LIETUVIU LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAIT,
XXIX
(1991)
SIMAS
KARALIONAS
KALBOTYROS
PASTABOS*
5.
Ide.
*ghos is
,,s e ias;
s e imSalis“
bal y
kalbose
Misy
a dynas
u i
okias
pa a des:
Gasciiinas
G z,
K i,
Mk,
51,
Gasci inas
Pk
i
Gasci lis
Gz.
I8
jy
a si ade
kaimy
pa adinimai
Gasdi inai
(Joniskio
i
Kédai-
niy
aj.)
i
Gasdidnys
(Saléininky
aj.).
Pa a dés
(seniau
asmen a dZiai)
Gas¢ii-
nas,
Gas¢i inas,
Gas¢i lis
i
*Gascionis
u i
é a a dinés
eikSmés
p iesagas
-iinas,
-ulis
i
-onis.
Daug
sunkiau
apib éz i
Saknine
mo ema
Gas¢é-,
Gasé-.
Pi miausia
eikia
pasaky i,
kad
i
pa a dés,
i
kaimy
a dai,
no s
ieni
aSomi
su
-s¢-,
ki i
—
su
-sé-,
gy ojoje
kalboje
isu
a iami
su
-S¢-.
Gase-
kilmés
a z ilgiu
gali
bi i
iek
*GaSé-
<
*Gas i-
(plg.
uscias<* uS ja-,
plg.
us i),
ick
*Gasé-
<
*Gas i-
(plg.
péséias
[ asome
is
kilmés
péscias]
<
*pés ia-,
plg.
pés i).
Si uacijos
nep askaid ina
né
dai ymasis
j
ki us
a dus,
p z.,
i
Gas nai
(Kelmés
aj.)
i
Gas niskiai
(Siauliy
aj.),
kadangi,
kaip
ma y i,
y a
i
Gas -,
i
Gas -.
Tokiu
a eju
elieka
pasku iné
galimybé
—
e imologija.
A.
Vanagas
(LPZ,
I,
630)
Gasciiinas
abejodamas
lygina
su
lie .
gas is
,,godus;
sma kus;
ka S as,
uolus“,
aigi
pi miniu
p ipazis a
a ian a
Gas¢-
<
*Gas i-.
Deja,
gas is
eZinomas
i§
ienos
ie os
(Lnk ),
eikiausiai
y a
neseniai
a si ades
Salia
gaslus,
gasnis,
gacnis
bei
gai s
(pagal
dazna
bid a dziy
o man y
-(s) -
/
-(s)I-/
/-(s)n-
kai a,
plg.
p z.
bi s us
:
bi lis
:
bi nis
:
bi ),
i
odél
a gu
a
galima
i§
jo
es i
a chaiSkai
a odan ias
miisy
pa a des.
Iden i ikuojan Sakning
mo ema
Gas¢é-,
Gasé-,
jdomu
p isimin i
kalbos
a -
o ojy
in uicija:
Joniskio
ajono
kaimo
pa adinimas
Gas¢i inai
i
dokumen uose,
i
kelio
nuo odose,
i
ajono
laik aS io
,,Ta ybinis
balsas“
y a
aSomas
su
-s¢-.
Zinoma,
ai
né a
a gumen as,
be
idomu,
kad
a
in uicija
su ampa
su
Gia
no imu
pa eik i
kalbos
duomenimis
pa em u
aiSkinimu.
Nag inéjamy
pa a dziy
Saknine
mo ema
galima
apib éz i
kaip
Gasé-
<
*Gas i-
i
mégin i
joje
iesko i
ide.
kalby
s e io,
s e imSalio
pa adinimo
*ghos is,
ku j
esan
bal y
kalbose
a sa giai
spéjo
K.
Baga
(1958,
440),
P.
A umaa
(1960)
i
V.
Topo o-
as
(Tonopos,
1979,
168,
173),
pi masis
kalbédamas
apie
gy enamosios
ie os
pa-
adinima
Gas ai,
an asis
nag inédamas
y y
sla y
kalby
a dyna
su
-gos e
i
pazy-
médamas,
kad
bal y
i
sla y
kalbos
glaudZiai
susijusios
,,aussi
en
ce
qui
conce ne
le
nom
commun
gos ’“
(A umaa,
1960,
175),
pas a asis
aiSkindamas
p .
gas o.
P.
A umaa
i
V.
Topo o as,
be
o,
jau
iesiai
uzZsimena
kaimo
a da
Gas¢iinai.
*
P adziqa
Z .
Lie u iu
a ealinés
ling is ikos
klausimai
//
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
V.,
1977.
T.
17.
P.
207—209.
5.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
29
.
65
Va da
Gas ai
sa o
Zodyne
duoda
F.
Nesselmannas
i
nu odo,
kad
ai
baZny -
kaimis
Lankos
apsk i yje
(in
de
Niede ung),
p adZioje
bu es
senas
kaimas,
ne-
oli
jo
éliau
jsiki es
okie iy
kaimas
Hein ichswalde
(N
241).
Si
a da
nu odo
i
V.
Kal ai is
(1910,
33).
Be
F.
Ku Sai is
sa o
Zodyne
pa eikia
Sio
a do
o ma
Gas os
i
pazymi,
kad
ai
a das
Hein ichswaldés
baZny kaimio,
ku io
iena
dalis
okikai
adinasi
Gassen,
plg.
F.
Ku Sai¢io
duo a
pa yzdi
AS
einu
j
Gas as
K
115.
Si
o ma
i
eikiama
bend inés
lie u iy
kalbos
a osenai
(Razmukai é,
1985,
76).
Sunku
daba
pasaky i,
a
u ime
pama a
Gds os
a ba
Gas ai
( ok.
Gassen
su
-ss-
i8
-s -)
iesiogiai
lygin i
su
ide.
*ghos is
,,s e ias;
s e imSalis“,
kaip
spéjo
K.
Bi-
ga.
Gal
daugiau
pama o
y a
8
ie o a di
lygin i
su p .
gas o
,,lauko
(a
di os)
gabalas,
sklypas“,
kaip
kad
labai
a sa giai
(padédamas
klaus uka)
y a
pada es
J.
Endzelynas
(Endzelins,
1943,
175;
1982,
217).
