LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXVII
(1988)
LIETUVIY
KALBA
IR
BILINGVIZMAS
VIDA
SIMONAITYTE-RUDAITIENE
LIETUVIU
LITERATURINES
[KALBOS
SUDURTINIAI
DAIKTAVARDZIAI
SU
PIRMAISIAIS
TARPTAUTINIAIS
DEMENIMIS
Ta ybiniais
me ais
lie u iy
kalbos
ZodZiy
da yboje
y a
i yke
paki imy,
be
ie
paki imai
nea do
lie u iy
li e a i inés
kalbos
susiklos iusiy
no my,
o
ik
plé oja
Zodziy
da ybos
galimybes.
Tai
daZniausiai
susije
su
am
ik y
ZodZiy
da ybos
bidy
bei
ipy
suin ensy éjimu,
ku i
lémé
daugelis
idiniy
(ling is iniy)
i
socia-
liniy
(eks aling is iniy)
ak o iy.
I8
eks aling is iniy
ak o iy
pi miausia
miné ina
lie u iy
li e a i inés
kalbos
a o ojy
sudé ies
pasikei imai,
ypaé
padaugéjimas
zmo-
niy,
a ojan iy
lie u iy
li e a ii ine
kalba.
Ma ,
pasak
L.
S e bos
(1957,
p.
126),
wli e a i iné
kalba
pa i
suku ia
maZiau,
negu
ima,
ka
suku ia
gy enimas,
o
kalbinis
gy enimas
liejasi
i
e da
labiausiai
a ski y
Zmoniy
g upiy
kalboje*.
Todél
kiek-
ienoje
nacionalinéje
kalboje,
ku i
y a
ilgaamZés
aidos
ezul a as,
a sispindi
liaudies
suki usios
a
kalba,
gy enimo
bidas,
kul ii a,
psichikos
b uoZai.
Taigi
iS ys iusiy
kalby
leksikos
i
g ama inés
sanda os
u ai
y a
liaudies
(kalbos
a o ojos)
daugia-
améés
is o inés
pa i ies
a spindys,
supan io
pasaulio
daik y
bei
eiSkiniy,
jy
bidingy
b uozu,
sa ybiy
i
désningy
san ykiy
a p
jy
ilgalaikio
paZinimo
ezul a as
(Koma-
Hes,
MuxuHesuy,
1984,
c.
163).
Daba
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
ZodZiy
da yba
y a
ypa
p oduk y i
su
lie u-
iSkais
a iksais
bei
s e imy
kalby
kilmés
ZodZiy
démenimis.
Daugelis
a iksy
bei
j ai-
iy
ZodZiy
démeny
paimama
i¥
ki y
kalby
kilmés
ZodZiu.
$j
p ocesa
pap as ai
saly-
goja
i
in e nacionaliné
e minija.
Ma
e minija
daznai
y a
a pininké,
pe
ku ia
i
isus
lie u iy
li e a i inés
kalbos
s ilius
a eina
naujy
a p au iniy
Zodziy,
o
i
jy
pasisa inama
j ai iy
Zodziy
da ybiniy
démeny
i
a iksy.
Daba
ypa
daznai
jungia-
mos
a p au iniy
i
lie u iSky
ZodzZiy
dalys.
Daugiausia
suda oma
daik a a dziy.
Tai
ska ina
i
socialinés
p ieZas ys.
Kiek iena
diena
auga
gamyba,
p i eikia
naujy
gamybiniy
p iemoniy:
gamyklose
eikia
daug
naSesniy
s akliu,
maSiny,
ki y
me-
chanizmy
bei
gamybos
i engimy,
laukuose
—
Zemés
iikio
maSinu,
labo a o ijose
—
daug
naujy
i engimy.
A si anda
naujos
specialybés,
naujos
mokslo,
echnikos
s i ys,
ku ioms
eikia
i
naujy
pa adinimy.
O
naujy
pa adinimy
unkcija
dazniau-
siai
i
a licka
daik a a dZiai,
ku iy
nemazZa
i
sudu iniy.
Sudu iniy
daik a a dziy
da yba
y a
ienas
i$
p oduk y iausiy
daba inés
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
daik-
a a dziy
da ybos
biidy.
Todél
sudu iniy
daik a a dZiy
da ybos
nag inéjimas
»y a
ak ualus
i
kalbos
p ak ikai:
sudu iniy
daik a a dZiy
bidingujy
ipy,
da ybos
désniy
bei
endencijy
iS ySkinimas
ka u
gali
pa ody i,
kaip
u é y
bi i
ku iami
(a
e inami
jau
suku ieji)
naujada ai*
(U bu is,
1961,
p.
66).
