Latvių kalbos įtaka Skyronių lietuvių šnektai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS ALVYDAS BUTKUS LATVIŲ KALBOS ĮTAKA SKYRONIŲ LIETUVIŲ ŠNEKTAI Duomenys šiam straipsniui paimti iš tekstų, įrašytų 1984 m. Latvijos TSR Bauškės raj. Brūnavos apyl. Skyronių, Skyronėlių ir Vaļtakių k. Pateikėjai iš Skyronių: J. Fataras* (g. 1908 m.), A. Povilionis (g. 1924 m.), iš Skyronėlių – E. Ščerbicka (g. 1913 m.), iš Vaļtakių – O. Drūseikienė (g. 1945 m.). Skyronys yra maždaug už 7 km į šiaurę nuo Smilgių (Biržų raj.), latvių kalbos atskirti nuo lietuvių kalbos ploto. Vaļtakiai prasideda tuoj pat už Latvijos TSR sienos; nuo Smilgių apylinkės Vaļtakius skiria Pleirių miškas (dar vadinamas Būdbergės mišku), kuriuo eina abiejų respublikų siena. Skyronys ir jų apylinkės buvo prijungtos prie Latvijos 1921 m., nustatinėjant Lietuvos–Latvijos sieną arbitražu. Visi pateikėjai autochtonai. A. Povilionis vedęs lietuvę nuo Smilgių, su žmona šneka lietuviškai. Vaikai baigę latvių mokyklą, lietuviškai šneka tik motinai esant, o tarp savęs – latviškai. Kitų pateikėjų sutuoktiniai – latviai, šeimos kalba – latvių. Kai kurių pateikėjų vaikai, pvz., J. Fataro duktė, lietuviškai supranta, tačiau į pokalbį įsiterpia latviškai. Skyronysė, K. Garšvos liudijimu, 1980 m. lietuviškai galėjo šnekėti 8 žmonės (Garšva 1985, 123). 1984 m. J. Fataras, be E. Ščerbickos ir A. Povilionio, nurodė mokytoją M. Ušerauskaitę ir Vegį. Vaļtakiuose lietuvių yra daug, tačiau beveik visi jie naujakuriai iš Lietuvos. O. Drūseikienė sakosi lietuviškai šnekanti su visais, kam sunkiau kalbėti latviškai. Daug lietuvių čia atsiradę dėl mišrių santuokų. Beje, onomastika liudija, jog latvių gyventa pramaišiui ir dabartinėje Smilgių apylinkėje, plg. pavardes Milinis, Stráutnykas, Žilgalvienė, vienkiemį Jaunzemė (tarp Smilgių k. ir Pleirių mšk.) Geriausiai lietuviškai šneka O. Drūseikienė ir A. Povilionis. Latviškasis akcentas labiausiai jaučiamas E. Ščerbickos kalboje. Skyronietė mokytoja Milda Ušerauskaitė blogiau šneka tarmiškai – orientuojasi į literatūrinę lietuvių kalbą. Skyronių kaimavardžio etimologiją A. Povilionis aiškinęs taip: kaimas buvęs tarp dviejų dvarų – Lankiečių ir Licnero. Anot pateikėjo, dvarai kaimo žemių neprisijungę dėl prastumo. Dvarus skyręs kaimas ir buvo pavadintas Skyronimis** (la. Škirāni). Pačių Skyronių yra du: Didieji ir Mažieji Skyronys, arba Skyronėliai. Mažųjų Skyronių gyventojai buvę mažażemiai, turėję vos po kelis ha žemės, ir ta pati buvusi pamiškėse, krūmynuose. * Pasinaudota ir 1980 m. K. Garšvos įrašytais tekstais. ** Šiuo metu lygiagrečiai vartojama ir forma Skyroniai. 