Ma
gas o
y a
nom.
sing.
em.
o ma
(<
*gas a),
0
Gas os
bii y
nom.
plu .
em.
o ma
( aip
jau
MazZiulis,
1988,
329).
Sios
hipo ezés
g indimas
labai
p iklauso
nuo
o,
kaip
is o ine-lyginamaja
plo -
me
aixkinamas
p isi’kasis
Zodis.
ISanaliza es
p .
gas o
pla iame
seman iniame- ipologiniame
kon eks e,
V.
To-
po o as
p iéjo
p ie
is ados,
kad
gas o
Zyméjo
am
ik a
Zemés
plo a,
eikiausiai
ski a
isuomeniniam
naudojimui
a ba
glaudZiai
su
kolek y u
susijusi,
i
kad
p .
gas o
p iklauso
zodziy
bi iui,
a s o aujamam
lo .
hos is
,,sye imSalis;
p ieSas“,
go .
gas s,
s.
isl.
ges ,
s.
ok.
aukS .,
s.
saksy
gas ,
sla .
*gos e
,,s e ias“
(To opos,
1979,
169-173).
V.
MaiZiulio
(1988,
328—331)
aiSkinimu,
p .
gas o
,,lauko
(a
di os)
gabalas,
sklypas“
esas
*gas a
,uzZgesusi
Zemé“
<
*uZgeses
iSdegin o
misko
plo as“,
a si-
ades
lydiminés
Zemdi bys és
laikais
subs an y izuojan
iS
Saknies
*ges-
,,ges(in) i“
pasida y o
p iesagos
- -
bid a dzio
mo e i8kos
giminés
o ma
*gas d.
P .
gas o
V.
Maiiulis
da
lygina
su
lie .
Gésalai
(Skuodo
aj.)
<
*gésalai
»Sklypai*.
Taciau
Sis
ku Si8kasis
ie o a dis
(1253
m.
Zesele
[Bielens ein
1892,
253]
<
*[D]zésel-)
i
p .
gas o
sma kiai
ski iasi
o maliaja
s uk i a
(Saknies
balsiais,
p iesagomis),
i
Saknies
*ges-
,,ges(in) i*
ZodZiy
bi yje
né a
paliudy a
eiksmés
,,sklypai“.
D auge
lieka
neai’ku,
a
ie o a dyje
Gésalai
slypi
Saknies
*ges-
,,ges(in) i*
koks
no s
e-
dinys
(plg.
lie .
gésulas
,.nuodégulis)
a
la .
dzése
,,juodasis
ga nys*
i
p iesaga
-ele
(Kipa sky,
1939,
160).
Pag indiné
J.
Schii zo
(1988,
68—82)
s aipsnio
sa oka,
galima
saky i,
y a
p .
gas o
,,laukai,
pie os,
die
Flu
(-s iicke)...“,
ku is
esas
Saknies
*ges -
Zodis
kaip
i
s.
sl.
Zes
,,kie as“,
s.
izy
gas
,ne aisingas,
sausas“
(da
plg.
gas land
—
Siau és
ji os
pak anéiy
(No dseekiis e)
Zodj),
ok.
Gees
,,smélé a
i ziais
apaugusi
auks-
uma
kaip
de lingy
Zemumy
p ieSp ie’a‘.
Daugelio
ge many
kalby
ie o a dziy
i
asmen a dziu
démenj
-gas
(plg.
H uo -gas ,
Ra -gas ,
Ua -gas
e c.),
adici’-
kai
apa inama
su
ide.
*ghos is
,,s e ias;
s e imSalis“,
J.
Schii zas
kildina
i
gas -
Feld,
Flu ,
Gema kung;
Besi z*.
J.
Schii zo
aiskinimas
aip
pa
né a
be
p iekaiS y.
Sl.
*Zes o
kilmé,
iesa,
neaiSki
(Dacmep,
1986,
50),
be
né a
ik as
(dél
aukS esniojo
1
K .
Milkaus
o ma
Gaslai
MZ
Il
262
y a
ko ek i os
klaida
ie oj
Gas ai
(plg.
Baga,
1958,
440).
66
laipsnio
o mos
us.
dial.
%xe ye
Salia
xec ye)
i
jo
sky imas
miné y
Zodziy
bi-
iui.
Ge many
kalbu
Zodziy
Saknies
balsiy
pi minis
pobidis
neaiSkus
(gali
bi i
i
ge m.
*gais-
[Jéhannesson,
1956,
304]).
NeZii in
Siy
d iejy
o iginaliy,
idomiy
aiskinimy
i
daug
nepaisan
V.
MaZiulio
(1988,
329)
skep icizmo,
kad
V.
Topo o o
hipo ezé
,,laiky ina,
umpai
kalban ,
nepag indZiamu
spéjimu“,
i
J.
Schii zo
pa-
s abos,
kad
,,Doch
was
*ghos a
zu
besagen
ha e,
bleib
ungesag “
(Schii z,
1988,
71),
eikia
i8
ka o
pasaky i,
kad, kaip
a odo,
V.
Topo o o
mas ymo
i
a gumen a-
cijos
k yp is
eisinga:
emian is
gausiais
is o iniais
i
kalbiniais
ipologiniais
duome-
nimis,
jam
pa yko
apy ik iai
a saky i
i
pag indinj
klausima,
kas
bu o
a
dalis
(S ucke),
ku ia
p iisai
Zyméjo
Zodziu
gas o
(Tonopos,
1979,
170),
o
d auge
p askaid-
in i
i
y8i
a p
lauko,
jo
dalies
i
s e io.
Tad
Siuo
klausimu
elieka
p idé i
os
iena
ki a
aiSkinamaji
Zodi.
18
o maliosios
pusés,
p .
gas o
laikomas
a
kamieno
nom.
sing.
o ma
(Tonopos,
1979,
169;
Maziulis,
1988,
328)
kaip,
p z.,
galwo,
me go,
ancko.
J.
Schii zo
(1988,
74,
77—78)
nuomone,
p .
gas o
esas
dual.
masc.
o ma
(kaip
wanso,
aus o,
plg.
lo .
dud,
amb6)
Salia
nom,
sing.
*gas as
a ba
*gas s,
plu .
*gas ai.
Kad
p .
gas o
is
dél-
o
bii a
nom.
sing.
em.
o mos,
ody y
ie o a dis
Gds os
(be
Salia
i
Gas ai).
