LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
ALVYDAS
BUTKUS
LATVIY
KALBOS
ITAKA
SKYRONIU
LIETUVIY
SNEKTAI
Duomenys
Siam
s aipsniui
paim i
ig
eks y,
j a’y y
1984
m.
La ijos
TSR
Ba iskés
aj.
B ina os
apyl.
Sky oni j,
Sky onéliy
i
Val akiy
k.
Pa eikéjai
i
Sky-
oni j:
J.
Fa a as*
(g.
1908
m.),
A.
Po ilionis
(g.
1924
m.),
i§
Sky onéliu
—
E.
Sée -
bicka
(g.
1913
m.),
i§
Val akiy
—
O.
D iseikiené
(g.
1945
m.).
Sky énys
y a
maz-
daug
uz
7
km
j
Siau e
nuo
Smilgiy
(Bi zy
aj.),
la iy
kalbos
a ski i
nuo
lie u iy
kalbos
plo o.
Val akiai
p asideda
uoj
pa
uz
La ijos
TSR
sienos;
nuo
Smilgiy
apylinkés
Val akius
ski ia
Ple
i iy
miSkas
(da
adinamas
Budbe gés
misku),
ku iuo
eina
abiejy
espubliky
siena.
Sky énys
i
Ju
apylinkés
bu o
p ijung os
p ie
La ijos
1921
m.,
nus a inéjan
Lie u os
—La ijos
siena
a bi azu.
Visi
pa eikéjai
au och onai.
A.
Po ilionis
edes
lie u e
nuo
Smilgiy,
su
Zmona
Sneka
lie u iSkai.
Vaikai
baige
la iy
mokykla,
lie u iSkai
Sneka
ik
mo inai
esan ,
0
a p
sa es
—
la iskai.
Ki y
pa eikéjy
su uok iniai
—
la iai,
Seimos
kalba
—
la iy.
Kai
ku iy
pa eikéjy
aikai,
p z.,
J.
Fa a o
duk é,
lie u iskai
sup an a,
a-
Ciau
j
pokalbj
isi e pia
la i8kai.
Sky onysé,
K.
Ga S os
liudijimu,
1980
m.
lie u iSkai
galéjo
Sneké i
8
Zmonés
(Ga S a
1985,
123).
1984
m.
J.
Fa a as,
be
E.
S&e bickos
i
A.
Po ilionio,
nu odé
moky oja
M.
USe auskai e
i
Vegi.
Val akiuose
lie u iy
y a
daug,
a¢iau
be eik
isi
jie
naujaku iai
i§
Lie u os.
O.
D iiseikiené
sakosi
lie u i8kai
Snekan i
su
isais,
kam
sunkiau
kalbé i
la ixkai.
Daug
lie u iy
Gia
a si ade
dél
miS iy
san uoky.
Beje,
onomas ika
liudija,
jog
la iy
gy en a
p amaisiui
i
daba ingje
Smilgiy
apylinkéje,
plg.
pa a des
Milinis,
S du-
inykas,
Zilgal iené,
ienkiemi
Jdunzemé
( a p
Smilgiy
k.
i
Plei iy
m¥k.)
Ge iausiai
lie u iSkai
Sneka
O.
D iseikiené
i
A.
Po ilionis.
La iSkasis
akcen-
as
labiausiai
jau iamas
E.
Sée bickos
kalboje.
Sky onie é
moky oja
Milda
USe aus-
kai é
blogiau
Sneka
a mixkai
—
o ien uojasi
j
li e a i ine
lie u iy
kalba.
Sky oni
kaima a dzio
e imologija
A.
Po ilionis
aiskines
aip:
kaimas
bu es
a p
d iejy
d a y
—
Lankié iy
i
Licne o.
Ano
pa eikéjo,
d a ai
kaimo
Zemiy
nep isijunge
dél
p as umo.
D a us
sky es
kaimas
i
bu o
pa adin as
Sky onimis**
(la.
Ski ani).
