LIETUVIU
LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
ELENA
VALIULYTE
INSTRUMENTO
RAISKA
DABARTINEJE
LIETUVIU
KALBOJE
0.1.
Ins umen as
y a
eiksmaZodiniu
sakiniu
( esp.
eiksmazZodZiu)
ap aSomos
si uacijos
ieno
daly iy
a liekamas
aidmuo?.
Ins umen as
kaip
seman inés
saki-
nio
( eiksmaZodZio)
s uk i os
iene as
y a
os
pa ios
eilés
kaip
agen as,
pa ien-
as
i
k .
(Sliziené,
1986,
51
—54).
An a
e us,
sakinys
y a
skaldomas
i
j
didesnius
seman inius
iene us
pagal
modelj
subjek as-objek as-ad e bialinis
na ys
(dél
Siu
sa oky
apib ézimo
Z .
Amb azas,
1986,
24).
S a bu,
kad
a p
Siu
seman inés
ana-
lizés
lygmeny
iene y
y a
am
ik as
a i ikimas
(p z.,
subjek as
apima
agen a,
pa ien a,
pe cipien a,
bene icien a).
Sj
klausima
y a
j ikinamai
iSanaliza es
V.
Amb-
azas
i
nu odes,
kada
pa ankiau
ope uo i
ienos
eilés
sa okomis,
kada
ki ds
(Amb azas,
1982;
1986,
23
.).
0.2.
Ins umen as
jeina
j
objek o
sqa okos
apim j
(Salia
pa ien o,
ezul a o,
bene icien o,
kon en y o)*.
Taigi
ins umen as
i
objek as
y a
ski ingy
seman iniuy
lygmeny
iene ai.
Ins umen o
e minas
a ojamas
i
adicinés
ling is ikos
da -
buose
ap aSan
linksniy
i
p ielinksniy—
konk e iai
jnagininko
i
p ielinksnio
su
—
eikSmes.
0.3.
Ins umen as
e e enciniu
aspek u
y a
daik as,
ku iuo
naudodamasis
ei-
kéjas
a lieka
ak y y
eiksma,
nuk eip a
j
ki a
daik a
( aso
laiskq
piex uku),
i
sa e
pa j
(p ausiasi
andeniu),
a
nek yp inga
eiksma
(linguoja
gal a).
0.4.
Pag indiné
ins umen o
aiSkos
p iemoné
y a
jnagininkas
—
ienas
a
su
p ielinksniu
sw.
Ins umen o
jnagininkas
y a
de aliai
ap a8y as
specialiame
da be
(Rasima icius,
1963,
239
.).
Inagininkas
nag inéjamas
ZodZiy
junginiy
lygmenyje.
Ap a iama
Zodziy
junginiy
leksiné-seman iné
sudé is:
eiksmaZodziai
apibidinami
pagal
jy
anzi y uma/in anzi yyuma,
o
daik a a dziai
pagal
jy
p iklausyma
am
ik oms
seman inéms
klaséms
(ski iami
konk e aus
daik o
eikSmés
daik a a dZiai,
eikéjo
dali
a
o gana
eiSkian ys
daik a a dZiai,
susisickimo
p iemones
Zymin-
ys
daik a a dZiai).
A siz elgian
j
konk e esnes
eiksmazodZio
bei
daik a a dzZio
eikSmes,
ins umen inis
jnagininkas
ski iamas
j
okias
seman ines
g upes:
1)
j an-
kio
jnagininkas
(skaldo
ki iu
malkas),
2)
medZiagos
jnagininkas
(ba s o
sméliu
1
Pagal
alen ingumo
eo ija
eiksmazZodzio
seman inés
s uk os
iene ai
adinami
j ai iai
—
seman inémis
olémis,
seman inémis
unkcijomis,
gilumos
(seman iniais)
linksniais,
ak an ais
(Sliziené,
1986,
44
).
®
Kai
ku ie
y iné ojai
ins umen a
sidlo
i§ski i
i8
objek o
(plg.
D uk einis,
1982,
17),
148
aslq),'3)
p iemonés
jnagininkas
( aziuoja
aukiniu).
Be
o,
j ankio
jnagininko
da
ski iami
du
po iai:
a)
ik ojo
j ankio
jnagininkas
(skaldo
ki iu
malkas)
i
b)
i an-
kio-objek o
(/inguoja
gal a,
ba skina
puodais).
Pas a aji
inagininka
eiké y
laiky i
a ski u
seman iniu
iene u.
Tik ojo
j ankio
jnagininkas
y a
a imesnis
medZiagos
inagininkui
(o
ne
objek o-j ankio),
plg.:
1)
é as
kapoja
malkas
ki iu,
sesuo
lais o
géles
andeniu
i
2)
senelis
linguoja
gal a,
Seimininké
ba skina
puodais.
Pi muoju
a eju
(1)
a spindima
ina é
si uacija,
ku
ins umen as
y a
a pininkas
a p
agen-
o
( eiksmo
a likéjo)
i
pa ien o
( eikiamojo
daik o),
0
an uoju
(2)
—
d ina é,
ku
ienas
na ys
y a
agen as,
o
an asis,
iS eikS as
inagininku,
a i inka
eikiamaji
daik a
(plg.
Sliziené,
1986,
59).
Tai
odo
galéjimas
oki
inagininka
(su
kai
ku iais
eiksmaZod iais)
pakeis i
galininku,
p z.:
linguoja
gal a/gal a,
auko
peciais/pe-
ius,
ba skina
puodais/puodus,
Z angina
ak ais/ ak us
(placiau
apie
ai Z .
Valiu-
ly é,
1987,
31—41;
Rasima i ius,
1963,
247—248).
