Latvių kalbos įtaka Skyronių lietuvių šnektai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS ALVYDAS BUTKUS LATVIŲ KALBOS ĮTAKA SKYRONIŲ LIETUVIŲ ŠNEKTAI Duomenys šiam straipsniui paimti iš tekstų, įrašytų 1984 m. Latvijos TSR Baūskės raj. Brūnavos apyl. Skyroniū, Skyrončlių ir Valtakių k. Pateikėjai iš Sky- ronių: J. Fataras* (g. 1908 m.), A. Povilionis (g. 1924 m.), iš Skyronéliy — E. Ščer- bicka (g. 1913 m.), iš Valtakių — O. Drūseikienė (g. 1945 m.). Skyrėnys yra maž- daug už 7 km į šiaurę nuo Smilgių (Biržų raj.), latvių kalbos atskirti nuo lietuvių kalbos ploto. Valtakiai prasideda tuoj pat už Latvijos TSR sienos; nuo Smilgių apylinkės Valtakius skiria Ple irių miškas (dar vadinamas Būdbergės mišku), kuriuo eina abiejų respublikų siena. Skyrénys ir jų apylinkės buvo prijungtos prie Latvijos 1921 m., nustatinėjant Lietuvos — Latvijos sieną arbitražu. Visi pateikėjai autochtonai. A. Povilionis vedęs lietuvę nuo Smilgių, su žmona šneka lietuviškai. Vaikai baigę latvių mokyklą, lietuviškai šneka tik motinai esant, o tarp savęs — latviškai. Kitų pateikėjų sutuoktiniai — latviai, šeimos kalba — latvių. Kai kurių pateikėjų vaikai, pvz., J. Fataro duktė, lietuviškai supranta, ta- čiau į pokalbį įsiterpia latviškai. Skyronysė, K. Garšvos liudijimu, 1980 m. lietuviškai galėjo šnekėti 8 žmonės (Garšva 1985, 123). 1984 m. J. Fataras, be E. Ščerbickos ir A. Povilionio, nurodė mokytoją M. Ušerauskaitę ir Vegį. Valtakiuose lietuvių yra daug, tačiau beveik visi jie naujakuriai iš Lietuvos. O. Drūseikienė sakosi lietuviškai šnekanti su visais, kam sunkiau kalbėti latviškai. Daug lietuvių čia atsiradę dėl mišrių santuokų. Beje, onomastika liudija, jog latvių gyventa pramaišiui ir dabartinėje Smilgių apylinkėje, plg. pavardes Milinis, Strdu- tnykas, Zilgalvienė, vienkiemį Jdunzemė (tarp Smilgių k. ir Pleirių mšk.) Geriausiai lietuviškai šneka O. Drūseikienė ir A. Povilionis. Latviškasis akcen- tas labiausiai jaučiamas E. Ščerbickos kalboje. Skyronietė mokytoja Milda Ušeraus- kaitė blogiau šneka tarmiškai — orientuojasi į literatūrinę lietuvių kalbą. Skyroniį kaimavardžio etimologiją A. Povilionis aiškinęs taip: kaimas buvęs tarp dviejų dvarų — Lankiėčių ir Licnero. Anot pateikėjo, dvarai kaimo žemių neprisijungę dėl prastumo. Dvarus skyręs kaimas ir buvo pavadintas Skyronimis * * (la. Skirapi). Pačių Skyroniij yra du: Didieji ir Mažieji Skyronys, arba Skyronéliai. MaZiijy Skyronių gyventojai buvę mažažemiai, turėję vos po kelis ha žemės, ir ta pati buvusi pamiškėse, krūmynuose. —* Pašinaudota ir 1980 m. K. Garšvos įrašytais tekstais. ~** Šiuo metu lygiagrečiai vartojama ir forma Skyréniai. 