Pa iy
Sky oniij
y a du:
Didieji
i
Mazieji
Sky onys,
a ba
Sky onéliai.
MaZiijy
Sky oni
gy en ojai
bu e
maZazemiai,
u éje
os
po
kelis
ha
Zemés,
i
a
pa i
bu usi
pamidkése,
k iimynuose.
*
Pasinaudo a
i
1980
m. K.
Ga s os
i a8y ais
eks ais.
**
Siuo
me u
lygiag e iai
a ojama
i
o ma
Sky éniai.
35
* *
Ok
Sky oniij
esp.
Val akiy
Snek a
y a
Siau és
pane éziskiy
Snek os
asa,
a ima
Smilgiy
pa&nek ei.
Pun ininkuojama.
Ki éio
a i aukimas
mig us;
daugiau
links-
ama
a i auk i
isuo inai,
plg.:
p ie eiksmius
/abe,
p ds e,
sk'a se,
ixilge
(be
sené,
uské),
aip
pa
n.
pl.
a kl’e,
name,
é e,
aike,
aFde,
g.
pl.
aFkl’u,
kapu,
a?du,
i.
pl.
Sakom,
aFklem,
aikem,
n.
sg.
séso,
1.
p aes.
sako.
Galiinéje
ki iuojami
j a -
dziy
koks,
-(i)a,
oks,
-(i)a
linksniai,
aip
pa
ienas
ki as
miné as
Zodis,
p z.:
n.
pl.
namé,
a dé,
pa alké,
g.
pl.
nami,
1.
p aes.
neZeind.
Tokiy
s y a imy
pas ebé-
a
o
pa ies
pa eikéjo
kalboje.
Palygin i
su
pie uose
esan ia
Smilgiy
paSnek e,
pasi-
aiko
ski umy,
nulem y
la iy
kalbos
po eikio,
p z.:
n.
pl.
Sdpale
(F),
g.
pl.
la-
Sen'u
(F),
1.
pl.
gulb’
enuos
(D),
1.
sg.
lie u o
(F,
D),
igo
(D).
Bina,
jog
Zodis
u i
du
ki ius,
p z.:
pi mu inis
(F),
bi Zuds
(8),
pdnemimes
(8).
Taéiau
apsk i ai
pa-
émus
la iy
kalbos
j aka
a més
a s o y
ki ia imui
nezZymi.
Fone ika
Vokalizmas.
I§
esmés
okalizmas
nesiski ia
nuo
Siau és
pane éziskiy,
kon-
k eéiai
nuo
Smilgiy
paSnek és.
Pas ebé i
ik
keli
sa i umai.
E.
Sée bicka
i agalj
i
a ia
y,
p z.:
p(e) m
“‘pi ma’,
aps(e) gs
‘apsi gusi’,
(e)
s
‘ i s’;
iSme a
umpajj
a
i8
bii ojo
dazninio
laiko
p iesagos:
aid a
‘eida o’,
bid a
“biida o’,
spo adiskai
i
ki ose
o mose:
pyniki
‘p anyke’.
J.
Fa a as
|.
sg.
o mas
a ia
ick
be
galiinés,
iek
su
ja:
/ai k
‘laukan’
i
laiki
‘lauke’
(Smilgiuose
Jauk),
s a?p
i
s a pi
‘ a pe’.
Dél
la iy
kalbos
j akos
pasi aiko,
jog
nepailginamas
i8
seno
ki éiuo as
balsis,
ypa
jei
Zodis
bend aSaknis
su
la iy
kalbos
ZodZiu,
p z.:
a.
sg.
masinu
(F),
n.
sg.
pa a s
(8)
‘Fa a as’,
é e
(F,
8)
‘ é as’,
n.
pl.
pac’
os
(F),
1.
sg.
la ijo
(D,
P),
b i-
na o
(F,
8),
nimaz
(D)
‘né
kiek’.
Konsonan izmas.
