LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXVII
(1988)
LIETUVIU
KALBA
IR
BILINGVIZMAS
KAZIMIERAS
GARSVA,
RITA
JACKUTE,
EUGENIJA
VENSKAUSKAITE
UODEGENY
SNEKTOS
FONETIKA,
MORFOLOGIJA
IR
LEKSIKA
DVIKALBYSTES
SALYGOMIS
Uodegénai
(o ic.
Vuodigéni)
—
kaimas
La yijos
TSR,
K asla os
aj.,
Od iy
apyl.,
60
km
j
Sau és
y us
nuo
LTSR
sienos
i
40
km
nuo
Daiigpilio,
7
km
j
Siau e
nuo
Daugu és.
Snek ds
kol
kas
né a
s a biausiuose
a miy
Zemélapiuose,
ji
ap aSo-
ma
pi ma
ka a.
1877
m.
Uodegénuose
bu o
23
kiemai,
1900
m.
—
43,
1925
m.
—
33,
1986
m.
—
20
(40
gy en ojy).
Lic u ixkai
( ilniSkiu
a me)
ose
apylinkése
kalbama
nuo
XI—
XVII
a.
Iki
XIX
a.
idu io
Uodegénai
jungési
su
pag indiniu
lie u iy
kalbos
plo u.
1925
m.
apylinkéje
lie u iskai
galéjo
kalbé i
300
¥moniy,
1986
m.
—
5
(da
4
gy eno
ki u ).
Lie u igkai
pamaZu
nus o a
kalbé i
apie
1929—1935
m.,
kai
kaimas
iSsiski s é
i
ienkiemius.
Daba
lie u iSkai
a pusa yje
kalbama
e ai.
XX
a.
pi mojoje
puséje
pie iniai
K asla os
apylinkés
lie u iu
kaimai
(Augus i-
niskiai,
Misi inai
i
k .)
subal a uséjo,
o
Siau iniai
(Uodegénai
i
k .)
—
iS
esmés
baigé
la é i.
1984
m.
Uodegénuose
sunyko
pasku iné
lie u igkai
namie
kalbéjusi
Seima.
To
pa ies
Zmogaus
ya ojamos
d i,
ka ais
i
ys
kalbos:
be
ie inés
la galiu
Snek os,
e ka diais
i
la iy,
usu
bend inés
kalbos
(ismok os
daugiausia
mokyk-
loje),
kai
kas
iS
y esnio
am iaus
gy en ojy
da
moka
lie u ikai,
bal a usiSkai,
len-
kigkai.
S aipsnio
ikslas
—
ap asy i
adicine
lie u iy
Snek a
ak y ios
d ikalbys és
i
daugiakalbys és
aplinkoje,
bandan
a ski i
s a besnius
la iy
i
bal a usiy
kalby
elemen us.
‘
Uodegénai
—
idomiausia
La ijos
lie u iy
Snek a,
pasku inis
ilniskiy
kaimas
La galoje.
Snek a
i a
nuo
1977
m.,
emiamasi
2200
m
ilgio
j aSais
j
magne o ono
juos a.
S a biausios
Snek ds
pa eikéjos
—
Geno e a
Misi iniené
(1891—1984),
jos
duk é
Helena
(Gelia)
Misi inai é
(g.
1922
m.)
i
Regina
Sa ickiené
(1889
—
1978).
,Lie u iy
kalbos
Zodynui“
i§
Uodegény
uz asy i
Zodziai
Zymimi
san umpa
K
(K isla os
a imoji
apylinké).
K asla a
y a
10
km
j
y us
nuo
Uodegény,
i
e mina
,K asla os
apylinkés
lie u iai*
daba
a ojame
kaip
is o inj,
be
Uodegénu,
apiman-
i
i
ki us
iSnykusius
os
apylinkés
lie u iy
kaimus.
Mokslinéje
li e a d oje
K asla os
apylinkés
lie u iai
(7
didesni
lie u i8kai
kal-
béje
kaimai)
bene
pi ma
ka a
minimi
1883
m.
(Man eu el,
1883,
p.
619).
1892
m.
as
pa ias
Zinias
su umpindamas
paka ojo
A.
Bylen8 einas
(Bielens ein,
1892,
p.
13),
0
1924
m.
—
K.
Biga
(Biiga,
1961,
p.
570).
1925
m.
Mulkiuose
i
Uodegénuo-
se
kalbéjus
lie u iSkai
( e
dzi o
lei§i)
nu odé
J.
Endzelynas
(Endzelins,
1981,
p.
279
-
280).
1925
m.
lie u iskai
kalbangiy
bu o
12
apylinkés
ie o iy,
be
dauguma
lie u-
iai
suda é
ik
Uodegénuose,
Misi inuose
i
Na ikuose
(plg.
Ga é a,
1984
a,
p.
88).
73
Viena
mislingiausiy
K asla os
apylinkés
lie u iy
p oblemy
—
lie u iy
apsigy e-
nimo
laikas.
Tai
gali
siek i
XIT—
XV
a.
—
ada
Sie
gy en ojai
bi y
daugelio
Lie u os
Siau iniy
i
pie aka iniy
apylinkiy
lie u iy
bend aamiiai
i
uZim y
labai
s a bia
ie a
misy
kalbo y oje,
is o ijoje
(plg.
Ga ’ a,
1984
a,
p.
85-90).
;
Kol
kas
seniausioje
as oje
Zinu éje
(Man eu el,
1883,
p.
619)
nu ody a,
kad
XIX
a.
p adZioje
miné i
kaimai
Snekéjo
lie u i8kai,
imaiSydami
la iSky
i
bal a u-
sisky
Zodziy.
Sie
lie u i8ki
kaimai
i
jy
kalbos
skoliniai
s aigiai
susi o muo i
nega-
léjo.
Né a
né
ma iausios
abejonés,
jog
K asla os
apylinkéje
lie u iai
gy ena
ben
nuo
XVIII
a.
Pi majame
smulkesniame
La galos
Zemiy
ap aSe
(B eZgo,
1943,
p.
105,
108,
109
i
.
.;
da
plg.
Zeps,
1984,
p.
27,
323,
560
i
.
.)
1784
m.
minimi
Augus i-
niskiai,
Misi inai,
Uodegénai
i
ki i
(A eyemanuwxu,
Mucanu,
Aydueanu),
ku iems
a dus
galéjo
duo i
ik
lie u iai.
1731
m.
uZ a’y os
Uodegény
pie os
LikS ai
(Luksz-
y),
Andzuliszki.
Apie
Uodegénus
lie u iy
galéjo
bi i
i
isq
XVII
a.
Iz al e
bu o
gy enama
ben
XVII
a.
p adZioje
( ada
s a y a
baZny¢ia)
i
senesnis
jo
a das
Uzwalda,
j
Sal inius
pa ekes
1643,
1649,
1690
m.
(Zeps,
1984,
p.
430),
,, egali
bi i
ik ai
lie u iSkas,
.
y.
Uz alda“
(Baga,
1961,
p.
99-100).
Da
1906
m.
ame
als iuje
bu o
18
lie u iskos
kilmés
ie o a dziy;
iki
Siol
i8liko
pa a dé
Si eizda
i
. .
Uodegény
la izmai
gy é
,gy enimas",
sks as
,, asus*
galéjo
bi i
pe im i
p ie’
1478—1519
m.,
nes
é-
liau
ga sas
i:
i8 i o
i
ei
(plg.
skolini
eiskupas
<
yskupas).
Lie u isky
ik iniy
a dy
papli imas
Zymiai
i Sija
lie u iy
kalbos
ibas.
Pasku i-
niaisiais
d iem
amiiais
J.
Endzelyno
gy enamujy
ie y
sa aSuose
(1981,
p.
277,
279
—280)
okiy
ie o a dZiy
maZiausiai
po
7
bu o
ien
Tz al o
(Zmi idzini-i
.
.)
i
K asla os
(Gin au i, Zu i,
Misiiiniské
p ie
Mulkiy)
als iuose.
K asla os
kapuose
uz asy os
pa a dés
Gi do,
Tpaoya ,
Ilgins,
Lawiel,
Pie kun,
Su wilo,
Szakels,
Maka»,
T uselis.
K asla os,
aip
pa
Ciskodo
apylinkiy
lie u iai
labiausiai
padeda
a skleis i
La galos
lie u iy
e nogeneze
i
jy
a me.
Né a
né
ienos
Snek os,
ku i
su
Uodegény
kalba
isiSkai
su ap u.