55 * kk Skyronii resp. Valtakiy šnekta yra šiaurės panevéZiskiy šnektos tąsa, artima Smilgių pašnektei. Puntininkuojama. Kirčio atitraukimas mišrus; daugiau links- tama atitraukti visuotinai, plg.: prieveiksmius labe, praste, sk'afse, isilge (bet senė, ruské), taip pat n. pl. afkl’e, name, téve, vaiks, varde, g. pl. arkl'u, kapu, vardu, i. pl. šakom, arklęm, vaikem, n. sg. séso, 1. praes. sako. Galūnėje kirčiuojami įvar- džių koks, -(i)a, toks, -(i)a linksniai, taip pat vienas kitas minėtas Žodis, pvz.: n. pl. namé, vardé, pavalkt, g. pl. namū, 1. praes. nežvindė. Tokių svyravimų pastebė- ta to paties pateikėjo kalboje. Palyginti su pietuose esančia Smilgių pašnekte, pasi- taiko skirtumų, nulemtų latvių kalbos poveikio, pvz.: n. pl. Sapale (F), g. pl. la- Sen'u (F), 1. pl. gulb'enuos (D), 1. sg. lietuvo (F, D), rigo (D). Būna, jog Žodis turi du kirčius, pvz.: pirmutinis (F), birZuds (8), panemimes (8). Tačiau apskritai pa- ėmus latvių kalbos įtaka tarmės atstovų kirfiavimui nežymi. Fonetika Vokalizmas. Iš esmės vokalizmas nesiskiria nuo šiaurės panevėžiškių, kon- krečiai nuo Smilgių pašnektės. Pastebėti tik keli savitumai. E. Ščerbicka tvirtagalį ir taria r, pvz.: p(e)fm "pirma", aps(e)fgs “apsirgusi’, v(e)fš "virš"; išmeta trumpąjį a iš būtojo dažninio laiko priesagos: aidva "eidavo", būdva "būdavo", sporadiškai ir kitose formose: prniki ‘pranyke’. J. Fataras 1. sg. formas taria tiek be galūnės, tiek su ja: /aūk ‘laukan’ ir laūki ‘lauke’ (Smilgiuose lauk), stafp ir starpi ‘tarpe’. Dėl latvių kalbos įtakos pasitaiko, jog nepailginamas iš seno kirčiuotas balsis, ypač jei žodis bendrašaknis su latvių kalbos žodžiu, pvz.: a. sg. mdšinu (F), n. sg. patars (Š) "Fataras', tėte (F, Š) ‘tévas’, n. pl. pač'os (F), 1. sg. latvijo (D, P), brū- navo (F, Š), nimaž (D) "nė kiek’. Konsonantizmas. Ryškiausia nauja šnektos ypatybė yra priebalsių minkštu- mo nykimas. Tiek pozicinio, tiek jotinio minkštumo priebalsiai tariami kiečiau, panašiai kaip latvių kalboje. Pučiamieji š, ž, v, virpamasis r kartais ištariami visai kietai, pvz.: šduds "šiaudas' (F, Š), Zoids ‘Fydas’ (F, Š), turėja "turėjo' (Š), letū.ve (Š) "lietuviai". Junginyje minkštesnis tas priebalsis, kuris yra betarpiškai prieš balsį, pvz.: šv'ifit'e "šventė" (Š). Ryškus priebalsio / veliariškumo nykimas; šis priebalsis prieš užpakalinės eilės balsius visų pateikėjų (ryškiausiai E. Ščerbickos ir O. Drū- seikienės) tariamas puskietis, kaip latvių kalboje. Žodžio gale, kur seniau turėtas priešakinis balsis, priebalsių minkštumas išlaikomas: reik" "reikia", ait’ ‘eiti’, su drkl’ ‘su arkliu'. J. Fataras minkštą priebalsį taria net 1. praes., pvz.: aš neatsi.- men’ (hipernorma?). Snektoje neiSnykes ir progresyvusis minkstinimas, pvz.: ve- gis’ “Vegys’, smil’g's' "Smilgius". Minkštumas silpsta nevienodai. Be minėtų pučiamųjų, „latvišką kietuma’ turi sprogstamieji dantiniai (F, Š), sklandieji (Š). Prieš i bei žodžio gale minkštumas išlaikomas geriau, o gomurinių k ir g minkštumas išlaikomas visose pozicijose. Bendruose žodžiuose minkštieji k ir g tariami kaip latvių kalboje, pvz.: bi.