RySkiausia
nauja
Snek os
ypa ybé
y a
p iebalsiy
mink& u-
mo
nykimas.
Tiek
pozicinio,
iek
jo inio
mink’ umo
p iebalsiai
a iami
kieciau,
panasiai
kaip
la iy
kalboje.
Pu iamieji
§,
2,
,
i pamasis
ka ais
i8 a iami
isai
kie ai,
p z.:
Sduds
‘Siaudas’
(F,
§),
Zéids
‘Zydas’
(F,
8),
u
éa
‘ u éjo’
(8),
le i. e
(8)
‘lie u iai’.
Junginyje
mink& esnis
as
p iebalsis,
ku is
y a
be a piskai
p ie’
balsj,
p z.:
S ’i 'e
“S en é’
(S).
RySkus
p iebalsio
/
elia iskumo
nykimas;
Sis
p iebalsis
p ie’
uZpakalinés
eilés
balsius
isy
pa eikéjy
( ySkiausiai
E.
Sée bickos
i
O.
D i-
seikienés)
a iamas
puskie is,
kaip
la iy
kalboje.
ZodZio
gale,
ku
seniau
u é as
p ieSakinis
balsis,
p iebalsiy
minks umas
iSlaikomas:
eik’
‘ eikia’,
ai ’
‘ei i’,
su
G kl’
‘su
a kliu’.
J.
Fa a as
minks a
p iebalsj
a ia
ne
1.
p aes.,
p z.:
a§
nea si.-
men’
(hipe no ma?).
Snek oje
nei’nykes
i
p og esy usis
minkS inimas,
p z.:
é-
gis’
‘Vegys’,
smil’g’s'
‘Smilgius’.
MinkS umas
silps a
ne ienodai.
Be
miné y
puciamyjy,
,,la iska
kie uma“
u i
sp ogs amieji
dan iniai
(F,
8),
sklandieji
(8).
P ie¥
7
bei
ZodZio
gale
mink& umas
iSlaikomas
ge iau,
o
gomu iniy
k
i
g
minkS umas
i8laikomas
isose
pozicijose.
Bend uose
Zodziuose
minki ieji
k
i
g
a iami
kaip
la iy
kalboje,
p z.:
bi.ski
56
(F,
3),
gi.mi
‘gime’
(8),
ski-s s
‘skys as’
(P),
ze ike
(ne
zeyk'e)
‘zenkiai,
aiki-
nai’
(F,
P).
E.
Sée bicka
mink& ajj
«
e sykiais
i8 a ia
i
lie u iskose
o mose,
p z.:
ili.kos
“ ylikiuose’.
Ta imas
panagus
j
lie u isky
mink& yjy
’,
d’.
Pozicijoje
a p
d iejy
umpyjy
balsiy
sp ogs amasis
p iebalsis
pailginamas,
p z.:
ma?’i. e
(8),
é e
(F,
8).
Mo ologija
Kaip
i
g e imoje
Smilgiy
Snek oje,
iSlaiky a
a daZodziy
d iskai a:
pam’o?-
ka
d é
dién;
i.
pl.
u i
galiine
-(i)aim
g e a
-(i)ais:
so
aikem,
so
a kl’em.
IS
pas ebé y
naujo iy
miné inas
a ika y
isigaléjimas
pa adigmose,
ku
y a
ka-
miengalio
¢,
d,
i
¢,
dz
kai a,
p z.,
n.
pl.
didiej
||
didziej
‘didieji’;
d.
pl.
didiesiem
(8),
padiem
(F),
plg.
la.
pakiem.
Pasi aiko
i
la iSky
kamiengaliy:
g.
pl.
jodaisu
‘Juodai iy’
(F).
Negiminines
bid a dziy
(i a dziy,
skai a dZiy)
o mas
links ama
keis i
y i8-
kosios
giminés
o momis.
Tiesa,
ai
da oma
ik
e s inése
a
analogiskose
kons uk-
cijose,
p z.: Si as
gai
sunk:
daba?
a saky
(8);
aip
pa
plg.:
as u i as
gegi zés
(F).