G e inamieji
ZodZiy
junginiai
ski iasi
am
ik ais
a spal iais:
galininku
labiau
pab ézZiamas
eikiamasis
daik as
negu
jnagininku,
nes
pi masis
linksnis
(galininkas)
y a
komunika y iai_,,s a es-
nis“:
jis
uzima
an a
ie a
(po
a dininko)
sin aksinéj
o my
hie a chijoj.
Ki okios
leksinés
sudé ies
i
seman inés
s uk ii os
y a
ZodZiy
junginiai
su
adi-
namuoju
p iemonés
jnagininku.
Juos
suda o
slink ies
eiksmaZodZiai
su
susisieki-
mo
p iemones
(a)
a ba
kinkomuosius
gy ulius
(b)
Zymin¢iais
daik a a dZiais,
p z.:
moky ojas
iSplauké
lai u
(a),
kaimynas
a azia o
a kliu
(b).
Ta p
siy
junginiy
y a
p asminis
ski umas.
Pi myjy
(a)
inagininkas
u i
ins umen o
eikSme
su
ie-
os
a spal iu.
Tai
ma y i
i8
Siy
junginiy
ans o maciju,
plg.:
Moky ojas
isplaukée
lai u
<
Moky ojas
bu o
lai e.
Lai as
i plauké
a ba:
Moky ojas
isplauké
biidamas
Jai e.
Taigi
junginiy
su
inagininku
giluminéje
s uk i oje,
ku i
iesiogiai
a i inka
ap asoma
ik o és
si uacija,
y a
i
ie os
san ykis
a p
e e en y,
ik
jis
o maliai
neis eikS as.
Todél
a
pa i
ik o és
si uacija
ka ais
gali
bi i
ap aSoma
i
su
ie os
eik’més
Zodziu
o momis,
p z.:
Kieno
eZime
aziuoji,
o
giesme
i
e kdamas
dainuoji
(apie
ie ininka
ins umen o
eikSme
Z .
5.).
Slink ies
eiksmaZodzZiy
junginiais
su
jnagininku
daik a a dZiu,
Zyminéiy
kin-
komuosius
gy ulius,
ik o és
si uacija
ap asoma
edukuo ai,
p aleidZian
iena
jos
e e en y
—
aZia imo
p iemone,
p z.:
Kaimynas
(a)
a azia o
a kliu
(b).
18
pa-
i ies
Zinome,
kad
su
Siuo
sakiniu
siejama
ik o és
si uacija
y a
ina é:
jos
e e-
en ai
—
Zmogus
(a),
gy ulys
(b);
aZia imo
p iemoné
(c).
Sios
si uacijos
du
e e-
en ai
(b
i
c)
gali
a lik i
ins umen o
aidmenij,
a¢iau
iSo iSkai
a
pa ia
mo ologi-
ne
o ma
—
jnagininko
linksniu
—
pap as ai
es i
ep ezen uojamas
ienas
ju,
p z.:
Kaimynas
a azia o
a kliu/ ogémis.
D iejy
os
pa ios
eik’més
jnagininko
o mu
bu imas
ka u
nebiidingas,
no s
i
jmanomas,
plg.:
Kaimynas
a azia o
a kliu
ogémis.
Taéiau
Siy
jnagininky
sin aksiniai
ySiai
su
eiksmazZodZiu
ne ienodi.
Inagininkas
daik a a dZio,
eiSkian¢io
azia imo
p iemone
( oges)
y a
glaudziau
susijes
su
eiksmazodzZiu,
0
jnagininkas
daik a a dzio,
eiSkian¢io
gy ulj
(a kli)
y a
a sajesnis,
—
ai
edukuo as
sakinys.
Tuo
galima
jsi ikin i
i
miné o
zodziy
junginio
ans o macijos,
plg.
Kaimynas
a azia o
a kliu
ogémis
<-
Kaimynas
a -
azia o
a kliu
kinky omis
ogémis.
149
0.5.
Kaip
jau
bu o
miné a,
pag indiné
ins umen o
aiSkos
p iemoné
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje
y a
inagininko
linksnis
(be
p ielinksnio).
Be
o,
kaip
Sio
a-
ian as
a ojama
i
p ielinksnio
sw
su
inagininku
kons ukcija,
pyz.:
Su
yks e
aiko
neu muSi.
SLT
239.
Su
ada a
siu o.
JabIRR
I
664.
Nuéjo
[Jonelis]
a i
smiléiy
su
sa o
Zag ele.
SRagSD
44.
Sugaus
a e
Z ejuzéliai
su
Silkiniu
inkleliu.
JV
27.
Taciau
y a
kons ukeijy,
ku iy
ienu
inagininku
negalima
pakeis i,
p z.:
is-
ijo
Sunj
su
pagaliu,
skai au
su
akiniais,
aiki o
su
amen ais
i
k .
P ielinksnio
sw
kons ukcija
ins umen o
eik’me
y a plagiai
papli usi
a mése.
Kaip
odo
lie u iy
kalbos
a laso
mediiaga,
¥i
kons ukcija
y auja
Siau és
i
aka-
y
Lie u os
a eale
(o
y y
i
pie y
Lie u os
plo e,
ypaé
jo
pak as iy,
biidingesnis
inagininkas),
p z.:
Simoniy
piliakalnis
senais
laikais
su
kepu ém
supil as.
Ps
(LKZ
XIV
14).
Nuéjo
oliau
nuo
dédés
mixkan,
nusi ilko
kailinius
i
musa
pe juos
su
lazda.
P&l.
Gi nas
suka
su
miliniu.
M8k
(LKZ
XIV
14).
Duok
su
mie u
pe
sp andq
am
gy a ei!
Mzk.
Plauk
su
lai u
j
TilZe.