Siaip
Uodegé-
ny
one ika
panaSiausia
j
Ciskodo
i
Siau ine
Adu iSkio
Snek a,
ku iose
Zadininkuo-
jama
i
kiek ieng
balsj
é
i8
dalies
gali
a i ik i
e;
pagal
dzika ima
Uodegény
Snek a
a p
ju
y a
a piné.
P iebalsiy
¥, 4,
d,
,
mi
.
.
kie inimu,
aip
pa
ZodZiy
galiinémis
(bagd' u's
i
pan.),
leksika
i
. .
Snek a
kiek
panaSesné
j
Ciskodo
Snek a,
o
neki -
Siuo y
e
e imu
i
a siski ia
bene nuo
isy
g e imy
lie u iy
Snek y.
Snek os
sin aksés
i
ku ios
ne
ku ios
ki os
ypa ybés
jau
umpai
ap aSy os
(Ga s-
a,
1986,
p.
219-231).
Daba
bandome
ap a i
Sios
baigian ios
nyk i
Snek os
s a -
biausius,
li uanis ui
jdomiausius
one ikos,
mo ologijos
i
leksikos
b uoZus.
Nema-
Za jy
dalis
lieka
ank aS iuose
(Jacku é,
1985;
Venskauskai é,
1986;
Tamulynai é,
1987).
Teks e
j
bend ine
kalba
i& e iami
ik
ie
pa yzdZiai,
dél
ku iy
galé y
kil i
kokiy
no s
neaiSkumy.
}
P o .
Z.
Zinke i ius
(1978,
p.
77) eigia,
kad
Adu ixkio
mies elio
apylinkése
po
isy
p ie-
balsiy
é
a i inka
ie,
be
senasis
a
e iamas
uo.
Pagal
,,Lie u iy
kalbos
a lasq*
(1982,
Zemé!.
27,
da
plg.
zemél.
35,
80, 87)
i
,,Lie u iy
kalbos
a mes*
(1970,
p.
351—352)
ia
Siuos
ga sus
a i inka
enn
ie
74
galiy
a més
(K udslauka
=
K iéslauka,
s ios ija’
=
s d's ija’
,,pasakojo“
a ba
lie-
u iy
bend inés
kalbos
(muoki: iojis
,moky ojas“,
3miiona
=
bd-ba
,Zmona“,
da
ple.
b iolanas
,,b élénas“,
pamuo ie
,,pamo é“).
Visi
Uodegény
Snek os
balsiai
a,
e,
ie oj
ku iy
bend inéje
kalboje
y a
a’,
a,
e’,
e,
ick
ki Giuo i,
iek
i
neki giuo i
y a
ik
umpi,
p z.:
dda u
,ida a“,
aki's
,akys“,
d aina
,a eina“,
d inas,
a i's,
galas,
ka inas,
padi ie,
p aSa'm,
agis,
saka,
iSdjis,
nida
is,
nigali,
nu a ie,
pa asa is,
d'iaSa as
,,des as“,
kali,
k'apiem,
ké el
o em,
meé-
dzis,
augana
,,augéna“,
gi- 'dna
i
.
.
Kaip
ma y i,
ki éiuo i
umpieji
a,
e
daZniau-
siai
bina
pi majame
i
an ajame
Zodzio
skiemenyje.
T e iajame
Zodzio
skiemenyje
Sie
balsiai
daZniau
biina
p iesagoje
-elis,
-é
(balsis
e
joje
isada
umpas),
plg.:
/a-
pélei
,lapéliai“,
sunél’a,
debesélei
,,debeséliai“,
ga binél'a’,
kaunie dlis
i
pan.
T umpi
a ba
pusilgiai
balsiai
a,
e
y a
i ap adZiy
d iga siy
pi majame
kompo-
nen e,
p z.:
da bas,
ka ie, gal as,
kdlnas,
algie,
k’dlmas,
ka. as,
§d.l as,
g'd. .
Ilgasis
a°
a iamas
ie oj
bend inés
kalbos
balsio
o:
:
g’al d'nas
»gel 6-nas“,
nibi-
j@k
,nebijo-k“
i
. .
Neki giuo as
balsis
e
daZnai
e ¢iamas
i,
p z.:
daiigil
,,daugel“,
iskipie
,,i8kepé™,
nidigie
,nudegé“,
niwidie,
pa di ie
~
pa de é
,,pa da é™,
sin'ai
»seniau“,
smagi-
_nai
,,smegenys“,
indin'a’
,, andenio“,
( )uodiga
uodega“,
(V)uodigienai
,,Uode-
génai“,
su
bi i- i
,,bi y e“.
G ei iausiai
dél
sla y
kalby
i akos
neki éiuo as
p ieSdélis
ne-
senesniyjy
Zmoniy
kalboje
daZnai
bu o
a iamas
nie-,
jaunesniyjy
—
ni-:
niedudk
|
niduék
,neduok“,
niemdkam
|
nimékam
,nemdkam(e)“,
_niesiip un u
/nisip un u
nesup an i,
nieXomai|nizemai
,neZinai“.
Neki ¢iuo as
balsis
e
gali
bi i
i
is-
laikomas,
be
kiek
daZniau
aip
bina
p ie¥
uZpakalinés
eilés
balsius
(¢'al dnas
,,gel-
onas“,
is 'aléji_,,is eléji*,
nige ai
,nege ai“,
nipe ka,
m'a gei ie
»me gai é“,
su-
melio i,
s'ws ’alo ejam
,,si s eléjam“)
i
e iau
—
p ieS
p ieSakinés
eilés a
sup ie-
Sakéjusius
balsius:
di.d’alis
,,didelis“,
nup'a ki,
si .dedi,
isel’ o
» eseliuo i“.
Vie oj
bend inés
kalbos
balsiy
i-,
i
Snek oje
po
kie ujy
p iebalsiy
buna
b ’,
BI:
é a
, y o“,
sk eisu
,,sk isiu“.
PanaSiai
a iamas
i
a i os
galiinés
e
i
be
koks
¢:
palw
,pelé~
(be
p’alas
,,pelés“),
di.d'alo
,,didele“,
piiole s
,,puoles“.
Miné ose
pozicijose
e i ¢
pi miau
u éjo
bi i
i8 e s i
j i
(7),
o
éliau,
sukie éjus
/
—
i
oF
(o ).
Tuo
a pu
d iga sio
en
pi masis
komponen as
susiau éjo
jau
po
/
sukie éjimo
a i-
uose
skiemenyse,
plg.:
lin d
,len a“,
be
g’aluz iis
,,gelezinis“.
P ieS
p iebalsiy
sukie inima
ie oj
é
jau
bu o,
ma y ,
ie,
dél
o
ie
(<
ie,
é)
i8 i o
j
we:
Se énu_,,Sie-
na“,
leiékie
,léké“,
sdul ie
,,saulé“
( eiksmaZodZiy
umpame
galiniame
skiemenyje
ie oj
é
a iama
i
¢,
plg.
p isésk
,,p isésk“).
Ski ingai
nuo
a i os
galiinés
i
d iga sio
en,
ki u
ie oj
e
y a
a
(ei
>
ai):
la-
das,
Idides
,, eidZiasi“,
a lai,
acei
,, e ai“,
k ai as,
sdnas
,,senas“,
mai§alis
,,maise-
lis“,
Saimi-na
,,8eimyna“,
Zamie
,,Zemé“.
UZpakalinés
eilés
balsiai
u ,
u,
a’,
a
po
su-
kie éjusiy
p iebalsiy
nebebiina
sup ieSakéje,
plg.:
Zu ie
,,Zi i é i“,
bi-su
,,bisiu“,
g a is
,,g io ius“,
apa a
,apa ia“.
T umpasis
balsis
a
iSlaikomas
a daZodZiy
_ ienaskai os
a dininko
gali-
néje
(pie a,
bal d-ja
~
bal oja
,,bal oji*,
d.na
,,ana,
ji*,
iend,
isa,
pink a
,,penk a“),
eiksmaZodziy
galiinése
(kalba,
miegduna
,,miega‘).
Balsis
a
Snek oje
daugiau
a
maziau
edukuojamas.
Ki diuo as
a
gali
bi i
iS a iamas
su
didele
ga so
¢
p iemaisa
76
(iSa é
,,iSa a“,
mamé
mama“,
salé
sala
(kaimas)“),
0
neki éiuo as
—
su
ga so
eo
p iemaiSa:
bdl ois
xbal as“,
bul'bois
~
bulbas
,bul es“,
d.nas
~
Gnas
yiies
g oiizmas,
jdunas,
maisikan,
pilnas,
iSduga,
pa é da.