Elbingo
okie iy-p isy
kalby
Zodynélyje
gas o
y a
seman iniame
lauke,
susi-
jusiame
su
a oju
i
jo
da bu:
a ojas
—
laukas,
di a
—
x
—
ma gas
(Zemés
ma as,
kiek
pe
pi maja
dienos
puse
po a
a kliy
galima
apa i)
—
aga
—
eZia
i
. .
(PKP
II
23).
I8
Gia
i
a s a oma
gas o
eikSmé
,,lauko
(a
di os)
gabalas,
sklypas,
Acke s iick“
(Endzelins,
1943,
175,
Endzelins,
1982,
217;
Tomopos,
1979,
169—170;
MaiZiulis,
1988,
328).
Vidu io
okie iy
aukS ai iy
kalbos
Zodji
S ucke,
ku is
pe duo-
damas
p .
gas o,
Siame
Zodynélio
kon eks e
J.
Schii zas
(1988,
70)
placiau
in e p e uo-
ja,
bi en
,,.ko
no s
dalis;
laukai,
pie os,
jy
dalys;
eZia;
gy enami
laukai,
nausédija
(Teil
on
e was;
die
Flu
(-s iicke),
Felde ;
Feldma k;
(Siedlungs-)
Ge ilde)“.
Toliau
jis
aip
a8o:
,,Ap .
gas o
mein
[...]
en schieden
die
,,Felde “
ode
,,Flu s iicke“,
wohl
auch
die
,,Flu “,
abgehoben
als
eine
Gesam hei
gegeniibe
samye
(=
zamjé)
als
,,.Land“
(Schii z,
1988,
70).
Idomu,
kad
i
V.
Topo o as
(Tonopos,
1979,
170)
s a s o
galimybe,
kad
zodZiu
gas o
zyméjo
Zemés
naudmenis
(y ogpa)
— ne
ik
a iama
Zeme,
be
i
pie as,
da Zus
i
pan.
Tu in
gal oje,
kas
pasaky a,
i
galima
mégin i
is o iniu
kon eks u
i
ipologi-
némis
pa alelémis
pa ikslin i
p .
gas o
eikSme.
Seniausia
slay.
*gos
eik’mé
bu o
,,s e imSalis“,
dazZniausiai
,,pi klys“
(plg.
éeky
hospi es
me ca o es,
s.
usy
oc b
,,s e ias,
s e imSalis,
a aZiuojan is
pi k-
lys“).
Véliau
Siuo
ZodZiu
im a
adin i
aip
pa
uos
Zemdi bius,
als ie ius
(plg.
éeky
hospi es
us ici),
ku ie,
a sikéle
i8
ki y
als iy
a
ne gi
ki y
k a8 y
(plg.
hospes
,colonus,
qui
ab
ex e a
egione
ad eni “
[S ownik
aciny,
p.
826]),
apsigy enda o
s ambiosios
Zemé aldos
ibose
kaip
lais ieji
nuomininkai
(libe i
hospi es).
Jie
lik-
da o
en
susi a imo
pama u:
ki o
miSkus,
uoSé
Zeme
a imui
i
séjai
a ba
apdi bda-
yo
di onuojan ia,
ki é
sodybas,
o
uz
ai
mokéjo
nedidele
nuoma,
iS
p adziy
aip
pa
duokle
na ii a
i
galéda o
keis i
gy enama
ie a.
,,S e iai*
gauda o
Zemés
i ai aus
dydzio,
be
daugumas
jy
di bo
ne
daugiau
kaip
2—3
bona iumus
(bonna-
ium
—
o
me o
Zemés
ma as).
Pi mieji
juos
mini
Ka olingy
laiky
Sal iniai,
be
,,s e-
a
67
Siu“
(gos i,
hospi es)
eikSmé
ikyje
ypa
iSaugo
XI
a.
Lais yjy
s e iy
ins i ucija
Vaka u
i
sla y
k aS uose
koloniza o
naujas
s i is,
isplé é
di bamos
Zemés
plo-
us
i
sma kiai
padidino
s ambiaja
Zemé alda,
ku i
okiu
biidu
sa o
aldose
ida bindayo
lais uosius
beZemius
als iecius
i
uos,
ku ie
pa ys
a
jy
é ai
a
Zeme bu o
p a ade
(Man eu el,
1974,
111;
Inglo ,
1938,
30-31,
125—
128;
Bujak,
1905).
Misy
eikalui
ypaé
s a bus
as
ak as,
kad
lo yny
Sal iniuose
naujuju
kolonis y
—
.,s e iy*
(hospi es)
di bama
Zemé
adinama
hospi ium
(Inglo ,
1938,
30),
ZodZiu,
ku is
pasida y as
iS
hospes,
-i is.
Vadinasi,
labai
galimas
daik as,
kad
p .
gas o
aip
pa
Zyméjo
okj
sklypa,
lauko
a
di os
gabala,
—
eisingiausia
bi u
saky i:
oki
Zemés
naudmeny
(y oapa,
Flu s iicke)
gabala
(laukai,
miSkai,
pie-
os
i
k .),
—
ku is
bu o
di bamas
als ie¢io
—
,,s e io“,
jam
pagal
susi a ima
p iklausé,
0
pa s
Zodis
gas o
(<
*gas d)
bu o
pasida y as
su
gal ine
-@
i§
*gas (a)
—
,s e ias“.
Y a
Zinoma,
kad,
ligi
a sik aus an
o dinui,
p isai
u éjo
ge ai
o ganizuo-
a
i
iSplé o a
Zemés
aki,
i
o dino
adminis acija
p ipaZino
p iisy
zemé a ka,
ku-
ios
ienas
iS
elemen y,
labai
galimas
daik as,
i
bu o
naujyjy
kolonis y
—
lais yjy
s e iu
ins i ucija.
Be
apelia y o
gas o,
s ecio
pa adinima
*gas (a)-
galé y
da
a spindé i
p isu
kalboje
ne
isai
aiSkiai
paliudy as
asmen a dis
Gas imus
(Biga
1958,
257)
a
Gas-
uno
(T au mann,
1925,
28).