ški € 56 (F, Š), gi.mi "gimę" (Š), ski"sts "skystas" (P), zefikę (ne zeyk'ę) ‘zenkiai, vaiki- nai' (F, P). E. Ščerbicka minkštąjį k retsykiais ištaria ir lietuviškose formose, pvz.: trili.kos "trylikiuose'. Tarimas panašus į lietuviškų minkštųjų £', d'. Pozicijoje tarp dviejų trumpųjų balsių sprogstamasis priebalsis pailginamas, pvz.: maž'ū.tte (Š), tėtte (F, Š). Morfologija Kaip ir gretimoje Smilgių šnektoje, išlaikyta vardažodžių dviskaita: pam'of- ka dvė dién; i. pl. turi galūnę -(i)aim greta -(i)ais: so vaikem, so arkl'em. Iš pastebėtų naujovių minėtinas afrikatų įsigalėjimas paradigmose, kur yra ka- miengalio £, d, ir č, dž kaita, pvz., n. pl. didiej || didžiej "didieji'; d. pl. didžiesiem (Š), pačiem (F), plg. la. pašiem. Pasitaiko ir latviškų kamiengalių: g. pl. jodaišu “Juodaičių' (F). Negiminines būdvardžių (įvardžių, skaitvardžių) formas linkstama keisti vyriš- kosios giminės formomis. Tiesa, tai daroma tik verstinėse ar analogiškose konstruk- cijose, pvz.: Šitas gai sunkū dabaf atsakyt (Š); taip pat plg.: astufitas gegūžės (F). Dažniau nei kaimyninėse Lietuvos šnektose vartojami daiktavardiniai pažymi- niai vietoj būdvardžių su priesaga -inis : rafikos mašina, mėdžio sudynai. Skolinių (latvizmų) kaitymas nesiskiria nuo savų žodžių net ir tada. kai galū- nės sutampa su latviškomis, plg. g. sg. darūp'a (la. dampja) ‘kuliamosios® (Š), I. sg. tudver' (la. toveri) ‘kubile’ (F). Nors pasitaiko išimčių, plg.: 1. praes. išmėlžam (la. izslaucam; tarmėje turi būti išmel'ž'am) (F). Sintaksė Plačiai vartojamas priklausomybės naudininkas: Kožndi pievai būvo vardas (F). Sesuo jai dirbo “Jos sesuo dirbo' (Š). Krypčiai reikšti vartojamas tiek prielinksnis ant su galininku, tiek vietininkas: Varydavo tds karves ant ganyklės (F). Važiavo piršliuos an Lietuvą (F). Mum lang- viaū — Latvijo mokyklė ėję (D). Latvių kalboje taipogi vartojami abu šie krypties reiškimo būdai.* Lietuvoje prielinksnis ant su galininku krypčiai reikšti vartojamas gana dideliame rytų aukštaičių plote, visų pirma kupiškėnų ir šiaurės panevėžiškių šnektose (Zinkevičius 1966, 416). Krypties inesyvas Lietuvoje pažįstamas tik BirZy — Papilio ruože (Zinkevičius 1966, 201). Vietai, taip pat déjimui, pylimui reikšti, be įprastinio inesyvo, dar vartojama konstrukcija su prielinksniu terp: Kiek tefp selyklo yra cūkro (P). Si konstrukcija pažįstama ir gretimam Biržų kraštui. Skyroniečiai kiek dažniau nei Šiaurės Lietuvos pasienis vartoja verstines anali- tines konstrukcijas. Pavyzdžiui, be smilgiečiams pažįstamų kalkių atidaryti, palikti valio (la. atvėrt, atstat vaja ‘t. p.’), Skyronyse plačiai vartojami štampai dėti pasal’ "pridėti": Krapūs dėda pašal', česnakūs dėda pašal' [į dešrų mėsą) (F). Mės pradė- * Latvių kalbos prielinksnis uz ‘ant’ su kilmininku reiškia vietą, su galininku — kryptį. 57 jom cūkrų dėt pasal’ [į aly] (Š) plg. la. likt klat "t. p.’; tikti pasal’ "prieiti, pasiekti": Ir apriša apliūk, ir [kiškiai] netifika pašal' [prie obelų] (F), plg. la. tikt klat ‘t. p.’ (sakinyje yra dar viena kalkė: aprišti aplink, plg. la. aptit apkart); kinkyti pašal' *pakinkyti': drklį įsikiūikė pašal' ir mūšė tuos arklius — ajetumana (Š), plg. la. jūgt klat "t. p.’; išlėisti kidurai: Par mūšiną (= mėsmalę) išleidžia kidurai (F), plg. la. izlaist cauri. Skiriasi kai kurių veiksmažodžių valdymas. Pavyzdžiui, veiksmažodis klausti valdo naudininką, kaip ir la. jautat, plg.: Ateis t6 mokytoja, tai paklaiis tam Uše- raūcku, ar jis atsimena (F); veiksmažodis šaukti "vadinti' vartojamas ir su vietinin- ku, pvz.: tamė vardė šaūkia ‘tuo vardu’, plg. la. saukt varda "vadinti vardu". Šalutiniai pažyminio sakiniai prijungiami įvardžiu kas, jei pagrindinio sakinio veiksnys išreikštas vardininku: O ir ldistés tiė, kas jaū slaukė (= melžė) tos karves (F). Vienas sėnas būvo sulygtas, kas gané tq bendrq ganjklę (F). Leksika Dėl duomenų stokos Skyroniy leksika specialiai netyrinėta. Cia skelbiamas tekstuose pasitaikiusių dialektizmų (daugiausia skolinių) žodynėlis. Žvaigždute pa- žymėti Žodžiai Žinomi ir gretimai Smilgių šnektai. Skolinių kilmė nurodoma pagal kalbą, iš kurios tiesiogiai pasiskolinta. Pavyzdžiui, Žodis pagrabas "rūsys" laiko- mas latvizmu (ne slavizmu), nes tokia reikšme į šnektą jis pateko iš latvių kalbos. Iliustruojamojo sakinio gale nurodyta pateikéjo pavardė, nes kai kurie žodžiai gali būti pavartoti okazionaliai. apynis sm. ‘apynys’: on tu Saudu suvi.r' on tos apin s' (F). apskaityti, apskaito, -ė tr. “apskaiCiuoti’: apskaita valunds, kiek koZndm kul't’ (F). ateinantis, -i part. vert. (la. nakosais) “kitas iš eilés’: pi.l’ atainuncem sudin’ (F). attaisyti, aftaiso, -ė tr. (la. attaisit) “atitaisyti, atkimsti’: véle attaisa val o (F). cūkras sm. (la. (?) cukrus) ‘cukrus’: un tiek ta cit.kra daiik id éjam, kad |...) (S) | cu.kra jau seneii nedédava (P). dampis sm. (la. dampis) ‘kuliamoji’: pr (i) tok'a damp'a te jaii gaygreit nu tép kép visoniske [ šneka ], visaip — ir leta.viske, ir latviske (8). dZiovintuvé sf. “dZiovykla’: ar on pėč', ar kor dž'uvintovęs' ira, ir sud? ovi.n tep kaip visai saiiss ira (F). * gangreit adv. (la. gandriz) ‘beveik’: atréda gangreit, ka nebemdk (Š). gangreit kéznu sekmdden’ [gerdavo aly] (F). garšūs -i adj. (la. garss) ‘skanus’: tas salds salds, labe gafss (F). giedoti, gieda, gieddjo tr. (la. dziedat) “dainuoti’: ir li"got' gies'm's' geddja tipat kep latvijo par jonu (F). giesmé sf. (la. dziesma) ‘daina’; žr. giedoti. jaunas, -a adj. (la. jauns) "naujas": ti vend pū.se ira jauniej kapé, vend pū.se ir saniej kapé (8). Jonai sm. (la. Jani) "Joninės": nu, jons jai šv'init'e vės" indjos |...) ves’ šv'int'e jons (F). (1980 m. įrašuose pateikéjas vartoja dar vienaskaiting forma *Jénas). kaftas sm. ‘metas’: kuli.ma kart jam ai bidava viz backu pagrab’ (P). 