Absoliu inéje
ZodZio
galinéje
umpaji
balsj
a
am
ik ose
o mose
a i inka
u
( ick
ki iuo as,
ick
neki iuo as):
ns.
in.
su
ugku
,canka“,
dienu
wdiena“,
salu
»sala",
p ie eiksmiai
ad,
,, ada“,
kad
wkada“,
niekadi
,niekada“
i
k .
Po
minks yjy
p iebalsiy
ie oj
balsio
a
gali
bi i
i
(i
7,
():
Kaji
kéja‘,
Keli
,,kelia“,
ki ci
,,ki ia“,
su
di.k e i
~
dik e ia
duk e imi*,
juokis
,,judkiasi“,
k aiicis,
igcis,
s écis,
iejis
(be
a a
i
. .).
Ty
pa iy ga sy
ne ienodi
a i ikmenys
odo
Snek os
e oliucijos
kelis
sluoksnius.
Bend inés
kalbos
a
Saknyje
i
galiinéje
désningai
a i inka
u",
0
€—i°
(o ):
nu.-
Su la
,nusqla“
(be
nuga.lo s
,nusales“),
askus
,a kas i,
p akas i“,
i
a's
, a-
Sos,
méSlas“,
wZuolas
,,azZuolas“,
babu:
,boba,
Zmona,
a u:
a a,
un ue
,an a,
ki‘sk
wkesk“,
S i s
,,S es i“,
a aji's
,,a éjes“,
izdz’
i ' i's
,i8dZi i es“,
ma-
nis
,manes“,
sa i's
,,Sa es”,
ge iesni*
»ge esne”,
piiolel’s
»puoles“,
did’alo
»di-
dele“.
Ki éiuo i
i
neki éiuo i,
i ap adziai
i
i agaliai
miS ieji
d iga siai
am,
an,
em,
en
Snek oje
pap as ai
e iami
um,
un,
im,
in,
p z.:
unkas
» ankus“,
su -
umdie
,su amdé“,
umsas
, amsus“,
u i u’
wan a,
dunksc'
i
»dang iy“,
kum-
pai
,,kampaii“,
p i.p un a
,p ip aii a“,
u(n)
nak iés
,an
nak iés“,
gi- inki
,gy-
énki “,
i i
,, e i*
(i
i",
i),
ins imp a's
~
j emp os_,,js emp os“,
su. ims a
,,SU-
éms a“
i
. .
S eiki
iSlieka
an inés
kilmés
d iga siai
am,
an:
1)
ki éiuo i
bei
neki éiuo i
—
a)
a daZodziy
i
i a dZiy
ienaskai os
naudinin-
ke,
a dazodziy
daugiskai os
naudininke
(mo e iskosios
giminés
—
i
jnagininke):
ge dm,
jdm, mdn,
am,
isdm| i.sui,
pla ieja‘m
~
pla iejams
»pla iesiems“,
un-
kam
,, ankoms,
ankomis“,
s aldm
,,s alams“;
b)
y iskosios
giminés
ienaskai-
os
ilia y e:
Kwmpai
,kampan“,
peil'an
,,peilin“,
i an,
a an.
2)
Neki giuo i
—
esamojo
laiko
daugiskai os
pi majame
asmenyje:
kalbam,
Salam
Salam“,
'a p'am
, e piam“,
mé. am
,mé am“;
mi:l'am
»mylim“
( y.
an inés
kilmés
d iga syje
am).
T i agaliy
d ibalsiy
ai,
ei
i
ypa é
au
pi masis
komponen as
gali
bi i
siau ina-
mas:
maiga’
,,maiso“,
ka‘pi's ai
»kopis ai“,
beik
~
beig i
,,baig i“,
mazou
,,ma-
Yiau“,
susi goi
,,susi gau“
i
pan.
Panagiai
kaip
Ciskode,
absoliu iniame
ZodZio
gale
d ibalsis
ai
daZnai
keigiamas
-ei.
Taip
y a
i a dZiuo iniy
o my
bid a dziu
y iskosios
giminés
(su
o man u
-asai
,,asis“)
ienaskai os
a dininke,
biido
p ie-
eiksmiuose
i
ki u ,
plg.:
md.Zasei
~mazasis“,
naijasei
naujasis“,
lie i. iskei
wlie u iskai“,
bla:ge
,blogai*.
Si
ypa ybé
p iklauso
mo ologijai.
Daugiaskiemeniy
ZodZiy
segmen as
-djau(i),
-ajai
po
mink& ojo
p iebalsio
su aukiamas
j
-du(i),
-ai.
Pa yzdZiui,
ienu
skiemeniu
gali
bi i
su umpinamas
bii ojo
ka inio
laiko
eiksmaZodZiy
pi mojo
i
an ojo
asmens
galas
(plg.
mune-
§’d-jau
[nunes'd.u
»nune iojau“,
nunes'é-jai
[nunes’d.i_, uneSiojai“),
palickan
ik
.
pasku inj
balsi
—
s a biausia
Sio
asmens
pozymi,
a ski ian j
ji
nuo
an ojo
asmens
17

(da
plg.
Apso
e iaji
asmeni
ddu
,,da é“,
a az'du
,a azid o“).
Kaip
i
isoje
g e imoje
y y
aukS ai iy
dalyje,
Zodis
nejaiigi
a iamas
n’diigi.
A i aukian
ki i,
gali
bi i
nume ami
esamojo
laiko
eiksmazZodziy
umpieji
balsiai
i,
u,
plg:
nigal’ /nigal’u|nigal’
,negaliu“,
niegal’
,,negali*.
Be
galiinés
a ia-
ma
i
bend a is,
esamasis,
bii asis
ka inis
laikas,
p z.:
giedd
wgiedo i“,
giédam
wgiedame“,
giéda
,gieda e“,
gieddjam
wgiedojome“,
gieddja
,,giedojo e™
i
. .
Tam
ik y
Snek os ZodZiy
d iejy
p iebalsiy
junginyje
p ieS
sonan a
j e p i
bal-
siai
a,
i:
d’aSa a
,,de8 a“,
Zaga ie
,,Zag é“,
sapanas
»sapnas“,
di i‘lika
,,d ylika“,
d iginie
,,d igné“.
2.
P iebalsiai
Bidingiausios
Uodegény
Snek os
konsonan izmo
ypa ybés
—
dzika imas
i
p iebalsiy
kie inimas.
Tam
ik ose
pozicijose
abi
Sios
ypa ybés
pasi eiskia
nedés-
ningai.
Snek oje
p ieS
/
ipo
okalizma
ne
ik
ga sai
¢,
d2
e ¢iami
c,.
dz,
be
i
ie oj
,
d
pasi aiko
c,
dz.
Pas a aja
ypa ybe
Snek a
ski iasi
nuo
Ciskodo
bei
Rim&és,
Diks-
o,
Pal isés,
Ignalinos
i
ki y
Snek y
(plg.
Zinke i ius,
1978,
p.
76).
Uodegénai
y a
ilniskiy
y inés
dalies
pa i
Siau iné
iSlikusi
Snek a.
Joje
p ie-
balsiai
¢’,
d’
p ie’
i,
ie,
a*
e iami
6,
dz’
Zymiai
daZniau
negu
Daugpilio
pie inése
apylinkése.
P iebalsiai
¢’,
d’
pa i o
a ika omis
c’,
dz’
Siose
pozicijose:
a)
p ieS
umpaji
i,
plg.:
m’adzis/m'adis
,,medis“,
2a-dzis
,,Zodis“,
dzidziji-
,,didiji*,
be
ga di,
insie-
dinaii
,,isodinau“;
Salcis
,,Sal is“,
paci
/pa i,
a iecinies
,,a ie inés“,
Zma gi cis
,,Zmo-
gu is“,
bdlcinkas
,,bal as
bal as“,
be
ik,
kd is,
apa in'u,
dlgic
i
. .;
b)
p ies
il-
gaji
(a
pa umpéjusi)
i:
(=y,
i):
gaidzi-s
,gaidys“,
dzi- as
,,dy as",
ci kas
,, ykus“,
gdusci'
,gaus y i“,
be
aiimigdi-c,
nima i‘k;
2a'dzi:
,,Zodi“,
punci*
,pan i“,
duii-
ci
,dan i“,
be
s i di-
,Si di“,
pi i-
,,pi i“.
P ieS
d ibalsj
ie
p iebalsiai
,
d
daZniausiai
i8lieka:
dié as,
diend,
diedienie,
di-
diesnie,
iesd-ja
,, iesioji“,
i#j,
nak iés,
be
dzidzieji
,,didieji*,
cies‘aja’
,, iesiojo™.
P iebalsiy
junginiai
,
d
ne i s a
i
c ,
dz :
d i-likie
,,d yliké“,
k’a i as
,,ke -
i as“.