No s
kaimo
a das
Gas os,
kaip
a odo,
i
y a
p iisy
kalbos
skolinys, a si ades
i§
gas o
,,lauko
(a
di os)
gabalas,
sklypas“,
na i aliai
kyla
asociacija
a p
jo
i
Saknine
mo ema
Gas -
u in¢iy
lie u iy
anden a dZiy.
PanaSiai
skamban¢ius
la iu
kaimo
a da
Gas is
i
kalno
a da
Gas in-kalns
J.
Endzelynas
siejo
su
s e io
pa adinimu
—
us.
oc s
(Endzelins,
1956,
303).
Taip
gal ojo
i
P.
A umaa
(1960),
lie u iy
anden a dZius
i
gy enamujy
ie y
pa adinimus
su
Gas -
lygindamas
su
y y
sla y
elemen a
gos -
(-gos o)
u ingiais
a dais.
Lie u iy
anden a dziy
Gas-
as
e c.
lyginima
su
*gas (a)-
,,s ecias“
A.
Vanagas
(1981,
108)
a me é
—
okia
seman ika,
gi di,
hid onimams
ne inkan i.
P ie’
pe einan
p ie
a dyno
su
Gas -
nag inéjimo,
eikia
da
du
dalykus
pas a s-
y i.
Pi ma,
P.
A umaa
(1960,
174)
i ,
jo
isai
neminédamas,
A.
Vanagas
(1981,
108)
su
Gas as,
Gas amas
e c.
y a
susiejg
anden a dzius
Guos é,
Guos iis,
pas a a-
sis
p idu damas,
kad
,,Galbii
Saknis
gas -
y a
apo oninis
Saknies
guos -
a ian as“.
ISeidamas
i8
sa o
eo ijos,
J.
Schii zas
(1988,
77)
juos,
kaip
u inéius
ide.
6,
p isky é
sl.
Zes a,
s.
izy
gas
i
k .
Zodziy
bi iui.
Ta¢iau Guos é
(up.
P ieny
aj.),
Guos is
(eZ.
T aky
aj.)
bei
Guos a-galis
(km.
Pak uojo
aj.),
UZu-guos is
(km.
P ieny
aj.;
i8
Guos é)
u i
ge a
da ybos
pama a
pa ioje
lie u iy
kalbos
di oje
—
ai
guos as
,,KuokS as,
guo as*
(Vanagas,
1981,
127)
Salia
géo as
,,banda,
bi ys,
gauja;
medZiy,
g ybu,
k iimu,
ja y
nedidelé
g upé,
kuokS as“
(dél
-s -
:
- -
kai aliojimosi
plg.
plais ai
,, iena
i§
d iejy
len y,
kalamy
luo o
Sonuose...“
i
pladi ai
,, iena
iS
d ieju
Soniniy
kelminio
a ilio
len eliy...“;
g ums as
:
g u m as),
ku iy
kilmé,
ma y ,
susi-
jusi
su
ide.
ka és
pa adinimu
*g¥du- (Ka ali inas,
1987,
188—189;
plg.
F aenkel,
1962,
177).
An a,
kad
Gas as
(up.
Lazinai),
Gas upis
(Sedu a),
Gas amas
(up.
Suba ius),
Gas aminas
(up.
Anyk& iai)
suda o
a ski a,
nuo
Giios é,
Guos is
nep iklausoma
68
Saknj,
i§
kilmés
eikiausiai
susijusia
su
ide.
*ghos is
s e ias;
s e imSalis“,
ma y i
i
i§
a dyno
a i ikmeny
y y
sla y
e i o ijoje:
Toc eno
eZ.
(Mopxos),
Doc éuxa
up.
(C apuua,
bu .
T e és
gub.),
Poc uno
ez.
(no oc
SAcenckoi)
i
daugelio
ki y
(A umaa,
1960,
144—175).
Ypaé
dazni
upiu,
eZe y
i
gy enamyjy
ie y
pa adini-
mai,
ku iuose
oc
,,s e ias“
eina
an uoju
démeniu
(WepHo oc b,
Mo so oc s,
He oc o
i
k .),
ne e ai
pasikei es
i
- om
(Beao om,
Bpa o om,
Uano om,
lomo-
oma,
WMno ou(e)
i
daugelis
ki y).
Sio
ipo
a dus
P.
A umaa
laiko
a chaiskais.
Upiy,
eZe y
i
gy enamyjy
ie u
pa adinimai
su
Doc -
(- oc s)
(i
iso
apie
Sim a)
papli e
nuo
Psko o—No go odo—Bo o i iy
Siau éje
ligi
Volynés
pie uose,
be
koncen uojasi
No go odo
apylinkése;
ai
ody y
y inius
sla us
pi miausia
Cia
apsis ojus
jy
ekspansijos
j
Siau e
me u.
Sla y
kalby
pa yzdziu
d asiai
eig i
lie u iu
anden a dzius
Gds as,
Gas upis,
Gas amas,
Gas aminas
slepian
ide.
*ghos is
,s e ias;
s e imSalis*
ukdo
g e iminé
Gas amas
ly is
GaS amas.
An a
e us,
kad
s ecio
esp.
ko
s e imo
seman ika
inka
i
anden a dziams,
ma y i
is
okio
pa yzdzio:
Eze o
i
upés
a das
Sye is
(Dau-
gai)
(kaip
Ke us,
Milciis,
Niedis)
i
upés
a das
Sye ycia
(DiikS as)
(su
p iesaga
-yéia
kaip
Kalnycid,
Ska ycid,
Vo yéia
(Ska dzius,
1943,
357;
Vanagas,
1970,
142)
y a
is
u
lie u iy
a miy
ie y,
ku
opozicija
e
:
ie
islaikoma.
Be
o,
S e is
Saknis
es i
aip
pa
ki éiuo a
(plg.
acc.
sing.
S é y)
i
u i
aiSky
Saknies
okalizma
e.
Tad
niekas
ne ukdo
many i,
kad
S e i s,
S e ydid
Saknis
y a
a
pa i
kaip
bend iniy
Zodziy
s édcias,
s e s,
s écias
,,(adj.)
s e imas“,
s e u?*.
Vadinasi,
s e io
seman ika
niekuo
dé a,
i
odél
upé a dzZiai
Gas am-inas
(su
p iesaga
-inas
[Vanagas,
1970,
155]),
Gds a-mas
(su
p iesaga
-mas,
plg.
