OYepeb
BLINBUTAaloTcA
TpaMMaTH4ecKas,
CHOBOOOpaz0BaTebHaA
MpaBMJIbHOCTb
pew
w
coOjnOyeHHe
3aKOHOMepHoOcTeii
pasBuTHA
A3EIka.
CTH
He
OTIeNMM
OT
s3bIKa.
[looTOMy
6e3
mpaBwIbHO
pew
HeMbICIMM
M
XOpoMMi
c umb,
KOTOpEI
Mp
BceM
MHO oOOpa3Hu
CBO“X
(opm
u
nposBieHuk
He
MOXKET
BEIXOTHTb
3a
PAMKU,
YCTAHOBNeHHBIe
CHCTeMOK
a3EIKa.
Hapany
¢
9THM
B
A3BIKOBeq4eCKOM
Haciiequn
FO.
Banbunkonuca
HepeqKu
cyxeHuA
M
3aMe4aHAA
O
BAK-
HOCTH
ASHIKOBOTO
YYTHA
Did
BOCIIPHATHA
CTHNMCTHYECKOK
OKPAaCKM
M
OTTEHKOB
C/IOBa,
HIOAHCOB
e o
ceMaHTuKU.
CyIecTBeHHBIMM
Ka¥ecTBaMH
CTHIIA,
IO
MHEHUIO
mpoieccopa,
ABIIAIOTCA
o Md-
HOCTb H310%KCHHA,
ACHOCTh
BLIpaKenud.
OO
9TOM
ToBopuTcaA
B
c aTbe
,,[louemy
Halo
XOpono:
3HaTb
cBol
s3bIk“.
M3
scex
TpeOopanmli,
mpenbaBsiaeme x
FO.
Bas bunkonHcom
K
XOpolieMy
CTH-
HO,
Ha
NepBbili
WiaH
B
e o
YIeHHM
BBI,BUTaeTcA
TpeOOBAaHHe
YMETb
BbIpPaKaTEcA
KUBO,
HOO
»HEKUBOE
He
MOxkeT
OITb
XopommMM“.
Kaxkas
pews
cunTaeTcH
KUBO
HW
KaKad
HEAxMBOM,
—
06
TOM
HawOosiee
NOHO
MBI
y3HaéM
HB
eFO
pelleH3ui
Ha
JIMTepaTypHBIe
MpoMsBeeHUA
IMTOBCKUX
MucaTe-
Jiei
H
JMTOBCKHe
MepeBnoysI
NpoOM3BepeHuik
MUpOBOL
JMTepaTypbI,
a
TakxKe
M3
NpaBsieHHbIX
HM)
JIHTOBCKHX
TeKCTOB
Jpy ux
c ue
(ocobeHHo
Mepuosu4ecKo
MeyaTu).
[oBOpuTb
XOponIMM
cTH=
wleM
— 9TO
3Ha4HT,
co sacHo
FO.
BasbumKonucy,
JepxkaTbcd
MO
BOSMOXHOCTH
OHKe
K
2%HBOK
HapomHOl
peiu,
YHMTECH
y
Hee,
cle oBaTS
ee
TyuNHM
OOpasziaM.
JlaHHo o
IpHHuna
THaTenbHO:
IpHylepxKHBalIcA
CaM Ipodbeccop
Kak
B
OPHTHHAJIBHBIX
CBOMX
paOoTaXx,
Tak
HM
B
MepeBozax
CKa30K
(,,Tsic#1a
w
o Ha
HOW,
Opa ba
'pumo,
X.
Angepcen,
II.
Ileppo)
u
xyqoxecTBeHHEIx
NPOu3Be-
eau
apy ax
2xaspos.
E o
MHO o4¥NCIeHHEIe
MepeBonbI
mpeyc apimo
coOoi
mpexpacHy o
DIKONy
He
TOKO
WpaBAIbHOw
w
%KHBO
pewH,
HO
H
XOpole o
cTunA.