P ie
balsj
i
pasikei ia
78
%
p iebalsiy
¢’ i
56
%
d',
p ieS
@
—
75%
' i
43%
d',
p ieS
ie
—
14
i
29
%.
Taigi,
palyginus
su
d’,
d iejose
pi mosiose
pozicijose
(p ies
i
i
&)
’
pakin a
1,4
i
1,7
ka o
da%niau
i
ik
p ieS
ie
—
duka
e iau.
Visose
ijose
miné ose
pozicijose
e iama
67%
'
i
50%
d.
Ki éiuo uose
skiemenyse
p iebalsiai
’,
d’
ampa
c’,
dz’
e iau
(51%
Zodziu,
63
%
su
’ i
68
%
su
d’)
negu
poki iniuose
skiemenyse
(72
%
ZodZiy:
75
%
su
’
i
68
%
su
d’).
Ne
isada
sis emingai
dzikuojama
ne
o
pa ies
pa eikéjo
kalboje.
P ie¥
a,
u
ie oj
c,
dz aip
pa
e ka Giais
pasi aiko
c,
dz
(daugiausia
dél
analogi-
jos
su
pag indiniais
ZodZiais,
s e imZodzZiuose
i
. .):
p i.dz'ada
,,p adeda“,
dun-
c’dlei_,,dan eliai“,
dz’ddz'a
,,dédé“,
c’u ma:j
~
iu moj_,,kaléjime“.
P ieS
sup ieSakéjusius
balsius
a,
w
ie oj
a ika y
¢’,
dz’
bina
c’,
dz’,
p z.:
pla-
cei
,pla iai“,
ga dzei
,,ga dziai“,
ga dzei
,,ga dziau“,
g aic’oii
,,g ei iau“,
s ie-
78
dz'a
,s iedZia“,
adz'dja
~
adziojo
,, eZiojo“,
s éc'a’
,,s e io“,
kaFc'a’s
,,ka -
&ios“,
pac'as
,pa ios“,
ga dz'a's
»ga dzios“,
Sma c'i kais
~
Smo iukais,
gaid’zu-
kas
,gaidziukas“,
dunc'i
,dan iy“,
s ec'i
s e iy.
Vie oj
¢,
dz
dazniausiai
a iami
mink3 ieji
’,
d'
Siais
a ejais:
1) é,
ia,
#
kamienu
daugiskai os
kilmininke,
p z::
bi ’u"
»bi iy",
ka i ’u
wka y iy,
pauks 'i
,pau-
kS iy,
naked
,nakéiy",
Fo d'i
,Si dZiy“;
2)
i
kamieno
ienaskai os
naudininke,
p z.:
nak ei
wnak iai“,
pi ei
»pi iai*,
Sei dei
si dziai*;
3)
(i)ia
kamieno
daugis-
kai os
a dininke,
plg.
b iedei
»b iedZiai“
i
. .;
4)
esamojo
laiko
eiksmazZodZiy
e iajame
bei
ienaskai os
pi majame
asmenyje,
P Z.:
pu ’
~
puciu
»k épuoju~,
gi d’
,gi dziu“,
isldid’u
wisleidziu“,
iod’a
,,uodzia“,
ge d'a
~
yd¥ia_,,Zydi“;
5)
bii ojo
ka inio
laiko
ienaskai os
pi mojo
asmens
galiinéje,
p z.:
dud’au
,,au-
diiau“,
mdud'aus
,maudZiaus“,
ed'a i
, edziau“,
skai ‘ai
,,skaiciau“,
ma 'o i
»ma iau™.
Snek oje
gali
sukie é i
be eik
isi
p iebalsiai,
i8sky us
j,
ku is
ne u i
kie ojo
a i ikmens.
Pagal
kie inimo
daznuma
i
pozicijas
iSsiski ia
ys
p iebalsiy
g upés:
1)
,s,
§,
2,
daznai
kie inami
p ieS
isus
p ieSakinés
eilés
(i°,
i,
ie,
e)
a
sup ieSa-
kéjusius
(w-,
4,
°,
d)
balsius,
plg.:
da e si
da ysi“,
k’a u e:
,,ke u i“,
Seiénas_,,Sie-
nas“,
agieja’
,, egéjo“,
k’a u i
ke u iy“,
nig’d su
,nege siu™,
g aza's
»g azios“,
Ja a.s
,,Se8ios“,
sasa iés
~
sese és
sese s“,
maida
,,mazial™
i
. .
(daugiausia
y a
pa yzdziy,
ku
kie inami
,
§,
2
p ieS
i,
e,
wi
pan.);
2)
1,
senuose
Snek os
ZodZiuose
isada
kie as
p ie’
e,
é:
Ididz'a
,, eidZia“,
gal ie-
ja
,galéjo“,
p’dloie
wpelé*
i
. .,
be
kalieda's
kalédos“
(pagal
analogija
su
p ipi-lai
,,p ipylei“
i
. .
sakoma
i
p ipi‘lau
,,p ipyliau“,
p isikielau_,,p isikéliau“);
3)
c,
&
d,
dz,
p,
,
¥,
2,
aip
pa
b,
g, k,
m,
7,
e ka éiais
sukie inami
p ieS
#,
e,
d,
ka ais
i
u,
plg.:
Vincan as,
ku ca
,,ku éia“
(be
c’a
ia“,
Késc’a,
wlic'as),
Séisconkas,
pé in,
acu
,,acia“,
peci kas,
g éinéaj
~
g i ioj
,,g y ioj“,
pie niéa
»pe ny ia,
dé slis
dislius“,
sddia's
,,sodzios“,
ap iédie
apédé“,
apés
,,apés™,
péensija.s,
s e klai,
s eip a
,s ip i“,
daik dlis,
aglacs
,, e8los“,
Tékl’a,
ni é ksu
,.ne-
e ksiu“
(be
ie gdama),
Sa é as
Ksa e as“,
Juzépka
,Juzepa“;
kalbé e
,,kal-
pe i“,
Gél’a
,Gelia
<
Helena“,
k elau
kéliau“,
é kus
,, ikius
nesis
,,ménesis“.
Ka ais
p iebalsiai
y a
kie i,
0
balsiai
pas ebimiau
da
nepaki e,
plg.:
pasizina,
agiejau.
Ne e ai
iSlicka
i
minki ieji
p iebalsiai
c’,
¢’,
’,
s’
i
k .,
plg.
g’e ci,
aci,
pac'u's
,,pa ys“,
dunc’us
~
dandi s
,,dan is“,
minkS inkas,
¢iésu,
uodies,
bazni--
aj,
i s
duk e i's,
du im,
p idieja
,,p adéjo“,
i ini
,d i a i“,
g ieba
wg éb i~,
nimmi ie,
iékie| oiékie
,, ieké,
éké“,
susimaisa,
pakasie,
s‘asasd'aSeium
_,,SeSiasde-
%im “,
siedieki
,,sédéki “,
s‘and,
sen‘oi
,seniau“,
s’aSe
,Se8i%
i
. .
(s
daniausiai
kie inamas
ik
p ieS
4).
Miné os
ypa ybés
odo,
kad
p iebalsiy
(i8sky us
/)
kie ini-
mas
—
nelabai
senas
eiSkinys,
iki
Siol
epizodiskai
besi o ma es
dél
ki y
kalby
i akos.
P iebalsiai
,
s, 5,
z,
Z
i
k .
gali
bi i
kie i
i
p iebalsiy
samplaikose
p ieS
minkS-
aji
p iebalsj,
plg.:
mi ie,
ma skin'alei
,,ma Skinéliai“,
ge iesn'a,
pjdus ie,
in'w-
ai,
i.zd’aSeum
,, isdeSim “,
bagni-ca's
i
pan.
Kaip
i
ki ose
aukS ai iy
Snek-
“
mbisliju,
mié-
79

P iegaidziy
ski umai
ne
ZodzZio
a ka poje
né a
dideli
i
pas o is,
odél
sup an-
ama,
dél
ko
i§
klausos
i
sa is abos
Snek os
p iegaidés
menkokai
ski iamos.
Kaip
isi ki i
kiekybiniai
ski umai,
p iegaidZiy
ukmés
ski umai
bu o
Zymesni
dik-
o és
G.
kalboje
(i8sky us
po os
ké-8eie—ka-Suie
ki éiuo o
balsio
ilgi
i
po os
ie-
as—dié as
Zodziy
ilgi).