DaZniau
nei
kaimyninése
Lie u os
Snek ose
a ojami
daik a a diniai
pazymi-
niai
ie oj
bid a dZiy
su
p iesaga
-inis
:
a ikos
makina,
médzio
sudynai.
Skoliniy
(la izmy)
kai ymas
nesiski ia
nuo
sa y
Zodziy
ne
i
ada.
kai
gali-
nés
su ampa
su
la iSkomis,
plg.
g.
sg.
da ip’a
(la.
dampja)
‘kuliamosios’
(8),
1.
sg.
ud e ’
(la.
o e i)
‘kubile’
(F).
No s
pasi aiko
iSim&iu,
plg.:
1.
p aes.
ixmélzam
(la.
izslaucam;
a méje
u i
bi i
ixmel’z’am)
(F).
Sin aksé
Plagiai
a ojamas
p iklausomybés
naudininkas:
Kozndi
pie ai
bi o
aFdas
(F).
Sesud
jdi
di bo
‘Jos
sesuo
di bo’
(8).
K ypCiai
eikS i
a ojamas
iek
p ielinksnis
an
su
galininku,
iek
ie ininkas:
Va yda o
ds
kd es
an
ganykleés
(F).
Vazia o
pi sliuds
an
Lie u a
(F).
Mum
lang-
iai
—
La ijo
mokpkle
ée
(D).
La iy kalboje
aipogi
a ojami
abu
Sie
k yp ies
eikimo
bidai.*
Lie u oje
p ielinksnis
an
su
galininku
k ypéiai
eik& i
a ojamas
gana
dideliame
y y
aukS ai iy
plo e,
isy
pi ma
kupi8kény
i
Siau és
pane éziskiy
Snek ose
(Zinke i ius
1966, 416).
K yp ies
inesy as
Lie u oje
pazis amas
ik
Bi Zy—Papilio
uoze
(Zinke i ius
1966,
201).
Vie ai,
aip
pa
déjimui,
pylimui
eik% i,
be
jp as inio
inesy o,
da
a ojama
kons ukcija
su
p ielinksniu
e p:
Kiek
e p
seljklo
y a
cuuk o
(P).
Si
kons ukcija
pazjs ama
i
g e imam
Bi zy
k as ui.
Sky onie iai
kiek
daZniau
nei
Siau és
Lie u os
pasienis
a oja
e s ines
anali-
ines
kons ukcijas.
Pa yzdziui,
be
smilgieciams
pazis amy
kalkiy
a ida y i,
palik i
alio
(la.
a é ,
a s a
aja
‘ .
p.’),
Sky onyse
pla iai
a ojami
S ampai
dé i
pagal’
‘p idé i’:
K api s
déda
pasal',
éesnakiis
déda
pasal’
[i
deS y
mésa]
(F).
Més
p adé-
*
La iy
kalbos
p ielinksnis
uz ‘an ’
su
kilmininku
eiSkia
ie a,
su
galininku
—
k yp j.
5?
jom
cuk y
dé
pasal’
[j
aly]
(8)
plg.
la.
lik
kla
‘ .
p.’;
ik i
pagal’
‘p iei i,
pasiek i’:
I
dp isa
apli ik,
i
[kiSkiai]
ne i ka
pagal’
[p ie
obely]
(F),
plg.
la.
ik
kla
‘ .
p.’
(sakinyje
y a
da
iena
kalké:
ap is i
aplink,
plg.
la.
ap i
apka );
kinky i
pagal’
‘pakinky i’:
a klj
isiki ke
pagal’
i
maxé
ués
a klius
—
dje umana
(8),
plg.
la.
jiig
kla
‘ .
p.;
isléis i
kidu ai:
Pa
masing
(=mésmale)
iS/éidzia
kidu ai
(EF),
plg.
la.
izlais
cau i.
Ski iasi
kai
ku iy
eiksmaZodziy
aldymas.