55 * * * Skyronių resp. Valtakių šnekta yra šiaurės panevėžiškių šnektos tąsa, artima Smilgių pašnektei. Puntininkuojama. Kirčio atitraukimas mišrus; daugiau linkstama atitraukti visuotinai, plg.: prieveiksmius labė, praštė, sk’aršė, išilgė (bet senė, ruškė), taip pat n. pl. ark’l’e, nàme, tėvė, vaikė, vãrdė, g. pl. ark’l’u, kãpu, vãrdu, i. pl. šãkom, ark’lem, vaikem, n. sg. sėso, l. praes. sãko. Galūnėje kirčiuojami įvairių koks, -(i)a, toks, -(i)a linksniai, taip pat vienas kitas minėtas žodis, pvz.: n. pl. namė, vardė, pavalkė, g. pl. namų, l. praes. nežinõ. Tokių svyravimų pastebėta to paties pateikėjo kalboje. Palyginti su pietuose esančia Smilgių pašnek­te, pasitaiko skirtumų, nulemtų latvių kalbos poveikio, pvz.: n. pl. šãpale (F), g. pl. làšėn’u (F), l. pl. gùlb’ėnuos (D), l. sg. lietuvo (F, D), rìgo (D). Būna, jog žodis turi du kirčius, pvz.: pirmutinis (F), biržuoš (Š), pãnemūnes (Š). Tačiau apskritai paėmus latvių kalbos įtaka tarmės atstovų kirčiavimui nežymi. Fonetika Vokalizmas. Iš esmės vokalizmas nesiskiria nuo šiaurės panevėžiškių, konkrečiai nuo Smilgių pašnek­tės. Pastebėti tik keli savitumai. E. Ščer­bicka tvirtagalį ir taria r, pvz.: p(ę)rm ‘pirmą’, aps(ę)rgs ‘apsirgusi’, v(ę)rš ‘virš’; išmeta trumpąjį a iš būtojo dažninio laiko priesagos: aidva ‘eidavo’, būdva ‘būdavo’, sporadiškai ir kitose formose: prn’i’ki ‘pranykę’. J. Fataras 1. sg. formas taria tiek be galūnės, tiek su ja: laũk ‘laukan’ ir laũki ‘lauke’ (Smilgiuose laũk), stãrp ir stãrpi ‘tarpė’. Dėl latvių kalbos įtakos pasitaiko, jog nepailginamas iš seno kirčiuotas balsis, ypač jei žodis bendrašaknis su latvių kalbos žodžiu, pvz.: a. sg. mšinu (F), n. sg. pàtars (Š) ‘Fataras’, tète (F, Š) ‘tėvas’, n. pl. pàč’os (F), l. sg. lätvijo (D, P), brūnavo (F, Š), nimãž (D) ‘nė kiek’. Konsonantizmas. Ryškiausia nauja šnektos ypatybė yra priebalsių minkštumo nykimas. Tiek pozicinio, tiek jotinio minkštumo priebalsiai tariami kiečiau, panašiai kaip latvių kalboje. Pučiamieji š, ž, v, virpamasis r kartais ištariami visai kietai, pvz.: šaũds ‘šiaudas’ (F, Š), žỹds ‘žydas’ (F, Š), tur ėja ‘turėjo’ (Š), letū.ve (Š) ‘lietuviai’. Junginyje minkštesnis tas priebalsis, kuris yra betarpiškai prieš balsį, pvz.: šv’įn’t’e ‘šventė’ (Š). Ryškus priebalsio l veliariškumo nykimas; šis priebalsis prieš užpakalinės eilės balsius visų pateikėjų (ryškiausiai E. Ščer­bickos ir O. Drūseikienės) tariamas pus-kietis, kaip latvių kalboje. Žodžio gale, kur seniau turėtas priešakinis balsis, priebalsių minkštumas išlaikomas: reik’ ‘reikia’, ait’ ‘eiti’, su ark’l’ ‘su arkliu’. J. Fataras minkštą priebalsį taria net l. praes., pvz.: aš neaužtmen’ (hipernorma?). Šnektoje neišnykęs ir progresyvusis minkštinimas, pvz.: vėgis’ ‘Vegys’, smil’g’s’ ‘Smilgius’. Minkštumas silpsta nevienodai. Be minėtų pučiamųjų, „latvišką kietumą“ turi sprogstamieji dantiniai (F, Š), sklandieji (Š). Prieš i bei žodžio gale minkštumas išlaikomas geriau, o gomurinių k ir g minkštumas išlaikomas visose pozicijose. Bendruose žodžiuose minkštieji k ir g tariami kaip latvių kalboje, pvz.: bi.