180
Daba
gauséja
sudu iniy
da iniy,
ku iy
pi masis
démuo
y a
ki y
kalby
kilmés.
Teigiama,
kad
leksikos
iene y
a
ki y
elemen u,
u inan iy
kalbas,
skolinimas
y a
daba inés
epochos
TSRS
au y
kalby
aidos
i
sa eikos
cha ak e ingiausias
b uo-
Zas
(Jlemepues,
[po ienxo,
1968,
c.
202).
Kaip
eigia
la iy
kalbos
y iné oja
V.
Skujinia
(1979,
p.
57—58),
,,skolinan
a p au inius
ZodZius
su
ais
pa iais
p ie’-
déliniais
i
p iesaginiais
elemen ais,
ie
a iksai
kalboje
ak y éja
i
pe
laika
igauna
sa a ankisky
da ybiniy
o man y
unkcijas“.
Lie u iy,
kaip
i
ki y
kalby
Zodziu,
ypaé
e minu,
da yboje
daZnai
a ojami
a p au iniai
démenys.
Labai
daZnai
es i
p epoziciniy
a p au iniy
e miny
démeny.
Daugelio
jie
laikomi
sudu iniy
Zodziu
démenimis,
o
ka ais
p e iksoidais
(Gai enis,
1973,
p.
26).
Tam
ik ais
a ejais
sun-
ku
as i
iba
a p
naujybiniy
p ieSdéliniy
ZodZiy
i
sudu iniy
Zodziy.
Da
né a
ik-
y
k i e ijy,
ku iais
emian is
bi y
galima
nus a y i,
kada
zodzio
p adzioje
esan ia
mo ema
galima
laiky i
p ieSdéliu,
kada
—
sudu inio
ZodZio
dalimi.
Ta ybiniu
me y
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
gana
gausiai
plin a
sudu iniy
Zodziu
(ypa
daik a a dZiy)
su
okiais
pi maisiais
a p au iniais
démenimis,
kaip
ae o-,
ag o-,
as o-,
au o-,
a ia-,
bio-,
elek o-,
o o-,
hid o-,
kosmo-,
mak o-,
mik o-,
mo o-,
adio-, se o-,
s e eo-,
ele-,
e mo-,
u bo-,
elo-,
ib o-, ideo-.
Kai
ku ie
i
ju
sudu iniy
ZodzZiy
da yboje
a ojami
gana
seniai.
Pa yzdziui,
ae o-, au o-,
hid o-, adio-.
Ki i
i
jy
analogiska
unkcijg
a lieka
isiSkai
neseniai.
Pa yzdziui,
su
pi muoju
a p au iniu
démeniu
kosmo-
daba inéje
lie u iy
li e a i inéje
kalboje
andame
ne
ik
Zod%ius
kosmod omas
(plg.
us.
KocmMozpoM),
kosmonau as
(plg.
us.
KocmonasT),
be
i
Kkosmochemija
(plg.
us.
KOcMOxHMHa),
kosmospo as
(plg.
us.
Kocmocnop ),
kosmo ele onas
(plg.
us.
xocmo esieou),
kosmo ele-
izija
(plg.
us.
KocMoTeseBuyeHHe)
i
K .
P ieZaséiu,
ku ios
lémé
sudu iniy
daik a a dziy
su
a p au iniais
démenimis
gau-
sumg
a ybiniy
me y
lie u iy
li e a i ingje
kalboje,
eikia
ieSko i
nag inéjamojo
lai-
ko a pio
isuomenés
aidoje,
Nauji
laikai,
konk egios
isuomeninés
salygos
nulemia
Zodziy
a si adimo,
ju
da ybos
biidus.
Nauji
Zodziai
odo
be a piska
kalbos
ySi
su
isuomenés
gy enimu
i
pag indinius
leksikos
u éjimo
kelius:
ai
ZodZiy
skoli-
nimas
i§
ki y
kalby,
naujy
Zodziy
suda ymas
i8
kalbos
idiniy
esu sy,
jy
suda ymas
i§
Klasikiniy
kalby
mo emy,
ZodzZiy
eikSmiy
ki imas
i
k .
Socialiniai
(eks aling is iniai)
i
idiniai
(ling is iniai)
sudu iniy
daik a a dziu
su
miné ais
a p au iniais
démenimis
gauséjimo
ak o iai
y a
glaudZiai
a pusa yje
susije.
IS
socialiniy
ak o iy
—
ai
pi miausia
mokslo
i
echnikos
p ocesas
i
ypa
eik$mé
y
mokslo
s i iy,
ku ioms
p iklauso
e minai
su
minimais
démenimis.
