Žemaičių žodžiai „prýšininkė“, „prýšinė“

veizėti verb “to look”: weyziek kniga ŠP ₂₄; weyziedams ant jo jaunistes Iš 367₁₂; ŠP 40₂₁. verčia noun “evaluation”: atrāda werczia AD 321₁₂; werczia dūdame TPS 445₉. vienatėjis adjective “only”: jymk samu sawa winatėjey Iš 336₂₃; samay tawa wina-tiejey Iš 337₅. vylius noun “deception”: par willu sawa dukrawezdia prazūwa Iš 399₃₁; Iš 399₂₇. visius noun “kin, descendants”: tawa wisius pryligs anas Iš 336₉; Iš 355₂. visuotimas adjective “1) universal, 2) ordinary”: 1) pagal wysotymos žynios ŠP 32₁₈; pažynty (...) wysōtyma apgymyma kalbos TPS 448₁; 2) palykes tyktay žmones wysoty mius Iš 388₁₀. žavinti verb “to kill, slay”: karaluka žawijnty norieja ŠP 58₁₂. žyminimas noun “meaning, sense”: niejokia neturentys žimyn y ma DŽ 130₁₆. žmonystė noun “humanity”: pritelus žmonistes AD 309₁₃. žvėti verb “to fish, catch”: žada muny žwity marga lidekele DŽ 96₁₁. žvynas adjective “covered with scales”?: turieja apsiausta kaypo žwina žuwis: waria apautay ant koju; waria szalmas ant galwos yr skyda waria ant pecziu Iš 367₂. Albina Auksoriūtė ŽEMAITIAN WORDS PRYŠININKĖ, PRYŠINĖ One of the names for a room in a Žemaitian dwelling—a farmhouse—is pryšininkė. The Žemaitian dialect also uses other related names for this room: pryšinė, pryšininkė, pryšininkis. The word pryšininkė is already known from the writings of S. Daukantas. Describing Žemaitian farmhouses, he notes: “And the third [door] leads into the pryšininkė, from the word pryš, because it was in front of the farmhouse door DB 23.” S. Daukantas does not mention the purpose of this room. Today, in the northern and western Žemaitian dialects, pryšininkė means a room in the farmhouse where the elderly live: Išėjo (išėjo) an karšenes į pryšininkę Brs. Parves marčia, mes kelsmos į pryšininkę Šv (LKŽ X 698). Northern Žemaitians also call this room pryšininke. In the “Dictionary of the Lithuanian Language,” the explanation of the meaning of the word pryšininkė is further supplemented with: “... or a furnished guest room” (X 698). In the Žemaitian dialect, pryšininkė does not mean a guest room, or this meaning is very rare. This meaning is also absent from the writings of M. Valančius, who used this word. K. Būga makes this point too: “The northwestern Žemaitian pryšininkė... is not the equivalent of our guest room” II 48. S. Daukantas mentions the following names for a guest room: trobos, svetlyčė, alkierius, svečio troba. Today, Žemaitians call the living room gerąja troba, didžiąja troba, or use the same word as for the whole house—troba: Visa šeimyna susirinko su svečiu pasišnekėti į gerąją trobą TI (LKŽ III 243). Eisma į didžiąją trobą, virtuvėj nesmagu svečius laikyti Šll. Išplauk trobą, rytoj gal ateis svečių Kltn. Southern Aukštaitians call a guest room by the similar-sounding word priešinė, alongside seklyčios, sveklyčios, svetlyčios: Į priešinę prašyk svečius Srj (LKŽ X 696). Suskabin am ir einam priešinėn šokt DrskŽ 283. The northern and western Žemaitian pryšininkei is related to— 225 the name pryšinė for a room where elderly people live is used by southern Žemaitians: Šinus marčia parsivedė – mas pryšinėl[e] gyvenam Grd (LKŽ X 696). A word with the same meaning, priešininkas, is also used in the works of the non-Žemaitian writer Vaižgantas: Sau gi išsiimsigs iš sūnaus gerą išimtinę ir ponų sau gyvenigs priešinin ke LKŽ X 698. A. Juška also includes this word in his dictionary: “The other end of the house is called priešininkas, where the household lives.” Here the meaning is different: “a room for hired workers, a servants’ room.” Northern and western Žemaitians also know the word pryšininkis, meaning “outbuilding, porch.” We will separately mention a couple more names used in the Aukštaitian dialect: priešinė, priešinė. One of the meanings of the word priešinė given in the Dictionary of the Lithuanian Language is “house, farmhouse” X 695. In “Tauta ir žodis,” K. Būga published a list of Žemaitian-Lithuanian words found in the manuscripts of A. Kosarzevski, an unknown dialectologist. One line reads: “Priešinė – gryčia.” If this is a Žemaitian word, it should be pryšinė, not priešinė. Drawing on this list, K. Būga states in “Kalba ir senovė”: “The Žemaitian priešinė is the same as the Aukštaitian gryčia and pirkia” II 48. This is the source of the previously mentioned meaning of priešinė in the Dictionary of the Lithuanian Language. K. Būga certainly did not think so. He raised the question of whether priešinė could mean a guest room, which one critic had substituted for the foreign word in Vaižgantas’s writings with the word priešinė. The expression priešiniai dantės, used in Valkininkai, “shows that priešinė is more likely ‘передняя’ [entrance hall] than a guest room,” writes K. Būga (II 49). In no dialect is this word used for a house or farmhouse. There is no doubt that priešinė is the name of a room. The comparison “priešinė – gryčia” does not mean that two names for a dwelling are being compared. In Lithuanian dialects, the words gryčia, troba, pirkia refer not only to peasants’ dwellings but also to their principal rooms. Here is another statement by K. Būga: “The parts of a šlajus [dwelling] are: 1) gryčia = Žem. troba, 2) seklyčia = Žem. pryšininkė [K. Būga questions this equivalence in the same “Kalba ir senovė”], 3) pringis = Žem. preimenė” (K. Būga. Rinktiniai raštai. V., 1959. Vol. 2. P. 316–317). What does the Aukštaitian priešinė mean? As mentioned, for southern Aukštaitians it is the name for the fine end of the pirkia, the living room. In addition, for some southern Aukštaitians and western Aukštaitian Kauniškiai, the word (and for Kauniškiai also priešinė) means “an entrance hall and a room for storing things, a storeroom,” for example: Priešinėj durys atdaros, ir varo vėjas Krok. Ko stovi priešinėje, eik į pirkį! Ig. Išneškit kopūstus in priešinę, ba jau inrūgo Al. Šiuosmet menkos bulvės – nė pusė priešinės nepripylėm Vv (LKŽ X 696). And two more related words: priešnė, meaning “outbuilding,” is sometimes used in Alvitas alongside the name gõnkos; the word priešinšys, meaning “entrance hall,” is known in Kairiai (LKA 39, 40). Gražina Smalinskienė FORMS OF TEI IN QUESTION In Samogitian dialects (Tryškiai, Eigirdžiai, Raudėnai, Papilė, Akmenė, Kelmė, Užventis, Pavan­denė, Šauké­nai, Padubysys, Pašilė, Vaiguva), the form tei ‘that’ (a demonstrative pronoun that can also link clauses or sentences) has been recorded. For example: tėi 226