Rsn
(LKZ
XIV
14).
Apsisiausk
su
bal a
d obule.
Pin
(LKZ
XIV
14).
Nesiglausk
p ie
a o
—
su
degu u
susidi b-
si.
Sk
(LKZ
XIV
14).
Su
a kliais
sodinki
bulbes.
Rm
(LKZ,
I
306).
Jis
a -
aziuos
su
ke e u
a kliy.
Lk8.
Pe sikélé
pe
upe
su
al imi.
S u.
Su
d i-
aciu
nu aziuosiu
g eiciau
negu
su
a kliais.
B .
Ras u
kalboje
p ielinksnio
su
kons ukcija
e iau
a ojama
negu
jnagininkas.
0.6.
Nag inéjan
eiksmazodziy
alen inguma
paaiskéjo,
kad
ins umen o
unk-
cija
a liekan ys
e e en ai
gali
bi i
Zzymimi
i
ki omis
aiskos
p iemonémis,
pap as-
ai
p ielinksninémis
kons ukcijomis
(Sliziené,
1986,
54),
p z.:
sijoja
g iidus
pe
sie q,
Saudo
i§
pa anky,
susid aské
ankas
ag as us,
joja
an
Zi go,
aziuoja
ka ie-
oje.
Sios
kons ukcijos
ski iasi
nuo
jnagininko
konk e esnémis
eikSmémis,
ku ios
a spindi
i
ins umen u
naudojimosi
bida,
ins umen o
unkciona ima.
S a bu
pazymé i,
kad
kai
ku ios
siy
kons ukcijy
gali
bi i
pakeis os
inagininko
linksniu
—
ipiska
ins umen o
aiskos
p iemone.
Tai
pa i ina
i
jas
u in
a
pa ia
eikSme.
Sio
s aipsnio
ikslas
—
ap asy i
ne ipiskas
ins umen o
aiskos
p iemones,
nu-
ody i
jy
san ykj
su
jnagininku.
1.
P ielinksniy
pe
a /i
p o
su
galininku
kons ukcijos
1.1.0.
Y a
eiksmazodziy,
ku ie
ins umen ui
zymé i
eikalauja
p ielinksnio
pe
a /i
p o
su
galininku
kons ukciju,
p z.:
sijoja
mil us
pe
sie q,
iskoSé
pienq
pe
koS u j,
iSsunké
a kuo as
bul es
pe
ma le,
Sukuoja
linus
pe
se inj
Sepe ij,
siu bia
gé img
p o|pe
Siaudelj,
Zi i
j
Z aigzdes
p o/pe
eleskopq.
An a
e us,
miné os
p ielinksninés
kons ukcijos
y a
labai
ibo os
leksinés
sudé ies.
1.1.1.
VeiksmaZodzZiai
sijo i,
siaus i
(bei
ju
p ieSdéliniai
ediniai)
suda o
Jjungi-
niy
su
p ielinksniu
pe
i
daik a a dziais
é is,
sie as,
sy elis,
k e ilas.
Pe
sie q
igsijojau
mil us.
B m.
Kas
no i
ge q
duonq
algy i,
u i
pa
é-
i
iSsijo i
mil us.
K (LKZ
XI
492).
Pa
é j
issijos
peleny,
sudés
d abuzius
i
i ins
po g
alandy.
Lk
(LKZ
XI
492).
Peleny
pe
sie q
p isijojo.
M e(LKZ
XII
150
540).
Sijos
pa
k e ilq
pi miau,
ka
us
s ambiisius
nuim y,
po am
é ys
g iidus.
V d
(LKZ
XII
539).
Mil us
igsiauéiau
pa
anky
é j,
ai
duona
iséjo
kaip
py agas.
K p
(LKZ
X1
491).
Pa
sie eli
pasiau ei
mil us,
kad
aSakikiy
nebi y.
Smk
(LKZ
XII
488).
Ka
es
j
maliing,
nusiaus
mo ixkos
pa
é j.
Gd
(LKZ
XII
487).
1.1.2.
RaS y
kalboje
su
eiksmazZodzZiu
sijo i
andame
i
p ielinksnj
p o,
p z.:
Dulké
smulkus,
a y um
p o
é i
pe sijo as
lie us
( 8).
Ne
aip
jau
sma kiai,
be
sijoja
kaip
p o
sie q
isq
dienq
( 8).
Misy
u imi
a miy
ak ai
okios
a osenos
nepa i ina.
1.1.3.
Su
eiksmaZodZiais
sijo i,
siaus i
a ojamas
—
ik
daug
e iau
—
i
inagininkas
(su
p ielinksniu
su),
p z.:
Tankiu
[sie u]
mil us
sijoju,
ééiu
—
k uopas.
gn
(LKZ
XI
492).
I§sijoji
a izas
ankiu
sie u,
ada
isniekoji
nieko éléj.
Vd8
(LKZ
XII
531).
Keliais
sie ais
pe sijojau,
ix
ku
as
abaliukas.
MZ
(LKZ
XII
531).
Sie u
pe sijosim
g idus.
Rod
(LKZ
XII
540).
Seniau
k e ilais
isus
g iidus
i §siausda om.
S yné.
Mil us
sijok
su
sie u,
o
ja us
siausk
su
ééiu.
J.
Jagu
smildiy
y a,
su
éciu
pasiausk
g iidus.
J.
Plg.
da :
Lie us
sijoja
kaip
éciu.
Pn
(LKZ
XII
539).
Pa eik y
sakiniu
jnagininkas
y a
sinonimiskas
p ielinksnio
pe
kons ukcijoms.
Tai
odo
i
Sias
u in
ins umen o
eikSme.
Ta¢iau
jos
nuo
jnagininko
Siek iek
seman iSkai
ski iasi.
