LIETUVIU LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
ADELE
VALECKIENE
KELETAS
IVARDZIU
SEMANTIKOS
KLAUSIMU
001.
RaSan
naujas
lie u iy
kalbos
g ama ikas
a ba
suda an
Zodynus
daug
p oblemy
kelia
i a dZiai,
jy
nomenkla ii os
nus a ymas
bei
am
ik y
j a dZiy
o my
ak a imas.
Pas a uoju
me u
lie u iy
kalbo y oje
daugiau
susidomeé a
j a dziais.
Reik¥min-
gu
ekomendacijy
dél
am
ik y
i a dziy
o my
ak a imo
y a
pasiiiles
V.
Zulys
(1969,
167-177;
1974,
83—92).
Neseniai
,,Bonpoce
s3bKo3Hanua“
Zu nale
pasi odé
Zymiy
usy
kalbininku,
lie u iy
kalbos
y iné oju
i
bigiuliy
T.
Buly-
ginos
i
J.
S epano o
s aipsnis
(Bynpi nna,
C enanos,
1988,
17—33),
ku
kelia-
mi
lie u iy
kalbos
j a dzZiy
p obleminiai
klausimai.
Apie
j a dziy
seman ika
i8-
leis a
A.
Rosino
(1984)
s udija
( ecenzija
Z .
Teko iené,
1987,
86—92).
Siuose
da buose
keliamos
p oblemos
e éia
mas y i
i
oliau
sp es i
j ai ius
su
i a dziy
seman ika
susijusius
klausimus.
I a dziai
suda o
negausia,
galima
saky i,
uzda a
ZodzZiy
klase.
Ju
b anduolys
—
seni
ZodZiai,
bidingi
daugeliui
indoeu opie iy
kalby.
Todél
i a dZiy
klaséje
nema-
Za
uni e saliy
b uozy.
An a
e us,
kiek ienoje
kalboje
y a
speci iniy
dalyky,
susijusiy
ick
su
j a dZiy
seman ika,
iek
su
ju
o maliaja
i8 aiska.
Lie u iy
kal-
boje
daug
neaiskumy
kelia
seman iné
i a dziy
iba
su
ki omis
Zodziy
klasémis,
ypaé
biid a dZiais.
Tam
ik i
Zodiai
pagal
sa o
eikSme
bei
a osena
y a
a imi
ick
j a dziams,
iek
biid a dZiams.
Taéiau
i a dZiai
y a
disk e iskos
o mos,
i
dél
jy
ne
i
pe einamaisiais
a ejais
jau
ien
p ak iniais
ikslais
u é y
bi i
p iim-
as
klasi ikacinis
sp endimas:
i a dis
a
bid a dis.
Nemaza
sunkumy
kelia
am
ik y
lie u iy
kalbos
j a dziy
giminés,
skai iaus,
linksnio
ka ego ijy
nus a ymas.
Ka ais
neaisku,
a
u ima
eikalo
su
os
pa ios
leksemos
d iem
a
keliomis
giminés,
skai iaus,
linksnio
o momis,
a
su
d iem
bei
keliomis
a ski omis
leksemomis.
Vienaip
a
ki aip
sp endZian
su
i a dziy
seman ika
susijusius
klausimus
neuz-
mi S inas
ikslingumo
k i e ijus,
.
y.
kad
am
ik as
eo inis
sp endimas
neapsun-
kin y,
nesukomplikuo y,
be
paleng in y
g ama inés
s uk i os
ap asyma.
002.
Ski ian
j a dzius
nuo
ki y
ZodzZiy
klasiy
galima
em is
3
k i e ijais:
Zo-
dziy
seman ika,
dis ibucija
i
mo ologinémis
ypa ybémis.
[ a dziy,
kaip
Zodziu
klasés,
pag indinis
seman inis
b uozas
y a
ju
e e en iné
eikimé.
Kaip
nu odo
R.
Jakobsonas
(1971,
132)
j a dZius
ski ia
ix
ki y
lingyis inio
kodo
elemen y
ju
p i aloma
e e encija
j
am
ik a
p aneSima.
Be
o,
ski ingai
nuo
a daZodiziu,
i a dziy
eik$mé
y a
labai
bend a
i
neapib éZ a.
Sa o
dis ibucija
i a dZiai
ai
p
134
pa
ski iasi
nuo
a daZodziy.
P ieSingai
daik a a dziams,
jie
nep isijungia
pazy-
miniy,
p z.,
sakoma:
aukS as
Zmogus,
be
negalimas
pasakymas:
*auki as
as.
P ieSingai
biid a dZiams,
i a dZiai
negali
p isijung i
p ie eiksmiy,
p z.,
sakoma:
labai
g azus,
be
negalima
pasaky i:
*/abai
oks.
Dis ibucinés
j a dziy
ypa ybés
u i
j akos
i
jy
seman ikai.
Gimininiy
j a dziy
mo ologinés
ypa ybés
daug
ku
su-
ampa
su
bid a dziy
mo ologinémis
ypa ybémis,
nes
biid a dZiai
y a
pe éme
i8
gimininiy
j a dZiy
jy
linksnia ima,
a iau
a ski ais
a ejais
mo ologinis
k i-
e ijus
aip
pa
gali
padé i
nus a y i
ZodZiy
Klasiy
ibas,
ypaé
kai
seman inis
k i-
e ijus
nelabai
padeda.
Jis,
ji
003.
Sis
i a dis
ski iasi
nuo
ki y
uo,
kad
a ojamas
daik a a diskai,
.
y.
pa-
p as ai
eina
eiksnio
a ba
papildinio
pozicijose,
be
u i
ski ingas
d iejy
giminiy
o mas
kaip
biid a diskieji
j a dZiai.
Pagal
ai
j a dis
jis,
ji
a i inka
daik a a -
dzius
ipo
,,subs an i a
mobilia“
(moky ojas,
moky oja).
Sio
ipo
daik a a dziu
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mos
y a
ski ingos
leksemos,
nes
daik a-
a dziy
giminé
salygoja
jy
leksinj
sa a ankiSkuma.