Sp endZian
apie
ci kum leksinio
balsio
a
ukme
iS
Zo-
dzio
kaSe1e
(321
ms),
4
ZodZiuose
aki inio
4
ukmé
i Sijo
a
(/d-jam,
aga'ja",
ké ja'm,
aga:ja)
ukme
a i inkamai
360,
338,
333
i
331
ms
i
4
ZodZiuose
(gel-
é-nas,
nd-si-s,
nd sis,
kd-Se1e)
nebu o
didesné
(260,
288,
291,
310
ms).
Dél
o
sup-
an ama,
kodél
aki iniai
d-
ankiai
ansk ibuojami
kaip
ci kum leksiniai.
Neblogai
ski os
po os
sida—sida
i
si dai—si dai
,,indai“:
%#
bend a
uk-
mé
—
289
ms,
a — 312
ms
(n=14
i
17).
Zodyje
dauza
,,dauziau“
galinis
d iga -
sis
(360
ms)
bu o
ne 60
ms
umpesnis
uz
oki
pa
ga sa
Zodyje
dauzaii
,,dauzai~
(420
ms).
Zodiio
ie as
, é as“
ma a imai
odo,
kad
sud ibalsin as
é
nesiski ia
nuo
ik ojo
ie.
Dalyje
Zodziy
iSma a us
a s uma
nuo
ki giuo o
ga so
p adiios
iki
in ensy u-
mo
i siinés,
iS
penkiy
po y
, i ap adiskesni“
uzZ
ci kum leksinius
bu o
ik
Zo-
diiai
si-da
i
ie as.
Taigi
i
Sis
poZymis
a gu
a
bii y
ySkesnis
p iegaidZiy
ski-
iamasis
poZymis.
Ma uo os
kai
ku iy
poki iniy
d iga siy
sudé inés
dalys
ody y,
jog
sie
ga sai,
kaip
daugelyje
lie u iu
Snek y,
y a
i agaliai:
ZodZio
Id-jam
galinio
d iga sio
komponen y
ukmé
y a
70
i
190
ms,
agd:jam
—
143
i
170
ms
(i8im is
—
ké:jam
177
i
87
ms),
kaé-So e
—
85
i
135
ms,
ka@-So e
—
90
i
175
ms.
Il.
MORFOLOGIJA
Uodegény
Snek ai
bidingos
a dazod
Zi
ienaskai os
ilia y o
o mos,
ku ios
a ojamos
ne
ik
k yp iai,
be
i
ie ai
eik8 i.
Taigi
ilia y o
i
loka y o
eikSmés
y a
sumiSusios,
plg.:
aik
g eiica:j
|g ei igan
i
.
.
Mo e iSkosios
giminés
a daZo-
dZiy
pa adigmose
kiek
dazZnesnés
ienaskai os
loka y o
o mos.
Tlia y as
a ojamas
ie oj
loka y o
labai
daZnai:
pdcis
pi masei
aina
i- an
da
K ieslaukai;
agiejau
sapanaji
ie u’;
pa
duk e i
da Zalin
miegduna;
ki u
miska
p i eiSa
pa
pice;
guldieja’
¥amien,
kai
ku ’anoi
p'dciku;
cikdlu
»,plaukus“
iSmazga-ja’
pi i i.
Ka ais
ilia y as
pa a ojamas
ie oj
galininko:
dun ’alin
skdud?'a.
Loka y as
aip
pa
pa a ojamas
ie oj
ilia y o
a
p ielinksniniy
kons ukcijy,
p z.:
indie as
ama:j
sk in'a‘j;
na
bu na's
bu na:j
kalbw:
pie da ie;
agai
ali- uos
amudés
i
nenli‘s umai_,neilis iau™.
Ne
ik
daik a a diiai,
be
i
ki i
y i8kosios
giminés
a dazodZiai
(bid a dziai,
skai a dZiai,
j a diiai
i
.
.)
ienaskai os
naudininko
linksnyje
u i
daik a a dine
galing
-ui,
p z.:
gilui
wgiliam“,
Zal'ui
,,Zaliam“,
ge iesn'ui
wge esniam“,
g'd ajui
»ge ajam",
jdunajui
»jaunajam“,
d.nui
,anam™,
ki ui
,,ki am“,
Séi ui
,Si am“,
isui
isam“
i
.
.
[Sim is
—
i a dziai
jdm,
dm,
man,
du,
sdu.
Dél
ie inés
la galiy
Snek os
Si
Uodegény
Snek os
ypa ybé
negaléjo
a si as i,
nes
la iai
Sia
isu
u i
galiine
-am,
plg.:
ienui
hingui
,, ienam
langui*
—
I g.
i nam
li gam,
pac’ui
,pa-
éiam“
—
pdsam
i
.
.
;
89
Asmeniniy
i
sa ybiniy
j a dziy
ienaskai os
galininko
galiiné
-im
(manim
mane“,
a im
,, a e“,
sa im
,,sa e“)
su ampa
su
ienaskai os
jnagininko
eeiine:
Sios
ypa y-
bés
la galiy
Snek a
aip
pa
negaléjo
pa eik i
(plg.
manim
,,mane“
—
I g.
mani).
Miné y
o my
galiinés
-ui,
-im
g eiéiausiai
a si ado
dél
a
i
gana
seniai
(p ieS
jas
galiiniy
-am,
-e
gal
i
nebu o).
Kelin iniai
skai a dZiai
nuo
,, ienuolik o“
iki
,,de yniolik o“
nek oje
a o-
jami
su
p iesaga
-/ikis,
-likie:
ienuolikis,
ienuolikie,
...,
de i-n'a'likis,
de i-n'a'likie.
Populia ios
bid a dziy,
kelin iniy
skai a dziy
i a dZiuo inés
o mos,
p yz.:
kalnas,
ku
didz'a's'a's
pu.Sei's;
ek
i,
md.Zasei,
aik
g sii an;
pi masei
mi. ie
i'-
iesniesei
b &-lis
i
.
.
J a dZiuo iniy
bid a dZiy
y iskosios
i
mo e iSkosios
giminés
o my
ienaskai-
os
galininkas
i
inagininkas
su ampa
su
mo e iskosios
giminés
naudininku
i
u i
galine
-(i)ajei:
g'd ajei
ma’miu i’
..ge aja
momu e“,
pi majei
aiku’
,,pi maji
aika“,
su
g'd ajei
b ali
,,ge uoju
b oliu“,
su
g'd ajei
sdsa i
,,ge aja
sese imi“.
I a dZiuo iniy
bid a dzZiy
o my
y iskosios
giminés
daugiskai os
naudininko
galiiné
-(ie)jam,
-(ie)jiem:
didiejam
~
didiejams
,,didiesiems“,
pla iejam
~
pla ie-
jams
,,pla iesiems“,
jauniejiem
~
jauniejiems
.,jauniesiems™.
Si
o ma
suda oma
p ie
os
giminés
daugiskai os
a dininko
kamieno
(didiej-i,
pla iej-i,
jauniej-ie)
p idedan
ienaskai os
naudininko
galing
-am,
-iem.
Kaip
i
g e imose
Siau y inése
Snek ose
(apie
Daiigpilj,
Ind ica),
Uodegénuose
né a
biid a dZiy
aukS iausiojo
laipsnio
pap as osios
o mos.
Vie oj
jos
bina
anali-
inés
o mos,
suda y os
i§
i a dZiy
pa s,
pa i
i
nelyginamojo
a ba
aukS esniojo
laipsnio
bid a dZiy
(daZniausiai
j a dZiuo iniy),
pyz.:
pdcis
mazasei,
pa s
ge iesni-
sei,
pa s
seniesnisei,
paci
didz'd:ja.
Pasi aiko
i
sinonimiskos
kons ukcijos:
bal ies-
nie
pa
isdm,
iel
maz iesnis,
iel
pa i
bal d-ja.
Bid a dZiy
y iskosios
giminés
ienaskai os a dininkas,
aip
pa
bi ojo
laiko
daly is
daZnai
a ojamas
ie oj
biid a dziy
be a dés
giminés:
Pli‘ d
kw' inas,
Sel as,
a
aka an
— Sdl a/Sdl as.
Bi. a’
§ a is
g ei icaj,
is luo as.
Ma as
bi . a
duona's.
Zman'i
pilnas.
C'a
sunkis
gi' in ,
imsas.
Kiek
cd
s aka
agie-
as,
ak,
die i lis.
Vienaskai os
a dininke
u
kamieno
bid a d7Ziai
u i
galiines
-as,
-a
(aS as,
aS -
a,
gi.las,
-a,
iébas,
s i ig as,
su ikas,
umsas
i
.
.)
i
ienaskai oje
y a
linksniuoja-
mi
pagal
a
kamieno
pa adigma.
Be a déje
giminéje
ki iuo os senosios
galiinés
y a
iSlike,
plg.:
Jing i
,leng a“,
gil ,
umsis.
