Žemaičių žodžiai „prýšininkė“, „prýšinė“

veizėti vksm. „Žiūrėti“: weyziek kniga SP ,,; weyziedams ant jo jaunistes Iš 367,,: SP 40,,. verčia dkt. „įvertinimas“: atrada werczia AD 321,,; werczia diidame TPS 4454. vienatéjis bdv. „vienintelis“: jymk sunu sawa winatiejy Iš 3364; sunuy tawa wina- tiejuy Iš 337. vylius dkt. „apgavystė“: par wilu sawa dukrawedzia prazuwa Iš 399; Iš 399,,. visius dkt. „giminė, palikuonys“: tawa wisius pryligs anas Iš 3364; Iš 355,. visuotimas bdv. ,,1) visuotinas, 2) paprastas“: 1) pagal wysotymos žynios SP 32,4: pažynty (...) wysétyma apgymyma kalbos TPS 448,; 2) palykes tyktay žmones wysotymius 13 388,,. žavinti vksm. „Žudyti, galabyti“: karaluka žawyjnty noriėja SP 58,4. žyminimas dkt. „reikšmė, prasmė“: niejokia neturentys žimynyma DZ 130,,. žmonystė dkt. „žmonija“: pritelus Zmonistes AD 309,4. žvieti vksm. „Žvejoti, gaudyti“: žada muny žwity marga lidekele DZ 96,,. žvynas bdv. „apaugęs žvynais“?: turieja apsiausta kaypo žwina žuwis: waria apautay ant koju; waria szalmas ant galwos yr skyda waria ant pecziu Iš 367,. Albina Auksoriūtė ŽEMAIČIŲ ŽODŽIAI PRYŠININKĖ, PRYŠINĖ Vienas iš žemaičių gyvenamojo namo — trobos patalpų pavadinimų — pry- šininkė. Žemaičių tarmėje vartojami ir kiti šiam žodžiui giminiški pavadinimai: pryšinė, pryšninkė, pryšininkis. Žodis pryšininkė žinomas jau iš S. Daukanto raštų. Pasakodamas apie žemaičių trobas, jis pažymi: „O trečiosios [durys] į pryšininkę, nu žodžio pryš, jog pryš tro- bos durų buvo DB 23“. Kokia šios patalpos paskirtis, S. Daukanto nepaminėta. Dabar šiaurės ir vakarų žemaičių tarmėje pryšininkė reiškia trobos patalpą karšin- čiams gyventi: Išėjo (išejo) an karšenės pry§inink e¢ Brs. Parves marčią, mes kels- mos į pryšininkę Šv (LKŽ X 698). Šiaurės žemaičiai šią patalpą dar vadina pry- šninke. „Lietuvių kalbos žodyne“ prie tokio žodžio pryšininkė reikšmės aiškinimo dar pridėta: „... ar įrengta seklyčia“ (X 698). Žemaičių tarmėje pryšininkė seklyčios prasmės neturi arba tai labai retai pasitaikanti reikšmė. Tokios reikšmės nėra ir šį žodį vartojusio M. Valančiaus raštuose. Tai pažymi ir K. Būga: „Šiaurės vaka- riečių žemaičių pryšininkė ... neatstoja mūsų seklyčios“ II 48. S. Daukantas mini tokius svečių patalpos pavadinimus: trobos, svetlyčė, alkierius, svečio troba. Dabar žemaičiai svetainę vadina gerėja troba, didžiąja tréba arba tuo pačiu žodžiu kaip ir visas namas — troba: Visa šeimyna susirinko su svečiu pasišnekėti į gerą ją trėbą TI (LKŽ III 243). Eisma į didžiąją trobą, virtuvėj nesmagu svečius laiky- ti SI. Išplauk trobą, rytoj gal ateis svečių Kltn. Svečių kambarį panašiu žodžiu priešinė šalia sekljcios, sveklicios, svetlycios vadina piety aukštaičiai: Į priešinę prasvk svečius Srj (LKZ X 696). Suskabinam ir einam priefinén šokt DrskZ 283. Šiaurės ir vakarų žemaičių prySininkei gimi- 225 nišką karšinčių gyvenamosios patalpos pavadinimą pryšinė vartoja pietų žemaičiai: Sūnus marčią parsivedė — mas pryšinė[je] gyvenam Grd (LKŽ X 696). Tokios pat reikšmės žodis priešininkas vartojamas ir ne žemaičio rašytojo Vaižganto kū- riniuose: Sau gi išsiimsiąs iš sūnaus gerą išimtinę ir ponu sau gyvensiąs priešininke LKŽ X 698. Savo žodyne šį žodį pateikia ir A.. Juška: „Antras galas rūmo vadinas priešininkas, kur stov šeimyna“. Čia jau kita reikšmė — „samdinių kambarys, šeimyninė“. Šiaurės ir vakarų žemaičiams dar žinomas žodis pryšininkis „priebu- tis, prieangis“. Atskirai paminėsime dar porą aukštaičių tarmėje vartojamų pavadinimų: prie- šinė, priešinė. Lietuvių kalbos žodyne viena pateiktų žodžio priešinė reikšmių — „namas, troba“ X 695. „Tautoje ir žodyje“ yra K. Būgos paskelbtas A. Kosarzevs- kio rankraščiuose rastas nežinomo dialektologo žemaitiškų-lietuviškų žodžių są- rašas. Viena jo eilutė tokia: „Priešinė — gryčia“. Jei čia žemaičių žodis, tai turėtų būti pryšinė, ne priešinė. K. Būga, remdamasis šiuo sąrašu, „Kalboje ir senovėje“ teigia: „Žemaičių priešinė esanti tas pat, kas ir aukštaičių gryčia ir pirkia“ II 48. Iš čia „Lietuvių kalbos žodyne“ atsirado anksčiau minėtoji priešinės reikšmė. K. Būga jokiu būdu taip nemanė. Jis kėlė klausimą, ar gali priešinė reikšti sekI)- čią, kurią, kaip svetimybę, vienas kritikas Vaižganto raštuose pakeitęs žodžiu priešinė. Valkininkuose vartojamas pasakymas priešiniai dantes „rodo, kad prieši- nė bus greičiau „riepejmsa“ [priemenė] nekaip seklyčia“, — rašo K. Būga (II 49). Jokioje tarmėje šiuo žodžiu namas, troba nevadinami. Kad priešinė yra patal- pos pavadinimas, abejonių nekyla. Sugretinimas „priešinė— gryčia“ nereiškia, kad gretinami du gyvenamojo namo pavadinimai. Lietuvių tarmėse žodžiais gryčid, troba, pirkia vadinami ne tik valstiečių gyvenamieji namai, bet ir jų svarbiausios patalpos. Štai dar vienas K. Būgos teiginys: „Šlūjaus [gyvenamojo namo] yra šios dalys: 1) gryčia = žem. troba, 2) seklyčia = žem. pryšininkė [dėl šios gretybės K. Būga toje pačioje „Kalboje ir senovėje“ abejoja], 3) pringis = žem. preimené* (K. Būga. Rinktiniai raštai. V., 1959. T. 2. P. 316—317). Ką reiškia aukštaičių priešinė? Kaip minėjome, pietų aukštaičiams — tai ge- rojo pirkios galo, svetainės pavadinimas. Be to, kai kuriems pietų aukštaičiams bei vakarų aukštaičiams kauniškiams šis žodis (kauniškiams ir priešinė) yra „priemenė ir patalpa kam pasidėti, kamara“, pvz.: Priešinėj durys atdaros, ir varo vėjas Krok. Ko stovi priešinėje, eik į pirkią! 1g. Išneškit kopūstus in priešinę, ba jau inrūgo Al. Šiuosmet menkos bulvės — nė pusę priešinės nepripylėm Vv (LKZ X 696). Ir dar pora giminiškų žodžių: priėšnė „priebutis“ kartais vartojamas Alvite šalia pavadinimo gėnkos bei Kairiuose žinomas žodis priefinys „priemenė“ (LKA 39, 40). Gražina Smalinskienė FORMOS TEI KLAUSIMU Žemaičių šnektose (Tryškiai, EigitdZiai, Raudėnai, Papilė, Akmčnė, Kelmė, Ūžventis, Pavandenė, Saukénai, Padubysys, Pašilė, Vaiguva) yra užfiksuota for- ma tei „tai“ (parod. įvardis, galintis jungti ir sakinio dalis ar sakinius). Pvz.: 1'2i 226