Inagininkas
zymi
ins umen a
apibend in ai,
o
p ielinksnio
pe
kons ukcijos
pe eikia
i
jo
naudojimo,
eikimo
biida:
nu odo
pa ien o
éjima
kiau ai
j ankj.
Tai
lemia
Siy
kons ukcijy
seman inis
ySys
su
konk e ia
ju
—
e d-
és
eikSme,
plg.:
Pa
é i
sie q
iSby ai
ge i
g iidai.
K k.
Pa
sie q
p ipu ks
an
y
andiuky
—
susals.
J b
(LKZ
XI
531).
1.2.1.
VeiksmazZodis
koS i
(bei
jo
p ieSdéliniai
ediniai)
suda o
junginiy
su
p ie-
linksniu
pe
i
daik a a dZiais
koS u as/koS u is,
aip
pa
sie elis,
sie as,
audeklas
i
pan.
KoSk
pieng
pa
koS u j.
J.
A§
andenj
pe
koS uyj
pe koSiu:
miisy
Sulinés
anduo
p ibi s a.
Sdk
(LKZ
VI
382).
Reikia
iSkos
a izas
pa
sie g.
Pb
(LKZ
XII
531).
Pe kosk
pienq
pe
skudu élj.
K sn
(LKZ
VI
381).
[sko%é
pienq
pa
d obine
skepe éle.
K k.
1.2.2.
RaS y
kalboje
okioje
pozicijoje
andame
pa a o a
i
p ielinksnio
p o
kons ukeija,
p z.:
Paskui
kleis e is
pe koSiamas
p o
sie qa
a ba
ma le
i
a ausinamas.
NOE
12.
Misinys
pe kosiamas
p o
sie a.
NUE
26.
No s eiksmaZodzZio
kos i
Zodyninés
de inicijos
o mulé
,, aly i
skys i
p o
me-
diaga
a
sie elj
nuo
ne eikalingy
p iemaisy“
(DZ,
329)
o ien uoja
j
p ielinksnj
p o,
a¢iau
misy
u imi
a miy
ak ai
odo
Sioje
pozicijoje
a ojan
p ielinksnj
pe .
Jj
implikuoja
i
ko elia y us
Siam
p ieSdélis
pe -,
p z.:
Isis o éjes
skys is
pe ko-
Siamas
pe
il uojamaji
popie iy
( s).
1.3.
VeiksmazZodis
sunk i
(bei
jo
p ieSdéliniai
ediniai),
kaip
i
kos i,
a ojamas
su
p ielinksnio
pe
kons ukcija,
ku ia
suda o
daik a a dziai
ma lé,
d obé
a
pan.,
aip
pa
sie elis,
sy elis
(plg.
1.2.),
p z.:
151
ISsunkiau
( a kuo as)
bulbas
pa
d obine
skepe éle.
K k.
Su aixkai
uogas
su
puodelio
dugnu,
paskui
pa sunk i
pa
sy elj.
Vb
(LKZ
XII
582).
Isim q
me-
dy
sunké
pa
sa maisj.
Vd8
(LKZ
XIV
163).
Analogiskai
a ojamas
i
eiksmazodis
pe in i
eikSme
,, inan
i8sunk i“,
p z.:
S ogiinus
pe in i
pe
sie elj.
DZ,
556.
Pomido us
pe
kos u q
pe in i
i
padazq
( 8).
1.4.
Veiksmazodis
Sukuo i
(apie
linus)
bei
jo
p ieSdéliniai
ediniai
a ojami
su
p ielinksnio
pe
kons ukcija,
ku ios
daik a a dis
Sepe ys,
p z.:
Linus
nusukuojan
pe
e uosius
Sepecius,
gaunamos
pakulos.
K kn
(LKZ
IX
211).
IsSuka au
linus
pa
Se inj
Sepe i
—
blizga
kaip
Silkas.
K k.
'
Tokioje
pozicijoje
sakomas
i
miné o daik a a dzio
inagininkas,
p z.:
Medi-
niais
i
geleZiniais
Sepeciais
Sukuoja
linus.
DZ,
808.
Tai
lemia
pag indinés
Sio
eiksmaZodzio
leksemos
( eikSmés)
sin aksinis
junglumas,
plg.:
Sukuoja
plaukus
Sukomis,
Sepeciu.
1.5.
P ie
eiksmaZodziy
ge i,
siu b i
ins umen o
eik’me
u i
p ielinksnio
p o
kons ukcija,
suda y a
su
daik a a dZiu,
zymin iu
kiau a idu j
daik a
—
Siau-
delis,
p z.:
Ji
(Ma a)
siu bé
gé ima
p o
plong
Siaudelj.
VenclGD
146.
Lygia
g e a
a -
ojama
i
p ielinksnio
pe
kons ukcija,
p z.:
{
s iklinéles
jdedama
ledo,
uzpilama
pungu
i
ge iama
pe
Siaudelj.
SPG
166.
Ge iama
pe
Siaudelj
i
auks y
bokaly.
SPG
169.
Visi
kok eiliai
—
saldis
a
s ip iis
—
ge iami
is
aukS y
bokaly
pe
Siaudelj.
SPG
170.
Kons ukcijy
p o
Siaudeli
i
pe
Siaudelj
san ykis
no mos
poZii iu
y a
oks
pa
kaip
e d és
eik8més
kons ukcijy
ei i
p o
du is
i
ei i
pe
du is
(pas a oji
y a
pi mosios
a ian as)
(Z .
1.6.1.).
1.6.