Adila-mas
:
aiilas,
Ga da-mas
:
ga das
[Ska dZius,
1943,
207])
bei
Gas as,
Gas -upis
aip
pa
gali
u é i
*gas a-
s e ias
;
s e imgalis“.
Upé a dis
Gas amas
kaip
i
kaimo
a das
Gas ynai
(Kelmés
aj.)
(Salia
Gas }n-iskiai
Siauliy
aj.)
galéjo
kaip
g e iminés
ly ys
a si as i
suplakus
Sak-
nis
Gas -
(:
*gas a-
,,s e ias“)
i
Gas -
(:
lie .
*gas -,
la .
gass
,,ai us,
gaizus,
lais-
kus“
<
*gasia-
a
*gasus).
Nag inéjamy
bal y
asmen a dziy,
ie o a dziy,
anden a dziy,
aip
pa
bend i-
niy
Zodziy
(p z.,
p .
gas o)
ia
duodamam
aiSkinimui
s a y
a gumen a
suda o
as
ak as,
kad
s e io
pa adinimas
*gas a-
y a
ealiai
a ojamas
bal y
kalby
Zodis.
Tai
la .
gas s
,,s e ias“,
mo e i8kos
giminés
o ma
gaika
,, ieSnia“:
abu
jie
Zinomi
iS
liaudies
dainu
(ME
I
608);
dial.
gos s
(su
o<a
bidingu
la iy
augszemnieky
a méms)
papli es
La galoje,
pasi aiko
VidZemés
y inése
a mése;
a ian as
gaskis
(su
-5k-<*-s j-)
a ojamas
Siau és
y y
VidZeméje
(JlayMane,
1977,
75—76
su
zemélapiu).
Vien
dél
o,
kad
gas s
su
sa o
a ian ais
papli es
y inéje
la iy
kalbos
a ealo
dalyje,
a gu
a
galima
im€iau
Zi é i
j
jy
skolinimo
(i8
us.
oc b,
ocTba)
hipo eze.
Jo
a ojimas
a chaiSkomis
kalbos
ypa ybémis
pasizymin iose
la iu
liaudies
dainose,
jo
a ian iskumas
(gaskis,
gaska,
gaska),
ski ingas
kamiengalis
(la .
-a-
<ide.
-o-
:
sl.
-i-),
be
o,
onomas iné
medZiaga
i
p iisy
kalbos
ak ai
e ia
p e e uo i
nuomone
(Bpeiizax,
1969,
5—
6),
kad
gas s
,,s e ias“
i
gaska
,. iesnia*
<
*gas ia
y a
la iy
kalbos
ZodZiai,
i$
seno
giminingi
su
us.
ocTb,
oc ba.
+8
Ki aip,
isiskai
nepag is ai
ak uoja
Vanagas,
1981,
322-323.
69

La .
gas s,
a odo,
y a
o
kamieno,
plg.
gen.
plu .
o ma
gas u,
Tema ing
o ma
*gos o-
u i
sla y
kalby
asmen a dis
(obod i iy
kunigaik&8 io
a das)
Gos o-mys
(IX
a.
pi moji
pusé),
ku io
an asis
sandas
paliudy as
asmen a dZio
Mys -o-wice.
Bu us
ema ine
o ma
odo
i
sla y
asmen a dis
Gos e-sla (s),
ku is
e imologi8-
kai
a i inka
s.
skand.
( uny)
Alewa-gas iR,
a iau
u in j
a i ks ine
sandy
a ka
Msanos,
Tonopos,
1963,
127,
129)
( aigi
Sie
sla y
i
ge many
asmen a dZiai
sa o
s uk a
y a
lie .,
Vais-no as
:
Né - ai as
ipo).
Vadinasi,
0
kamieno
o ma
*gas a-,
ku ia
eikiausiai
slepia
anden a dziai
Gas as,
Gas a-mas
i
Gas a-m-inas,
ealiai
paliudy a
bal y
i
sla y
kalbose.
I8
p .
gas o
(<
*gas a)
ma y i,
kad
bal y
kalbose
Salia
o
kamieno
bi a
i
@
kamieno.
Jeigu
ia
dés oma
hipo ezé
eisinga,
p ie
sla y
(da
plg.
se b.
Milogos )
i
ge -
many
(da
plg.
ge m.
Fa e-gas us,
A de-gas us
:
a a
»giminé“,
a
,,laukas“)
kalby,
u inéiy
asmen a dziy,
pasida y y
i8
ide.
s e io
pa adinimo,
p isiSlie y
i
bal y
kalbos
su
sa o
asmen a dZiais
—
lie u iu
Gas¢i inas,
Gas i lis,
*Gascié-
nis
(:
Gascionys,
kaimo
a das),
*Gas ynas
(:
Gas yniskiai,
kaimo
a das)
(su
p ie-
Saga
-yna-,
odan ia,
kas
kieno
y a
bu es
sinus,
plg.
Gudynas:
Gidas,
La yynas
:
La is
[Ska dZius,
1943,
267]),
ne
isai
aiSkiais
p iisy
Gas imus
a
Gas uno.
Kaip
i
ge many
kalbose
(plg
uny
-gas iR),
pi muose
ijuose lie u iy
asmen a dzZiuose,
a odo,
slypi
i-
kamiené
o ma
*gas i-:
*Gas i
>
Gasé-
(p ie’
uZpakalinés
eilés
balsius)
//
*Gas i-
(p ieS
p iebalsius).
La .
dial.
gaskis
,,s e ias“
y a
aip
pa
i
ka-
mieno
o mos
e leksas
(<
*gas is),
o
la .
gaika
a spindi
*gas id
su
ia
kamienu
(kaip
usy
oc sa).
Kamienui
i
p iklauso
i
miné i
lo yny,
ge many
bei
sla y
kal-
bu
s e¢io
pa adinimai,
odél
i
a s a omas
i-
kamienis
ide.
*ghos is
,,s ecias;
s e-
imSalis“
(Poko ny,
1959,
453).
Toks
kamiengalio
balsiy
i ai umas
galéjo
a si as i,
ma y ,
ema izuojan
p iebalsinio
kamieno
o ma
*ghos -,
kas
su ik y
su
jau
seniai
keliama
min imi
dél
okios
o mos
bu imo
di iniuose:
s.
sl.
gospods
., ieSpa s“
<
*ghos -podi-,
lo .
hospes,
-i is
,,s e imSalis;
s e ias“
<
*ghos -po is.