58 kitėniškai adv. vert. (la. citūdi) "antraip, kitaip': reik apvin'dt' ar (=taip pat) su poper' [...] kitoneške te jau nugraūš [kiškiai] obelels (F). krėslas sm. (la. (?) krésls) ‘kédé’: aš pasim's' krėslu (F). kūlėja sf. (la. kūlėja) "kuliamoji': nū.veže p(e)rm ti [...Jtū pėč'u (=lokomotyvą), kep ji ti šaūke, un tad tii kulėju, un tad tik kila (Š) | tas katils (=lokomotyvas), kas vūre tii kuléju (F). kultuvas sm. “spragilas’: kūltous toks ilgs pagalis, unt virv'*dles priri.Sts springulis (F). * labiai adv. ‘labai’: sane jau mana téus ti.kintis, labe ti.kintis bū.ua (F). liduti, -ja, liévé (?) tr. (la. Jaut) "leisti": jduns būvo, métin nel dudava tok’és val'os [gerti alų] (P). lydikas sm. (plg. la. lidaka) ‘lydeka’: l'iddke ira ir [...] rdud (F). liuterdnis, -ė smob. (la. luteranis) ‘liuteronas’: o kas l'uterdne ira, tié un budbergu [ėjo], l'uterén’u bažn'ič'o (F). malka sf. (la. malka) ‘malkos’: masin apkurénam su mdlk bi.ua (F). * mokyklé sf. ‘mokykla’: Peti.v'u mokikles nebi.uya (F) pagalam adv. (la. pagalam) "baigta, galas’: man tieg bū.ua blog, kad aš mi.slijo, gal’ bos pagalam (5). pigrabas sm. (la. pagrabs) ‘risys’: kuli.ma kart jam ai būdava viz backu pagrab’ daūk (P) | iveidava tam pagrab’, tu vole pam@zdava, isldizdava [alu] (P). pari postp. (la. pari) ‘per’: té.tte parbri.zdava u.pi pari (F). platybé sf. (la. platiba) ‘plotas’: tad hektūru un tok'ės un toké platibes uZmerava 5). pranykti, pranyksta, pranyko intr. ‘7: nu ti tép ir més prani‘kam iš tos kalbės, kur aš išmoko iš tėvu (S). priaugęs, -usi part. vert. (la. pieaudzis) ‘suauges’: aš ke būvo toks jail pridugis, ti més[...] (F). puivas sm. (la. purvs) ‘raistas’: tokié purve bū.ua, tokié pagremti.ne bū.ua ¢'a pas kaps (F). rauda sf. (la rauda) “raudė'; l'idake ira ir [...] rdud, jū (F). raugas sm (la. raugs) "mielės": d'ūd rdugu teip tos mi.sos i rugi.n (F). rinda sf. (la. rinda) ‘eile’: velk 6r' [linus], rindom iškloj, sū.r'oš kūl'os (F). * rubėžius sm. sl. (plg. la. robeZa) “valstybinė siena’: jodaišę tie ir už rubėž'os (F). sprigulis sm. (la. sprigulis) ‘spragilas’: aš es kūlois ir su tuo spri.gul’ kep šaūkes, su kultou (F). starpas: savo starpé (la. sava starpd) “tarp saves’: sava staf p' ar latviske [šnekam] (D) | més sava star 'p'i [zaisdavom futbolą] — ni su ké nélosem (F). sūjauktas, -a part. (la. sajaukts) ‘sumaiSytas’: nu ti mai’ ar sujaiikt to kalb (F). * šaūkti, -ia, -¢ tr. (la. saukt) ‘vadinti’: kep jos ti šaūk'? (D) | ir ka ji ti par I'ūnu Saiike, tii aš nežėno (F) | refl. I'un’ šaūkes' tos mūsu ganikles Saitkes’ I'imns (F). * Sailkiamas(ai), -oji part. (la. saucamais) “vadinamasis’: bū.va sumdits Saitkemas ustous (F). šiuf tui adv. (la. Sur tur) “Sen ten’: §'oF tof namé, §' of to¥ naméle (5). * ¥vakus, -i adj. (la. švaks) ‘silpnas’: labe švaks, kep limonads (apie aly) | tad ja stipru.ms af Svakésnis (P). 59 tąkart adv. (la. toreiz) ‘ta kartą; tada': tūkart sū.mal (F) | aš tūkart neragdudavo P). Oe adv. (la. tepat) ‘Sia pat’: tepat’, cipat' gi.mi (8). tikai prt. (la. tikai) ‘tiktai’: bū.va tikai tép bažnič' vien (8) | mum tikai bū.ua tris karves (F). tudveris sm. (la. foveris) “kubilas, rėčka': tam tuéver’ i.