Daugiskai os
a dininke
a,
ia
(ka ais
i
iia)
kamieny
y iskosios
giminés
biid a -
dZiai,
ne eikiamosios
iigies
bii ojo
ka inio
laiko
daly iai
ie oj
galiinés
-i
pap as ai
u i
uw
kamieno
galiine,
p z.:
g’d u's
ge i,
miu.S u's
,mus i“,
s‘dnu's
,,seni“,
s é i-
mu’s
,,s e imi“,
nujaiik u’s
,nuye s i*.
Sig
o my
galiiné
-iis
g eigiausiai
kilusi
is
pil-
nesnés
galiinés
- os,
o
eiksmaZodZiy
(Z .
oliau)
galiné
-is
—
i$
pilnesnés
-ies.
Nesu umpin a
galiiné
-wos
(i§
dalies
i
-ies)
seniausiy
Snek os
a s o y
da
bu o
ga-
na
daZnai
a ojama
(be
jau
eciau
uZ
su umpin as
galiines
-us,
-is),
plg.:
gi* uos
~gy i*,
jdunuos,
smilkuos,
supjdus i‘ uos
,,supjaus y i*,
na‘ éie uos
,no é ysi“,
ais
mazgd uos,
aZeinie uos
i
.
.
Vie iné
la galiy
Snek a
ie oj
lie u iy
galinés
-is/
-uos
u i
-i:
ilgu s
,,ilgi*
—
I g.
gd i,
si.k us
—
salik i
i
pan.
90
Vie oj
i a dZiuo iniy
bud a dziy,
p ie eiksmiy,
eiksmazodziy
(ypaé
sang azi-
niy)
galinés
-i
gali
bi i
ilikusi
pilnesné
galiné
-ie,
plg.:
seniejie
senieji*,
jaunie-
jiems
,,jauniesiems“,
a ie
a i“
(be
a’li),
unkscie,
klausi‘ ies
i
.
.
Asmeniniy
j a dziy
daugiskai os
galininkas
—
mum,
jum.
Tokia
pa i
i
daugis-
kai os
inagininko
galiiné
(mum,
jum).
Taigi
i a dZiy
aS,
u
daugiskai os
naudininko,
galininko
i
jnagininko
galiinés,
kaip
i
ki ose
y ie iy
Snek ose,
y a
ienodos.
Fone iskai
su ampa. isy
a daZodziy
ienaskai os
galininko
i
jnagininko
ga-
linés
( ik
galininke
jos
gali
bi i
ilgesnés),
p z.:
yns.
gal.:
s dlu’,
ieji:,
diénu’,
ma-mi i-,
p’a.[b ,
Zma-gu’,
aki",
undini’,
sasa i’,
gilu:,
Zali-,
ge iesni-,
pla ajei,
manim;
ns.
jn.:
s alu,
ieji,
diénu,
ma‘mi i,
p’a.ln1,
Zmagu,
aki,
undini,
sasa i,
gilu,
Zali,
ge iesni,
pla ajei,
manim.
Taip
pa
su ampa
daik a a dZiy
4,
id,
é,
i
kamieny
mo e igkosios
giminés
daugis-
kai os
naudininko
i
jnagininko
galinés,
p z.:
dgs.
naud.:
u ika'm,
ma c’a'm,
bi i iem,
nak im;
dgs.
in.:
u ika'm,
ma c’a'm,
bi i- iem,.
nak im.
Snek oje
pasi aiko
eiksmazZodZiy
a ema inio
asmena imo
liekany,
P z.:
aci(p i-,
s i-)
guls a,
mi s a,
pakl'ws a,
pi 's a,
sdps a,
skaiis a,
(ap)siés a
i
.
.
Asmenuojama
aip:
(8)
gdus au
,,gaudau“,
sbi ks i
,,se gu“,
( a)
gdus ai
,,gaudai“,
s i ks i
,,se gi“,
(anas,
ani's)
gdus a
»gaudo“,
sbi ks a
,,se ga“,
(més)
gdus am
,,gaudom“,
s i ks am
,,se gam“,
(jis)
gdus a
,gaudo “,
sbi ks a
,se ga ™.
Snek oje
né a
Zinoma
dalely é
,, egu.
Geidziamoji
nuosaka
suda oma
i8
lei
la
(plg.
la.
k.)
i
esamojo
a
biisimojo
laiko
e iojo
asmens:
lei
gdus a,
lei
pajima,
lai
pas
ils.
Snek oje
ebé a
gy as
siekinys
(ji
gali
pakeis i
i
bend a is),
plg.:
Raik'a
nai
padabd
u.
B a'lis
ais
mazgd‘ u's
|mazgda- uos.
Aik
da
miskui
iogu’
wiik u.
Aik
sie u:
|sie
ma k u.
Aisu
siedin ue
|siedin
bil 'w.
Vie iné
la galiy
Snek a
Siuo
a eju
u i
ik
bend a i,
plg.:
aja
diionas
p as i u
—
guoja
mdizei es
p a-
sei .
D iskiemeniai
eiksmaZodZiai,
ku iy
bend a ys
baigiasi
sandii a
-s i,
-S i
(més i,
dus i,
néS i
i
k .),
bisimajame
laike
u i
d iguba
o man a
-ss-,
-55-:
m'a.ssu,
'd.ssu,
d.ussu,
n’a.sSu,
m'd.ssi
ix
. e
Tokiu
bidu
Uodegény
snek a
ben
o maliai
iSlaiko
se-
najq
biisimojo
laiko
eiksmazodZiy
da yba:
bend a ies
kamiengalj
i
p iesaga
-s-:
mes- i
+
si-u
—>
messiu,
nes- i
+
si-u
>
nessiu
i
. .
Ta iamosios
nuosakos
ienaskai os
pi masis
asmuo
u i
galiine
-wm,
o
an asis
-im:
e&
s ies um,
siedin um,
mdudi* umuos
u
s ies im,
siedin im,
mdudi: imies.
91
Esamojo
laiko
e iajame
asmenyje
ie oj
an osios
asmenuo és
eiksmazodZiu
galinés
-i
dazniau
a ojama
pi mosios
asmenuo és
galiné
-(i)a,
plg.:
gul’a/gili,
mil'a|mili,
nd a
|nd 'a
|nd i,
ag’a| agi,
s ed'a|siedi,
il’a| icli,
i a
| i i,
£61d'a|Zeidi,
nd as
|nd
is
ix
.
.
To
pa ies
laiko
daugiskai os
pi majame
i
an ajame
asmenyje
a -
~
ojamos
naujosios
galinés:
mi-l'am,
ag'am,
micl'a ,
ag'a .
Gali
bi i
suminkS in-
as
p ie’
galiine
einan is
p iebalsis:
skaiidz'a
skauda“,
pil’a
(da
plg.
Sakn'i,
Zu-
wi).
Bi ajame
ka iniame
laike
pi mosios
asmenuo és
eiksmazodiiai
gali
u é i
e-
Eiosios
asmenuo és
galiines,
plg.:
di bie
~
di bé
,,di bo“,
ei ikie
~
iké
,, inko“.
Esamojo
laiko
daly iy
pasi aiko
ik
ienas
ki as:
gil/uncis
~
gilian is
»gulin is“,
miegdununcis
~
miegdunancis
»miegan is“,
d da.buncis
~
d ebanéis
.,d eban is“,
sndudundis
~
snaudanéis
,,snaudZian is“
(Zmogus),
2i'dunca
~
Zydan a_,,zydin i“
(liepa);
gi enimas
ndmas,
d. ama’s'as
Zamies,
dlgi*masei,
algi‘md:ja
,, algomoji*
(Siuos
pa yzdzius
pa eikéja
pasake,
pap asius
iS e s i
a i inkamus
daly ius
i8
la iy
a
usy
kalby).
18
pa yzdZiy
ma y i
sa i a
eikiamosios
igies
esamojo
laiko
daly iy
da yba
su
p iesaga
-andis,
-ancia
(>
uncis,
-unéa).
P iesaga
-ancis
yie oj
-in is
galéjo
bi i
p a-
dé a
a o i
dél
analogijos
su
ki ais
kamienais
(plg.
di b-an is),
P z.:
3i-d'a+an is
—
4-d(i)an is
>
Zi-duncis.
Kadangi
8
linksniuose
(i
12)
bu o
p iebalsis
¢,
jis
isi es-
as
i
likusiems
4
linksniams.
Populia is
bi ojo
laiko
eikiamosios
i
ne eikiamosios
isies
daly iai.