Kaip
bu o
miné a,
socialinio
gy enimo,
pag ei éjusi
mokslo
i
echnikos
aida,
nauju
ga-
lingy
mechanizmy,
gamybos
p iemoniy
is adimas
pa eikala o
naujy
mokslo
i
ech-
nikos,
isuomeniniy
sa oky
nominacijy,
aip
pa
i
Zodziy
su
a p au iniais
démeni-
mis.
Ma
,,kalba
—
iksliausias
kiek ieno
Zmoniy
kolek y o
socialinio
gy enimo
ba ome as,
s aigiai
eaguojan is
i
naujus
isuomenés
s uk i os
pasikei imus
i
s y-
a imus*
(Maxoscxuii,
1980,
c.
3).
Sudu iniy
daik a a dZiy
su
pi maisiais
a p au-
iniais
démenimis
gauséjimui
didelés
j akos
u éjo
isy
gy enimo
s e y
in e naciona-
léjimas.
Kadangi
daugelis
i ai iy
au y
suku y
e ybiy
y a
in e nacionalinio
po-
biidiio,
ai
isuomenés
ma e ialinés
kul i os
i
in elek ualinio
lygio
augimas
ska ina
181
na
a o i
i
a p au inius
démenis
daba inés
lie u iy
li e a inés
kalbos
Zodziy
da ybai.
Ta p au iniy
démeny
suak y éjimui
lie u iy
kalbos
Zodziu
da yboje
u éjo
eiks-
més
i
in ensy is
kalbiniai
kon ak ai.
Kon ak uojanciy
kalby
po eikis
u i
didele
eik’me
nacionalinés
kalbos
aidai
kiek ienu
jos
gy enimo
laiko a piu.
Veikian
kon ak uojan¢ioms
kalboms
suak y éja
i
am
ik i
Zodziy
da ybiniai
modeliai
—
i
mazai
p oduk y is,
i
nep oduk y is,
aip
pa
pagal
pa yzdzius,
papli usius
ki ose
kalbose,
suda oma
i
naujy
Zodziy
da ybiniy
modeliy.
Tai
galima
salygiskai
pa-
adin i
i
Zodziu
da ybiniy
modeliy
skolinimusi
(Cxyuua,
1984,
c.
20).
Mazai
p oduk y iu
i
nep oduk y iy
Zodziy
da ybos
modeliy
ak y umas,
be
abejonés,
u ina
kalba
i
dazniausiai
yks a
seniai
jau
esan iy
(a ba
anksCiau
pe im y
i
kalbos
jau
i i in y)
Zodziy
da ybiniy
esu sy”
pag indu.
Ypaé
didelj
po eiki
lie u iu
li e a i inei
kalbai
u i
usy
kalba.
Rusy
kalboje,
kaip
a p au inio
bend a imo
kalboje,
pap as ai
anks iau
uz
ki as
kalbas
jsigali
~
naujos
sa okos,
nauji
e minai.
Rusy
kalba,
pagal
sa o
p ama ine
s uk i a
bi-
dama
gana
a ima
lie u iy
kalbai,
suak y ina
kai
ku iuos
lie u iu
kalbos
Zodziy
da-
ybos
bidus
bei
ipus.
Zodziy
da ybiniu
pa yzdziu
gali
bi i
i
i& es iniai,
i
sudu -
iniai
Zodziai.
Pa yzdZiui,
usy
kalbos
yediniai
su
p iesagomis
-ocmb,
-cmeo
—
Gecxongauxmuocme,
spedumea cmso,
necyoumocmb,
Hoedmopcméo,
cez0HHOCMb,
ydapnuuecmeo
i
k .
suak y ino
lie u iky
p iesagos
-umas
ediniy
da yba,
pa yZ-
dziui:
pa aikiniskumas,
a ybiskumas,
a o ojiskumas
i
k ;
Ta ybiniais
me ais
a si ado
daug
naujy
sunk ezimiy,
ku iems
eikia
i
naujy
pa adinimy.
Tai
specialis
k o ininiai
au omobiliai
su
am
ik os
j angos
kébu-
lais.
Jie
dazniausiai
pa adinami
sudu iniais
daik a a dziais
su
an uoju
démeniu
- ezis:
kupe ezis,
pieno ezis,
yanden ezis
ix
k .
Siy
daik a a dziu
pli imui
didele
j aka
u éjo
usy
kalba,
ku ioje
gausu
sudu iniy
daik a a dZiy
su
an uoju
déme-
niu
-603:
6eH30603,
6030Vx0603,
3epHo6o3,
KONHOGO3,
aecoeo3
i
k .
Rusy
kalba,
biidama
u inga
a p au iniy
Zodziy,
y a
s a biausia
ki y
kalbu
kilmés
leksemy
i
mo emy
pe da éja
lie u iy
kalbai.