Dél
o
pas a uoju
me u
i
j a -
dzio
jis,
ji
giminiy
o mos
im os
laiky i
d iem
ski ingomis
leksemomis,
.
y.
i a -
dziu
jis
i
i a dziu
ji
(Z .
Zulys,
1969,
174
i8na8a;
1974,
91;
Rosinas,
1984,
31).
An a
e us,
isisko
a i ikimo
a p
miné ojo
ipo
daik a a dziy
i
j a dzio
Jis,
ji
né a.
Daik a a dziai
ipo
moky ojas,
moky oja
pap as ai
Zymi
asmenis,
e-
ai
ki us
gy us
daik us;
negy y
daik y
jie
nezymi.
Sie
daik a a dziai
de inami
su
ki ais
daik a a dZiais
ne
ik
sin aksiSkai,
be
i
seman iSkai,
.
y.
ju
giminés
o -
mos
ski iamos
pagal
Zymimojo
asmens
(gy io)
ly i,
p z.:.
Té as
y a
mok
y ojas,
Mo ina
y a
moky oja,
Taigi
8io
ipo
daik a a dziy
giminés
o mos
u i
ski -
ingas
eikSmes:
y iSkosios
giminés
o mos
Zymi
y iskosios
ly ies
asmenis
(gy-
ius),
©
mo e iskosios
giminés
o mos
—
mo e i8kosios
ly ies
asmenis
(gy ius).
Dél
o
juos
i
eikia
laiky i
ski ingomis
leksemomis.
Tuo
a pu
j a dis
jis,
ji
nu odo
ne
ik
asmenis
a
ki us
gy us
daik us,
be
labai
dagnai
—
negy us
daik us.
Nu o-
dan
negy us
daik us
a p
daik a a dzio
an eceden o
i
j a dzio
Jis,
ji
y a
ik
sin ak-
sinis
de inimas,
pyz.:
Kamba yje
s o éjo
s alas.
Jis
bu o
apdeng as
s al iese;
Kam-
ba yje
s o éjo
kédé.
Ji
bu o
su
a losa.
Papildomy
semu
Siuo
a eju
i a dziy
o -
mos
jis,
ji
ne u i.
Kin an
o moms
jy
eikSmé
nesikeigia.
Abiem
a yejais
jos
nu odo
ik
j
aukS iau
miné a
daik a
(j a dzZio
ana o iné
eik8mé).
Fo my
jis,
ji
de inimas
su
an eceden ais
daik a a dZiais
y a
g ynai
g ama inis,
.
y.
i a dzio
o mos
pasi-
inkimas
p iklauso
nuo
daik a a dZio
g ama inés
giminés
o mos.
Tai
leidZia
i a -
dzio
o mas
jis,
ji
laiky i
ne
a ski omis
leksemomis,
be
os
pa ios
leksemos
ski -
ingomis
giminiy
o momis,
eikalingomis
eks e
nu ody i
ySiui
su
a i inkamos
giminés
daik a a dZiais.
Be
o,
o my
jis,
ji
laikyma
ski ingomis
leksemomis
komplikuoja
lie u iu
kal-
boje
da
oks
dalykas.
Cia
y a
gana
daug
pa odomyjy,
kKlausiamyjyu-san ykiniy
bei
neapib éZiamyjy
j a dziy,
ku ie
kai omi
giminémis
i
a ojami
iek
biid a dis-
kai,
ick
daik a a diskai.
Daik a a dzio
pozicijoje
jie
a i inka
j a dzio
Jis,
ji
a o-
135
seng.
VisiSkai
kaip
j a dis
jis,
ji
daik a a dzio
pozicijoje
a ojami
i
de inami
su
an eceden ais
gimine
pa odomieji
as,
a,
sis,
Si,
Si as,
-a,
anas,
-a,
as
pa s,
a
pa i,
ana o inés
eikSmés
san ykiniai
ku is,
-i,
ka as,
-a,
neapib éziamasis
pa s,
-i
i
k .,
p z.:
Ta p
Viliaus
i
Ma yno
jsisp audusi
sédi
ponia
Gaidiené.
G axi
Ji
i
linksma.
Ji
kalbina
Viliy,
—
Sis
uo
a pu nieko
nea sako
Simon;
O
po
keliolikos
me y
pe -
aukos
(gimé)
—
Ma ynukas.
P ie
Si o
ji
be eik
gal a
padéjo
Simon:
O
ka a-
lai é
pado anojo
jam
kala ija,
nusags y a
auksiniais
pinigais,
ie
jam
labai
Pp a-
e é
Bal ;
Klausé
é q:
,,A
leidi
duk e i2“
Tas
a sake:
»»Leidziu“.
Klausé
mo y-
nos:
,,A
leidi?“
Ta
él
a saké:
,,Leidziu“
Val:
Puspii e
bul iy
a kigo,
i
os
pa-
Cios
éjo
nupiis os
Bal ;
Z ai aakis
iSlupo
senq
kelma,
i e é
ji
su
akmeniu
i
mai-
5q,
0
pa s
su
piemeniu
pasislépé
po
il u
C ; Ten
boba
ky ailé
pik a
i
pa i
mazy
ne u i,
ai
né
kiauSiniau y
ne u i
ko
siys i
Vaizg;
O
ugiai
Plauéiiino,
ku s
an
pjau u g
plaka
Don;
Beeidami
jie
abudu
a ado
labai
d ii a
pusi,
ka ai
bu o
i-
du ys
ijpu es
BM.