Jeigu
Cia
nag inéjamy
bal y
kalbuy
duomeny
oks
aiSkinimas
eisingas,
bal y
kalbos
jei y
j
a
aka iniy
ide.
kalby
a eala
(sl.
*gos o,
go .
gas s
,,s ecias“,
lo .
hos is
,,s e imSalis;
p ieSas“),
ku iame
bu o
iSlaiky as
ide.
a chaizmas,
a sispindin-
is
i
ana oliy
kalbose,
plg.
lu iu
kasi
_,,lankymasis,
ieSéjimas,
aiSinimas(is)“
(<
*kas i
<
*gas i
<
*ghos i
aba
*ghosi)
(panos,
1973,
302—306).
6.
Lie .
ka klai:
s.
ind.
ca am
J.
Endzelynas
(ME
II
162)
y a
pa eiskes
nuomone,
kad
lie .
ka?klai
»Va ai;
a iy
édZios;
pin inis
a y
kébulas
(SD),
ka klos
»lazdelinés
pakabinamos
édzios“,
ka kles
,,keliami
(nesu e iami)
a ai;
(pin inés)
kopé ios;
a y
( eZimo)
ga dés,
a ai
su
ga démis;
émai,
uZdedami
an
ogiy,
malkas
eZan ;
édZios“
i
la .
ka kles
»€dZios;
sie as
g iidams
sijo i“
gali
u é i
-k/-
i§
*-¢/-
i
bi i
oliau
siejami
su
s.
sak-
sy
hu h
,,(i8)pynimas,
iSpin as
daik as“,
s.
ind.
c a i
,,sega,
sieja,
iga“
bei,
Zinoma,
su
kpd i
suka,
e pia“
(da
plg.
s.
ind.
ka anam
» e pimas*)?*.
*
Ki okius
aiSkinimus
Z .
F aenkel,
1962,
222.
70
Ta
p oga
idomu
pazymé i,
kad
iS
panaSios
p oly és
(*ke - o-)
kildinami
i
s.
ind.
cd am
,, e ps as,
a ps é“
bei
a gany
cd§ai
,, .
p.“
<
i an.
*a( )s a-,
ku iy
a pine
s adija
*ke s o-
(su
*- s -
i8
*- -)
ody y
i anéniskos
kilmés
skolinys
suomiy
kalboje:
keh d
,, a ps é“
(Cowgill,
May ho e ,
1986,
111;
May ho e ,
1956,
382;
1976,
704).
Tad
Sie
bal y
i
indoi anény
kalby
ZodZiai
bi y
bend aSakniai
(*ko -
:
*ke -)
i
u é y
panaSius
o man us
(*- /o-
:
*- o-).
Bend a
bi y
i
jy
giminés
ka ego ija:
s.
ind.
ca am
y a
neu um;
esama
pama o
many i,
kad
nieka ajai
giminei
[*ka k-
la(n)]
seniau
p iklausé
i
ka klai
,, a ai;
a iy
édzios...“,
pakei es
nom.
plu .
*ka kla
(mo ologiniu
a z ilgiu
plg.
lie .
a ai
:
p .
lapi-wa o
(nom.
plu .),
s.
sl.
a a).
Tagiau,
lie .
ka?klai
kildinan
i§
p oly és
*ko - lo-,
susida o
one inio
pobidzio
sunkumu.
Ma
p iebalsiai
¢,
d,
biidami
p ieS
,
y a
i e
s
bal y
(plg.
p z..,
lie .
més i,
la .
mes ,
p .
po-mes s
<
bal .
*me - -),
sla y,
i anény
i
g aiky
kalbose.
Jeigu
na-
g inéjamy
Zodziy
da yba
siek y
ide.
p okalbe
a
ben
jau
bal y-(indo)
i anény
dia-
lek y
kon ak y
epocha,
bal y
*ka la-
u éjo
i s i
*ka s la-
(*- -
>
-s -),
po
o
pasikeis i
i
*ka skla-
i
da
éliau
—
j
*ka ksla-
(sk
p ie8
p iebalsj
i s a
ks).
Ka-
dangi
aip
né a,
enka
many i,
kad
*- /o-
p ie
*ke -
/
*ky -
,,sie i,
is i,
pin i
bu o
p idé as
po
o,
kai
i imas
>s
jau
bu o
pasibaiges.
Mo emuy
sandi oje
éliau
a si ades
y a
iesiog
supap as inamas
(lie u iy
kalbai
gemina os
juk
nebidingos),
plg.,
p z.,
ba akis
<
*ban - akis
<
*band- akis
,,bando akis“;
Vy au as
<
*Vy - au as
<
*Vyd- au as
(plg.
Taii - ydas).
Be oks
supap as inimas
y a ély-
as
eiskinys,
odél
enka
pasidai y i
ki okio
aiskinimo.
Zodiziai
ka klai
(ka klos,
kd?klés,
la .
ka kles)
y a
y iniy
bal y
kalby
da iniai,
ben
jau
né a
duomeny,
kad
jie
bi y
bend abal iski,
o
paki imas
* />k/
a ski ais
a ejais
(plg.,
p z.,
lie .
aiklé,
la .
dukla,
p .
auclo;
lie .
i iklas,
la .
ikls,
p .
sasin-
inklo)
siekia
bal y
p okalbe’,
odél
labai
galima, kad
nag inéjami
ZodZiai
susida é
jau
po
Sio
one inio
paki imo,
i
ada
p oly éje
*ka -kla-
p iebalsis
¢
disimilia-
cijos
keliu
nesunkiai
galéjo
iSnyk i.
Tik iau
ka
no s
pasaky i
ukdo
a
aplinkybé,
kad
neZinoma
ikslesné
miné y
one iniy
paki imy
( ,
d>.s
p ie’
;
* />k/;
> )
e-
lia y iné
ch onologija.
Kad
nag inéjami
ZodZiai
a si ade
nep iklausomai
ienas
nuo
ki o
a ski ai
bal y
i
a ski ai
indoi anény
kalbose,
ma y i
aip
pa
i§
o,
kad
jie
u i
panaSias,
be ne
iden i8kas
p iesagas
(bal .