ISsky us
iena
ki a
a eji,
ju
da yba
y a
analogiska
bend inés
kalbos
bi ojo
laiko
daly iy
da ybai
(y a
ik
y ie iy
galiiné
-asei
i
one igkai
désningi
paki imai),
p z.:
pa dlgi's
»pa alges“,
susé l
ois
susiles“,
p ijlinkus
»p ijunkusi“,
sudugi*
,suauge,
paka: i i-
as
,pakabin as“,
a jink asei
»a p as as“,
nip adie a
nep adé a“,
mis u's
,mus i“,
paldida' i
,,palaido i“,
insiedin as_,,isodin os“.
Bisimojo
laiko
daly iy
(kaip
bend inés
kalbos
,,galésias“,
,,biisimas“)
Snek oje
nepas ebé a.
Il.
LEKSIKA
1.
Snek os
leksikos
apibidinimas
a.
ZodZiy
da yba
Leksikos
sky iuje
pa eikiama
dalis
idomesniy,
daugiausia
lie u iSkos
kilmés
Uodegény
snek os
Zodziy,
besiski iangiy
nuo
bend inés
kalbos
(bk).
T ansk ip-
cija
ia
labiau
supap as in a.
,Lie u iy
kalbos
Zodyno“
pa yzdziu
di e enciniame
&nek os
Zodyne
p ieSdélé i
ZodZiai
dedami
ka u
su
nep ieSdélé ais.
S
Snek oje
daZniau
negu
bend inéje
kalboje
p ieSdélis
po-
a s oja
bid a dziy
i
p ie eiksmiy
p iesaga
-okas,
-a,
ku i
nelabai
Zinoma:
pakie is
,,pokie iai,
kie oki“,
pas a' iis
»pos o iai,
s o oki“,
pasunkis
»posunkiai,
sunkoki“,
paku cis
,poku is,
ku okas“,
pagilei
,,pogiliai,
gilokai“,
pasenei
,,poseniai,
senokai‘.
Vie oj
p ieSdé-
93

as-
(sla iskos
kilmés,
Snek oje
daZnas
p ieSdélis):
ass didy
~
is aidy i
,,a i-
duo i“,
ask indu
»p akandu“,
azimudaii
~
assimudaii_,,p abudau“;
p i-:
p idie
,p adé i“
(no s
Snek oje
y a
p ieSdélis
p a-,
a¢iau
eikSme
,,p adé i“
a ojamas
eiksmaZodis
p i-die );
p i éks,
a ojamas
eiksme
»uz eks“.
b.
Dialek izmy
klasi ikacija
Snek oje
y a
nemazai
eikSmés
(seman iniy)
dialek izmy:
diionkepé
,,duonkubi-
lis“,
é a
,,plau ai“,
la akas
» a eklis“,
eilizio as
,d yZuo as“,
pamdigy i
,pagiz-
Sio i“,
aika
,, amy'
“<
mil io as
,mil ingas“,
iesidji
( anka)
,desiné“,
dulkido as
,,susid ums es“,
pa in i
,ap ep i“,
pazdndé
,pasmak é“.
Raigkos
dialek izmai
ski s y ini
i
kelias
g upes:
1)
leksiniams
dialek izmams
p iklauso
ZodzZiai,
ku iy
ne u i
bend iné
kalba:
Iébas
,duoba,
slénys“,
d iginé
» ai o yks e,
g yzé
wg ieZlé,
kdnduolas
» ieSu o
b anduolys*,
iilé
,,ka é
be
agu",
ka pin kas
,, o as“,
gy é
»gy enimas”,
alsiné i
wlekuo i“,
paken udlis
abs inen as“,
mindikliné
,pin iné
Siaudams“.
2)
mo ologiniai
dialek izmai
nuo
bk
ski iasi
kamienu,
a iksais,
gimine
i
pana-
Siai;
ilginis
,,i8ilginis“,
a iaminis
»a iamas“,
paklo i ée
»paklodé“,
inks s_,,inks-
as“,
aga du i
,,aSa o i“,
kalbingas
,,kalbus“,
i as
, i in as“,
kqsn¥s
,,kasnis“,
la-
uo i
,lasno i“,
pi é
,,pi is“,
pa a dys
»pa a dé*.
3)
one iniai
dialek izmai
nuo
bk
ski iasi
ga sais:
anks ymas
,,anks y as“,
eZg¥s
,ezys“,
sdpanas
,sapnas“,
paskui inis
,,pasku inis“,
Zul i is
,,Zil i is*,
mégZ i
,,megz-
i,
déSa a
,,deS a“,
skieda
»skied a“,
mo k a
mo ka“,
kei idji
( anka)
kai ioji*,
sk egidé
,,k egzdé“,
pabeiga
»pabaiga“,
Zaga é
wZag é“,
pinegas
»pinigas“,
kalni-
niai
,,kailiniai“,
sk idelé
,sk uzdélé™.
4)
akcen uaciniai
dialek izmai:
piliakalnis,
b élénas,
pin iné,
y inis,
paukS is,
b ai k u é,
édin i.
c.
Skoliniy
klasi ikacija
Snek os
geog a iné
aplinka
i
glaudiis
kon ak ai
su
sla y
bei
la iy
kalbomis
sa-
lygoja
ai,
kad
nemaza
leksikos
sluoksni
suda o
skoliniai
i
hib idai.
Senesniy
la -
izmy
i
sla izmy,
ieinan iy
i
pag indini
Snek os
onda,
palyginimas
ody y,
jog
Snek-
a
deSiniojoje
Daugu os
puséje
egzis uoja
seniai
i
didesnius
kon ak us
palaiké
su
Ja galiais:
sla izmy
y a
maj iau
(be
o,
apie
pusé
jy
Zinoma
i
ki ose
lie u iy
a mése,
plg.
adyna
alanda‘;
éésas_,,laikas“
i
.
.)
i
daugiausia
daik y
pa adinimy,
a é-
jusiy
su
pe im omis
ealijomis
(dalis
a éjo
i
pe
la ius);
lie u iy
Snek oje
pasi aiko
i
okiu
skoliniy
i§
bal a usiy
kalbos
(p z.,
idlia
,kas u as“),
ku iy
né a
ie iniu
la galiy
Snek oje.
Tuo
a pu
a p
senu
la izmy
nemaza
bid a dziu,
eiksmaZodZiu,
p ie eiksmiy,
0
daik a a d¥iai
Zymi
i
kino
dalis
(muga a
,nuga a“,
Zdndas
,,smak-
as“),
giminys és
sa okas
(zni as
,,Zen as“)
i
.
.
95
IS ados
1.
Uodegénai
—
pasku inis
ilgiausiai
lie u i8kai
kalbéjes
K asla os
apyl.
i
ap-
sk i ai
La galos
kaimas,
jsiki es
maZdaug
XIT—
XVIII
a.
1925
m.
12
apylinkés
ie-
o iy
lie u iskai
kalbéjo
apie
300
Zmoniy,
1986
m.
—
5
y esnio
amZiaus
gy en o-
jai.
2.
Snek oje
y a
6
balsinés
onemos:
i*,
i,
uw,
u,
a’,
a.
Bend inés
kalbos
é
Snek oje
a i inka
ie,
0
—
a’,
ilguosius
e-,
a’
—
umpieji
e,
a
(balsj
e
galima
laiky i
a
a ian u
po
minkS ojo
p iebalsio).
Ki éiuo i
e,
a
bina
ik
umpi:
'dda
,, éda“,
Zdmie
,,Zémé“.
3.
Tlgujy
balsiy
i
jy
a ian y
y a
4
(i-,
o ,
uw’,
a’),
o
umpujy
balsiy
—
ne
8:
i,
61,
U,
2,
8,2,
e,
a.
Ga sai
o ,
61,
61e,
6
y a
i’,
i,
ie,
a(e)
a ian ai
po
kie yjy
p iebalsiu.
4.
Oscilog amos
odo,
kad
one iskai
aukS u inio
pakilimo
balsius
i-,
uw,
galima
laiky i
ilgaisiais,
o
Zemu inio
pakilimo
balsi
a-
—
pusilgiu.
Ki giuo i
umpieji
bal-
siai
gali
bi i
sma kiai
ilginami
i
ne
p anok i
neki giuo us
ilguosius
balsius.
5.
Snek oje
dziikuojama
—
p ieS
i
ipo
okalizma
¢’,
d#’
da%niausiai
e ciami
c’,
dz’,
o
daugiau
kaip
puse
(57
%)
p iebalsiy
d’
i
ypaé
¢’
a i inka
dz’,
c’.
6.
Snek oje
gali
bi i
sukie in i
be eik
isi
p iebalsiai,
iSsky us
j.