ški 56 (F, Š), gi.mi ‘gime’ (Š), ski·sts ‘skystas’ (P), zeŋķe (ne zeŋk’e) ‘zenkiai, vaiki-nai’ (F, P). E. Ščer bicka minkštąjį k retsykiais ištaria ir lietuviškose formose, pvz.: trill.kos ‘trylikiuose’. Tarimas panašus į lietuviškų minkštųjų t’, d’. Pozicijoje tarp dviejų trumpųjų balsių sprogstamasis priebalsis palyginamas, pvz.: maž’ù.tte (Š), tėtte (F, Š). Morfologija Kaip ir gretimoje Smilgių šnektoje, išlaikyta vardažodžių dviskaita: pam’òr-ka dvę diẽn; i. pl. turi galūnę -(i)daim greta -(i)ais: šo vaik’em, šo arkl’em. Iš pastebėtų naujovių minėtinas afrikatų įsigalėjimas paradigmose, kur yra kamiengalio t, d, ir č, dž kaita, pvz., n. pl. diā́dėj || diā́džė́j ‘didieji’; d. pl. didžiesiem (Š), pačiēm (F), plg. la. pašiēm. Pasitaiko ir latviškų kamiengalių: g. pl. jōdāišu ‘juodaičių’ (F). Negiminines būdvardžių (įvardžių, skaitvardžių) formas linkstama keisti vyriškosios giminės formomis. Tiesa, tai daroma tik verstinėse ar analogiškose konstrukcijose, pvz.: Šitas gañ sunku dabar atsakyt (Š); taip pat plg.: aštuũnas gegužės (F). Dažniau nei kaimyninėse Lietuvos šnektose vartojami daiktavardiniai pažyminiai vietoj būdvardžių su priesaga -inis: rañkos mašina, medžio sudýnai. Skolinių (latvizmų) kait ymas nesiskiria nuo savų žodžių net ir tada, kai galūnės sutampa su latviškomis, plg. g. sg. daṁp’a (la. dampja) ‘kuliamosios’ (Š), l. sg. tuōver (la. toveri) ‘kubile’ (F). Nors pasitaiko išimčių, plg.: 1. praes. išmélžam (la. izslaucam; tarmėje turi būti išmel’ž’am) (F). Sintaksė Plačiai vartojamas priklausomybės naudininkas: Kožnāi pievai būvo vārdas (F). Sesuõ jāi dirbo ‘Jos sesuo dirbo’ (Š). Krypčiai reikšti vartojamas tiek prielinksnis ant su galininku, tiek vietininkas: Varydavo tós kārves ant ganyklės (F). Važiāvo piršliuos an Lietuvą (F). Mum lang-vidū – Lātvijo mokyklė ėję (D). Latv(ių) kalboje taipogi vartojami abu šie krypties reiškimo būdai.* Lietuvoje prielinksnis ant su galininku krypčiai reikšti vartojamas gana dideliame rytų aukštaičių plote, visų pirma kupiškėnų ir šiaurės panevėžiškių šnektose (Zinkevičius 1966, 416). Krypties inesyvas Lietuvoje pažįstamas tik Biržų–Papilio ruože (Zinkevičius 1966, 201). Vietai, taip pat dėmesiui, pylimui reikšti, be įprastinio inesyvo, dar vartojama konstrukcija su prielinksniu terp: Kiek terp selýklo yrā cūkro (P). Ši konstrukcija pažįstama ir gretimam Biržų kraštui. Skyroniečiai kiek dažniau nei Šiaurės Lietuvos pasienis vartoja verstines analitines konstrukcijas. Pavyzdžiui, be smilgiečiams pažįstamų kalkių atidaryti, palikti vālio (la. atvērt, atstāt vaļā ‘t. p.’), Skyronyse plačiai vartojami štampai dėti pašāl ‘pridėti’: Krapūs dėda pašāl’, česnakūs dėda pašāl’ [į dešrų mėsą] (F). Mės pradė- * Latvių kalbos prielinksnis uz ‘ant’ su kilmininku reiškia vietą, su galininku — kryptį. 57 jom cukrų dėt pašāl’ [i alų] (Š) plg. la. likt klāt ‘t. p.’; tikti pašāl’ ‘prieiti, pasiekti’: Ir apriša aplink, ir [kiškiai] netinka pašāl’ [prie obelų] (F), plg. la. tikt klāt ‘t. p.’ (sakinyje yra dar viena kalkė: aprišti aplink, plg. la. aptīt apkārt); kinkýti pašāl’ ‘pakinkyti’: árkli įsikinkė pašāl’ ir mušė tuos arklius – ąjetumāna (Š), plg. la. jūgt klāt ‘t. p.’; išleisti kiūrai: Par mašina (=mešmale) išleidžia kiāurai (F), plg. la. izlaist cauri. Skiriasi kai kurių veiksmažodžių valdymas. Pavyzdžiui, veiksmažodis klausti valdo naudininką, kaip ir la. jautāt, plg.: Ateis tė mokytoja, tai paklaũs tam Uše-raučku, ar jis atsimena (F); veiksmažodis šaukti ‘vadinti’ vartojamas ir su vietininku, pvz.: tamė vardė šaukia ‘tuo vardu’, plg. la. saukt vārdā ‘vadinti vardu’. Šalutiniai pažyminio sakiniai prijungiami įvardžiu kas, jei pagrindinio sakinio veiksnys išreikštas vardininku: O ir lāistes tie, kas jau slūuke (=melžė) tos kārves (F). Vienas šėnas buvo sulýgtas, kas gāne tą bendrą ganiyklę (F). Leksika Dėl duomenų stokos Skvronių leksika specialiai netyrinėta. Čia skelbiamas tekstuose pasitaikiusių dialektizmų (daugiausia skolinių) žodynėlis. Žvaigždute pažymėti žodžiai žinomi ir gretimai Smilgių šnektai. Skolinių kilmė nurodoma pagal kalbą, iš kurios tiesiogiai pasiskolinta. Pavyzdžiui, žodis pãgrabas ‘rūsys’ laikomas latvyzmu (ne slavizmu), nes tokia reikšmė į šnektą jis pateko iš latvių kalbos. Iliustruojamojo sakinio gale nurodyta pateikėjo pavardė, nes kai kurie žodžiai gali būti pavartoti okazionaliai. apýnis sm. ‘apynys’: on tu šáudu suvi.r’ on tos apūn’s’ (F). apskaityti, apskaito, -ė tr. ‘apskaičiuoti’: apskaita vālunds, kiek kožnām kūl’t’ (F). ateinantis, -i part. vert. (la. nākošais) ‘kitas iš eilės’: pi.l’ atāinuņcem sudin’ (F). attaisyti, attaiso, -ė tr. (la. attaisīt) ‘atitaistyti, atkimšti’: vōlbi attaisa vāl’o (F). cūkras sm. (la. (?) cukrus) ‘cukrus’: un tiek ta cū.kra daũk idējām, kad […] (Š) | cū.kra idu senēu nedēdava (P). dām̃pis sm. (la. dampis) ‘kūliamoji’: pr(i) tok’ā dām̃p’a te jaũ gangreit nu tep kēp višōniške [šneką], visaip – ir letū.viške, ir lātviške (Š). džiovintuvė sf. ‘džiovykla’: ar on pēč’, ar kor dž’uvintoves ira, ir sudž’ovi.n tep kaip visai saūss ira (F). * gangreit adv. (la. gandrīz) ‘beveik’: atrōda gangreit, ka nebēmōk (Š). gangreit kožnu sekmāden’ [gerdavo alų] (F). garšùs -i adj. (la. garšs) ‘skanus’: tas salds salds, lābe garšs (F). giedóti, gieda, giedójo tr. (la. dziedāt) ‘dainuoti’: ir lī·got’ gies’m’s’ gedōja tipāt kep lātvijo par jōnu (F). giesmē sf. (la. dziesma) ‘daina’; žr. giedoti. jáunas, -a adj. (la. jauns) ‘naujas’: ti venō pū.se ī·ra jauniej kapē, venō pū.se ir saniej kapē (Š). Jonai sm. (la. Jāņi) ‘Joninės’: nu, jōns jau šv’iñt’e vės’ činājos […] vės’ šv’iñt’e jōns (F). (1980 m. įrašuose pateikėjas vartoja dar vienaskaitinę formą *Jōnas). kārtas sm. ‘metas’: kuli.ma kārt jam ar būdava viz bācku pãgrab’ (P). 58 kitōniškai adv. vert. (la. citādi) ‘atraip, kitaip’: reik apvin’ōt’ ār (= taip pat) su pōper […] kitōneškę te jau nugraužš [kiškiai] obelęls (F). krēsłas sm. (la. (?) krēsls) ‘kēdē’: aš pasim’s krēslu (F). kūlēja sf. (la. kūlēja) ‘kuliamoja’: nū.veže p(e)rīm tū[…]tū pẽč’u (=lokomotyva), kep ji ti šauke, un tad tū kulēju, un tad tik kūla (Š) | tas kātils (=lokomotyvas), kas vāre tū kulēju (F). kultuvas sm. ‘spragilas’: kūltoys tōks ilgs pagalīs, unt virv’ālēs pirm.