Daik a a dzio
pozicijoje
aip
pa
a ojami
da
sie
giminémis
kai omi
neapib é-
Ziamieji
a ba
klausiamieji
j a diiai:
ienas,
-a,
aliai
ienas,
-a,
né
ienas,
-a,
ki as,
-a:
ienas
ki as,
iena
ki a;
isas,
-a,
iilas,
-a,
kiek ienas,
-a,
be
ku is,
-i,
kai
ku is,
-i,
kazi(n)
ku is,
-i,
ka ku is,
-i;
ku is
no s,
ku i
no s; ku is
ne
ku is,
ku i
ne
ku i
§
be
ka as,
-a;
kai
ka as,
-a,
kazi(
n)
ka as,
-a,
ka ka as,
-a;
ka as
no s,
ka a
no s;
ku is,
-i,
ka as,
-a,
keli,
-ios,
kele i,
-ios,
kelin as,
-a,
p z.:
Vieni
q
kalnelj
adina
Milzinkapiu,
ki i
Smékly
kalnu K é ;
Zinojo
ix
mo e y
kiek iena
sa o
a imyjy
padeé i,
odél
a eidama
iena
a sinesé
ys ykly,
ki a
ma gq
juos a
C ;
Suséde
isi
émé
medy
algy i
i
kiek ienas
bi eles
ga bin i
Zem;
Kazku is
di banéiy
jy
pasaké
kele a
Zodziy,
ki i
p i a iamai
nusijuoké
Bal ;
Niekas
nebii y
galéjes
pasaky i,
kad
M-
ykoliukas
be
kada
su
be
ku iuo
bii y
ne-
su ikes
Vaizg;
Tilas
ik
pe
slenks i
o an
i
obos
iséjes
g ei ai
sp uko
a gal
Bil;
Ak,
kaip
iila
miisy
Zoleliy
aip
nusi édé,
kad
nei
boba
jau
didziai
suk osusi_
kumpso
Don;
Tie
(pauk8 iai)
isi
a sisaké,
né
ienas
nieku
(b oliy)
nema e,
né
ienas
nieko
neZing
Jabl;
Kaime
y a
i
daugiau
liepy,
be
né
iena
ix
jy
negali
p ilyg i
Galinio
liepai
Myk-Pu ;
Keli
jis
cia
bisi
y oj?
Jabl.
Laikan
j a dzio
o mas
jis,
ji
ski ingomis
leksemomis
eiké y
laiky i
a ski o-
mis
leksemomis
i
isy
anks iau
nu ody y
j a dZiy
giminiy
o mas,
einanéias
daik-
a a dziy
pozicijoje.
O
ai
suda y y
nemazy
nepa ogumy
i
apsunkin y
g ama inj
ap asq.
P z.,
ie oj
ieno
j a dzio
as,
a,
ai
( a ai)
bi y
ke u i
a
ne
penki
ski -
ingi
j a dZiai:
1)
bid a diskasis
as,
a,
2)
daik a a di8kasis
as,
3)
daik a a di§-
kasis
a,
4)
daik a a diskasis
ai
( a ai)
i ,
jeigu
a ian us laikysime
a ski ais
i a -
dZiais
(Z .
015),
5)
as
,, ai“.
A i inkamai
eiké y
,,smulkin i*
i
ki us
j a dZius.
Su-
sida y y
labai
nekompak iskas
ap a¥as.
Be
o,
sunkiai
bii y
a ibojami
a ski i
a -
osenos
a ejai.
Pagaliau
j a dis
jis,
ji
né a
kokia
lie u iy
kalbos
speci ika.
Sio
ipo
j a dZiai
i
ki ose
kalbose
a ojami daik a a di8kai
i
u i
ski ingas,
ne
is
giminiu
o mas,
PYZ.:
TUS.
OH,
OHA,
OHO, VOK.
e ,
sie,
es,
angl.
he,
she,
i
i
k .
Tai
labai
sena
ypa ybé,
susi o ma usi
a ski ose
indoeu opie iy
kalbose
dél
de inimo
su
an eceden u,
gali-
136
mas
daik as,
da
p ieS
a ibu ine
giminiy
o my
a osena.
Miné yjy
kalby
g ama-
ikose
j a dZiy
giminiy
o mos
a ski omis
leksemomis
pap as ai
nelaikomos.
Tai-
gi
i
mums
a gu
a
ikslinga
g ama ikose
a
Zodynuose
okius
j a dZius
skaldy i
pagal
giminiy
o mas
j
a ski as
leksemas.
AS,
mes;
u,
jis
004.
Kaip
Zinoma,
i a dZiai
a5,
mes;
u,
jis
nuo
indoeu opieciy
seno és
suda o
suple y ines
pa adigmas,
.
y.
a ski i
jy
linksniai
ski iasi
sa o
Saknimis.
Ypaé
ski iasi
ienaskai os
o mos
nuo
daugiskai os
o mu,
aip
pa
a dininkas
nuo
ki-
y
linksniy.
Be
iSo inés
s uk i os,
ski iasi
i
Siy
o my
eikSminis
san ykis.
Ta p
o my
as
i
mes,
u
i
jis
né a
adek a aus
ienaskai os/daugiskai os
san ykio.
Dél
o
y a
pag indo
ag
i
mes,
u
i
jas
laiky i
ski ingais
j a dZiais.
An a
e us,
lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
indoeu opie iy
kalbose,
o mos
a¥
i
mes,
u
i
jis
né a
isi8kai
a ibo os
pagal
ienaskai os/daugiskai os
san ykj.
Lie u iy
kalboje
a p
u
i
jas
ienaskai os/daugiskai os
p ieSp ieSa
pap as ai
iSlaikoma.
Js
daZnai
a ojamas
nu odan
du
i
daugiau
asmeny
(ka ais
gy iu
i
ne
negy y
daik y
—
pe soni ikacija),
j
ku iuos
k eipiamasi,
.
y.
jas
u i
g ama-
ing
daugiskai os
eikSme:
,, u+ u+ u“,
p z.:
—
Lau ynai,
b olau!
B oliene!
Jiis
man
nepa ydi e,
jus
ik
myliu
i
j
es u es
p asau
Zem;
—
Tai
jiis
cia
gulési e,
o
en
kiaulés
bul es
knis!
AX
jums!
—
g asy-
damas
bo agu
(piemenims)
éké
Pliauga
K é ;
—
Jiis
gaidziai
su
is oms
i
kas
mézZinj
k apS o ,
béki ,
skubinki és
ben
ka qa
da
pasilinksmin
Don;
Jiis
eik’mé
aip
pa
a ima
daugiskai os
eikSmei,
kai
nu odomas
ad esa as
ka u
su
ki u
a
ki ais
asmenimis,
p z.:
Ma o e,
i
ka o
aisku,
kad
mums,
seniams,
sunku
su
jaunuomene.