P ielinksnio
p o
kons ukcijos,
ku iy
daik a a ddiai
akiniai,
Ziii onas,
mik oskopas,
eleskopas
junginiuose
su
egéjimo
eiksmazZodziais
Zim é i, z elg i,
ma y i,
s ebé i,
a ody i
,,bi i
ma omam“
aip
pa
u i
ins umen o
eikime,
p z.:
Lai o
kapi onas
Zii éjo
p o
ii ong.
DZ,
968.
P o
Ziii ong
a
elesko-
pa
galima
pama
y i
Z aigzdziy
Sim us
i
iks ancius
ka y
daugiau.
LA
137.
Ne-
p aéjo
né
ménuo,
kai
p o
naujaji
eleskopaq
jau
bu o
galima
paz elg i
j
aigz-
des.
LA
113.
Vienas
senis
u éjo
okj
Zi onq,
p o
ku j
pama yda o,
a
Zi i-
mas
daik as
u i
laime,
a
ne u i.
MPs
IV
5.
Zmona
sukiilé
i
isas
ap iky as
§u-
kes,
p o
ku ias
elionis
s ebéda o
saule.
VienIMA
189.
P o
nedidelj
eles-
kopq
jie
a odo
kaip
apsk i os
balzganos
démelés.
LA
204.
1.6.1.
Ta mése,
o
ka ais
i
a’ y
kalboje,
su
ais
paciais
eiksmaZodzZiais
a -
ojama
i
p ielinksnio
pe
kons ukcija,
p z.:
Tokiqa
pad ésusiq
muse
suga au,
0
pa
Zi
u ong
okia
didelé,
aiba,
snapas
ilgas.
Ib.
Pe
Zi onag
labai
oli
ma y i.
Al .
Pe
akinius
ai
ma au
aiskiai.
M&k.
A sigules
uz
kalnelio
pe
sa o
Ziu ong
g aziai
maciau
isq
p iesy
lai ynga.
Balé.
Sios
kons ukcijos
no mos
poZiii iu
e in inos
aip
pa
kaip
i
analogi’kos
e d-
és
eikSmés
kons ukcijos,
plg.: Zia i
pe
langa,
ixéjo
pe
du is.
Reikia
pasaky i,
152

kad
dél
okiy
kons ukcijy
eik inumo/ne eik inumo
li e a i inei
kalbai
iki
Siol
né a
i os
i
ieningos
nuomonés.
Kaip
Zinia,
J.
Jablonskis
okias
kons uk-
cijas
y a
aises
j
p o
su
galininku
(Jablonskis,
1957,
670—672).
Ta¢iau
aSomojoje
kalboje
kons ukcijos
su
pe
ebe a ojamos
i
oliau
Salia
p ielinksnio
p o‘kons uk-
cijy,
p z.:
pasuko
pe
a us
C R
1
90,
( éjas)
e Zési
pe
plySius
ZemR
Ill
415,
isskubéjo
pe
du is
K é Rg
33,
pe
langg
Ziii éjo
VaizgRR
1
413,
Snopa o
pe
Sne es
VienR
V
114.
Tokia
p ielinksnio
pe
a osena
emia
a més.
Todél
.,Lie u iy
kal-
bos
g ama ikoje“
(1971,
630)
bu o
pasiiily a
Sias
p ielinksnio
pe
kons ukcijas*
laiky i
no minémis.
Tagiau
kai
kas
dél
Sios
ekomendacijos
abejoja
(Pupkis,
1980,
153).
Naujausiame
kalbos
no moms
ski ame
da be
(Paulauskiené,
Ta ydai é,
1986,
108—
109)
okios
kons ukcijos
eikiamos
li e a i inei
kalbai
kaip
p ielinks-
nio
p o
kons ukcijy
sinonimai.
1.6.2.
Daik a a dis
akiniai
p ie
eiksmazodzio
ma y i
a ojamas
i
su
p ie-
linksniu
su,
p z.:
Su
akiniais
ge ai
ma au.
K k
(be
nesakomas
ienas
jnagininkas,
plg.
*Akiniais
ge ai
ma au).
Su
bend esnés
eikSmés
eiksmazodziu
s ebé i
a ojamas
nu ody y
daik a-
a dZiy
jnagininkas,
ku is
y a
p ielinksnio
p o
kons ukcijos
sinonimas,
plg.:
Jie
jau
bu o
p adéje
s ebé i
Z aigides
nedideliais
sa o
eleskopais.
LA
109
—
Jas
sunku,
o
ka ais
i
isai
neimanoma
s ebé i
ne
p o
didziausius
eleskopus,
s o incius
Zemés
pa i siuje.
LA
205.
2.
P ielinksnio
i§
su
kilmininku
kons ukcija
2.1.
P ielinksnio
i
kons ukcija
y a
eiSkiamas
Saudymo
eiksmaZodziy
eika-
laujamas
ins umen as.
An a
e us,
ins umen o
eikSmés
p ielinksnio
i¥
kons uk-
cijos
y a labai
ibo os
leksinés
sudé ies:
jos
suda omos
su
daik a a dZiais,
Zzymin-
Siais
Saudymo
p iemones
—
ginklus,
p z.:
Jau u as,
au oma as,
pis ole as,
kulko-
s aidis,
pa anka,
pabiiklas,
aip
pa
lankas.
Saudo
i§
pa anky.
DZ,
532.
Kalbéjo
juos
i Zus
pas
Ja malqa,
du
e sius
suédus,
SaudZius
i§
b auningy
j
is qa.
C R
V
125.
O
i
nuo e
misy
b oluzéli
i§
pi mo-
sios
kulkuzés,
i
ma gy
muskie éliy.
JD
1119.
Paméginau
i
ganydamas
i
lanko
Saudy i.