Rusy
kalboje
gausu
sudu i-
niy
ZodZiy
su
pi maisiais
a p au iniais
démenimis:
asposoK3d.,
aemodopoed,
gGomoomdea,
Mukpowacmuya.
Daba
i
lie u iy
kalboje
gausu
Siy
da iniy,
pa yzdZiui:
ae o ysys,
au o oges,
a iabi ys,
biodujos,
o omediziaga,
mik osiiilas.
Zinoma,
dau-
gelis
okiy
da iniy
laiky ini
da ybiniais
e iniais.
Galima
eig i,
kad
i
lie u iy
kalba
ka u
su
usy
i
ki y
kalby
leksiniais
iene ais
a éjo
i
ZodZiu
su
a p au iniais
dé-
menimis
da ybos
ipas.
Rusy
kalba
eikia
lie u iy
kalbos
da yba
i
ne iesioginiu
bidu.
Pa yzdiiui,
lie u iy
kalboje
ne u ime
a i ikmeny
usy
kalbos
p ieSdéliams
soice-
i
ceepx-,
o-
dél
okius
usiskus
edinius
kaip
icendyxa,
aowenpdgdusocme,
40IceyueHo i ,
ceepxacudKocm,
ceepx36e30d,
ceepxnposoduMocmb,
ceepxb icmpalii,
céepX2MO-
yuonda ne i i
e sdami
i
lie u iy
kalba
pap as ai
a ojame
a p au inius
p ieSdélius
pseudo-
i
supe -:
pseudomokslas,
pseudo eisingumas,
pseudomokslinis,
supe skys is,
supe i aigidé,
supe laidumas,
supe g ei as,
supe emocionalus.
Daugelis
lie u iu
li e a a inés
kalbos
sudu iniy
Zodziy,
ypa
su
a p au iniais
démenimis,
u i
usi’kus
a i ikmenis.
Be
ik
kai
ku iuos
ZodZius
galime
laiky i
183
mo eminiais
e iniais
is
usy
kalbos.
Vis
dél o
daugeliu
a ejy
a p
usy
i
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
biidy
i
ipy
y a
ski umas,
p iklausan is
nuo
abiejy
kalbu
sudu iniy
Zodziy
da ybos
désningumy.
Pa yzdziui,
usy
kalbos
Zodziai
amomoxood,
aaekmpoxod,
36e3002em
i
k .
suda y i
i§
daik a a dzio
i
eiksmazZodzio,
o
lie u-
i8ki
a i ikmenys
a omlai is,
elek olai is,
Z aigidélai is
—
i$
d iejy
daik a a dziy.
A ba
usy
kalbos
sudu iniai
zodziai
2pynmosedenue,
Kocmosedenue,
Memasao-
eedenue,
meamposedenue
suda y i
i
d ieju
daik a a dziy,
o
jy
lie u iski
a i ik-
menys
g un o y a,
kosmo y a,
me alo y a,
ea o y a
suda y i
i§
daik a a dzio
i
eiksmazodiio.
Taip
pa
miisu
miné i
usy
kalbos
sudu iniai
daik a a dziai
su
an uoju
dé-
meniu
-so3
pap as ai
u i
jungiamaji
balsj
-o-
a ba
ka ais
-é-,
o
lie u iy
kalbos
ana-
logi8ki
sudu iniai
daik a a dziai
su
an uoju
démeniu
- ezis
a ojami
i
su
jun-
giamuoju
balsiu,
i
be
jungiamojo
balsio:
kupe o ezis
T
1975
179
i
kupe ezis
ZOTZ
107,
mil o ezis
T
1984
285
i
mil ezis
T
1970
20,
pieno ezis
T
1970
228
i
pien exis
DLKZ,
560.
Siy
sudu iniy
daik a a dziy
a ojimo
no ma
da
né a
nusis o éjusi.
Sudu i-
niai
daik a a dZiai
su
jungiamaisiais
balsiais
daZniau
su inkami
senuosiuose
ag-
uose
i
kai
ku iose
a mése,
pa yzdziui,
Ry u
Lie u oje.
A siz elgian
i
kalbos
eko-
nomijos
désnj
i
j
lie u iy
li e a ii inés
kalbos
da ybinius
polinkius,
Sie
da iniai
la-
biau
a o ini
be
jungiamuju
balsiy
(plg.
Klima icius,
1974,
p.
28).
Tai
odo,
kad
kiek ienos
kalbos
ZodZiy
da yba
y a
sa a anki8ka
su
isais
idiniais
os
kalbos
dés-
ningumais.