Pa yzdzZiui,
eiksmaZodis
klaus i
aldo
naudininka,
kaip
i
la.
jau a ,
plg.:
A eis
d
méky oja,
ai
paklaiis
am
Use-
aiicku,
a
jis
a simena
(F);
eiksmazodis
Sauk i
‘ adin i?
a ojamas
i
su
ie inin-
ku,
p z.:
amé
a dé
Saiikia
‘ uo
a du’,
plg.
la.
sauk
a da@
‘ adin i
a dw’.
Salu iniai
pazyminio
sakiniai
p ijungiami
j a dziu
kas,
jei
pag indinio
sakinio
eiksnys
iS eik8 as
a dininku:
O
i
Idis és
ié,
kas
jaii
slduké
(=melzé)
os
ka es
(F).
Vienas
sénas
bi o
suljg as,
kas
gdné
q
bend a
ganjkle
(F).
Leksika
Dél
duomeny
s okos
Sky oniy
leksika
specialiai
ne y iné a.
Cia
skelbiamas
eks uose
pasi aikiusiy
dialek izmy
(daugiausia
skoliniy)
Zodynélis.
Z aigzdu e
pa-
zymé i
Zodziai
Zinomi
i
g e imai
Smilgiy
Snek ai.
Skoliniy
kilmé
nu odoma
pagal
kalba,
i§
ku ios
iesiogiai
pasiskolin a.
Pa yzdziui,
Zodis
pag abas
‘ iisys’
laiko-
mas
la izmu
(ne
sla izmu),
nes
okia
eik’me
i
Snek a
jis
pa eko
i
la iy
kalbos.
Ilius uojamojo
sakinio
gale
nu ody a
pa eikéjo
pa a dé,
nes kai
ku ie
Zodziai
gali
bi i
pa a o i
okazionaliai.
apYnis
sm.
‘apynys’:
on
u
Sdudu
su i. 'on
os
apin's'
(F).
apskai i,
apskai o,
-é
.
‘apskai iuo i’:
apskai a
alunds,
kiek
koindm
kil' '
(F).
a einan is,
-i
pa .
e .
(la.
nakosais)
‘ki as
iS
eilés’:
pi.l’
a ainunéem
sudin'
(F).
a aisy i,
a aiso,
-é
.
(la.
a aisi )
‘a i aisy i,
a kimS i’:
éle
a aisa
al'o
(F).
c k as
sm.
(la.
(2)
cuk us)
‘cuk us’:
un
iek
a
ci.k a
daiik
id
jam,
kad
[...]
(8)
|
cu.k a
jau
senei
nedéda a
(P).
dampis
sm.
(la.
dampis)
‘kuliamoji’:
p (i)
ok'a
damp'a
e
jai
gayg ei
nu
ép
kép
isoniske
[
8neka
J,
isaip
—
i
le i. iske,
i
ld iske
68).
dZio in u é
s .
‘dzio ykla’:
a
on
pec’,
a
ko
dz’u in o es’
i a,
i
sud?
o i.n
ep
kaip
isai
saiiss
i a
(F).
*
gang ei
ad .
(la.
gand iz)
‘be eik’:
a éda
gayg ei ,
ka
nebemok
(8).
gayg ei
kéznu
sekmdden’
[ge da o
aly]
(F).
ga Sis
-i
adj.
(la.
ga s)
‘skanus’:
as
salds
salds,
labe
ga s
(F).
gied6 i,
gieda,
gieddjo
.
(la.
dzieda )
“dainuo i’:
i
li-go ’
gies'm’s’
geddja
ipa
kep
la ijo
pa
jénu
(F).
giesmé
s .
(la.
dziesma)
‘daina’;
x .
giedo i.
jaunas,
-a
adj.
(la.
jauns)
“naujas’:
i
end
pil.se
i a
Jauniej
kapé,
eno
pi.se
i
saniej
kapé
(8).
:
Jonai
sm.
(la.