Jiis
(,, u“
i
ki i
jauni
Zmonés)
ki aip
gal oja e
Vencl.
Tokia
pa
eikSme
u i
jis
kons ukcijose
su
p ielinksniu
su:
jas
su
Pe u
=
u
su
Pe u.
Mes
negali
bi i
lygu
,a3+a8+aS*
pap as iausiai
dél
j a dzio
a
eiks’més
—
»kalban ysis
asmuo“,
ma
Keli
asmenys
ka u
pap as ai
nekalba,
no s
ka ais
gali
bi i
okia
kalbiné
si uacija,
p z.:
Mes
isi
ékéme
ka u:
,,P i a iam!
Teisingai!*
i
pan.
Cia
mes=,,a8+a3+a8*.
A ima
eikSme
g ama inei
daugiskai os
eikSmei
u i
mes
i
ada,
kai
nu odo-
mas
kalban ysis
ka u
su
ki u
a
ki ais
asmenimis,
ku iems
jis
a s o auja,
.
y.
kai
ienas
kalba
keliy
a du,
p z.:
Mes
ka ei iai.
Sal as
iis is
suledéjo
miis
eiduos
S.Né ;
Mes
gi
isi
senieji
ge ai
a simename
ca izmo
laikus
Vencl.
PanaSiq
eikSme
u i
mes
kons ukcijoje
su
p ielinksniu
sw:
mes
su
Pe u
=
as
su
Pe u.
Tokia
nag inéjamyjy
j a dZiy
a osena
odo,
kad
as
i
mes,
u
i
jis
né a
i-
siskai
g ama ikalizuo os
skai iaus
ka ego ijos
o mos
(dél
sa o
speci inés
eikSmés),
be
negalima
nuneig i
i
o,
kad
jos
u i
Sios
ka ego ijos
b uoZy.
Ne isiska
skaigiaus
ka ego ijos
g ama ikalizacija
bidinga
i
ki iems
j a dziams,
Z .
§
008.
137
Pagal
sin aksinius
modelius
as,
w
y a
ienaskai inés,
0
mes,
jas
—
daugiskai i-
nés
o mos,
.
y.
pi mosios
a ojamos
su
skaidiais
kai omy
ZodZiy
ienaskai os,
0
an osios
—
su
daugiskai os
o momis,
plg.:
a¥
einu
—
mes
einame;
u
eini
—
jis
eina e,
aS
ge as
—
mes
ge i,
u
ge as
—
jiis
ge i.
Pagal
linksniy
galiines
a§
i
u
pa adigmos
y a
a imos
daik a a dZiy
ienaskai-
os,
0
mes,
jiis
pa adigmos
—
daik a a dziy
daugiskai os
pa adigmoms.
Taigi
a siz elgian
j
eikSme,
sin aksines
i
mo ologines
ypa ybes,
miisy
sup a-
imu,
galima
as
i
mes,
u
i
jis
laiky i
skaigiaus
ka ego ijos
ienaskai os
i
daugi-
skai os
o momis,
juoba
kad
lie u iu
kalboje
da
a ojamos
Siy
i a dZiy
d iskai-
os
o mos:
mudu,
mudyi,
judu,
jud i.
Pas a asias
o mas
galima
laiky i
daugiskai-
os
o mu
mes,
jiis
a ian ais
(jos
aip
pa
a ojamos
su
daugiskai os
o momis,
plg.:
mudu
einame,
judu
eina e).
Laikan
as,
mes,
u,
jis,
mudu,
mud i,
judu,
jud i
a ski omis
leksemomis,
uzsi uSuo y
isy
Siu
o my
su
skai iaus
ka ego ija
susije
seman iniai
san ykiai.
005.
Lie u iy
ai,
mes:
u,
jis;
ams a,
sa es,
kaip
i
daik a a d¢iai
ipo
akiplé-
5a,
ke épla,
ne u i
ski ingy
giminiy
o my,
be
seman idkai
de inami
pagal
nu odo-
mojo
asmens
ly j
su
giminémis
kai omomis
o momis,
p z.:
As,
u,
ams a
ge as
(apie
y a);
As,
u,
ams a
ge a
(apie
mo e j);
Mes,
jis,
ams os
ge i
(apie
y us);
Mes,
jiis,
ams os
ge os
(apie
mo e is);
Sa es
pa ies
nekendia
(apie
y a);
Sa es
pa-
cios
nekencia
(apie
mo e j).
Plg.:
Tas
( oks)
akiplésa
(apie
y a);
Ta
( okia)
aki-
pléSa
(apie
mo e j).
Todél
pas a uoju
me u
isai
pag is ai
nu odoma,
kad
dél
,,se-
man inio
de inimo“
su
giminémis
kai omomis
o momis
1-ojo
i
2-ojo
asmens
j a -
dziai
lygiai
aip
pa
galé y
bi i
laikomi
d igiminémis
(homoniminémis)
o momis
kaip
daik a a dZiai
ipo
akiplésa
(z .
Bymsiuna,
C enanos,
1988,
23).
Be
p ieS a a imas
y a
pa ioje
kalboje
dél
ne olygios
a ski y
posis emiy
aidos.
Zodiiai
ipo
akiplésa
suda o
lie u iy
kalboje
palygin i
negausiq
daik a a dziy
g u-
pe.
Jy
a ojimas
apib éz as,
i§
dalies
s aba éjan is.
Jie
pap as ai
eina
ik
su
giminé-
mis
kai omais
Zodziais,
signalizuojan¢iais
eiskiamo
asmens
ly i:
Koks
u
ke épla;
Didelis
nemoksa;
Tokia
akipléSa
i
pan.
(Z .
LKG
1976,
401).
Todél
okius
daik a-
a dzius
y a
pag indo
laiky i
d iejy
giminiy
ski ingomis
(homoniminémis)
lek-
semomis
(Z .