MaSAMB
63. Jie
(paukSCiai)
su
paniekinimu
Ziii éjo
i
uos
d ikojus
pa-
da us,
no s
ie
ka ais
i§
Sau u y
papySkinda o
juos.
Bal .
Sios
kons ukcijos
u i
seman inj
ySi
su
e d és
eik’més
kons ukcijomis.
Jos
implikuoja
slenkan j
iS
j ankio
idaus
e e en a
(Sio
buyima
pi mojo
iduje).
Tai
a sispindi
i
eiksmaZodZio
Sau i
seman inéje
s uk i oje,
plg.
jo
apib ézima:
,,pa-
leis i
kulka
i8
Saunamojo
ginklo“
(DZ,
807).
An a
e us,
eiksmaZodZiais
Sau i,
Saudy i
ap asomos
ik o és
si uacijos du
e e en ai
gali
bi i
su okiami
kaip
ins umen as
i
abu
iSo i8kai
ep ezen uojami
*
Reikia
pasaky i,
kad
cia
u imos
omenyje
kons ukcijos,
suda y os
su
daik a a dzZiais,
zy-
minéiais
kiau ymes
a
sudé inius
daik us
( o a,
g o os,
inklas).
G ama ikoje
jos
pa eik os
ka u
su
kons ukcijomis,
ku iy
daik a a dis
zymi
ien isa
daik a,
p z.:
Pe
is
sienas
pe so é.
Rs.
|
ai
y a
a k eipes
démesj
J.
Kilius
(Kilius,
1973,
27—30).
Dél
Siu
kons ukcijy
no miskumo
klausimo
nekyla.
Taéiau
pasi aiko
a ejy,
kada
p ielinksnio
pe
pozicijoje
pa a ojamas
i
p ielinksnis
p o,
p z.:
Jo
pla iis
peciai
pakyla,
p o
S a kqa
iXsi¥auna
as is
men ikauliai.
BubnDZ
52.
ski ingomis
Zodziy
o momis,
p z.:
MedZio ojas
Saudé
ix
Sau u o
s a ais.
Cia
u-
ime
i8skaidy os
aiskos
—
sudé inj
ins umen a:
p ielinksnio
ix
kons ukeija
u i
i ankio
eikSme,
o
jnagininkas
—
medziagos,
plg.
0.4.
2).
Tagiau
i
i ankis
gali
bi i
eiSkiamas
jnagininku
(su
p ielinksniu
su),
ku is
y a
sinonimi’kas
p ielinksnio
i§
kons ukeijai,
p z.:
Jie
bu o
aps§audomi
kulkos aidziais,
apmé omi
g ana omis
( sp).
Saudo
su
Sau u u.
P k.
2.2.
Nu ody os
leksinés
sudé ies
p ielinksnio
i¥
kons ukcijos
a ojamos
i
su
Saudymo
eikSme
u in¢iais
ZodZiy
junginiais
paleis i,
a ideng i
ugni,
p z.:
Nak j
ugni
paleido
ix
b auninko
ans.
D
(LKZ
VII
282).
A idengé
ugnj
i¥
a ile ijos.
2.3.
Daik a a dis
s aidyklé
,,p ie aisas
akmenims
s aidy i“,
jo
sinonimai
/ai-
dykle
(laidyné),
mé ykle,
s ilksné
(s ilksna)
a ojami
su
p ielinksniu
i
i
mé ymo,
s aidymo
eiksmazZodZiais
(mé y i/mes i,
s aidy i/s ies i,
laidy i/paleis i),
p z.:
Vaikai
mé o
akmenis
i
s aidyklés.
M8k
(LKZ
XIV
256).
Vienas,
labiau
iSdykes,
paleido
jam
akmenj
ik
laidyklés.
LKZ
VII
16.
I¥
mé yklés
oli
nume-
a.
DZ,
397.
Tieme
me é
ix
s ilksnés
akmenj.
S an.
Su
ais
pa iais
eiksmazZodZiais
a ojama
i
kons ukcija
i¥
ankos,
p z.:
AS
i
ankos
oliau
nuleidziu,
negu
Jonas
i
laidynés.
Jz
(LKZ
VII
16).
I§
s aidyklés
duka
ick
numesiu
kaip
i
ankos.
On
(LKZ
XIV
256).
2.4.
Ins umen o
eikSmés
galima
laiky i
i
p ielinksnio
i¥
kons ukcijas
su
in-
dus
Zyminéiais
daik a a dziais,
jungiamas
p ie
eiksmazodzio
ge i
(plg.
1.5.),
P z.:
Ge
i
au agiy.
Dauk
(LKZ
IV
156).
A sigé é
limonado
i
bu elio.
Siomis
kons ukcijomis
nu odomas
daik as,
ku iuo
naudojan is
a liekamas
eiksmas.
Ta-
Giau
kons ukcijos,
suda y os
su
ie os
eik’més
daik a a d/iais
i
pa a o os
su
uo
pa¢iu
eiksmaZodZiu
ge i,
u i
g yna
e d és
eik’me,
p z.:
Du
balandZiai
ge é,
balandukai
gé é
is
giliausio
eZe élio.
LB
26.
2.5.
Ta mése,
ypaé
zemaiéiy,
y a
i
ki okios
leksinés
sudé ies
p ielinksnio
i¥
ins umen o
eik’més
kons ukcijy,
p z.:
Pylé
i§
biziiny
kazokai.
G d.
Tylék
—
gausi
i
pagalio.
T ’.
Duok
kiau-
lei
i§
mie o,
i
j a ysi
j
laida g.
Ty
(LKZ
IV
158),
Kad
éSiu
i¥
peilio,
ai
Zinosi!
K p
(LKZ
IV
158).
Jaunas
senam
duoda
j
kulnis
i¥
dalgio
(Sieng
pjaunan ).