IS
idiniy,
a ba
ling is iniy,
p iezas iu,
lemianéiy
sudu iniy
ZodzZiy
su
a p au-
iniais
démenimis
da ybos
ak y uma,
pi miausia
miné ina,
kad
ie
pa ys
a p au i-
niai
démenys
daZnai
jungiami
i
su
daik a a dZiais,
i
su
biid a dziais.
Sia
da yba,
ma y ,
ska ina
i
idiniai
pa ios
kalbos
(ypa
e minijos)
po eikiai,
.y.
bii inumas
i a dy i
sudé ines
sa okas.
Siuo
a eju didele
eikSme
igyja
i
misy
miné as
kalbos
ekonomijos
désnis:
ilgi
Zodziy
junginiai
nepa ogiis,
odél
suda omi
j ai iis
sudu -
iniai
ZodZiai.
Be
lemia
ne
ien
kalbos
ekonomijos
p incipas.
Kaip
y a
pazyméjusi
S.
Vasileyskaja
(1962,
p.
40),
sudu inis
Zodis
y a
aukS esné
abs akcijos
pakopa
palygin i
su
ZodZiy
junginiu.
Sudu iniai
zodziai
eikalingi
ne
ik
naujy
Zodziy
po-
eikiui
enkin i,
be
i
dél
o,
kad
labai
daznai
ienu
Zodziu
enka
ix eik8 i
d i
idé-
jas.
Ypaé
y a
pa ogiis
ienaZodiiai
e minai.
Pasak
S .
Keinio
(1983,
p.
71),
di y-
ba
e minologams
pa ogi
y a
da
uo,
kad
padeda
suda y i
palygin i
umpus
iSinius
pa adinimus,
padedanéius
is eng i
pazyminiy
susi elkimo,
p z.:
pinigai
—
a os ogpinigiai
EZ,
bu pinigiai
EZ,
TZ,
dienpinigiai
EZ,
TZ.
Sudu iniy
Zodziy
da yba
gali
ak y in i
aip
pa
i
ki os
kalbos,
nes
Sis
da ybos
biidas
biidingas
ne
ien
lie u iy
kalbai.
Ta ybiniy
me y
lie u iy
li-
e a i inéje
kalboje
papli usiy
sudu iniy
daik a a dziy
su
“pi maisiais
a p au i-
niais
démenimis
an asis
démuo
gali
bi i
i
a p au inis,
i
lie u ikas
Zodis.
Gana
daZni
okie
io
da ybos
ipo
sudu iniai
daik a a dziai,
ku iy
an aisiais
démenimis
einan ys
a p au iniai
zodziai
sa a ankiSkai
ne a ojami:
de obika
VN
1984
191
‘gimnas ikos
i
Sokio
sin ezé’,
ae obusas
T
1978
41,
au os opas
LM
1970
11,
au os ada
LKZ
1
318,
elek obusas
T
1975
47,
elek omobilis
184

MT
1975
4
50,
hid onau as
T
1976
21,
kosmod omas
T
1978
241,
kosmonau ika
T
1978
11,
kosmo izija
Sa K
9;
mak os a ika
FTZ
422;
mo obolas
T
1976
118;
adio izo ius
MG
1976
4
42;
elomobilis
T
1983
120,
elomobilis as,
-é
T
1983
120,
ideo eka
T
1984
98,
Sie
Zodziai
paim i
i8
ki y
kalby.
Lie u i8ka
gal iné
jiems
p idedama
pagal
uos
pa ius
désnius
kaip
i
ki y
kalby
kilmés
nesudu iniams
daik a a dziams.
Miné us
daik a a dzius
mums
su ok i
kaip
sudu inius
padeda
ai,
kad
oks
pi -
mas
démuo
da%nai
p idedamas
i
p ie
sa a ankiSkai
lie u iy
kalboje
a ojamyu
bei
linksniuojamy
s e imy
kalby
kilmés,
pap as ai
a p au iniy
ZodZiy,
p z.:
au o-
emon as
T
1976
117,
au o u izmas
T
1978
41,
au okosme ika
T
1975
6;
elek oa-
kus ika
FTZ
145;
hid oag ega as
T
1975
13;
kosmospidome as
ZemPP
4;
mak o-
izika
FTZ
422;
mo ok osas
T
1982
44;
adioas onomas,
-é
MG
1975
5
15;
ele-
ek anas
MG
1975
1
51;
e moelek onas
FTZ
870,
eloka ingas
T
1984
75;
ideo-
hiblio eka
MG
1985
3
40,
ideomagne o onas
T
1984
98,
ideop og ama
T
1984
98.
Si o
ipo
da iniai
daZniausiai
y a
skoliniai.
Ju
gal iné
y a
okia
pa
kaip
jy
an-
ujy
démeny,
kai
jie
y a
sa a ankiSki
zodziai.