TJIA,
1985,
84)
kaip
,,subs an i a
mobilia“
(moky ojas,
moky oja),
no s
pas a ieji
u i
ski ingas
giminiy
o mas,
o
pi mieji
ne u i.
Tuo
a pu
as,
mes;
u,
js
i a dziai
su
giminémis
kai omais
ZodZiais
palygin i
e ai
a ojami,
dazniau-
siai
jy
nu odomo
asmens
ly is
paaiskéja
is
kon eks o,
.
y.
Sie
i a dziai
daZnai
ne-
u i
ne
ik
mo ologiniy,
be
i
sin aksiniy
bei
seman iniy
giminés
sky imo
odikliy,
plg.:
A¥
aSau.
Ne e ai
Siais
j a dZiais
nu odomy
asmeny
ly is
isai
neak uali.
Taigi
ju
laikymas
d igimininiais
apim y
ik
nedidele
ju
a osenos
dalj.
Daugumoj
a -
ejy
jie
y a
negimininiai.
Pagal
seman inj
de inima
su
giminémis
kai omomis
o momis
i a dZius
as,
mes;
u,
jus
aip
pa
galima
g e in i
su
jis,
ji,
jie,
jos,
plg.:
a¥
ge as
— aX
ge a,
u
ge as
—
u
ge a,
mes
ge i
—
mes
ge os,
jiis
ge i
—
jiis
ge os,
jis
ge as
—
ji
ge a,
Jie
ge i
—
jos
ge os.
Taéiau
a p
jy
aip
pa
y a
esminiy
ski umy.
[ a dis
Jis,
ji
y a
subs i u as,
isada
eidamas
daik a a dzZiy
pozicijoje
jis
pakei ia
an eceden us
daik a a dZius.
Dél
o
ju
i
bu o
iS u ulio os
ski ingos
giminés
o mos.
Jos
bii inos
138

dél
de inimo
su
daik a a dZiu
an eceden u
i
a ojamos
ne
ik su
giminémis
kai o-
mais
ZodZiais
(jis
ge as,
ji
ge a),
be
i
su
eiksmazZodiiais
(jis
eina,
ji
eina
—
pagal
an eceden a).
AS,
mes;
u,
jiis
né a
subs i u ai,
su
daik a a dZiais
jie
iesioginio
sin aksinio
lygmens
ySio
ne u i,
.
y.
ne u i
an eceden y
daik a a dziy.
Dél
o as,
u,
mes,
jis
daznai
eks e
i$
iso
nebi ini,
p z.,
kai
eina
su
eiksmaZodziais
i
pas a ieji
Zy-
mi
asmenj:
(A5)
einu
(asmenj
Zymi
mo ema
-u).
Giminés
ka ego ija,
pa em a
de-
inimu
su
an eceden ais
daik a a dZiais,
jiems
iesiog
neak uali.
Taigi
i
Siuo
a eju
y a
j a dziy
aS,
mes;
u,
jis
sin aksiskai
sup an amos
giminés
ka ego ijos
ap iboji-
mas.
An a
e us,
Siy
i a dziy
d iskai os
o mos
kai omos
giminémis
(plg.:
mudu
ge i,
mud i
ge os;
judu
ge i,
jud i
ge os).
Taigi
i a dZiai
as,
u,
ams a,
sa es
y a
negimininiai,
be
u i
i
gimininiy
j a dZiu
b uozu.
Mano,
a o,
sa o
006.
V.
Zulio
(1969)
si ilymas
jung i
Sias
o mas
j
as,
u,
sa es
pa adigmas,
iX
p adziy
p iim as
su
nepasi ikéjimu,
daba
is
daugiau
j eisinamas
i
pag indziamas.
Reikia
p i a i
T.
Bulyginos
i J.
S epano o
(Bymsi una,
C enanos,
1988,
20)
minéiai,
kad
ikslinga
j a dZiy
aS,
u
sa es
pa adigmose
ski i
2
kilmininkus:
I
ne-
sa ybini
manes,
a es,
sa es
i
II
sa ybinj
mano,
a o,
sa o.
Sios
o mos
pasiski s iu-
sios
pagal
papildomos
dis ibucijos
p incipa
( ienos
ki as
isski ia),
be
aiSkiai
ski iasi
sa o
eikSme
pagal
u éjima
/
ne u éjima
sa ybinio
a spal io.
[jungus
mano,
a o,
sa o
i
as,
u,
sa es
j a dZiy
pa adigmas,
is
dél o
nega-
lima
many i,
kad
lie u iy
kalboje
nebé a
sa ybiniy
j a dziy.
Nyks an
sa ybiniams
i a dzZiams
manas,
-a,
a as,
-a,
sa as,
-a
bei
uzZsi iksuojan
jiems
poe inéje
kalboje
(sa as,
-a
a ojamas
dazZniau,
be
kin a
jo
eik8mé),
neu aliuose
pasakymuose
is
daugiau
jsigali
jy
i a dZiuo inés
o mos
manasis,
-oji,
a asis,
-oji,
sa asis,
-oji.
Ta p
manas,
-a
i
manasis,
-oji,
aip
pa
ki y
a i inkamy
o my
daba
jau
nebé a
pap as yju/i a dZiuo iniy
o my
p ieSp ieSos.
[ a dzZiuo inés
o mos
jsigali
kaip
sa ybinés
ie oj
pap as ujy
(Z .
Valeckiené,
1964,
46—47).
007.
Kad
nebii y
maiSomi
sa ybiniai
j a dZiai
i
sa ybiniai
kilmininkai,
iks-
linga
sa ybinius
j a dZius,
aip
pa
i
sang azinj
j a dj
jung i
j
asmeniniy
i a -
dziy
bend a
sky iy
i
ak uo i
juos kaip
o
sky iaus
posky ius.
Tiek
sang aZinis,
iek
sa ybiniai
j a dZiai
nu odo
asmeny
san ykius:
sang azinis
j a dis
nu odo
asmens,
ku is
sakinyje
su okiamas
kaip
eiksmo
a
biisenos
subjek as,
san ykj
su
pa iu
sa imi,
o
sa ybiniai
j a dziai
—
daik o
(asmens)
p iklausyma
asmeniui.