Vg
(LKZ
IV
158).
Piemenys
(
‘pasileide)
Zmogy
s eikina
i¥
akmenio.
Lk
(LKZ
IV
158).
Moka
is
ki io
igki s i
(su
ki iu
pada y i).
Kp
(LKZ
IV
158).
Se k
ix
ankos,
ai
i
jlis
(sma kiai
duok,
pa ies
plak uko
k i imo
neu enka).
Kp
(LKZ
IV
158).
(Daugiau
pa yzdziy
Z .
DinZ
108.)
Kaip
ma ome,
Sios
kons ukcijos
a ojamos
ap aSan
smogimo
(a
analogis-
kas)
si uacijas.
3.
P ielinksnio
i
su
galininku
kons ukcija
3.1.
P ielinksnio
{
kons ukcija
junginiuose
su
am
ik ais
eiksmaZodZiais
aip
pa
gali
u é i
ins umen o
eikSme
(plg.
Sliziené,
1986,
54,
83).
Tai
pa i ina
ga-
léjimas
jas
pakeis i
ipi8ka
ins umen o
aiskos
p iemone
—
jnagininku,
p z.:
Senu é
nusigluos é
ankas
j
p ijuos e/p ijuos e;
Mokinys
nusi alé
ba us
i
Zole/Zole;
154
Vaikas
susizeidé
pi s q
{
s ikiq/s iklu.
Ta p
g e inamy
junginiy
y a
p asminis
ski -
umas,
a spindin is
ealios
si uacijos
kiek
ki okius
e e en y
san ykius.
P ielinksnio
i
kons ukcija
Zymimas
daik as,
ku io
padé is
nesikei¢ia
eiksmo
me u,
o
jnagi-
ninkas
odo
lais ai
munipuliuojama
daik a
(plg.
usy
k.
Ampecan,
1974,
140).
Tai
aiskiau
ma y i
i8
Siy
junginiy
pa a aziy,
plg.
1)
nusisluos é
ankas
{
p ijuos e
<—
nusausino
ankas
b aukydama
jas
j
p ijuos e
i
2)
nusiSluos é
ankas
p ijuos e
—
nusausino
ankas
paémusi
{
jas
p ijuos e.
Taigi
p ielinksnio
j
kons ukcija
i
jnagi-
ninkas
odo
ski ingai
naudojama
j ankj.
Junginiais
su
jnagininku
akcen uojama
ins umen o
o ien acija
j
pa ien a
(S/uos o
ankas
p ijuos e:
p ijuos é
>
ankos)
©
junginiais
su
p ielinksnio
j
kons ukcija
—
a i kS iai,
pa ien o
o ien acija
i
ins umen a
(Sluos o
ankas
{
p ijuos e:
ankos
—
p ijuos é).
Pas a uoju
a eju
is eiSkiamas
lyg
g jZ amasis
po eikis
a p
e e en y:
pa ien as
( ankos)
eikia
in-
s umen a
(p ijuos e)
i
ka u
pa s
pa i ia
po eiki
( ankos
b aukomos
j
p ijuos ¢
i
dél o
da osi
sausos,
plg.
eiksmazodzio
Sluos y i
apib ézima:
.,d égme
Salin i
b aukan ,
sausin i“).
3.2.
Daugiau
y a
p ielinksnio
{
kons ukcijy,
ku iy
negalima
pakeis i
jnaginin-
ku,
p z.:
Susi enké
gal q
in
du y
s ak q
K k.
I§sibal inau
anko e
in
sienq
—
neseniai
dazy a.
K k.
AS
j
kie q
uolq
sumuSiau
Zibin q.
Myk-Pu .
Isk i o
uodas
i
qguolélio,
pa simusé
gal ele
j
qzuolélio
Sakele.
K é
(LKZ
VIII
472).
I
e Skéius
nusib aiziau
ankas.
J.
A amuSé
dalge
in
akmenj.
K k.
Kaip
ma ome,
nu ody y
p ielinksnio
j
kons ukcijy
daik a a dZiai
pap as ai
zymi
imobilius
daik us
(s ak a,
siena,
uola,
slenks is),
ku iais
negalima
manipuliuo i.
VeiksmaZodzZiai
zymi
ezul a inius
eiksmus.
Sie
eiksmai
pap as ai
y a
ki y
eiks-
my
ezul a as,
plg.
issibal ino
p isilie es
p ie
sienos,
sumusé
enkdamas
j
uola,
pa si-
musé
gal ele
k isdamas
i§
qzZuolo.
3.3.
Ins umen o
eikSmés
laiky ina
i
p ielinksnio
j
kons ukcija
sakinyje:
Pamiskéj
pi é
i
aga
i
ga sais
eikala o
nuleis i
il us.
VienR
IV
163.
4.
P ielinksnio
an
su
kilmininku
kons ukcija
4.1.0.
Ins umen o
eikSme
u i
dyejopos
p ielinksnio
an
kons ukcijos,
plg.:
joja
an
Zi go,
plaukia
an
skied os,
a nesé
an
kup os
i
pasi émé
an
alkiiniy,
a si-
klaupé
an
keliy.
Vienos
jy
Zymi
susisiekimo,
pe (si)kélimo
e d éje
p iemone,
ki os —
subjek o
padé ies
(pozos)
pakei imo
p iemone
(a
biida).
Sios
( .
y.
ins u-
men o
eikSmés)
kons ukcijos
u i
seman inj
ySi
su
pag indine
p ielinksnio
an
kons ukcijy
—
e d és
eik8me
,,bii i
ko
i Suje,
lies is
su
ko
pa i siumi“,
plg.:
Jjoja
an
Zi go
i
sédi
an
Zi go
(pas a ojo
junginio
eik’mé
y a
j auk a
j
pi mojo,
an a
e us,
8j
galima
laiky i
edukuo u).