Zinoma,
ne
isada
galima
pasa-
ky i,
a
sudu inis
Zodis
su
pi muoju
a p au iniu
démeniu
i
misu
kalba
a éjo
ie-
siog
iX
ki y
kalby,
a
jis
miisy
susida y as.
Kai
u ime
a i inkama
Zodj
be
pi mojo
a p au inio
démens,
ai
galima
gal o i,
kad
lie u iy
kalba
pa i
su
Siuo
démeniu
galéjo
pasida y i
sudu ini
Zodj.
Pa yzdziui,
is
a p au inio
Zodzio
komp eso ius
i
pi mojo
a p au inio
démens
au o-
leng ai
galima
pada y i
sudu inj
daik a a dj
au okomp eso ius.
Pasku iniais
desim me iais
daugelyje
kalby,
aip
pa
i
lie u iy
kalboje
p adeda
jsigalé i
i
plis i
okia
Zodziy
da ybos
endencija:
nesa a ankiska
lo yniSka
a
g ai-
kigka
Sakniné
mo ema
jungiama
kaip
pi moji
ZodZio
dalis
su
gim osios
kalbos
ka-
mienu:
ae o ysys
T
1976
187,
ae os o is
KS
106;
ag omiskas
T
1979
298,
ag o il-
as
MNV
15
11;
au okelias
T
1984
91,
au o ogés
LRKZ
100;
a iabi ys
KV
1979
20,
a ia aisyklés
MieZIB
399;
biodujos
MG
1984
4
37,
bioku as
ZUTZ
18;
o o-
medziaga
T
1984
143,
o osky ius
LM
1978
43;
Aid olék u as
T
1979
81,
hid os-
a yba
T
1976
119;
mak odalelé
FTZ
174,
mak obiisena
FTZ
174;
mik osiiilas
MG
1983
4
13,
mik osiys u as
T
1983
151;
mo odaugiako e
T
1979
232,
mo o ezimélis
T
1975
111;
se odaugin u as
STTZ
264,
se o aldymas
STTZ
264;
s e eolaida
MG
1975
6
58,
s e eos ip in u as
TM
1984
9
16;
elepalydo as
MNV
6
18,
ele-
aldymas
T
1985
14:
e mojungiklis
MNV
2
4,
e moma a imas
MG
1975
5
17;
u bog az as
T
1975
158,
u bosiu blys
KS
102;
ib opu sk u as
T
1984
222,
ib o-
a iklis
T
1984
114;
ideoj agas
T
1983
233,
ideojuos a
T
1984
100,
Ankséiau
okie
hib idai
bu o
peikiami,
laikomi
ne aisyklingos
da ybos,
o
daba
jau
daugeliu
a -
ejy
ampa
jp as ais.
Ta ybinio
laiko a pio
lie u iy
li e a i inés
kalbos
hib idy
da ybai
s e imy
kal-
bu
kilmés
p iesagos
palygin i
e ai
a ojamos.
Re ai
pasi aiko
ediniy,
ku ie
bi u
i€ es i
i§
lie u i8ko
ZodZio
su
a p au ine
p iesaga,
pa yzdiiui:
d i a izmas
T
1983
120,
miescionizmas
T
1982
10.
Sie
ediniai
né a
désningi,
daugiau
okazionalaus
po-
bidiio,
a o ojy
nelabai
mégs ami
i
kalbininky
neap obuojami
(apie
ai
pla iau
Keinys,
1979,
p.
17—18).
185
An asis
Siu
daik a a dziy
démuo
pap as ai
aip
pa
bina
a p au inis
sa a an-
kiSkai
a ojamas
Zodis.
Sudu iniais
daik a a dZiais
su
pi muoju
a p au iniu
démeniu
as o-,
odan-
iu
sasajq
su
kosminiais
kinais
a ba
kosmine
e d e,
daznai
pa adinamos
naujai
a si andan ios
mokslo
s i ys,
u
s i iy
mokslininkai,
specialis ai:
as obiologija
T
1979
272,
as obo anika
BYZ
42,
as ona igacija
KK
34,
as obiologas,
-€
T
1979
272,
as obo anikas,
-
T
1976
24,
as ogeog a as,
-é
Leon ZKP
72.
Jais
pa adina-
mi
i
j ai iis
j enginiai,
p ie aisai:
as olabo a o ija
T
1980
237,
as oo ien a o ius
MG
1981
6
14,
as o echnika
MG
1981
6
14.
Ypaé
daug
plin a
sudu iniy
daik a a dZiy
su
pi muoju
a p au iniu
démeniu
au o-
(<
g .
au os
‘pa s’).