Jani)
‘Joninés’:
nu,
jons
Ja
S
i 'e
es’
Cindjos
[...]
és'
S ’i i ’e
jons
(F).
(1980
m.
j aguose
pa eikéjas
a oja
da
ienaskai ine
o ma
*Jénas).
ka as
sm.
‘me as’:
kuli.ma
ka?
jam
a¥
bida a
iz
backu
pag ab'
(P).
58
ki oni8kai
ad .
e .
(la.
ci adi)
‘an aip,
ki aip’:
eik
ap in'
o ’
a
(= aip
pa )
su
pope ’
[...]
ki éneske
e
jau
nug ais
[kiskiai]
obelels
(F).
k éslas
sm.
(la.
(2)
k ésls)
‘kédé’:
a¥
pasim's’
k éslu
(F).
kiléja
s .
(la.
kiiléja)
‘kuliamoji’:
ni. eze
p(e) m
ii[...] i
pée'u
(=lokomo y a),
kep
ji
i
Sai ke,
un
ad
ii
kul
éju,
un
ad
ik
kila
(8)
|
as
ka ils
(=lokomo y as),
kas
a e
i
kuléu
(F).
kil u as
sm.
‘sp agilas’:
kul ous
oks
ilgs
pagalis,
un
i '-Gles
p i i.S s_sp ingulis
F).
;
labiai
ad .
‘labai’:
sanei
jau
mana
éys
i.kin is,
labe
i.kin is
bi.ua
(F).
lidu i,
-ja,
lid é
(2)
.
(la.
Jau )
‘leis i’:
jduns
bi o,
mé in
nel’
duda a
ok’és
al’os
[ge i
aly]
(P).
lydakas
sm.
(plg.
la.
lidaka)
‘lydeka’:
l'idake
i a
i
[..-]
dud
(F).
liu e énis,
-é
smob.
(la.
/u e anis)
‘liu e onas’:
o
kas
|
‘u e 6ne
i a,
ié
un
bidbe gu
[gio],
U'u e én'u
bam’ié'o
(F).
malka
s .
(la.
malka)
‘malkos’:
masin
apku énam
su
mdlk
bi.ya
(F).
*
mokyklé
s .
‘mokykla’:
’e i. 'u
mokikles
nebi .ua
(F)
pagalam
ad .
(la.
pagalam)
‘baig a,
galas’:
man
ieg
bi.ua
blég,
kad
as
mi.slijo,
gal’
bos
pagalam
(8).
pig abas
sm.
(la.
pag abs)
‘ isys’:
kuli.ma
ka
jam
a?
bida a
iz
backu
pag ab’
daiik
(P)
i eida a
am
pag ab’,
u
éle:
pam@zda a,
ikldizda a
[aly]
(P).
pi i
pos p.
(la.
pa i)
‘pe ’:
é. e
pa b i.zda a
w.pi
pa i
(F).
pla ybé
s .
(la.
pla iba)
‘plo as’:
ad
hek d u
un
ok’és
un
ok6
pla ibes
uzme a a
(8).
p anyk i,
p anpks a,
p anyko
in .
‘2’:
nu
i
ép
i
més
p ani*kam
is
és
kalbos,
ku?
as
i8méko
i
é u
(8).
p iduges,
-usi
pa .
e .
(la.
pieaudzis)
‘suauges’:
aS
ke
biw o
oks
jai
p idugis,
i
més[...]
(F).
pu as
sm.
(la.
pu s)
‘ ais as’:
okié
pu e
bi.ua,
okié
pag em i.ne
bi.ua
¢'a
pas
kaps
(F).
éuda
s .
(la
auda)
‘ audé’;
l'idake
i a
i
[...]
aud,
ja
(F).
éugas
sm
(la.
augs)
‘mielés’:
d’ad
dugu
e p
os
mi.sos
i
ugi.n
(F).
inda
s .
(la.
inda)
‘eilé’:
elk
G ’
[linus],
indom
iSkldj,
si . ’9s
kiil'os
(F).