šur'b' skilei i tam tudver’ sukloj tok's' medėl's' (darant aly) (F). ustdvas sm. sl. ‘skerdZius’: ir s0d? os tié vaike padédava tam ustéu ganit’ (F). uz praep. (la. uz) ‘ant’: vainiks už ragu uzdédava [karvéms] (F) (1980 m. įrašuose sakoma wit ragu). * užtaisyti, užtaiso, -ė tr. (la. aiztaisit) “užkimšti, uždaryti': uštaisa [stating] kiete ir als ira (F). vaina sf. sl. “karas': nū, paskui nu kas či — užėja vain (Š). vienalga adv. (la. vienalga) “vis vien': vis tiek kas: ar ti latviške, ar ti letū.viške — jiem vienalga (Š). visoniškai adv. vert. (la. visadi) “visaip': visoniske, visaip — ir letū.viške, ir latviške (Šš). *zeiikis sm. (la. zenkis) "paauglys,| vaikinas’: ti zefike patis jail, kol" šeiminiks pre kuli.ma, iveidava tam pagrab' [...] visėp te išvogdava ti alu (P). žodis: žodžiū sūkant vert. (la. vardu sakot) "vienu žodžiu': nu, aš jail kad latvijo, žodž' sūkunt; gi.ms (D). SUTRUMPINIMAI a. — acusativus, galininkas pl. — pluralis, daugiskaita D — O. Driseikiené postp. — postpositio, polinksnis F — J. Fataras praes. — praesens, esamasis laikas g. — genetivus, kilmininkas sg. — singularis, vienaskaita i. — instrumentalis, įnagininkas S — E. Séerbicka L — locativus, vietininkas t.p. — tas pat n. — nominativus, vardininkas vert. — vertinys P — A. Povilionis Kiti sutrumpinimai kaip „Lietuvių kalbos žodyne“. LITERATŪRA Garšva K. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje (2. Lietuvių gyvenamosios vietos ir kalbų funkcionavimas) // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1985. T. 1(90). P. 118—126. Garšva K. Latvijos lietuvių tarmių sintaksės ypatybės ir tekstai // Lietuvių kalbotyros klausi- mai: Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. 1986. T. 25. P. 218— 240. Grinaveckienė E. Kai kurios Daugpilio lietuvių šnektos gramatinės ypatybės // Lietuvių kal- botyros klausimai: Kalbų kontaktai Lietuvos TSR. 1983. T. 23. P. 107—122. Latviešu valodas vardnica. Riga, 1987. Latviešu valodas sinonimu vardnica. Riga, 1972. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V.. 1966. 60 BJIUSAHUE JIATGSINICKOTO S5I3bIKA HA /ĮMAJIEKT JIATOBCKOTO SI3bIKA B HIKUPAHAX Pe3iome OcTpoB JIATOBCKOTO si3bika — JIep. Ilikapansr (mT. Skyronys) — naxonutcs B BayckockoM p-He JIatBCCP. OkpecrHocTb rnpucoej;mHeHa K Jlatsum B 1921 r. IlikupaHckKHi JIMAJIEKT SBJISCTCS MNpOJIOJDKEHHeM CeBepHOINaHeBeXCKOMo JHMajIEKTA B Jlaree. B craTbe aHaJIH3HDpYIOTCA OcOGeHHOCTH peunH 4 HHPOPMAHTOB, TPH K3 KOTODBbIX B CEMbE FOBOPAT HO-JIATGINHICKM, BrusHEe NATHIIICKOrO A3bIKa Hanbojiee 3aMETHO CKa3bIBaecTCA HA KOHCOHAHTH3ME JHAJIEKTa. B 4acTHOCTH, OHO IIDOSIBJISETCA B KaYeCTBE JeNalaTann3aliuy, IeBeApu3anuy corachbx. OjKa- KO MSATKHE Kk H g COXPAHSAIOT NAJIaTAJIbHOCTE, a B 00mnx ciosax (Hanp. biškį, Šimį) k mu g npo- H3HOCATCH Kak B JIATHIIICKOM S3bIKE. 3aMeTHBI TaK)Ke RHHOBALRHA B CJIOBApe (3aMMCTBOBaHMSA, KAJIEKK), MOpOĖOJIOTHH (CpaBHH1€JIb- HO pejiKOS NpHMeEHeHHe WMEH IIpHjIaraTeJILHLIX C CyOGOHKcOM -inis), CHHTAKCHCE (ynorpeOjienne 3AHMCTBOBAHHbIX AHAJIANTHH4ECKHX KOHCTPYKIHIA).