šts sprūngulis (F). * labiai adv. ‘labai’: sanēi jau māna tēus ti.kintis, lābe ti.kintis bū.ṇa (F). liāuti, -ja, liōve (?) tr. (la. ļaut) ‘leisti’: jauns būvo, mōtin nel’audava tok’ōs vāl’os [gerti alų] (P). lydākas sm. (plg. la. līdaka) ‘lydeka’: l’idāke īra ir […] raud (F). liuterōnis, -ē smob. (la. luterānis) ‘liuteronas’: o kas l’uterōnę īra, tiē un būdbergu [ējo], l’uterōn’u bažn’ič’o (F). mālka sf. (la. malka) ‘malkos’: māšin apkūrēnam su mālk bū.ṇa (F). * mokyklē sf. ‘mokykla’: l’etū.v’u mokikles nebū.ṇa (F) pagālam adv. (la. pagalam) ‘baigta, galas’: man tīeg bū.ṇa blōg, kad aš mi.slijo, gal’ bȯs pagālam (Š). pāgrabas sm. (la. pagrabs) ‘rūsys’: kūl.ma karī jam ār būdava viz bačku pagrāb’ dāuk (P) | iveidava tam pagrāb’, tu vōlbi pamēzdavd, išlaizdava [alų] (P). pāri postp. (la. pāri) ‘per’: tē.tte parbrī.zdava ū.pi pāri (F). platībē sf. (la. platība) ‘plotas’: tad hektāru un tok’ōs un tokō platibēs užmērāva (Š). pranýkti, pranýksta, pranýko intr. ‘?’: nu ti tēp ir mēs pranī.kam iš tōs kalbōs, kur aš išmōko iš tēvu (Š). priāuges, -usi part. vert. (la. pieaudzis) ‘suaugęs’: aš ke būvo tōks jau priāugis, ti mēs[…] (F). pūrvas sm. (la. purvs) ‘raistas’: tokiē pūrvē bū.ṇa, tokiē pagręmtī.ṇę bū.ṇa č’d ā pas kāps (F). rāuda sf. (la. rauda) ‘raudė’: l’idāke īra ir […] rāud, jā (F). rāugas sm (la. raugs) ‘mielės’: d’ād rāugu terp tos mi.sos i rugi.n (F). rinda sf. (la. rinda) ‘eilė’: veļk ōr’ [linus], rīndom išklōj, sù.r’oš kūl’os (F). * rubēžius sm. sl. (plg. la. robeža) ‘valstybinė siena’: jodaišę tie ir už rubēž’os (F). sprigulis sm. (la. sprigulis) ‘spragilas’: aš es kūlībs ir su tuo spri.gul’ kep šaukes, su kūltou (F). starpas: sāvo starpē (la. savā starpā) ‘tarp savęs’: sāva star’p’ ār lātviške [šnekam] (D) | mēs sāva star’p’i [žaisdavom futbolą] – ni su kō nēlošem (F). sùjauktas, -à part. (la. sajaukts) ‘sumaišytas’: nu ti man’ ār sujāukt to kalb (F). * šāukti, -ja, -ē tr. (la. saukt) ‘vadinti’: kep jōs ti šāuk’?(D) | ir kā ji ti par l’ūnu šāuke, tū aš nežēno (F) | refl. l’ūn’ šāukes’ tos mūsu ganīkes šāukes’ l’ūns (F). * šāukiamas(ai), -oji part. (la. saucamais) ‘vadinamasis’: bū.ṇa sumdīts šāukemas ustōus (F). šīur tūf adv. (la. šur tur) ‘šen ten’: š’ōr’ tōr namē, š’ōr’ tōr namēle (Š). * švakūs, -i adj. (la. švaks) ‘silpnas’: lābe švāks, kep limonāds (apie alų) | tad jā stiprù.ms ār švakēsnis (P). 59 tąkart adv. (la. toreiz) ‘tą kartą; tada’: tūkart sù.mal (F) | aš tūkart neragaudavo (P). tepàt adv. (la. tepat) ‘čia pat’: tepàt’, čipàt’ g̃l.mi (Š). tìkai prt. (la. tikai) ‘tiktai’: bù.va tikai tėp bažnīc’ vien (Š) | mum tikai bù.ua trīs kārves (F). tuõveris sm. (la. toveris) ‘kubilas, rėčka’: tam tuõver’ i.