*
ub@zius
sm.
sl.
(plg.
la.
obeZa)
‘ als ybiné
siena’:
jodaise
ie
i
uz
ubéz'
os
(F).
sp igulis
sm.
(la.
sp igulis)
‘sp agilas’:
aS
es
kil is
i
su
uo
sp i.gul'
kep
Saiikes,
su
kil ou
(F).
s a pas:
sa o
s a pé
(la.
sa d
s a pd)
‘ a p
sa es’:
sd a
s a?’p'
a
la iske
[Snekam]
(D)
|
més
sd a
s a?'p'i
[Zaisda om
u bola]
—
ni
su
ké
nélosem
(F).
sijauk as,
-d
pa .
(la.
sajauk s)
‘sumai8y as’:
nu
i
ma ’
a?
sujaiik
o
kalb
(F).
*
Saiik i,
-ia,
-é
.
(la.
sauk )
‘ adin i’:
kep
jos
i
Saiik'?
(D)
|
i
ka
ji
i
pa
I’uinu
Saiike,
ii
aS
neZéno
(F)
|
e l.
I’
in’
Saiikes’
os
musu
ganikles
Saiikes’
l'uns
(F).
*
Saiikiamas(ai),
-oji
pa .
(la.
saucamais)
‘ adinamasis’:
bi. a
sumdi s
Saiikemas
us éus
(F).
Siu
u
ad .
(la.
Su
u )
‘Sen
en’:
§’
oF
o¥
namé,
5’
oF
oF
naméle
(8).
*
8 aki s,
-i
adj.
(la.
S aks)
‘silpnas’:
labe
S aks,
kep
limondds
(apie
aly)
|
ad
ja@
s ip i.ms
a?
S akésnis
(P).
59

@ka
ad .
(la.
o eiz)
‘ a
ka a;
ada’:
aka
si.mal
(F)
|
a
ika
ne agdéuda o
(P).
epa
ad .
(la.
epa )
‘ ia
pa ’:
epa ’,
cipa ’
gi.mi
(8).
ikai
p .
(la.
ikai)
‘ ik ai’:
ba. a
ikai
ép
bainié’
ien
(8)
|
mum
ikai
bi.ua
is
kad es
(F).
ud e is
sm.
(la.
o e is)
‘kubilas,
ééka’:
am
ud e ’
i.Su 'b’
skile
i
am
ud e ’
sukl6j
ok's'
medel's’
(da an
aly)
(F).
us O as
sm.
sl.
‘ske dZius’:
i
sédz'os
ié
aike
padéda a
am
us éy
gani ’
(F).
UZ
p aep.
(la.
uz)
‘an ’:
ainiks
uz
agu
uzdéda a
[ka éms]
(F)
(1980
m.
i a’uose
sakoma
u i
agu).
*
ui aisy i,
uzZ aiso,
-é
.
(la.
aiz aisi )
“uzkimS i,
uzZda y i’:
us aisa
[s a ine]
kie e
i
als
i a
(F).
aina
s .
sl.
‘ka as’:
ni,
paskui
nu
kas
ci
—
uzéja
ain
(8).
Vienalga
ad .
(la.
ienalga)
‘ is
ien’:
is
iek
kas:
a
i
la iske,
a
i
le i. i ke
—
jiem
iendlga
(8).
isOniSkai
ad .
e .
(la.
isddi)
‘ isaip’:
iséniske,
isaip
—
i
le i.
iske,
i
ld iske
(8).
*ze ikis
sm.
(la.
zenkis)
‘paauglys,|
aikinas’:
i
ze ike
pa is
jai,
kol’
Seiminiks
p e
kuli.ma,
i eida a
am
pag ab’
[...]
isép
e
iS égda a
i
alu
(P).
Zodis:
Zodziii
sakan
e .
(la.
a du
sako )
‘ ienu
Zodziu’:
nu,
a¥
ja i
kad
la ijo,
20dz'
sdkun ;
gi.ms
(D).