An asis
Siu
sudu iniy
daik a a dziy
démuo
pap as ai
bina
sa a ankiskai
a ojamas
a p au inis
(a)
a ba
lie u iSkas
(b)
daik a a dis.
Sudu iniais
daik a a dziais
su
pi muoju
démeniu
au o-,
eiskian iu,
kad
daik as
sa aeigis,
yeikian is
au oma iskai,
da%nai
pa adina hi
i ai is
j enginiai,
maiinos,
p ie aisai:
a)
au ocis e na
K
1975
7
62,
au ogigan as
T
1975.
205,
au o-
u gonas
T
1974
286,
au okoduo u as
SITZ
375,
au okomp eso ius
T
1974
257,
‘au ok anas
T
1978
78,
au opilo as
(elek oninis)
T
1977
301,
au opla o ma
Sluck
UMN
14,
au o e ize a o ius
T
1983
234,
au osk epe is
T
1985
21,
au o agonas
KKul
2
50;
b)
au oim u as
VN
1978
119,
au okel u as
DKKZ,
64,
au oko elis
LKZ
I
517,
au ok au u as
T
1976
307,
au ok o iklis
LKZ
I
518,
au o ogés
LRKZ
100,
au osa gas
K
1980
4
34,
au os a s yklés
T
1976
214,
au osunk ezimis
LRKZ
100,
au o aukinys
T
1985
125,
au o aukinukas
T
1978
183,
au o ilkikas
T
1975
224,
au oZadin u as
T
1975
56.
An asis
démuo
gali
bi i
i
a p au inis,
pa yzdZiui,
au os opas
LM
1970
11.
Sudu iniai
daik a a dziai
su
pi muoju
a p au iniu
démeniu
au o-,
ku is
eis-
kia
,,au omobiliu“,
,,au omobilinis“,
daznai
y a
i ai iy
i engimy,
gamybiniu
ie-
ne y,
imoniy,
is aigu
i
k .
pa adinimai:
a)
au obiblio eka
T
1977
274,
au ocen as
MT
1975
4
46,
au oklubas
MG
1975
10
60,
au okolona
VN
1974
265,
au okombina-
as
T
1976
145,
au olabo a o ija
T
1974
275,
au opa kas
LM
1976
36,
au opa iljo-
nas
T
1978
104,
au ose isas
VM
1974
285,
au o asa
K asUOS
22;
b)
au oaiks elé
T
1985
112,
au odi b u é
LR
104,
au ogamykla
T
1976
26,
au ojmoneé
T
1977
163,
au okelias
T
1980
91,
au omokykla
T
1976
42,
au omies elis
T
1985
112,
au opa duo-
u é
KKul
25
26,
au oplo ykla
T
1984
80,
au op iekaba
KKul
26
20,
au oukis
T
1984
120,
au o ilks iné
T
1976
195,
au o i ine
LRKZ
100.
Siu
sudu iniy
daik-
a a dZiy
an asis
démuo
gali
bi i
a ski ai
ne a ojamas,
pa yzdziui,
au os ada
LKZ
I
518.
Sudu iniais
daik a a dziais
su
miné os
eik’més
pi muoju
a p au inin
déme-
niu
au o-
pa adinami
i
j ai is
cheminiai
p epa a ai:
a)
au obenzinas
T
1974
257,
au okosme ika
T
1977
149;
b)
au odegalai
T
1983
33.
Jais
pa adinamos
i
j ai ios
spo o
asys
bei
spo ininkai:
a)
au oes a e é
T
1975
43,
au o alis
T
1984
124,
au o u izmas
T
1978
41,
au o ali-
ninkas,
-€
T
1975
41,
au o u is as,
-é
T
1975
4;
b)
au olenk ynés
TM
1984
5
16,
au ozZygis
T
1975
104,
au olenk ynininkas,
-€
T
1975
180.
187

Ta p au inis
démuo
kosmo-
jungiamas
i
su
sa a ankiskai
lie u iy
kalboje
ne-
ya ojamais
démenimis,
adinamaisiais
,,a iksoidais“,
ku ie
daZnai
bina
aip
pa
a p au iniai.
Lie u iu
li e a d inéje
kalboje
jau
jp as as
i
labai
populia us
apo
Zodis
kos-
monau as,
-é.
Zodis
kosmonau as,
kaip
eigia
y iné ojai
(Bpa mna,
1973,
c.
10)
susida y as
usy
kalboje,
o
i
jos
pa eko
i
j
lie u iy
kalba.
Angly
kalboje
ame ikie iy
kosmonau ams
pa adin i
bu o
suda y as
Zodis
as onau as
(bpa uua,
1973,
c.
10),
ku is
Zinomas
i
lie u iams
(Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
1972,
p.