4.1.1.
P ielinksnio
an
kons ukcijos,
Zymin¢ios
susisiekimo
p iemone,
y a
ne-
ienodos.
AiSkia
ins umen o
eikSme
u i
su
eiksmazZodziu
jo i
(bei
jo
kon eks iniais
sinonimais)
a ojamos
p ielinksnio
an
kons ukcijos,
ku iy
daik a a dis
zymi
gy-
ulj
(pap as ai
a klj),
p z.:
155
Gali
jo i
an
Si o
a klio
—
jis
jau
p ajody as.
Ig
(LKZ
IV
351).
I
a jojo
be nelis
an
juodbé o
Zi gelio.
Kl D
24.
P ask ido
ai elis
an
Zi go,
i
dalgis
su emoj
suZ ango.
Myk-Pu R
X
213.
A aléké
in
Si mojo
kaip
S id as.
K k.
$i
kons ukcija
y a
pakei iama
jnagininku,
p z.:
An
a klio
(a kliu
Pnd)
jojo,
a klio
ieskojo.
Rs.
Ne
sa o
Zi geliu
pas
mane
Jojai.
JV
10.
Ta iau jojimo
p iemone
einan is
negy as
daik as
eiskiamas
ik
p ielinksnio
an
kons ukcija,
i
jos
pakeis i
inagininku
negalima.
Gi as
i
an
lazdos
pajoja.
Mi
(LKZ
IV
360).
Ma om
—
agana
sk enda
an
Sluo os.
SNé R
I
210.
An
Sakos
ai as
ixjojo.
Sim
(LKZ
IV
359).
An
Sluo os
maciau
a azia o.
Ky.
Y a
azeologizuo y
eiksmaZodzZio
jo i,
aip
pa
jody i,
jodiné i
junginiu
su
p ie-
linksnio
an
kons ukcija
(i
inagininku),
p z.:
an
sp ando
(sp andu)
jo i,
jody i,
jodiné i
,,isnaudo i,
sk iaus i,
kankiu i“
(LKZ
IV
348, 350,
359),
an
kaklo
jo i,
jody i,
jodiné i
, .
p.“.
4.1.2.
Sink e ika
ie os
—
ins umen o
eikSme
u i
am
ik os
leksinés
sudé-
ies
p ielinksnio
an
kons ukcijos
junginiuose
su
slink ies
eiksmazodziais,
p z.:
sk aido
an
s ebuklingo
kilimo,
eZa
masinas
an
pla o my,
plaukia
an
len os.
Sie
junginiai
suda y i
sin aksinés
edukcijos
bidu,
iSleidzian
bu imo
eiksmazodj,
plg.:
sk aido
an
kilimo
<
sk aido
biidamas
an
kilimo.
P ielinksnio
an
kons uk-
cija
islaiko
sa o
yie os
(bu imo
daik o
pa i Siuje)
eik’me,
o
slink ies
eiksmazo-
dis
su eikia
jai
ki a
—
ins umen o
unkcija.
Tokiy
junginiy
susida yma
labiau
iboja
daik a a dzio
leksiné
eiksmé,
p z.:
Ki i,
ne eke
a kliy,
a ési
pa andeniu
an
pasidi b y
plaus y.
VienR
IV
192.
Jis
plauké
an
skied os.
Ka MAR
332.
Kas
éia
naudos
an
ledy
p aplauk-
da o!
Viks
(LKZ
X
103).
Po
ka o
Zmonés
aziuoda o
in
agony.
K k.
Tele-
izo iai
kelia o
an
au omobiliy
s ogy,
eZiméliy,
oguéiy
i
ne gi
an
peciy.
KT
1989
N .
30.
Siems
junginiams
a ski ais
a yejais
gali
bi i
sinonimiSkas
jnagininkas,
pyz.:
Ka q
linksmi
b oliai
sieliais
i
mylima
plauke.
C R,
I
44.
Ap agan
pe (si)kélimo
si uacija
(pe
upg,
eZe a
a
pan.)
daik a a dZiai
kel as,
plaus as
aip
pa
a ojami
inagininku
(su
p ielinksniu
su),
p z.:
Anks¢iau
pe
Ne j
ies
Zi minais
kelda omés
kel u
(Ik).
Lankupiy
kaimas
ne u
pe azo,
jie
su
plaus u
pe
upe
pe sikelia.
Rg.
4.1.3.
PanaSios
eik§més
y a
p ielinksnio
an
kons ukcijos,
ku iy
daik a a -
dis
Zymi
kino
dalis,
junginiuose
su
eiksmazZodzZiais,
eiSkiangiais
daik o
ie os
pakei ima,
p z.:
Ry
po y
polaidzia
uzs os,
pazliugs
keliai,
ai
an
kup os
gal
Zaba us
empsiu?
Bal PV
I
44.
Zmogus
nesé
an
peciy
nusau q
s i ng.
VienR
IV
92.
Gin a élj
au
neSu
an
delno.
SNé .
[PaukS eliai]
an
spa ny
pa nesa
is
en
isokiy
géleliy
sékly.
K é AP
52.
Tau as
nulenké
zemyn
gal q
i
puolé,
no édamas
jq
su
a kliu
pakel i
an
agy.
VienR
IV
61.
Mo ina
paémé
kidiki
an
anky
(1k).
Sios
kons ukcijos
aip
pa
u i
i
ie os
eik’més
a spal j
—
odo
pa ien o
saly i
su
ins umen u,
plg.
empia
Zaba us
an
kup os
<-
empia
Zaba us
uzsidéjes
juos
an
kup os.
156