SUTRUMPINIMAI
a.
—
acusa i us,
galininkas
pl.
—
plu alis,
daugiskai a
D-
—
O.
D iseikiené
Pos p.
—
pos posi io,
polinksnis
F
—
J.
Fa a as
P aes.
—
p aesens,
esamasis
laikas
g.
—
gene i us,
kilmininkas
sg.
—
singula is,
ienaskai a
i.
—
ins umen alis,
jnagininkas
5
—
E.
S e bicka
ib
—
loca i us,
ie ininkas
p.
—
as
pa
n.
—
nomina i us,
a dininkas
e .
—
e inys
FE
—
A.
Po ilionis
Ki i
su umpinimai
kaip
»Lie u iy
kalbos
Zodyne‘.
LITERATOURA
Ga S a
K.
Lie u iy
kalbos
a més
i
ju
kon ak ai
La ijoje
(2.
Lie u iu
gy enamosios
ie os
i
kalby
unkciona imas)
//
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai.
A
se ija.
1985.
T.
1(90).
P.
118-126.
Ga i a
K.
La ijos
lie u iy
a miy
sin aksés
ypa ybés
i
eks ai
//
Lie u iy
kalbo y os
klausi-
mai:
Lie u iy
kalbos
sin aksés
y inéjimai.
1986.
T.
25.
P.
218—240.
G ina eckiené
E.
Kai
ku ios
Daugpilio
lie u iy
snek os
g ama inés
ypa ybés
//
Lie u iy
kal-
bo y os
klausimai:
Kalby
kon ak ai
Lie u os
TSR.
1983.
T. 23.
P.
107—122.
La ieSu
alodas
a dnica.
Riga,
1987.
La ieSu
alodas
sinonimu
a dnica.
Riga,
1972.
Zinke i ius
Z.
Lie u iy
dialek ologija.
V..
1966.
60
BJIMAHUME
JIATBIMICKO O
A3bIKA
HA
JIMAJIEKT
JMTOBCKOLO
A3bIKA
B
TIKMPAHAX
Peziome
Oc pos
mmToscxo o
s3bika
—
yep.
Wknpane
(m .
Sky dn s)
—
naxogu ca
B
BaycKckom
p-He
Jla sCCP.
Oxpec Hoc b
mpucoenhuena
Kk
JIa sun
B
1921
.
Ikmpanckui
aManeKT
aBiaeTcA
MposOMKeHMeM
CeBepHONaHeBexcKO O
AuaNeKTa
B
JIATEE.
B
c a be
aHam3upy oTca
OcobeHHOcTH
pe4n
4
HH(OpMaHTOB,
TPH
43
KOTOPbIX
B
CeMbe
FOBOpAT
110-JIaTBIMICKA.
Buusnne
aTbiicKo o
A3bIKa
Han6oyee
34MeTHO
CKa3bIBAeTCH
Ha
KOHCOHAHTA3Me
WHaliekTa,
B
yacTHOCTH,
OHO
MpOsBuIAeTCA
B
KaYecTBE
NeNaaTamMsallMu,
eBenApH3alyMH
COTacHbIX.
OnHa-
Ko
Ma kue
k
m
g
COXpaHAIOT
MaaTanbHOCTS,
a B
OOmnXx
cmOBax
(Hamp.
biski,
gimi)
kw
g
npo-
H3HOCATCA
KaK
B
JIATBIMICKOM
SA3bIKE.
3ame HbI
Take
MHHOBALEM
B
CHOBape
(3aMMCTBOBAaHHA,
KasIbKM),
MOpono HA
(cpaBHH1esb-
HO
pegkoe
NpHMeHeHHe
AMeH
Mpusa aTeMbHBIX
c
cydbuKcom
-inis),
cHHTAaKcHce
(yno pe6nenHe
3AaMMCTBOBAHHBIX
aHANATHYeCKMX
KOHCTpyKUHii).