43).
Spau-
doje
Zodis
as onau as
daznai
a ojamas
ame ikie iy
kosminiy
lai y
ekipaZy
na iams
pa adin i,
o
kosmonau ais
adinami
a ybiniy
kosminiy
lai y
ekipaZy
na iai.
Zodziu
as onau as,
kosmonau as,
a si adusiy
misy
amZiaus
SeS ame
deSim me yje,
daZnas
a ojimas
i
jy
populia umas
padéjo
a si as i
daugeliui
Sio
da ybinio
ipo
daik a a dziy.
Ma
Zodziy
da ybai
u i
i akos
i
konk e is
leksikos
pa yzdziai.
Tad
leksika,
ku i
nuola
i
daZnai
a ojama,
gali
bi i
pa yzdys
naujada ams
as is.
Dél
sa o
ypa ingos
socialinés
eikSmés,
naujumo
i
o iginalumo
kosmoso
leksika
y a
ak ualiy
iS aiSkos
p iemoniy
Sal inis.
Taigi
pagal
misy
miné y
Zodziy
analogija
a si-
anda
is
naujy
ZodZiy:
ak anau as,
-é,
hid onau as,
-é,
okeanau as,
-é
i
k .
Jau
su-
da y as
i
Zodis
alkonau as,
-é
LM
1985
28,
u in is
okia
pa
eikSme
kaip
Zodis
al-
koholikas,
-é.
Tai
speci inis
leksikos
po eikis
ZodZiy
da ybai.
A si ado
i
nauja
moks-
lo
s i is
—
kosmonau ika
(plg.
as onau ika),
i ian i
sk idimus
i
kosmine
e d e.
Ta p au inis
démuo
kosmo-
jungiamas
i
su
ki ais
sa a ankiskai
ne a ojamais
a p au iniu
Zodziy
démenimis,
pa yzdZiui,
kosmod omas
T
1978
10
—
i enginys
pakil i
i
nusileis i
kosminiams
lai ams.
3
Si am
da ybiniam
ipui
p iklauso
okie
ZodZiai:
ae od omas
{DLKZ,
5,
au o-
d omas
T
1976
146,
hipod omas
Dau PV
51,
ka od omas
T
1979
150,
mo od o-
mas
TZZ
519,
ankod omas
TZZ
745,
elod omas
DLKZ,
926.
Fo muojasi
ia
i8-
a dy y
daik a a dZiy
da ybiné
eikSmé:
ie a,
p i aiky a
i ai ioms
maSinoms,
apa-
a ams
aldy i
—
konk e iai
ai uo i,
paleis i,
bandy i,
ung yniau i
i
.
.
Sie
da-
iniai
gali
pa adin i
maSina, apa a a
a
apibiidin i
ie a,
aplinka.
Vienas
i§
pi myjy
miné o
da ybinio
ipo
naujada y,
kaip
eigia
usy
kalbos
y-
iné ojai
(Pycckuii
#3bI1K
H
coBeTcKoe
oGujecTBO,
1968,
c.
223),
ik iausiai
bu o
ake od omas.
Manoma,
kad
i8
usy
kalbos
Sis
Zodis
pa eko
i
j
lie u iy
kalba.
Sio
da ybinio
ipo
daik a a dZiais
lie u iy
kalba
gausiau
pasipildé
Sio
amZiaus
SeS ame
deSim me yje,
iSkilus
naujada y
po eikiui
i
eikian
kosmoso
leksikai.
Ta p au inis
démuo
kosm(o)-
a ojamas
i
su
an uoju
lie u iSku
démeniu,
da%nai
eiksmazodinés
kilmés:
Kosmei ys é
MNV
26
20,
kosmei is
MNV
26
25,
kosmo y a
KT
1985
190.
Miné as
démuo
gali
bi i
jungiamas
i
su
lie u isku
daik-
a a dziu,
pa yzdzZiui,
kosmosk ydis
MieZIB
379.
Kosmoso
leksika
da
né a
gausi:
ji
ik
p adeda
o muo is.
Sios
s i ies
ZodZiy
a si-
adimo
i
da ybos
endencijos
né a
iS ySkéjusios.
Ki y
kalby
kilmés
ZodZiai
ka ais
a ojami
d ejopai:
kaip
sa a ankiSki
Zodiiai
i
kaip
Zod%iy
démenys,
p z.:
elek a
i
elek o-,
kinas
i
kino-,
adijas
i
adio-,
a-
kuumas
i
akuum-.
Vadinasi,
jie
kalboje
egzis uoja
kaip
a p au iniai
démenys
Zo-
197
ae
eae.
nae
eee
i
Nahe,
MED
da s
oa
oa
peas