Sa ybiniai
i a dZiai
iesiogiai
san ykiauja
su
sa ybiniais
kilmininkais:
jie
u i ie-
noda
eikSme
i
eidami
oje
pa ioje
pozicijoje
suda o
akul a y inius
a ian us.
Saknies
man-
sa ybinés
o mos
(mano,
manas,
-a,
manasis,
-oji,
manixkis,
-é)
nu o-
do
daik o
p iklausyma
kalbandiajam,
Saknies
ay-
o mos
( a o,
a as,
-a,
a a-
sis,
-oji,
a iskis,
-€)
—
daik o
p iklausyma
ad esa ui,
o
Saknies
sa -
o mos
(sa o,
Sa as,
-d,
sa asis,
-oji,
sa iskis,
-é)
y a
sayo iSki
sang azZiniai-sa ybiniai
i a dzZiai,
jie
nu odo
daik o
p iklausyma
asmenims,
ku is
y a
eiksmo
a
biisenos
subjek as.
139
Jungian
sa ybinius
j a dzius
p ie
asmeniniy,
iename
Posis emyje
aip
pa
leng iau
paaiskinami
asmeniniy
j a dZiy
kilmininkai
miisy,
jisy;
jo,
jos,
ju;
mud ie-
Ju,
jud ieju,
jud ieju;
ams os,
ams y;
pa ies,
pacios,
paciy,
ku ie
u i
d ejopa
eiks-
me:
nesa ybing
i
sa ybine,
no s
jy
o mos
pagal
Sias
eik8mes
nekin a.
Visas,
-a,
isi,
-os
008.
Kaip
Zinoma,
Sio
i a dZio
ienaskai os
i
daugiskai os
o mos
ski iasi
lek-
sinés
eikSmés
a spal iais.
Vn.
isas,
-a
u i
»is isumo,
apim ies*
eik§me,
.
y.
nu-
odo,
kad
daik as
y a
i8 isas,
pilnos
sudé ies,
isas
apim as
am
ik os
ypa ybés,
p z.:
Visas
kinas
skaudéjo;
Visq
daina
padaina au
(nuo
p adizios
iki
galo).
Dg.
isi,
-os
u i
pasiski s ymo
(dis ibucine),
kolek y ing
eik&me,
.
y.
nu odo,
kad
daik-
y
skai ius
iSsem as,
p z.:
Visi
Zmonés
aip
kalba:
Visas
dainas
iSdaina au
(ku ias
ik
mokéjau)
(Z .
Valeckiené,
1984,
74).
Kai
ku ios
kalbos
Sioms
eik’méms
zymé i
u i
2
ski ingus
i a dzius,
p z.,
ok.
ganz=lie .
isas,
-a
i
ok.
alle=lie .
isi,
-os.
Kyla
klausimas,
a
isas,
-a,
isi,
-os
laiky ini
d iem
ski ingomis
leksemomis,
a
ienos
leksemos
ienaskai os
i
daugiskai os
o momis,
aip
pa
a
n.
isas,
-a
y a
i a dis,
a
bid a dis.
Reikia
pi miausia
pasaky i,
kad
n.
isas,
-a
i
dg.
isi,
-os
eikS’més,
bidamos
ski ingos,
ka u
y a
a p
sa es
susijusios,
iena
su
ki a
Ppe sipynusios,
né a
g ieZ-
ai
a ibo os
leksiSkai.
Su
daugiskai iniais
daik a a dziais
isi,
-os
u i
ne
ik
kolek-
y ine,
be
i
,,i8 isumo,
apim ies*
eikSme
(ku i
biidinga
n.
isas,
-a
o moms).
p z.:
Visus
me us
i¥ a na au
—
eiSkia
,i8 isus
me us
iki
galo“
(,,apim ies“
eik3-
mé).
Tuo
a pu
Visus
sa o
gy enimo
me us
di bau
ienoj
ie oj
—
eiSkia
,,daug
me-
y,
isa
gy enima“
(kolek y iné
eikSmé).
An a
e us,
n.
isas,
-a,
be
,,apim ies,
iS isumo“
eikSmés,
implikuoja
kolek y ine
eikSme
(ku i
biidinga
dg.
isi,
-os
o -
moms)
ais
a ejais,
kai
jungiasi
p ie
ienaskai iniy
daik a a dziy,
u inéiy
eilés,
kuopos,
.
y.
kolek y ine,
eik8me,
PVZ.,
isas
gy enimas
—
isi
gy enimo
me ai.
Taigi
n.
isas,
-a
i
dg.
isi,
-os
eikSmiy
ski umai
iesiogiai
p iklauso
nuo
ju
ap-
sup ies,
.
y.
nuo
daik a a dZiy
seman ikos.
Be
o,
isas,
-a
i
isi,
-os
eik’més
san ykj
komplikuoja
j a dziy,
skaigiaus
ka-
ego ijos
speci ika.
Kaip
Zinoma,
skai iaus
ka ego ija:
,, ienas/daugiau
kaip
ie-
nas“,
y a
iSsi u uliojusi
i
kuopinés
bei
kolek y inés
eikimés
ZodZiy
g ama ikali-
zacijos
biidu.
Lie u iy
kalbos
j a dziy
sis emoje
Sios
aidos
pédsaky
y a
iSlike
iki
Siy
dieny.
P z.,
i a dzio
kiek ienas,
-a
ne a ojama
daugiskai a,
nes
daugiskai os
g ama iné
eikSmé
p ieS a auja
Sio
j a dZio
leksinei
eik&mei:
»Vienas
a i ai
paim-
as
i§
bend os
isumos,
isi
i8
eilés
a ski ai
iki
galo“.
Labai
ySkiai
skai iaus
ka ego-
ijos
o ma imosi
e apus
a skleidZia
lie u iy
kalbai
bidingos
kons ukcijos
ipo:
mes
kiek ienas,
-a,
mes
né
ienas,
-a,
aikai
ienas...ki as
i
k .,
ku
né a
de inimo
skai iumi,
nes
okiose
g upése
j a dziai
kiek ienas,
-a,
né
ienas,
-a,
ienas,
-a...
ki as,
-a
i
k .
u i
dis ibucine
indi idualizuojan éia
eikSme.