*- lo-,
indoi .
*- o-),
ski inga
Saknies
okalizma
(bal .
a<ide.
0,
indoi .
e).
Pa aleline,
aigi
élesne,
da yba
bei
aidq
odo
i
jy
seman ika:
bal y
kalby
ZodZiai
eiSkia
siejimo,
i8imo,
pynimo
eiksmo
ezul a a,
o
indoi ané-
ny
ZodZiai
y a
sukimo,
e pimo,
j ankio
pa adinimai.
Bal y
p okalbéje
Salia
ke g-
i
(-ia)
,,jung i,
ka
nes ip iai
i8 i
p ie
ko“
(*
ke -g-
su
Saknies
iSplé imu
-g-)
galéjo
gy uo i
i
*ke -
/
*ki -
,,sie i,
iS i,
pin i*
(*
ke - -
/
*ki - -
su
Saknies
iSplé imu
a
esamojo
laiko
o man u
- -),
p ie
ku io,
da an is
Siuos
a daZodZius,
i
galéjo
bi i
p idé a
p iesaga
-kla-
<
*- lo-.
*
Sis
paki imas
Ch ,
S angui
(1966,
107)
a odo
senas
(,,hohen
Al e s“),
71
7.
Lie .
lako i
VeiksmaZodis
/ak6 i
(-dja)
,, aukin i
piena
su
Sliuzu“
eZinomas
ig
F.
Nessel-
manno
,,Lie u iy
kalbos
zodyno“,
ku
jis
aip
pa eik as:
/ako i
(-oja)
,,die
Milch
la en,
d.
h.
mi
Hil e
des
Zusa zes
on
La
ge innen
machen“
N
348.
F.
Ku gai-
is
ji
da é
sa o
Zodyne
([K]
219)
paémes
i§
F.
Nesselmanno,
—
ai
ma y i
iS
nuo o-
dos
Ness.
No s
jis
i
abejojo
8io
Zodzio
ik umu
—
odél
i
asé
ji
su
lauzZ iniais
skliaus eliais,
—
be
is
dél o
pazyméjo
ki io
ie a:
laké i
(-dja).
18
F.
Nessel-
manno
i
F.
Ku sai¢io
Zodyny
3j
eiksmaZodj
pe a’é
A.
Ku Sai is
(KZ
II
1279)
bei
LKZ
au o iai,
ku ie,
be
o,
paliko
i
F.
Ku Sai io
ki gia ima
(LKZ
VII
91).
Kalbo y inéje
li e a ii oje,
kiek
zinoma,
kalbamasis
eiksmaZodis
né a
nag iné-
as
a
jo
ik umas
s a s y as.
IS
o,
kaip
jis
pa eik as
LKZ,
ku
palygin as
su
ok.
laben
i
la en,
ma y i,
kad
LKZ
au o iai
jo
ealumu
neabejojo
i
laiké
jj
am
ik-
u
miné y
okieéiy
kalbos
eiksmaZodzZiy
pe di biniu
a
pan.
I
ai
pada y a
ne-
a si ik inai.
Vok.
dial.
aben,
lében
i
la en
u i
lygiai
a
pa ia
eikSme
kaip
i
lie .
Jaké i,
bi en
,, aukin i
(piena)
su
Sliuzu
(du ch
Lab,
La
ge innen
machen)“
(Nessel-
mann,
1851,
348;
Paul,
1961,
356),
i
y a
a ojami
Salia
daik a a dziy
Lab,
La
neu .
,,pieno
aukinimo
p iemoné,
pada y a
i§
e siuko
sk andZio,
Sliuzas“
(plg.
da
ok.
Labmagen)
(F ischbie ,
1883,
1;
Paul,
1961,
356).
Idomu,
kad
okie iy—
p isy
kalby
Elbingo
Zodynélyje
XIV
a.
p adZioje
Zodziu
/ap
e iamas
p isy
kal-
bos
Zodis
augus
(=
lie .
augas)
(PKP
II
42).
Be
siy
eiksmazodziy
panaSumas
eikSmés
apa umu
i
baigiasi,
kadangi
o ma
jie
ski iasi.
Skolinimosi
a eju
ok.
lab-/la -
jokiu
biidu
negaléjo
i s i
/ak-;
aip
pa
pasiskolin i
Jab-
a
lap-
negaléjo
bi i
pakeis i
/ak-
p ide inan
p ie
kokio
no s
lie u iy
kalbos
Zodzio,
kadangi
ki o
zodzio
okia
eik’me
né a.
Labai
galimas
daik as,
kad
lak6é i
(-dja)
,, aukin i
pieng
su
Sliuzu“
eikSmés
iSsi u uliojimui
u éjo j akos
okie iy
kalba,
be
a
i aka
éjo
i8
isai
ki y
ak u
pusés.
Vokieciy
kalbos
duomeny
s a ba
i§
ik ujy
daug
didesné
—
ie
duomenys
padeda
paaiskin i
ne
ik
/aké i
(-dja)
eik8me,
be
i
su as i
bend aSakniy
leksemy
i
aip
Siam
e am
lie u iy
k.
eiksmaZodZiui
ixei i
i§
izoliuo umo.
Vokieéiy
kalba
u i
eiksmaZodZiy
ge innen
,,sus ing i,
su ig i,
suklek i*
(plg.
die
Milch
ge inn
»pienas
su igs a,
suklenka“,
die
Milch
mi els
eines
Labs
ge innen
machen
»piena
su
Sliuzu
su auk i,
suSankin i,
suklekin i“),
zusammenlau en_,,susi auk i,
su ig i,
suklek i
(apie
piena)“
i
innen
,,bég i,
eké i,
s o en i“,
lau en
,,bég i;
eké i,
bég i“
p ieSp ieSa.
Lie u iy
kalboje
okio
pobiidzio
p ieSp ie’q
suda o
lak6é i
(-6ja)
,, au-
kin i
pieng
su
Sliuzu“
i
lék i
(lékia,
1éké)
,,sk is i;
bég i;
sma kiai,
skubinai
ei i,
aziuo i,
jo i...“.