šur’b’ skìlbi i tam tuõver’ suklój tõk’s’ medel’s’ (darant alų) (F). ustõvas sm. sl. ‘skerdžius’: ir sõdž’os tie vaike padėdava tam ustõu gagnit’ (F). už praep. (la. uz) ‘ant’: vaīnìks už rāgu uždėdava [karvėms] (F) (1980 m. įrašuose sakoma unt rāgu). * užtaisýti, užtãiso, -ė tr. (la. aiztaisīt) ‘užkimšti, uždaryti’: uštãisa [statinę] kìetę ir als ira (F). vainà sf. sl. ‘karas’: nù, paskuĩ nu kąs či — užėja vain (Š). vienálga adv. (la. vienalga) ‘vis vien’: vis tiek kas: ar ti lãtviškę, ar ti letù.viškę — jiem vienálga (Š). visóniškai adv. vert. (la. visādi) ‘visaip’: visóniškę, visàip — ir letù.viškę, ir lãtviškę (Š). *žeñkis sm. (la. zenķis) ‘paauglys, vaikinas’: ti ženkę patīs jaũ, kol’ šeiminīks prę kul’.md, i veidava tam pagrãb’ […] visėp tę išvógdava tū ãlu (P). žodis: žodžių sakant vert. (la. vārdu sakot) ‘vienu žodžiu’: nu, aš jau kad lãtvijo, žõdž’ sākunt, g̃l.ms (D). SUTRUMPINIMAI a. – acusativus, galininkas D – O. Drūseikienė F – J. Fataras g. – genetivus, kilmininkas i. – instrumentalis, įnagininkas l. – locativus, vietininkas n. – nominativus, vardininkas P – A. Povilonis pl. – pluralis, daugiskaita postp. – postpositio, postpozicinis praes. – praesens, esamasis laikas sg. – singularis, vienaskaita Š – E. Ščerbička t.p. – tas pat vert. – vertinys Kiti sutrumpinimai kaip „Lietuvių kalbos žodyne“. LITERATŪRA Garšva K. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje (2. Lietuvių gyvenamosios vietos ir kalbų funkcionavimas) // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1985. T. 1(90). P. 118–126. Garšva K. Latvijos lietuvių tarmių sintaksės ypatybės ir tekstai // Lietuvių kalbotyros klausimai: Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. 1986. T. 25. P. 218–240. Grinaveckienė E. Kai kurios Daugpilio lietuvių šnektos gramatinės ypatybės // Lietuvių kalbotyros klausimai: Kalbų kontaktai Lietuvos TSR. 1983. T. 23. P. 107–122. Latviešu valodas vārdnīca. Rīga, 1987. Latviešu valodas sinonīmu vārdnīca. Rīga, 1972. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. 60 ВЛИЯНИЕ ЛАТЫШСКОГО ЯЗЫКА НА ДИАЛЕКТ ЛИТОВСКОГО ЯЗЫКА В ШКИРАНАХ Резюме Остров литовского языка — дер. Шкираны (лит. Skyrõnys) — находится в Бауском р-не ЛатвССР. Окрестность присоединена к Латвии в 1921 г. Шкиранский диалект является продолжением северопоневежского диалекта в Литве. В статье анализируются особенности речи 4 информантов, три из которых в семье говорят по-латышски. Влияние латышского языка наиболее заметно сказывается на консонантизме диалекта. В частности, оно проявляется в качестве депалатализации, девеляризации согласных. Однако мягкие k и g сохраняют палатальность, а в общих словах (напр. biški, gim) k и g произносятся как в латышском языке. Заметны также инновации в словаре (заимствования, кальки), морфологии (сравнительно редкое применение имен прилагательных с суффиксом -inis), синтаксисе (употребление заимствованных аналитических конструкций). 50