Y a
ys
p ie-
balsiy
g upés
pagal
kie inimo
daZnumga
i
pozicijas:
a)
, s, 5,
7,
daZnai
kie inami
p ieS
isus
p ieSakinés
eilés
a
sup ieSakéjusius
balsius;
b)
/,
senuose
ZodZiuose
kie as
p ieS
e,
é; c)
b,
c,
&
d,
d¥,
g, k,
m,n,
p,
,
,
e ka éiais
kie inami
p ie¥
i,
e,
a, u.
7.
Ne
isada
laikomasi
an ojo
skiemens
nuo
Zodzio
galo
aisyklés,
ki is
daZnai
a i aukiamas
i§
i agaliy
Saknies
d iga siy
(i
e)
i
p ieSdélius
d -,
is-,
né-,
sil-.
8.
P iegaidZiy
ski umai
pagal
kiekybe
né a
dideli
i
pas o iis.
Jie
labiau
pasi-
eiskia
iso
ZodZio
a ka poje,
1,03—12,75
ka o
i sydami
ki iuo y
balsiy
uk-
més
ski umus.
Balsiai
i
p iebalsiai
daZniausiai
y a
ilgesni
g e a
ilgesniy
ki ciuo y
zodzio
balsiy.
9.
Snek oje
a ojamas
a daZodziy
ienaskai os
ilia y as
(ne
ik
k ypdiai,
be
i
ie ai
eikS i),
eiksmaZodziy
siekinys,
y a
a ema inio
asmena imo
liekanu.
10.
Vy iSkosios
giminés
bid a diZiai,
skai a dZiai,
i a dziai
ienaskai os
naudi-
ninko
linksnyje
u i
daik a a dine
galine
-ui
(gilui
,,giliam“
i
. .)..
Asmeniniy
i
sa ybiniy
i a dZiy
ienaskai os
galininko
galiiné
-im:
a im
,, a e“
i
. .
Daui
giskai os
a dininke
a,
ia,
ija
kamieny
y iskosios
giminés
biid a dZiai,
ne eikia-
mosios
iiSies
bii ojo
ka inio
laiko
daly iai
ie oj
galiinés
-i
u i
kamieno
galiine,
plg.
:
gi uos/gi- u s
,,gy i*,
supjdus i‘ uos|supjdus i us
,,supjaus y i“
i
. .
_
11.
D iskiemeniai
eiksmaZodZiai
su
sandii a
-s i,
-S i
bisimajame
laike
u i
d iguba
o man a
-ss-,
-s5-
:
m'dssu
,mesiu“,
n’aSiu
,neSiu“
i
pan.
Ta iamosios
nuosakos
ienaskai os
galiinés
(pi mojo
asmens
-um,
an ojo
asmens
-im)
pe im-
os
i§
ie inés
la galiy
Snek os.
12.
P iesdélis
po-
Snek oje
a s oja
p iesaga
-dkas,
-a,
plg.
pasunku's
,,posunkiai,
sunkoki“,
pdgil'ai
,,pogiliai,
giloki“.
Papli e
y ie iy
p iesagos
-élis,
-é
.,-élis,
-é“,
-én i
,,-in i“,
- i i
,,-y i*
i
.
13.
La izmy
y a
daugiau
negu
sla izmy;
la izmai
apima
ne
ik
daik a a -
dZius
( a p
jy
giminys és
e minus),
be
i
biid a dzius,
eiksmaZodiZius
i
. .
Tai
104

odo,
jog
daugiausia
kon ak y
bi a
su
ie ine
la galiy
Snek a.
Zodiiai
gy é
,,gy e-
nimas“,
kidumalas
,,ke alas“,
§ ks as
asus“
i
k .
g ei iausiai
pasiskolin i,
la ga-
-
liams
jau
u in
p iebalsius
dz,
¢,
s.
14.
Idomiis
Snek os
dialek izmai:
anks ymas
,anks y as“,
kosuolys
»kosulys“,
lipjnés
,,kopé ios“,
mdiglis
,,i aisas
si iams
slég i,
mindikliné
,,pin iné
siaudams
ne io i“,
plaik i
,,plau i“,
pldu as
,,nuolaidus”,
ies i is
,, elenas“,
p i- ulz i
,,p i-
ink i“,
ézélis
,i8
Ciu nos
iSsikiSes
kaulas“
i
. .
Dalis
jy
(p z.,
kél a a
,,gal ijas“,
q’a_,,méSlas“)
Zinomi
i
g e imose
Ciskodo,
Apso
Snek ose.
K.
PAPUIBA,
P.
ALIKYTE,
9.
BAHCKAYCKAMTE
®OHETHKA,
MOP®OJIOIMA
Vi
JIEKCHKA
TOBOPA
YOAATEHAM
B
YCIOBMAX
ABYS3bIMHMA
Pesiome
B
s u oBcKOM
MepHibepHi HOM
AHalIeKTe
HepeBHH
Vons éna
(Kpdcnascxui
p-1
JIa aCCP)
cym ec aye
6
iacHe x
bonem:
/i',
i,
u',
u,
a",
al;
4
4x
Bapman a
sBsi oTca
nom aMa
(7°,
o ,
4",
a)
8
—
KpaTKHMH:
i,
BI,
U, e,
,
9, &,
a
Tepe
soxa“3MoM
TuI a
i
co sacHbie
é’,
dz’
3
qManekTe
MpespamlaioTca
B
c’,
dz’,
a
Gonee
os osunb
3Bykos
d’
#
ocobeHHo
’
—
B
dz’,
c’,
Co iacHo
4acTOTHOCTH
#
MO3sHIHAM
TenaiaTa-
TH3ANMM
BbLeMAIOTCA
3
FpyMMbl
COTMACHEIX:
a)
, 5,
5,
2,0)
[uB)
b,c,
&,
d,
dz,
g,
k,
m,
2,
p,
,
Vaapenue
yacTo
OTTATHBaeTCA
H3
WapKyMOslexcHo o
KOpHA
Ha
cybbuxcs
a -,
i5-,
né-,
si -.
Ocumsio padwseckni
anamus
peiH
MoKasbiBaeT,
¥TO
TO
CPaBHEHHIO
C
y/aPHbIMH
TacHBIMH
KOMMMeCTBeHHEIe
passIH4HA
110
CHOTOBEIM
AKUCHTAM
B
GOMbITOl
CTemeHH
MPOABIAIOTCA
Ha
OTPESKE
cnoBa.
B
aMasex e
yno peOmse ca
m1aTHB,
CyMHH,
HeKOTOpbIC
opMsl
aTeMaTH4ecKo o
cipsKe-
HHA,
a OMbHBIe
POPMAHTEL
-ss-,
~55-
(Gynyu ee
Bpems),
cybduxce
-élis,
-é
“élis,
-€",
-én i
‘in i’,
-ni i
‘¥ i’,
MHOTO
MHANeKTHBIX
COB.
B
o mmue
OT
ciaBH3MOB,
38HMCTBOBAHHA
H3
MecTHOTO
MaT asbcKo o
Hape4HA
OXBATHIBAIOT
He
TOMbKO
HMA
CYMIECTBHTEIbHOe,
HO
H
MpHTa aTeTbHEIC,
i a om
HT.
2.
K.
GARSVA,
R.
JACKUTE,
E.
VENSKAUSKAITE
PHONETICS,
MORPHOLOGY
AND
VOCABULARY
OF
THE
LITHUANIAN
DIALECT
OF
UODEGENAI
IN
THE
ENVIRONMENT
OF
BILINGUALISM
Summa y
The
dialec
o
Uodegénai
(Le ish
Vodigéni)
exis s
in
he
K asla a
Dis ic
o
he
La ian
SSR,
60
kilome es
away
om
he
main
e i o y
o
he
Li huanian
language.
The e
a e
6
ocal
phonemes
(i°,
i,
’,
u,
a’,
@) in
he
dialec .
Th ee
g oups
o
consonan s,
as
(a)
,s,
5,
2,
(b)
land
(c)
4,
¢,
é,
d,
dé,
g,
k,
m,
n,
p,
,
,
may
become
ha d.
As
compa ed
wi h
s essed
ocals
he
quan i a i e
di e ences
o
minimal
pai s
wi h
acu e
and
ci cum lex
syllable
accen s
a e
mo e
no iceable
in
a
wo d.
In
he
pape
illa i e,
supine,
he
o ms
o
a hema ic
conjuga ion,
o man s
-ss-,
~S5-
o
he
u-
u e
ense
o
he
e b,
su ixes
-élis,
-é
,,élis,
-é"*,
-én i
,in i*,
-di i
,,-y i*,
many
dialec ic
wo ds
a e
desc ibed.
,
105