Su
skai iaus
ka ego-
ijos
aida
susijes
i
o mu
isas,
-a,
isi,
-os
seman inis
san ykis.
Tiek
isas,
-a,
iek
isi,
-os
i8laiko
j a dZiams
biidinga
e e en ine
apibend inamaja
eikime
—
nu odo
140
sqasajq
su
isuma,
ik
ieny
i
ki y
o my
apibend inamoji
eikimé
ne ienodai
san-
ykiauja
su
g ama ine
skai iaus
ka ego ijos
eikime.
Visi,
-os
o mu,
a ojamy
su
daik a a dZiy
daugiskai os
o momis,
apibend inamoji
kolek y iné
eikimé
a i-
inka
daugiskai os
g ama ine
eikSme
—
nu odomi
i
ka u
apibend inami
daugiau
kaip
ienas
asmeny
a ba
daik y.
O
isas,
“a
o my,
a ojamy
su
daik a a dZiu
ienaskai os
o momis,
apibend inamoji
leksiné
eik’mé
kon lik uoja
su
ienaskai-
os
g ama ine
eikSme
,, ienas,
-a“.
Dél
o
g ama ikalizacijos
p ocese
n.
isas,
-a
o my
apibend inamoji
eikSmé
s aba éjo
i
neii engiamai
ga o
,,apim ies,
iS isu-
mo“
a spal i,
uo
bidu
p ia édama
p ie
biid a dziy
iS isas,
-a,
pilnas,
-a
eikSmiu.
I a dis
isas,
-a
i
bid a dis
iS isas,
-a
a éja
sa o
eik’mémis
da
i
dél
o,
kad
pas a asis
aip
pa
am
ik ame
kon eks e
(i
ik
am ik ame
kon eks e)
a éja
p ie
i a dZiy
eikSmés,
plg.;
i isi
ma skiniai
,, okio
ki pimo“
i
i¥ isi
me ai
,, isi
me-
ai“.
Pas a uoju
a eju
is isas,
-a
isai
a imas
i a dzZio
isi,
-os
eikSmei.
Be
ai
ne-
eiSkia,
kad
iS isas,
-a
miné aja
eik8me
y a
j a dis
kaip
i
isas,
-a
,,i8 isumo,
apim-
ies“
eikSme
—
bid a dis.
Sinonimija
bei
subs i ucija
Siuo
a eju
né a
pakankami
k i e ijai
iden i ikuo i
ZodZiy
klase
(plg.
Teko iené,
1987,
88).
Ribiniai
ZodZiy
kla-
siy
eiSkiniai
daZnai
y a
sinoniminiai.
An a
e us,
sinonimija
Gia
gana
ibo a.
Nejp as i
bi y
pasakymai:
*IS isas
kiinas
skaudéjo
ie oj
Visas
kinas
skaudéjo
a ba
*Iigé iau
iS isq
puodelj
pieno
ie oj
Iigé iau
isa
puodelj
pieno
i
pan.
Kaip
odo
i8kel ieji
dalykai,
isas,
-a
i
isi,
-os
o my
eik’més
né a
iek
a ibo-
os,
kad
jas
bi inai eiké y
laiky i
ski ingomis
leksemomis.
Visas,
-a,
isi,
-os
se-
man inis
san ykis
ep ezen uoja
ne
Siy
o my
leksinj
a ski uma,
be
ne
isi8ka
jy
skaiciaus
ka ego ijos
g ama ikalizacija.
Visas,
-a
,,i8 isumo,
apim ies“
eik8mé
i8-
laiko
ij a dZiams
bidingg
e e en inj
apibend inamaji
pobiidj
i
uo
bidu
y a
susi-
jusi
su
isi,
-os
eikSme.
Sp endZian
isas,
-a,
isi,
-os
o my
san ykj
eikia
a siz elg i
i
j
mo ologini
k i e ijy.
Pagal
iSo ine
s uk i a
isas,
-a
suda o
ienaskai os,
0
isi,
-os
—
daugi-
skai os
pa adigma.
Lemia
Cia
i
sin aksinis
k i e ijus:
isas,
-a
a ojamos
su
daik-
a a dZiy
ienaskai os
o momis,
o
isi,
-os
su
daik a a dziy
daugiskai os
o momis.
Taigi,
misy
sup a imu,
iek
eo iniu,
iek
p ak iniu
poZiii iu
o mas
isas,
-a
i
i-
si,
-os
ikslinga
laiky i
(ypa¢
g ama iniame
ap ae
bei
Zodynuose)
ienos
leksemos
—
i a dZio
ienaskai os
i
daugiskai os
o momis.
Remdamasis
isas,
-a
i
isi,
-os
eikSmiy
ski umais
bei
jy
sinonimika
su
biid-
a diZiais
is isas,
-a,
pilnas,
-a
A.
Rosinas
(1984,
101—102)
ski ia
3
a ski as
lekse-
mas:
1)
isas,
-a
—
bid a dis
,,apim ies,
iS isumo“
eik’me;
2)
isas,
-a
—
i a dis,
kai
eina
su
kolek y inés
eikSmés
daik a a dZiais,
p z.:
isa
g upé;
3)
isi,
-os
—
i a dis
kolek y ine
eikSme.
Pagal
okia
klasi ikacija
eiké y
ski i
da
i
4)
isi,
-os
—
biid a dis
,,apim ies,
is isumo“
eikSme,
kai
eina
su
daugiskai iniais
daik-
a a dZiais,
p z.:
Visas
du is
nu aliaui,
.
y.
iene ias
nuo
p adZios
iki
galo
kaip:
Visq
langq
nu aliau.
Be
ne
ia
esmé.
Dalykas
as,
kad
A.
Rosinas
a ski as
isas,
-a,
isi,
-os
eikSmes
ak uoja
kaip
ski ingas
leksemas.