Vokie iy
kalboje
semema
,, iig i,
s ing i,
kleké i
(apie
piena);
au-
gin i,
aukin i“®
pasi odo
eiksmaZodziy
innen
i
lau en
p ieSdélinése
o mose,
adinasi,
am
ik ais
a ejais
ji
y a
is iedéjusi
i
eik&més
»bég i,
lék i,
mau i;
bég i,
eké i,
s o en i“
(da
plg.
S edy
/épa
,,bég i*:
lépna
» ug i,
giZ i“).
I8
Gia
nebesunku
pada y i
is ada,
kad
eiksmazZodZiai
laké i
(-dja)
i
lék i
(lékia,
léké)
ne
ik
seman-
*
Placiau
apie
semema
,, ig i,
s ing i,
kleké i*
i
jos
is o inj
kon eks a
Z .
(AnuKnH,
i
988,
51
mw
cnex.).
72
iSkai
giminingi,
be
i
pi masis
i3
pas a ojo
kiles.
Tai
odo
aip
pa
jy
s uk i iniai
ySiai,
plg.
skald i
(-dja)
,,ska i,
Se pe o i*
:
skél i
(skélia,
skélé);
pla é i
(-dja)
klo i,
ies i;
( e l.)
plés is,
plis i...“:
plés i
(plécia,
plé é);
k a o i
(-dja)
,,( e l.)
d ebé i,
i pé i,
kuk io i
:
k és i
(k écia,
k é é)
,,d ebin i,
pu y i...“.
Kaip
ma y i,
Jaké i
(-dja)
eik8mé
gali
bi i
na i aliai
iS iedéjusi
i8
/ék i
(lékia,
léké)
eikSmés,
jo
o maliniai
s uk i iniai
san ykiai
su
pama iniu
eiksmaZodZiu
egulia is,
ne gi
F.
Ku Sai io
padé o
ki éio
ie a
a i inka
iso
p iesagos
-o-
ediniy
ipo
ki ia ima,
—
isa
ai
da o
laké i
(-dja)
kilmés
y8j
su
lék i
(lékia,
léké)
gana
aki aizdy
i
pa ies
eiksmaZodZio
egzis a ima
P isy
lie u iy
a mése
neabejo ing.
Tad
kad
kalbos
ak as
uZ iksuo as
iename
ku iame
no s
Zodyne
—
Siuo
a eju
F.
Nesselmanno,
—
da
né a
ai
pakankamas
pama as
jj
laiky i
ealiai
gy ojoje
kalboje
nebu usiu,
p amany u.
Negana
o,
eiksmaZodis
laké i
(-dja)
P isy
lie-
u iy
a mése
eikiau
bu o
senesniy
laiky
eldinys,
kadangi
i8
/ék i
(lékia,
léké)
jis
pasida y as
su
Saknies
balsiy
kai a
e
:
0
(>
a),
ku i
y a
a chaiska.
Dél
os
p ie-
Zas ies
miné y
okie iy
kalbos
eiksmaZodZiy
j aka
galéjo
bi i
daugiau
ka aliza-
o iaus
pobiidzio
—
padéjo
i§
pi minés eikSmés
,, e s i
sulék i,
subég i,
lakin i*
issik is alizuo i
laké i
(-dja)
eikSmei.
VisiSkai
os
j akos
nuneig i
nede é y.
I
ki i
judéjimo
eiksmaZodZiai
(p z.,
bég i,
§dk i,
§ankin i),
kick
leidZia
sp es i
u imi
duomenys,
pieno
aukinimo
esp.
gizimo,
igimo
eikSme
y a
aip
pa
u éje
P isy
lie u iy
a mése,
iS
ku
a
eikSmé
i
pa eko
j
o
k aS o
Zodynus:
Pienas
susoka,
suk eka,
subéga
R
293,
MZ
392;
Pienas
subéga
,,...
ge inn “
N
325,
su-Sok i
,,zusammenlau en,
ge innen,
saue
we -
den
( on
de
Milch)“
N
521;
Su iiges
(susokes,
suklekes)
pienas
K
1
524,
Pieng
Sliuzu
su auk i,
suSankin i
K
1524.
Tiesa,
su-Sok i
eikSmé
,,su ig i,
sugiz i*
pazymé a
aip
pa
K.
Si ydo
Zodyne
(SD®
408),
uZ iksuo a
a mése
(Rm§),
esandiose
oliau
nuo
bu usio
okieciy
kalbos
a ealo,
kas
ody y
sa aimine
Sios
eikSmés
aida,
be
jos
a si adimui
okiose
a mése
kaip
Kps,
Ss,
Up
miné y
okieciy
kalbos
ak y
i aka
aip
pa
isiSkai
ne u é y
bi i
a mes a.
Tai,
kad
Jaké i
(-dja)
,, aukin i
piena
su
Sliuzu“
(<
*,, e s i
subég i,
sulék i,
lakin i“)
i
/ék i
(lékia,
léké)
y a
bend aSakniai
i ,
be
o,
pi masis
pasida y as
i8
pas a ojo,
y a
s a biis
eiksmazodzZio
/ék i
(lé@kia,
léké) is o ijos
duomenys,
uo
la-
biau,
kad
jo
edinys
pasizymi
Saknies
okalizmu
a
(<
ide.
0)
bei
o man u
-o-,
ki-
lusiu
i§
ide.
-d- <
p o oide.
*-eh,-.
8.
Bi .
ans-/ ens-
,,p as as,
menkas,
ne ikes;
uS ias“
Vanden a dzio
Ve ica as
(ez.
Duse os;
plg.
da
Venca -élis,
ez.
Duse os),
ku is,
a odo,
y a
séli8kos
kilmés,
Sakniné
mo ema
a s a oma
ia
*Vink-
(Vanagas,
1981,
371),
Gia
*Venz-
/
*Vinz-
(<
ide.
*ueng’h-
|
*ung’h-
[MazZiulis,
1981,
7—12]).
Taéiau
ekons ukcija
*Vinkia as
negalima
kad
i
dél
o,
jog
daba
lie u iy
kalboje
u é ume
*Vincia as
(kaip,
p z.,
Vinc-eZe is
<
séliy
*Viné-eze is
[Biga,
1961,
276,
576]
<
bal y
*Vink-),
o
kildinimas
i§
*Vend-
/
*Vinz-
eikalauja
kele o
nedésningy
one iniy
paki imy
p ielaidos,
kas
i
menkina
jo
pa ikimuma.
73