Toks
sp endimas
labai
sukomp-
likuo y
g ama inj
ap aSa.
Visy
pi ma,
bi y
daug
keblumy
nus a y i
iba,
kada
isas,
-a@
—
biid a dis
i
kada
—
j a dis,
nes
Siuos
ski umus
lemia
daik a a dzio,
ne
j a dZio
seman ika,
plg.:
Visa
klasé
,,pa alpa‘
—
bi y
bid a dis
(Visa
kla-
141
sé
bu o
g aziai
su a ky a)
i
isa
klasé
,mokiniai*
—
bi y
i a dis
(Visa
klasé
am
p i a é).
Susida y y
komplikacijy
dél
Siy
o my
skai iaus
ka ego ijos.
Reiké y
laiky i
iek
,,j a dZius“
isas,
-a,
isi,
-os,
ick
,,bid a dj*
isas,
-a
a ski ais
ZodzZiais,
ne u ingiais
skai iaus
ka ego ijos,
o
ai
nea i inka
ealios
padé ies.
Taigi esan
okiai
Siy
j a dZiy
dinaminei
aidai
daugiau
y a
pag indo
ei i
ne
o my
di e encijos,
be
jy
edukcijos
keliu,
.
y.
laiky i
isas,
-a,
isi,
-os
iena
leksema
—
i a dziu,
ka u
i8 ySkinan
jy
leksinés
eik8més
ski umus
bei
skai&iaus
ka ego ijos
speci i-
ka.
Visoks,
-ia
009.
Kaip
isas,
-a,
aip
i
isoks,
-ia
A.
Rosinas
(1984,
11;
1988,
185—
189)
lai-
ko
ne
j a dziu,
o
bid a dziu.
Remiamasi
aip
pa
sinonimija,
kad
isoks,
-ia
a i-
inkas
bid a dj
j ai us,
-i,
ji
galima
esa
pas a uoju
pakeis i.
IS
ik yjy
a i ikimas
i-
bo as.
[ a dis
isoks,
-ia
né a
absoliu us
bid a dzZio
j ai us,
-i
sinonimas.
P z.,
negalima
pakeis i
Sio
i a dZio
bid a dziu
j ai us,
-i
okio
ipo
pasakymuose:
Ans
y( a)
isoks
ama ininkas:
iska
mok
di b i
S s.
Neip as as
bi y
pasakymas:
*Ans
y( a)
i ai us
ama ininkas.
I a dzio
isoks,
-ia
eik&mé
ik
p ia éja
(i
ik
am
ik ame
kon eks e)
p ie
bid a dZio
j ai us,
-i
eik8més,
be
dél
o
Sis
i a dis
ne-
ampa
bid a dziu.
Jo
eikSmé
i
okiais
a ejais
iSlicka
e e en iné,
i a diska.
Ji
y a
apibend inamoji,
dis ibuciné,
.
y.
susijusi
su
isumos
ski s ymu:
isoks,
-ia
eiskia
,,i
oks,
i
oks,
be
koks
ka u
paémus*“,
plg.:
LiiZo
en
a uodai
nuo
iso-
kio
ja o
Bal .
Pakei e
Siame
sakinyje
i a dj
isokio
biid a dziu
i ai aus
(ja o),
iSkelsim
ik
ja y
i8iy
j ai uma,
kele o
isiy
bu ima
be
jokio
san ykio
su
isu-
ma,
0
j a dziu
isoks,
-ia
akcen uojamas
isu
pi ma
ja y
asiu
( isumos)
i8sémimas,
.
y.
nu odomas
ja y
san ykis
su
isuma.
Taigi
eiksmés
akcen ai
ski iasi.
[ a dzio
isoks,
-ia
eik8mé
a éja
p ie
biid a dzio
j ai us,
-i
eik’més,
be
nesu ampa
su
ja.
Nei ikina
A,
Rosino
(1988,
186—188)
aiSkinimas,
kad
n.
isoks,
-ia
o mos
iS
p adZiy
u éjusios
j a dzio
eikSme
,,kiek ienas,
-a“,
o
éliau
ga usios,
biid a -
dzio
eikSme
,.i ai us,
-i*.
I8
ik ujy
i a dziai
kiek ienas,
-a
i
isoks,
-ia
i§
seno
u i
labai
a imas
eikSmes.
Ka ais
am
ik ame kon eks e
iy
i a dZiy
eikSmés
susisiekia
i
a odo
be eik
sinonimiSkos,
plg.:
isliuosuodama
juos...
i§
isokio
eikalo
i
smu o
DP
566,
aip
pa
galima:
isliuosuodama
juos
i
kiek ieno
eika-
lo
i
smu o...
Pasakymy
eik8mé
be eik
apa i,
ik
seman inis
ezul a as
pasiekia-
mas
i8
ski ingo
asko:
isokio
eikalo
eigkia
i
okio,
i
okio,
be
kokio
ka u
paémus*
—
akcen uojamas
i ai umas;
kiek ieno
eikalo
eigkia
,i
o,
i
o,
be
ku io
ig
bend os
isumos,
isu
a ski ai
paémus“
—
akcen uojamas
eili’kumas.
Senuosiuose
aS uose
i
kai
ku iose
a mése
isoks,
-ia
upu i
placiau
a oja-
mas,
,uzg iebia“
i a dZio
kiek ienas,
-a
seman ikos,
plg.:
Visokj
Zodi
u asyk
Z
(Vidugi is,
1960,
122),
.
y.
.,i
oki,
i
oki,
be
kokj
ka u
paémus,
kiek iena“.
Kad
j a dzio
isoks,
-ia
a ojama
auk&Ciausiojo
laipsnio
o ma
isokiausias,
-ia
aip
pa
né a
k i e ijus
jj
ski i
p ie
bid a dziu.
Visokiausias,
-ia
a ojamas
ik
okiuose
kon eks uose,
ku
j a dis
isoks,
-ia
p ia éja
p ie
bid a dzio
j ai us,
-i,
aigi
ne
be
pas a ojo
j akos.
Skai a dzio
pi mas,
-a
aip
pa
a ojamos
laipsniy
142